CP v2

Tag: Darbo rinka

  • Ukmergėje ieškos dar šimtų rankų: „Stansefabrikken“ kelia kartelę ir vilioja ne vien algomis

    Ukmergėje veikianti metalo gamybos įmonė „Stansefabrikken“ skelbia apie planuojamą plėtrą: šiuo metu daugiau nei 310 žmonių vienijančią komandą artimiausiais metais ketinama didinti iki 400 darbuotojų. Augant užsakymams ir gamybos apimtims, naujų specialistų bus ieškoma ne tik Ukmergėje, bet ir aplinkiniuose rajonuose.

    Įmonės vadovas Giedrius Zeniauskas pabrėžia, kad konkurencingo atlygio neužtenka, kai trūksta kvalifikuotų rankų ir auga darbuotojų lūkesčiai. Jo teigimu, svarbiausia sukurti darbo vietą, dėl kurios žmogui apsimokėtų kasdien vykti ir iš kito miesto, nes sprendimą lemia ne vien skaičiai atlyginimo lapelyje.

    Vienas tokių pavyzdžių – Širvintų rajone gyvenantis Alvydas Garnys, į Ukmergę dirbti važiuojantis jau penkiolika metų. Per tą laiką jis sulaukė ne vieno kvietimo keisti darbą, tačiau pasirinko likti ir šiandien įmonėje dirba vyriausiuoju suvirintoju, mokydamas naujai prisijungiančius kolegas.

    „Kai atėjau čia pirmą kartą, nežinojau, ar liksiu ilgam. Bet metai po metų supranti, kad ne kiekvienoje vietoje rasi tvarką, aiškumą ir žmones, su kuriais norisi dirbti“, – sakė A. Garnys.

    Pasak darbuotojo, finansinė motyvacija išlieka svarbi, tačiau dažnai lemia kiti dalykai: stabilumas, aiškios taisyklės, pagarbus vadovų požiūris ir komanda, kurioje jautiesi reikalingas. Jis pripažįsta, kad pasiūlymų uždirbti daugiau buvo, bet sprendimą lėmė pasitikėjimas darbo vieta ir aiškiai suplanuota kasdienybė.

    „Buvo ir didesnių pasiūlymų, bet pinigai ne visada viską nusveria. Kai žinai, kur važiuoji ir ko iš tavęs tikisi, tas stabilumas labai daug reiškia“, – sakė A. Garnys.

    Kalbėdamas apie profesiją, jis atkreipia dėmesį į vis dar gajus stereotipus apie pramonę, nors realybė sparčiai keičiasi. Jauni žmonės, pirmą kartą atėję į gamyklą, pasak jo, neretai nustemba pamatę švarią, tvarkingą aplinką, aiškias darbo zonas ir modernią įrangą, o ne triukšmingą bei chaotišką cechą, kokį įsivaizdavo.

    Darbuotojų pritraukimas regionuose pastaraisiais metais tampa vienu didžiausių verslo iššūkių, ypač pramonėje, kur reikalingi konkretūs įgūdžiai ir atsakomybė. Darbdaviai vis dažniau konkuruoja ne tik atlygiu, bet ir darbo sąlygomis, mokymų sistema, pamainų grafiku, vadovavimo kultūra, sauga bei galimybe augti įmonės viduje.

    „Tokie žmonės kaip Alvydas labai aiškiai parodo, kad geri darbai nebėra tik didmiesčių privilegija. Žmones išlaiko pagarba jų amatui, moderni darbo aplinka ir aiškumas“, – sakė G. Zeniauskas.

    Įmonė nurodo, kad darbuotojų patirtį jos viduje įvertino tarptautinė organizacija „Great Place to Work“, suteikusi sertifikatą ir šiais metais. Tokiuose vertinimuose daugiausia remiamasi pačių darbuotojų apklausomis, pasitikėjimu darbdaviu ir organizacijos kultūra.

    Planuojama komandos plėtra iki 400 žmonių reiškia, kad Ukmergės ir aplinkinių savivaldybių gyventojams atsiras daugiau galimybių įsidarbinti pramonėje, o įmonėms teks dar aktyviau investuoti į mokymą bei darbuotojų pritraukimo priemones. Praktika rodo, kad tokiose profesijose kaip suvirintojai, operatoriai ar meistrai svarbiausi tampa ne tik techniniai įgūdžiai, bet ir kruopštumas, atsakomybė bei noras tobulėti.

  • „Anthropic“: DI gali padvigubinti ekonomiką, bet iki 2030-ųjų palikti be darbo kas penktą biure

    „Anthropic“: DI gali padvigubinti ekonomiką, bet iki 2030-ųjų palikti be darbo kas penktą biure

    „Anthropic“ modelis: trys 2030-ųjų keliai

    DI sistemą „Claude“ kurianti bendrovė „Anthropic“ paskelbė ekonominį modelį, kuriuo bando įvertinti, kaip iki 2030 metų DI gali pakeisti JAV ekonomiką. Kartu pristatytas ir interaktyvus įrankis, leidžiantis palyginti skirtingus scenarijus pagal DI pajėgumą ir jo įdiegimo greitį.

    Modelyje ekonomika skaidoma į užduotis: dalį DI palieka nepakeistas, dalį padeda atlikti, dalį automatizuoja, o kai kur sukuria visai naujas veiklas. „Anthropic“ pabrėžia, kad tai nėra prognozė ir scenarijams nepriskiriamos tikimybės.

    Nuo menko poveikio iki 15,4 proc. augimo

    Nuosaikiausiame variante DI poveikis būtų beveik nepastebimas: 2030 metais bendrasis vidaus produktas būtų apie 1,6 proc. didesnis nei be DI, o metinis augimas siektų apie 2,4 proc. Su protiniu darbu siejamas užimtumas kristų tik apie 0,5 proc., o nedarbo rodikliai kistų minimaliai.

    Vidutiniame scenarijuje ekonomikos augimas paspartėtų iki maždaug 5,4 proc. per metus, o 2030 metais BVP būtų apie 8,3 proc. didesnis. Tuo pat metu vadinamasis kognityvinis užimtumas, apimantis vadybą, profesines paslaugas, pardavimus ir administravimą, mažėtų apie 3,9 proc.

    Ekstremaliausiame scenarijuje metinis augimas pasiektų 15,4 proc., o BVP 2030 metais būtų maždaug 32,4 proc. didesnis nei be DI. Tačiau kognityvinis užimtumas smuktų apie 21,5 proc., o nedarbas tarp biuro darbuotojų šokteltų iki 17,9 proc., bendras nedarbas artėtų prie 11,9 proc.

    Kas laimėtų, o kas prarastų?

    „Anthropic“ modelis rodo ryškų pajamų persiskirstymą: darbo dalis nacionalinėse pajamose galėtų mažėti nuo maždaug 60 proc. iki 45,2 proc. Tuo metu kapitalo pajamos, pagal pateiktą skaičiavimą, augtų daugiau nei 80 proc.

    Vidutiniame scenarijuje taip pat prognozuojamas atlyginimų išsiskyrimas: biuro ir kito protinio darbo užmokestis nežymiai mažėtų, o kitų sektorių darbuotojų atlygis vidutiniškai didėtų beveik 6 proc. Ekstremaliame variante biuro darbuotojų algos kristų apie 11,5 proc., o kitų darbuotojų atlyginimai šokteltų apie 33,6 proc.

    Visuomenės lūkesčiai ir vadovo perspėjimai

    Modelis papildytas JAV gyventojų apklausa, kuri, pasak „Anthropic“, rodo, kad dauguma respondentų labiausiai tikisi vidutinio scenarijaus. Tai reikštų maždaug 8 proc. didesnį BVP iki 2030 metų ir apie 4 proc. sumažėjusį kognityvinį užimtumą.

    Vis dėlto „Anthropic“ generalinis direktorius Dario Amodei anksčiau viešai perspėjo apie gerokai drastiškesnį poveikį: jo vertinimu, per kelerius metus gali išnykti iki pusės pradinio lygio biuro pozicijų, o nedarbo šuolis galėtų siekti 10–20 proc. Tai labiau atitiktų ekstremalų, o ne vidutinį scenarijų.

    „Jei DI gali daryti nuostabius dalykus, bet niekas jo nenaudoja, ekonominis poveikis bus menkas“, – sakė Anton Korinek, vadovaujantis „Anthropic“ transformacinio DI ekonominių tyrimų krypčiai.

    Modelyje akcentuojama, kad lemiamas veiksnys gali būti ne vien technologijos gebėjimai, o jos sklaida organizacijose, reguliavimas, investicijos ir darbuotojų perkvalifikavimas. Pastaraisiais metais šiose temose vis daugiau dėmesio skiriama produktyvumo šuoliui per procesų automatizavimą, tačiau kartu ryškėja rizika, kad nauda pasiskirstys netolygiai.

    Kritika: trūksta blogiausio scenarijaus

    „Anthropic“ modelis susilaukė dėmesio ir dėl to, ko jame nėra: visi scenarijai daro prielaidą, kad ekonomika veikia įprastai, o DI nesukelia sisteminių sutrikimų. Kritikai pažymi, kad tai palieka nuošalyje saugumo rizikas, apie kurias pati industrija kalba vis dažniau.

    Viešojoje erdvėje šią savaitę aptarta ir buvusio DI tyrėjo Jacobo Coxono pozicija, kai jis pareiškė, kad kai kurios įmonės esą pernelyg skuba lenktynėse dėl vis galingesnių sistemų. Tokie pareiškimai stiprina diskusiją, ar ekonominių modelių užtenka, kai kartu reikia vertinti ir patikimumo bei saugumo klausimus.

    Ekspertai pabrėžia, kad realus DI poveikis priklausys nuo to, kaip greitai verslai pertvarkys procesus, ar bus kuriamos naujos darbo vietos, ir ar valstybėms pavyks sukurti veiksmingas perkvalifikavimo bei socialinės apsaugos priemones. Kitaip tariant, iki 2030 metų svarbiausia gali būti ne vien technologijų pažanga, o pasirengimas su ja gyventi.

  • Lenkija griežtina taisykles kolumbiečiams: nuo bevizio darbo pereinama prie darbo vizų

    Lenkijos vyriausybė griežtina užsieniečių įdarbinimo taisykles ir nuo rugpjūčio pabaigos kolumbiečiams, atvykstantiems be vizos, nebeleidžia dirbti vien turint darbdavio formalumus. Norint teisėtai įsidarbinti, be darbo leidimo dabar reikės ir darbo vizos, o panašūs ribojimai taikomi ir Gruzijos bei Venesuelos piliečiams.

    Pokyčiai priimti tuo metu, kai Kolumbijos piliečių skaičius Lenkijos darbo rinkoje sparčiai augo. Jei 2015 metais Lenkijoje dirbo tik 108 kolumbiečiai, 2023 metais jų buvo 5 200, o po dvejų metų skaičius išaugo iki 16 389, be to, 2024 metais priimta per 3 000 teigiamų sprendimų dėl nuolatinio ir laikino buvimo.

    Kas keičiasi nuo rugpjūčio pabaigos?

    Iki šiol dalis atvykėlių galėjo atvykti beviziu režimu ir pradėti darbą, kai darbdavys sutvarkydavo reikiamus leidimus. Įsigaliojus pakeitimams, vien bevizio atvykimo nebeužteks, nes atsiranda papildomas reikalavimas gauti darbo vizą dar prieš pradedant dirbti.

    Lenkijos institucijos pokyčius aiškina viešosios tvarkos argumentais, tarp jų minimas augantis pažeidimų ir nusikalstamų veikų skaičius, fiksuojamas su šių šalių piliečiais. Tai reiškia, kad darbdaviams didėja administracinė našta, o darbuotojų pritraukimas iš šių regionų taps lėtesnis.

    Kolumbija reaguoja ramiai, darbdaviai nerimauja

    Kolumbijos užsienio reikalų institucijos viešai neskubėjo kalbėti apie atsakomąsias priemones, pavyzdžiui, lenkų atvykimo ar buvimo ribojimus. Akcentuojama, kad dvišaliai santykiai išlieka konstruktyvūs ir grindžiami dialogu bei bendradarbiavimu.

    „Kolumbija ir Lenkija palaiko teigiamus ir konstruktyvius dvišalius santykius, kuriems būdingas dialogas ir bendradarbiavimas įvairiose srityse“, – teigiama Kolumbijos užsienio reikalų institucijų atsakyme.

    Lenkijos darbo rinkoje užsieniečių reikšmė didelė, nes šalyje legaliai dirba apie 1 150 000 užsieniečių. Kolumbiečiai dažnai įsidarbina maisto pramonėje, įskaitant vaisių ir daržovių perdirbimą, žuvies, pieno ir mėsos pramonę, taip pat saldumynų bei ledų gamybą.

    Ekspertai įspėja, kad tokie ribojimai gali tapti precedentu ir būti išplėsti kitų šalių piliečiams, o tai daliai sektorių gali reikšti sudėtingesnį darbuotojų trūkumą. Kartu pabrėžiama, kad sprendimas turi ir politinį atspalvį, nes gali būti siejamas su vidaus politikos darbotvarke ir artėjančiais rinkimais.

  • Zarasuose vasaros darbas pakeitė jaunuolius: štai kokios kompetencijos šovė į viršų

    Zarasuose vasaros darbas pakeitė jaunuolius: štai kokios kompetencijos šovė į viršų

    2026 metų rugsėjo 4 dieną Zarasų rajone surengtas projekto „Jaunimas nori dirbti“ baigiamasis renginys, kuriame apibendrintos vasaros įdarbinimo patirtys. Šią vasarą į projektą įsitraukė 18 jaunuolių, o darbo vietas jiems suteikė devynios rajono įmonės.

    Susitikime dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Paula Džachija, projekto mentorė Jovita Vainikevičiūtė, Užimtumo tarnybos karjeros konsultantė Kristina Kuzmickienė ir Zarasų rajono savivaldybės merės patarėja Simona Matusevičiūtė. Renginio tikslas buvo ne tik pristatyti rezultatus, bet ir įvardyti, kas realioje darbo aplinkoje veikia, o kur jaunimui vis dar reikia daugiau pagalbos.

    Labiausiai sustiprėjo bendravimas

    Projekto mentorė pristatė dalyvių apklausų duomenis: jaunuoliai kompetencijas įsivertino projekto pradžioje ir pabaigoje, todėl buvo galima matyti pokytį. Pasak organizatorių, bendras rezultatas buvo teigiamas, o ryškiausiai pagerėjo bendravimo gebėjimai.

    Jaunuoliai nurodė, kad būtent bendravimas projekto pradžioje dažnai atrodė kaip viena silpnesnių jų pusių, tačiau po kelių mėnesių darbo situacija pasikeitė. Tai siejama su kasdiene praktika: bendravimu su klientais, kolegomis ir darbdaviais, mokymusi aiškiai išsakyti mintis bei spręsti įtampą keliančias situacijas.

    Kartu augo ir kitos darbdaviams svarbios kompetencijos, kurios dažnai lemia pirmojo darbo sėkmę: atsakomybė, savarankiškumas, komandinis darbas, problemų sprendimas ir prisitaikymas. Organizatoriai pabrėžė, kad vasaros darbas daugeliui tampa greičiausiu būdu pamatyti, ko iš tiesų reikalauja darbo disciplina ir kasdieniai įsipareigojimai.

    Pirmas darbas: realūs iššūkiai ir pamokos

    Didelę renginio dalį užėmė pačių dalyvių pasakojimai apie pirmąją darbo patirtį. Jaunuoliai kalbėjo apie situacijas, kurios įsiminė labiausiai, ir atvirai aptarė, kas sekėsi lengvai, o kur prireikė daugiau pastangų.

    Pasak dalyvių, daliai jaunuolių iššūkiu tapo bendravimas su sudėtingais klientais ar pirmieji konfliktai, kitiems reikėjo priprasti prie intensyvaus fizinio darbo ir ilgos darbo dienos. Tačiau beveik visi vasaros darbą įvertino kaip naudingą patirtį, nes ji leido išbandyti save realioje aplinkoje, įgyti praktinių įgūdžių ir užsidirbti pirmąjį atlyginimą.

    Ko tikisi darbdaviai ir ką sako finansai

    Renginyje akcentuota, kad darbdaviams pirmoje darbo vietoje dažnai svarbiausia ne vien teorinės žinios, o jaunuolio motyvacija ir požiūris. Diskusijoje pabrėžta, jog atsakingumas, iniciatyvumas, noras mokytis ir gebėjimas laikytis susitarimų neretai lemia daugiau nei ankstesnė patirtis, kurios jauni žmonės paprastai dar neturi.

    Projektui įgyvendinti skirta 27 000 eurų: 14 000 eurų sudarė valstybės lėšos, 13 000 eurų – Zarasų rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Organizatoriai nurodė, kad toks finansavimas leido įdarbinti daugiau jaunuolių ir suteikti papildomą paskatą rajono verslams, kurie prisideda prie jaunimo įtraukimo į darbo rinką.

    Baigiamajame renginyje padėkota jaunuoliams už atsakingą darbą, darbdaviams už suteiktas vietas ir laiką apmokymams, taip pat projekto mentorei už nuoseklią pagalbą vasaros metu. Tikimasi, kad įgytos patirtys pravers jaunuoliams renkantis studijas ar profesinį kelią ir vėliau siekiant tvirčiau įsitvirtinti darbo rinkoje.

    „Pirmoji darbo patirtis dažnai tampa momentu, kai jaunuolis aiškiai pamato, kokių gebėjimų jam trūksta, o ką gali sustiprinti per labai trumpą laiką“, – sakė projekto organizatoriai.

  • DI menas ir fotografijos ateitis: Nóra Bereczki atskleidžia, kas lemia vertingą kadrą

    DI menas ir fotografijos ateitis: Nóra Bereczki atskleidžia, kas lemia vertingą kadrą

    Dirbtinis intelektas per kelerius metus iš laboratorijų ir technologijų įmonių persikėlė į kasdienybę: jis naudojamas reklamoje, medicinoje, švietime ir kūryboje. Kartu auga ir diskusija, ar DI sugeneruotas vaizdas gali būti laikomas menu, o kur baigiasi įrankis ir prasideda autorystė.

    Vengrų kūrėja Nóra Bereczki, internete žinoma kaip Digital Umami, šią diskusiją stebi iš pirmosios linijos. Ji dirba rinkodaros konsultante, o daugiau nei du dešimtmečius užsiima analogine ir skaitmenine fotografija, todėl DI vaizdų generavimą vertina kaip dar vieną kūrybos priemonę, bet ne fotografijos pakaitalą.

    Kas išskiria meną nuo atsitiktinio vaizdo?

    Kūrėja pabrėžia, kad skirtumas tarp įspūdingo, bet atsitiktinio sugeneruoto vaizdo ir kryptingai kuriamo meno dažniausiai slypi žmogaus intencijoje. Pasak jos, darbas prasideda nuo aiškios vizijos: kompozicijos, šviesos, faktūros, rakurso ir nuotaikos, o tada seka iteracijos, kol rezultatas atitinka sumanymą.

    Bereczki dėmesio sulaukė ir dėl serijos, kurioje socialiniuose tinkluose atgaivino vengrų poetus bei rašytojus, o vėliau laimėjo „Reve“ vaizdų generavimo konkursą. Pagrindinis prizas siekė 100 000 JAV dolerių, tai yra apie 90 000 eurų, o į konkursą buvo pateikta dešimtys tūkstančių darbų.

    Laimėjusi serija Dolce Impossible vaizduoja atpažįstamas atostogų scenas su siurrealistiniu posūkiu. Viename iš kadrų paplūdimyje priešais mažą mergaitę stovi žmogaus dydžio omaras, idėja, kuri tradicinės fotosesijos atveju, anot autorės, pareikalautų sudėtingos gamybos, postprodukcijos ir didelio biudžeto.

    DI mokyklose: galimybės ir ribos

    Švietime DI jau naudojamas kuriant interaktyvias užduotis, mokomąją medžiagą ar vizualizacijas, kurios padeda paaiškinti sudėtingus reiškinius. Tačiau, pasak kūrėjos, norint DI integruoti sistemiškai, pirmiausia reikia paruošti mokytojus: kaip tikrinti atsakymų patikimumą, kaip suprasti modelių ribas ir kaip spręsti privatumo bei autorinių teisių klausimus.

    Kitas scenarijus, kurį ji išskiria, yra vaikų savarankiškas DI naudojimas namuose. Bereczki teigia mananti, kad vaikas pirmiausia turi išmokti mokytis be DI, kad susiformuotų kritinis mąstymas, gebėjimas klysti ir taisyti klaidas, o tik tada DI gali tapti papildomu įrankiu, ypač individualizuotam mokymuisi.

    Ji pabrėžia, kad DI ypač naudingas, kai reikia tą pačią temą paaiškinti skirtingais būdais ar prisitaikyti prie mokinio tempo. Tokiais atvejais DI gali padėti suskaidyti informaciją į trumpesnes dalis, pateikti daugiau pavyzdžių ir išlaikyti mokymosi ritmą.

    Darbo rinka ir pavojus supainioti įrankį su partneriu

    Diskusijose apie DI nuolat grįžtama prie baimės, kad technologijos atims darbo vietas. Šią riziką sustiprina ir tyrimai, rodantys, kad kai kuriose srityse, kurios yra labiau veikiamos automatizavimo, jaunų specialistų įsidarbinimo perspektyvos prastėja, nors tuo pat metu atsiranda ir naujų pareigybių, susijusių su DI diegimu bei priežiūra.

    Bereczki ragina neslėpti galvos smėlyje: profesijos keisis, todėl verta iš anksto vertinti, kokių įgūdžių prireiks, ir nuosekliai mokytis. Jos požiūriu, DI priemonės taps kasdieniu darbo įrankiu daugelyje sričių, net jei daliai žmonių jų plėtra kelia diskomfortą.

    Ypatingą riziką ji sieja su tuo, kai dirbtinis intelektas pradedamas traktuoti kaip kūrybos partneris ar net asmenybė. Kūrėja pabrėžia atsakomybės klausimą: sprendimai, kontrolė ir etinės ribos turi likti žmogaus pusėje, nes technologija gali įtikinamai imituoti bendravimą, nors iš tiesų nejaučia ir nesupranta kaip žmogus.

    „Klausimas ne tas, ar įrankis dirbtinis, o ar mintis už jo yra žmogiška“, – sakė Nóra Bereczki.

    Jos patirtis rodo, kad DI kūryboje geriausiai atsiskleidžia tada, kai tampa sąmoningai valdomu instrumentu, o ne atsitiktinių rezultatų generatoriumi. Tuo pat metu visuomenei tenka užduotis išmokti atpažinti, kur baigiasi technologijos galimybės ir prasideda žmogaus atsakomybė, ypač švietime ir informacijos patikimumo vertinime.

  • „STIHL“ vadovas įspėja: be reformų Vokietija praras gerovę – siūlo 40 val. be priedo

    „STIHL“ vadovas įspėja: be reformų Vokietija praras gerovę – siūlo 40 val. be priedo

    Vokietijos pramonė jau ne vienerius metus patiria struktūrinį spaudimą, o padėtis, pasak „STIHL“ patariamosios tarybos ir priežiūros tarybos pirmininko dr. Nikolo Stihlo, tampa kritinė. Jo teigimu, per pastaruosius aštuonerius metus pramonės gamybos apimtys sumažėjo maždaug 15 proc., o kas mėnesį prarandama apie 15 000 pramonės darbo vietų.

    Autorius pabrėžia, kad investicijų dinamika silpsta: grynosios privačiosios investicijos esą priartėjo prie nulio, o įmonės dažniau tik pakeičia nusidėvėjusį turtą, nei plečia pajėgumus. Tokią situaciją jis sieja su aukštomis energijos, darbo ir mokesčių sąnaudomis bei pertekliniu reguliavimu, kuris mažina norą rizikuoti ir investuoti.

    Reformos, kurių nebeužtenka

    Dr. N. Stihlas pripažįsta, kad verslo aplinkai įtakos turi ir išoriniai veiksniai, įskaitant prekybos barjerus, Kinijos pramonės politiką ir geopolitines įtampas. Vis dėlto, jo vertinimu, pagrindinės problemos kyla šalies viduje, todėl sprendimai turi prasidėti nuo administracinės naštos mažinimo ir aiškesnių taisyklių.

    Jis kritiškai vertina Vokietijos valdžios planuojamą reformų paketą, apimantį sveikatos draudimą, pensijų sistemą, mokesčius ir darbo rinką, teigdamas, kad jis kol kas nesukuria lūžio. Pasak jo, kompromisų išardymas ar reformų sušvelninimas galėtų ypač smarkiai pakenkti verslo pasitikėjimui politika ir dar labiau sustiprinti investicijų stagnaciją.

    „Kitos reformos turi toliau mažinti biurokratiją, didinti bendrą dirbamų valandų skaičių, mažinti darbo sąnaudas ir suteikti įmonėms realių paskatų investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą“, – sakė dr. Nikolas Stihlas.

    Valstybė turi padėti, o ne stabdyti

    „STIHL“ vadovas ragina viešąjį sektorių orientuotis į paslaugos kokybę: taisyklės turi būti suprantamos, procedūros greitesnės, o ataskaitų ir dokumentavimo reikalavimai pagrįsti. Jo nuomone, administravimo modernizacija turi remtis skaitmenizacija ir dirbtiniu intelektu, kad sprendimai būtų priimami greitai ir prognozuojamai.

    Kaip vieną iš signalų jis mini kai kurių Vokietijos žemių iniciatyvas mažinti ataskaitų teikimo prievoles, įtvirtinant principą, kad reikalavimai turėtų būti paliekami tik tada, kai jų būtinybė aiškiai pagrindžiama. Tokia kryptis, pasak jo, galėtų sustiprinti tiek verslo, tiek visuomenės pasitikėjimą valstybės gebėjimu veikti efektyviai.

    Ginčas dėl darbo laiko ir sąnaudų

    Didelę dalį teksto autorius skiria demografiniams pokyčiams, kurie, jo vertinimu, mažina darbo jėgos pasiūlą ir didina spaudimą socialinės apsaugos sistemai. Jis teigia, kad norint išlaikyti gerovės valstybės modelį, reikia didinti bendrą dirbamų valandų skaičių, kitaip ekonomikos potencialas natūraliai trauksis.

    Kontroversiškiausia jo siūlymų dalis susijusi su darbo laiku: jis ragina siekti 40 valandų darbo savaitės be papildomo atlygio didinimo, argumentuodamas tarptautiniu konkurencingumu ir pramonės išlikimu. Taip pat akcentuojama ne vien alga, bet ir vadinamosios ne darbo užmokesčio sąnaudos, ypač socialinio draudimo įmokos, kurios, jo teigimu, neturėtų viršyti 40 proc. bruto darbo užmokesčio.

    Dr. N. Stihlas taip pat mini priemones, kurios esą galėtų didinti darbo pasiūlą: ilgesnį darbinį gyvenimą su aiškiomis išimtimis fiziškai sunkiems darbams, efektyvesnį bedarbių ir ne visą darbo laiką dirbančių įtraukimą, kvalifikuotą imigraciją. Kartu jis teigia, kad vien skaitmenizacijos ir DI teikiamas produktyvumo augimas demografinių tendencijų pilnai neatsvers.

    Galiausiai autorius pabrėžia inovacijų svarbą: Vokietijos stiprybe jis laiko universitetų, mokslinių institucijų, inovacijų klasterių ir įmonių ryšius, tačiau ragina suteikti daugiau reguliacinės erdvės, didinti mokestines paskatas MTEP ir plėsti rizikos kapitalo prieinamumą. Jo teigimu, tik ryžtingos priemonės gali sustabdyti pramonės bazės eroziją ir užtikrinti ilgalaikę gerovę.

  • Prieš 60 metų bijojome kompiuterių, dabar darbo vietas baugina DI: kas iš tiesų keičiasi?

    Prieš 60 metų bijojome kompiuterių, dabar darbo vietas baugina DI: kas iš tiesų keičiasi?

    Diskusijos apie technologijas ir darbą kartojasi ciklais: naujas išradimas žada našumą, bet kartu kelia baimę dėl atleidimų. XIX amžiuje protestavo tekstilės darbininkai, vėliau nerimą kėlė konvejerių robotai, o XX amžiaus pabaigoje – asmeniniai kompiuteriai.

    Šiandien panašioje vietoje atsidūrė dirbtinis intelektas. Skirtumas tas, kad DI neapsiriboja fizinių ar rutininių užduočių automatizavimu: jis vis dažniau perima dalį protinio darbo, kuris ilgą laiką atrodė sunkiai pakeičiamas.

    Kas tada nutiko su kompiuteriais?

    Kompiuterizacija tikrai pakeitė darbo rinką. Dalis profesijų susitraukė, o kai kurių vaidmuo iš esmės transformavosi: raštvedyba, apskaita, archyvavimas, paieška, dokumentų rengimas tapo labiau skaitmeniniai ir greitesni.

    Tačiau kartu atsirado naujų sričių ir pareigybių, kurių anksčiau praktiškai nebuvo: programavimas, IT administravimas, duomenų analizė, kibernetinis saugumas, skaitmeninė rinkodara. Kompiuteriai dažnai „nuėmė“ užduotis, bet ne visada panaikino pačią profesiją.

    Vis dėlto istorija nebuvo vien sėkmės pasaka. Regionuose ir įmonėse, kur automatizacija vyko sparčiausiai, daliai darbuotojų tai reiškė realius pragyvenimo šaltinio praradimus, o persikvalifikavimas ne visada buvo įmanomas greitai.

    Kuo DI skiriasi nuo ankstesnių bangų?

    DI įrankiai per kelias sekundes gali parengti santrauką, sukurti prezentacijos juodraštį, suformuluoti laišką, išversti tekstą, pasiūlyti kodo fragmentą ar atlikti pirminę duomenų analizę. Tai paliečia tas darbo dalis, kurios dažnai iš karto virsta skaitmeniniais rezultatais.

    Dėl to labiausiai pažeidžiamos veiklos, kuriose didelę darbo dalį sudaro tekstų, ataskaitų, dokumentų, analizių ir šabloninių sprendimų rengimas. Tuo metu darbai, kuriems reikia fizinės priežiūros, rankų darbo ar tiesioginio kontakto su klientu, automatizuojami lėčiau.

    „Dirbtinis intelektas gali pakeisti ne profesiją, o jos kasdienį turinį: išnyksta dalis užduočių, bet atsiranda naujų, susijusių su priežiūra ir atsakomybe“, – sako darbo rinkos analitikai, vertinantys generatyvinio DI plėtrą.

    Ko bijoma labiausiai ir kur slypi esmė?

    Didžiausias iššūkis gali būti ne vien tai, ar DI „atims“ darbą, o pokyčių greitis. Jei žmogus dešimtmečius kaupė kompetencijas, o svarbiausios užduotys staiga nuvertėja, vien patarimas persikvalifikuoti dažnai skamba pernelyg paprastai.

    Ekonomistai seniai pabrėžia, kad technologijos vienu metu ir kuria, ir naikina darbo vietas, bet poveikis pasiskirsto netolygiai. Bendrai ekonomikai tai gali reikšti produktyvumo augimą, o konkrečiam darbuotojui – pajamų kritimą ir socialinį nesaugumą.

    Praktikoje vis dažniau kalbama apie tai, kad darbo rinkoje didės vertė tų įgūdžių, kurių DI dar nepatikimai pakeičia: sprendimų priėmimo, atsakomybės, derybų, situacijos konteksto supratimo, rizikos vertinimo, darbo su žmonėmis. Kitaip tariant, svarbu ne tik „ką“ žmogus daro, bet ir „kodėl“ bei „kokiomis pasekmėmis“.

    Švietimo ir mokymo sistemos čia tampa kritiškai svarbios. Jei DI įrankiai įmonėse diegiami greičiau, nei darbuotojai gauna galimybę mokytis, didėja atotrūkis tarp tų, kurie prisitaiko, ir tų, kurie nespėja.

    Istorija rodo: technologijos paprastai neužbaigia žmogaus darbo, bet perrašo jo taisykles. DI jau pradėjo daryti tą patį, o galutinis rezultatas priklausys ne tik nuo pačios technologijos, bet ir nuo darbdavių sprendimų, valstybės politikos bei to, ar žmonėms bus suteikta reali galimybė persiorientuoti.

  • „STIHL“ vadovas siūlo dirbti 40 valandų be priedų: įvardijo, kas Vokietiją stumia į krizę

    „STIHL“ vadovas siūlo dirbti 40 valandų be priedų: įvardijo, kas Vokietiją stumia į krizę

    Pasaulyje gerai žinomo grandininių pjūklų gamintojo „STIHL“ vadovas Nikolas Stihl ragina Vokietiją ryžtis gilesnėms reformoms ir didinti bendrą darbo apimtį. Jo teigimu, šalies ekonomika jau kelerius metus įstrigusi struktūrinėje krizėje, o esami sprendimai dar nekuria pakankamo investicijų ir augimo impulso.

    Verslininkas pabrėžia, kad Vokietijos konkurencingumui smogia keli veiksniai vienu metu: didelės energijos, darbo ir mokesčių sąnaudos, pernaininga reguliacinė aplinka bei prastėjantis kvalifikacijos lygis. Prie išorinių spaudimų jis priskiria geopolitines įtampas, tarptautinės prekybos barjerus ir agresyvią Kinijos pramonės politiką.

    „STIHL“ mastas ir fonas

    „STIHL“ skelbia, kad 2025 metais įmonės pajamos siekė 5,48 mlrd. eurų, o darbuotojų skaičius pasaulyje sudarė 20 246. Įmonę 1926 metais įkūrė Andreas Stihl, o 2026 metais bendrovė mini 100 metų sukaktį.

    Nikolas Stihl, įkūrėjo anūkas, viešai teigia, kad per pastaruosius aštuonerius metus Vokietija neteko apie 15 proc. pramonės produkcijos, o kas mėnesį prarandama maždaug 15 000 pramonės darbo vietų. Jo vertinimu, silpnėjanti pramonės bazė kelia riziką šalies gerovei ir socialinės apsaugos modelio tvarumui.

    Reformos, kurios, jo manymu, per silpnos

    Verslininkas palankiai vertina Vyriausybės planuojamas reformas sveikatos draudimo, pensijų, mokesčių ir darbo rinkos srityse, tačiau laiko jas kompromisinėmis ir nepakankamomis. Jis perspėja, kad reformų atsisakymas ar jų išardymas mažintų verslo pasitikėjimą politika ir pailgintų stagnaciją.

    Jo siūlomų priemonių kryptis aiški: mažinti biurokratiją, greitinti leidimų išdavimą, didinti investicijų patrauklumą ir skatinti tyrimus bei plėtrą. Taip pat akcentuojamas valstybės valdymo skaitmeninimas ir procesų supaprastinimas, kad institucijos veiktų labiau kaip paslaugų teikėjos gyventojams ir įmonėms.

    40 valandų be papildomo atlygio

    Daugiausia diskusijų sukėlė siūlymas didinti savaitės darbo laiką iki 40 valandų be papildomo atlygio. Nikolas Stihl aiškina, kad Vokietija nebeturi tokio produktyvumo pranašumo prieš pagrindinius konkurentus, kuris anksčiau pateisindavo aukštus darbo kaštus.

    „Jei norime išlaikyti gerovę ir socialines garantijas, bendra ekonomikoje atliekamo darbo apimtis turi didėti“, – sakė Nikolas Stihl.

    Jis pabrėžia, kad tai nėra kaltinimas darbuotojams, o bandymas prisitaikyti prie demografinių pokyčių ir lėtesnio augimo. Kartu jis siūlo ieškoti būdų, kaip geriau išnaudoti darbo rinkos rezervus, įskaitant nedirbančius asmenis, dalinį užimtumą ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimą iš užsienio.

    Dar viena jo minima kryptis – peržiūrėti ligos išmokų taisykles, numatant išmokų mokėjimą nuo antrosios ligos dienos, taip pat atsisakyti kai kurių supaprastintų nedarbingumo patvirtinimo praktikų. Tokie siūlymai Vokietijoje tradiciškai sulaukia griežtos profesinių sąjungų kritikos, nes laikomi socialinių garantijų siaurinimu.

    Nikolas Stihl taip pat kelia „lubų“ idėją ne darbo užmokesčio sąnaudoms, susijusioms su įmokomis socialiniam draudimui. Jo teigimu, 40 proc. nuo bruto darbo užmokesčio yra riba, kurią verslas dar gali pakelti neprarasdamas konkurencingumo.

    Kalbėdamas apie ateities ekonomiką, jis ragina kryptingiau remti sritis, kurios kuria didelę pridėtinę vertę: dirbtinis intelektas pramonėje, robotika, biotechnologijos, medicinos technologijos, kosmoso pramonė ir kvantinės technologijos. Jo vertinimu, vien skaitmenizacijos ir DI teikiami produktyvumo laimėjimai neatsvers visuomenės senėjimo poveikio, todėl būtini ir darbo rinkos sprendimai.

  • Tyrimas: darbuotojai su DI atrodo geresni, nei yra – vadovams kyla nepatogus klausimas

    Tyrimas: darbuotojai su DI atrodo geresni, nei yra – vadovams kyla nepatogus klausimas

    Darbuotojai biuruose įgijo naują, dažnai nematomą pranašumą: vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas (DI) padeda parengti tekstus, analizes, prezentacijas ar kodą taip, kad rezultatai gali pranokti realius įgūdžius.

    Tai kelia dilemą vadovams, vertinantiems, kas iš tiesų pasirengęs didesnei atsakomybei ar paaukštinimui, o kas tiesiog efektyviai pasitelkia technologiją.

    Platformos „Use.AI“ užsakymu atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 9 684 dirbantys suaugusieji JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Europos Sąjungoje ir Lotynų Amerikoje, daugiau nei pusė respondentų teigė, kad DI leidžia jiems atrodyti labiau patyrusiems, nei jie yra iš tikrųjų.

    Apklausos duomenimis, 64 proc. pripažino DI panaudoję užduotims, kurių savarankiškai nebūtų įveikę, o 43 proc. sakė, kad technologija padėjo imtis pareigų, kurioms dar nesijautė pakankamai kvalifikuoti.

    DI naudojimas dažnai nutylimas

    Tyrimas rodo, kad dalyje organizacijų DI naudojimas tampa tyliąja norma: 39 proc. darbuotojų nurodė pateikę DI padedant parengtą darbą to neatskleisdami, o 30 proc. prisipažino priėmę pagyrimus už rezultatą, kurį reikšmingai sugeneravo technologija.

    Kita vertus, tai nebūtinai reiškia taisyklių pažeidimą, nes daugelyje darboviečių vis dar nėra aiškių reikalavimų deklaruoti DI pagalbą, ypač kai jis integruojamas į kasdienius įrankius.

    „Nemanau, kad įmonės turėtų reikalauti atskleisti kiekvieną sąveiką su DI“, – sakė „Use.AI“ bendraįkūrėjas ir vadovas Ihor Herasymov.

    „Praktiškesnė riba yra tai, ar DI iš esmės suformavo darbo turinį. Jei jis sugeneravo reikšmingą analizės, rekomendacijos, prezentacijos, kodo ar kito svarbaus rezultato dalį, apie tokią pagalbą reikėtų informuoti“, – sakė Ihor Herasymov.

    Pasak jo, tikslas neturėtų virsti darbuotojų sekimu, o veikiau suteikti vadovams kontekstą, kad šie galėtų įvertinti ir rezultatą, ir žmogaus indėlį, kartu išlaikant aiškią atsakomybę už pateikiamą darbą.

    Kaip keičiasi darbo vertinimas?

    Apklausos duomenys atskleidžia ir platesnę problemą: kai galutinis produktas tampa lengvai išgludinamas DI pagalba, vien pagal „gražų rezultatą“ vis sunkiau spręsti apie realias kompetencijas.

    19 proc. respondentų teigė, kad DI padedamas darbas prisidėjo prie jų paaukštinimo, o 35 proc. pripažino, kad be DI jiems būtų sunku atlikti dalį dabartinių užduočių.

    „Galutinis rezultatas vis dar svarbus, tačiau jis tampa mažiau išsamus gebėjimų matas“, – sakė Ihor Herasymov.

    „Darbdaviams reikia suprasti, ar žmogus gali paaiškinti savo sprendimų logiką, pastebėti DI sugeneruotų atsakymų klaidas, priimti sprendimus esant nepakankamai informacijai ir sureaguoti, kai technologija pateikia netikėtą ar neteisingą rezultatą“, – sakė Ihor Herasymov.

    Įrankis ar priklausomybė?

    Ekspertų vertinimu, DI naudojimas pats savaime tampa profesiniu įgūdžiu, tačiau rizika išryškėja tada, kai darbuotojas geba pateikti atsakymą, bet negeba patikrinti jo pagrįstumo ar apginti sprendimo.

    Tokiu atveju DI iš produktyvumo įrankio gali virsti atrama, silpninančia savarankišką sprendimų priėmimą, o vadovams tampa sunkiau atskirti kompetenciją nuo „išnuomoto“ mąstymo.

    Šią situaciją aštrina ir tai, kad DI vis sparčiau integruojamas į verslo procesus, įskaitant automatizuotas užduotis, kai asistentai gali ne tik siūlyti sprendimus, bet ir atlikti veiksmus sistemose.

    Augant tokiam automatizavimui, organizacijoms vis svarbiau turėti aiškias taisykles, kada būtina atskleisti reikšmingą DI indėlį, ir kaip vertinti darbuotojų gebėjimą suprasti, tikrinti ir prisiimti atsakomybę už rezultatą.

  • Nemokama 6 mėnesių programa mamoms: „WoW University“ kviečia į „1000 moterų“ projektą

    Nemokama 6 mėnesių programa mamoms: „WoW University“ kviečia į „1000 moterų“ projektą

    „WoW University“ kviečia registruotis į „1000 moterų“ projektą – nemokamą šešių mėnesių programą mamoms, kurios šiuo metu vienos arba beveik vienos rūpinasi vaikais ir jaučia, kad reikia daugiau palaikymo, žinių ir aiškesnės krypties.

    Organizatorių teigimu, motinystė ir rūpyba artimaisiais neretai atneša ne tik džiaugsmą, bet ir izoliaciją, emocinį nuovargį, finansinį nesaugumą bei karjeros pauzes. Tokie veiksniai gali apsunkinti grįžimą į darbo rinką ir mažinti pasitikėjimą savimi.

    Programa skirta mamoms, kurios nori sustiprinti emocinį atsparumą, atkurti pasitikėjimą savimi, įgyti praktinių įgūdžių ir drąsiau planuoti ateitį. Dalyvavimas numatytas nuotoliniu būdu, todėl jis gali būti patogesnis šeimoms, derinančioms vaikų priežiūrą ir kasdienius įsipareigojimus.

    Į projektą kviečiamos vienišos ir daugiavaikės mamos, mamos, slaugančios artimuosius, taip pat moterys po ligų ar reabilitacijos, norinčios grįžti į darbo rinką. Taip pat laukiamos mamos po motinystės atostogų, negalią turinčios mamos ir mamos, auginančios vaikus su negalia.

    Projekte numatyta individuali mentorystė, paskaitos apie psichologinę sveikatą ir emocinį atsparumą, profesinio orientavimo bei pasiruošimo darbo rinkai dirbtuvės. Taip pat pabrėžiama bendruomenės svarba, kai moterys gali dalintis patirtimi ir gauti palaikymą.

    Pasak organizatorių, programa yra nemokama, o registracija vykdoma užpildant dalyvių formą. Daugiau informacijos teikiama projekto interneto svetainėje, o klausimus kviečiama siųsti el. paštu projektai@wowuniversity.org.

    „Kartais vienas mažas žingsnis tampa didelių pokyčių pradžia“, – teigiama kvietime prisijungti prie projekto.