Tag: Darbo rinka

  • Lenkijos verslui baigiasi pigios darbo jėgos era: viešuosiuose pirkimuose siūloma keisti taisykles

    Lenkijos įmonės, ypač mažos ir vidutinės, vis aiškiau susiduria su realybe, kad ankstesnis konkurencinis pranašumas dėl palyginti pigios darbo jėgos blėsta. Verslo atstovai ragina valstybę ir perkančiąsias organizacijas greičiau pereiti prie modelio, kuriame svarbiausia ne mažiausia kaina, o gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę.

    Tokią žinutę Forume Naujojo Pramonės metu akcentavo „Ayming Polska“ vadovas Piotras Frankowskis. Jo teigimu, Lenkijai reikia naujų mechanizmų, kurie skatintų ilgalaikį produktyvumo augimą ir padėtų įmonėms konkuruoti ne atlyginimų lygiu, o inovacijomis, procesų efektyvumu ir technologiniu pranašumu.

    Nuo kainos prie vertės

    Pasak P. Frankowskio, viešuosiuose pirkimuose vis dar per dažnai dominuoja kainos kriterijus, nors tokia praktika nepadeda pasiekti valstybės strateginių tikslų. Kai konkursai sukonstruojami taip, kad laimi pigiausias pasiūlymas, įmonėms mažėja motyvacija investuoti į kokybę, automatizavimą ar produktų kūrimą.

    „Turime prisiminti, kad jau pasitraukiame arba jau pasitraukėme nuo vertės, kurią Europos rinkoje teikėme kaip palyginti pigią darbo jėgą. Turime ieškoti naujų mechanizmų ir tvarių inovatyvumo šaltinių“, – sakė Piotras Frankowskis.

    Jo vertinimu, viešieji pirkimai gali tapti realiu svertu pramonės modernizacijai, jei vertinant pasiūlymus daugiau svorio būtų suteikta technologiniam lygiui, pristatymo patikimumui, efektyvumui per visą gyvavimo ciklą ir tiekimo grandinės atsparumui. Tai ypač aktualu sektoriuose, kur planuojami dideli valstybiniai projektai.

    Trūkstanti grandis – inovatyvumas

    Diskusijoje apie vietinės kilmės komponentų ir paslaugų stiprinimą P. Frankowskis pabrėžė, kad vien „vietinio turinio“ krypties nepakanka, jei ji nelydima aiškių priemonių inovatyvumui skatinti. Jo teigimu, vietos tiekėjų įtraukimas į didelius projektus turi eiti kartu su investicijomis į mokslinius tyrimus, produktų vystymą ir technologijų diegimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad valstybė, planuodama energetikos, infrastruktūros ar gynybos projektus, turi aiškiau komunikuoti rinkai tiek finansavimo logiką, tiek pirkimų grafikus. Verslui svarbu ne tik pati galimybė dalyvauti, bet ir suprantamos sąlygos bei kriterijai, leidžiantys pasiruošti pajėgumais ir kompetencijomis.

    Pasak „Ayming Polska“ vadovo, įmonės dažnai įvardija ne informacijos trūkumą, o supratimo barjerą: kaip veikia priemonės, ko reikalaujama, kokie rodikliai bus vertinami ir kaip realiai įrodyti savo kuriamą pridėtinę vertę. Šis aspektas tampa ypač svarbus, kai rinkos aplinka ir geopolitinės rizikos verčia tiekimo grandines pertvarkyti greitai.

  • GTA 6 premjera gali smogti JAV ekonomikai: skaičiuoja iki 920 mln eurų nuostolių per dieną

    GTA 6 premjera gali smogti JAV ekonomikai: skaičiuoja iki 920 mln eurų nuostolių per dieną

    „Grand Theft Auto VI“ premjera jau dabar vadinama vienu didžiausių pastarojo dešimtmečio pramogų industrijos įvykių, galinčiu laikinai išjudinti ne tik žaidimų rinką, bet ir kasdienius darbo įpročius. Dėl milžiniško susidomėjimo ekonomistai prognozuoja, kad išleidimo dieną JAV gali pastebimai kristi produktyvumas.

    Viešumoje aptariama prielaida, kad tądien į darbą gali neateiti iki 1 500 000 darbuotojų, ypač jaunesnio amžiaus grupėse. Tokia masinė planuotų atostogų ir nedarbingumo banga, vertinant teoriniais skaičiavimais, vienai dienai JAV ekonomikai galėtų kainuoti apie 920 mln eurų dėl prarasto darbo laiko.

    Dalies įmonių reakcijos rodo, kad darbdaviai šią riziką vertina rimtai: kai kurios bendrovės svarsto suteikti laisvadienius arba riboti veiklą, kad išvengtų chaoso pamainose ir aptarnavime. Minimi pavyzdžiai, kai automobilių sektoriaus įmonės „Burger Motorsports“ ir „Edison Motors“ planuoja koreguoti darbo grafiką per žaidimo pasirodymą.

    Tokia situacija nėra naujiena didelių kultūrinių premjerų kontekste, tačiau „GTA“ serija išsiskiria mastu ir auditorijos įsitraukimu. Žaidimų industrijoje įprasta, kad dideli leidimai sukelia staigų transliacijų, turinio kūrimo ir skaitmeninių pardavimų šuolį, o socialiniuose tinkluose tai virsta globaliu reiškiniu.

    Kartu ekspertai pabrėžia, kad skelbiami nuostolių skaičiai dažniausiai yra akademiniai modeliavimai, o ne oficiali valstybės institucijų statistika. Praktikoje dalis prarasto produktyvumo gali būti kompensuota vėliau, nes iš anksto suplanuotos atostogos leidžia įmonėms perskirstyti darbus, perkelti terminus ir pasirūpinti pamainų pakeitimais.

    Didžiausias trumpalaikis poveikis tikėtinas ten, kur svarbus nepertraukiamas darbuotojų dalyvavimas: klientų aptarnavime, logistikoje, gamyboje ir paslaugų sektoriuose. Kita vertus, kai kuriose srityse gali išaugti vartojimas, ypač skaitmeninių pramogų, prenumeratų, įrangos ir transliacijų rinkose, todėl bendras ekonominis efektas nėra vienareikšmis.

    Kol kas svarbiausia išlieka viena: „GTA 6“ pasirodymas, sprendžiant iš išankstinio ažiotažo, taps ne tik žaidėjų, bet ir darbdavių planavimo išbandymu. Jei masinės neatvykimų bangos vis dėlto įvyks, realų poveikį parodys tik vėlesnė statistika ir įmonių ataskaitos.

  • Lenkijos Mlava keičiasi neatpažįstamai: užsieniečiai gali sudaryti net 28 proc. gyventojų

    Šiaurės Mazovijoje esanti Mlava vis dažniau minima kaip vienas ryškiausių demografinių pokyčių pavyzdžių Lenkijos mažesniuose miestuose. Lenkijos statistikos tarnybos GUS eksperimentinis vertinimas rodo, kad šiame mieste užsieniečiai gali sudaryti iki 28 proc. gyventojų. Toks rodiklis išsiskiria tarp panašaus dydžio savivaldybių ir siejamas su darbo migracija.

    Mlavoje gyvena ne tik Ukrainos ar Baltarusijos piliečiai, kurie Lenkijoje sudaro didelę atvykstančiųjų dalį. Pastaraisiais metais čia matomas ir tolimesnių šalių atvykėlių augimas, ypač iš Kolumbijos, Filipinų ir Indonezijos. Vietos pokyčius spartina darbdavių poreikis užpildyti darbo vietas pramonėje ir maisto perdirbimo sektoriuje, įskaitant paukštienos gamybą.

    Atvykusiųjų kasdienybę dažnai lemia kalbos barjeras, kuris tampa vienu didžiausių integracijos iššūkių. Dalis žmonių dirba ir kuria gyvenimą ilgesniam laikui, tačiau lenkų kalbos mokėjimas neretai lieka minimalus, todėl padeda vertimo programėlės ir bendruomenių tarpusavio pagalba. Kartu daugėja paslaugų, orientuotų į migrantus, o tai keičia miesto veidą ir vietos vartojimo įpročius.

    „Daugelis nori čia likti ilgam, bet sunkiausia yra kalba ir kasdieniai formalumai“, – sakė Mlavos centre sutikta Kolumbijos kilmės gyventoja, bendraudama per vertėją telefone.

    Vietos gyventojų reakcijos į pokyčius išlieka nevienodos: vieni migraciją vertina kaip būtinybę ekonomikai ir darbo rinkai, kiti nerimauja dėl tapatybės, saugumo ar konkurencijos dėl darbo. Toks požiūrių išsiskyrimas būdingas daugeliui Europos regionų, kuriuose darbdaviai vis aktyviau ieško darbuotojų už šalies ribų, o mažesni miestai tampa naujais traukos centrais.

    „Man netrukdo, pats esu dirbęs užsienyje ir žinau, ką reiškia būti atvykėliu“, – sakė Mlavos gyventojas, komentuodamas vis dažniau mieste girdimas užsienio kalbas.

    Ekspertai Lenkijoje pabrėžia, kad realų migracijos poveikį dažniausiai lemia ne vien skaičiai, o tai, kaip savivaldybės ir valstybės institucijos suvaldo integracijos, būsto, švietimo ir viešųjų paslaugų klausimus. Jei užsieniečių dalis iš tiesų artėja prie trečdalio, Mlavoje neišvengiamai daugės diskusijų apie mokyklų pajėgumą, sveikatos priežiūros prieinamumą, darbo sąlygas ir vietos bendruomenių sanglaudą.

  • Spalio pabaigoje šiems 4 Zodiako ženklams karjera gali apsiversti: svarbu nepraleisti ženklo

    Karjeros galimybės ne visada ateina kaip aiškus darbo pasiūlymas ar viešas konkursas. Dažniau jos prasideda nuo netikėto prašymo prisidėti prie projekto, trumpo pokalbio su kitos komandos žmogumi ar žinios, kad pažįstamoje įmonėje buriamas naujas padalinys.

    Spalio antroje pusėje kai kuriems Zodiako ženklams verta būti ypač budriems, nes iš pirmo žvilgsnio smulkūs pasiūlymai gali tapti tramplinu. Didžiausią naudą paprastai gauna tie, kurie ne tik laukia didžiojo lūžio, bet ir įvertina mažiau akivaizdžias progas.

    Avinui, Mergelei, Šauliui ir Vandeniui šis laikotarpis gali paskatinti rimčiau peržiūrėti kitus karjeros žingsnius. Tai nebūtinai reiškia darbovietės keitimą, tačiau gali reikšti naują atsakomybę, naują kryptį ar vertingą kontaktą už įprasto profesinio rato ribų.

    Avinui svarbios derybos

    Avinas gali sulaukti prašymo perimti projektą, pavaduoti per svarbų susitikimą arba imtis užduoties, kuri išeina už kasdienės rutinos ribų. Natūrali reakcija gali būti nepasitenkinimas, nes darbo ir taip netrūksta, tačiau šįkart lemiamos gali būti detalės.

    Prieš sakant „taip“ ar „ne“, verta pasitikslinti, kas matys rezultatą, kokia bus atsakomybė ir ar tai suteiks daugiau savarankiškumo. Jei užduotis atveria priėjimą prie sprendimų priėmėjų ar leidžia parodyti kompetencijas, verta tartis dėl termino, apimties ir apčiuopiamos naudos.

    Mergelė gali neįvertinti savo vertės

    Mergelė dažnai nuvertina įgūdžius, kuriuos naudoja automatiškai: procesų tvarką, darbą su duomenimis, tekstų redagavimą ar gebėjimą greitai sugaudyti klaidas. Tačiau kitiems tai gali būti būtent ta kompetencija, kurios trūksta ir kuri turi realią rinkos vertę.

    Jei spalio pabaigoje kas nors paprašo konsultacijos ar nedidelės pagalbos, verta pasidomėti, ar tai neturi tęsinio. Mergelėms ypač svarbu nesumenkinti savo darbo fraze, kad tai esą paprasta, nes jei problema kitam kainuoja laiką ir pinigus, sprendimas taip pat yra vertas įvertinimo.

    Šauliui šansas gali ateiti iš šalies

    Šauliui įdomiausia kryptis gali atsirasti ne biure ir ne per formalų atrankos procesą. Tai gali būti konferencija, mokymai, profesinis renginys ar net atsitiktinis pokalbis su žmogumi iš visiškai kitos srities, kuris atveria naują kampą.

    Toks kontaktas nebūtinai iškart virs darbo pasiūlymu, bet gali duoti idėją dėl bendradarbiavimo, specializacijos ar kitos rinkos. Prieš priimant sprendimą, Šauliui naudinga užduoti praktiškus klausimus apie kasdienį darbo pobūdį, reikalingus įgūdžius ir galimą laisvę, kuri jam dažnai yra svarbi.

    Vandeniui proga slypi problemoje

    Vandenis gali būti įtrauktas į temą todėl, kad kažkas neveikia: procesas stringa, komandai reikia sprendimo, o organizacija nori išbandyti naują įrankį. Tokiose situacijose jis dažnai pamato ne kliūtį, o galimybę pasiūlyti kitokį veikimo būdą.

    Jei idėja pasiteisina, verta pasirūpinti, kad indėlis neliktų nematomas. Aiškiai įvardyti rezultatą, pristatyti poveikį ir paklausti apie kitus projektus gali būti tas žingsnis, kuris paverčia vienkartinę pagalbą nauja karjeros kryptimi.

    Bendra taisyklė paprasta: ne visos progos atrodo kaip darbo pasiūlymas su aiškiomis sąlygomis. Kartais karjeros posūkis prasideda nuo pokalbio, papildomos užduoties ar mažos konsultacijos, kuri vėliau atneša didesnį vaidmenį ir derybinę galią.

  • Darbdaviai muša pavojaus varpais: ES trūksta žmonių su įgūdžiais, kai kur – jau 82 proc.

    Darbdaviai muša pavojaus varpais: ES trūksta žmonių su įgūdžiais, kai kur – jau 82 proc.

    Europoje ryškėja įgūdžių atotrūkis: vis daugiau darbdavių skelbia nerandantys darbuotojų, atitinkančių pareigų reikalavimus. Eurostato duomenimis, 2023 metais 54 proc. Europos Sąjungos smulkių ir vidutinių įmonių teigė, kad tinkamų kompetencijų stoka yra viena rimčiausių jų problemų.

    Kita tarptautinė apklausa rodo panašią kryptį. „ManpowerGroup“ vertinimu, 2023 metais vidutiniškai 75 proc. darbdavių 21 Europos šalyje susidūrė su sunkumais užpildydami laisvas darbo vietas, o 2018 metais šis rodiklis siekė 42 proc.

    Skirtumai tarp šalių išlieka dideli. Apklausose fiksuota, kad 2023 metais darbdavių, negalinčių rasti reikiamų įgūdžių turinčių kandidatų, dalis svyravo nuo 59 proc. Suomijoje iki 82 proc. Vokietijoje ir Graikijoje.

    Kur šuolis didžiausias?

    Per penkerius metus kai kuriose valstybėse situacija pasikeitė itin sparčiai. Apklausų duomenimis, Airijoje rodiklis šoktelėjo nuo 18 proc. 2018 metais iki 81 proc. 2023 metais, o Jungtinėje Karalystėje – nuo 19 proc. iki 80 proc.

    Didesnis nei Europos vidurkis augimas fiksuotas ir Nyderlanduose, Norvegijoje, Šveicarijoje, Belgijoje bei Italijoje. Tai siejama su sparčia ekonomikos transformacija ir įmonių konkurencija dėl kvalifikuotų specialistų.

    Įgūdžių trūkumą gilina ir demografinės tendencijos. Europos Komisija yra pabrėžusi, kad darbo jėgos ir kompetencijų stygius daugelyje valstybių narių didėja beveik dešimtmetį, o tam įtakos turi visuomenės senėjimas ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius.

    Labiausiai trūksta technikų

    Eurobarometro apklausa, atlikta 2023 metų pabaigoje, parodė, kad įmonės dažniausiai susiduria su techninių specialistų stygiumi. Beveik 42 proc. Europos smulkių ir vidutinių įmonių nurodė, kad joms trūksta technikų, pavyzdžiui, mechanikų ar laboratorijų darbuotojų.

    Kita dažna spraga – klientų aptarnavimo ir pardavimų sritis. Apklausose fiksuota, kad maždaug 23 proc. įmonių, kuriose tokios pareigybės yra, jaučia kompetencijų trūkumą pardavimų specialistų, konsultantų ar registratūros darbuotojų pozicijose.

    Darbdaviai taip pat išskiria dvi pagrindines priežastis. Viena jų – paprasčiausiai per mažas kandidatų skaičius, kita – kandidatų kvalifikacijos, įgūdžių ar patirties neatitikimas darbo vietų poreikiams.

    Kodėl problema auga ir ką tai reiškia?

    Įgūdžių trūkumas dažnai aiškinamas kelių veiksnių sąveika. Prie demografijos prisideda ir spartus technologijų diegimas, ypač DI sprendimų plėtra, dėl kurios keičiasi pareigybių turinys ir reikalingos kompetencijos.

    Prie iššūkių priskiriamos ir darbo sąlygos bei atlygio lūkesčiai, ypač profesijose, kuriose darbas fiziškai sunkus arba reikalauja pamaininio grafiko. Kai kuriais atvejais minimas ir švietimo programų atotrūkis nuo darbo rinkos poreikių, kai parengimas neatitinka realių įmonių lūkesčių.

    Ekspertai pabrėžia, kad spaudimas nemažės ir artimiausiais metais. Dėl to vis didesnę reikšmę įgauna kvalifikacijos kėlimas, persikvalifikavimas ir įmonių investicijos į mokymus, kad darbuotojų kompetencijos neatsiliktų nuo rinkos pokyčių.

    „Investicijos į įgūdžių stiprinimą ir persikvalifikavimą tampa svarbiausiu darbotvarkės klausimu, nes darbo rinka yra įtempta, o reikiamų kompetencijų paklausa auga“, – sakė „ManpowerGroup“ atstovė Mara Stefan.

    Tuo pat metu valstybės ieško sprendimų per aktyvesnes užimtumo, migracijos ir švietimo politikos priemones. Siekiama, kad profesinis rengimas, aukštasis mokslas ir neformalusis mokymasis greičiau reaguotų į tai, kokių darbuotojų realiai reikia ekonomikai.

  • Vokietijos skaitmeninimo ministras siūlo apmokestinti pajamas iš DI: lėšos – darbo rinkos pertvarkai

    Vokietijos skaitmeninimo ministras Karstenas Wildbergeris pareiškė, kad itin didelės pajamos, kurias generuoja dirbtinis intelektas, turėtų būti apmokestintos. Pasak jo, gautos lėšos galėtų tapti svarbiu šaltiniu finansuojant darbo rinkos transformaciją ir darbuotojų persikvalifikavimą.

    Ministras pabrėžė principą, kad jei ekonominis augimas ir sukurta pridėtinė vertė atsiranda šalies viduje, mokesčiai taip pat turėtų būti sumokami toje pačioje valstybėje. Konkretaus mokesčio modelio jis neįvardijo, tačiau akcentavo poreikį valstybei susigrąžinti dalį DI sukuriamų finansinių srautų.

    Kaip DI keičia darbo rinką?

    Wildbergerio teigimu, DI plėtra iš esmės perbraižys profesijų žemėlapį: dalis užduočių bus automatizuota, o dalis pareigybių neišvengiamai keisis. Kartu jis prognozuoja, kad ilguoju laikotarpiu bendras užimtumas gali augti, tačiau naujos darbo vietos formuosis kitose srityse nei šiandien.

    Ministras atkreipė dėmesį, kad didesnis poreikis gali rastis praktinėse, rankų darbo reikalaujančiose profesijose bei priežiūros ir slaugos paslaugų sektoriuje. Tokiems pokyčiams, jo vertinimu, būtina iš anksto ruoštis, nes didžiausia rizika kyla darbuotojams, kurių dabartinės kompetencijos greičiausiai bus pakeistos algoritmais.

    Kodėl kalbama apie naujus mokesčius?

    Diskusijos dėl apmokestinimo susijusios su tuo, kad DI sprendimai leidžia įmonėms smarkiai didinti produktyvumą ir pelningumą, tačiau tuo pat metu gali didinti spaudimą darbo rinkai. Valstybės, ieškančios būdų finansuoti mokymosi visą gyvenimą programas, persikvalifikavimą ir socialinę apsaugą, vis dažniau svarsto, kaip užtikrinti tvarias biudžeto pajamas.

    Europos Sąjungoje tuo pat metu stiprėja siekis aiškiau reguliuoti skaitmeninę ekonomiką ir užtikrinti, kad tarptautinės technologijų bendrovės mokėtų mokesčius ten, kur realiai generuojama vertė. Šiame kontekste idėja apmokestinti DI sukuriamas pajamas gali tapti platesnių diskusijų apie skaitmeninius mokesčius ir technologijų sektoriaus indėlį į viešąsias paslaugas dalimi.

    Kol kas neaišku, ar Vokietija svarstytų atskirą DI mokestį, ar bandytų pritaikyti esamus pelno, paslaugų ar skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo instrumentus. Vis dėlto ministro pasisakymas rodo, kad DI ekonominė nauda vis labiau vertinama ne tik verslo, bet ir viešųjų finansų bei socialinės politikos požiūriu.

  • „Amazon“ vėl mažina darbuotojų skaičių: apie 1 000 etatų atiteks DI sprendimams

    „Amazon“ patvirtino naują darbuotojų mažinimo bangą padalinyje, kuris atsakingas už elektroninės prekybos aptarnavimą. Bendrovė nurodo, kad dalis funkcijų bus perorganizuota, o kai kuriuos kasdienius procesus planuojama vis plačiau automatizuoti pasitelkiant dirbtinis intelektas sprendimus.

    Skelbiama, kad apie 1 000 darbuotojų JAV, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge ir Indijoje jau gavo pranešimus apie darbo sutarčių nutraukimą iki spalio pabaigos. Tai liečia biuro pozicijas pagrindinėje „Amazon“ mažmeninės prekybos grandyje, dažnai vadinamoje Stores.

    DI perima dalį biuro darbų

    Pasak įmonės, pakeitimai susiję su veiklos modelio peržiūra: siekiama supaprastinti procesus ir greičiau įgyvendinti prioritetus. Praktikoje tai reiškia, kad užduotys, kurios anksčiau būdavo atliekamos rankiniu būdu, vis dažniau perkeliamos į automatizuotas sistemas.

    „Pakeitėme kai kurias Stores veiklos dalis, nes manome, kad tokia struktūra leis geriau įgyvendinti mūsų prioritetus“, – sakė „Amazon“ atstovas.

    Įmonė pabrėžia, kad mažinimas nėra vienkartinis sprendimas, o platesnės transformacijos dalis. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija optimizuoti komandų dydį ir investuoti į automatizavimą, ypač ten, kur daug pasikartojančių užduočių.

    Ką sako vadovybė ir kas laukia toliau

    „Dirbtinis intelektas laikui bėgant turės įtakos užimtumui, ir viskas rodo, kad ateinančiais metais įmonė veiks su mažesniu darbuotojų skaičiumi“, – sakė „Amazon“ vadovas Andy Jassy.

    Tuo pačiu „Amazon“ pabrėžia, kad dalyje rinkų ir padalinių samda tęsiasi, ypač logistikos grandyje, kur sezoniškumas ir pirkėjų srautai lemia didesnį laikinų darbuotojų poreikį. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos logiką: biuro funkcijos dažniau automatizuojamos, o fizinės operacijos sandėliuose išlieka mišrios, derinant žmones ir robotizaciją.

    Lenkijoje pateiktais duomenimis, „Amazon“ šalyje veikia nuo 2014 metų ir turi 12 logistikos centrų bei korporacinius biurus. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad paraleliai su procesų automatizavimu toliau investuoja į infrastruktūrą, tačiau administracinių funkcijų modelis keičiamas sparčiausiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI diegimas dažniausiai pirmiausia paliečia klientų aptarnavimo, vidinių operacijų koordinavimo, turinio aprašymų kūrimo ir rutininių analitinių užduočių sritis. Tokiuose procesuose automatizavimas leidžia didinti našumą, bet kartu kelia spaudimą darbuotojų skaičiui ir reikalauja naujų kompetencijų.

  • TVF apie dirbtinio intelekto bumą: pasaulio augimas laikosi ties 3 proc., labiausiai laimi Azija

    Didelės investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą padeda išlaikyti pasaulio ekonomikos augimą maždaug ties 3 proc. riba. Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva teigia, kad didžiausią naudą šiuo metu pasiima Azijos ekonomikos, tiekiančios kompiuterinę įrangą ir susijusias technologijas.

    Pasak TVF, DI skatina vadinamąjį paklausos ir investicijų šoką: auga poreikis duomenų centrams, puslaidininkiams, serveriams, elektros tiekimo pajėgumams ir ryšio infrastruktūrai. Šios grandinės dalyviams tai reiškia užsakymų šuolį, o daliai regionų ir spartesnį BVP augimą.

    Kur DI augina ekonomiką?

    Kristalina Georgieva pabrėžė, kad DI investicijų banga gali didinti augimą pažengusiose Azijos ekonomikose maždaug 0,5–1 procentinio punkto, o besivystančiose Azijos rinkose – apie 0,2–0,8 procentinio punkto. Tokį efektą pirmiausia kuria gamybinė bazė ir eksporto struktūra, orientuota į technologinę įrangą.

    TVF dar anksčiau buvo nurodęs, kad DI poveikis neapsiriboja vien technologijų sektoriumi: jis persiduoda per produktyvumą, kapitalo investicijas ir tarptautinę prekybą. Kartu fondas yra perspėjęs, kad nauda skirstysis netolygiai, todėl daliai šalių gali išaugti atotrūkis nuo lyderių.

    „DI yra tarsi lėtai artėjanti banga, kuri keis darbo rinką, švietimą ir net tai, kaip valstybės surenka mokesčius“, – sakė Kristalina Georgieva.

    Darbo rinka: pokyčiai neišvengiami

    TVF vertinimu, ilguoju laikotarpiu DI gali pakeisti iki 40 proc. darbo vietų: dalis užduočių bus automatizuota, dalis profesijų transformuosis, o kai kur reikės mažiau darbuotojų. Didžiausia rizika siejama su rutininiu, pasikartojančiu darbu, o didžiausios galimybės – su DI diegimu, priežiūra, duomenų valdymu ir procesų pertvarka.

    Tuo pat metu pasaulinėje diskusijoje ryškėja dar viena kryptis: ne vien didžiuliai kalbiniai modeliai, bet ir siauresni, praktiniai sprendimai konkrečioms užduotims. Tokį požiūrį akcentuoja ir Pasaulio bankas, kuris teigia matantis potencialą vadinamajame mažajame DI – sprendimuose, kurie gali kelti produktyvumą žemės ūkyje, sveikatos apsaugoje ir švietime net ir ten, kur trūksta didelių skaičiavimo resursų.

    TVF prognozes dėl pasaulio augimo fondas įprastai atnaujina reguliariai, vertindamas infliacijos, palūkanų normų, prekybos ir geopolitikos veiksnius. DI investicijų bumas šiame kontekste tampa vienu iš kertinių elementų, galinčių palaikyti augimą, tačiau kartu stiprinti įtampas dėl energijos paklausos, talentų trūkumo ir nelygybės tarp šalių bei sektorių.

  • JK švelnins nekonkuravimo sąlygas: ar tai atvers kelią greitesniam startuolių augimui?

    JK švelnins nekonkuravimo sąlygas: ar tai atvers kelią greitesniam startuolių augimui?

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas patvirtino planus švelninti darbuotojų sutartyse taikomas nekonkuravimo sąlygas, kurios riboja galimybes pereiti pas konkurentus ar kurti nuosavus verslus. Tokie pakeitimai ypač aktualūs startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms, kurioms talentų pritraukimas dažnai tampa vienu didžiausių iššūkių.

    Apie ketinimą keisti reguliavimą paskelbta Mančesteryje vykusiame Innovation Nation Summit renginyje. Premjeras Andy Burnham teigė, kad bus inicijuoti teisės aktų pakeitimai, kurie užtikrintų, jog nekonkuravimo sąlygos nebetaptų kliūtimi įdarbinant perspektyviausių startuolių ir augančių bendrovių komandose.

    Nekonkuravimo sąlygos ir inovacijos

    Premjeras argumentavo, kad tokios sutartinės nuostatos gali slopinti inovacijas ir lėtinti žinių bei patirties judėjimą rinkoje. Jo vertinimu, lengvesnis talentų mobilumas leistų greičiau formuoti komandas, o tai tiesiogiai siejasi su startuolių gebėjimu greitai augti ir konkuruoti tarptautiniu mastu.

    Šiuo metu nekonkuravimo sąlygos paprastai reiškia, kad darbuotojas tam tikrą laiką po darbo pabaigos negali įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje ar įkurti panašaus profilio verslo. Praktikoje tai gali apimti ir geografinius ribojimus, ir terminus, kurie darbuotojui apsunkina greitą grįžimą į rinką.

    Startuolių spaudimas ir rinkos lūkesčiai

    Pakeitimai brendo po startuolių ir technologijų bendrovių raginimų mažinti ribojimų apimtį, taip pat trumpinti pernelyg ilgas įspėjimo apie išėjimą iš darbo trukmes. Viešai šią kryptį rėmė ir dalis sparčiai augančių įmonių, kurios teigia, kad griežti suvaržymai sunkina naujų specialistų samdą bei stabdo naujų produktų kūrimo tempus.

    Vyriausybė kol kas nedetalizavo, kokio masto švelninimas būtų pasirinktas ir ar būtų svarstomas visiškas draudimas. Tikimasi, kad konkrečios gairės ir teisėkūros pasiūlymai bus pateikti vėliau, o jų apimtis lems ir tai, kiek realiai pasikeis kasdienė darbdavių bei darbuotojų praktika.

    Kas keistųsi įmonėms ir darbuotojams

    Verslui tokie pokyčiai gali reikšti didesnę konkurenciją dėl specialistų ir būtinybę peržiūrėti sutartis bei vidines talentų išlaikymo priemones. Darbuotojams tai potencialiai suteiktų daugiau lankstumo planuojant karjerą, greičiau pereinant į naujas roles ar pradedant nuosavą veiklą.

    Kartu darbdaviai paprastai akcentuoja poreikį apsaugoti komercines paslaptis, klientų ryšius ir investicijas į darbuotojų kompetencijų ugdymą. Todėl tikėtina, kad lygiagrečiai daugiau dėmesio gali būti skiriama konfidencialumo, intelektinės nuosavybės bei klientų neviliojimo nuostatoms, kurios kai kuriais atvejais tampa alternatyva nekonkuravimo sąlygoms.

    Startuolių ekosistemą vienijanti organizacija Startup Coalition pakeitimus vadina svarbiu žingsniu, galinčiu pagreitinti įmonių plėtrą. Organizacijos vadovo Dom Hallas vertinimu, laisvesnis talentų judėjimas padeda greičiau samdyti ir greičiau auginti verslą, o barjerų mažinimas esą gali sustiprinti visą inovacijų aplinką Jungtinėje Karalystėje.

  • Pabėgėlių integracija Lietuvoje stringa: kas trukdo įsidarbinti ir kodėl regionai lieka nuošalyje

    Pabėgėlių integracija Lietuvoje pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių socialinės politikos iššūkių, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Ekspertai pabrėžia, kad sėkmę lemia ne tik atvykusių žmonių pastangos, bet ir institucijų bei visuomenės pasirengimas priimti, įtraukti ir užtikrinti paslaugų prieinamumą.

    Priėmimo ir integracijos agentūros Integracijos koordinavimo skyriaus vedėja Monika Žitkė sako, kad per kelerius metus pagalbos sistema tapo labiau patyrusi. Daugiau savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų išmoko greičiau spręsti praktinius klausimus, o informacijos bei priemonių, padedančių naujai atvykusiems orientuotis, atsirado daugiau.

    Kas labiausiai stabdo integraciją?

    Didžiausia kliūtis, kurią dažniausiai įvardija patys pabėgėliai, yra kalbos barjeras. Jis tiesiogiai veikia galimybes įsidarbinti, naudotis sveikatos apsauga, švietimo paslaugomis ir sklandžiai tvarkyti kasdienius reikalus, ypač mažesnėse savivaldybėse.

    Kita jautri sritis – būstas ir jo įperkamumas. Net ir turint darbą, ilgalaikės nuomos paieškos dažnai užsitęsia, o tai trukdo stabiliai planuoti gyvenimą, vaikų ugdymą ir integraciją į bendruomenę.

    Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros atstovė ryšiams su Lietuvos Respublikos Vyriausybe Renata Kuleš atkreipia dėmesį, kad daliai žmonių integraciją lėtina kvalifikacijos pripažinimo procedūros. Kai ankstesnė profesinė patirtis neatsispindi darbo rinkoje, didėja rizika įstrigti žemesnės kvalifikacijos darbuose, o motyvacija ilgainiui silpnėja.

    „Integracija nėra vienpusis procesas – jos sėkmei svarbios ne tik paties žmogaus pastangos, bet ir priimančios visuomenės atvirumas, įsitraukimas bei pasirengimas priimti“, – sakė Monika Žitkė.

    Darbas ir kalba – pagrindiniai prioritetai

    Integracijos praktika rodo, kad darbingo amžiaus žmonėms svarbiausi poreikiai dažniausiai išlieka darbas ir kalbos mokymasis. Stabilus įsidarbinimas paprastai tampa lūžio tašku, nes kartu atveria kelią finansiniam savarankiškumui, socialiniams ryšiams ir greitesniam kalbos progresui.

    Vyresnio amžiaus žmonėms prioritetai dažniau susiję su būstu ir sveikatos priežiūra. Nors paslaugų prieinamumas palaipsniui gerėja, praktikoje kliūtimi vis dar tampa eilės, geografinis atstumas iki paslaugų ir kainos, ypač kai reikia tęstinio gydymo ar specialisto konsultacijų.

    Kodėl regionai lieka nuošalyje?

    Nors dalis savivaldybių aktyviai įsitraukia, ekspertai pastebi netolygų institucijų bendradarbiavimą ir skirtingą pasirengimą. Dėl to integracijos kelias skiriasi priklausomai nuo vietos: vienur procesai juda greičiau, kitur žmogui tenka ilgiau laukti sprendimų arba pačiam ieškoti informacijos.

    Kita tendencija – dauguma atvykusių žmonių koncentruojasi didžiuosiuose miestuose, kur paprasčiau rasti darbą, būstą ir paslaugas. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tolygesnis paskirstymas ir didesnis regionų įsitraukimas galėtų padėti ir pabėgėliams, ir pačioms savivaldybėms, kurios susiduria su darbo jėgos trūkumu.

    Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis atkreipia dėmesį, kad migracijos tema viešojoje erdvėje neretai kelią aistras, nors darbo rinkos realybė išlieka griežta. Jo teigimu, Lietuvai kasmet trūksta tūkstančių darbuotojų, todėl ilgalaikėje perspektyvoje svarbu rasti balansą tarp saugumo, socialinės sanglaudos ir ekonominių poreikių.

    „Jeigu nuspręstume nebeįsileisti migrantų, reikėtų pensinį amžių kelti dešimčia metų, o tai yra netoleruotina“, – sakė Laurynas Šedvydis.

    Anot integracijos srityje dirbančių institucijų, tvariausi rezultatai pasiekiami tada, kai veikia keli elementai vienu metu: prieinami kalbos kursai, aiški socialinių paslaugų sistema, greitesnis kvalifikacijos pripažinimas, realios būsto alternatyvos ir nuosekli savivaldybių praktika. Tokiu atveju integracija tampa ne epizodine pagalba, o ilgalaikiu procesu, naudingiu tiek atvykusiems žmonėms, tiek priimančiai visuomenei.