CP v2

Tag: Darbo rinka

  • Netoli Lodzės startavo „Daikin“ šilumos siurblių gamykla: 300 mln. eurų investicija ir 2 000 darbo vietų

    Netoli Lodzės, Ksaverove, oficialiai atidaryta pirmoji Lenkijoje Japonijos koncerno „Daikin“ gamykla. Joje bus gaminami šilumos siurbliai, o projektas įvardijamas kaip didžiausias „Daikin“ šilumos siurblių gamybos padalinys Europoje.

    Į gamyklą investuota apie 300 mln. eurų, o bendrovė skelbia planuojanti sukurti iki maždaug 2 000 darbo vietų. Šis startas sutampa su Europos pastangomis spartinti pastatų šildymo dekarbonizaciją ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Gamybos mastas ir pajėgumai

    „Daikin“ nurodo, kad veikla pradėta nuo vienos gamybos linijos, kurioje dirba per 100 darbuotojų. Įsibėgėjus plėtrai numatoma dirbti trimis linijomis, o metinė gamyba turėtų siekti 800 000–900 000 šilumos siurblių.

    Pasak įmonės atstovų, ateityje gamybos profilis gali būti plečiamas, įtraukiant ir vėdinimo įrangą. Tai leistų geriau atliepti rinkos poreikius, kai energinio efektyvumo reikalavimai pastatams griežtėja, o modernizacijos apimtys auga.

    Kodėl pasirinktas regionas?

    Gamyklos vadovas Yasuto Hiraoka pabrėžė, kad sprendimą lėmė geografinė padėtis Lenkijos centre ir išvystyta kelių bei greitkelių infrastruktūra. Tai, pasak jo, padeda efektyviai tiekti produkciją į skirtingas Europos rinkas.

    Jis taip pat išskyrė vietos pramoninę patirtį ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, kurią stiprina ir regiono akademinis potencialas. Tokie veiksniai didelėms gamybos investicijoms dažnai yra ne mažiau svarbūs nei kaštai ar logistika.

    Ryšys su žaliąja transformacija

    Lenkijos valdžios atstovai renginyje akcentavo, kad šis projektas stiprina šalies, kaip gamybos ir logistikos centro, patrauklumą Azijos investuotojams. Taip pat pabrėžta, jog šilumos siurbliai tampa viena iš technologijų, kurią renkasi tiek namų ūkiai, tiek verslas, didėjant energijos kainoms ir ieškant efektyvesnių sprendimų.

    „Daikin Industries“ prezidentas Masanori Togawa teigė, kad naujasis padalinys orientuosis į Europos rinką, o produktai turėtų remtis naujausiomis technologijomis, kuriamos bendrovės tyrimų ir plėtros centruose Europoje. Bendrovė šilumos siurblių plėtrą sieja su ilgalaike paklausa ir tikslu mažinti šildymo sektoriaus emisijas.

    „Daikin“ yra viena didžiausių pasaulyje šildymo, vėsinimo ir oro filtravimo sprendimų gamintojų, visame pasaulyje turinti per 100 000 darbuotojų. Europoje bendrovė valdo kelias dešimtis veiklų, įskaitant gamybos padalinius skirtingose šalyse, o pastaraisiais metais akcentuoja šilumos siurblių segmento plėtrą.

  • Kalvarija kviečia darbdavius vasarai įdarbinti jaunimą: kompensacijos iki 600 eurų už darbuotoją

    Kalvarija kviečia darbdavius vasarai įdarbinti jaunimą: kompensacijos iki 600 eurų už darbuotoją

    Kalvarijos savivaldybės administracija pradėjo registraciją į jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Ja siekiama, kad vasaros atostogų metu jauni žmonės įgytų praktinių įgūdžių, susipažintų su darbo aplinka ir lengviau įsilietų į darbo rinką.

    Programa skirta Kalvarijos savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiam jaunimui nuo 14 iki 29 metų. Darbai numatomi liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas.

    Kas gali dalyvauti ir ką gauna darbdaviai?

    Dalyvauti kviečiami Kalvarijos savivaldybės teritorijoje veiklą vykdantys darbdaviai: Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos, taip pat ūkininkai. Prisijungti gali ir asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymėjimą arba su verslo liudijimu, jei veikla vykdoma Kalvarijoje.

    Darbdaviams už kiekvieną įdarbintą jauną žmogų numatyta darbo užmokesčio kompensacija. Už visą darbo krūvį per mėnesį kompensuojama 300 eurų, o dirbant ne visu krūviu suma skaičiuojama proporcingai pagal dirbtas valandas ar dienas.

    Maksimali kompensacija už vieną jaunuolį per visą programos laikotarpį siekia 600 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad tai priemonė, skatinanti darbdavius suteikti pirmąją darbo patirtį ir padėti jauniems žmonėms saugiau pradėti profesinį kelią.

    Kaip vyksta registracija?

    Registracijos logika paprasta: jaunas žmogus turi susirasti darbdavį, o darbdavys gali pats rasti norintį dirbti jaunuolį ir suderinti dalyvavimą programoje. Tuomet iki birželio 15 dienos 17.00 valandos savivaldybei pateikiami registracijai reikalingi dokumentai.

    Savivaldybė nurodo, kad atrinktiems dalyviams ir darbdaviams bus pasirašomos trišalės sutartys. Taip užtikrinama aiški atsakomybių tvarka, darbo sąlygų apibrėžimas ir sklandus kompensacijų administravimas.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl konsultacijų ir registracijos sąlygų galima kreiptis į Kalvarijos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorę Viktoriją Rimavičienę telefonu +370 645 29 951. Konsultacijos teikiamos iki birželio 15 dienos imtinai, antradieniais–penktadieniais nuo 8.00 iki 17.00 valandos.

    Savivaldybė ragina darbdavius nelaukti paskutinės dienos, nes laiku suderinti dokumentai ir darbo sąlygos padeda sklandžiau pradėti darbus liepos mėnesį. Jaunuoliams tai galimybė užsidirbti, o darbdaviams praktiškai susipažinti su potencialiais būsimais darbuotojais.

  • Kinijos eksporto banga smogia Vokietijos pramonei: per kelerius metus dingo 400 000 darbo vietų

    Kinijos eksporto banga smogia Vokietijos pramonei: per kelerius metus dingo 400 000 darbo vietų

    Antrasis Kinijos šokas Vokietijai

    Kinijos eksportas vis labiau spaudžia Vokietijos ekonomiką ir ypač jos pramonę, teigiama Londone veikiančio analitinio centro Center for European Reform įžvalgose. Autoriai situaciją lygina su pirmuoju vadinamuoju Kinijos šoku, kuris Vakarų pramonę palietė po Kinijos įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją 2001 metais.

    Skirtumas tas, kad dabartinis spaudimas kyla ne tik iš pigesnės gamybos, bet ir iš technologinio proveržio bei didėjančios Kinijos įmonių konkurencijos aukštos pridėtinės vertės sektoriuose. Dėl to Vokietijoje vis dažniau kalbama apie riziką prarasti pramonės svorį ekonomikoje, o tai reikštų silpnesnį augimą ir lėtesnį atlyginimų kilimą.

    „Berlynas nesiima pakankamų veiksmų, nors situacija kelia grėsmę ekonominiam saugumui svarbiausiose šakose“, – teigiama ataskaitoje.

    Kuriose šakose prarandamos pozicijos

    Analitikų vertinimu, Kinijos bendrovės sparčiai didina rinkos dalį ten, kur anksčiau dominavo Vokietijos gamintojai. Dažniausiai minimos automobilių pramonė, mašinų gamyba, chemijos sektorius ir aviacijos pramonė, kur konkurencinis spaudimas juntamas tiek Europoje, tiek trečiosiose rinkose.

    Pramonės gamybos apimtys Vokietijoje jau kelerius metus svyruoja žemyn, o eksportas į Kiniją tampa mažiau patikimu augimo šaltiniu. CER skaičiavimu, šios tendencijos siejamos su maždaug 400 000 darbo vietų sumažėjimu, kai dalis gamybos traukėsi arba buvo išstumta konkurentų.

    Didėjanti priklausomybė ir spaudimo svertai

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad augant priklausomybei nuo Kinijos importo mažėja Vokietijos ekonomikos atsparumas išorės sukrėtimams. Tai reiškia ne tik didesnę riziką tiekimo grandinėms, bet ir platesnes galimybes Kinijai daryti politinį ar ekonominį spaudimą, jei santykiai paaštrėtų.

    Ekspertai taip pat kritikuoja požiūrį, kad problemą išspręs vien vidaus reformos, pavyzdžiui, darbo rinkos ar mokesčių pakeitimai. Jų vertinimu, vien nacionalinių priemonių gali nepakakti, kai konkurencija susijusi su masto ekonomija, valstybinėmis subsidijomis ir strategine pramonės politika.

    „Vokietijai vertėtų aktyviau remti Europos Sąjungos priemones Kinijos atžvilgiu, net jei Kinija išlieka svarbi prekybos partnerė“, – pažymi ataskaitos autoriai.

    Diskusijų centre atsiduria ir Kinijos pramonės rėmimo modelis: dotacijos, lengvatinis finansavimas, palankios sąlygos žemei bei infrastruktūrai, leidžiančios išlaikyti mažesnius kaštus. CER vertinimu, dėl šių veiksnių Kinijos eksportas 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo 15 proc. sparčiau nei pasaulinė prekyba, todėl spaudimas Europos gamintojams gali išlikti ilgalaikis.

    Vokietijai ir Europos Sąjungai tai reiškia sudėtingą užduotį: stiprinti konkurencingumą, spartinti inovacijas ir kartu mažinti strategines priklausomybes, neperžengiant atviro pasaulio prekybos principų. Sprendimai, anot analitikų, vis labiau persikelia į bendrą Europos prekybos, investicijų ir pramonės politiką.

  • Universitetas jau nebe garantija: „Randstad“ atskleidė, kur algos šoktelėjo 30 proc.

    Universitetas jau nebe garantija: „Randstad“ atskleidė, kur algos šoktelėjo 30 proc.

    Ilgą laiką universitetinis diplomas buvo laikomas patikimiausiu keliu į gerai apmokamą darbą, tačiau darbo rinka sparčiai keičiasi. Didžiausios pasaulyje personalo atrankos bendrovės „Randstad“ vadovas Sanderis van’t Noordende teigia, kad vis daugiau jaunų žmonių verta svarstyti kvalifikuotų amatų kryptį.

    Pasak „Randstad“ pateiktų duomenų, kvalifikuotų amatų darbuotojų atlyginimai per pastaruosius kelerius metus pastebimai augo, o kai kuriose rinkose artėja prie biuro pozicijų ar net jas lenkia. Bendrovė skelbia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose šios srities darbo užmokestis per ketverius metus augo apie 30 proc., Nyderlanduose apie 21 proc., Vokietijoje apie 18 proc., Jungtinėje Karalystėje apie 9 proc.

    „Sakyčiau, laikai, kai eidavai į universitetą ir dirbdavai biure, jau baigiasi. Reikia būti sumanesniems“, – sakė Sanderis van’t Noordende.

    Vienas svarbiausių pokyčių variklių yra spartus duomenų centrų augimas, kurį skatina DI plėtra ir didėjantys skaitmeninių paslaugų poreikiai. Tokiai infrastruktūrai reikia ne tik programuotojų, bet ir didelės fizinės darbo jėgos: elektrikų, ŠVOK specialistų, pramonės automatikos technikų, mechanikų bei kitų profesijų.

    „Skaitmeninei revoliucijai reikia masyvaus fizinio pagrindo. DI negali pats pasistatyti savo duomenų centrų“, – sakė Sanderis van’t Noordende.

    „Randstad“ analizė, paremta dešimtimis milijonų darbo skelbimų, rodo, kad 2022–2026 metais su duomenų centrais susijusių profesijų paklausa augo itin greitai. Tarp sparčiausiai augusių krypčių minimi robotikos technikai, ŠVOK inžinieriai ir pramonės automatikos technikai, kurių poreikis kilo dešimtimis procentų.

    Kartu bendrovė pabrėžia, kad darbo rinkoje formuojasi ir papildomas atlygio priedas už DI įgūdžius, ypač techninėse pareigose. „Randstad“ teigimu, pradedantys darbuotojai, turintys DI kompetencijų, kai kuriais atvejais gali tikėtis iki 25 proc. didesnio atlygio, o sertifikatai bei praktiniai įgūdžiai siejami su greitesnėmis paaukštinimo galimybėmis.

    Vis dėlto ekspertai akcentuoja, kad vien techninių žinių neužtenka. Darbdaviai vis dažniau ieško žmonių, kurie geba bendrauti, priimti sprendimus, dirbti komandoje ir kurti pasitikėjimu paremtus santykius su klientais, nes tokios kompetencijos yra sunkiau automatizuojamos.

    Ši tendencijų kombinacija keičia tradicinį karjeros planavimą: vieni renkasi universitetą ir papildomai stiprina DI įgūdžius, kiti sąmoningai pasuka į kvalifikuotus amatus, kuriuose auga paklausa ir atlyginimai. „Randstad“ vadovo žinutė aiški: renkantis ateities profesiją verta žiūrėti ne į stereotipus, o į realų rinkos poreikį ir infrastruktūros plėtros mastą.

  • Mažeikiuose startuoja 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 26 dienos

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija pradėjo registraciją į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Registruotis kviečiami tiek jaunuoliai, tiek darbdaviai, o paraiškos priimamos iki gegužės 26 dienos.

    Programa skirta padėti jaunimui vasarą įgyti pirmosios darbo patirties, sustiprinti praktinius įgūdžius ir lengviau žengti į darbo rinką. Savivaldybė pabrėžia, kad vietų skaičius ribotas, todėl kviečia neatidėlioti.

    Kas gali dalyvauti programoje?

    Dalyvauti gali jauni žmonės nuo 14 metų, deklaravę gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje ir besimokantys bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigoje. Įdarbinimas planuojamas vasaros laikotarpiu, kai nevyksta ugdymo procesas.

    Darbdaviais gali tapti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, ūkininkai, kitos organizacijos, taip pat individualią veiklą vykdantys asmenys. Darbo vieta turi būti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

    Įdarbinimo datos ir kompensacijos

    Numatytas įdarbinimo laikotarpis – nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos. Praktikoje tai reiškia, kad jaunuoliai gali dirbti vasaros mėnesiais, kai nėra pamokų ar kitų privalomų ugdymo veiklų.

    Darbdaviams už programoje įdarbintą jaunuolį gali būti kompensuojama ne mažiau kaip 400 eurų per mėnesį, jei dirbamas pilnas darbo laikas. Jei dirbama trumpiau, kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtą laiką.

    Kompensacija mokama tik tuo atveju, jei jaunuolis dirbo ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Taip pat vienam darbdaviui kompensacija gali būti skirta daugiausia už 3 jaunuolius.

    Ką svarbu žinoti prieš registruojantis?

    Savivaldybė nurodo esminę sąlygą: jaunuolis turi būti susiradęs darbdavį arba darbdavys – jaunuolį. Kitaip tariant, programoje registracija vyksta jau turint sutartą darbo vietą ir konkrečią darbo galimybę.

    Registracijai reikia pateikti užpildytą ir pasirašytą registracijos formą bei pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Dokumentus galima pateikti nuskenuotus arba pasirašytus elektroniniu parašu ir atsiųsti elektroniniu paštu.

    Taip pat akcentuojama, kad dalyviai bus kviečiami pagal registracijos datą ir laiką. Dėl to norintys pasinaudoti galimybe raginami dokumentus pateikti kuo anksčiau.

  • Ignalinos rajonas kviečia 14–19 metų jaunuolius į vasaros darbą: registracija iki gegužės 29 dienos

    Ignalinos rajonas kviečia 14–19 metų jaunuolius į vasaros darbą: registracija iki gegužės 29 dienos

    Startuoja vasaros užimtumo programa

    Ignalinos rajono savivaldybė kviečia 14–19 metų jaunuolius, deklaravusius gyvenamąją vietą savivaldybėje, dalyvauti jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Registracija vyksta iki gegužės 29 dienos.

    Programa skirta padėti moksleiviams ir jaunimui įgyti pirmosios darbo patirties, susipažinti su darbdavių lūkesčiais ir darbo rinkos taisyklėmis. Savivaldybės teigimu, pirmenybė bus teikiama jaunuoliams, programoje dalyvaujantiems pirmą kartą.

    Ką reikia padaryti norint dalyvauti?

    Pirmas žingsnis – išsirinkti dominančią darbovietę ir tiesiogiai susitarti su darbdaviu dėl įdarbinimo galimybės vasaros laikotarpiu. Programos darbai planuojami birželio–rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas.

    Tuomet reikia užpildyti registracijos formą ir pasirašyti sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo. Jei jaunuolis yra nepilnametis, papildomai būtinas tėvų arba globėjų sutikimas.

    Užpildytus dokumentus dalyviai turi atsiųsti savivaldybės administracijai elektroniniu paštu, o laiško temoje nurodyti Jaunimo įdarbinimas vasarą. Registracija. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dokumentus verta pateikti iš anksto, kad liktų laiko patikslinimams.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl programos sąlygų, dokumentų ir registracijos tvarkos informaciją teikia Ignalinos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė (patarėja) Donata Šimkūnaitė. Savivaldybė taip pat ragina jaunuolius iš anksto pasidomėti pasirinktos darbovietės grafiku ir atsakomybėmis, kad lūkesčiai sutaptų abiem pusėms.

    Vasaros įdarbinimo programos daugelyje savivaldybių vertinamos kaip vienas paprasčiausių būdų legaliai išbandyti darbą, sustiprinti motyvaciją mokslams ir susikurti pirmą įrašą gyvenimo aprašyme. Tokia patirtis dažnai padeda lengviau apsispręsti dėl ateities studijų ar profesinio kelio.

  • CARE-GET projektas: kaip Druskininkai planuoja pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus

    CARE-GET projektas: kaip Druskininkai planuoja pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus

    Tarptautinis projektas sprendžia miestų mažėjimą

    Druskininkų savivaldybė įsitraukė į Europos Sąjungos projektą CARE-GET, kurio tikslas – padėti mažėjantiems miestams rasti veiksmingų būdų, kaip pritraukti ir išlaikyti jaunus, aukštos kvalifikacijos specialistus. Su panašiais iššūkiais susiduria daugelis Europos miestų, todėl sprendimų paieška perkeliama į tarptautinį lygmenį.

    Projekto kontekstas aiškus: mažėjantis gyventojų skaičius, jaunimo išvykimas į didmiesčius ar užsienį ir augantis kvalifikuotų darbuotojų stygius. Tokiose situacijose savivaldybėms tenka konkuruoti ne vien infrastruktūra ar reklaminėmis kampanijomis, bet ir realiomis karjeros bei gyvenimo sąlygomis.

    Patirties perėmimas Sienoje

    2026 metų gegužės mėnesį Druskininkų savivaldybės atstovai dalyvavo CARE-GET partnerių susitikime Sienoje Italijoje. Susitikimo metu aptartas savivaldybių vaidmuo kuriant aplinką, kurioje jauni specialistai matytų perspektyvą ne tik trumpam laikotarpiui, bet ir ilgalaikiam įsitvirtinimui.

    Diskusijose daug dėmesio skirta bendradarbiavimui su darbdaviais, švietimo įstaigomis ir vietos bendruomene. Partneriai akcentavo, kad miestų patrauklumą vis dažniau lemia pasiekiamos darbo vietos, galimybė tobulėti, būsto pasirinkimai, paslaugų prieinamumas ir kasdienio gyvenimo kokybė.

    Kas gali būti pritaikyta Druskininkuose?

    Vizito metu savivaldybės atstovai lankėsi inovacijų, mokslo ir verslo bendradarbiavimo centruose, susipažino su universiteto ir miesto partnerystės modeliais, talentų ugdymo sprendimais bei bendradarbystės erdvėmis. Tokie modeliai dažnai veikia kaip tiltas tarp studijų, praktikos ir pirmojo darbo, o regionams tai tampa viena svarbiausių priemonių susigrąžinti jaunus žmones.

    Tarptautiniuose renginiuose taip pat aptartos sveikatos, skaitmenizacijos ir inovacijų kryptys, kurios tampa esminiais veiksniais kuriant darbo vietas už didmiesčių ribų. Druskininkams tai aktualu ir dėl kurortinio profilio, kuriame sveikatos paslaugos ir su jomis susiję sektoriai gali tapti viena pagrindinių talentų pritraukimo ašių.

    Pačiuose Druskininkuose problema įvardijama konkrečiai: jaučiamas specialistų trūkumas sveikatos, sveikatingumo, švietimo ir paslaugų srityse. Jauni darbuotojai, rinkdamiesi miestą, vertina ne tik aplinką, bet ir aiškų profesinį kelią, stabilias darbo sąlygas bei galimybes augti.

    CARE-GET projektas savivaldybei suteikia galimybę remtis ne prielaidomis, o kitų miestų patikrintais sprendimais ir duomenimis grįstomis įžvalgomis. Įgyta patirtis planuojama panaudoti formuojant tolesnius veiksmus, kurie didintų Druskininkų patrauklumą jauniems specialistams ir stiprintų miesto ilgalaikę raidą.

  • Europa nebesusitvarko be migrantų: Centrinė Azija siūlo išeitį, bet yra viena rizika

    Europa nebesusitvarko be migrantų: Centrinė Azija siūlo išeitį, bet yra viena rizika

    Europos darbo rinkoje gilėjantis darbuotojų trūkumas verčia vyriausybes ir darbdavius iš naujo vertinti migracijos politiką. Taškento tarptautiniame migracijos forume daug dėmesio skirta tam, kaip senstanti visuomenė ir mažas gimstamumas mažina dirbančiųjų skaičių.

    Diskusijose akcentuota, kad Centrinės Azijos šalys vis aktyviau pozicionuojasi kaip apmokytų darbuotojų tiekėjos, siūlančios reguliuojamus tarptautinio įdarbinimo modelius. Tokia kryptis siejama su bandymu suderinti Europos poreikį darbuotojams ir saugesnius, teisinius atvykimo kelius.

    Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, 2024 metais už gimtosios šalies ribų gyveno apie 304 mln. žmonių. Tai beveik dvigubai daugiau nei 1990 metais, o augimas siejamas tiek su ekonominiais skirtumais, tiek su geopolitika ir darbo paklausa.

    Kur Europoje trūksta rankų?

    Daugelyje Europos valstybių mažas gimstamumas ir didėjanti vyresnio amžiaus gyventojų dalis tiesiogiai mažina darbo jėgą. Dėl to darbuotojų ypač stinga žemės ūkyje, statybose, sveikatos priežiūroje, slaugoje ir paslaugų sektoriuose.

    Tarptautinės migracijos organizacijos regiono direktorius Europai ir Centrinei Azijai Arthuras Erkenas pabrėžė, kad demografinis nuosmukis jau dabar veikia ekonomikų augimą. Pasak jo, Europos šalims reikia darbuotojų, nes gimstamumas žemas, o visuomenė sparčiai sensta.

    „Europai iš tiesų reikia darbuotojų dėl demografinio nuosmukio, mažo gimstamumo ir senėjančios visuomenės“, – sakė Arthuras Erkenas.

    Kartu vis dažniau kalbama, kad didesnė legali darbo migracija turi būti derinama su efektyvesne atranka ir integracija, kad būtų atliepti realūs darbo rinkos poreikiai. Europos šalys taip pat ieško būdų mažinti nelegalią migraciją, kuri didina išnaudojimo ir šešėlinio įdarbinimo rizikas.

    Uzbekistano modelis ir pinigų srautai

    Centrinė Azija, ypač Uzbekistanas, plečia valstybių valdomas programas, orientuotas į darbuotojų parengimą ir įdarbinimą užsienyje. Uzbekistano institucijos skelbia, kad daugiau nei 1,2 mln. šalies piliečių šiuo metu dirba užsienyje.

    Reikšmingą vaidmenį čia vaidina perlaidos, kurios padeda namų ūkiams ir skatina vartojimą bei smulkųjį verslą kilmės šalyse. Uzbekistano duomenimis, 2025 metais perlaidos siekė beveik 16,5 mlrd. eurų.

    Uzbekistano Migracijos agentūros vadovo pavaduotojas Elyoras Toštemirovas teigė, kad šalis darbo bendradarbiavimo susitarimus yra sudariusi su daugiau nei 40 valstybių. Jo teigimu, prioritetas teikiamas kalbų mokymui, profesiniam rengimui ir pasirengimui prieš išvykstant.

    „Ruošiame savo piliečius kaip vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus, suteikiame kalbų ir profesinį pasirengimą“, – sakė Elyoras Toštemirovas.

    Praktiniai projektai jau vyksta su kai kuriomis Europos organizacijomis, ypač žemės ūkio sektoriuje. Darbdaviai tikisi, kad iš anksto parengti darbuotojai greičiau prisitaiko, o formalūs kanalai sumažina nelegalios tarpininkystės mastą.

    Didžiausia rizika – išnaudojimas

    Forume daug dėmesio skirta darbuotojų apsaugai ir skaidriems įdarbinimo procesams. Nelegali migracija ir neformalūs tarpininkai didina riziką susidurti su apgaulingais darbo pasiūlymais, skolomis už tarpininkavimą ir priverstiniu darbu.

    Šveicarijos ambasadorius Uzbekistane Konstantinas Obolenskis teigė, kad šalyje remiamos programos, orientuotos į saugią ir tvarkingą migraciją. Jo žodžiais, žmonės dažnai tampa fiktyvių kvietimų ir melagingų pažadų aukomis, o sukčiams sumoka dideles sumas.

    „Mūsų tikslas – padėti darbo migrantams, kad jie galėtų migruoti tvarkingai ir saugiai“, – sakė Konstantinas Obolenskis.

    Europos institucijoms ir darbdaviams vis aiškiau, kad vien tik atverti legalius kelius neužtenka. Reikalingi aiškūs standartai, patikimi tarpininkai, reali kontrolė ir mechanizmai, užtikrinantys, kad darbuotojas suprastų sutarties sąlygas, gautų atlyginimą laiku ir turėtų galimybę kreiptis pagalbos.

    Augant konkurencijai dėl kvalifikuotų žmonių, ES šalims tenka varžytis ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais regionais. Todėl migracijos politika vis dažniau tampa ekonominio saugumo dalimi, o Centrinė Azija mato galimybę pasiūlyti Europai reguliuojamą darbo jėgos rezervą.

  • DI keičia amerikietišką svajonę: „AT&T“ neranda meistrų, o diplomai praranda galią

    DI keičia amerikietišką svajonę: „AT&T“ neranda meistrų, o diplomai praranda galią

    JAV darbo rinkoje ryškėja netikėtas lūžis: spartėjant dirbtinio intelekto diegimui, įmonės vis dažniau stokoja ne biurų darbuotojų, o kvalifikuotų amatininkų. Telekomunikacijų milžinė „AT&T“ viešai pripažįsta, kad būtent technikai, elektrikai ir tinklų specialistai tampa kritine grandimi, be kurios DI ekonomikos plėtra stringa.

    „AT&T“ vadovas Johnas Stankey pabrėžė, kad įmonei reikia žmonių, kurie supranta elektrą, šviesolaidžio technologijas ir gali realiomis sąlygomis prijungti infrastruktūrą klientų namuose. Tai signalas, kad dalis darbo, kuri anksčiau buvo laikoma patikimu startu biuro karjerai, vis dažniau automatizuojama, o rankomis atliekamų darbų paklausa auga.

    Milžiniškos investicijos, bet trūksta rankų

    „AT&T“ yra paskelbusi planą per penkerius metus į šviesolaidžio ir tinklo pajėgumų plėtrą nukreipti apie 230 milijardų eurų. Įmonė nurodo, kad dalis šių pinigų bus skirta darbuotojų samdymui ir mokymams, tačiau didžioji paklausa tenka fronto linijos specialistams, o ne centrinių biurų pareigybėms.

    Įmonė planuoja samdyti tūkstančius technikų, o vieno darbuotojo parengimas gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų. Tokios sumos atspindi, kad reikalingi ne bendri įgūdžiai, o konkreti kvalifikacija, kurios neįmanoma greitai „atsisiųsti“ iš interneto ar pakeisti automatizavimu.

    Diplomas vis dar svarbus, bet nebe garantija

    Kartu auga įtampa tarp universitetinio išsilavinimo ir pirmųjų karjeros metų realybės. JAV statistika rodo, kad pastaraisiais metais jaunų absolventų nedarbas yra linkęs kilti, ypač srityse, kuriose pradinės pozicijos labiausiai pažeidžiamos automatizavimo, pavyzdžiui, rinkodaroje, personalo valdyme, apskaitoje ar dalyje IT funkcijų.

    Ekonomistai pabrėžia, kad DI ypač paveikia būtent įėjimo į profesiją etapą, kai darbuotojai anksčiau atlikdavo rutinines analitines užduotis, rinkdavo informaciją, rengdavo suvestines. Vis daugiau šių darbų gali atlikti generuojantys modeliai, o įmonės, lėtėjant samdymui, tampa selektyvesnės.

    „DI geriausiai atlieka pradinio lygio analitines užduotis, kurios anksčiau būdavo patikimos jauniems darbuotojams“, – sakė konsultantas Aaronas Cheris.

    DI bumas maitina statybas ir energetiką

    Didėjant duomenų centrų, ryšio tinklų ir lustų gamybos projektų apimtims, auga poreikis elektrikai, vėdinimo ir vėsinimo sistemų specialistams, suvirintojams, tinklų montuotojams bei techninės priežiūros darbuotojams. Šios grandys būtinos tam, kad DI paslaugos apskritai veiktų: modeliams reikia didžiulių skaičiavimo pajėgumų, elektros ir stabilaus ryšio.

    Darbo rinkos prognozėse JAV statybų sektoriuje minimas šimtų tūkstančių darbuotojų trūkumas, o demografinės tendencijos problemą gilina: dalis kvalifikuotų meistrų artėja prie pensinio amžiaus. Todėl įmonės vis dažniau siūlo didesnius atlygius, priedus už pasirašymą ir išlaikymą, apmokamus mokymus bei papildomas naudas.

    „Robotai artimiausiu metu į stulpus nelips“, – sakė „AT&T“ technikas Kyson Cook.

    Ekspertai pastebi, kad ilgalaikė kryptis gali būti dviguba: dalis biuro funkcijų transformuosis į DI įrankių priežiūrą ir procesų valdymą, o fizinės infrastruktūros profesijos išliks atsparios automatizavimui. Tai reiškia, kad vertę vis labiau lems ne vien diplomas, o įrodyti praktiniai įgūdžiai, sertifikatai ir gebėjimas dirbti su modernia įranga.

  • Kauno rajono trišalė taryba pradėjo darbą: savivalda, verslas ir profsąjungos dėlioja prioritetus

    Gegužės 13 dieną Kauno rajono savivaldybėje įvyko pirmasis atnaujintos sudėties Trišalės tarybos posėdis. Susitikime aptarta, kaip savivalda, darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos toliau koordinuos bendrus sprendimus bei kokias veiklos kryptis išskirs artimiausiu metu.

    Savivaldybei posėdyje atstovavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, vicemeras Antanas Nesteckis ir tarybos narė Regina Lukoševičienė. Taip pat dalyvavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos bei Profesinių sąjungų asociacijos „Solidarumas“ atstovai.

    Kas aptarta pirmajame posėdyje

    Posėdžio metu pristatyta atnaujinta Trišalės tarybos sudėtis ir aptartas Kauno rajono savivaldybės Trišalės tarybos nuostatų projektas. Dalyviai sutarė dėl veiklos organizavimo principų ir numatė artimiausius darbus, kad taryba galėtų reguliariai teikti siūlymus savivaldybei.

    Trišalė taryba Kauno rajone veikia kaip socialinio dialogo platforma, skirta suderinti skirtingus interesus darbo rinkos ir socialinės politikos klausimais. Praktikoje tai reiškia siekį iš anksto derinti pozicijas dėl užimtumo, darbo sąlygų, darbuotojų saugos, kvalifikacijos kėlimo ir kitų temų, kurios tiesiogiai veikia vietos ekonomiką.

    Kodėl trišalė taryba svarbi?

    Toks formatas savivaldybėms svarbus dėl dviejų priežasčių: jis padeda greičiau identifikuoti įtampas darbo rinkoje ir leidžia priimti sprendimus, paremtus ne vienos pusės argumentais. Kai savivalda, verslas ir profesinės sąjungos tariasi viename formate, lengviau sutarti dėl priemonių, kurios vienu metu stiprina investicinę aplinką ir socialinį stabilumą.

    Kauno rajonui, kuriame vystosi pramonės, paslaugų ir logistikos sektoriai, socialinis dialogas tampa priemone suderinti plėtros poreikius su darbuotojų lūkesčiais. Artimiausi tarybos sprendimai ir siūlymai gali daryti įtaką tam, kaip savivaldybė planuos bendradarbiavimą su darbdaviais, reaguos į darbuotojų trūkumo problemas ir formuos vietos užimtumo iniciatyvas.