CP v2

Tag: Darbo rinka

  • Europos Sąjungoje auga kultūros sektoriaus darbo vietos: kuriose šalyse jų daugiausia, o kur trūksta

    Europos Sąjungoje auga kultūros sektoriaus darbo vietos: kuriose šalyse jų daugiausia, o kur trūksta

    Kultūros darbai ES: skaičiai auga

    Kultūros sektoriaus darbo vietų Europos Sąjungoje daugėja, rodo naujausi „Eurostat“ duomenys. 2025 metais kultūroje dirbo apie 8 900 000 žmonių, tai sudarė 4,3 proc. viso užimtumo ES.

    Lyginant 2024 ir 2025 metus, kultūros sektoriaus dalis bendrame užimtume padidėjo 0,5 procentinio punkto. Į šią sritį patenka įvairios profesijos – nuo menininkų ir muzikantų iki aktorių ir kitų kūrybinių industrijų darbuotojų.

    Pagal demografinę struktūrą beveik pusė dirbančiųjų kultūroje buvo 30–49 metų amžiaus. Taip pat išsiskiria išsilavinimo profilis: dauguma turėjo bent bakalauro laipsnį.

    „Eurostat“ skaičiai rodo, kad dar 31,3 proc. kultūros sektoriaus darbuotojų buvo baigę bent vidurinį ugdymą, o 6,7 proc. – iki pagrindinio ugdymo lygio. Tai leidžia kultūros rinką vertinti kaip santykinai aukštos kvalifikacijos užimtumo segmentą.

    Kur kultūros sektorius stipriausias?

    Daugumoje ES valstybių kultūros užimtumas sudaro panašią dalį: 17-oje iš 27 šalių jis svyravo tarp 4 ir 5 proc. visų dirbančiųjų. Tai rodo, kad kultūros ekonomika daug kur yra reikšminga, bet dažniausiai nėra dominuojanti darbo rinkos dalis.

    Didžiausios kultūros sektoriaus užimtumo dalys fiksuotos Nyderlanduose, kur kultūroje dirbo 5,7 proc. visų darbuotojų. Antroje vietoje buvo Estija su 5,3 proc., trečioje – Malta su 5,1 proc.

    Tuo metu mažiausios dalys nustatytos Rumunijoje – 1,8 proc. Toliau rikiavosi Slovakija su 3,3 proc. ir Airija su 3,4 proc., o tai signalizuoja apie nevienodą kultūros sektoriaus svorį nacionalinėse ekonomikose.

    Pirmoji ES kultūros deklaracija

    Instituciniu lygmeniu kultūros svarbą ES neseniai pabrėžė ir bendra politinė žinutė: Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas bei Europos Komisija pasirašė pirmąją bendrą deklaraciją dėl kultūros. Dokumentas pavadintas „Europe for Culture – Culture for Europe“ ir apibrėžia principus, kuriais, institucijų teigimu, turėtų būti grindžiama artimiausio laikotarpio ES kultūros politika.

    Jame kultūra įvardijama kaip priemonė reaguoti į šiuolaikinius iššūkius, tarp kurių minimos geopolitinės įtampos, klimato kaita, skaitmeninė transformacija, socialinė nelygybė ir psichikos sveikatos krizė. Deklaracija taip pat akcentuoja kultūros vaidmenį visuomenės atsparumui ir demokratijos stiprinimui.

    „Sektorius susiduria su sudėtingų iššūkių deriniu: nuo DI, kuris keičia kūrybinių grandinių veikimą ir darbuotojų pragyvenimą, iki platformų galios augimo, keliančio grėsmę kultūrų įvairovei, ir kultūros naudojimo antidemokratinei dezinformacijai skleisti“, – sakė Mafalda Dâmaso.

    Dokumente įvardijami 12 principų, tarp jų – siekis, kad menininkai galėtų dirbti be cenzūros, o kultūros darbuotojai gautų geresnį atlygį ir stipresnę socialinę apsaugą. Vis dėlto deklaracija nėra teisės aktas, todėl ji tiesiogiai neįpareigoja valstybių didinti finansavimo ar keisti nacionalinių taisyklių.

    Dėl to esminis klausimas lieka atviras: kaip šiuos principus realiai įgyvendins atskiros šalys ir ar politiniai įsipareigojimai virs konkrečiomis priemonėmis. Augant užimtumui kultūros sektoriuje, šis sprendimų etapas gali turėti tiesioginę įtaką tiek darbo vietų kokybei, tiek kūrybinių industrijų konkurencingumui Europoje.

  • Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Per metus iš Vokietijos išvyko daugiau nei 288 000 šalies piliečių, rodo Federalinės statistikos tarnybos Destatis duomenys. Nauja „Indeed“ užsakymu atlikta apklausa leidžia manyti, kad emigracijos nuotaikos neslūgsta, o daliai gyventojų jos tampa ilgalaikiu planu.

    Ryškiausia tendencija matoma tarp daugiausiai uždirbančių: 54 proc. respondentų, kurių namų ūkio grynosios pajamos siekia bent 6 000 eurų per mėnesį, per pastaruosius 12 mėnesių arba kandidato į darbą užsienyje, arba aktyviai žvalgė tarptautinę darbo rinką. Dar du trečdaliai teigė apskritai svarstantys galimybę dirbti ne Vokietijoje.

    Kodėl žmonės nori išvykti?

    Apklausa rodo, kad žmones dažniausiai traukia didesnės pajamos ir geresnė gyvenimo kokybė: abu motyvai paminėti maždaug 51 proc. atvejų. Maždaug 42 proc. respondentų vilioja švelnesnis klimatas arba mažesnė mokesčių ir socialinių įmokų našta, o karjeros ir paaukštinimo perspektyvas kaip svarbiausią argumentą įvardijo 24 proc.

    „If two thirds of employees are flirting with the idea of leaving, that should also be understood as a sign of dissatisfaction with the conditions in Germany as a place to live and work“, – sakė „Indeed“ darbo rinkos ekonomistė Virginia Sodergeld.

    Vienas dažniausiai minimų nepasitenkinimo šaltinių – mokesčių ir įmokų našta. „Indeed“ apibendrinime pateikiamas palyginimas, kad iš 100 eurų darbdavio patiriamų darbo sąnaudų vidutinis vienišas darbuotojas Vokietijoje „į rankas“ pasilieka apie pusę, o likusi dalis tenka pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

    Kur ir į kokius darbus dairosi?

    Nuo 2020 metų tarptautinių darbo pasiūlymų paieškų skaičius platformoje išaugo daugiau nei dvigubai, skelbia „Indeed“. Potencialūs emigrantai dažnai ieško vadinamųjų biuro darbų, pavyzdžiui, rinkodaros srityje, tačiau nemažai susidomėjimo sulaukia ir technologijų, svetingumo bei logistikos sektoriai.

    Populiariausia kryptimi pagal paieškas išlieka JAV, tačiau susidomėjimas per metus, kaip teigiama apklausos apžvalgoje, sumažėjo 34 proc. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė ir Šveicarija, o augantį patrauklumą rodo Jungtiniai Arabų Emyratai, Indija bei Australija.

    Didelė dalis norinčiųjų išvykti neplanuoja trumpalaikio nuotykio: 77 proc. iš jų teigė norintys gyventi už Vokietijos ribų kelerius metus arba net visam laikui. Ši tendencija sutampa su Destatis fiksuojamu balansu: pernai iš Vokietijos išvykusių piliečių buvo apie 97 000 daugiau nei sugrįžusių, tai – didžiausias grynasis praradimas nuo 2017 metų.

    Tuo pat metu bendras migracijos paveikslas išlieka dvejopas: žmonių be Vokietijos paso srautuose šalis fiksuoja teigiamą balansą ir reikšmingą grynąją imigraciją. Pastaraisiais metais augo ir aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimas iš trečiųjų šalių, ypač į informacinių technologijų, programinės įrangos kūrimo, skaitmenizacijos, dirbtinis intelektas bei inžinerijos ir mokslinių tyrimų sritis.

  • Eurostatas atskleidė: ne ES piliečiai dažniau įstringa laikinuose darbuose – kas juos stabdo?

    Eurostatas atskleidė: ne ES piliečiai dažniau įstringa laikinuose darbuose – kas juos stabdo?

    Ką rodo Eurostato skaičiai?

    Ne ES piliečiams, gyvenantiems ir dirbantiems Europos Sąjungoje, dažniau tenka laikini kontraktai ir darbas ne visu etatu nei tos šalies piliečiams. Tokia tendencija fiksuojama visą pastarąjį dešimtmetį, rodo naujausi Eurostato duomenys.

    Eurostatas vertino 20–64 metų gyventojus 27 ES valstybėse. Pagal apibendrintus rodiklius 2025 metais ne ES piliečiai dažniau rinkosi ar buvo priversti dirbti ne visu etatu, o nuolatinius kontraktus turėjo rečiau.

    Kodėl taip nutinka?

    Ekspertai šį atotrūkį sieja su kliūtimis, kurios darbo rinkoje ne visada matomos iš pirmo žvilgsnio. Tarp jų dažniausiai minimi kalbos barjerai, administraciniai reikalavimai, profesinių ryšių stoka ir kvalifikacijų nepripažinimas.

    Reikšmės turi ir imigracijos taisyklės bei leidimų gyventi ar dirbti sąlygos, kurios kai kuriais atvejais riboja galimybes greitai keisti darbą ar derėtis dėl ilgalaikio kontrakto. Prie to prisideda ir diskriminacijos rizika bei informacijos trūkumas apie vietinę darbo rinką.

    „Daug ne ES piliečių susiduria su papildomomis kliūtimis siekdami stabilių, nuolatinių darbo vietų: nuo kalbos iki kvalifikacijų nepripažinimo, siauresnių profesinių tinklų, diskriminacijos ir su migracija susijusių ribojimų“, – sakė „Ipsos“ tyrimų ir vertinimo direktorė Joanna Hofman.

    „Dėl to jie dažniau į darbo rinką patenka per nesaugesnes užimtumo formas“, – pridūrė ji.

    Kur skirtumai didžiausi?

    Eurostato duomenys rodo, kad 2015–2025 metais didžiausios laikino darbo dalys tarp ne ES piliečių fiksuotos Kipre, Nyderlanduose ir Lenkijoje, kur šis rodiklis viršijo 40 proc. Tai reiškia, kad reikšminga dalis darbuotojų dirbo pagal terminuotas sutartis.

    Darbo ne visu etatu atveju 2025 metais ne ES piliečių dalis ES siekė apie 22 proc., o tos šalies piliečių – apie 17 proc. Kitų ES šalių piliečiai pagal šį rodiklį dažniausiai atsidūrė per vidurį – apie 20 proc.

    Didžiausias atotrūkis dėl darbo ne visu etatu matytas Nyderlanduose, po jų – Suomijoje ir Prancūzijoje. Tokie skirtumai dažnai siejami su konkrečių sektorių struktūra, darbo sutarčių praktika ir socialinės apsaugos modeliais.

    Lyties veiksnys ir sektoriai

    Moterims laikinos sutartys ir darbas ne visu etatu visose pilietybės grupėse pasitaikė dažniau nei vyrams. Didžiausi skirtumai dėl terminuotų sutarčių išryškėjo Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje.

    Pasak ekspertų, tai gali būti susiję su vaikų priežiūra ir kitomis slaugos pareigomis, kurios vis dar dažniau tenka moterims. Taip pat svarbu tai, kad moterys dažniau dirba sektoriuose, kur laikinos sutartys paplitusios, pavyzdžiui, sveikatos priežiūroje, socialinėse paslaugose, švietime ar svetingumo versle.

    Savęs įdarbinimas: kodėl „vietiniams“ lengviau?

    Vertinant savarankišką darbą, 2025 metais aukščiausias rodiklis fiksuotas tarp ES piliečių, gyvenančių savo šalyse – apie 13,5 proc. Kitų ES šalių piliečių dalis siekė apie 10,9 proc., o ne ES piliečių – apie 10,1 proc.

    Skirtumai aiškinami tuo, kad tos šalies piliečiai dažniau geriau išmano teisines ir mokestines taisykles, lengviau pasiekia finansavimą, turi platesnius profesinius tinklus ir mažiau administracinių kliūčių. Ne ES piliečiams papildomu barjeru gali tapti ir su vizomis ar leidimais susiję ribojimai.

  • „Microsoft“ ir „Xbox“ vadovė Asha Sharma gavo postą JAV Federaliniame rezerve: kilo audra

    „Microsoft“ ir „Xbox“ vadovė Asha Sharma gavo postą JAV Federaliniame rezerve: kilo audra

    Asha Sharma, pastaruoju metu siejama su „Microsoft“ ir „Xbox“, paskirta į JAV Federalinio rezervo sudarytą darbo grupę. Ji turėtų patarti komandai, vertinančiai, kaip naujos bendros paskirties technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, veikia produktyvumą ir užimtumą.

    Sharmos karjera „Microsoft“ struktūrose apima marketingo ir vadovaujamas pareigas, o vėliau ji grįžo į kompaniją ir dirbo su „CoreAI“ kryptimi, orientuota į DI plėtrą. Būtent ši patirtis, pasak viešai skelbtų formuluočių, laikoma svarbia vertinant technologijų poveikį darbo rinkai ir ekonomikai.

    Federalinis rezervas telkia ekspertus

    Federalinis rezervas periodiškai buria laikinas darbo grupes, į kurias kviečiami ekonomistai, akademikai ir verslo lyderiai. Tokios grupės skirtos gilesnei analizei, padedančiai suprasti struktūrinius pokyčius, pavyzdžiui, technologijų sklaidą, našumo dinamiką ar darbo rinkos transformaciją.

    DI tema pastaraisiais metais tapo viena jautriausių: įmonės jį diegia tam, kad automatizuotų dalį užduočių, pagreitintų procesus ir sumažintų kaštus. Tuo pat metu auga diskusijos, ar produktyvumo šuolis atsvers galimus neigiamus padarinius daliai darbuotojų ir ar darbo vietos bus kuriamos pakankamu tempu.

    Kontroversijos dėl atleidimų fono

    Šis paskyrimas socialiniuose tinkluose ir žaidimų bendruomenėse sukėlė aštrių reakcijų, nes sutapo su pranešimais apie restruktūrizaciją „Microsoft Gaming“ padalinyje. Kritikai kelia klausimą, ar tinkama darbo rinkos klausimais patarinėti vadovei, kurios valdomoje ekosistemoje tuo pat metu mažinamas darbuotojų skaičius.

    „Keista matyti paskyrimą į užimtumo ir produktyvumo temą tuo metu, kai žmonės netenka darbo tose pačiose struktūrose“, – sakė vienas iš komentatorių, vertindamas paskyrimo laiką.

    Kita vertus, šalininkai teigia, kad būtent didelių technologijų kompanijų praktinė patirtis, diegiant DI realiose produktų ir paslaugų grandinėse, leidžia geriau suprasti, kaip keičiasi profesijos, kokių kompetencijų prireikia ir kur susidaro didžiausios rizikos zonos.

    Kodėl DI poveikis darbo rinkai kelia tiek klausimų

    Ekonomistai pabrėžia, kad DI poveikis nėra vienareikšmis: dalis rutininio darbo gali būti automatizuota, tačiau kartu atsiranda naujų vaidmenų, susijusių su modelių priežiūra, duomenų kokybe, sauga ir procesų pertvarka. Reali nauda priklauso nuo to, kaip greitai organizacijos persitvarko ir kaip efektyviai darbuotojai perkvalifikuojami.

    Federalinio rezervo interesas šioje srityje tiesiogiai siejamas su jo mandatu vertinti užimtumo būklę ir infliacijos rizikas. Jei DI didintų našumą, teoriškai tai galėtų mažinti kainų spaudimą, tačiau tuo pat metu spartūs pokyčiai darbo rinkoje gali kurti socialinių įtampų ir nelygybės iššūkių.

    Kol kas nėra aišku, kokios apimties bus Sharmos vaidmuo ir kokius konkrečius siūlymus pateiks darbo grupė. Vis dėlto pats faktas, kad DI poveikio užimtumui tema keliama aukščiausiu lygiu, rodo augantį poreikį turėti ne tik teorinius, bet ir praktika paremtus vertinimus.

  • Skaičiai šokiruoja: Europoje moterys pensijoje praranda dvigubai daugiau nei algose

    Skaičiai šokiruoja: Europoje moterys pensijoje praranda dvigubai daugiau nei algose

    Atlyginimų atotrūkis matomas, bet pensijose – dar skaudžiau

    Lyčių atlyginimų skirtumas Europoje seniai žinomas, tačiau pensijoje nelygybė dažnai tampa dar ryškesnė. Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje moterys vidutiniškai uždirba 11,1 proc. mažiau nei vyrai.

    Išėjus į pensiją, šis skirtumas išauga iki 24,5 proc. Tai reiškia, kad vidutiniškai moterų pensijos ES siekia apie 75,5 euro už kiekvienus 100 eurų, kuriuos gauna vyrai.

    Kodėl pensijų skirtumas didesnis?

    Ekspertai pabrėžia, kad atlyginimų atotrūkis paprastai skaičiuojamas pagal valandinį atlygį, o pensijų atotrūkis atspindi viso gyvenimo pajamas. Į jį įeina ne tik algos, bet ir darbo stažas, įmokų metai, karjeros pertraukos bei darbo krūvis.

    „Pensijų atotrūkis atspindi viso gyvenimo uždarbį ir įmokų istoriją, todėl jis apima ir karjeros pertraukas, ir trumpesnį laiką apmokamame darbe“, – sakė Manheimo universiteto profesorė Alexandra Niessen-Ruenzi.

    Kitaip tariant, net nedideli skirtumai jaunystėje per kelis dešimtmečius susideda į didelį rezultatą. Prie to prisideda ir sudėtinių palūkanų efektas: mažesnės įmokos ankstyvais karjeros metais dažnai reiškia ženkliai mažesnę sukauptą sumą senatvėje.

    Kur algų atotrūkis didžiausias, o kur net apsiverčia?

    Eurostato duomenimis, 2024 metais lyčių atlyginimų skirtumas 30 Europos šalių svyravo nuo minus 0,8 proc. Liuksemburge iki 18,8 proc. Estijoje. Liuksemburgas išsiskiria tuo, kad statistiškai moterys uždirba daugiau nei vyrai.

    Mažesni rodikliai fiksuoti Belgijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje, o vieni didžiausių – Čekijoje, Austrijoje ir Vengrijoje. Didžiosiose ekonomikose taip pat matomi reikšmingi skirtumai: Vokietijoje – 15,6 proc., Jungtinėje Karalystėje – 13,3 proc., Prancūzijoje – 11,8 proc., Ispanijoje – 7,3 proc., Italijoje – 5,3 proc.

    Pensijų atotrūkis: kai kurios šalys išsiskiria ypač stipriai

    Pensijų skirtumas Europoje labai nevienodas: nuo 5,6 proc. Estijoje iki 38,2 proc. Maltoje. Daugiau nei 30 proc. atotrūkis fiksuojamas ir Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Austrijoje, Liuksemburge, Belgijoje bei Airijoje.

    Penkių didžiausių Europos ekonomikų grupėje visos šalys viršija ES vidurkį: Jungtinė Karalystė (37 proc.) ryškiai pirmauja, po jos seka Ispanija (29,2 proc.) ir Italija (28,6 proc.). Prancūzijoje atotrūkis siekia 27,2 proc., Vokietijoje – 25,8 proc.

    „Nedideli skirtumai darbo užmokesčio, darbo valandų, karjeros pertraukų, priežiūros atsakomybių ir taupymo sprendimų per dešimtmečius susikaupia ir aiškiausiai pasimato išėjus į pensiją“, – teigė Goldsmiths Londono universiteto mokslininkė Ariane Agunsoye.

    Ką labiausiai didina nelygybę senatvėje?

    Didžiausią įtaką pensijų skirtumui daro trys susiję veiksniai: mažesni moterų atlyginimai, dažnesnis darbas ne visu etatu ir trumpesnis įmokų laikotarpis. Pastarasis dažnai susijęs su laikinu pasitraukimu iš darbo rinkos gimus vaikams ar ilgalaike artimųjų priežiūra.

    „Moterys gerokai dažniau atlieka neapmokamą vaikų priežiūros ir slaugos darbą, todėl jos patiria brangiai kainuojančius laikotarpius be apmokamo darbo arba dirba prasčiau apmokamuose segmentuose“, – sakė Erasmo universiteto Roterdame mokslininkas Gabriele Mari.

    Įdomu tai, kad tik keliose šalyse pensijų atotrūkis yra mažesnis nei atlyginimų atotrūkis, o tai rodo kitokią darbo rinkos ir šeimos politikos istoriją. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Rytų Europoje ilgą laiką buvo įprasta moterims greičiau grįžti į darbą po gimdymo, todėl įmokų karjera būdavo mažiau nutrūkstama.

  • Pensininkai Europoje vėl dirba: Lietuva – tarp lyderių, o vienoje šalyje skaičius stulbina

    Pensininkai Europoje vėl dirba: Lietuva – tarp lyderių, o vienoje šalyje skaičius stulbina

    Europoje į pensiją išėję žmonės vis dažniau pasilieka darbo rinkoje: 2023 metais Europos Sąjungoje dirbo 12,9 proc. gyventojų per pirmuosius šešis mėnesius nuo senatvės pensijos gavimo pradžios. „Eurostat“ duomenys rodo, kad tokį sprendimą lemia ne vien pinigai, bet ir noras išlikti aktyviems bei socialiai įsitraukusiems.

    Finansinis aspektas vis dėlto išlieka svarbus, nes pensijos daugelyje šalių akivaizdžiai mažesnės nei vėlyvos karjeros pajamos. ES vidutiniškai žmogus, 50–59 metų amžiuje uždirbdavęs 100 eurų, 65–74 metų amžiuje pensijoje gauna apie 58 eurus, o maždaug kas šeštas pensininkas patiria skurdo riziką.

    Kur dirbančių pensininkų daugiausia?

    Skirtumai tarp šalių – milžiniški. Mažiausia dalis dirbančių po pensijos fiksuota Rumunijoje, kur tokių buvo 1,7 proc., o didžiausia – Estijoje, kur per pusmetį po pensijos skyrimo dirbo net 54,9 proc. žmonių.

    Į aukščiausių rodiklių grupę patenka ir Baltijos šalys: Latvijoje dirbo 44,2 proc., Lietuvoje – 43,7 proc. naujų pensininkų. Švedijoje šis rodiklis siekė 41,7 proc., taip pat išsiskyrė Norvegija (37,7 proc.) ir Suomija (28,5 proc.), o Kipras atsidūrė per vidurį su 29,7 proc.

    Kitoje skalės pusėje – šalys, kuriose po pensijos dirbančiųjų mažai: Graikijoje jų buvo 4,2 proc., Ispanijoje – 4,5 proc., Kroatijoje – 5 proc. Ekspertai pabrėžia, kad skirtumus lemia tiek pensijų sistemos, tiek darbo rinkos taisyklės ir istorinė politika pensininkų darbo atžvilgiu.

    Kai dirbti verčia finansai

    Vertinant tik tuos, kurie po pensijos vis tiek dirbo, pagrindinė priežastis ES buvo ne pinigai, o pasitenkinimas darbu ir noras išlikti produktyviems: taip atsakė 36,3 proc. respondentų. Finansinę būtinybę kaip svarbiausią motyvą nurodė 28,6 proc. dirbančių pensininkų.

    Tačiau ir čia matyti ryškūs skirtumai: Švedijoje finansinę būtinybę minėjo 9,4 proc. dirbančių pensininkų, o Kipre – net 68,5 proc. Tai rodo, kad kai kuriose šalyse darbas po pensijos tampa ne pasirinkimu, o būtinybe kompensuoti nepakankamas pajamas.

    Rumunijoje 54,3 proc. dirbančių pensininkų nurodė, kad dirba dėl finansinių priežasčių, Bulgarijoje – 53,6 proc., Kroatijoje – 48,2 proc., Latvijoje – 47,9 proc. Didesnė nei trečdalio dalis fiksuota Portugalijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, o Ispanijoje šis rodiklis buvo 19,6 proc.

    Ne tik skaičiai, bet ir tendencijos

    Kai dirbančių po pensijos dalis sujungiama su finansinės būtinybės atsakymais, gaunamas bendras vaizdas, kiek pensininkų iš tiesų dirba todėl, kad privalo. ES vidurkis siekė 3,7 proc., o kai kuriose šalyse rodikliai išsiskyrė ypač: Latvijoje jis siekė 21,2 proc., Kipre – 20,3 proc., Estijoje – 17,3 proc.

    „Ten, kur žmonės sako, kad dirba dėl finansinės būtinybės, tai reiškia, kad jie jaučia, jog pensijos pajamos yra nepakankamos“, – sakė Rygos Stradinio universiteto atstovė Olga Rajevska.

    Pasak jos, aukšta tokių atsakymų dalis dažnai signalizuoja, kad pensijų sistema neužtikrina pakankamo pajamų lygio, todėl žmonės, kol leidžia sveikata, renkasi toliau dirbti, kad išlaikytų įprastą gyvenimo standartą.

    Vis dėlto demografijos ir darbo rinkos pokyčiai reiškia, kad dirbančių pensininkų daugėja ir turtingesnėse šalyse. Nyderlandų tarpdisciplininio demografijos instituto profesorius Kène Henkensas pabrėžia, kad ši karta yra sveikesnė ir labiau išsilavinusi, todėl jos ryšys su darbo rinka išlieka stipresnis.

    „Darbdaviai tampa vis palankesni darbuotojams, kurie dirba ir sulaukę pensinio amžiaus, o tam įtakos turi demografiniai pokyčiai ir užsitęsiantis darbuotojų trūkumas“, – sakė Kène Henkensas.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad statistika fiksuoja tik tuos, kurie rado darbą, todėl kai kuriose šalyse reali situacija gali būti sudėtingesnė: dalis pensininkų norėtų dirbti, bet neturi galimybių. Kita vertus, aktyvaus senėjimo politika ir lankstesnis perėjimas iš pilno etato į pensiją vis dažniau įvardijami kaip priemonės, padedančios ir žmonėms, ir darbo rinkai.

    Galiausiai, kaip pabrėžia Talino universiteto profesorius Lauri Leppikas, finansinė būtinybė yra santykinė sąvoka: ją lemia ne vien pensijos dydis, bet ir gyvenimo kaina, ankstesnis pragyvenimo lygis bei lūkesčiai. Dėl to ryšys tarp pensijų adekvatumo ir darbo po pensijos skirtingose šalyse gali būti gerokai sudėtingesnis, nei iš pirmo žvilgsnio rodo skaičiai.

  • Ispanijoje nedarbas smuko iki 2008 metų lygio: paaiškėjo, kas labiausiai tempė statistiką žemyn

    Ispanijoje nedarbas smuko iki 2008 metų lygio: paaiškėjo, kas labiausiai tempė statistiką žemyn

    Ispanijoje registruotas nedarbas birželio mėnesį sumažėjo 28 739 žmonėmis ir pasiekė 2 291 982. Tai pirmas kartas nuo 2008 metų sausio, kai bedarbių skaičius šalyje nusileido žemiau 2,3 mln., rodo Darbo ministerijos paskelbti duomenys.

    Didžiausią įtaką kritimui turėjo paslaugų sektorius, kuriame bedarbių sumažėjo 28 498. Tai siejama su vasaros turizmo sezono pradžia, kai tradiciškai auga darbo paklausa apgyvendinimo, maitinimo, prekybos ir kituose su turizmu susijusiuose versluose.

    Kituose sektoriuose pokytis buvo mažesnis: pramonėje bedarbių sumažėjo 2 829, statybose 1 326, žemės ūkyje 384. Vis dėlto išsiskyrė grupė žmonių be ankstesnės darbo patirties, jų skaičius padidėjo 4 298, o tai signalizuoja sunkesnį startą pirmojo darbo ieškantiems ar į rinką grįžtantiems po pertraukos.

    Jaunimo nedarbas toliau mažėja: per mėnesį jis krito 5 155 žmonėmis, o per metus 6 907, ir pasiekė 159 800. Tai žemiausias rodiklis šiai amžiaus grupei visoje fiksuotoje statistinėje eilutėje, o metinis mažėjimas ryškesnis tarp jaunų moterų nei vyrų.

    Moterų indėlis ir legalizavimas

    Moterų nedarbas pirmą kartą nuo 2008 metų rugpjūčio nusileido žemiau 1,4 mln. Šiuo metu darbo neturi apie 1,39 mln. moterų, o vyrų bedarbių skaičius siekia 903 673, rodo registruoto nedarbo statistika.

    „Dalis darbo vietų, kurios anksčiau egzistavo be teisinio pripažinimo, dabar iškyla į paviršių ir atsispindi tiek įdarbinimo, tiek socialinių teisių statistikoje“, – sakė Ispanijos antroji vicepremjerė ir darbo ministrė Yolanda Díaz.

    Pasak jos, prie gerėjančių rodiklių prisideda ir darbuotojų statuso reguliavimo procesai. Ministerija nurodo, kad per metus moterų, mokančių socialinio draudimo įmokas, padaugėjo maždaug 300 000 ir pasiekė 10,6 mln., tai didžiausias kada nors fiksuotas skaičius šalyje.

    Tarp užsienio piliečių registruotas nedarbas taip pat mažėjo: bedarbio statusą turėjo 342 086 žmonės, tai 4 208 mažiau nei gegužę ir 10 068 mažiau nei prieš metus. Tai atspindi ir bendrą tendenciją, kad užsienio darbuotojai Ispanijos darbo rinkoje užima vis svarbesnę vietą.

    Socialinis draudimas muša rekordus

    Ispanijos socialinio draudimo sistemoje birželį vidutiniškai buvo 22,47 mln. apdraustųjų, arba 128 533 daugiau nei gegužę. Tai naujas rekordas, o sezoniškai pakoreguotas rodiklis taip pat pasiekė istoriškai aukštą lygį ir viršijo 22,2 mln.

    Per 12 mėnesių sistema pasipildė 600 595 apdraustaisiais, o registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 113 981. Tai rodo, kad darbo rinka pastaruoju metu augo ne tik dėl sezoniškumo, bet ir dėl platesnio užimtumo didėjimo.

    Pagal mėnesio pokytį labiausiai augo didmeninė ir mažmeninė prekyba, kur pridėta 39 325 apdraustųjų, taip pat apgyvendinimo ir maitinimo veiklos, kur augimas siekė 37 696. Metiniu pjūviu didesnį impulsą suteikė sveikatos ir socialinės paslaugos, kur apdraustųjų padaugėjo 78 373, bei statybos, kur fiksuotas 66 280 augimas.

    Savarankiškai dirbančiųjų skaičius toliau didėjo ir pasiekė 3,47 mln., per mėnesį augęs 12 000, o per metus 50 800. Užsienio darbuotojų apdraustųjų skaičius pasiekė 3,45 mln., iš jų daugiau nei pusė milijono yra savarankiškai dirbantys.

    Ministerijos duomenimis, per 12 mėnesių užsienio darbuotojų apdraustųjų padaugėjo 350 163, o vien birželį 86 630. Skaičiuojama, kad jie sudaro daugiau nei 15 proc. visų apdraustųjų, todėl jų vaidmuo tiek paslaugų, tiek statybų ir kitose šakose tampa esminiu vertinant bendrą užimtumo dinamiką.

  • JAV darbo rinkoje smūgis: naujų darbo vietų vos 57 000, kai euro zonoje nedarbas rekordiškai žemas

    JAV darbo rinkoje smūgis: naujų darbo vietų vos 57 000, kai euro zonoje nedarbas rekordiškai žemas

    Naujausi duomenys išryškino didėjantį skirtumą tarp JAV ir euro zonos darbo rinkų: JAV samdymo tempas smarkiai sulėtėjo, o Europoje nedarbas išlieka ties istorinėmis žemumomis. Tokia dinamika svarbi ir finansų rinkoms, nes gali keisti centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų.

    JAV Darbo statistikos biuro skelbiamais skaičiais, birželį ne žemės ūkio sektoriuose sukurta 57 000 naujų darbo vietų. Tai gerokai mažiau, nei tikėjosi rinka, ir ryškus kritimas, palyginti su ankstesniu mėnesiu, kai augimas buvo gerokai didesnis.

    Nors naujų darbo vietų skaičius nuvylė, nedarbo lygis JAV netikėtai sumažėjo iki 4,2 proc. po 4,3 proc. gegužę. Tai rodo, kad bendras vaizdas nėra vienareikšmis, tačiau lėtėjantis samdymas stiprina signalus, jog darbo rinka vėsta.

    Savaitinių bedarbio pašalpų paraiškų rodikliai taip pat reikšmingai nepablogėjo: pirminių paraiškų skaičius išliko apie 215 000, o tęstinių paraiškų skaičius šiek tiek sumažėjo iki maždaug 1 814 000. Tokie duomenys leidžia manyti, kad atleidimų banga kol kas nesiformuoja, tačiau darbdaviai tampa atsargesni priimdami naujus žmones.

    Euro zonoje padėtis stabilesnė

    Tuo metu Eurostato duomenys rodo, kad euro zonoje nedarbo lygis gegužę išliko 6,2 proc. ir laikosi rekordiškai žemame lygyje. Tai atitiko prognozes ir patvirtina, kad darbo jėgos paklausa daugelyje šalių išlieka tvirta net ir esant lėtesniam ekonomikos augimui.

    Žemas nedarbas euro zonoje paprastai reiškia, kad atlyginimų spaudimas gali išlikti, o tai svarbu vertinant infliacijos perspektyvas. Dėl šios priežasties darbo rinkos rodikliai tampa vienu iš kertinių argumentų, kai centriniai bankai sprendžia, ar verta švelninti pinigų politiką.

    Ką tai reiškia centriniams bankams?

    Skirtinga situacija abipus Atlanto vyksta jautriu metu tiek JAV Federaliniam rezervų bankui, tiek Europos Centriniam Bankui. JAV darbo vietų augimo sulėtėjimas gali didinti spaudimą ateityje svarstyti palūkanų mažinimą, jei silpnesni rodikliai kartosis ir pradės veikti platesnę ekonomikos paklausą.

    Vis dėlto mažesnis nedarbo lygis JAV gali suteikti argumentų neskubėti, jei infliacijos rizikos išlieka. Rinkos paprastai itin greitai pervertina tikimybes dėl palūkanų, todėl vienas silpnesnis mėnuo dar nebūtinai reiškia aiškų posūkį, tačiau signalas apie vėsesnę darbo rinką tampa vis ryškesnis.

    „Nukrypimas nuo prognozių atrodo kaip augimo svyravimas, o pirmoji reakcija rinkoje bus iš naujo įkainoti palūkanų mažinimą. Tačiau čia ir slypi spąstai: nedarbas nukrito iki 4,2 proc., todėl griežtesnė pozicija gali išlikti“, – sakė Iggy Ioppe.

    Euro zonoje istoriškai žemas nedarbas ECB suteikia daugiau pagrindo laikytis griežtesnės pozicijos, jei kainų spaudimas vis dar kelia nerimą. Kitaip tariant, tvirta darbo rinka gali padėti ekonomikai atlaikyti aukštesnes palūkanas, bet kartu apsunkina greitesnį infliacijos slūgimą.

  • Kur Europoje diplomas beveik garantuoja darbą, o kur net magistrai stringa bedarbystėje?

    Kur Europoje diplomas beveik garantuoja darbą, o kur net magistrai stringa bedarbystėje?

    Universitetinis diplomas dažnai laikomas saugiausia investicija į karjerą, tačiau Europos darbo rinkoje jo vertė labai priklauso nuo šalies. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad kai kuriose valstybėse aukštąjį išsilavinimą turinčių 25–54 metų žmonių nedarbas yra beveik nulinis, o kitur jis išlieka vienas didžiausių regione.

    Mažiausi rodikliai fiksuojami Vidurio ir Rytų Europoje. Rumunijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų nedarbas nesiekia 1,5 proc., todėl diplomas čia realiai tampa stipriu konkurenciniu pranašumu.

    Kita Europos pusė atrodo gerokai sudėtingiau. Šiaurės Makedonijoje, Turkijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų nedarbas siekia apie 7 proc., o Europos Sąjungoje aukščiausias rodiklis išlieka Graikijoje, kur jis artėja prie 6 proc.

    Didžiosiose Vakarų Europos ekonomikose situacija taip pat nevienoda. Prancūzijoje naujausių absolventų nedarbas siekia apie 4,7 proc., Ispanijoje apie 5,7 proc., kai tuo metu Europos Sąjungos vidurkis yra apie 3,6 proc., o Italijoje ir Vokietijoje rodikliai laikosi ties maždaug 3 proc.

    Bendras nedarbas: Ispanija išsiskiria

    Vertinant bendrą 25–54 metų gyventojų nedarbą, Ispanija išlieka prasčiausioje Europos Sąjungos pozicijoje. Nors šalies ekonomika minima tarp sparčiausiai augančių, nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje viršija 9 proc.

    Palyginimui, Serbijoje nedarbas siekia apie 8,7 proc., Turkijoje apie 7,5 proc., o Europos Sąjungos vidurkis yra apie 5,4 proc. Italija ir Prancūzija taip pat viršija šį vidurkį, atitinkamai apie 6,6 proc. ir 6,1 proc.

    Žemiausi bendro nedarbo rodikliai fiksuojami Čekijoje, Maltoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose, kur jis išlieka žemiau 3 proc. Vokietijoje nedarbas taip pat nėra aukštas ir nesiekia 4 proc., tačiau skirtumai tarp šalių rodo, kad vien ekonomikos dydis neapsaugo nuo darbo rinkos įtampos.

    Jaunimas be darbo ir studijų

    Eurostatas taip pat vertina NEET rodiklį, apimantį 15–29 metų jaunuolius, kurie nesimoko, nedirba ir nesitreniruoja. Europos Sąjungoje tokių jaunuolių yra daugiau nei vienas iš dešimties, o vidurkis siekia apie 11 proc.

    Skirtumai tarp šalių dideli: Nyderlanduose rodiklis siekia apie 5 proc., o Rumunijoje išauga iki maždaug 19 proc. Virš Europos Sąjungos vidurkio yra 10 valstybių, o aukščiausi rodikliai, be Rumunijos, fiksuojami Italijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje, kur daugiau nei 13 proc. jaunimo lieka už švietimo ir darbo sistemos ribų.

    Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos vidurkis sumažėjo daugiau nei 4 procentiniais punktais. Ryškiausi NEET mažėjimai stebimi Italijoje ir Graikijoje, tačiau dalyje vokiškai kalbančių šalių tendencijos priešingos: Vokietijoje, Liuksemburge ir Austrijoje rodikliai šiek tiek paaugo.

    Duomenys rodo, kad vieno aiškaus NEET profilio nėra: skirtumai tarp vyrų ir moterų nedideli, o merginos šiek tiek dažniau patenka į šią grupę. Taip pat ryškios atskirties tarp didmiesčių, priemiesčių ir kaimo nėra, nors kaimo vietovėse rodiklis paprastai būna kiek didesnis.

  • 7 ženklai, kad metas keisti darbą: šiuos signalus dauguma ignoruoja per ilgai

    7 ženklai, kad metas keisti darbą: šiuos signalus dauguma ignoruoja per ilgai

    Darbas užima didelę kasdienybės dalį, todėl prastėjanti savijauta darbe greitai persikelia į asmeninį gyvenimą. Psichologai pabrėžia, kad ilgalaikis stresas ir nuolatinė įtampa dažnai pasireiškia ne iš karto, o per mažus, bet pasikartojančius signalus.

    Vienas aiškiausių ženklų yra stiprus nerimas prieš darbo savaitę. Jei sekmadienio vakaras virsta mintimis apie tai, kaip ištverti pirmadienį, o savaitgalis nebeatkuria jėgų, tai gali rodyti, kad darbo krūvis ar aplinka tapo žalingi.

    Ne mažiau svarbus signalas yra jausmas, kad darbas užvaldo visą gyvenimą. Kai nuolat tenka sutikti su viršvalandžiais, ignoruojamos ribos, o po darbo nebelieka nei energijos, nei laiko poilsiui, kyla rizika priartėti prie perdegimo.

    Perdegimas prasideda tyliai

    Dar vienas dažnas požymis yra užstrigimas vietoje ir motyvacijos nykimas. Jei mėnesiais atliekate tas pačias užduotis, nesimokote nieko naujo, o prašymai dėl mokymų ar atsakomybių plėtimo lieka neišgirsti, ilgainiui atsiranda nuobodulio perdegimas.

    Įtampą sustiprina ir vertybinis konfliktas, kai tenka daryti tai, su kuo viduje nesutinkate. Tai gali būti spaudimas elgtis nesąžiningai su klientais, nuolatinės intrigos komandoje ar reikalavimas apsimesti žmogumi, kuriuo nesate.

    Ilgalaikio streso požymius neretai pirmiausia parodo kūnas. Dažnėjantys galvos skausmai, miego sutrikimai, įsitempę kaklo raumenys ar nuolatiniai peršalimai gali būti susiję su užsitęsusia įtampa, ypač jei per atostogas savijauta pagerėja, o grįžus simptomai atsinaujina.

    Kai dingsta prasmė ir įvertinimas

    Motyvaciją ardo ir nuolatinis neįvertinimo jausmas. Kai pastangos pastebimos tik tada, kai suklystate, o pasiekimai priskiriami visiems, ilgainiui krinta pasitikėjimas savimi ir atsiranda įspūdis, kad geresnių galimybių nėra.

    Pats griežčiausias signalas yra mintys apie pabėgimą bet kokia kaina. Jei pagaunate save svajojant susirgti vien tam, kad nereikėtų eiti į darbą, arba slapta tikitės, kad darbdavys pats nutrauks sutartį, tai rodo, kad situacija pasiekė ribą ir verta imtis pokyčių.

    Specialistai pataria prieš priimant sprendimą įvertinti, kas tiksliai kelia įtampą: krūvis, vadovo elgesys, komandos kultūra ar karjeros perspektyvų stoka. Kartais padeda aiškus pokalbis dėl pareigų, darbo laiko ar atsakomybių, tačiau jei signalai kartojasi ir savijauta blogėja, darbo keitimas gali būti racionalus žingsnis siekiant apsaugoti sveikatą.