CP v2

Tag: Darbo sąlygos

  • Neramu prieš GTA 6 startą: „Rockstar Games“ darbuotojai prabyla apie algas, premijas ir crunch

    Neramu prieš GTA 6 startą: „Rockstar Games“ darbuotojai prabyla apie algas, premijas ir crunch

    „Rockstar Games“ pastarosiomis savaitėmis sulaukė ne tik milžiniško dėmesio dėl artėjančio GTA 6, bet ir rimtų kaltinimų iš pačių darbuotojų pusės. Keli profesinės sąjungos „Rockstar Games Workers Union“ nariai anonimiškai papasakojo apie, jų teigimu, įsisenėjusias problemas studijos viduje.

    Anot pašnekovų, vienas didžiausių skaudulių yra neaiški atlygio ir premijų sistema. Teigiama, kad atlyginimai gali smarkiai svyruoti be aiškaus paaiškinimo, o premijos esą neretai nuvilia ir skiriamos subjektyviai, skirtingai interpretuojant kriterijus tarp komandų.

    Darbuotojai taip pat kelia klausimą, ar atlyginimai atitinka rinkos lygį, ypač lyginant su kitais dideliais žaidimų kūrėjais. Interviu minima ir lyčių atlygio atskirtis bei tai, kad naktinių pamainų darbas, pasak jų, ne visada kompensuojamas papildomais priedais.

    „Yra žmonių, kurie uždirba milžiniškas sumas, ir yra tokių, kurie, mano akimis, yra apgailėtinai nepakankamai apmokami, nors jų darbas kuria stulbinamus pelnus“, – sakė vienas anonimiškai kalbėjęs darbuotojas.

    Kita jautri tema – vadinamasis crunch, kai prieš svarbius leidimus darbuotojai dirba viršvalandžius ir patiria didelį spaudimą. Interviu teigiama, kad darbo krūviai gali būti didinami pasitelkiant sutartines nuostatas, kurios leidžia lankstesnį darbo laiko režimą darbdavio naudai.

    Ne mažiau ginčų, pasak darbuotojų, sukėlė ir grįžimas prie darbo biure. Nors pandemijos metu įdiegta nuotolinio darbo praktika esą pagerino darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, dalis darbuotojų tvirtina, kad pažadai negrįžti prie pilno etato biure buvo peržiūrėti, motyvuojant bendradarbiavimo skatinimu.

    „Mums buvo sakoma, kad pilnas grįžimas į biurą nebus grąžintas, tačiau vėliau sprendimas pasikeitė, aiškinant, jog taip bus skatinamas komandinis darbas“, – teigė kitas anoniminis pašnekovas.

    Profesinės sąjungos kūrėjai tikisi, kad formalus darbuotojų organizavimasis privers vadovybę aiškiau apibrėžti atlygio, premijų ir darbo sąlygų taisykles. Pasak jų, tikslas yra susitarti dėl skaidresnių standartų dar iki GTA 6 pasirodymo, nes būtent didžiausių projektų finišo tiesioji dažniausiai atskleidžia giliausias darbo kultūros problemas.

    Pastarųjų metų žaidimų industrijos kontekste tokie signalai skamba pažįstamai: dideli leidėjai vis dažniau susiduria su darbuotojų lūkesčiais dėl skaidraus atlygio, realistiškų terminų ir tvaresnio darbo tempo. Kartu auga ir profesinių sąjungų vaidmuo, ypač ten, kur įtampa prieš didžiausius leidimus pasiekia piką.

  • Karštis dirbant iš namų: ar priklauso laisvadienis ir ką privalo darbdavys, kai termometrai lipa?

    Karštis dirbant iš namų: ar priklauso laisvadienis ir ką privalo darbdavys, kai termometrai lipa?

    Užsitęsęs karštis darbo dieną ypač išryškina nuotolinio darbo paradoksą: žmogus dirba namuose, bet klausimai dėl saugių sąlygų niekur nedingsta. Vis dažniau darbuotojai klausia, ar pakilus temperatūrai virš 30 laipsnių galima reikalauti laisvadienio ir kokios darbdavio pareigos tokiu atveju galioja.

    Pagal dabar galiojančius darbo saugos principus darbdavys privalo organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintos saugios ir sveikatai nekenksmingos sąlygos. Tačiau automatinio laisvadienio vien dėl karščio teisės aktai paprastai nenumato, nepriklausomai nuo to, ar darbas atliekamas biure, ar nuotoliu.

    Darbdavio pareigos karščio metu dažniausiai siejamos su rizikos valdymu: darbo režimo koregavimu, papildomomis pertraukomis, darbo laiko planavimu, galimybe laikinai keisti darbo organizavimą. Biuruose tai gali reikšti sprendimus dėl vėdinimo, temperatūros mažinimo ar kitų priemonių, kad darbo aplinka būtų tinkama.

    Nuotolinio darbo atveju situacija sudėtingesnė, nes darbo vieta yra darbuotojo namuose. Prieš pradėdamas dirbti nuotoliu darbuotojas paprastai patvirtina, kad jo darbo vieta atitinka saugos ir sveikatos reikalavimus, todėl atsakomybės pasiskirstymas tampa mišrus.

    Praktikoje tai reiškia, kad darbdavys paprastai neprivalo įrengti namuose kondicionieriaus ar nupirkti ventiliatoriaus vien todėl, kad darbuotojas dirba nuotoliu. Vis dėlto darbdavys, žinodamas apie realią riziką sveikatai, turėtų ieškoti proporcingų sprendimų: susitarti dėl lankstesnių valandų, darbo intensyvumo mažinimo ar laikino darbo iš vėsesnės vietos, jei tai įmanoma.

    Atkreipiamas dėmesys ir į aprūpinimą gėrimais bei profilaktinėmis priemonėmis: tam tikrais atvejais darbdavys turi pareigą užtikrinti gėrimus darbuotojams, dirbantiems ypač sunkiomis sąlygomis. Tačiau nuotoliniame darbe ši pareiga ne visuomet aiškiai taikoma, nes teisės aktai gali nenumatyti konkretaus mechanizmo, kaip tai užtikrinti dirbant iš namų.

    Diskusijos dėl aiškesnių ribų karščių metu tęsiasi: įvairiose šalyse ir instituciniu lygmeniu svarstomos maksimalios temperatūros darbo vietose ir privalomos priemonės, kai jos viršijamos. Tokie siūlymai paprastai apima darbo stabdymą esant ekstremalioms temperatūroms, taip pat pareigą diegti techninius sprendimus ar taikyti organizacines priemones biuruose, tačiau jų įsigaliojimas priklauso nuo politinių sprendimų.

    Darbuotojams, kurie per karščius dirba nuotoliu, svarbiausia fiksuoti realias aplinkybes ir kalbėtis su darbdaviu kuo anksčiau. Jei dėl karščio prastėja savijauta ar kyla rizika sveikatai, racionalu tartis dėl laikino darbo režimo pakeitimo, papildomų pertraukų ar kito sprendimo, o ne remtis prielaida, kad laisvadienis priklauso automatiškai.

  • Įtampa virš „Dino“: po streiko – 300 eurų priedas, bet profsąjungos rengia naują eskalaciją

    Įtampa virš „Dino“: po streiko – 300 eurų priedas, bet profsąjungos rengia naują eskalaciją

    Lenkijos mažmeninės prekybos tinklą „Dino“ pastarosiomis savaitėmis lydėjo auganti įtampa: balandžio pabaigoje dalyje parduotuvių įvyko įspėjamasis streikas, o netrukus darbuotojams pranešta apie algų didinimą. Profsąjungų teigimu, sprendimas atsirado ne „iš geros valios“, o dėl sustiprėjusio spaudimo ir viešumo.

    Kaip skelbia OPZZ Konfederacija Pracy atstovai, darbuotojams išmokėtas 300 eurų dydžio priedas, o nuo kito mėnesio jis turėtų tapti nuolatine bazinio atlygio dalimi. Vis dėlto profsąjungos pabrėžia, kad derybiniai reikalavimai buvo gerokai didesni ir siekė 900 eurų, tad dabartinį sprendimą jos vadina tik daliniu.

    „Ši išmoka yra tiesioginis spaudimo rezultatas, bet ji neatitinka darbuotojų lūkesčių ir nebaigia ginčo“, – sakė OPZZ Konfederacja Pracy pirmininkas Wojciechas Jendrusiak.

    Darbuotojų atstovai skelbia, kad konfliktas gali aštrėti: gegužės 25–27 dienomis prie bendrovės būstinės Krotoszyne planuojama trijų dienų manifestacija. Profsąjungos užsimena ir apie galimo visuotinio streiko scenarijų, kuris kolektyviniuose ginčuose laikomas viena griežčiausių priemonių.

    Reikalavimų paketas, anot profsąjungų, neapsiriboja vien atlyginimais. Tarp pagrindinių punktų minimas įmonės socialinio fondo sukūrimas, didesnis darbuotojų skaičius parduotuvėse ir darbo organizavimo peržiūra, kad krūviai būtų realistiški ir saugūs.

    Atskira įtampą kelianti tema – vaizdo stebėjimo sistemų naudojimas vertinant darbuotojų produktyvumą. Profsąjungos teigia, kad tokia praktika kelia privatumo ir psichologinio spaudimo klausimus, o kartu tampa argumentu, kodėl, jų nuomone, būtinas aiškesnis dialogas dėl darbo sąlygų ir kontrolės priemonių ribų.

    „Dino“ viešų komentarų šiuo klausimu kol kas pateikia mažai, o profsąjungos tvirtina, kad vietoje tiesioginių derybų dažniau pasitelkiami darbo teisės specialistai. Tuo pat metu pranešama, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimai nustatė daugiau nei 1 000 galimų pažeidimų, o tyrimai tęsiami, todėl pastabų ir įpareigojimų skaičius dar gali augti.

    Analitikai pažymi, kad tokie ginčai mažmeninės prekybos sektoriuje dažniausiai kyla dėl atlygio ir darbo intensyvumo, ypač sparčiai augančiuose tinkluose. Esminis klausimas „Dino“ atveju dabar – ar pavyks pereiti prie nuoseklių derybų ir išvengti ilgesnių streikų, galinčių paveikti tiek parduotuvių darbą, tiek įmonės reputaciją darbo rinkoje.

  • Darbo įtampa kasmet nusineša 840 000 gyvybių: ILO įspėja apie smūgį ir ekonomikai

    Darbo įtampa kasmet nusineša 840 000 gyvybių: ILO įspėja apie smūgį ir ekonomikai

    Darbo įtampa ir su ja susiję psichosocialiniai veiksniai kasmet prisideda prie daugiau nei 840 000 mirčių visame pasaulyje, skelbia naujas Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) tyrimas. Anot jo, riziką didina ilgos darbo valandos, nesaugumas dėl darbo vietos ir priekabiavimas, o pasekmės paliečia ne tik darbuotojų sveikatą, bet ir šalių ekonomiką.

    ILO pabrėžia, kad tokie veiksniai siejami su depresija, perdegimu, nerimo sutrikimais ir net kai kuriomis onkologinėmis ligomis. Įmonėms tai reiškia didesnę kaitą, prastesnius darbo rezultatus ir daugiau nedarbingumo dienų, o valstybių mastu auga sveikatos sistemos ir socialinės apsaugos našta.

    Daugiausia mirčių siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau didžiausius prarastus sveiko gyvenimo metus dažnai lemia psichikos sutrikimai, nes jie gali tęstis ilgai ir riboti žmogaus darbingumą. ILO vertinimu, dėl darbo įtampos pasaulio ekonomika netenka apie 1,37 proc. bendrojo vidaus produkto, o Europoje ir Centrinėje Azijoje nuostolis siekia apie 1,43 proc.

    Europoje beveik kas trečias darbuotojas nurodo patiriantis su darbu susijusį stresą, depresiją ar nerimą, o moterys apie tai praneša dažniau nei vyrai. Tyrime akcentuojama, kad viena didžiausių kliūčių prevencijai yra stigma, dėl kurios darbuotojai vengia kreiptis pagalbos arba atvirai kalbėti apie patiriamus sunkumus.

    Europos Sąjungoje su darbu susijusios depresijos metinės sąnaudos vertinamos daugiau nei 100 milijardų eurų, o daugiau nei 80 proc. šios naštos tenka darbdaviams. Tai apima ne tik nedarbingumą, bet ir produktyvumo kritimą, darbuotojų išėjimą iš darbo bei papildomas atrankos ir apmokymų išlaidas.

    2025 metais Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros apklausa parodė ryškius šalių skirtumus: Graikijoje, Kipre, Prancūzijoje ir Italijoje daugiau nei 6 iš 10 darbuotojų baiminasi neigiamų pasekmių, jei apie psichikos sveikatą prabiltų su vadovu. Tuo metu Šiaurės šalyse apie 8 iš 10 darbuotojų teigia galintys tai daryti be didesnės baimės.

    Autonomija ir technologijų spaudimas

    Kitas aspektas, susijęs su darbo įtampa, yra kontrolės jausmas darbo vietoje. 2025 metais „Eurofound“ duomenimis, apie pusė vyrų Europoje teigia turintys bent dalinę kontrolę savo darbo valandoms, kai tarp moterų taip sako 43 proc. Be to, 17 proc. ES darbuotojų nurodo stokojantys autonomijos ar įtakos darbo tempui ir procesams.

    Technologijos taip pat tampa papildomu spaudimo šaltiniu, nors kai kuriems jos padeda dirbti efektyviau. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, 48 proc. darbuotojų sako, kad technologijos nustato jų darbo tempą, 19 proc. mano, kad jos mažina galimybes panaudoti žinias ir įgūdžius, o 16 proc. įvardija mažesnes sprendimų priėmimo galimybes.

    Dar viena ilgalaikė tendencija Europoje yra monotoniškų užduočių augimas: darbuotojų, teigiančių, kad jų darbas monotoniškas, dalis didėjo nuo 39 proc. 1995 metais iki 48 proc. 2024 metais. ES sektorių pjūvyje didžiausia ekspozicija fiksuojama žemės ūkyje, transporte bei prekybos ir svetingumo veiklose, kur darbo tempas dažnai priklauso nuo išorinių srautų ir griežtų grafikų.

    ILO išvados rodo, kad sprendimų reikia ne tik individualiame, bet ir organizaciniame lygmenyje: aiškesnio darbo krūvio planavimo, realistiškų terminų, psichologinio saugumo ir galimybės darbuotojams daryti įtaką savo darbui. Kuo ilgiau įtampa ignoruojama, tuo didesnė tikimybė, kad ji virs ne tik sveikatos, bet ir produktyvumo bei konkurencingumo problema.

  • Mero sveikinimas Tarptautinės darbo dienos proga: padėka dirbantiesiems ir bendruomenės palinkėjimai

    Balandžio 30 dieną savivaldybė paskelbė mero sveikinimą Tarptautinės darbo dienos proga. Jame dėkojama visiems dirbantiesiems už kasdienį indėlį į miesto ir visos bendruomenės gerovę.

    Tarptautinė darbo diena kasmet minima gegužės 1 dieną ir tradiciškai siejama su darbuotojų teisėmis, socialiniu dialogu bei pagarba įvairių profesijų žmonėms. Ši diena daugelyje Europos valstybių yra oficiali nedarbo diena, o viešuose sveikinimuose dažnai akcentuojamas solidarumas ir saugios darbo sąlygos.

    Sveikinime išskiriama, kad miesto pažanga priklauso nuo skirtingų sričių darbuotojų pastangų, atsakomybės ir profesionalumo. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu matyti ne tik rezultatus, bet ir žmones, kurie juos kuria kiekvieną dieną.

    Mero kreipimesi bendruomenei linkima prasmingos šventės ir laiko poilsiui, kuris padeda išlaikyti motyvaciją bei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Pasak savivaldybės, dėmesys darbuotojų gerovei ir pagarbus bendravimas tarp darbdavių bei darbuotojų išlieka vieni svarbiausių tvarios raidos veiksnių.

    Primintina, kad diskusijos apie darbo rinką pastaraisiais metais vis dažniau apima ne tik atlyginimų augimą, bet ir darbo sąlygų kokybę, psichologinį saugumą, lankstesnį darbo organizavimą bei DI sprendimų įtaką profesijoms. Šios temos tampa aktualios ir savivaldybių lygmeniu, kai sprendžiami viešųjų paslaugų kokybės ir darbuotojų pritraukimo klausimai.