Europos Parlamentas spalio 6 dieną paragino Europos Komisiją imtis griežtesnių priemonių prieš perdegimą, stresą ir kitas su darbu susijusias psichikos sveikatos problemas. Europarlamentarai pabrėžė, kad spartėjanti skaitmenizacija ir DI diegimas darbo vietose keičia darbo tempą bei lūkesčius, o tai didina psichosocialines rizikas.
Rezoliucijoje akcentuojama, kad psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip priekabiavimas, pertekliniai darbo krūviai ir nenuspėjamas darbo laikas, turi būti aiškiai pripažįstami galimomis profesinių ligų priežastimis. Tai reikštų, kad darbuotojų sveikatos sutrikimai, susiję su ilgalaikiu stresu, būtų vertinami panašiai kaip kitos su darbu susijusios ligos.
„Ligos, susijusios su psichosocialinėmis rizikomis, pavyzdžiui, perdegimas, turi būti pripažįstamos profesinėmis ligomis“, – sakė Belgijos socialistė Estelle Ceulemans.
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros EU-OSHA duomenimis, 2025 metais 29 proc. ES darbuotojų patyrė stresą, depresiją ar nerimą, kuriuos sukėlė arba paaštrino darbas. Tarp 25–39 metų darbuotojų šis rodiklis siekė 32 proc., o tai siejama ir su intensyvesniu skaitmeninių priemonių naudojimu, ir su didesniu darbo nesaugumu.
Europos Parlamentas ragina suvienodinti apsaugą visoje ES, nes šiuo metu taisyklės skirtingose valstybėse narėse gerokai varijuoja. Rezoliucijoje išskiriamas poreikis nustatyti įpareigojančias darbdavių pareigas, stiprinti darbo inspekcijų vaidmenį ir įtvirtinti darbuotojų teisę atsijungti nuo darbo ne darbo metu.
Taip pat siūloma keisti įrodinėjimo naštą profesinių ligų bylose. Idėja tokia: jei darbuotojas pateikia pagrįstų įrodymų apie patirtas psichosocialines rizikas ir su tuo suderinamus sveikatos sutrikimus, darbdavys turėtų įrodyti, kad būklė nebuvo sukelta darbo aplinkos.
Dar vienas akcentas – nuotolinis darbas turėtų būti savanoriškas. Europarlamentarai pripažįsta, kad darbas iš namų gali didinti lankstumą, tačiau kartu gali ištrinti ribą tarp darbo ir privataus gyvenimo, ypač jei tokia forma primetama ir kai lūkesčiai dėl pasiekiamumo lieka neapibrėžti.
Rezoliucijai nepritarė dalis kraštutinių dešiniųjų frakcijų, teigusių, kad siūlymai darbdaviams sukurtų per didelę administracinę naštą. Europos Parlamente pabrėžta, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp tinkamų darbo sąlygų ir įmonių galimybių organizuoti veiklą.
Tolimesni sprendimai dabar priklausys Europos Komisijai, kuri raginama pateikti teisėkūros pasiūlymus dėl psichosocialinių rizikų, streso ir psichikos sveikatos darbe. Iki šiol ES mastu jau yra nustatyti minimalūs poilsio laiko standartai, siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą ir saugą, tačiau psichosocialinių rizikų reguliavimas tebėra fragmentiškas.
Leave a Reply