CP v2

Tag: Daržovės

  • Kodėl pomidorai ima skonėti popieriumi: viena klaida šaldytuve sugadina net geriausius

    Kodėl pomidorai ima skonėti popieriumi: viena klaida šaldytuve sugadina net geriausius

    Vasarą pomidorai dažnai tampa kasdieniu pasirinkimu: jie keliauja į salotas, sumuštinius, makaronus ar klasikinį derinį su mocarela. Tačiau net ir geriausiai atrodantys vaisiai gali nuvilti skoniu, jei padaroma viena dažna laikymo klaida.

    Daugelis, grįžę iš parduotuvės ar turgaus, pomidorus automatiškai deda į šaldytuvą tikėdamiesi, kad taip jie ilgiau išliks švieži. Vis dėlto žema temperatūra gali „užrakinti“ aromatą, susilpninti natūralų saldumą ir pakeisti tekstūrą, todėl pomidoras ima atrodyti vandeningas ar net priminti popierių.

    Pagrindinė klaida – per anksti šaldyti

    Sveiki, prinokę pomidorai geriausiai laikosi kambario temperatūroje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir šilumos šaltinių. Palangė ar vieta šalia viryklės dažnai tik pagreitina minkštėjimą, o karštomis dienomis ir spartesnį gedimą.

    Skonio požiūriu svarbiausia tai, kad šaltis silpnina pomidorų kvapą ir skonio intensyvumą. Dėl to net kokybiškas, prinokęs pomidoras, pabuvęs šaldytuve, gali tapti blankus, mažiau kvapnus ir mažiau saldus.

    Jei pomidorai dar kietesni ir nėra iki galo sunokę, jiems verta skirti laiko sunokti ant stalo. Tokiu atveju skonis ir aromatas paprastai sustiprėja, o minkštimas tampa malonesnis.

    Kada šaldytuvas visgi tinka?

    Kitaip reikėtų elgtis su jau perpjautu pomidoru. Atidengtas minkštimas greitai džiūsta, sugeria aplinkinių produktų kvapus ir šilumoje gali greičiau pradėti gesti, todėl šaldytuvas čia yra racionalus sprendimas.

    Perpjautą pomidorą geriausia laikyti sandariame inde arba uždengtą, kad neprarastų drėgmės ir neperimtų kvapų. Prieš valgant verta jį trumpam išimti iš šaldytuvo, kad sušiltų iki artimesnės kambario temperatūros, tuomet skonis dažniausiai atsiskleidžia geriau.

    Kur laikyti, kad nesugestų?

    Pomidoriai mėgsta sausą ir vėdinamą vietą, todėl jų nepatartina laikyti suspaustų plastikinėje pakuotėje ar sandariai užrištame maišelyje. Drėgmė ir oro trūkumas sudaro sąlygas greitesniam minkštėjimui ir gedimui.

    Praktiška pomidorus laikyti vienu sluoksniu dubenyje ar krepšelyje, neperkraunant ir neleidžiant jiems spaustis tarpusavyje. Taip sumažėja sumušimų rizika, o minkštesnius pomidorus verta sunaudoti pirmiausia, pavyzdžiui, padažui, sriubai ar salotoms.

  • Kiaušinienė gali būti dar sveikesnė: klaida su ugnimi ir vienas riebalas, kurį renkasi dietologai

    Kiaušinienė daugeliui yra kasdieniai pusryčiai, tačiau jos maistinę vertę lengva suprastinti netinkamai gaminant. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia klaida yra pernelyg aukšta kaitra, kai kiaušiniai greitai suverda ir praranda dalį kokybės.

    Vienas didelis kiaušinis vidutiniškai suteikia apie 6 gramus baltymų ir yra svarbus B grupės vitaminų, seleno bei cholino šaltinis. Vis dėlto galutinis patiekalo „sveikumas“ priklauso ne tik nuo kiaušinio, bet ir nuo riebalų, priedų bei kepimo temperatūros.

    Mažesnė kaitra – daugiau naudos

    Gaminant kiaušinienę žema arba vidutine kaitra baltymai kreša tolygiau, o patiekalas išlieka minkštesnis. Taip pat sumažėja rizika riebalus perdeginti, o tai svarbu tiek skoniui, tiek bendrai mitybos kokybei.

    Perkaitinta keptuvė dažnai reiškia, kad kiaušiniai paruduoja, tampa sausesni, o riebalai gali pradėti rūkti. Tai ne tik gadina skonį, bet ir skatina rinktis daugiau riebalų ar padažų, kad patiekalas būtų sultingesnis.

    Riebalai: kodėl svarbus dūmų taškas

    Maistinei vertei svarbu, su kokiais riebalais kepate: geriau rinktis aliejų, kuris turi aukštesnį dūmų tašką. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad avokadų ar saulėgrąžų aliejus bus stabilesnis nei sviestas, jei temperatūra kyla per aukštai.

    Sviestas suteikia sodrų skonį, tačiau jis greičiau pradeda svilti, todėl kiaušinienę su juo patikimiausia gaminti lėčiau ir mažesnėje kaitroje. Jei norisi sviesto aromato, saugesnė taktika yra mažas kiekis ir griežta kaitros kontrolė.

    Kaip padidinti baltymus ir skaidulas

    Kiaušinienę galima sustiprinti maistine prasme pridedant daugiau baltymų, bet nepaverčiant jos sunkiai virškinama. Dažnai tam tinka liesesnė varškė ar natūralus graikiškas jogurtas be priedų, kurie suteikia kremiškumo ir padidina baltymų kiekį.

    Dar vienas būdas padaryti patiekalą sotesnį yra ankštiniai, pavyzdžiui, avinžirniai ar juodosios pupelės. Jie papildo lėkštę skaidulomis, todėl sotumas paprastai išlieka ilgiau, o cukraus šuoliai būna mažesni.

    Daržovės padeda subalansuoti patiekalą: špinatai, paprikos, svogūnai ar gerai nuvarvinta salsa prideda vitaminų ir mikroelementų. Žolelės, tokios kaip čiobreliai ar laiškiniai česnakai, sustiprina skonį beveik nepridėdamos kalorijų.

    Galiausiai svarbu nepamiršti bendro konteksto: kiaušinienė tampa ypač maistinga, kai ją lydi daržovės ir pilno grūdo produktai, o riebalai ir druska naudojami saikingai. Taip iš paprasto patiekalo galima padaryti subalansuotus, kasdienai tinkančius pusryčius.

  • Nustokite lupti jaunas daržoves: po odele ir lapuose slepiasi tai, ką daug kas išmeta veltui

    Nustokite lupti jaunas daržoves: po odele ir lapuose slepiasi tai, ką daug kas išmeta veltui

    Jaunų bulvių, morkų ar cukinijų plona odelė dažnai keliauja į šiukšliadėžę vien iš įpročio, tačiau būtent joje ir po ja susikaupia nemaža dalis vertingų medžiagų. Kartu su odele netenkama skaidulų, dalies vitaminų ir antioksidantų, kurie svarbūs sotumui, žarnyno veiklai ir ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso.

    Ne mažiau nuvertinama ir žalioji dalis: morkų, ridikėlių, burokėlių lapai ar kitos jaunos viršūnėlės neretai išmetamos, nors gali būti maistingos. Žaliuose lapuose vyksta aktyvi medžiagų sintezė, todėl jie dažnai turi daugiau biologiškai aktyvių junginių nei pats šakniavaisis.

    Specialistai pabrėžia, kad skaidulos padeda palaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje ir gerina virškinimą, o augaliniai antioksidantai siejami su mažesne lėtinių ligų rizika. Daržovių odelėje ir žaliojoje dalyje taip pat aptinkama mineralų, pavyzdžiui, kalio ir magnio, reikalingų normaliai nervų bei raumenų funkcijai.

    Vis dėlto svarbiausia taisyklė prieš valgant odeles ar lapus yra higiena: paviršiuje dažniausiai lieka dirvožemio, dulkių ir kitų nešvarumų. Daržoves verta kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu, prireikus švelniai nušveisti minkštu šepetėliu, o lapus perrinkti ir pašalinti pažeistas vietas.

    Jei norisi papildomo saugumo, lapus galima trumpai pamirkyti ir po to dar kartą perplauti švariu vandeniu, o prieš vartojimą gerai nusausinti. Ypač atidžiai reikėtų elgtis su žalumynais, kurie valgomi žali, nes jų paviršiuje lengviau išlieka nešvarumai.

    Skirtingos žaliosios dalys turi savitą skonį ir panaudojimą virtuvėje. Morkų lapai dažnai primena žoleles ir tinka padažams, ridikėlių lapai gali būti švelniai aštroki, o jauni burokėlių lapai puikiai dera sriubose ar troškiniuose.

    „Išmetame ne tik lapus ar odeles, bet ir dalį maistinės vertės, kurią daržovė sukaupia augdama“, – sako mitybos specialistai, primindami, kad racionalus vartojimas padeda ir sveikatai, ir mažina maisto švaistymą.

    Praktinis būdas panaudoti lapus yra naminiai padažai, pavyzdžiui, pesto: žalumynai sutrinami su aliejumi, česnaku, riešutais ar sėklomis ir trupučiu citrinos sulčių. Toks priedas tinka prie makaronų, kruopų, keptų daržovių ar sumuštinių.

    Tačiau yra ir išimčių, kurias svarbu žinoti. Žmonėms, turintiems polinkį į inkstų akmenligę, kai kurie lapai, pavyzdžiui, burokėlių, dėl oksalatų gali būti mažiau tinkami dideliais kiekiais, todėl verta laikytis saiko ir derinti su kalcio turinčiais produktais.

    Renkantis daržoves, ypač jei planuojama valgyti odeles ir lapus, pravartu teikti pirmenybę patikimiems augintojams ir sezoninei produkcijai. Taip lengviau užtikrinti ir skonį, ir kokybę, o virtuvėje mažiau to, kas be reikalo atsiduria atliekose.

  • Dedate pirkinius kur papuola? Ši klaida šaldytuve trumpina maisto galiojimą ir didina riziką

    Dedate pirkinius kur papuola? Ši klaida šaldytuve trumpina maisto galiojimą ir didina riziką

    Įdėjus pirkinius į šaldytuvą ten, kur atsirado laisvos vietos, patogu sutaupyti kelias minutes, tačiau toks įprotis dažnai kainuoja ilgiau. Skirtingose šaldytuvo zonose temperatūra ir drėgmė nevienodos, todėl netinkamai sudėtas maistas greičiau praranda kokybę ir gali tapti nesaugus.

    Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra kuo ilgiau išlaikyti pastovią žemą temperatūrą greitai gendančiuose produktuose ir vengti kryžminės taršos. Tai ypač aktualu vasarą, kai pirkinių kelias iš parduotuvės iki namų dažniau užtrunka, o produktai greičiau atšyla.

    Kur dėti paruoštą maistą?

    Viršutinės ir vidurinės lentynos dažniausiai tinka produktams, kuriuos valgote be papildomo terminio apdorojimo. Čia patogu laikyti uždarus gaminius, užkandžius ar atidarytus, bet sandariai uždarytus produktus.

    Vidurinėse lentynose verta laikyti ir jau paruoštus patiekalus, pavyzdžiui, vakarienės likučius ar sriubą. Svarbiausia juos sudėti į sandarius indus, kad kvapai nesusimaišytų, o maistas neturėtų atsitiktinio kontakto su kitais produktais.

    Žalia mėsa ir žuvis turi taisyklę

    Žalia mėsa ir žuvis turėtų keliauti į pačią šalčiausią ir saugiausią vietą, dažniausiai apatinę lentyną. Taip sumažinama rizika, kad iš pakuotės ištekėję skysčiai užterš kitą maistą, ypač tą, kurį valgote be kaitinimo.

    Jei pakuotė jau atidaryta arba atrodo nesandari, verta produktą perkelti į švarų, sandariai uždaromą indą. Tai paprastas žingsnis, kuris padeda išvengti kvapų sklidimo ir sumažina kryžminės taršos tikimybę.

    Daržovėms ir vaisiams skirta stalčių zona

    Apatiniai stalčiai daugelyje šaldytuvų sukurti daržovėms ir vaisiams, nes ten dažnai išlaikoma didesnė drėgmė. Tokios sąlygos padeda ilgiau išsaugoti traškumą ir sulėtina vystymąsi.

    Vis dėlto ne visus vaisius ir daržoves verta laikyti kartu. Kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, obuoliai ar kriaušės, išskiria etileną, kuris gali paspartinti šalia esančių produktų nokimą ir gedimą, todėl praktiška juos atskirti dėžutėmis ar maišeliais.

    Praverčia ir reguliarus stalčių patikrinimas, nes vienas sugedęs ar pažeistas vaisius gali greitai „užkrėsti“ kitus. Kuo anksčiau pastebėsite minkštėjančius ar pradėjusius pūti produktus, tuo mažiau maisto teks išmesti.

  • Cukinija – lengvas vitaminų šaltinis: kodėl ją verta valgyti dažniau ir kaip paruošti

    Cukinija – lengvas vitaminų šaltinis: kodėl ją verta valgyti dažniau ir kaip paruošti

    Cukinija daugiau kaip 90 proc. sudaryta iš vandens, todėl tai viena mažiausiai kaloringų daržovių. 100 gramų cukinijos paprastai turi apie 17–20 kilokalorijų, o didelis vandens kiekis padeda jaustis sočiau neapsunkinant raciono.

    Ši daržovė taip pat suteikia maistinių skaidulų, kurios svarbios normaliai žarnyno veiklai ir ilgesniam sotumui. Daugiau skaidulų turinti mityba siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinio diabeto ir nutukimo rizika, todėl cukinija gali būti patogus kasdienis pasirinkimas.

    Kas vertingo cukinijoje?

    Nors cukinija nėra vitaminų rekordininkė, ji prisideda prie kasdienio vitaminų ir antioksidantų kiekio racione. Joje aptinkama vitamino C, dalies B grupės vitaminų, taip pat karotenoidų, kurių kiekis gali būti didesnis tamsesnės spalvos cukinijose.

    Dalis naudingų medžiagų yra arčiau odelės, todėl jaunų cukinijų dažnai neverta lupti, jei jos gerai nuplautos. Verta prisiminti, kad virimo ar ilgo kaitinimo metu dalis vitamino C mažėja, todėl trumpesnis paruošimas padeda išlaikyti daugiau vertingų junginių.

    Mineralai ir poveikis savijautai

    Iš mineralų išsiskiria kalis, kuris svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei, raumenų funkcijai ir širdies veiklai. Cukinijoje taip pat yra magnio, fosforo, kalcio, geležies ir mangano, nors jų kiekiai nėra labai dideli.

    Cukinija laikoma lengvai virškinama, todėl dažnai tinka jautresnį virškinimą turintiems žmonėms. Be to, ji turi žemą glikeminį indeksą, todėl gali būti tinkamas pasirinkimas sergant cukriniu diabetu ar esant atsparumui insulinui, tačiau galutinei patiekalo vertei daug įtakos turi gaminimo būdas.

    Kaip gaminti ir išsisaugoti sezonui

    Didžiausia klaida – cukiniją paversti kaloringu patiekalu kepant daug riebalų. Jei tikslas – lengvesnis meniu, dažniau tinka kepimas orkaitėje, troškinimas, grilinimas ar trumpas apkepimas su nedideliu kiekiu aliejaus.

    Sezono pabaigoje, kai cukinijų būna gausu ir jos pigesnės, dalį derliaus galima išsisaugoti. Konservuota cukinija, nors dėl pasterizacijos praranda dalį vitamino C, paprastai išlaiko mineralus ir skaidulas, todėl išlieka vertingu priedu prie patiekalų.

    Cukinija virtuvėje universali: iš jos gaminamos trintos sriubos, troškiniai, blynai, apkepai, įdarytos „valtelės“ ar daržoviniai makaronai. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo ir kepiniai su tarkuota cukinija, nes ji suteikia drėgnumo ir švelniai „paslepia“ daržovę deserte.

  • Mityba pagal mokslą: šis daržovių gaminimo būdas geriausiai saugo vitaminus ir mineralus

    The Best Way To Cook Vegetables For Maximum Nutritional Value

    By Scheenagh Harrington


    An assortment of raw vegetables

    FOTOGRIN/Shutterstock

    Every generation of children faces a plate of limp, soggy vegetables and, with every miserable forkful, is told to eat them up because they will “make you big and strong.” Those who grew up into dedicated foodies know there is truth in that nutritional argument, but there are also many ways to make eating veggies a far more pleasant experience. We’re up to our elbows in different cooking methods, thanks to evolving kitchen kit, but to help our veggies hang on to their vitamins and minerals, there’s one method that rules supreme: you need to steam ’em.

    For instance, broccoli is a vitamin C powerhouse, packing in more than an orange, and steaming helps to retain as much of that nutrient as possible. Scientists found that boiling broccoli eliminated 54.6% of that essential vitamin, way more than the 14.3% lost during steaming, per Nutrition & Food Science. It’s a similar story for spinach, which saw 50.5% of its vitamin C leach into the cooking water, compared to just over 11% when it was steamed. Another study suggested steaming veggies such as cabbage, broccoli, and cauliflower, also allowed them to keep more immune system-boosting phytochemicals and glucosinolates, which have antioxidant and anti-inflammatory benefits (via Journal of the Science of Food and Agriculture). Of course, not every vegetable that we plant in our garden or buy in the supermarkets can be steamed, so where does that leave home cooks looking for more vitamins and minerals in their dishes?

    Microwaving will also help retain lots of nutrients

    Freshly steamed green broccoli in skimmer pot

    Leszekglasner/Getty Images

    There’s no right or wrong way to cook vegetables (you should always do you), but it’s worth favoring certain methods to maximize nutritional value. Steaming is great for many veggies, but microwaving them comes a close second, with samples hanging on to more than 90% of their vitamin K, according to a study published in Food Science and Biotechnology. Steaming and microwaving enable this because neither method subjects foods to prolonged high heat. However, beyond the taste of the vegetable itself, it’s also fair to say both methods can result in bland flavor, unless you decide to amp it up cowboy style.

    That’s where roasted and pan-fried vegetables come in. While both high heat methods can negatively affect vitamins that don’t do well in heat, roasting and sautéeing can also enhance other goodies. Take the humble tomato, for instance. Cooking them allows us to absorb more of the antioxidant lycopene in the fruit (yes, technically they’re a fruit), while heating spinach cuts oxalate levels so we can take in more of the leafy green’s iron and calcium. 

    Some people prefer eating raw veggies to ensure they absorb all their nutrients. While that works for bell peppers, lettuce, and many other common salad ingredients, the same can’t be said for potatoes. If you want the best the tasty tuber has to offer (all that fiber under the skin, for instance), you have to cook them. Precisely “how” is all down to you and part of the fun.

  • Daugelis bijo šio derinio salotose: dietistė paaiškino, ar pomidoras su agurku kenkia

    Internete nuolat atgimsta perspėjimas, esą pomidorų ir agurkų derinys vienoje lėkštėje gali būti žalingas. Dėl šio mito kai kurie ima abejoti net klasikinių salotų, pavyzdžiui, graikiškų, verte.

    Specialistai pabrėžia, kad toks derinys nėra toksiškas ir nesukelia jokių pavojingų reakcijų organizme. Tikroji istorijos priežastis siejama ne su nuodais, o su vienos maistinės medžiagos pokyčiais.

    Mitas kilo dėl vitamino C

    Agurkuose yra fermentas askorbinazė, kuris suaktyvėja pažeidus daržovės ląsteles, pavyzdžiui, ją supjausčius. Tuomet šis fermentas gali spartinti vitamino C irimą šalia esančiuose produktuose.

    Praktikoje tai reiškia, kad sumaišius pjaustytą agurką su pjaustytu pomidoru ir palikus salotas pastovėti, vitamino C kiekis gali sumažėti greičiau nei laikant vien pomidorus. Skaičiai įvairiuose šaltiniuose skiriasi, tačiau bendra kryptis aiški: kuo ilgiau laikoma, tuo daugiau prarandama.

    „Pomidorų ir agurkų derinys nėra nei toksiškas, nei pavojingas, tačiau laikant salotas ilgiau gali mažėti vitamino C kiekis“, – sako dietistė.

    Ar tai išvis svarbu kasdienybėje?

    Svarbiausias kontekstas tas, kad pomidorai nėra vienas turtingiausių vitamino C šaltinių. Daug didesnius šio vitamino kiekius suteikia, pavyzdžiui, raudonosios paprikos, brokoliai ar špinatai.

    Todėl net jei dalis vitamino C salotose sumažėja, tai retai tampa reikšminga problema bendrai mitybai, jei žmogus kasdien valgo įvairių daržovių ir vaisių. Didesnę reikšmę sveikatai turi bendras racionas, o ne vienas konkretus derinys.

    Kaip sumažinti nuostolius

    Jei norisi išlaikyti kuo daugiau vitamino C, paprasčiausia taisyklė yra salotas ruošti prieš pat valgymą. Kuo trumpiau pjaustytos daržovės stovi, tuo mažesnė tikimybė, kad maistinės medžiagos spės reikšmingai suirti.

    Taip pat padeda rūgštesnis užpilas, nes žemesnis pH gali slopinti fermentų aktyvumą. Praktinis sprendimas virtuvėje paprastas: į salotas įpilti citrinų sulčių arba acto ir laikyti jas vėsiai, jei vis dėlto reikia trumpam atidėti.

    Galiausiai dietistai ragina nepulti į kraštutinumus: pomidorų ir agurkų salotos gali likti kasdienio stalo dalimi, ypač jei jos suvalgomos iškart po paruošimo. Kur kas svarbiau valgyti daugiau sezoninių daržovių ir įvairinti lėkštę.

  • Česnakų derlius: šios klaidos kainuoja galvutes – kada kasti ir kaip laikyti, kad išliktų

    Česnakų derlius: šios klaidos kainuoja galvutes – kada kasti ir kaip laikyti, kad išliktų

    Česnakų derliaus sėkmę dažniausiai lemia ne kalendorius, o pats augalas. Daržininkai ir agronomai pabrėžia, kad tinkamas kasimo laikas tiesiogiai susijęs su tuo, ar galvutės išliks tvirtos, nepradės pelyti ir nesudygs sandėliuojant.

    Patikimiausias ženklas, kad česnakas subrendo, yra lapų būklė. Įprastai kasimui tinkamas metas ateina tada, kai maždaug pusė, apie 50–60 proc., lapų pagelsta ir pradeda džiūti, o iškasta bandomoji galvutė turi sausas, prie skiltelių prigludusias lukštines.

    Kaip nepavėluoti su kasimu

    Žieminiai česnakai daugelyje regionų dažniausiai subręsta vasaros viduryje, o vasariniai gali vėluoti iki vasaros pabaigos ar net ankstyvo rudens. Tikslų laiką keičia sodinimo data, veislė, dirvos drėgmė ir šilumos režimas, todėl verta stebėti lysvę, o ne tik įprastas datas.

    Pavėlavus kasti, galvutės dirvoje dažnai ima irti, skiltelės atsiskiria, o toks derlius gerokai prasčiau laikosi. Išardytas česnakas lengviau pažeidžiamas, greičiau išdžiūsta, pradeda pelyti arba dygti, ypač jei vėliau patenka į per šiltą ar drėgną patalpą.

    Ką daryti kasimo dieną

    Derlių geriausia imti sausu, giedru oru, kai dirva nėra permirkusi. Prieš kasimą pravartu bent maždaug dvi savaites nebeintensyviai laistyti, nes papildoma drėgmė didina puvinio riziką džiovinant ir sandėliuojant.

    Kasant svarbiausia nepažeisti galvučių, nes net nedideli įtrūkimai smarkiai sutrumpina laikymo trukmę. Saugiausia iš pradžių atsargiai supurenti dirvą šakėmis, galvutes švelniai pakelti ir tik tuomet traukti augalą, suėmus ties stiebo pagrindu, o ne už lapų viršūnių.

    Nuo iškasto česnako reikia tik nukratyti žemes, bet jo neplauti vandeniu. Tuomet derlių būtina džiovinti po stogu, pavėsyje ir gerai vėdinamoje vietoje kelias dienas ar ilgiau, kol lukštai tampa sausi, o kaklelis aiškiai apdžiūsta.

    Senieji laikymo būdai veikia ir šiandien

    Po džiovinimo galima rinktis du kelius: palikti lapus ir pinti kasas arba lapus nukirpti. Kasinis laikymas išlieka populiarus todėl, kad galvutės gauna oro iš visų pusių, o pati ryšulė lengvai pakabinama sausoje, vėsioje vietoje.

    Jei kasų pinti neplanuojate, lapus galima nukirpti paliekant trumpą, kelių centimetrų stiebo dalį. Tokį česnaką patogiausia laikyti dėžėse ar tinklinėse talpose, kur cirkuliuoja oras, o svarbiausia sąlyga išlieka pastovi vėsa ir sausas mikroklimatas.

    Tradiciniuose ūkiuose vis dar sutinkami ir sausi birūs užpildai, kurie padeda sugerti drėgmės perteklių. Tam kartais naudojama druska, medžio pelenai ar miltai, tačiau svarbu, kad galvutės prieš tai būtų gerai išdžiovintos, o laikymo vieta būtų švari ir neperšiltų.

    Norint kuo ilgiau išlaikyti kokybę, verta periodiškai perrinkti atsargas ir pašalinti minkštėjančias ar pažeistas galvutes. Taip sustabdoma gedimo plitimo rizika, o tinkamai paruoštas česnakas gali išsilaikyti kelis mėnesius ir ilgiau.

  • Valgote per mažai daržovių? Tyrimai rodo, kad 400 g per dieną širdies riziką mažina iki 20 proc.

    Valgote per mažai daržovių? Tyrimai rodo, kad 400 g per dieną širdies riziką mažina iki 20 proc.

    Kasdienė daržovių porcija gali apčiuopiamai prisidėti prie širdies sveikatos – tai rodo daugelio metų epidemiologiniai tyrimai ir mitybos gairės. Didžiausia nauda dažniausiai siejama su maždaug 400 gramų daržovių per dieną, kai išeminės širdies ligos įvykių rizika gali būti mažesnė iki 20 proc.

    Išeminė širdies liga išlieka viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje ir Europoje. Ji paprastai vystosi ilgai, dažniausiai dėl aterosklerozės, kai kraujagyslių sienelėse kaupiasi apnašos, mažėja kraujo pritekėjimas į širdį, didėja infarkto ir kitų komplikacijų tikimybė.

    Riziką lemia ir nekintami veiksniai, tokie kaip amžius ar genetika, tačiau didelė dalis priklauso nuo gyvenimo būdo. Tarp svarbiausių koreguojamų veiksnių įvardijami mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, rūkymas, miegas, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė.

    Daržovės laikomos vienu patikimiausių mitybos ramsčių, nes jose gausu skaidulų, vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių junginių. Tyrimų apžvalgos rodo, kad daugiau daržovių valgantys žmonės rečiau patiria su išemine širdies liga susijusius įvykius, o ryškiausia nauda matoma didinant suvartojimą iki maždaug 400 gramų per dieną.

    Svarbiausias mechanizmas siejamas su skaidulomis, kurios gali padėti mažinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją, ilgiau suteikia sotumo jausmą ir palengvina kūno masės kontrolę. Antsvoris ir nutukimas yra reikšmingi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, todėl mažesnė energijos ir didesnė skaidulų dalis racione dažnai veikia keliomis kryptimis vienu metu.

    Ne mažiau svarbūs antioksidantai ir fitocheminės medžiagos, pavyzdžiui, karotenoidai ir polifenoliai, padedantys mažinti oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus. Būtent šie procesai siejami su aterosklerozės progresavimu, todėl įvairių spalvų daržovių įtraukimas į racioną laikomas praktišku būdu gauti platesnį naudingų junginių spektrą.

    Daržovėse taip pat gausu kalio, kuris svarbus kraujospūdžio reguliacijai, o padidėjęs kraujospūdis yra vienas reikšmingiausių infarkto ir insulto rizikos veiksnių. Kartu daržovių gausesnė mityba neretai reiškia mažiau itin perdirbtų produktų, druskos ir sočiųjų riebalų, todėl pagerėja bendras raciono profilis.

    400 gramų daugeliui skamba kaip didelis kiekis, tačiau praktiškai tai gali būti kelios daržovių porcijos per dieną. Dalį galima suvalgyti pusryčiams ar pietums, dalį įtraukti į vakarienę, o likusį kiekį pasiekti užkandžiais, sriubomis, troškiniais ar šaldytomis daržovėmis, kurios mitybine verte dažnai prilygsta šviežioms.

    Svarbu tai, kad nauda paprastai siejama ne su vienkartiniu daržovių „šuoliu“, o su ilgalaikiu įpročiu. Dar geresni rezultatai pasiekiami, kai daržovių vartojimas derinamas su reguliariu fiziniu aktyvumu, nerūkymu, pakankamu miegu, normaliu kūno svoriu ir gydytojo rekomenduojama kraujospūdžio bei lipidų kontrole.

    Nors daržovės nėra „garantija“ nuo ligų, tai vienas paprasčiausių ir geriausiai pagrįstų žingsnių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje. Jei tikslas – mažinti riziką, pradėti galima nuo kasdienio įpročio į lėkštę įsidėti papildomą daržovių porciją ir palaipsniui artėti prie maždaug 400 gramų per dieną.

  • Daugelis taip daro šaldytuve: laikote agurkus su pomidorais? Jie greičiau suminkštėja

    Daugelis taip daro šaldytuve: laikote agurkus su pomidorais? Jie greičiau suminkštėja

    Norint, kad daržovės ilgiau išliktų šviežios, svarbu ne tik šaldytuvo temperatūra, bet ir tai, ką laikome greta. Viena dažniausių klaidų – agurkus sudėti šalia pomidorų. Toks derinys gali lemti, kad agurkai greičiau suminkštėja ir pradeda geltonuoti.

    Pagrindinė priežastis – etilenas. Tai natūralios dujos, kurias išskiria kai kurie vaisiai ir daržovės, o jos skatina nokimą ir spartina senėjimo procesus. Pomidorai yra vieni iš produktų, kurie etileno išskiria daugiau, todėl šalia laikomi agurkai greičiau praranda tvirtumą.

    Panašus poveikis pasireiškia ir tada, kai agurkai laikomi greta etileną išskiriančių vaisių, pavyzdžiui, obuolių, bananų, kriaušių, avokadų ar melionų. Kuo mažiau erdvės ir kuo silpnesnė oro cirkuliacija, tuo procesas dažnai vyksta intensyviau. Dėl to ankšti plastikiniai maišeliai ar sandariai uždaryti indai agurkams gali pakenkti.

    Geriausia agurkus laikyti atskirai, daržovių stalčiuje, kur temperatūra stabilesnė, o drėgmė labiau subalansuota. Praktinis būdas – agurkus įvynioti į popierinį rankšluostį, kad sugertų perteklinę drėgmę, ir tik tuomet dėti į šaldytuvą. Taip sumažinama kondensacijos rizika, kuri skatina gedimą.

    Taip pat patariama agurkų neplauti prieš dedant į šaldytuvą. Nuplovus ir palikus drėgmę ant žievelės, mikroorganizmai gali daugintis greičiau, o pats produktas trumpiau išlieka traškus. Jei agurkus vis dėlto norite nuplauti, geriausia tai daryti prieš pat vartojimą.

    Jei agurkų prisipirkote daugiau ir akivaizdu, kad per kelias dienas nesunaudosite, verta pagalvoti apie konservavimą. Populiariausi sprendimai – rauginti, silpnai sūdyti ar marinuoti agurkai, taip pat įvairios salotos. Tai ne tik prailgina galiojimą, bet ir padeda išvengti maisto švaistymo.