CP v2

Tag: Debesų kompiuterija

  • Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad „Amazon“ akcijoms dar yra daug erdvės kilti, o pastarojo ketvirčio rezultatai, jo vertinimu, buvo vieni įspūdingiausių, kokius jis yra matęs. Anot jo, rinka dar iki galo neįkainavo, kaip sparčiai stiprėja bendrovės pelno variklis.

    J. Crameris viešai svarstė, kad „Amazon“ akcijų kaina gali kilti dar apie 15 proc., o judėjimas aukštyn esą neturėtų tuo pasibaigti. Jis taip pat akcentavo, kad po rekordinėmis kainomis pasibaigusio laikotarpio pasitaikęs trumpalaikis kritimas gali būti proga investuotojams.

    „Amazon“ paskelbė geresnius nei tikėtasi finansinius rodiklius, o didžiausias dėmesys teko debesijos padaliniui „Amazon Web Services“. Būtent AWS augimo pagreitėjimas tapo centrine istorija, nes paklausą vis labiau kelia dirbtinis intelektas ir su juo susijusi skaičiavimo infrastruktūra.

    Pasak J. Cramerio, AWS reikšmė „Amazon“ finansams didėja dėl didesnio masto ir pelningumo, o bendrovė vis aktyviau investuoja į specializuotus lustus, skirtus DI užduotims. Tokie sprendimai leidžia mažinti priklausomybę nuo bendros paskirties grafinių procesorių ir optimizuoti kaštus dideliems skaičiavimo krūviams.

    „Jie dabar uždirba milžiniškus pinigus iš Amazon Web Services, tai tikros fortūnos“, – sakė Jimas Crameris.

    „Amazon“ vadovas Andy Jassy per rezultatų pristatymą pabrėžė, kad naujesnės kartos „Trainium“ lustai jau turi didelę paklausą, o kainos ir našumo santykis, bendrovės teigimu, gerėja. Tai svarbu platesniame kontekste, nes didžiosios technologijų įmonės toliau didina išlaidas DI infrastruktūrai, siekdamos neprarasti tempo konkurencinėje kovoje.

    Rinkoje ši tema vertinama kaip viena pagrindinių artimiausių metų tendencijų: debesijos paslaugų teikėjai stengiasi ne tik parduoti skaičiavimo galią, bet ir pasiūlyti efektyvesnius komponentus, kurie mažintų klientų sąnaudas. Dėl to investuotojai vis dažniau vertina ne vien pajamų augimą, bet ir tai, kaip greitai įmonė geba paversti DI paklausą tvariu pelningumu.

  • Rinka netikėtai atskyrė „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“: kuo skiriasi jų DI pelno istorijos

    Rinka netikėtai atskyrė „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“: kuo skiriasi jų DI pelno istorijos

    Po naujausios didžiųjų technologijų bendrovių rezultatų bangos tapo aišku: rinka jų pajamų ataskaitas vertina nevienodai, nors antraštiniai skaičiai daugeliu atvejų atrodo stiprūs. Investuotojų dėmesys krypsta ne tik į augimą, bet ir į tai, kaip greitai DI investicijos virsta realiomis pajamomis bei pelnu.

    Keturi vadinamieji hiperskalės žaidėjai – „Alphabet“, „Microsoft“, „Meta“ ir „Amazon“ – toliau didina kapitalo išlaidas, ypač duomenų centrams, lustams, atminčiai ir kitai infrastruktūrai. Net kylant komponentų kainoms, bendrovės nerodo noro trauktis, nes DI paklausa išlieka pakankamai stipri, kad pateisintų didesnį investicijų tempą.

    „Niekas nesitraukia dėl didesnių atminties kainų – jie tiesiog sutinka mokėti daugiau“, – sakė investuotojų klubo apžvalgoje aptartą rinkos nuotaiką komentavęs Zevas Fima.

    Vis dėlto rinkos reakciją vis labiau lemia skirtis tarp tų, kurios jau šiandien gali aiškiai monetizuoti DI, ir tų, kurios dar tik bando įrodyti investicijų grąžą. Investuotojai palankiau vertina situacijas, kai didesnės DI sąnaudos eina išvien su spartėjančiu pajamų ir pelno augimu, o ne vien su pažadais apie ateities proveržį.

    Šis niuansas ypač svarbus todėl, kad kapitalo išlaidų šuolis didina lūkesčius dėl atsiperkamumo terminų. Rinka nori matyti ne tik didesnį debesijos, reklamos ar prenumeratų augimą, bet ir tai, kaip DI gerina efektyvumą pačiose organizacijose, mažina veiklos sąnaudas ir kelia maržas.

    Analitikai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu daugiausia klausimų kels būtent grąžos mechanika: kurios bendrovės DI paverčia tiesioginiu produktu ir paslauga, o kurios pirmiausia finansuoja infrastruktūrą, tikėdamosi, kad nauda materializuosis vėliau. Ši dinamika gali lemti, kurios akcijos taps kitos rinkos augimo bangos lyderėmis, o kurioms teks įrodinėti, kad išlaidos nėra vien lenktynės dėl pajėgumų.

  • Cramerį suerzino „Microsoft“ rezultatai: akcijos smuko, o DI kelia grėsmę „Office“ modeliui

    Cramerį suerzino „Microsoft“ rezultatai: akcijos smuko, o DI kelia grėsmę „Office“ modeliui

    JAV rinkų komentatorius Jimas Crameris po „Microsoft“ paskelbto ketvirčio rezultato teigė likęs nusivylęs bendru vaizdu, nors pripažino, kad buvo ir teigiamų signalų. Po ataskaitos „Microsoft“ akcijos krito apie 5 proc., o nuo metų pradžios bendrovės vertė, jo žodžiais, buvo susitraukusi daugiau nei 16 proc.

    Crameris „Microsoft“ pasirodymą įvertino prasčiau nei kitų didžiųjų technologijų bendrovių, kurias investuotojai dažnai lygina tarpusavyje, ir akcentavo, kad rinkoje po ataskaitos vyravo nevienareikšmės nuotaikos. Pasak jo, daliai investuotojų pritrūko aiškios žinutės, kad augimo tempas bus tvarus visuose pagrindiniuose verslo segmentuose.

    „Azure“ prognozė nustebino rinką

    Nors Crameris kritikavo bendrą ataskaitos toną, „Microsoft“ skelbė ketvirčio rezultatus, kurie viršijo analitikų lūkesčius. Ypač daug dėmesio sulaukė „Azure“ debesijos verslo gairės: bendrovė prognozavo 39–40 proc. augimą, kai rinkos konsensusas siekė apie 37 proc.

    „Microsoft“ nurodė, kad debesijos pajamos per ketvirtį perkopė 54 mlrd. eurų ir augo apie 29 proc. per metus. Būtent šie skaičiai trumpam sustiprino optimizmą, tačiau vėliau investuotojai grįžo prie klausimo, ar likusi bendrovės dalis auga taip pat įtikinamai.

    Didžiausia rizika – „Office“ licencijų modelis

    Vienas ryškiausių Cramerio akcentų – „Microsoft“ „Office“ paketo licencijavimas, paremtas vartotojų vietų principu. Jis atkreipė dėmesį, kad Volstrite stiprėja diskusijos, jog šį modelį gali spausti spartėjanti automatizacija ir DI įrankiai, ypač susiję su programavimo bei turinio kūrimo efektyvinimu.

    Rinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar įmonės, augant DI produktyvumui, ilgainiui nemažins licencijų skaičiaus, konsoliduodamos darbo vietas ar perskirstydamos užduotis. Tokia kryptis investuotojams svarbi, nes „Office“ ir prenumeratų pajamos laikomos vienu stabiliausių „Microsoft“ pelno šaltinių.

    Analitikai išlieka optimistiški

    Nepaisant Cramerio skeptiškos pozicijos, didelė dalis rinkos analitikų po ataskaitos išlaikė palankų požiūrį į „Microsoft“ akciją. Jis stebėjosi gausybe teigiamų vertinimų ir pabrėžė, kad pats nemato priežasčių skubėti pirkti akcijas esamu kainų lygiu.

    Ši situacija atspindi platesnę tendenciją technologijų sektoriuje: investuotojai vienu metu vertina ir augimo perspektyvas, ir rizikas, susijusias su DI pokyčiais, debesijos konkurencija bei įmonių IT biudžetų ciklais. „Microsoft“ atveju rinkos dėmesio centre išlieka klausimas, ar „Azure“ tempas ir toliau kompensuos lėtesnes brandesnių produktų augimo kreives.

    „Nemanau, kad jums reikia pirkti „Microsoft“ dabar“, – sakė Jimas Crameris.

  • „Alphabet“ akcijos šovė 34 proc.: „Google“ geriausias mėnuo nuo 2004 metų, „Meta“ krenta

    „Alphabet“ akcijos šovė 34 proc.: „Google“ geriausias mėnuo nuo 2004 metų, „Meta“ krenta

    „Alphabet“ akcijos balandį pakilo 34 proc. ir tai tapo geriausiu bendrovės mėnesiu nuo 2004 metų, kai „Google“ ką tik buvo debiutavusi biržoje. Rinką kilstelėjo geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai ir spartėjantis „Google Cloud“ augimas.

    Investuotojų nuotaikos technologijų sektoriuje išsiskyrė: „Alphabet“ šuoliui priešpriešą sudarė „Meta“ kritimas, siejęs beveik 9 proc. Toks kontrastas parodė, kad Volstritas ne visoms bendrovėms vienodai atlaidus, kai kalbama apie milžiniškas investicijas į DI infrastruktūrą.

    Kas pakėlė „Alphabet“ akcijas

    Įmonė pranešė, kad „Google Cloud“ pajamos per metus šoktelėjo 63 proc., o tai tapo vienu svarbiausių rezultatų akcentų. DI paklausą čia vis labiau generuoja verslo klientai, kurie perka skaičiavimo išteklius, duomenų apdorojimo paslaugas ir modelių pritaikymą savo reikmėms.

    „Matome milžinišką paklausą mūsų DI įrankiams ir nuosaviems lustams, DI uždega kiekvieną verslo dalį“, – sakė „Google“ vadovas Sundaras Pichai.

    „Alphabet“ taip pat padidino šių metų kapitalo išlaidų prognozę iki 180–190 mlrd. eurų, anksčiau skelbus 175–185 mlrd. eurų rėžį. Kapitalo išlaidos apima duomenų centrus, serverius, tinklo plėtrą ir kitą infrastruktūrą, kuri šiuo metu yra kertinė DI plėtros sąlyga.

    „Meta“ investicijos išgąsdino rinką

    „Meta“ ketvirčio pajamos ir pelnas viršijo lūkesčius, tačiau investuotojus labiau paveikė didėjantis išlaidų planas. Bendrovė kapitalo išlaidų prognozę kilstelėjo iki 125–145 mlrd. eurų, prieš tai numatydama 115–135 mlrd. eurų.

    Įmonė aiškino, kad didesnį biudžetą lemia brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų sąnaudos, reikalingos ateities pajėgumams. Vis dėlto daliai rinkos dalyvių svarbiausias klausimas išlieka tas pats: kaip greitai DI investicijos virs aiškiai pamatuojamu pelnu už reklamos verslo ribų.

    Dar vienas investuotojų jautrumą didinantis signalas – planuojamas skolos finansavimas. Pranešta, kad „Meta“ svarsto apie 19–23 mlrd. eurų obligacijų emisiją, kuri padėtų finansuoti DI infrastruktūros plėtrą, kai kapitalo poreikis auga sparčiau nei anksčiau.

    Kodėl rinkos reakcijos skiriasi

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija: investuotojai vis atidžiau vertina ne vien DI ambicijas, bet ir jų monetizavimo kelią. „Alphabet“, „Microsoft“ ir „Amazon“ turi didelius debesijos verslus, kurie leidžia DI investicijas greičiau paversti pajamomis iš įmonių klientų.

    „Meta“ tokio masto debesijos pasiūlos neturi, todėl rinkai sunkiau įvertinti, kaip infrastruktūros išlaidos atsipirks per atskirą, nuoseklų pajamų srautą. Dėl to kiekvienas pranešimas apie išlaidų didinimą gali sukelti aštresnę reakciją, net jei ketvirčio rodikliai išlieka stiprūs.

  • DI duomenų centrų karštinė JAV: „Amazon“ ir „Microsoft“ pila milijardus, o rinka prašo šimtų megavatų

    DI duomenų centrų karštinė JAV: „Amazon“ ir „Microsoft“ pila milijardus, o rinka prašo šimtų megavatų

    Dirbtinio intelekto bumas vis dažniau matomas ne programėlėse, o didžiuliuose duomenų centruose, kurie aprūpina skaičiavimo galia debesų paslaugas ir DI modelius. JAV sparčiai daugėja DI optimizuotų objektų, o jų statybos tempą diktuoja viena svarbiausia detalė – elektra ir jos pristatymas iki serverių salių.

    Duomenų centrų operatoriai pabrėžia, kad šiandien klientai jau nebeklausia apie 10 ar 30 megavatų. Vietoje to vis dažniau prašoma šimtų megavatų, o didžiausiuose projektuose skaičiuojama ir gigavatais, nes modernūs DI skaičiavimai reikalauja milžiniškos galios ir tankiai sukoncentruotos įrangos.

    „Jei anksčiau užtekdavo kelių dešimčių megavatų, dabar kalba sukasi apie šimtus megavatų ir dar daugiau“, – sakė duomenų centrų projektavimo ir plėtros atstovas, apibūdindamas pasikeitusį užsakovų mastelį.

    Į šią infrastruktūros bangą dideles sumas nukreipia didžiosios technologijų bendrovės, tarp jų „Amazon“, „Alphabet“, „Meta“ ir „Microsoft“. Duomenų centrų projektai tampa strategine varžybų dėl DI dalimi, nes be naujų pajėgumų neįmanoma nei apmokyti didelių modelių, nei užtikrinti pakankamo našumo kasdienėms DI paslaugoms.

    Šalia tradicinio prisijungimo prie elektros tinklų vis dažniau ieškoma ir papildomų sprendimų, kad projektai nesustotų dėl galios trūkumo. Praktikoje tai reiškia alternatyvią generaciją vietoje, dujų sprendimus, kuro elementus ar kitus šaltinius, kurie leidžia sumažinti priklausomybę nuo ribotos tinklų infrastruktūros.

    Didėjant galiai, auga ir serverių salių tankis, o kartu – šilumos problema. Ten, kur anksčiau pakakdavo įprasto oro vėsinimo, DI infrastruktūroje vis dažniau pereinama prie skysčiu pagrįstų aušinimo sistemų, kurios šaltnešį atveda arčiau serverių ir net pačių lustų, kad būtų išlaikyta stabili temperatūra.

    Ne mažiau svarbus sluoksnis – ryšys. Duomenų centruose veikia tūkstančiai optinių jungčių, kurios didžiulius duomenų srautus perkelia dideliais greičiais tarp serverių, debesų paslaugų ir tinklų, o augant DI apkrovoms didėja ir poreikis spartesniam, efektyvesniam sujungimui.

    Galiausiai viską sujungia tinklo įranga, kuri nukreipia srautą centro viduje ir į išorę. Šis segmentas tampa vis reikšmingesnis, nes DI klasteriai reikalauja ne tik galingų lustų, bet ir itin greito ryšio tarp skaičiavimo mazgų, kad skaičiavimai būtų atliekami kuo mažesne delsa.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad DI duomenų centrų banga pakeitė požiūrį į infrastruktūrą: tai jau ne pavieniai pastatai, o ištisi miesteliai su energijos tiekimu, aušinimu, optika ir tinklais. Tokie projektai kuria paklausą visai tiekimo grandinei – nuo energetikos ir elektros paskirstymo iki lustų, optinio pluošto ir skysčiu aušinamų sistemų.

  • „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ plečia savo DI modelių prieinamumą „Amazon Web Services“ (AWS) infrastruktūroje, o tai rinkoje vertinama kaip ryškus signalas, kad bendrovės santykiai su „Microsoft“ tampa vis mažiau išskirtiniai. Nors „OpenAI“ vadovė Denise Dresser teigia, kad šie sprendimai nesusiję, analitikai mato aiškią kryptį į platesnę partnerių ekosistemą.

    Pastaraisiais mėnesiais „OpenAI“ ir „Microsoft“ ryšys keitėsi keliais etapais: nuo ilgą laiką dominavusio „Azure“ kaip pagrindinės platformos iki lankstesnės schemos, kai modeliai ir API produktai gali būti teikiami per daugiau nei vieną debesijos tiekėją. Tai reiškia mažiau apribojimų klientams, kurie jau yra investavę į AWS, ir daugiau derybinės galios pačiai „OpenAI“.

    Kas pasikeitė „Microsoft“ sandoryje

    Pagal viešai aptartus pokyčius, „Microsoft“ nebeturi išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o pajamų pasidalijimo sąlygos taip pat peržiūrimos. Kartu „Microsoft“ nebėra vienintelis kanalas trečiųjų šalių API produktams, kurie naudoja „OpenAI“ technologiją, todėl įmonių klientai gali rinktis jiems patogiausią infrastruktūrą.

    „Šie du dalykai niekaip nesusiję“, – sakė Denise Dresser.

    Vis dėlto rinkos dalyviai tokį paaiškinimą vertina atsargiai, nes pokyčiai įvyko vienas po kito: pirmiausia atnaujintas bendradarbiavimo modelis su „Microsoft“, o netrukus paskelbta apie reikšmingą plėtrą AWS aplinkoje. Praktinis rezultatas paprastas: „OpenAI“ produktai tampa lengviau pasiekiami milžiniškai AWS klientų bazei.

    Kodėl AWS „OpenAI“ tampa patrauklesnė

    Debesijos rinkoje „Amazon“ ir „Microsoft“ konkuruoja dėl didžiausių įmonių projektų, ypač tų, kurie reikalauja didžiulių skaičiavimo pajėgumų DI mokymui ir diegimui. „OpenAI“ sprendimas atverti modelius AWS reiškia, kad įmonės, turinčios ilgalaikes AWS sutartis, gali sparčiau diegti pažangius generatyvinius sprendimus be migracijos į „Azure“.

    DI paklausa taip pat išryškino kitą realybę: pasaulinė skaičiavimo infrastruktūra yra ribota, o didžiausios laboratorijos siekia užsitikrinti kuo daugiau pajėgumų ir alternatyvų. Dėl to bendradarbiavimas su keliais debesijos tiekėjais tampa ne išimtimi, o nauja norma, ypač kai įmonių klientai nori pasirinkimo, stabilumo ir kainodaros lankstumo.

    „Microsoft“ taip pat diversifikuoja modelius

    Ši dinamika veikia abiem kryptimis. „Microsoft“ pastaruoju metu vis aktyviau integruoja ne tik „OpenAI“ technologiją, bet ir kitų kūrėjų modelius, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir galėtų pasiūlyti daugiau scenarijų verslo klientams.

    Galiausiai tai virsta platesne tendencija: didieji debesijos tiekėjai nori turėti prieigą prie skirtingų pažangių modelių, o modelių kūrėjams reikia kelių infrastruktūros partnerių, kad augimas nesustotų dėl pajėgumų ar komercinių apribojimų. Todėl, net jei „OpenAI“ ir „Microsoft“ santykiai tampa laisvesni, abi pusės išlieka viena kitai svarbios.

  • „Amazon“ debesų padalinys nustebino rinką: AWS pardavimai šoktelėjo 28 proc., o DI lenktynės aštrėja

    „Amazon“ debesų padalinys nustebino rinką: AWS pardavimai šoktelėjo 28 proc., o DI lenktynės aštrėja

    „Amazon“ debesų kompiuterijos padalinys „Amazon Web Services“ (AWS) 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksavo 28 proc. pajamų augimą ir viršijo analitikų prognozes. Bendrovė pranešė, kad AWS pajamos pasiekė apie 33,1 mlrd. eurų, kai prieš metus siekė apie 25,8 mlrd. eurų.

    Šis rezultatas išryškina, kad debesų infrastruktūros paklausa išlieka aukšta, o ypač sparčiai auga DI skaičiavimo resursų poreikis. AWS toliau išlieka vienu svarbiausių „Amazon“ pelno variklių, nes didelė dalis grupės veiklos maržos generuojama būtent šiame segmente.

    AWS veiklos pelnas per ketvirtį augo apie 23 proc. ir sudarė maždaug 12,4 mlrd. eurų. Tai daugiau, nei tikėjosi rinka, ir dar kartą patvirtina, kad didelio masto debesų platformos geba didinti apimtis išlaikydamos stiprų pelningumą.

    Vis dėlto konkurencinė aplinka ryškiai keičiasi. „Microsoft“ trečiadienį skelbė, kad „Azure“ ir kitų debesų paslaugų pajamos augo 40 proc., o „Alphabet“ teigė, jog „Google Cloud“ pajamos kilo maždaug 63 proc., todėl kova dėl įmonių klientų ir DI projektų tampa vis intensyvesnė.

    DI investicijos ir partnerystės

    Ketvirčio metu „OpenAI“ paskelbė planuojanti išplėsti esamus įsipareigojimus AWS infrastruktūrai: bendra suma per aštuonerius metus turėtų padidėti apie 88,2 mlrd. eurų. Kartu nurodyta, kad „Amazon“ planuoja investuoti apie 44,1 mlrd. eurų į „OpenAI“.

    Dar viena reikšminga kryptis yra „Amazon“ stiprinamas bendradarbiavimas su „Anthropic“. Bendrovė sutiko papildomai investuoti iki maždaug 22,1 mlrd. eurų, papildydama ankstesnes, apie 7,1 mlrd. eurų siekusias investicijas, taip didindama DI infrastruktūros pajėgumus ir strateginę įtaką šiame sektoriuje.

    Šios investicijos atspindi platesnę tendenciją: debesų tiekėjai ne tik nuomoja skaičiavimo resursus, bet ir siekia prisirišti didžiausias DI laboratorijas ilgam laikui. Tokie susitarimai paprastai apima ne vien serverių pajėgumus, bet ir bendrą produktų vystymą, modelių diegimą bei komercinius pasidalijimo mechanizmus.

    „OpenAI“ modeliai ateina į „Bedrock“

    AWS pozicijas DI rinkoje papildomai sustiprino sprendimas „OpenAI“ modelius pateikti per „Amazon Bedrock“ paslaugą, skirtą DI agentams ir programoms kurti. Tai įvyko po to, kai „OpenAI“ pranešė, kad „Microsoft“ nebeteks vienintelio debesų tiekėjo statuso tam tikriems skaičiavimo darbams.

    Toks pokytis signalizuoja, kad didieji DI kūrėjai nori mažinti priklausomybę nuo vieno partnerio ir diversifikuoti infrastruktūrą. Įmonėms tai gali reikšti platesnį modelių pasirinkimą vienoje platformoje, greitesnį diegimą ir daugiau derybinės galios dėl kainodaros.

    AWS taip pat paskelbė planuojanti siūlyti debesų paslaugas, paremtas mažos delsos „Cerebras“ lustų sprendimais. Tai rodo augantį poreikį specializuotai DI aparatinės įrangos ekosistemai, kurioje greitis, energijos sąnaudos ir pralaidumas tampa kritiniais veiksniais.

    Rinkoje vis aiškiau matyti, kad debesų paslaugų augimą vis labiau stumia DI: nuo modelių mokymo iki agentų ir automatizavimo diegimo įmonių procesuose. Dėl to AWS, „Microsoft“ ir „Google“ varžybos persikelia iš tradicinės infrastruktūros į plataus spektro DI platformų mūšį, kuriame laimi tas, kas pasiūlo daugiau modelių, įrankių ir patikimesnį mastelį.

  • „Amazon“ po rekordinio ketvirčio stebina rinką: analitikai kelia kainos tikslą ir mato naują variklį

    „Amazon“ po rekordinio ketvirčio stebina rinką: analitikai kelia kainos tikslą ir mato naują variklį

    „Amazon“ akcijos šoktelėjo po to, kai bendrovė paskelbė geresnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus. Pajamos per metus paaugo 17 proc. ir pasiekė apie 160,2 mlrd. eurų, o tai viršijo analitikų prognozes. Grynas pelnas vienai akcijai pagal GAAP standartą taip pat buvo gerokai didesnis, nei laukta.

    Didžiausias dėmesys šįkart teko „Amazon Web Services“ (AWS) segmentui, kurio augimas, anot pateiktų duomenų, paspartėjo iki 28,4 proc. AWS pajamos sudarė apie 33,2 mlrd. eurų, o tai tapo sparčiausiu šio padalinio augimu per kelis pastaruosius metus. Investuotojams tai svarbu, nes būtent debesijos paslaugos tradiciškai generuoja didžiausias maržas.

    Reikšmingą įtaką rezultatų dinamikai turėjo ir vienkartiniai veiksniai. Bendrovė nurodė, kad pelną padidino iki mokesčių gautas apie 14,8 mlrd. eurų neoperacinis prieaugis, susijęs su investicija į „Anthropic“. Dėl to dalis rinkos dalyvių vertino, kad lyginamasis efektas nėra visiškai „švarus“, tačiau veiklos pelningumo tendencija vis tiek išliko palanki.

    Debesija ir reklama tempia pelningumą

    „Amazon“ veiklos pelnas per metus ūgtelėjo 30 proc. ir siekė apie 21,0 mlrd. eurų, taip pat pranokdamas prognozes. Rinkai svarbu tai, kad pelningumas gerėjo ne vien debesijos segmente, bet ir pagrindinėse prekybos operacijose Šiaurės Amerikoje bei tarptautinėse rinkose.

    Papildomą impulsą suteikė aukštos maržos pajamų srautai, ypač reklamos paslaugos ir trečiųjų šalių pardavėjų aptarnavimas. Pastaraisiais metais „Amazon“ reklama tampa vienu svarbiausių stabilaus pelningumo ramsčių, nes leidžia efektyviau monetizuoti milžinišką pirkėjų srautą platformoje.

    Investicijos į lustus ir DI infrastruktūrą

    Bendrovė akcentuoja ir savo vidinių lustų portfelį, įskaitant „Graviton“, „Trainium“ ir „Nitro“. Skelbiama, kad šios krypties metinis pajamų tempas viršijo apie 17,6 mlrd. eurų, o tai rodo didėjantį klientų interesą alternatyvoms brangiai DI infrastruktūrai, ypač kai pasaulyje auga skaičiavimo resursų paklausa.

    „Amazon“ pabrėžia, kad ryšiai su DI ekosistemos žaidėjais stiprėja, o bendrovė siekia išlaikyti lankstumą tiek dėl savo lustų, tiek dėl partnerystės su „Nvidia“. Generalinis direktorius Andy Jassy investuotojams signalizavo, kad klientų pasirinkimas išliks platus, o bendrovė sieks būti platforma, kurioje veikia skirtingi sprendimai.

    Taip pat išsiskyrė užsakymų portfelio rodiklis: AWS sutarčių ir įsipareigojimų apimtis ketvirčio pabaigoje pasiekė apie 321,1 mlrd. eurų. Bendrovė nurodo, kad šis skaičius dar neatskleidžia viso masto, nes į jį neįtraukiami kai kurie neseniai paskelbti susitarimai.

    Prognozės ir 2026 metų išlaidų planas

    Antrajam ketvirčiui „Amazon“ pateikė optimistiškas pardavimų gaires: tikimasi 16–19 proc. metinio augimo, o pardavimai, bendrovės vertinimu, turėtų siekti apie 171,2–175,6 mlrd. eurų. Veiklos pelnas prognozuojamas maždaug 17,6–21,1 mlrd. eurų intervale.

    Kapitalo investicijos per ketvirtį sudarė apie 39,0 mlrd. eurų, o metinis planas paliktas nepakitęs ir siekia apie 176,5 mlrd. eurų. Dalis išlaidų siejama su DI duomenų centrų plėtra, o taip pat su „Project Kuiper“ palydovinio interneto programa, kuriai tenka augančios sąnaudos.

    Po šių rezultatų dalis analitikų pakėlė „Amazon“ akcijos kainos tikslą, argumentuodami, kad bendrovė vienu metu gerina efektyvumą prekybos versle ir išnaudoja DI paklausą debesijos infrastruktūroje. Vis dėlto rinkos dėmesys išlieka sutelktas į tai, ar sparčios investicijos ir toliau atsipirks maržų augimu, o vienkartiniai pelno veiksniai neužgoš pagrindinės veiklos kokybės.

  • „Alphabet“ didina DI išlaidas, bet investuotojai ploja: skaičiai rodo, kad tai atsiperka

    „Alphabet“ didina DI išlaidas, bet investuotojai ploja: skaičiai rodo, kad tai atsiperka

    „Alphabet“, valdanti „Google“, paskelbė itin stiprius pirmojo ketvirčio rezultatus ir rinkai pasiuntė aiškią žinutę: nors investicijos į DI infrastruktūrą auga, verslo rodikliai kol kas tik gerėja. Po ataskaitos bendrovės akcijos pabrango, nes viršyti tiek pajamų, tiek pelno lūkesčiai sustiprino pasitikėjimą pasirinkta kryptimi.

    Bendrovė pranešė, kad pirmąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 22 proc. ir pasiekė apie 102 mlrd. eurų. Pelnas akcijai taip pat išaugo ženkliai, o tai investuotojai sieja ne vien su augimu, bet ir su sąnaudų kontrole bei gerėjančiomis maržomis.

    Kur „Alphabet“ uždirba daugiausia

    Didžiausią įtaką rezultatams turėjo paieškos, prenumeratų ir debesijos veiklos. Nors kai kuriose srityse, pavyzdžiui, dalyje „YouTube“ reklamos segmentų, fiksuotas kuklesnis tempas, tai buvo daugiau nei kompensuota kitų padalinių šuoliu.

    Ypač išsiskyrė „Google Cloud“: pajamos iš debesijos paslaugų augo 48 proc., o veiklos pelnas šiame segmente pašoko daugiau nei tris kartus. Rinkai tai svarbus signalas, nes debesijos verslas ilgą laiką buvo vertinamas kaip sritis, kurioje pelningumas atsiskleidžia vėliau, kai mastas pasiekia kritinį tašką.

    DI investicijos didės dar labiau

    Vadovybė investuotojams akcentavo, kad DI skaičiavimo resursų paklausa yra rekordinė tiek viduje, tiek išorėje. Tai reiškia dideles ir ilgalaikes išlaidas duomenų centrams, lustams bei energijos infrastruktūrai, tačiau bendrovė tvirtina matanti aiškų ryšį tarp šių investicijų ir augančių paslaugų apimčių.

    „Matome precedento neturinčią DI skaičiavimo resursų paklausą tiek bendrovės viduje, tiek tarp klientų“, – sakė finansų direktorė Anat Ashkenazi.

    „Alphabet“ nurodė, kad į kapitalo išlaidas dabar įtraukia ir su duomenų centrų bei energijos infrastruktūros sprendimais susijusias investicijas, todėl pilnų 2026 metų kapitalo išlaidos turėtų siekti apie 167–176 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat perspėjo, kad 2027 metais šis skaičius, tikėtina, dar didės.

    Kas rodo, kad DI jau duoda grąžą

    Rinka jautriai reaguoja į dideles technologijų bendrovių išlaidas, tačiau „Alphabet“ atveju investuotojai, panašu, yra linkę suteikti daugiau laiko, nes mato apčiuopiamus rezultatus. Bendrovė teigia, kad DI patirtys prisidėjo prie rekordinių paieškos užklausų apimčių, o vartotojų DI produktų pasiūla augina įsitraukimą.

    Tarp ryškiausių krypčių minima „Gemini“ ekosistema, įmonė taip pat pabrėžia spartėjančią „Google Cloud“ paklausą ir didesnius sandorius su stambiais klientais. Šalia to investuotojų dėmesį traukia bendrovės technologinis pagrindas, įskaitant nuosavus lustus, naudojamus DI užduotims, ir toliau vystomą autonominio vairavimo projektą „Waymo“.

    Šie signalai svarbūs platesniame kontekste: pasaulinėje rinkoje tęsiasi DI infrastruktūros varžybos, kuriose lyderiai konkuruoja ne tik modelių kokybe, bet ir skaičiavimo pajėgumais, energijos prieinamumu bei duomenų centrų plėtra. „Alphabet“ rezultatai rodo, kad bent kol kas investuotojai yra pasirengę toleruoti didesnes išlaidas, jei pajamų ir pelno augimas išlieka įtikinamas.

  • „Microsoft“ stiprūs rezultatai nustebino, bet investuotojai vis dar bijo: kas laukia „Azure“?

    „Microsoft“ stiprūs rezultatai nustebino, bet investuotojai vis dar bijo: kas laukia „Azure“?

    „Microsoft“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir pateikė tvirtą prognozę savo debesų kompiuterijos verslui „Azure“. Vis dėlto išplėstinėje prekyboje rinkos reakcija buvo santūri, nes dalis esminių investuotojų abejonių dėl programinės įrangos verslo ateities niekur nedingo.

    Per tris mėnesius, pasibaigusius kovą, bendrovės pajamos išaugo 18 proc. ir pasiekė 82,89 mlrd. JAV dolerių, o pelnas akcijai siekė 4,27 JAV dolerio. Abu rodikliai viršijo Volstryto lūkesčius, o „Azure“ pajamų augimas pastovia valiuta sudarė 39 proc., šiek tiek aplenkdamas prognozes.

    Didžiausias akcentas buvo bendrovės lūkestis, kad „Azure“ augimas kitą ketvirtį išliks 39–40 proc. diapazone. Tai svarbu rinkai, nes debesų paslaugos yra vienas pagrindinių „Microsoft“ augimo variklių, ypač didėjant DI sprendimų paklausai.

    „Matome didelę paklausą ir toliau didinsime skaičiavimo pajėgumus, kad galėtume ją patenkinti“, – sakė „Microsoft“ finansų vadovė Amy Hood.

    Kartu įmonė signalizavo, kad reikšmingai didins kapitalo investicijas į infrastruktūrą, reikalingą DI ir debesų paslaugoms. Bendrovės vertinimu, 2026 kalendoriniais metais kapitalo išlaidos gali siekti apie 190 mlrd. JAV dolerių, kai 2025 kalendoriniais metais jos buvo apie 118 mlrd. JAV dolerių.

    Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, kalbama atitinkamai apie maždaug 175 mlrd. eurų ir 109 mlrd. eurų. Toks šuolis rodo, kad konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų ir duomenų centrų tampa vienu svarbiausių sektoriaus „butelio kaklelių“.

    Dar vienas signalas rinkai buvo „Copilot“ naudojimo dinamika: apmokamų „Copilot“ vietų skaičius viršijo 20 mln., kai sausį buvo skelbta apie 15 mln. Bendrovė tikisi, kad šis rodiklis ir toliau augs, o tai gali didinti vidutines pajamas iš vieno vartotojo.

    Tačiau investuotojų nerimas išlieka, nes „Microsoft“ ilgą laiką rėmėsi vietų licencijavimo modeliu, kai įmonės moka už konkrečių darbuotojų skaičių. DI diegimas keičia šią logiką: dalis organizacijų optimizuoja komandas, o tuo pat metu auga DI skaičiavimo sąnaudos ir atsiranda poreikis apmokestinimą labiau sieti su realiu naudojimu.

    Ši dilema atsispindėjo ir vadovybės komentarų kryptimi, kur buvo kalbama apie hibridinius modelius, derinančius licencijas ir vartojimu paremtą apmokestinimą. Tokia transformacija gali būti naudinga ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau trumpuoju laikotarpiu kelia klausimų dėl maržų, pajamų prognozuojamumo ir klientų išlaidų struktūros.

    Be to, rinkoje išlieka diskusijos dėl „Microsoft“ priklausomybės nuo „OpenAI“ technologijų ekosistemos bei dėl konkurencijos DI asistentų segmente. Bendrovė siekia didinti vidinius DI tyrimus ir infrastruktūrą, kad ilgainiui galėtų labiau diversifikuoti technologinę bazę, tačiau tai reikalauja laiko ir didelių investicijų.

    Artimiausio ketvirčio gairėse „Microsoft“ numato 86,7–87,8 mlrd. JAV dolerių pajamų intervalą, o veiklos sąnaudos turėtų siekti 19,3–19,4 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus į eurus, tai atitinka maždaug 80–81 mlrd. eurų pajamų ir 17,8–17,9 mlrd. eurų veiklos sąnaudų.

    Segmentų lygmeniu bendrovė tikisi, kad „Productivity and Business Processes“ pajamos sieks apie 37–37,3 mlrd. JAV dolerių, „Intelligent Cloud“ 37,95–38,25 mlrd. JAV dolerių, o „More Personal Computing“ 11,75–12,25 mlrd. JAV dolerių. Pastarasis segmentas prognozuojamas silpniau, palyginti su rinkos lūkesčiais.

    Apibendrinant, „Microsoft“ pateikė rezultatų rinkinį, kuris patvirtina stiprų debesų ir DI paklausos foną, tačiau kartu palieka atvirą klausimą dėl to, kaip keisis programinės įrangos verslo modeliai DI eroje. Būtent ši įtampa tarp augimo ir struktūrinės transformacijos kol kas neleidžia rinkai vienareikšmiškai apsispręsti dėl tolesnės akcijos krypties.