CP v2

Tag: Debesų kompiuterija

  • „Amazon“ debesų padalinys nustebino rinką: AWS pardavimai šoktelėjo 28 proc., o DI lenktynės aštrėja

    „Amazon“ debesų padalinys nustebino rinką: AWS pardavimai šoktelėjo 28 proc., o DI lenktynės aštrėja

    „Amazon“ debesų kompiuterijos padalinys „Amazon Web Services“ (AWS) 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksavo 28 proc. pajamų augimą ir viršijo analitikų prognozes. Bendrovė pranešė, kad AWS pajamos pasiekė apie 33,1 mlrd. eurų, kai prieš metus siekė apie 25,8 mlrd. eurų.

    Šis rezultatas išryškina, kad debesų infrastruktūros paklausa išlieka aukšta, o ypač sparčiai auga DI skaičiavimo resursų poreikis. AWS toliau išlieka vienu svarbiausių „Amazon“ pelno variklių, nes didelė dalis grupės veiklos maržos generuojama būtent šiame segmente.

    AWS veiklos pelnas per ketvirtį augo apie 23 proc. ir sudarė maždaug 12,4 mlrd. eurų. Tai daugiau, nei tikėjosi rinka, ir dar kartą patvirtina, kad didelio masto debesų platformos geba didinti apimtis išlaikydamos stiprų pelningumą.

    Vis dėlto konkurencinė aplinka ryškiai keičiasi. „Microsoft“ trečiadienį skelbė, kad „Azure“ ir kitų debesų paslaugų pajamos augo 40 proc., o „Alphabet“ teigė, jog „Google Cloud“ pajamos kilo maždaug 63 proc., todėl kova dėl įmonių klientų ir DI projektų tampa vis intensyvesnė.

    DI investicijos ir partnerystės

    Ketvirčio metu „OpenAI“ paskelbė planuojanti išplėsti esamus įsipareigojimus AWS infrastruktūrai: bendra suma per aštuonerius metus turėtų padidėti apie 88,2 mlrd. eurų. Kartu nurodyta, kad „Amazon“ planuoja investuoti apie 44,1 mlrd. eurų į „OpenAI“.

    Dar viena reikšminga kryptis yra „Amazon“ stiprinamas bendradarbiavimas su „Anthropic“. Bendrovė sutiko papildomai investuoti iki maždaug 22,1 mlrd. eurų, papildydama ankstesnes, apie 7,1 mlrd. eurų siekusias investicijas, taip didindama DI infrastruktūros pajėgumus ir strateginę įtaką šiame sektoriuje.

    Šios investicijos atspindi platesnę tendenciją: debesų tiekėjai ne tik nuomoja skaičiavimo resursus, bet ir siekia prisirišti didžiausias DI laboratorijas ilgam laikui. Tokie susitarimai paprastai apima ne vien serverių pajėgumus, bet ir bendrą produktų vystymą, modelių diegimą bei komercinius pasidalijimo mechanizmus.

    „OpenAI“ modeliai ateina į „Bedrock“

    AWS pozicijas DI rinkoje papildomai sustiprino sprendimas „OpenAI“ modelius pateikti per „Amazon Bedrock“ paslaugą, skirtą DI agentams ir programoms kurti. Tai įvyko po to, kai „OpenAI“ pranešė, kad „Microsoft“ nebeteks vienintelio debesų tiekėjo statuso tam tikriems skaičiavimo darbams.

    Toks pokytis signalizuoja, kad didieji DI kūrėjai nori mažinti priklausomybę nuo vieno partnerio ir diversifikuoti infrastruktūrą. Įmonėms tai gali reikšti platesnį modelių pasirinkimą vienoje platformoje, greitesnį diegimą ir daugiau derybinės galios dėl kainodaros.

    AWS taip pat paskelbė planuojanti siūlyti debesų paslaugas, paremtas mažos delsos „Cerebras“ lustų sprendimais. Tai rodo augantį poreikį specializuotai DI aparatinės įrangos ekosistemai, kurioje greitis, energijos sąnaudos ir pralaidumas tampa kritiniais veiksniais.

    Rinkoje vis aiškiau matyti, kad debesų paslaugų augimą vis labiau stumia DI: nuo modelių mokymo iki agentų ir automatizavimo diegimo įmonių procesuose. Dėl to AWS, „Microsoft“ ir „Google“ varžybos persikelia iš tradicinės infrastruktūros į plataus spektro DI platformų mūšį, kuriame laimi tas, kas pasiūlo daugiau modelių, įrankių ir patikimesnį mastelį.

  • „Amazon“ po rekordinio ketvirčio stebina rinką: analitikai kelia kainos tikslą ir mato naują variklį

    „Amazon“ po rekordinio ketvirčio stebina rinką: analitikai kelia kainos tikslą ir mato naują variklį

    „Amazon“ akcijos šoktelėjo po to, kai bendrovė paskelbė geresnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus. Pajamos per metus paaugo 17 proc. ir pasiekė apie 160,2 mlrd. eurų, o tai viršijo analitikų prognozes. Grynas pelnas vienai akcijai pagal GAAP standartą taip pat buvo gerokai didesnis, nei laukta.

    Didžiausias dėmesys šįkart teko „Amazon Web Services“ (AWS) segmentui, kurio augimas, anot pateiktų duomenų, paspartėjo iki 28,4 proc. AWS pajamos sudarė apie 33,2 mlrd. eurų, o tai tapo sparčiausiu šio padalinio augimu per kelis pastaruosius metus. Investuotojams tai svarbu, nes būtent debesijos paslaugos tradiciškai generuoja didžiausias maržas.

    Reikšmingą įtaką rezultatų dinamikai turėjo ir vienkartiniai veiksniai. Bendrovė nurodė, kad pelną padidino iki mokesčių gautas apie 14,8 mlrd. eurų neoperacinis prieaugis, susijęs su investicija į „Anthropic“. Dėl to dalis rinkos dalyvių vertino, kad lyginamasis efektas nėra visiškai „švarus“, tačiau veiklos pelningumo tendencija vis tiek išliko palanki.

    Debesija ir reklama tempia pelningumą

    „Amazon“ veiklos pelnas per metus ūgtelėjo 30 proc. ir siekė apie 21,0 mlrd. eurų, taip pat pranokdamas prognozes. Rinkai svarbu tai, kad pelningumas gerėjo ne vien debesijos segmente, bet ir pagrindinėse prekybos operacijose Šiaurės Amerikoje bei tarptautinėse rinkose.

    Papildomą impulsą suteikė aukštos maržos pajamų srautai, ypač reklamos paslaugos ir trečiųjų šalių pardavėjų aptarnavimas. Pastaraisiais metais „Amazon“ reklama tampa vienu svarbiausių stabilaus pelningumo ramsčių, nes leidžia efektyviau monetizuoti milžinišką pirkėjų srautą platformoje.

    Investicijos į lustus ir DI infrastruktūrą

    Bendrovė akcentuoja ir savo vidinių lustų portfelį, įskaitant „Graviton“, „Trainium“ ir „Nitro“. Skelbiama, kad šios krypties metinis pajamų tempas viršijo apie 17,6 mlrd. eurų, o tai rodo didėjantį klientų interesą alternatyvoms brangiai DI infrastruktūrai, ypač kai pasaulyje auga skaičiavimo resursų paklausa.

    „Amazon“ pabrėžia, kad ryšiai su DI ekosistemos žaidėjais stiprėja, o bendrovė siekia išlaikyti lankstumą tiek dėl savo lustų, tiek dėl partnerystės su „Nvidia“. Generalinis direktorius Andy Jassy investuotojams signalizavo, kad klientų pasirinkimas išliks platus, o bendrovė sieks būti platforma, kurioje veikia skirtingi sprendimai.

    Taip pat išsiskyrė užsakymų portfelio rodiklis: AWS sutarčių ir įsipareigojimų apimtis ketvirčio pabaigoje pasiekė apie 321,1 mlrd. eurų. Bendrovė nurodo, kad šis skaičius dar neatskleidžia viso masto, nes į jį neįtraukiami kai kurie neseniai paskelbti susitarimai.

    Prognozės ir 2026 metų išlaidų planas

    Antrajam ketvirčiui „Amazon“ pateikė optimistiškas pardavimų gaires: tikimasi 16–19 proc. metinio augimo, o pardavimai, bendrovės vertinimu, turėtų siekti apie 171,2–175,6 mlrd. eurų. Veiklos pelnas prognozuojamas maždaug 17,6–21,1 mlrd. eurų intervale.

    Kapitalo investicijos per ketvirtį sudarė apie 39,0 mlrd. eurų, o metinis planas paliktas nepakitęs ir siekia apie 176,5 mlrd. eurų. Dalis išlaidų siejama su DI duomenų centrų plėtra, o taip pat su „Project Kuiper“ palydovinio interneto programa, kuriai tenka augančios sąnaudos.

    Po šių rezultatų dalis analitikų pakėlė „Amazon“ akcijos kainos tikslą, argumentuodami, kad bendrovė vienu metu gerina efektyvumą prekybos versle ir išnaudoja DI paklausą debesijos infrastruktūroje. Vis dėlto rinkos dėmesys išlieka sutelktas į tai, ar sparčios investicijos ir toliau atsipirks maržų augimu, o vienkartiniai pelno veiksniai neužgoš pagrindinės veiklos kokybės.

  • „Alphabet“ didina DI išlaidas, bet investuotojai ploja: skaičiai rodo, kad tai atsiperka

    „Alphabet“ didina DI išlaidas, bet investuotojai ploja: skaičiai rodo, kad tai atsiperka

    „Alphabet“, valdanti „Google“, paskelbė itin stiprius pirmojo ketvirčio rezultatus ir rinkai pasiuntė aiškią žinutę: nors investicijos į DI infrastruktūrą auga, verslo rodikliai kol kas tik gerėja. Po ataskaitos bendrovės akcijos pabrango, nes viršyti tiek pajamų, tiek pelno lūkesčiai sustiprino pasitikėjimą pasirinkta kryptimi.

    Bendrovė pranešė, kad pirmąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 22 proc. ir pasiekė apie 102 mlrd. eurų. Pelnas akcijai taip pat išaugo ženkliai, o tai investuotojai sieja ne vien su augimu, bet ir su sąnaudų kontrole bei gerėjančiomis maržomis.

    Kur „Alphabet“ uždirba daugiausia

    Didžiausią įtaką rezultatams turėjo paieškos, prenumeratų ir debesijos veiklos. Nors kai kuriose srityse, pavyzdžiui, dalyje „YouTube“ reklamos segmentų, fiksuotas kuklesnis tempas, tai buvo daugiau nei kompensuota kitų padalinių šuoliu.

    Ypač išsiskyrė „Google Cloud“: pajamos iš debesijos paslaugų augo 48 proc., o veiklos pelnas šiame segmente pašoko daugiau nei tris kartus. Rinkai tai svarbus signalas, nes debesijos verslas ilgą laiką buvo vertinamas kaip sritis, kurioje pelningumas atsiskleidžia vėliau, kai mastas pasiekia kritinį tašką.

    DI investicijos didės dar labiau

    Vadovybė investuotojams akcentavo, kad DI skaičiavimo resursų paklausa yra rekordinė tiek viduje, tiek išorėje. Tai reiškia dideles ir ilgalaikes išlaidas duomenų centrams, lustams bei energijos infrastruktūrai, tačiau bendrovė tvirtina matanti aiškų ryšį tarp šių investicijų ir augančių paslaugų apimčių.

    „Matome precedento neturinčią DI skaičiavimo resursų paklausą tiek bendrovės viduje, tiek tarp klientų“, – sakė finansų direktorė Anat Ashkenazi.

    „Alphabet“ nurodė, kad į kapitalo išlaidas dabar įtraukia ir su duomenų centrų bei energijos infrastruktūros sprendimais susijusias investicijas, todėl pilnų 2026 metų kapitalo išlaidos turėtų siekti apie 167–176 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat perspėjo, kad 2027 metais šis skaičius, tikėtina, dar didės.

    Kas rodo, kad DI jau duoda grąžą

    Rinka jautriai reaguoja į dideles technologijų bendrovių išlaidas, tačiau „Alphabet“ atveju investuotojai, panašu, yra linkę suteikti daugiau laiko, nes mato apčiuopiamus rezultatus. Bendrovė teigia, kad DI patirtys prisidėjo prie rekordinių paieškos užklausų apimčių, o vartotojų DI produktų pasiūla augina įsitraukimą.

    Tarp ryškiausių krypčių minima „Gemini“ ekosistema, įmonė taip pat pabrėžia spartėjančią „Google Cloud“ paklausą ir didesnius sandorius su stambiais klientais. Šalia to investuotojų dėmesį traukia bendrovės technologinis pagrindas, įskaitant nuosavus lustus, naudojamus DI užduotims, ir toliau vystomą autonominio vairavimo projektą „Waymo“.

    Šie signalai svarbūs platesniame kontekste: pasaulinėje rinkoje tęsiasi DI infrastruktūros varžybos, kuriose lyderiai konkuruoja ne tik modelių kokybe, bet ir skaičiavimo pajėgumais, energijos prieinamumu bei duomenų centrų plėtra. „Alphabet“ rezultatai rodo, kad bent kol kas investuotojai yra pasirengę toleruoti didesnes išlaidas, jei pajamų ir pelno augimas išlieka įtikinamas.

  • „Microsoft“ stiprūs rezultatai nustebino, bet investuotojai vis dar bijo: kas laukia „Azure“?

    „Microsoft“ stiprūs rezultatai nustebino, bet investuotojai vis dar bijo: kas laukia „Azure“?

    „Microsoft“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir pateikė tvirtą prognozę savo debesų kompiuterijos verslui „Azure“. Vis dėlto išplėstinėje prekyboje rinkos reakcija buvo santūri, nes dalis esminių investuotojų abejonių dėl programinės įrangos verslo ateities niekur nedingo.

    Per tris mėnesius, pasibaigusius kovą, bendrovės pajamos išaugo 18 proc. ir pasiekė 82,89 mlrd. JAV dolerių, o pelnas akcijai siekė 4,27 JAV dolerio. Abu rodikliai viršijo Volstryto lūkesčius, o „Azure“ pajamų augimas pastovia valiuta sudarė 39 proc., šiek tiek aplenkdamas prognozes.

    Didžiausias akcentas buvo bendrovės lūkestis, kad „Azure“ augimas kitą ketvirtį išliks 39–40 proc. diapazone. Tai svarbu rinkai, nes debesų paslaugos yra vienas pagrindinių „Microsoft“ augimo variklių, ypač didėjant DI sprendimų paklausai.

    „Matome didelę paklausą ir toliau didinsime skaičiavimo pajėgumus, kad galėtume ją patenkinti“, – sakė „Microsoft“ finansų vadovė Amy Hood.

    Kartu įmonė signalizavo, kad reikšmingai didins kapitalo investicijas į infrastruktūrą, reikalingą DI ir debesų paslaugoms. Bendrovės vertinimu, 2026 kalendoriniais metais kapitalo išlaidos gali siekti apie 190 mlrd. JAV dolerių, kai 2025 kalendoriniais metais jos buvo apie 118 mlrd. JAV dolerių.

    Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, kalbama atitinkamai apie maždaug 175 mlrd. eurų ir 109 mlrd. eurų. Toks šuolis rodo, kad konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų ir duomenų centrų tampa vienu svarbiausių sektoriaus „butelio kaklelių“.

    Dar vienas signalas rinkai buvo „Copilot“ naudojimo dinamika: apmokamų „Copilot“ vietų skaičius viršijo 20 mln., kai sausį buvo skelbta apie 15 mln. Bendrovė tikisi, kad šis rodiklis ir toliau augs, o tai gali didinti vidutines pajamas iš vieno vartotojo.

    Tačiau investuotojų nerimas išlieka, nes „Microsoft“ ilgą laiką rėmėsi vietų licencijavimo modeliu, kai įmonės moka už konkrečių darbuotojų skaičių. DI diegimas keičia šią logiką: dalis organizacijų optimizuoja komandas, o tuo pat metu auga DI skaičiavimo sąnaudos ir atsiranda poreikis apmokestinimą labiau sieti su realiu naudojimu.

    Ši dilema atsispindėjo ir vadovybės komentarų kryptimi, kur buvo kalbama apie hibridinius modelius, derinančius licencijas ir vartojimu paremtą apmokestinimą. Tokia transformacija gali būti naudinga ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau trumpuoju laikotarpiu kelia klausimų dėl maržų, pajamų prognozuojamumo ir klientų išlaidų struktūros.

    Be to, rinkoje išlieka diskusijos dėl „Microsoft“ priklausomybės nuo „OpenAI“ technologijų ekosistemos bei dėl konkurencijos DI asistentų segmente. Bendrovė siekia didinti vidinius DI tyrimus ir infrastruktūrą, kad ilgainiui galėtų labiau diversifikuoti technologinę bazę, tačiau tai reikalauja laiko ir didelių investicijų.

    Artimiausio ketvirčio gairėse „Microsoft“ numato 86,7–87,8 mlrd. JAV dolerių pajamų intervalą, o veiklos sąnaudos turėtų siekti 19,3–19,4 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus į eurus, tai atitinka maždaug 80–81 mlrd. eurų pajamų ir 17,8–17,9 mlrd. eurų veiklos sąnaudų.

    Segmentų lygmeniu bendrovė tikisi, kad „Productivity and Business Processes“ pajamos sieks apie 37–37,3 mlrd. JAV dolerių, „Intelligent Cloud“ 37,95–38,25 mlrd. JAV dolerių, o „More Personal Computing“ 11,75–12,25 mlrd. JAV dolerių. Pastarasis segmentas prognozuojamas silpniau, palyginti su rinkos lūkesčiais.

    Apibendrinant, „Microsoft“ pateikė rezultatų rinkinį, kuris patvirtina stiprų debesų ir DI paklausos foną, tačiau kartu palieka atvirą klausimą dėl to, kaip keisis programinės įrangos verslo modeliai DI eroje. Būtent ši įtampa tarp augimo ir struktūrinės transformacijos kol kas neleidžia rinkai vienareikšmiškai apsispręsti dėl tolesnės akcijos krypties.

  • „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    Didžiosios technologijų bendrovės „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“ šią savaitę investuotojams pristato ketvirčio rezultatus, kai jų DI infrastruktūros planus spaudžia dvi kryptys: išaugusios energijos kainos ir gilėjantis atminties lustų trūkumas. Rinka iki šiol išlieka palyginti rami, tačiau analitikai vis dažniau klausia, kiek tai kainuos pelningumui ir pinigų srautams.

    Prieš kelis mėnesius vadinamieji hyperscaleriai buvo signalizavę apie rekordinį kapitalo išlaidų šuolį, skirtą duomenų centrams, specializuotiems spartintuvams ir tinklams. Dabar situaciją komplikuoja geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri pakėlė naftos kainas ir padidino logistikos bei gamybos sąnaudas visoje tiekimo grandinėje.

    Duomenų centrų ekonomika ypač jautri energijai: brangstant kurui didėja tiek statybų, tiek įrangos pristatymo kaštai, o elektros kainos tampa vienu svarbiausių ilgalaikių išlaidų veiksnių. Investuotojai stebi, ar bendrovės koreguos metų prognozes ir ar išlaikys anksčiau žadėtą DI plėtros tempą.

    Kas labiausiai neramina investuotojus?

    Vienas svarbiausių neapibrėžtumo šaltinių yra galimas energijos ir pramoninių žaliavų kainų poveikis. Pavyzdžiui, helis ir dalis cheminių medžiagų naudojami puslaidininkių gamyboje, todėl tiekimo sutrikimai gali atsiliepti tiek komponentų prieinamumui, tiek galutinei įrangos kainai.

    Kita rizika yra reguliaciniai ir infrastruktūriniai barjerai, kai kalbama apie gigavatinės galios duomenų centrus. Norint juos prijungti prie elektros tinklų, dažnai reikia ilgo leidimų proceso, naujų perdavimo linijų ir aiškaus susitarimo, kas dengs tinklo plėtros sąnaudas.

    JAV kontekstas kai kurių rinkos dalyvių vertinamas kaip palankesnis nei Europa ar Azija, nes šalis turi didelę gamtinių dujų pasiūlą ir plačias galimybes didinti elektros gamybą. Vis dėlto net ir palankesnės energijos kainos neišsprendžia pagrindinės problemos: DI bumas reikalauja vis daugiau elektros, aušinimo ir brangios įrangos.

    Atminties lustų trūkumas kelia kainas

    Technologijų sektoriuje ryškėja ir atminties krizė, kuri pradėjo formuotis dar iki naujausios geopolitinės eskalacijos. DI serveriams reikia gerokai daugiau DRAM ir didelio našumo atminties, todėl paklausai viršijant pasiūlą kainos kyla, o debesijos paslaugų teikėjai priversti konkuruoti dėl ribotų pajėgumų.

    Rinkos tyrėjai prognozuoja, kad 2026 metais DRAM kaina už gigabaitą gali būti kelis kartus didesnė nei 2025 metais, o tai daro tiesioginį spaudimą duomenų centrų savikainai. Praktiniai padariniai pasiekia ir vartotojų segmentą: kai kurios bendrovės jau pripažino, kad komponentų brangimas prisidėjo prie sprendimų kelti įrenginių kainas.

    Kartu brangsta ir skaičiavimo pajėgumai: didelio našumo grafikos procesorių nuomos tarifai rinkoje pastaraisiais mėnesiais augo, o tai rodo, kad paklausa išlieka itin aukšta. Tai stiprina argumentą, jog bendrovės trumpuoju laikotarpiu gali rinktis absorbuoti dalį kaštų, kad neprarastų plėtros tempo.

    Ar technologijų milžinės didins kainas?

    Debesijos rinkoje itin svarbu, ar augančios sąnaudos bus perkeltos klientams. Dalies tiekėjų strategija kol kas remiasi prielaida, kad DI paklausa yra pakankamai stipri, kad pateisintų investicijas net ir brangstant energijai bei komponentams, tačiau kainodaros pokyčiai galėtų tapti jautria tema dideliems verslo klientams.

    Analitikų vertinimu, didžiausias klausimas yra ne vien šių metų kapitalo išlaidų dydis, o tai, kiek ilgai teks investuoti tokiu tempu ir kada DI infrastruktūra pradės generuoti prognozuojamą grąžą. Jei energijos ir atminties kainų spaudimas užsitęs, maržų apsauga gali tapti sudėtingesnė, ypač jei konkurencija ribos galimybes kelti paslaugų kainas.

    Kol kas rinkos nuotaikos išlieka optimistinės, o investuotojai tikisi, kad šokai bus laikini arba didžiosios bendrovės juos suvaldys tiekimo grandinės sprendimais ir masto ekonomija. Vis dėlto šis ataskaitų sezonas gali tapti lūžio tašku, kai reikės aiškiai atsakyti, kiek DI plėtra kainuos ir kokį poveikį tai turės artimiausių metų finansiniams rezultatams.

  • „OpenAI“ smogia „Microsoft“: DI modeliai keliasi į „Amazon“ debesį – kas keičiasi klientams?

    „OpenAI“ smogia „Microsoft“: DI modeliai keliasi į „Amazon“ debesį – kas keičiasi klientams?

    „OpenAI“ paskelbė, kad jos dirbtinio intelekto modeliai bus pasiekiami per „Amazon Web Services“ infrastruktūrą. Tai įvyko netrukus po to, kai bendrovė peržiūrėjo partnerystės sąlygas su „Microsoft“ ir panaikino ankstesnius apribojimus, trukdžiusius plačiau veikti kituose debesų kompiuterijos tinkluose.

    Pagal pranešimą, „AWS“ klientai galės testuoti „OpenAI“ modelius ir „Codex“ agentą programavimui per „Amazon Bedrock“. Paslaugos turėtų tapti plačiai prieinamos artimiausiomis savaitėmis, o tai reiškia greitesnį kelią į gamybinę aplinką įmonėms, kurios DI diegia per „AWS“ ekosistemą.

    „Tai yra tai, ko mūsų klientai prašė jau labai seniai“, – sakė „AWS“ vadovas Mattas Garmanas.

    Iki šiol „AWS“ aplinkoje buvo galima naudoti dalį „OpenAI“ siūlomų vadinamųjų atvirų svorių modelių, tačiau naujas žingsnis išplečia pasirinkimą ir supaprastina prieigą per „Bedrock“ valdomas paslaugas. Įmonėms tai aktualu dėl atitikties reikalavimų, duomenų valdymo ir galimybės DI sprendimus integruoti su jau turimais „AWS“ įrankiais.

    Kartu pristatoma ir „Amazon Bedrock Managed Agents“ paslauga su „OpenAI“ technologija, skirta kurti sudėtingesnius, individualiai pritaikytus agentus. Skelbiama, kad tokie agentai galės išlaikyti ankstesnių sąveikų kontekstą, o tai svarbu klientų aptarnavimo, vidinių žinių bazių ir procesų automatizavimo scenarijuose.

    „Microsoft“ ilgą laiką buvo esminis „OpenAI“ skaičiavimo išteklių tiekėjas, ypač po „ChatGPT“ proveržio 2022 metais. Tačiau „OpenAI“ argumentuoja, kad platesnė partnerystė su kitais debesų kompiuterijos tiekėjais leidžia geriau atliepti verslo klientų poreikius, nes daliai jų natūrali infrastruktūros bazė yra „Bedrock“ ir „AWS“ paslaugų rinkinys.

    Šis pokytis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai didieji DI kūrėjai siekia mažinti priklausomybę nuo vieno infrastruktūros partnerio. Praktikoje tai reiškia didesnį atsparumą pajėgumų trūkumui, lankstesnes kainodaros derybas ir galimybę greičiau plėsti DI produktus ten, kur yra didžiausia paklausa.

    Tuo pat metu „OpenAI“ ir „Amazon“ pastaraisiais mėnesiais demonstravo vis glaudesnį bendradarbiavimą, apimantį tiek infrastruktūros pajėgumus, tiek specializuotų lustų naudojimą DI modelių mokymui. Konkurencinė įtampa debesų kompiuterijos rinkoje didėja, todėl įmonėms, perkančioms DI sprendimus, tai gali reikšti daugiau pasirinkimo ir spartesnę naujų funkcijų pasiūlą.

    Žinia apie „OpenAI“ plėtrą „AWS“ debesyje pasirodė jautriu metu, kai viešojoje erdvėje aptariami bendrovės augimo tempai, planuojamos investicijos į skaičiavimo išteklius ir reali didelio masto DI sistemų eksploatavimo kaina. Rinkai tai tampa vienu svarbiausių klausimų, nes generatyvaus DI paklausa auga, o modelių mokymas ir veikimas reikalauja milžiniškų energijos bei infrastruktūros resursų.

  • Iranui eskaluojant karą stabdomos investicijos į duomenų centrus Artimuosiuose Rytuose

    Iranui eskaluojant karą stabdomos investicijos į duomenų centrus Artimuosiuose Rytuose

    Didelė duomenų centrų plėtros bendrovė „Pure DC“ laikinai pristabdė investicinius sprendimus dėl naujų duomenų centrų ir dirbtinis intelektas infrastruktūros projektų Artimuosiuose Rytuose. Apie tai televizijai CNBC sakė bendrovės vadovas Gary Wojtaszek.

    Pasak jo, kol regione tęsiasi karinis konfliktas ir išlieka didelė rizika infrastruktūrai, naujų projektų ir ypač didelio našumo grafinių procesorių diegimo sprendimai nebus skubinami. Tai atspindi platesnę rinkos nuotaiką, kai geopolitinė rizika tampa vienu svarbiausių veiksnių planuojant skaitmeninę plėtrą.

    Konfliktas regione paveikė tiek logistiką, tiek energetikos ir žaliavų rinkas, o tai didina projektų kaštus ir neapibrėžtumą. Duomenų centrai, kurie pastaraisiais metais vis dažniau prilyginami kritinei infrastruktūrai, tampa jautresni ir fizinio saugumo grėsmėms.

    „Niekas nenori statyti naujų duomenų centrų ir diegti naujų grafinių procesorių, kol situacija nenurims“, – sakė Gary Wojtaszek.

    Bendrovė veikia Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o jos objektas Abu Dabyje buvo apgadintas nuo atakos kilusiais skeveldromis. CNBC taip pat pranešė apie dronų smūgius, po kurių dalyje regiono fiksuoti sutrikimai paslaugose, priklausomose nuo debesijos infrastruktūros.

    Nepaisant pauzės, „Pure DC“ vadovas teigia, kad ilgalaikė regiono perspektyva išlieka patraukli, nes skaitmeninių paslaugų paklausa nemažėja. Persijos įlankos valstybės pastaraisiais metais siekė pritraukti didelius technologijų projektus, siūlydamos konkurencingas elektros kainas, žemę ir valstybines skatinimo programas, kad taptų svarbiomis DI plėtros grandinės dalimis.

    Darbuotojų saugumas ir nuotolinis valdymas

    Didėjant grėsmėms, dėmesys krypsta ir į duomenų centrų darbuotojų saugumą. Gary Wojtaszek teigė, kad bendrovė nenurodo darbuotojams privalomai būti objekte, o sprendimą palieka jiems patiems, vertinant šeimos ir asmenines aplinkybes.

    Pasak jo, daliai darbuotojų suteikiama daugiau lankstumo, įskaitant galimybę nebūtinoms pozicijoms dirbti nuotoliu, taip pat papildomos gerovės priemonės. Kartu bendrovė didina pasirengimą objektus valdyti nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis, kad kritinės funkcijos veiktų net ir esant ribotam fiziniam prieinamumui.

    Ką tai reiškia DI infrastruktūros bumui

    Duomenų centrai ir spartinimo įranga tapo vienu svarbiausių DI plėtros „butelio kaklelių“, todėl investicijų pristabdymas regione gali turėti įtakos projektų terminams. Rinka pastaraisiais metais susidūrė su talentų trūkumu, ilgesniais įrangos pristatymo terminais ir augančiomis energetikos sąnaudomis, o geopolitiniai sukrėtimai šias rizikas dar labiau sustiprina.

    Ekspertai prognozuoja, kad didėjant rizikai kai kuriose rinkose gali augti atlygio paketai darbuotojams, dirbantiems objektuose, prilyginamuose strateginiams taikiniams. Tokia tendencija reikštų papildomą spaudimą projektų biudžetams, net jei ilgalaikė skaitmeninė paklausa regione išliks stipri.

  • „Microsoft“ praranda „OpenAI“ DI išskirtinumą: „ChatGPT“ modeliai gali keliauti ir į „Amazon“, „Google“

    „Microsoft“ atsisako išskirtinių teisių į „OpenAI“ dirbtinio intelekto modelius ir produktus, pranešė „Reuters“. Tai atveria kelią „ChatGPT“ kūrėjui savo technologiją siūlyti ir kitose debesijos platformose, įskaitant „Amazon“ bei „Google“.

    Pasak „Microsoft“, partnerystės sutarties pakeitimas turi supaprastinti bendradarbiavimą ir suteikti abiem pusėms daugiau lankstumo. Bendrovė akcentuoja, kad didesnis „nuspėjamumas“ padės efektyviau kurti ir eksploatuoti didelio masto DI platformas.

    „Šiandien skelbiame sutarties pakeitimą, kuris supaprastins mūsų partnerystę ir tai, kaip dirbame kartu, remiantis lankstumu, tikrumu ir dėmesiu DI teikiamai naudai“, – teigė „Microsoft“.

    Po žinios apie pasikeitusias sąlygas „Microsoft“ akcijos ikiprekybinėje prekyboje smuktelėjo apie 1 proc. Investuotojai tokius pokyčius dažnai vertina per rizikų prizmę: ar „Azure“ išlaikys prioritetinį „OpenAI“ produktų kanalą ir kokia bus įtaka ilgalaikėms pajamoms iš DI ekosistemos.

    Pagal naujas sąlygas „Microsoft“ išlieka pagrindiniu „OpenAI“ partneriu debesijos srityje, o „OpenAI“ produktai pirmiausia turėtų būti teikiami per „Azure“. Išimtis numatoma tais atvejais, kai „Microsoft“ negalėtų užtikrinti reikalingų pajėgumų ar funkcionalumo ir nuspręstų jų nepalaikyti.

    Esminis pokytis tas, kad „OpenAI“ nuo šiol gali pasiūlyti savo produktus klientams pas bet kurį debesijos paslaugų teikėją. Praktikoje tai reiškia daugiau derybinės galios „OpenAI“ ir platesnį pasirinkimą įmonėms, kurios DI sprendimus nori diegti ten, kur jau veikia jų infrastruktūra.

    „Microsoft“ taip pat išsaugo licenciją „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, susijusiai su modeliais ir produktais, iki 2032 metų. Vis dėlto ši licencija tampa ne išskirtinė, o tai sumažina „Microsoft“ galimybę vienai kontroliuoti, per kokius kanalus „OpenAI“ technologijos pasiekia rinką.

    Kartu pranešta ir apie dar vieną reikšmingą finansinį aspektą: „Microsoft“ nebeprivalės mokėti „OpenAI“ dalies nuo pajamų. Tai gali reikšti paprastesnę atsiskaitymo schemą, tačiau kartu rodo, kad partnerystė pereina į kitą brandos etapą, kai abi bendrovės siekia daugiau nepriklausomybės.

    „Nors šis pakeitimas supaprastina partnerystę, darbas, kurį atliekame kartu, išlieka ambicingas“, – pabrėžė „Microsoft“.

    Rinkoje šis sprendimas vertinamas platesniame kontekste: didžiosios debesijos platformos varžosi dėl DI klientų, o įmonėms tampa svarbu išvengti tiekėjo priklausomybės. Galimybė „OpenAI“ sprendimus diegti skirtinguose debesyse gali paspartinti konkurenciją ir sumažinti kliūtis DI projektams, ypač didelėse organizacijose.

  • Volstritas įspėja: DI sukels kibernetinę audrą, „CrowdStrike“ ir „Palo Alto“ – tarp laimėtojų

    Volstritas įspėja: DI sukels kibernetinę audrą, „CrowdStrike“ ir „Palo Alto“ – tarp laimėtojų

    Volstrito analitikai vis dažniau kartoja mintį, kuri pastaruoju metu skamba kaip atsvara technologijų sektoriaus baimėms: dirbtinis intelektas (DI) kibernetinio saugumo bendrovėms tampa ne grėsme, o augimo varikliu. Po kelių palankių rekomendacijų investuotojų dėmesio centre atsidūrė „CrowdStrike“, o kartu minimi ir kiti didieji sektoriaus vardai, įskaitant „Palo Alto Networks“.

    „Mizuho“ pakėlė „CrowdStrike“ rekomendaciją iki lenks rinką ir padidino tikslinę kainą, argumentuodama stipria paklausa bei konkurencingu pasiūlymų portfeliu DI saugumo srityje. Tuo metu „JPMorgan“ pabrėžė, kad augant pažangių DI modelių naudojimui, platformoms su nuosavais duomenimis ir gilia kompetencija atsiveria akivaizdžios galimybės.

    Rinka šiuos signalus priėmė kaip ženklą, kad ankstesnės baimės dėl DI poveikio programinės įrangos bendrovėms gali būti pervertintos. Pastaraisiais mėnesiais dalį technologijų akcijų slėgė nuogąstavimai, kad DI sprendimai perims tradicinių programų funkcijas, tačiau kibernetinio saugumo atveju logika priešinga: kuo galingesnės sistemos, tuo didesnis apsaugos poreikis.

    DI plečia atakų paviršių

    Analitikai akcentuoja, kad DI spartina ne tik verslo procesus, bet ir grėsmes: nuo tikslesnio sukčiavimo ir socialinės inžinerijos iki automatizuoto pažeidžiamumų paieškos. Dėl to įmonėms tenka saugoti daugiau tapatybės, debesijos ir prieigos taškų, o incidentų valdymui lieka mažiau laiko.

    Didėjant vadinamųjų bazinių modelių ir agentinių sistemų taikymui, saugumas tampa būtina DI diegimo sąlyga. Praktikoje tai reiškia augančią paklausą platformoms, kurios apjungia galinių įrenginių, tapatybės, debesijos ir incidentų reagavimo sprendimus vienoje ekosistemoje.

    Kas kelia „CrowdStrike“ lūkesčius?

    „Mizuho“ išskyrė „Falcon Flex“ prenumeratos modelį, leidžiantį įmonėms lanksčiau naudotis saugumo įrankiais ir paprasčiau plėsti jų apimtį pagal poreikį. Tokie modeliai patrauklūs organizacijoms, kurios DI projektus diegia etapais ir nori greitai prisitaikyti prie kintančios rizikos.

    Taip pat akcentuojamas impulsas iš didžiųjų debesijos infrastruktūros tiekėjų ir naujų DI saugumo iniciatyvų, kurios gali padėti siekti pasikartojančių pajamų tikslų artimiausiais metais. Analitikų vertinimu, po pastarųjų mėnesių kainos korekcijų daliai investuotojų bendrovės vertinimas atrodo patrauklesnis nei anksčiau.

    Partnerystės ir reputacijos efektas

    Rinkoje daug dėmesio sulaukė ir „Anthropic“ buriama kibernetinio saugumo koalicija Project Glasswing, susieta su dar nepaskelbtu modeliu „Claude Mythos“. „CrowdStrike“ ir „Palo Alto Networks“ buvo įvardytos kaip vienos iš nedaugelio grynojo kibernetinio saugumo žaidėjų tarp partnerių, o tai analitikų vertinama kaip svarbus pasitikėjimo signalas.

    „Negalite turėti DI be saugumo“, – sakė „CrowdStrike“ vadovas George’as Kurtzas, pabrėždamas, kad saugumas gali tapti DI diegimo akseleratoriumi, o ne stabdžiu.

    Ekspertų vertinimu, įmonės vis dažniau moka ne už pavienių spragų identifikavimą, o už rezultatą, kad pažeidimo neįvyktų. Tokia kryptis skatina integruotų platformų paklausą, kai apsauga apima prevenciją, aptikimą, reagavimą ir atkūrimą, o DI naudojamas tiek grėsmėms prognozuoti, tiek reakcijai automatizuoti.

    Vis dėlto rinkoje išlieka ir rizikų: konkurencija tarp didžiųjų platformų intensyvėja, o klientai atidžiau vertina kainodarą ir sutartinių įsipareigojimų apimtį. Nepaisant to, Volstrito žinutė aiški: DI era greičiausiai reiškia didesnes saugumo išlaidas, o ne jų mažėjimą.

  • „OpenAI“ keičia žaidimo taisykles su „Microsoft“: ribos mokėjimus ir išeis už „Azure“ ribų

    „OpenAI“ keičia žaidimo taisykles su „Microsoft“: ribos mokėjimus ir išeis už „Azure“ ribų

    „OpenAI“ ir „Microsoft“ paskelbė atnaujinusios partnerystės susitarimą, kuris iš esmės pakeičia, kaip abi bendrovės dalijasi pajamomis ir kaip „OpenAI“ pasiekia klientus. Nuo šiol „OpenAI“ mokėjimai „Microsoft“ pagal pajamų pasidalijimo modelį turės bendrą viršutinę ribą, nors pati schema galios iki 2030 metų.

    Kartu „OpenAI“ įgyja daugiau laisvės teikti savo produktus per skirtingus debesijos tiekėjus, o ne tik „Microsoft“ infrastruktūroje. Nors „Microsoft“ išlieka pagrindine „OpenAI“ debesijos partnere, „OpenAI“ gali aptarnauti klientus ir kitose platformose, įskaitant „Amazon“ bei „Google“ ekosistemas.

    Iki šiol praktikoje veikė dvi kryptys: „OpenAI“ mokėdavo „Microsoft“ dalį pajamų, o kai klientai pirkdavo prieigą prie „OpenAI“ modelių per „Azure“, „Microsoft“ dalį pajamų pervesdavo „OpenAI“. Pagal atnaujintą tvarką „Microsoft“ nebesidalins pajamomis su „OpenAI“ už „Azure“ pardavimus, tačiau „OpenAI“ mokėjimai „Microsoft“ išliks ir, kaip nurodoma, bus skaičiuojami ta pačia 20 proc. dalimi, tik su bendra „lubų“ riba.

    Kas keičiasi dėl debesijos

    Abi bendrovės teigia, kad „OpenAI“ produktai ir toliau pirmiausia bus diegiami „Azure“, nebent „Microsoft“ nuspręstų kitaip. Vis dėlto atnaujintas susitarimas leidžia „OpenAI“ savo sprendimus ir paslaugas teikti klientams per bet kurį debesijos tiekėją, o tai didina lankstumą tarptautinėms įmonėms, kurios dažnai naudoja kelių debesijų strategiją.

    Toks posūkis atspindi rinkos realybę: didelės organizacijos vis dažniau nori DI sprendimus integruoti ten, kur jau veikia jų duomenys, saugumo politika ir vidinės sistemos. Dėl to tiek modelių kūrėjai, tiek debesijos gigantai konkuruoja ne tik technologijomis, bet ir platinimo kanalais, kainodara bei galimybe užtikrinti skaičiavimo resursus.

    „Šiandien skelbiame pakoreguotą susitarimą, kuris supaprastina partnerystę ir darbą kartu, remiasi lankstumu, aiškumu ir siekiu plačiai suteikti DI naudą“, – sakė „OpenAI“.

    Pajamų dalybos ir licencijos

    Susitarime numatyta, kad „Microsoft“ ir toliau turės licenciją naudotis „OpenAI“ intelektine nuosavybe, susijusia su DI modeliais, iki 2032 metų, tačiau licencija nebebus išskirtinė. Tai reiškia, kad „OpenAI“ gali plačiau licencijuoti technologijas ir kurti partnerystes, mažindama priklausomybę nuo vieno strateginio kanalo.

    Dar vienas svarbus pakeitimas susijęs su anksčiau aptarinėtu scenarijumi, kai „OpenAI“ pasiektų vadinamąjį bendrąjį dirbtinį intelektą. Atnaujintame susitarime „Microsoft“ nebereikės iš anksto apibrėžti reakcijos ar veiksmų plano tokio pasiekimo atveju, taip sumažinant teisinio ir strateginio neapibrėžtumo riziką abiem pusėms.

    „Microsoft“ į „OpenAI“ nuo 2019 metų yra investavusi daugiau nei 13 milijardų JAV dolerių, tai yra apie 12 milijardų eurų. Pastaraisiais mėnesiais partnerystė viešumoje vis dažniau apibūdinama kaip strategiškai svarbi, tačiau kartu matyti trinties požymių, kai abi pusės plečia veiklą į vienas kito teritorijas: „Microsoft“ stiprina savo DI produktų portfelį, o „OpenAI“ ieško platesnių platinimo ir skaičiavimo resursų šaltinių.

    Rinkos kontekstas: kova dėl skaičiavimo galios

    Sprendimai, leidžiantys „OpenAI“ dirbti su keliais debesijos tiekėjais, išryškina ir kitą tendenciją: DI produktų plėtra vis labiau ribojama ne idėjų, o skaičiavimo infrastruktūros. Dideli modeliai ir vadinamieji agentiniai sprendimai, galintys vykdyti užduotis valandų trukmės seansais, reikalauja milžiniškų pajėgumų, todėl tiekėjų diversifikavimas tampa konkurenciniu pranašumu.

    Šiame kontekste „OpenAI“ jau yra stiprinusi ryšius su „Amazon“: skelbta apie strateginę partnerystę ir planuojamas iki 50 milijardų JAV dolerių investicijas, tai yra apie 46 milijardus eurų. Taip pat nurodyta, kad esamas kelių dešimčių milijardų vertės susitarimas dėl „Amazon Web Services“ pajėgumų gali būti plečiamas ilgalaikėje perspektyvoje, atliepiant sparčiai augantį DI paslaugų poreikį.

    Atnaujintas „OpenAI“ ir „Microsoft“ susitarimas signalizuoja, kad DI rinkoje prasideda naujas etapas: partnerystės nebeapsiriboja vienu „namų“ debesiu, o sutartys vis dažniau kuriamos taip, kad leistų greitai perskirstyti resursus, valdyti kaštus ir pasiekti įmones ten, kur jos jau yra.