CP v2

Tag: Degalų kainos

  • Vokietijos degalinėse „12 valandos“ taisyklė: fiksuojami pažeidimai ir kyla klausimų dėl kainų skaidrumo

    Kas yra „12 valandos“ taisyklė?

    Nuo balandžio 1 dienos Vokietijoje įsigaliojo vadinamoji „12 valandos“ taisyklė, skirta riboti degalų kainų kilimą dienos eigoje. Pagal ją degalinės kainas didinti gali tik kartą per dieną, tiksliai vidurdienį, o po to leidžiami tik kainų mažinimai.

    Idėja paprasta: sumažinti staigius kainų šuolius ir palengvinti vairuotojams kainų palyginimą. Vis dėlto pirmosios savaitės parodė, kad praktikoje taisyklė ne visada veikia taip, kaip numatyta.

    Pažeidimai ir techninės spragos

    Vokietijos žiniasklaida fiksavo atvejus, kai po vidurdienio kainos vis tiek būdavo pakeliamos, nors tai turėtų būti draudžiama. Kaip viena iš priežasčių įvardijamos techninės problemos, susijusios su kainų atnaujinimo sistemomis ir jų perdavimu į oficialias stebėsenos platformas.

    Vis dėlto dalis tinklų, anot publikacijų, taisyklės laikosi be didesnių trikdžių, todėl vien techniniais nesklandumais paaiškinti visų atvejų neįmanoma. Dėl to vartotojams išlieka klausimas, ar kontrolė ir sankcijos bus pakankamai veiksmingos.

    Kaip keitėsi kainos po mokesčių lengvatos?

    Situaciją rinkoje papildomai paveikė ir valstybės sprendimai dėl mokesčių. Berlynas nuo gegužės 1 dienos laikinai sumažino degalams taikomus mokesčius, o tai turėjo atpiginti litrą maždaug 0,17 euro.

    Vokietijos automobilių klubo ADAC duomenimis, gegužės 8 dieną litro benzino E10 vidutinė kaina siekė 1,984 euro, o dyzelino – 2,025 euro. Kai kuriose degalinėse benzinas buvo atpigęs net žemiau 1,90 euro, o tai rodė pastebimą kritimą, lyginant su ankstesnėmis savaitėmis.

    Kodėl vairuotojams skaidrumas vis dar problema?

    Nors „12 valandos“ taisyklės tikslas – aiškesnė kainodara, vartotojai ir toliau susiduria su informacijos stoka realiu laiku. Jei kainų pokyčiai fiksuojami netiksliai arba perduodami su vėlavimu, vairuotojams sunkiau suprasti, ar kaina pasikeitė teisėtai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės veikia tik tada, kai yra užtikrinamas patikimas duomenų surinkimas, greita priežiūros institucijų reakcija ir realiai taikomos sankcijos. Priešingu atveju taisyklė rizikuoja tapti labiau deklaracija nei kasdienę rinkos praktiką keičiančiu instrumentu.

  • Brangstant degalams plinta OBD moduliai: „OAMTC“ perspėja – sutaupysite nebent ant iliuzijų

    Brangstant degalams plinta OBD moduliai: „OAMTC“ perspėja – sutaupysite nebent ant iliuzijų

    Brangstant degalams vairuotojai vis dažniau ieško greitų būdų sumažinti automobilio sąnaudas, o internete gausu reklamos, žadančios stebuklingą taupymą. Tačiau automobilių klubų ir bandymų laboratorijų išvados daugeliu atvejų vienodos: tokie pasiūlymai dažniausiai yra tik gerai supakuotas mitas.

    Austrijos automobilių klubas OAMTC atkreipia dėmesį į vadinamuosius „dongle“ tipo įrenginius – elektroninius modulius, kurie jungiami prie automobilio diagnostikos lizdo OBD. Pardavėjai tikina, esą jie keičia automobilio elektronikos parametrus ir dėl to mažėja degalų sąnaudos.

    „Nuolat sulaukiame narių pranešimų apie skelbimus, žadančius stebuklingas santaupas. Greta seniai žinomų priedų į baką ar metalinių strypų, OBD moduliai yra naujausia mada“, – sakė OAMTC technikas Dominikas Darnhoferis.

    OAMTC pabrėžia, kad panašūs „taupymo“ prietaisai neturi patikimo mokslinio pagrindo, o deklaruojamo efekto nepatvirtino bandymai. Vokietijos automobilių klubas ADAC, atlikęs įrenginių patikras, nustatė, kad dalis tokių modulių gali mirksėti ar rodyti veikimo imitaciją, tačiau realios komunikacijos su automobiliu nevyksta.

    Kitaip tariant, įrenginys sukuria įspūdį, kad dirba, bet automobilio valdymo sistemų jis nepakeičia taip, kaip žadama reklamoje. Dėl to, pasak ekspertų, vienintelis apčiuopiamas pokytis dažnai būna mažesnė suma sąskaitoje po pirkinio.

    Vis dėlto OAMTC pažymi vieną niuansą: tokie įrenginiai ne visada sukelia tiesioginę žalą automobiliui, todėl vairuotojai paprastai neturėtų tikėtis staigaus elektronikos gedimo vien nuo prijungimo. Tačiau rizika slypi kitur: klaidingas saugumo jausmas, bereikalingos išlaidos ir galimas konfliktas su garantijos ar draudimo sąlygomis, jei paaiškėtų, kad buvo naudojami nepatvirtinti priedai.

    Klubas ragina vietoj abejotinos naudos gadžetų rinktis tai, kas realiai veikia kasdienėje eksploatacijoje. Didžiausią įtaką sąnaudoms dažniausiai daro važiavimo stilius, automobilio techninė būklė ir pasipriešinimą didinantys veiksniai, pavyzdžiui, netinkamas padangų slėgis ar ant stogo paliktas bagažinės laikiklis.

    OAMTC primena, kad ekonomiškiau važiuojama tuomet, kai greitėjama tolygiai, pavaros perjungiamos anksčiau, o maršrutas planuojamas taip, kad būtų mažiau staigių stabdymų ir spūsčių. Taip pat verta reguliariai tikrinti padangų slėgį pagal gamintojo rekomendacijas, nevažinėti su nereikalingu svoriu bagažinėje ir, jei įmanoma, vengti labai trumpų kelionių, kai variklis nespėja pasiekti darbinės temperatūros.

  • Vengrija atidaro degalų atsargas: į rinką leis 575 mln. litrų benzino ir dyzelino už ribotas kainas

    Vengrija atidaro degalų atsargas: į rinką leis 575 mln. litrų benzino ir dyzelino už ribotas kainas

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Vengrijos ekonomikos ir energetikos ministras István Kapitány nurodė atlaisvinti dalį šalies strateginių degalų atsargų. Sprendimas paskelbtas Vengrijos oficialiajame leidinyje ir siejamas su tarptautinės rinkos situacija, kuri, institucijų vertinimu, gali sutrikdyti tiekimą šalies viduje.

    Pagal įsakymą į vidaus rinką bus išleidžiama 150 mln. litrų 95 oktaninio benzino ir 425 mln. litrų dyzelino. Iš viso tai sudaro 575 mln. litrų degalų, kurie turi padėti stabilizuoti tiekimą ir sumažinti riziką, kad degalinėse pradės trūkti produktų.

    Kainų lubos ir pardavimo tvarka

    Įsakyme numatyta, kad atlaisvintos atsargos gali būti parduodamos tik taikant oficialiai nustatytas kainų lubas. Tokia sąlyga pasirinkta tam, kad degalai realiai pasiektų vietos vartotojus, o ne būtų panaudoti spekuliatyviai ar iškraipant rinką, kai didėja regioniniai kainų svyravimai.

    Nustatytos grynosios kainos prieš mokesčius siekia apie 0,75 euro už litrą benzino ir apie 0,83 euro už litrą dyzelino. Šie dydžiai taikomi kaip orientyras pardavimui iš strateginių rezervų, o galutinę kainą vartotojams įprastai lemia mokesčių dalis ir mažmeninės prekybos kaštai.

    Kas galės įsigyti ir kokie terminai

    Degalų įsigijimas numatytas per Vengrijos angliavandenilių atsargų kaupimo asociacijos narius, kurie turi teisę pasinaudoti atlaisvinamomis apimtimis iki 2026 metų birželio 30 dienos. Degalai bus skiriami Vengrijos mažmeninės prekybos tinklui ir galutiniams vartotojams šalies viduje.

    Kartu įpareigota nedelsiant pradėti strateginių atsargų atkūrimą, kad laikinas sumažinimas netaptų ilgalaikiu pažeidžiamumu. Galutinis terminas sugrąžinti atsargas iki pilnos apimties numatytas 2027 metų birželio 30 dieną, o pajamos iš dabartinio pardavimo turi būti naudojamos būsimam atsargų atpirkimui.

    Ką signalizuoja toks žingsnis

    Strateginių atsargų atlaisvinimas paprastai yra ne kasdienė priemonė, kurią valstybės taiko tada, kai tiekimo grandinėje atsiranda papildomų rizikų arba kai norima greitai sumažinti vidinį spaudimą rinkai. Tokie sprendimai dažnai siunčia žinutę tiekėjams ir prekybininkams, kad valstybė pasirengusi įsikišti, jei sutriktų tiekimas.

    Vis dėlto ilgesnėje perspektyvoje svarbiausia lieka atsargų atkūrimo disciplina ir aiški tvarka, kaip bus užtikrinamas strateginis saugumas, jei tarptautinės naftos produktų rinkos įtampa užsitęstų. Vengrijos sprendimas rodo, kad energetinio saugumo klausimas regione išlieka prioritetas, o kainų lubos tampa vienu iš įrankių vidaus rinkai apsaugoti.

  • Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija iš dalies atnaujina aplinkosauginį mokestį degalams, kuris taikomas dėl anglies dioksido emisijų daromos oro taršos. Numatoma, kad nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2026 metų birželio 1 dienos mokestis benzinui, dyzelinui ir šildymui skirtam kurui sieks 25,90 euro už vieną anglies dioksido toną.

    Kitoms energijos rūšims tarifas nesikeičia. Žibalui, suskystintoms gamtinėms dujoms, suskystintoms naftos dujoms, sunkiems mazutams, taip pat dujiniams ir kietiems degalams ir toliau bus taikomas 30,85 euro už toną anglies dioksido mokestis.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Valdžia aiškina, kad skirtingi tarifai parinkti įvertinus energijos produktų naudojimo paskirtį ir poveikį aplinkai, taip pat galimą įtaką galutiniams vartotojams. Sprendimą papildomai grindžia siekis, kad pokytis būtų kuo artimesnis kainų neutralumui degalinėse, nors galutinę kainą vis tiek lemia ir naftos produktų rinka, ir mokesčių struktūra.

    Laikinas mokesčio sustabdymas Slovėnijoje buvo patvirtintas 2026 metų kovo 23 dieną. Jo sugrąžinimą šiuo metu leido degalų didmeninių kainų kritimas, kuris suteikia erdvės koreguoti mokesčius nepadidinant galutinės kainos staigiu šuoliu.

    Benzinui mažinamas akcizas

    Kartu su aplinkosauginio mokesčio grąžinimu mažinamas ir akcizas bešviniam benzinui. Jis nustatomas 0,42625 euro už litrą, kai anksčiau siekė 0,47457 euro už litrą.

    Dyzelinui ir šildymui skirtam kurui akcizų tarifai nesikeičia ir lieka jau anksčiau sumažintame lygyje. Dyzelinui toliau taikomas 0,33000 euro už litrą akcizas, o šildymo kurui – 0,07875 euro už litrą.

    Kodėl tai svarbu?

    Tokie sprendimai rodo, kaip valstybės balansuoja tarp klimato politikos tikslų ir infliacijos bei pragyvenimo kaštų spaudimo. Aplinkosauginiai mokesčiai Europos Sąjungoje dažnai naudojami kaip priemonė mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau jie paprastai derinami su akcizų ir kitų dedamųjų korekcijomis, kad rinkoje būtų išvengta staigių kainų šuolių.

    Praktikoje degalų kainas lemia keli sluoksniai: žaliavos ir perdirbimo kaštai, logistika, prekybos maržos, taip pat akcizai ir su emisijomis susieti mokesčiai. Todėl Slovėnijos pasirinktas modelis, kai vienas mokestis grąžinamas, o kitas mažinamas, yra bandymas išlaikyti prognozuojamą kainų dinamiką ir kartu nepaleisti iš rankų taršos mažinimo signalo.

  • „Polestar“ vadovas: baimė degalinėje keičia rinką – elektromobiliai tapo apie pinigus

    „Polestar“ vadovas: baimė degalinėje keičia rinką – elektromobiliai tapo apie pinigus

    Elektromobilių gamintojos „Polestar“ vadovas Michaelas Lohschelleris interviu CNBC teigė, kad vadinamąją ridos baimę pamažu keičia naujas reiškinys – nerimas dėl kainų degalinėse. Pasak jo, augant naftos kainoms pirkėjai vis dažniau skaičiuoja ne idealus, o realias mėnesines išlaidas.

    „Žmonės nerimauja, kiek teks mokėti degalinėje“, – sakė Michaelas Lohschelleris.

    Bendrovė nurodo matanti išaugusį susidomėjimą tiek naujais, tiek naudotais elektromobiliais, kai brangsta degalai ir didėja neapibrėžtumas dėl energijos tiekimo. „Polestar“ šį pokytį sieja su sukrėtimais viename svarbiausių pasaulio naftos maršrutų – Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga dalis globalios naftos srautų.

    „Anksčiau žmonės elektromobilius rinkosi dėl idealistinių priežasčių, o dabar sprendimas yra apie pinigus“, – sakė Michaelas Lohschelleris.

    Nuostoliai auga, konkurencija spaudžia

    Šie pareiškimai nuskambėjo netrukus po to, kai „Polestar“ paskelbė apie išaugusius nuostolius ir sudėtingą rinkos situaciją. Bendrovė pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį grynasis nuostolis padidėjo iki maždaug 356 mln. eurų, nors automobilių pardavimo apimtys per metus augo 7 proc.

    Vadovas pripažino, kad kainų spaudimas ir konkurencija, ypač Kinijoje, tapo itin aštrūs, o Europos rinka, jo vertinimu, turi greitinti sprendimus. Papildomu iššūkiu įvardijamas ir JAV neapibrėžtumas: keičiantis mokesčių lengvatoms, pirkėjai jautriau reaguoja į bendrą pragyvenimo kainų augimą.

    Naftos kainų šuolis keičia pirkėjų logiką

    CNBC duomenimis, naftos kainos pastaraisiais mėnesiais pastebimai šoktelėjo: JAV WTI ateities sandorių kaina siekė apie 101 eurą už barelį, o „Brent“ – apie 106 eurus. Tai maždaug 50 proc. daugiau nei vasario pabaigoje, o tokia dinamika tiesiogiai persiduoda degalų kainoms ir transporto išlaidoms.

    Rinkoje tai reiškia, kad elektromobilių pasirinkimas vis dažniau grindžiamas bendrosiomis naudojimo sąnaudomis, o ne vien technologiniu smalsumu ar aplinkosauginiais motyvais. Tuo pat metu pirkėjų sprendimus lemia ir praktiniai klausimai: krovimo infrastruktūros plėtra, elektros kainos svyravimai bei gamintojų taikomos nuolaidos, kurias didina kainų karai tarp prekių ženklų.

    „Polestar“ situacija atspindi platesnę tendenciją: elektromobilių rinka auga, tačiau pelningumą spaudžia kainų mažinimai, muitai ir agresyvi konkurencija. Dėl to gamintojams tenka vienu metu investuoti į naujus modelius, programinę įrangą ir gamybos efektyvumą, kartu bandant išlaikyti pirkėjų pasitikėjimą.

  • Lenkijoje kyla nustatytos degalų kainų lubos: ketvirtadienį vairuotojai mokės daugiau

    Lenkijoje kyla nustatytos degalų kainų lubos: ketvirtadienį vairuotojai mokės daugiau

    Lenkijoje atnaujintos maksimalios degalų kainos: nuo ketvirtadienio vairuotojai degalinėse už litrą mokės daugiau. Trečiadienį benzino 95 kaina negalėjo viršyti apie 1,47 euro, benzino 98 – apie 1,61 euro, o dyzelino – apie 1,60 euro.

    Palyginimui, antradienį leistinos kainų ribos buvo šiek tiek kitokios: benzinas 95 siekė iki maždaug 1,47 euro, benzinas 98 – iki 1,59 euro, o dyzelinas – iki 1,62 euro už litrą. Tai rodo, kad kainų korekcijos vyksta beveik kasdien ir gali keistis į abi puses.

    Nuo kovo 31 dienos, kai pradėtos taikyti maksimalios kainos, leistinos ribos jau buvo spėjusios pasislinkti: tuomet benzinas 95 siekė iki maždaug 1,44 euro, benzinas 98 – iki 1,58 euro, o dyzelinas – iki maždaug 1,78 euro už litrą. Didžiausias kritimas nuo starto matomas dyzelino segmente.

    Didmeninės kainos kilo

    Vienas iš signalų, kodėl kainų lubos gali augti, yra didmeninių kainų pokytis. Skelbta, kad „Orlen“ ketvirtadienį didino didmenines kainas, o tai paprastai gana greitai persiduoda mažmenai, ypač kai rinka jautri naftos kainų ir logistikos svyravimams.

    Tuo pačiu maksimalios kainos nėra nustatomos „iš lubų“: jos remiasi formule, kuri įvertina vidutinę didmeninę kainą vidaus rinkoje ir prie jos pridedamus mokesčius bei fiksuotą pardavimo maržą. Pagal taikomą mechanizmą marža sudaro 0,30 zloto už litrą, tai yra apie 0,07 euro.

    Paketas pratęstas iki gegužės pabaigos

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad vyriausybinis paketas Ceny Paliw Niżej bus pratęstas iki gegužės pabaigos. Į šį paketą įeina mažesni PVM ir akcizo tarifai bei kai kuriems degalams taikomos maksimalios kainos.

    „Iki gegužės pabaigos Ceny Paliw Niżej tikrai bus pratęstas. Kas bus toliau, dar vertinsime“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Taip pat nurodoma, kad iki gegužės 15 dienos galioja sprendimai, kuriais PVM degalams sumažintas nuo 23 iki 8 proc., o akcizas laikinai sumažintas iki Europos Sąjungoje leidžiamo minimumo. Benzinui akcizas mažintas 0,29 zloto, dyzelinui – 0,28 zloto už litrą, tai yra atitinkamai apie 0,07 ir 0,06 euro.

    Kaip skelbiamos kainų lubos?

    Pagal galiojančią tvarką energetikos institucijos darbo dienomis skelbia naują pranešimą dėl maksimalios degalų kainos, o nustatyta riba įsigalioja kitą dieną po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei kainos paskelbiamos prieš šventines ar nedarbo dienas, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Prekyba viršijant nustatytą ribą užtraukia sankcijas: numatoma bauda iki 1 mln. zloto, tai yra iki maždaug 230 000 eurų. Kontrolę vykdo Lenkijos mokesčių administracija.

    Vairuotojams tai reiškia, kad net ir esant kainų luboms, degalų kaina gali palaipsniui augti, jei kyla didmena arba keičiasi mokesčių aplinka. Artimiausios kainų kryptį Lenkijoje lems nauji kasdieniai pranešimai ir sprendimai dėl lengvatinių tarifų tęstinumo.

  • Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkijos vyriausybė nusprendė pratęsti programą CPN, kuria siekiama laikinai sumažinti degalų kainas vartotojams. Finansų ministras Andrzejus Domańskis žurnalistams patvirtino, kad dabartinės priemonės galios mažiausiai iki gegužės pabaigos, o tolesni sprendimai priklausys nuo situacijos rinkoje ir biudžeto galimybių.

    CPN paketas apima kelias mokesčių lengvatas, kurios tiesiogiai veikia kainas degalinėse. Iki gegužės 15 dienos galioja sprendimas mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat taikomos laikinos akcizo lengvatos. Tokios priemonės dažniausiai pasirenkamos tada, kai naftos kainų ir logistikos svyravimai ima greitai persiduoti į galutinę kainą vartotojams.

    Mokesčių mažinimas ir kainų lubos

    Be PVM ir akcizo korekcijų, Lenkijoje taikomas ir maksimalios degalų kainos mechanizmas: atsakinga institucija darbo dienomis skelbia atnaujinamus orientyrus, pagal kuriuos reguliuojamos kainų lubos. Praktikoje tai leidžia valdžiai greičiau reaguoti į staigesnius šuolius ir riboti kainų kilimą, nors tokie sprendimai paprastai turi aiškią kainą valstybės biudžetui.

    Akcizo mažinimas, apie kurį kalbama CPN kontekste, siejamas su Europos Sąjungos nustatytomis minimaliosiomis ribomis. Tai reiškia, kad erdvė papildomai mažinti mokesčius nėra neribota, todėl vyriausybė vis dažniau kalba apie alternatyvius finansavimo šaltinius, jeigu priemonių reikėtų ilgiau nei kelis mėnesius.

    Biudžetui tai brangus sprendimas

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka anksčiau viešai pripažino, kad programos tęstinumas yra didelis iššūkis valstybės finansams. Pasak jo, vyriausybė svarsto ir kitus instrumentus, įskaitant laikinas taisykles, kurios leistų dalį priemonių kaštų padengti iš energetikos bendrovių ar degalų rinkos dalyvių viršpelnių.

    Finansų ministerija taip pat yra užsiminusi apie planus stiprinti biudžeto pajamas iš viršpelnių apmokestinimo. Viešojoje erdvėje minėta, kad tarp bendrovių, kurios galėtų patekti į tokių priemonių taikymo lauką, yra ir „Orlen“, viena didžiausių regiono naftos perdirbimo bei degalų prekybos grupių.

    Kas gali lemti sprendimus toliau?

    Degalų kainas Europoje artimiausiais mėnesiais lems keli veiksniai: pasaulinė naftos pasiūla, perdirbimo pajėgumų apkrovos, sezoninis paklausos augimas bei geopolitinės įtampos, kurios gali didinti draudimo ir transporto sąnaudas. Vyriausybėms tai reiškia sudėtingą pasirinkimą tarp trumpalaikės pagalbos vairuotojams ir ilgalaikio biudžeto tvarumo.

    Jei lengvatos būtų tęsiamos ilgiau, tikėtina, kad diskusijos dėl tikslinių kompensacijų ar papildomų sektoriaus mokesčių aštrės. Tokie sprendimai dažnai kelia klausimų dėl konkurencijos, investicijų aplinkos ir to, kiek ilgai valstybė gali amortizuoti kainų svyravimus, nepakenkdama viešųjų finansų balansui.

    „Iki gegužės pabaigos CPN bus pratęstas tikrai. Kas bus toliau, pamatysime“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

  • Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad degalų kainas mažinanti programa „Ceny Paliwa Niżej“ pratęsta iki gegužės pabaigos. Ji remiasi mažesniu pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizu degalams, todėl vairuotojai laikinai moka mažiau, o skirtumą dengia valstybės biudžetas.

    Ministras teigė, kad sprendimai dėl programos tęstinumo priklauso nuo padėties tarptautinėse rinkose. Pasak jo, Lenkija stebi naftos ir gatavų produktų kainas, taip pat geopolitines rizikas, įskaitant situaciją Hormūzo sąsiauryje, kuri gali staigiai paveikti tiekimą ir kainodarą.

    „Analizuojame padėtį degalų rinkose ir situaciją Hormūzo sąsiauryje. Mums svarbu, kad kainos degalinėse būtų kuo mažesnės, tačiau naftos kainų pasaulinėse rinkose nevaldome“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kartu ministras patvirtino, kad per artimiausias septynias dienas bus paskelbti sprendimo kontūrai dėl naujo mokesčio, nukreipto į degalų sektoriaus įmonių viršpelnius. Vyriausybė šį instrumentą svarsto kaip būdą kompensuoti biudžeto išlaidas, patiriamas finansuojant pigesnių degalų paketą.

    Paklaustas, kiek ilgai biudžete pakaks lėšų programai, ministras konkretaus termino neįvardijo. Jis pabrėžė, kad priemonė yra brangi ir reikalauja atsargaus planavimo, nes didesnės išlaidos trumpuoju laikotarpiu gali reikšti spaudimą deficitui arba poreikį ieškoti papildomų pajamų šaltinių.

    „Tai nėra pigi programa. Ji biudžetui kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl mokesčių mokėtojų pinigus turime naudoti atsakingai“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Diskusijos dėl skaitmeninio mokesčio

    Ministras taip pat pakomentavo skaitmeninio mokesčio klausimą, kuris Lenkijoje vėl įtrauktas į politinę darbotvarkę. Pagal Vyriausybės planus, trečiąjį metų ketvirtį turėtų būti svarstomas projektas dėl 3 proc. skaitmeninio mokesčio, kurį koordinuoja Skaitmeninimo ministerija, o Finansų ministerija dalyvaus konsultacijose.

    Ši tema jautri tarptautiniu mastu, nes panašūs mokesčiai įvairiose šalyse dažnai paliečia didžiąsias technologijų bendroves ir sukelia partnerių reakciją. Lenkijos valdžia pabrėžia principą, kad mokesčių politika yra nacionalinės kompetencijos klausimas, tačiau investicinės aplinkos konkurencingumas išlieka svarbi derybų ašis.

    „Kokie mokesčiai galioja Lenkijoje, sprendžia Lenkijos Vyriausybė ir Lenkijos parlamentas. Norime sudaryti sąlygas užsienio investicijoms ir plėtrai, ypač pažangioms įmonėms, bet mokesčius mokėti reikia“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Dėmesys gynybos pramonei

    Kalbėdamas apie ekonomikos prioritetus, ministras išskyrė ir SAFE programą, akcentuodamas, kad Lenkijai svarbu turėti modernią gynybos pramonę. Jo teigimu, tai yra ne tik saugumo, bet ir ekonomikos augimo klausimas, nes investicijos į gamybą ir tiekimo grandines kuria naujas darbo vietas.

    Ministras pabrėžė, kad patirtis iš karo Ukrainoje rodo vietinės gamybos svarbą, kai greitas tiekimas ir pramoniniai pajėgumai tampa strateginiu pranašumu. Pasak jo, tikslas yra stiprinti gamybinę bazę šalies viduje, kad investicijos kuo daugiau vertės sukurtų Lenkijos įmonėms ir darbuotojams.

  • TVF vadovė įspėja dėl dirbtinai šaldomų degalų kainų: tokios priemonės gali pailginti krizę

    TVF vadovė įspėja dėl dirbtinai šaldomų degalų kainų: tokios priemonės gali pailginti krizę

    Ką perspėja Tarptautinis valiutos fondas

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva konferencijoje „Impact’26“ teigė, kad pasaulio ekonomikos perspektyvos šiemet ir kitąmet labai priklausys nuo to, kaip ilgai užsitęs energijos žaliavų brangimas. Pasak jos, recesijos rizika didėja, jei naftos kainos negrįžta į stabilesnį lygį ir jei trikdžiai tiekimo grandinėse tampa ilgalaikiai.

    Georgieva išskyrė tris veiksnius, kuriuos TVF atidžiai stebi: ar žaliavų pasiūlos šokas bus trumpas, kokią žalą patirs kritinė infrastruktūra Persijos įlankoje ir kaip brangimas persiduos į bendrą infliaciją. Kuo ilgiau išlieka aukštos kainos, tuo daugiau spaudimo patiria namų ūkiai ir verslai, o finansų rinkose didėja neapibrėžtumas.

    „Tai, ar pasaulis nuslys į recesiją, priklauso nuo pasiūlos šoko trukmės, poveikio kritinei infrastruktūrai ir to, kaip tai atsispindės infliacijoje bei centrinių bankų sprendimuose“, – sakė K. Georgieva.

    Infliacija ir palūkanos: kas gali pasikeisti

    TVF vadovė atkreipė dėmesį, kad centriniai bankai paprastai vengia skubotų sprendimų, kai energijos kainas kelia geopolitinės priežastys. Vis dėlto, jei infliacijos lūkesčiai vėl pradėtų ryškiau augti, palūkanų normos galėtų būti didinamos arba išlaikomos aukštesnės ilgiau, nei tikisi rinkos.

    Ši rizika ypač jautri dėl didelio pasaulinio įsiskolinimo: brangesnis skolinimasis didina valstybių ir įmonių skolos aptarnavimo išlaidas, o tai gali slopinti investicijas ir vartojimą. TVF vertinimu, tokioje aplinkoje bet koks papildomas infliacijos pagreitis gali tapti rimtu stabdžiu ekonomikos augimui.

    Remiantis TVF scenarijais, pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais gali siekti apie 2,9–3,3 proc. Vis dėlto nepalankiu atveju, kai nafta ilgiau išlieka brangi, augimas gali reikšmingai sulėtėti, o kai kuriose ekonomikose didėtų techninės recesijos tikimybė.

    Kritika kainų šaldymui: kodėl tai vadinama rizika

    Kalbėdama apie vyriausybių sprendimus dirbtinai riboti degalų kainas, K. Georgieva pabrėžė, kad tokios priemonės gali turėti priešingą efektą nei tikimasi. Kai susiduriama su pasiūlos trūkumu, kainų signalas natūraliai mažina paklausą, tačiau plataus masto subsidijos ar kainų „užšaldymas“ šį mechanizmą silpnina.

    Jos teigimu, ilgiau trunkant brangimui, visuotinės priemonės tampa brangios biudžetams ir gali uždelsti prisitaikymą, nes vartojimas išlieka didesnis nei leistų reali pasiūla. TVF nuosekliai rekomenduoja, kad parama būtų nukreipta tik į labiausiai pažeidžiamas grupes, o ne taikoma visiems vartotojams vienodai.

    „Nedeginkite ugnies benzinu. Kai traukiasi naftos ir dujų pasiūla, paklausa taip pat turėtų mažėti, o subsidijos to neleidžia ir neleidžia kainoms atkurti pusiausvyros“, – sakė K. Georgieva.

    Toje pačioje konferencijoje Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis aiškino, kad sprendimai dėl degalų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio mažinimo buvo laikini. Pasak jo, tokios priemonės pratęsiamos trumpais laikotarpiais, siekiant išlaikyti lankstumą reaguojant į rinkos situaciją.

  • Degalai Lenkijoje pigs ilgiau: Vyriausybė pratęsė mažesnį PVM ir akcizą iki gegužės pabaigos

    Lenkijoje iki gegužės pabaigos pratęstas sumažintų mokesčių taikymas daliai variklinių degalų: galios mažesni PVM ir akcizo tarifai. Tai numatyta naujuose teisės aktuose, paskelbtuose oficialiame leidinyje, o pakeitimai įsigaliojo jų paskelbimo dieną.

    Ankstesnis terminas buvo numatytas iki gegužės 15 dienos, tačiau valdžia nusprendė jį pratęsti dar kelioms savaitėms. Sprendimą viešai pristatė Finansų ir ekonomikos ministerijos bei Energetikos ministerijos vadovai, pabrėžę, kad priemonė orientuota į kainų spaudimo mažinimą vartotojams.

    Šis žingsnis yra dalis vyriausybinio paketo, skirto laikinai sušvelninti degalų kainų šuolius ir jų poveikį namų ūkiams bei verslui. Mokesčių mažinimas trumpuoju laikotarpiu paprastai greičiausiai atsispindi degalinėse, tačiau galutinis efektas priklauso ir nuo naftos kainų, didmeninės prekybos maržų bei logistikos.

    Lenkijos sprendimas svarbus ir regiono kontekste: degalų kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių dažnai keičia vairuotojų įpročius ir tarpvalstybinį apsipirkimą. Jei kainų atotrūkis padidėja, daugiau vairuotojų linkę rinktis degalus pilti Lenkijoje, ypač pasienio regionuose.

    Kol kas tai yra laikina priemonė, todėl rinkos dalyviai stebi, ar po gegužės pabaigos nebus priimtas naujas sprendimas dėl mokesčių režimo. Vairuotojams tai reiškia vieną praktišką dalyką: artimiausiomis savaitėmis kainų augimą turėtų riboti mažesnė mokestinė našta, nors pasaulinės rinkos svyravimai išlieka pagrindiniu veiksniu.