CP v2

Tag: Degalų kainos

  • „Orlen“ smarkiai sumažino degalų kainas didmeninėje rinkoje: pigiausia nuo rugpjūčio pabaigos

    Didmeninėje rinkoje – ryškus kainų kritimas

    Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“ šeštadienį ženkliai sumažino didmenines degalų kainas. Pagal viešai skelbiamus įkainius labiausiai krito dyzelino kaina, o benzino kainos pasiekė žemiausią lygį nuo rugpjūčio pabaigos.

    Tokie pokyčiai didmeninėje rinkoje paprastai yra vienas iš signalų, kad artimiausiu metu pigimas gali atsispindėti ir degalinėse. Vis dėlto galutinė kaina vairuotojams priklauso ir nuo mokesčių bei degalinių maržų.

    Kiek sumažintos kainos ir nauji įkainiai

    Skelbiama, kad benzino „Eurosuper 95“ didmeninė kaina sumažinta 51 eurais už 1 000 litrų, benzino „Super Plus 98“ – 50 eurų, o dyzelino „Ekodiesel“ – 74 eurais. Tai yra vieni didžiausių vienos dienos pokyčių pastaruoju metu.

    Po sumažinimo už 1 000 litrų benzino 95 didmeninėje kainodaroje prašoma apie 1 324 eurus, už 1 000 litrų benzino 98 – apie 1 503 eurus, o už 1 000 litrų dyzelino – apie 1 536 eurus. Dieną prieš tai atitinkamai buvo apie 1 375 eurus, 1 553 eurus ir 1 611 eurų.

    Kodėl degalinėse kainos keičiasi ne iš karto?

    Nors didmeninių kainų kritimas dažnai sudaro prielaidas pigimui mažmeninėje rinkoje, degalinėse pokyčiai gali vėluoti. Tam įtakos turi anksčiau įsigytų atsargų savikaina, logistikos kaštai ir kiekvienos degalinės taikoma marža.

    Be to, kainas veikia ir išoriniai veiksniai, tokie kaip naftos kainų svyravimai tarptautinėse rinkose, euro ir JAV dolerio kurso pokyčiai bei sezoninė paklausa. Dėl to kainų mažėjimas gali būti laipsniškas, o ne momentinis.

    Lenkijoje taip pat taikomas degalų kainų ribojimo mechanizmas, kai Energetikos ministerija periodiškai skelbia maksimalias leidžiamas mažmenines kainas. Tokie sprendimai yra dalis priemonių, kuriomis siekiama amortizuoti staigius degalų brangimus vartotojams.

  • Lenkija skelbia degalų kainų lubas: žadama 25–30 ct mažiau už litrą, tarifai keisis kasdien

    Lenkijos Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias degalų kainas savaitgaliui ir pirmadieniui. Ministras Miłoszas Motyka teigė, kad Vyriausybė „padarė maksimumą“, kad apsauginis mechanizmas veiktų sklandžiai ir kainos degalinėse būtų kuo mažesnės.

    Pagal ministerijos paskelbtas ribas, litro benzino 95 kaina negali viršyti maždaug 1,57 euro, benzino 98 – apie 1,77 euro, o dyzelino – apie 1,84 euro. Kitas pranešimas su naujais tarifais numatytas pirmadienį, jame turėtų būti nurodytos antradienio kainų lubos.

    Ministro vertinimu, palyginti su pastaruoju metu matytomis kainomis degalinėse, tai yra apčiuopiamas sumažėjimas. Jis aiškino, kad paketas, kurį Vyriausybė sieja su mokesčių mažinimu degalams, turi užtikrinti apie 0,28–0,30 euro mažesnę litro kainą, priklausomai nuo degalų rūšies.

    Tarifai keisis kasdien

    Energetikos ministerija skelbia, kad maksimalios kainos bus atnaujinamos ir publikuojamos kasdien. Tokia schema pasirinkta dėl didelio neapibrėžtumo tarptautinėse rinkose, kai naftos ir degalų kainoms įtaką daro ne tik pasiūla ir paklausa, bet ir geopolitiniai sprendimai bei įtampos židiniai.

    Miłoszas Motyka pabrėžė, kad valdžia siekia išlaikyti rinkos mechanizmus ir kartu sumažinti staigių šuolių riziką vartotojams. Jo teigimu, tikslas yra suderinti kainų stabilumą su degalų prieinamumu, kad nebūtų skatinamas trūkumas ar iškreipta konkurencija.

    Kas daro įtaką degalų kainoms?

    Ministras atkreipė dėmesį, kad pasaulinės degalų kainos yra jautrios geopolitinei situacijai, o jos pokyčių tiksliai nuspėti neįmanoma net kelioms savaitėms į priekį. Dėl to pasirinktas dažnas kainų lubų atnaujinimas, kuris turėtų leisti greičiau reaguoti į rinkos pokyčius.

    Valdžios argumentas yra paprastas: jeigu kainos tarptautinėse biržose ar didmeninėje rinkoje krenta, ribos gali būti koreguojamos žemyn, o jei auga, jos turi užkirsti kelią staigiems šuoliams galutiniam vartotojui. Vis dėlto tokie sprendimai dažnai kelia diskusijas dėl galimo poveikio degalų tiekimo grandinei ir konkurencijai.

    60 proc. mokestis nuo viršpelnio

    Kartu Lenkijoje įsigalioja sprendimai, susiję su vadinamuoju viršpelnių apmokestinimu degalų sektoriuje. Prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą, kuriuo numatomas 60 proc. mokestis nuo papildomo pelno, gauto prekiaujant skystaisiais degalais.

    Įstatyme nurodyta, kad mokestis taikomas laikotarpiui nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Juo būtų apimamos įmonės, kurios gamina skystuosius degalus arba jais prekiauja, taip pat vykdo prekybą su užsieniu pagal atitinkamas licencijas.

    Apmokestinimo bazė siejama su pajamų perviršiu, lyginant su istorine 2025 metų marža, papildyta 20 proc. Taip pat numatyta minimali orientacinė 2 proc. marža ir ribojimas, kad tam tikrais atvejais mokestis negalėtų viršyti 50 proc. pelno ar grynojo rezultato įmonėms, kurios pačios negamina degalų.

    Ministras viešai teigė, kad sprendimas pasirašyti įstatymą buvo priimtas reaguojant į vairuotojų spaudimą.

    „Vyriausybė padarė maksimumą, kad apsauginė programa veiktų efektyviai ir kad degalų kainos būtų kuo mažesnės“, – sakė Miłoszas Motyka.

  • Dyzelinas Jungtinėje Karalystėje peržengė 2 svarų ribą už litrą: vairuotojai įspėjami dėl naujo rekordo

    Dyzelino kainos Jungtinėje Karalystėje pasiekė naują rekordą: vidutinė litro kaina perkopė 2 svarus. Apie tai pranešė britų vairuotojų organizacija RAC, perspėjanti, kad kol kas nematyti aiškių ženklų, jog brangimas artimiausiu metu sustotų.

    RAC teigimu, tai riba, kurios rinkoje ilgai tikėtasi išvengti, tačiau situaciją toliau kaitina įtampa tarptautinėse energijos tiekimo grandinėse. Dyzelinas Jungtinėje Karalystėje ypač svarbus verslui ir logistikai, todėl kainų šuoliai greitai persiduoda ir į bendrą pragyvenimo kaštų krepšelį.

    Brangimas smogia ir šeimų biudžetams

    Organizacijos skaičiavimu, pripildyti vidutinio šeimyninio automobilio baką dabar kainuoja apie 130 eurų. Tai maždaug 38 eurais daugiau nei laikotarpiu, kai paaštrėjus geopolitinei įtampai po JAV smūgių Iranui prasidėjo staigesnis naftos produktų brangimo etapas.

    Didesnės degalų išlaidos aktualios ne tik individualiems vairuotojams. Dyzelino kainos tiesiogiai veikia vežėjus, pristatymo paslaugas ir viešąjį transportą, todėl įmonės dažniau perskaičiuoja tarifus, o dalis kaštų galiausiai atsiduria galutinėse prekių ir paslaugų kainose.

    Diskusijos dėl degalų rezervų

    Brangimo fone atsinaujino diskusijos dėl strateginių degalų rezervų panaudojimo, kurie paprastai skirti tiekimo sutrikimams sušvelninti. Žiniasklaidoje aptariama, kad Vašingtonas ragina Europos šalis aktyviau naudoti turimas atsargas, siekiant sumažinti spaudimą kainoms pasaulinėse rinkose.

    Vis dėlto Jungtinėje Karalystėje pabrėžiama, kad rezervai pirmiausia yra saugumo priemonė, o ne kainų reguliavimo instrumentas. Vyriausybės atstovai viešai nurodė palaikantys kontaktą su JAV ir Europos Sąjunga bei tikina, kad degalų atsargų pakanka, o tiekimas užtikrinamas iš kelių krypčių.

    Svarbi detalė rinkai yra importo struktūra: reikšminga Jungtinės Karalystės dyzelino importo dalis atkeliauja iš JAV. Tai reiškia, kad bet kokie pokyčiai transatlantinėje prekyboje, logistikos srautų nukrypimai ar staigesni kainų šuoliai didmeninėje rinkoje gali greitai atsispindėti ir degalinėse.

    Rekordai primena 2022 metų krizę

    Ankstesnis dyzelino kainos rekordas Jungtinėje Karalystėje buvo fiksuotas 2022 metų birželį, netrukus po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tuomet rinką supurtė tiekimo neapibrėžtumas, sankcijų efektas ir staigiai išaugusios naftos kainos.

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad dyzelino kainą lemia ne vien žaliavinės naftos kaina, bet ir perdirbimo pajėgumai, sezoninė paklausa, atsargų lygiai bei geopolitinės rizikos. Dėl šių priežasčių net ir stabilizuojantis vienam veiksniui, galutinė kaina degalinėse gali išlikti aukšta ilgiau, nei tikisi vartotojai.

    RAC ragina vairuotojus stebėti kainų skirtumus tarp skirtingų degalinių ir, jei įmanoma, planuoti pirkimus iš anksto. Tuo pat metu rinkoje laukiama aiškesnių signalų, ar didmeninės kainos pradės slūgti, nes nuo to labiausiai priklausys, ar rekordai taps trumpu epizodu, ar nauja norma.

  • Dyzelino kaina gali perkopti 2,30 euro už litrą: naujas mokestis ir mažesni akcizai neapsaugos

    Naujas mokestis ir pigesni degalai

    Lenkijoje patvirtintas vadinamasis netikėtų pelnų mokestis degalų sektoriui, kurį valdžia pristato kaip priemonę iš dalies finansuoti mažesnius mokesčius degalams ir trumpam pristabdyti kainų kilimą degalinėse. Teoriškai schema paprasta: dalis papildomų įplaukų iš sektoriaus turi kompensuoti biudžeto netektis dėl PVM ir akcizų mažinimo.

    Tačiau praktikoje ši lygtis priklauso nuo to, ko valdžia nekontroliuoja: pasaulinių naftos kainų, perdirbimo maržų ir valiutų kursų. Ekonomistai ir energetikos ekspertai pabrėžia, kad mokesčiai gali tik amortizuoti svyravimus, bet negali užtikrinti stabilios kainos, jei rinka patiria šoką.

    Kiek pinigų planuojama surinkti

    Pagal patvirtintą modelį mokestis taikomas „viršpelniui“ per nustatytą laikotarpį, o tarifas siekia 60 proc. nuo apmokestinamosios bazės. Oficialiuose skaičiavimuose minima, kad biudžetas per visą laikotarpį galėtų gauti apie 920 000 000 eurų, o didžioji dalis įplaukų būtų numatoma anksčiau, dar mokestinių metų eigoje.

    Didžiausiu mokėtoju įvardijamas koncernas „Orlen“, iš kurio tikimasi maždaug 690 000 000 eurų įnašo. Vis dėlto tai yra prognozė, o ne garantija: faktinė suma priklausys nuo to, kaip susiklostys maržos, pardavimo apimtys ir naftos produktų rinkos sąlygos.

    Biudžeto sąskaita gali augti greičiau

    Svarbiausias šios politikos paradoksas tas, kad biudžetas vienu metu ir surenka, ir atiduoda. Mažesni PVM bei akcizai reiškia tiesioginį pajamų sumažėjimą, o kuo brangesni degalai, tuo didesnė tampa ir biudžeto netektis, nes mažinimas taikomas didesnei kainos bazei.

    Viešai skelbiami vertinimai rodo, kad vien mokesčių lengvatos degalams per metus gali kainuoti apie 1 840 000 000 eurų. Tokiu atveju netikėtų pelnų mokestis padengtų tik dalį sąskaitos, o likusi dalis virstų didesniu deficitu arba reikalautų kitų pajamų šaltinių.

    „Valstybė gali laikinai sumažinti kainą per mokesčius, bet negali dekretu nustatyti pasaulinės naftos kainos. Jei įvyks rimtas rinkos šokas, amortizacija greitai baigsis“, – sakė ekonomistas, vertinęs priemonių poveikį biudžetui.

    Kodėl dyzelinas vis tiek gali brangti

    Ekspertai pabrėžia, kad mokestis skaičiuojamas ne nuo viso įmonės pelno, o nuo maržos dalies, viršijančios referencinį lygį. Jei nafta brangtų, bet perdirbimo maržos išliktų santykinai žemos, biudžetas gali nesurinkti tiek, kiek planuota, nors lengvatų kaina išaugtų.

    Kita rizika yra ta, kad net ir surinkus planuotas įplaukas, jos nereiškia automatinio kainų sumažėjimo degalinėse. Galutinę kainą veikia ir logistika, paklausos dinamika, konkurencija, atsargų finansavimo kaštai, o taip pat valiutų kursų svyravimai.

    „Jeigu situacija pasaulinėje rinkoje pablogėtų, vien mokesčių mažinimas vartotojui gali būti beveik nepastebimas, nes dyzelinas vis tiek šoktels iki lygio, atitinkančio daugiau kaip 2,30 euro už litrą“, – sakė energetikos rinką analizuojantis ekspertas.

    Kas galiausiai sumoka už „pigiau“

    Šios priemonės perskirsto kaštus tarp kelių grupių. Dalį jų prisiima degalų įmonės per papildomą mokestį, dalį – biudžetas per mažesnes įplaukas iš PVM ir akcizų, o dalis anksčiau ar vėliau grįžta vairuotojams per kainų korekcijas, kai lengvatos baigiasi arba kai rinka patiria naują šoką.

    Šalia to atsiranda ir šalutiniai padariniai rinkai: brangesnė nafta didina apyvartinio kapitalo poreikį importuotojams ir degalinėms, todėl mažesniems žaidėjams gali būti sunkiau išlaikyti likvidumą. Tai gali skatinti konsolidaciją, kai stipresni rinkos dalyviai išstumia arba perima mažesnius.

    Trumpuoju laikotarpiu mažesnės degalų kainos gali sumažinti infliacijos spaudimą, tačiau ilgalaikį rezultatą lems ne politinis sprendimas, o rinka. Jei naftos kainos išliks aukštos ar kils, valstybė turės rinktis: didinti biudžeto sąnaudas, nutraukti lengvatas arba susitaikyti su nauju kainų lygiu degalinėse.

  • ES svarsto atverti dyzelino rezervus: analitikai įspėja, kiek laiko truks pigimas degalinėse

    ES svarsto atverti dyzelino rezervus: analitikai įspėja, kiek laiko truks pigimas degalinėse

    Europos Sąjungoje fiksuojant istoriškai aukštas dyzelino kainas vis garsiau svarstoma imtis skubios priemonės – į rinką išleisti dalį strateginių degalų atsargų. Europos Komisija teigia esanti pasirengusi veikti kartu su Tarptautine energetikos agentūra, jei tiekimo situacija toliau blogės.

    Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad bendras veiksmas su Tarptautine energetikos agentūra galėtų padėti sumažinti kainų spaudimą. Agentūra savo ruožtu patvirtino, kad prireikus svarstytų papildomą avarinį atsargų išleidimą.

    Kas svarstoma ir kokio masto?

    Kol kas nėra oficialiai patvirtinta, kiek tiksliai atsargų būtų išleista, tačiau diplomatinėse diskusijose minėtas scenarijus, kad į rinką galėtų būti nukreipta apie 50 mln. barelių dyzelino ir papildomai panašus kiekis žalios naftos. Toks žingsnis, rinkos analitikų vertinimu, būtų reikšmingas, nes prilygtų kelių savaičių ar net mėnesio importo apimtims.

    Rinkos duomenis analizuojančios bendrovės „Kpler“ atstovas George’as Shaw nurodė, kad tokio dydžio išleidimas būtų didelis ir galėtų greitai pakeisti nuotaikas didmeninėje rinkoje. Vis dėlto galutinis poveikis priklausytų nuo to, kaip greitai degalai realiai pasiektų rinką ir ar būtų pasirenkamas vienkartinis, ar etapinis išleidimas.

    Kada vairuotojai pajustų pokytį?

    Rafinavimo ir naftos rinkų konsultacijų bendrovės „Wood Mackenzie“ atstovas Alanas Gelderis teigia, kad didelis dyzelino atsargų išleidimas galėtų sumažinti didmenines kainas maždaug 18–27 eurais už barelį. Jo skaičiavimu, tai degalinėse galėtų reikšti apie 0,10–0,15 euro už litrą pigimą, o pirmieji pokyčiai pasimatytų per kelias dienas.

    „Reikšmingi kainų pokyčiai dažniausiai nuo didmeninės rinkos iki degalinių ateina per vieną ar dvi savaites“, – sakė George’as Shaw.

    Analitikai pabrėžia, kad tai būtų greita, bet laikina pagalba. Išleidus rezervus, sumažėtų saugumo pagalvė, o atsargų atstatymas gali užtrukti, ypač jei tiekimo problemos išliks.

    Kodėl dyzelinas Europoje brangus?

    Ekspertų vertinimu, Europos dyzelino krizę didina keli sutapę veiksniai. Vienas svarbiausių – ribota rafinavimo pasiūla, kai perdirbimo pajėgumai dirba arti maksimumo, todėl nėra daug erdvės greitai padidinti produkciją.

    Be to, tiekimą komplikuoja geopolitiniai rizikos veiksniai ir sutrikimai perdirbimo grandinėje. Papildomą įtampą kelia ir diskusijos Jungtinėse Valstijose dėl galimų dyzelino eksporto ribojimų, nes bet kokie tokie sprendimai galėtų dar labiau sumažinti prieinamą pasiūlą tarptautinėje rinkoje.

    Strateginių atsargų prasme, didžiosios Europos šalys paprastai turi maždaug 70–100 dienų padengimą, o minimalūs reikalavimai siejami su vidaus vartojimu ir importu. Todėl atsargų išleidimas gali būti efektyvus kainų stabilizavimo instrumentas, tačiau kartu tai reiškia ir didesnį pažeidžiamumą, jei krizė užsitęstų.

    Ilgalaikiam dyzelino kainų kritimui, analitikų teigimu, reikėtų mažesnės įtampos globalioje pasiūloje, daugiau perdirbimo pajėgumų arba silpnesnės paklausos. Jei aukštos energijos kainos ir finansinių rinkų sąlygos paskatintų ekonomikos lėtėjimą, degalų paklausa galėtų mažėti, o tai prisidėtų prie tvaresnio kainų atoslūgio.

  • Degalų kainų lubos nuo rytojaus: kiek savaitgalį kainuos benzinas ir dyzelinas po mokesčių mažinimo

    Lenkijoje nuo rytojaus įsigalioja valstybės nustatomos degalų kainų lubos, kurios turėtų sumažinti kainas degalinėse bent artimiausiomis dienomis. Pokytis siejamas su atnaujintu vyriausybės paketu, kuriuo laikinai mažinami degalams taikomi mokesčiai ir įvedamos maksimalios pardavimo kainos.

    Pagal energetikos ministro paskelbtas ribas, litrui benzino 95 nustatyta ne didesnė kaip apie 1,55 euro kaina, benzino 98 – apie 1,74 euro, o dyzelino – apie 1,81 euro. Šios kainų lubos galios nuo spalio 3 dienos iki spalio 5 dienos imtinai.

    Vyriausybė taip pat sumažino pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams iki 8 proc., o akcizą nuleido iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės. Teigiama, kad ši priemonė, kaip ir ankstesni analogiški sprendimai, valstybei kainuos šimtus milijonų eurų per mėnesį.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Lenkijos finansų ministras viešai nurodė, kad kainos degalinėse savaitgalį turėtų kristi apytikriai 0,28–0,30 euro už litrą, tačiau reali nuolaida priklausys nuo degalinių tinklų kainodaros. Kainų lubos įtvirtina maksimalų lygį, bet nedraudžia degalų parduoti dar pigiau.

    Analitikų vertinimu, mokesčių mažinimas sukuria erdvės pastebimoms korekcijoms, tačiau kainos ir toliau išliks jautrios naftos kainų svyravimams bei didmeninės rinkos tendencijoms. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis ministerija skelbs naują pranešimą, kuriame būtų nustatytos ribos kitam laikotarpiui.

    Ne visiems degalams taikoma

    Reguliavimas neapima autogazo, todėl jo kainos gali keistis pagal rinkos situaciją. Tai išskiria autogazą iš kitų degalų rūšių, kurioms laikinai taikomos aiškios „lubos“ ir dėl to kainų dinamika tampa labiau prognozuojama.

    Pastarosiomis savaitėmis Lenkijoje fiksuotas ypač brangus degalų laikotarpis, kai vidutinės benzino ir dyzelino kainos buvo priartėjusios prie rekordų. Todėl valdžios sprendimas vertinamas kaip bandymas greitai sumažinti spaudimą vairuotojams ir verslui, tačiau dėl jo poveikio biudžetui bei rinkos iškraipymo rizikų diskusijos greičiausiai nesibaigs.

    „Jau šį savaitgalį degalinėse kainos bus mažesnės, o sutaupymas turėtų siekti apie 0,28–0,30 euro už litrą“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

  • „BP“ grąžina degalų nuolaidas: kas gaus pigesnį benziną ir dyzeliną ir kiek realiai sutaupys

    Lenkijoje fiksuojant naujus degalų kainų rekordus, vairuotojai vis dažniau ieško būdų sutaupyti, o degalinių tinklai grąžina trumpalaikes nuolaidų kampanijas. Vietos rinkoje vidutinė 95 markės benzino kaina priartėjo prie maždaug 1,90 euro už litrą, dyzelinas – prie 2,10 euro už litrą, todėl net kelių centų nuolaida tampa apčiuopiama.

    Į šį foną sureagavo „BP“, nuo spalio 1 dienos atnaujinusi akciją, leidžiančią sutaupyti naudojantis mobiliąja programėle „BPme“. Nuolaida taikoma 95 markės benzinui ir dyzelinui, o jos dydis siekia apie 0,08 euro už litrą.

    Norint pasinaudoti pasiūlymu, programėlėje reikia aktyvuoti kuponą – tuomet nuolaida automatiškai pritaikoma atsiskaitant už degalus. Akcija galioja visą savaitę, įskaitant savaitgalius, tačiau vienam kuponui taikomas limitas – iki 50 litrų vieno apsipylimo metu.

    Pagal „BP“ pateikiamą skaičiavimą, įsipylus 50 litrų benzino ar dyzelino, sutaupoma apie 3,90 euro. Dalis vairuotojų tokias kampanijas vertina kaip realią pagalbą, tačiau ekspertai primena, kad didžiausią efektą lemia ne tik nuolaida, bet ir bazinė kaina skirtingose stotyse bei vairavimo įpročiai.

    Atskirą pasiūlymą „BP“ numatė ir automobiliams su suskystintomis naftos dujomis: programėlė suteikia apie 0,02 euro nuolaidą už litrą. Kuponai programėlėje atnaujinami periodiškai, o nuolaida skaičiuojama nuo kainos, kuri tuo metu rodoma kolonėlėje.

    Tokios nuolaidų schemos Europoje pastaraisiais metais tapo įprastos: degalinių tinklai skatina lojalumą programėlėmis, personalizuotais kuponais ir ribotais kiekiais, taip valdydami maržas ir srautus. Vairuotojams tai reiškia vieną taisyklę – prieš pilantis degalus verta pasitikrinti kuponų sąlygas, limitus ir ar nuolaida taikoma konkrečiam degalų tipui.

  • Iraną supurtęs karas smogė Europai: kai kur 50 litrų bakui reikia net 15,4 proc. algos

    Iraną supurtęs karas smogė Europai: kai kur 50 litrų bakui reikia net 15,4 proc. algos

    Degalų kainų šuolis Europoje po karo eskalacijos Irano regione vis aiškiau atsispindi gyventojų piniginėse. Kai kuriose šalyse 50 litrų dyzelino bako pripildymas jau sudaro dviženklę dalį minimalų atlyginimą gaunančio žmogaus mėnesio pajamų.

    Pagal Europos Komisijos skelbiamą ES savaitinį naftos biuletenį, vidutinės vartotojams taikomos kainos ES per kelis mėnesius išaugo reikšmingai. Skaičiuojama, kad benzino vidutinė litro kaina pakilo iki maždaug 2,092 euro, o dyzelino – iki 2,226 euro.

    Toks brangimas ypač jautriai paliečia mažas pajamas gaunančius namų ūkius, nes didesnę biudžeto dalį jie skiria būtinoms išlaidoms. Europos profesinių sąjungų instituto vyresnysis tyrėjas Torstenas Mülleris pabrėžia, kad transporto kaštai žemesnių pajamų grupėms tampa neproporcingai dideli.

    „Mažesnes pajamas gaunantys žmonės didesnę savo pajamų dalį išleidžia būtiniausioms reikmėms, tokioms kaip būstas, maistas ir transportas“, – sakė Torstenas Mülleris.

    Kur bakas kainuoja brangiausiai?

    Skirtingose Europos valstybėse 50 litrų bako kaina, lyginant su minimaliu mėnesio atlyginimu, skiriasi kardinaliai. Pavyzdžiui, Bulgarijoje 50 litrų dyzelino bakui gali prireikti apie 15,4 proc. minimalios mėnesio algos, kai Liuksemburge – apie 3,8 proc.

    Panaši tendencija matoma ir benzino segmente: dalyje šalių minimalų atlyginimą gaunantys žmonės turi skirti daugiau nei 10 proc. mėnesio pajamų vienam 50 litrų bakui. Tarp labiausiai pažeidžiamų išlieka kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės, kur atlyginimų lygis gerokai mažesnis, o degalų kainos dažnai skiriasi tik nežymiai.

    Kodėl skirtumai tokie dideli?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skirtumus labiausiai lemia ne vien degalų kainos, o minimalios algos dydis. Net jei dyzelino litras Bulgarijoje kainuoja tik šiek tiek pigiau nei turtingesnėse šalyse, pajamų atotrūkis reiškia, kad reali našta gyventojui tampa gerokai didesnė.

    Skaičiuojant perkamąją galią, skirtumai taip pat išlieka: šalyse, kur pragyvenimo lygis ir atlyginimai aukštesni, minimalus atlyginimas leidžia įsigyti gerokai daugiau degalų. Dėl to, net esant panašiam kainų lygiui degalinėse, socialinis poveikis skurdesnėse valstybėse būna smarkesnis.

    Rizikos darbo rinkai ir verslui

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch įspėja, kad degalų kainų šokas gali tapti ne tik buitine, bet ir ekonomine problema. Jos teigimu, regionuose, kur nėra patikimo viešojo transporto, žmonės gali būti priversti atsisakyti darbo vien todėl, kad kelionės į darbą tampa neįkandamos.

    „Kai vidutinė nuomos kaina jau viršija trečdalį minimalios algos, dar papildomai skirti apie 15 proc. viso atlyginimo degalams tampa tiesiog neįmanoma“, – sakė Esther Lynch.

    Analitikai pažymi, kad tokia dinamika stiprina infliacinį spaudimą ir per netiesioginius kanalus, nes brangesnis kuras didina logistikos ir paslaugų kainas. Valstybės dažniausiai reaguoja per laikinus akcizų sprendimus, paramą pažeidžiamiausiems ar viešojo transporto stiprinimą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje problemą spręsti gali tik pajamų augimas ir didesnis energetinis atsparumas.

  • Dyzelinas ES pasiekė rekordą: litras jau 2,24 euro, o kai kuriose šalyse perkopė 2,50

    Dyzelinas ES pasiekė rekordą: litras jau 2,24 euro, o kai kuriose šalyse perkopė 2,50

    Rekordinės kainos visoje ES

    Europos Sąjungos vidutinė dyzelino kaina degalinėse pasiekė naują rekordą ir pakilo iki 2,24 euro už litrą. Tai gerokai daugiau nei prieš karo Artimuosiuose Rytuose eskalaciją, kai vidurkis siekė 1,59 euro už litrą.

    Europos Komisijos skelbiamame savaitiniame naftos biuletenyje fiksuojama, kad dalyje valstybių kainų šuolis tapo istorinis. Naujas aukštumas pasiekė ir tokios šalys kaip Belgija, Italija, Rumunija bei Lenkija.

    Kur litras kainuoja brangiausiai

    Naujausi duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse dyzelino kaina perkopė 2,50 euro už litrą. Toks lygis užfiksuotas Danijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje, o Vokietijoje kaina pasiekė 2,44 euro už litrą.

    Belgijoje dyzelinas savaitės pradžioje vidutiniškai kainavo 2,43 euro už litrą, kai prieš savaitę buvo 2,39 euro. Italijoje kaina per savaitę pakilo maždaug 0,07 euro ir siekė 2,35 euro už litrą.

    Kodėl dyzelinas taip brangsta

    Kainas aukštyn stumia tiekimo sutrikimai ir geopolitinė įtampa, paveikusi svarbius energijos išteklių maršrutus. Tarp veiksnių minimas Hormūzo sąsiaurio pralaidumo sumažėjimas, taip pat trikdžiai Raudonojoje jūroje ir smūgiai naftos perdirbimo infrastruktūrai.

    Be tiekimo grandinės problemų, kainas palaiko ir aukštos Europos perdirbimo maržos, tai yra skirtumas tarp naftos kainos ir didmeninės pagamintų degalų vertės. Tokios maržos ypač reikšmingos dyzelinui, kurio paklausa išlieka didelė transporte ir žemės ūkyje.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir verslui

    Dyzelinas tebėra pagrindinis kuras kelių krovinių pervežimui ir daliai žemės ūkio technikos, todėl brangimas tiesiogiai kelia logistikos ir maisto grandinės sąnaudas. Tai reiškia spaudimą kainoms parduotuvėse, net jei pokytis neatsiranda iš karto.

    Europos Komisijos statistika apima mokesčius, kurie skirtingose šalyse sudaro reikšmingą galutinės kainos dalį ir vidutiniškai siekia apie 40 proc. Vis dėlto kai kurios valstybės taiko tikslines priemones atskiroms grupėms, todėl reali finansinė našta gali skirtis.

    „Šie kainų šuoliai labiausiai smogia namų ūkių biudžetams ir didina sąnaudas verslui, ypač transporto sektoriuje“, – teigiama Europos Komisijos skelbiamų savaitinių degalų kainų duomenų apžvalgose.

  • JAV spaudžia Europą dėl dyzelino atsargų: Vokietijai ir Prancūzijai grasina eksporto ribojimu

    JAV administracija paragino Vokietiją ir Prancūziją atlaisvinti avarines dyzelino atsargas, siekiant sumažinti pasaulines degalų kainas. Pasak agentūros „Reuters“, Vašingtonas perspėjo, kad priešingu atveju gali riboti dyzelino eksportą į šias šalis.

    Šaltinių teigimu, JAV pusė yra nepatenkinta, kad abi valstybės, amerikiečių vertinimu, ne iki galo įgyvendino ankstesnius įsipareigojimus dėl strateginių naftos ir naftos produktų rezervų panaudojimo. Toks spaudimas didina įtampą tarp sąjungininkų, nors oficialiai pabrėžiama bendrų veiksmų nauda.

    Ko siekia JAV?

    „Reuters“ nurodo, kad spaudimas Europai siejamas su JAV vidaus politika ir siekiu mažinti degalų kainas vartotojams. Šaltiniai taip pat mini prašymą Europos Sąjungai per artimiausius šešis mėnesius į rinką išleisti 120 mln. barelių dyzelino atsargų.

    „Europai naudinga bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, nes ieškome būdų didinti rafinuotų produktų pasiūlą ir mažinti vartotojų išlaidas“, – sakė JAV pareigūnas, kurį cituoja „Reuters“.

    Kodėl Europa labiau priklausoma?

    Agentūra pabrėžia, kad Europos priklausomybė nuo dyzelino tiekimo iš JAV išaugo po to, kai buvo apribotas importas iš Rusijos dėl karo Ukrainoje. Papildomą spaudimą rinkai sukėlė ir tiekimo sutrikimai iš Artimųjų Rytų, susiję su regioniniais konfliktais.

    Dėl šių veiksnių dyzelino pasiūla Europoje tapo jautresnė bet kokiems prekybos ar logistikos pokyčiams, o kainų svyravimai greičiau persiduoda vartotojams ir verslui. Rinka atidžiai stebi tiek strateginių rezervų naudojimo sprendimus, tiek galimus JAV eksporto apribojimus.