CP v2

Tag: Dehidratacija

  • Ne tik amžius: 5 kasdieniai įpročiai, kurie greitina lūpų senėjimą – kaip to išvengti

    Kodėl lūpos keičiasi bėgant metams

    Lūpų oda yra plonesnė nei daugelyje kitų veido vietų, o riebalinių liaukų joje mažiau, todėl ji greičiau išsausėja ir jautriau reaguoja į aplinką. Su amžiumi natūraliai lėtėja kolageno ir elastino gamyba, todėl lūpos gali prarasti putlumą, o aplink burną ryškėja smulkios raukšlelės.

    Prie pokyčių prisideda ir gilesni audiniai: laikui bėgant kinta veido kaulų struktūra, mažėja minkštųjų audinių atrama. Dėl to burnos sritis vizualiai „susitraukia“, o lūpų kontūras gali tapti ne toks ryškus kaip anksčiau.

    5 veiksniai, spartinantys lūpų senėjimą

    Rūkymas laikomas vienu stipriausių veiksnių, nes nuolat kartojami judesiai formuoja raukšleles, o prastesnė kraujotaka silpnina odos atsikūrimą. Be to, tabako dūmai didina oksidacinį stresą, kuris siejamas su greitesniu kolageno irimu.

    Ilgas buvimas saulėje be apsaugos taip pat turi didelę įtaką: ultravioletiniai spinduliai ardo kolageną ir elastiną, o lūpų oda neturi pakankamai natūralios apsaugos. Dėl to ilgainiui atsiranda sausumas, šiurkštumas ir ryškesnės raukšlelės aplink burną.

    Dehidratacija dažnai pastebima greičiausiai, nes lūpos netenka drėgmės ir atrodo plonesnės, labiau suskeldėjusios. Nors tai gali būti laikinas efektas, nuolatinis skysčių trūkumas kartu su sausu oru ar kondicionierių poveikiu didina diskomfortą ir pažeidžiamumą.

    Ryškus svorio kritimas gali sumažinti veido minkštųjų audinių apimtį, todėl burnos zona atrodo „tuštesnė“, o lūpų putlumas mažėja. Tokie pokyčiai ypač matomi, jei svoris krenta greitai, nes oda ir atraminiai audiniai nespėja prisitaikyti.

    Mityba, kurioje daug cukraus ir sočiųjų riebalų, siejama su didesniu uždegiminiu fonu ir prastesne odos būkle. Kai trūksta baltymų, vitaminų ir mineralų, lėčiau vyksta odos regeneracija, o lūpų paviršius lengviau sudirgsta ir šerpetoja.

    Ką daryti, kad lūpos atrodytų sveikiau

    Kasdienė apsauga nuo saulės yra viena efektyviausių priemonių: verta rinktis lūpų balzamą su SPF ir jį atnaujinti, ypač būnant lauke. Šaltuoju sezonu papildomai padeda apsauga nuo vėjo ir staigių temperatūros pokyčių.

    Drėkinimas veikia dviem kryptimis: svarbu gerti pakankamai skysčių, o išoriškai naudoti lūpų priemones su drėkinančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, hialurono rūgštimi ar keramidais. Jei lūpos linkusios skilinėti, agresyvių šveitiklių ir dažnų dirginančių priemonių geriau vengti.

    Atsisakius rūkymo paprastai gerėja odos kraujotaka ir mažėja papildomas audinių dirginimas, o tai gali prisidėti prie lygesnės burnos srities išvaizdos. Jei estetinis pokytis jau ryškus, dermatologai ar estetinės medicinos specialistai gali pasiūlyti procedūras, pavyzdžiui, užpildus, tačiau pirmiausia rekomenduojama susitvarkyti kasdienius įpročius.

  • Saulės nudegėte? Šių klaidų nedarykite – gydytojai įspėja, kas būklę smarkiai pablogins

    Saulės nudegimas – tai odos pažeidimas nuo ultravioletinių spindulių, kuris dažniausiai pasireiškia paraudimu, skausmu ir karščio pojūčiu. Esant stipresniam nudegimui gali atsirasti pūslės, o kartu pasireikšti galvos skausmas, pykinimas ar silpnumas.

    Specialistai pabrėžia, kad pirmasis žingsnis – kuo greičiau pasitraukti iš saulės ir pridengti odą lengvais, orui pralaidžiais drabužiais. Tai padeda stabdyti tolesnį odos pažeidimą ir mažina uždegiminę reakciją.

    Odos vėsinimas turėtų būti švelnus: tinka vėsus dušas ar vonia maždaug 10 minučių, taip pat švarus rankšluostis, sudrėkintas vėsiu vandeniu. Svarbu nevėsinti agresyviai, kad neatsirastų papildomas dirginimas.

    Po vėsinimo rekomenduojama drėkinti odą raminamuoju losjonu ar geliu, pavyzdžiui, su alaviju arba kalaminu. Priemonę galima trumpam atšaldyti šaldytuve, tačiau jos negalima tepti ant atvirų žaizdų ar stipriai pažeistos odos.

    Jei skauda, gali padėti nereceptiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, arba paracetamolis, laikantis vartojimo instrukcijų. Taip pat svarbu gerti daugiau vandens, nes nudegus ir perkaitus organizmas greičiau netenka skysčių.

    Esant pūslėms, jų liesti ar pradurti nereikėtų, nes jos veikia kaip natūrali apsauga ir mažina infekcijos riziką. Jei pūslė netyčia pratrūko, pažeistą vietą verta švelniai nuplauti, nusausinti ir uždengti steriliu, neprilimpačiu tvarsčiu.

    Gydytojai įspėja vengti veiksmų, kurie gali smarkiai pabloginti būklę. Karštas dušas ar vonia sustiprina skausmą ir dirginimą, o tiesiogiai prie odos glaudžiamas ledas gali sukelti papildomą audinių pažeidimą.

    Taip pat nerekomenduojama tepti odos riebiais produktais, tokiais kaip vazelinas ar aliejai, nes jie gali sulaikyti šilumą ir didinti uždegimą. Atsargiai reikėtų rinktis ir vietinius nuskausminamuosius su benzokainu, kadangi kai kuriems žmonėms jie sukelia alergines reakcijas.

    Dirginimą didina aptempti drabužiai ir aktyvios kosmetinės priemonės, ypač turinčios alkoholio, retinolio ar kitų stipriai veikiančių medžiagų. Nudegusiai odai geriausiai tinka kuo paprastesnė, raminanti priežiūra, kol ji atsistato.

    Jei nudegimas labai stiprus, išplitęs dideliame kūno plote, atsiranda didelės pūslės, pakyla temperatūra, ima pykinti, svaigsta galva ar pasireiškia dehidratacijos požymiai, patariama kreiptis į medikus. Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms tokie simptomai gali progresuoti greičiau, todėl delsti nereikėtų.

  • Karštyje dingsta apetitas: gydytoja paaiškino, ką organizmas daro, kad išgyventų

    Karštomis dienomis dalis žmonių pastebi, kad apetitas smarkiai sumažėja arba visai dingsta. Medikai tai sieja ne su įnoriais, o su fiziologija: organizmas pirmiausia stengiasi palaikyti stabilią kūno temperatūrą ir apsisaugoti nuo perkaitimo.

    Termoreguliaciją daugiausia koordinuoja pagumburis, dažnai vadinamas kūno termostatu. Kai aplinkos temperatūra kyla, kūnas aktyvina vėsinimosi mechanizmus, pavyzdžiui, prakaitavimą ir šilumos atidavimą per odą.

    Norėdamas greičiau atvėsti, organizmas gali perskirstyti kraujotaką: daugiau kraujo nukreipiama į odą, o virškinimo sistema laikinai lieka antrame plane. Virškinimas reikalauja energijos ir didina vadinamąją termogenezę, todėl karštyje kūnui „naudingiau“ mažinti valgymo poreikį.

    Keičiasi ir hormoniniai signalai, susiję su alkiu bei sotumu. Tyrimai rodo, kad aukštesnė temperatūra gali slopinti alkio hormoną greliną, o sotumo signalus stiprinantys mechanizmai gali tapti aktyvesni, todėl noras valgyti sumažėja net įprastu metu.

    Dar vienas veiksnys – troškulio ir alkio pojūčių painiojimas. Perkaitus organizmui, skysčiai tampa prioritetu, tačiau ne visi laiku pajunta dehidratacijos signalus, todėl atsiranda silpnumas, vangumas, galvos skausmas ar lengvas pykinimas, kurie papildomai slopina apetitą.

    Medikai pataria karštyje nesistengti valgyti didelių ir riebių porcijų, jei jų nesinori, bet užtikrinti, kad organizmas gautų maistinių medžiagų. Dažniausiai geriau tinka mažesnės, lengvesnės porcijos ir produktai, kuriuose daug vandens.

    Praktiškai tai gali būti natūralus jogurtas, vaisiai, daržovės, lengvos salotos ar sriubos, taip pat baltyminiai užkandžiai, kurie neapsunkina virškinimo. Svarbiausia – reguliariai gerti vandenį ir stebėti savijautą, ypač jei karštis sukelia mieguistumą, svaigimą ar širdies plakimą.

    „Jei apetitas dingo, verta savęs paklausti, ar tikrai nesate alkani, ar tiesiog perkaitote – tuomet pirmiausia reikia atvėsti ir atstatyti skysčius“, – pabrėžia gydytoja.

  • Pediatrė įspėja: per karščius vaikams pavojingiausia ne saulės nudegimas – štai kas išduoda šilumos smūgį

    Per karščius didžiausia rizika vaikams dažnai kyla ne dėl saulės nudegimo, o dėl perkaitimo ir šilumos smūgio. Gydytojai pabrėžia, kad šilumos smūgis yra sunkiausia perkaitimo forma, galinti kelti tiesioginę grėsmę gyvybei, todėl delsimas čia ypač pavojingas.

    Šilumos smūgis vystosi tada, kai organizmas nebesugeba atvėsti, o dėl skysčių netekimo sutrinka termoreguliacija. Tokiu atveju kūno temperatūra gali pakilti virš 40 laipsnių, o labiausiai nukenčia centrinė nervų sistema.

    Požymiai, kurių negalima ignoruoti

    Vienas pavojingiausių signalų yra labai aukšta kūno temperatūra, ypač jei ji sparčiai kyla po buvimo kaitroje ar intensyvaus fizinio aktyvumo. Taip pat įtarti šilumos smūgį reikėtų, jei oda tampa karšta, paraudusi, o prakaitavimo beveik nėra.

    Perkaitimas gali pasireikšti sąmonės sutrikimais: vaikas gali būti sutrikęs, dezorientuotas, neįprastai irzlus arba, priešingai, apatiškas. Sunkesniais atvejais pasireiškia traukuliai, gali sutrikti kvėpavimas, padažnėti širdies plakimas.

    Jei matote tokius simptomus po buvimo karštyje, jų negalima nurašyti nuovargiui ar „perkaistai dienai“. Šilumos smūgis gali progresuoti greitai, o komplikacijos apima dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir vidaus organų veiklos sutrikimus.

    Kada tai dar tik perkaitimas?

    Ankstyvesnėje stadijoje dažniau pasitaiko intensyvus troškulys, galvos skausmas, silpnumas, mieguistumas, gausus prakaitavimas. Tai ženklas, kad kūnui per karšta ir būtina nedelsiant nutraukti aktyvumą, ieškoti vėsos bei gerti skysčius.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad jei per 15–30 minučių atvėsinus ir pagirdžius vaiko būklė negerėja, reikia vertinti, ar situacija neperėjo į šilumos smūgį. Tokiu atveju svarbiausia ne laukti, o veikti.

    Pirmoji pagalba: ką daryti iš karto

    Pirmiausia vaiką reikia perkelti į vėsią vietą: pavėsį, gerai vėdinamą patalpą, prie ventiliatoriaus ar kondicionieriaus. Reikėtų nuvilkti nereikalingus drabužius ir sudaryti sąlygas kuo greičiau mažėti kūno temperatūrai.

    Toliau būtina aktyviai vėsinti kūną: vėsiu vandeniu po dušu, vonioje arba šluostant drėgnu audiniu, ypač kaklą, pažastis, kirkšnis. Svarbu stebėti, ar oda nustoja būti karšta, tačiau nereikia naudoti ledinio vandens, jei vaikas dreba.

    Jei vaikas sąmoningas ir gali nuryti, duokite vandens mažais gurkšniais, dažnai ir po nedaug. Gėrimas turi būti vėsus, bet ne ledinis, o prievarta sugirdyti didelį kiekį iš karto nerekomenduojama.

    Jei įtariate šilumos smūgį arba matote sąmonės sutrikimą, traukulius, labai aukštą temperatūrą ar vaikas neprakaituoja, reikia kviesti greitąją pagalbą. Kol ji atvyksta, vaiką paguldykite, stebėkite kvėpavimą ir pulsą, o jei vemia ar praranda sąmonę, verskite ant šono.

    „Neduokite karščiavimą mažinančių vaistų, tokių kaip ibuprofenas ar paracetamolis, nes šilumos smūgio atveju jie temperatūros nemažina ir gali pakenkti“, – pabrėžia medikai, kalbėdami apie dažniausiai daromas klaidas.

    Kur slypi didžiausia rizika

    Ypač pavojingos situacijos susidaro uždarose erdvėse, kurios greitai įkaista, pavyzdžiui, automobilyje. Net trumpas vaiko palikimas stovinčiame automobilyje saulėje gali lemti labai greitą būklės blogėjimą, nes temperatūra viduje pakyla per minutes.

    Didžiausios rizikos grupėje yra kūdikiai ir vaikai iki 3 metų, nes jų organizmas greičiau netenka skysčių, o termoreguliacijos mechanizmai dar nesubrendę. Didesnė rizika taikoma ir vaikams, turintiems lėtinių ligų, taip pat neseniai persirgusiems, kai organizmo atsargos atsistatymui dar ribotos.

    Net ir normalizavus savijautą po perkaitimo, artimiausias 1–2 dienas rekomenduojama riboti aktyvumą, užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą ir vengti pakartotinio buvimo kaitroje. Dauguma vaikų, gavę tinkamą pagalbą laiku, per 24–36 valandas visiškai atsigauna, tačiau kritinėse situacijose lemiamas yra greitis.

  • Šis egzotiškas gėrimas per karščius gali padėti geriau nei vanduo: kada jis netinka

    Karščio bangoms užklupus organizmas greičiau netenka skysčių ir elektrolitų, todėl vien vandens kartais nepakanka. Vienas dažniausiai minimų natūralių pasirinkimų yra kokosų vanduo, gaunamas iš jaunų žalių kokosų, ir neretai vadinamas lengvu izotoniniu gėrimu.

    Kokosų vandenyje natūraliai yra kalio, taip pat šiek tiek natrio, magnio, kalcio ir fosforo, todėl jis gali būti naudingas po prakaitavimo, lengvo fizinio krūvio ar ilgiau būnant kaitroje. Vis dėlto jis nėra „stebuklingas“ pakaitalas, o jo sudėtis skiriasi priklausomai nuo produkto, todėl svarbu vertinti etiketę.

    Kas iš tiesų naudinga karštyje?

    Karštomis dienomis svarbiausia – reguliarus skysčių vartojimas ir druskų pusiausvyra, ypač jei gausiai prakaituojama. Paprastas vanduo išlieka pagrindu, tačiau papildomi elektrolitai gali būti aktualūs sportuojant, dirbant lauke ar patiriant didesnį krūvį.

    Kokosų vanduo paprastai turi daugiau kalio nei įprastas vanduo, o kalis svarbus raumenų funkcijai ir nervinių impulsų perdavimui. Dėl natūralaus salstelėjimo jį kai kuriems žmonėms lengviau gerti, todėl praktikoje tai gali padėti suvartoti daugiau skysčių.

    Kaip įtraukti į mitybą?

    Dažniausiai kokosų vanduo geriamas atšaldytas, vietoj dalies įprastų gėrimų. Jis taip pat tinka kaip pagrindas vaisiniams kokteiliams, pavyzdžiui, su arbūzu ar braškėmis, laimu ir mėtomis, kai norisi ne tik skysčių, bet ir gaivos.

    Renkantis produktą verta atkreipti dėmesį, kad tai būtų kokosų vanduo be pridėtinio cukraus, kvapiųjų medžiagų ar perteklinių priedų. Kai kurie gėrimai rinkoje yra kokosų vandens mišiniai, todėl jų maistinė vertė ir cukrų kiekis gali būti visai kitoks.

    Kada kokosų vanduo gali netikti?

    Nors kokosų vanduo daugeliui yra saugus, jis ne visada geriausias pasirinkimas. Dėl palyginti didesnio kalio kiekio atsargumo reikia žmonėms, turintiems inkstų funkcijos sutrikimų ar gydytojo nurodytų kalio ribojimų.

    Taip pat verta pasitarti su medikais, jei yra elektrolitų pusiausvyros sutrikimų, vartojami vaistai, veikiantys kalio kiekį, ar pasireiškia alerginės reakcijos. Kasdieniam vartojimui dažnai rekomenduojama saikinga porcija, pavyzdžiui, viena–dvi stiklinės, tačiau individualūs poreikiai priklauso nuo krūvio, mitybos ir sveikatos būklės.

  • Karščių banga smogia senjorams: gydytojai įspėja, ką daugelis daro kasdien ir rizikuoja sveikata

    Karščių banga smogia senjorams: gydytojai įspėja, ką daugelis daro kasdien ir rizikuoja sveikata

    Karščių metu rizika išauga

    Per karščius daugelis vyresnio amžiaus žmonių stengiasi laikytis įprastos dienotvarkės: ankstyvi pusryčiai, trumpas apsipirkimas, vaistinė ar pasivaikščiojimas. Tačiau medikai pabrėžia, kad karščių bangos metu net nedidelis fizinis krūvis gali baigtis silpnumu, galvos svaigimu ar pavojingu organizmo perkaitimu.

    Didžiausia klaida – planuoti reikalus pačiu karščiausiu paros metu, kai saulė intensyviausia. Sveikatos specialistai primena, kad kaitra veikia ne tik termometro rodmenys: saulėje ir tvankiose vietose juntamoji temperatūra gali būti gerokai aukštesnė, todėl organizmas praranda daugiau skysčių ir greičiau perkaista.

    Kodėl vyresniems žmonėms sunkiau

    Su amžiumi silpnėja natūrali termoreguliacija: organizmui tampa sunkiau atiduoti šilumos perteklių, prakaitavimas gali būti mažiau efektyvus. Kraujotakos sistema taip pat ne visuomet pakankamai greitai prisitaiko, todėl šilumos atidavimas per odą gali būti lėtesnis.

    Riziką didina ir lėtinės ligos bei vartojami vaistai. Vyresni nei 65 metų žmonės dažniau susiduria su aukštu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, širdies, inkstų ar kvėpavimo sistemos ligomis, o kai kurie vaistai gali paveikti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, kraujospūdį ar prakaitavimą.

    Kasdienis įprotis, kuris per karščius pavojingas

    Medikai atkreipia dėmesį, kad rizikinga tampa net ir trumpa kelionė iki parduotuvės, ypač jei tenka stovėti eilėje, nešti pirkinius ar grįžti įkaitusiu šaligatviu. Papildomą grėsmę kelia ir tvankus viešasis transportas, kuriame organizmas dar greičiau netenka skysčių.

    Saugiausia svarbiausius reikalus perkelti į ankstyvą rytą arba vėlesnę popietę, kai temperatūra pradeda kristi. Jei įmanoma, verta apsipirkti iš anksto, prašyti artimųjų pagalbos arba rinktis pristatymą į namus, ypač per įspėjimus dėl karščio.

    Pagrindinis pavojus – dehidratacija ir perkaitimas

    Vienas didžiausių karščio pavojų senjorams – dehidratacija, nes troškulio jausmas su amžiumi gali būti silpnesnis. Dėl to žmogus gali gerti per mažai net tada, kai organizmui jau trūksta skysčių, o pirmieji simptomai dažnai būna neryškūs ir lengvai supainiojami su nuovargiu.

    Įspėjamieji ženklai gali prasidėti nuo galvos skausmo, mieguistumo, silpnumo, galvos svaigimo, pykinimo ar sausumo burnoje. Taip pat gali sumažėti šlapinimasis, padažnėti širdies plakimas, atsirasti nestabili eisena ar dezorientacija, o tai ypač pavojinga, jei žmogus yra vienas.

    Jei asmuo tampa sutrikęs, labai įkaista, nustoja prakaituoti nepaisant karščio, alpsta, vemia ar jam pasidaro sunku kvėpuoti, delsti negalima. Tokiais atvejais būtina skubiai kviesti medikus, nes šilumos smūgis yra gyvybei pavojinga būklė.

    Kol atvyksta pagalba, rekomenduojama žmogų perkelti į vėsesnę, pavėsingą vietą, atlaisvinti drabužius, vėsinti kūną drėgnu audiniu. Skysčius reikėtų duoti mažais gurkšniais, jei žmogus sąmoningas ir gali saugiai nuryti.

    Specialistai primena, kad karštis nebūtinai reiškia užsidarymą namuose, tačiau reikalauja pakeisti dienos ritmą. Net toks pats pasivaikščiojimas ryte gali būti saugus ir naudingas, o vėliau dieną tapti per dideliu krūviu, todėl planavimas per karščius yra svarbiausia prevencija.

  • Karščiai ir „vasaros penio“ mitas: urologai paaiškina, kas iš tiesų vyksta kūne

    Socialiniuose tinkluose ir bulvarinėje žiniasklaidoje vėl plinta teiginiai, esą per karščius vyrams „padidėja“ lytinis organas. Šis reiškinys dažnai vadinamas „vasaros peniu“, tačiau medikai pabrėžia, kad tai nėra tikras audinių augimas ar ilgalaikis pokytis.

    Urologų vertinimu, kalbama apie laikiną išvaizdos ir pojūčio pasikeitimą, kurį lemia normalios organizmo termoreguliacijos reakcijos. Panašūs efektai matomi ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, karštyje gali tinti pirštai, labiau išryškėti venos, parausti veidas.

    Kas vyksta kūne per karštį

    Žmogaus organizmas siekia palaikyti stabilią vidinę temperatūrą, todėl esant dideliam karščiui aktyvina šilumos atidavimo mechanizmus. Vienas svarbiausių jų yra kraujagyslių išsiplėtimas, kai daugiau kraujo nukreipiama arčiau odos paviršiaus, kad šiluma būtų lengviau išsklaidoma.

    Tokiu pat principu reaguoja ir lytinių organų kraujotaka. Kadangi šioje srityje yra tankus kraujagyslių tinklas, šilumoje padidėjęs kraujo pritekėjimas ramybės būsenoje gali sukelti nežymų patinimą ir vizualiai sudaryti įspūdį, jog organas atrodo didesnis ar sunkesnis.

    Kodėl tai tik laikinas efektas

    Medikai pabrėžia, kad tikro anatominio padidėjimo karštis nesukelia, nes audiniai neauga vien dėl temperatūros. Pokytis išnyksta, kai žmogus atvėsta: pavyzdžiui, pabuvus vėsesnėje patalpoje, įsijungus kondicionieriui ar nusiprausus vėsiu dušu.

    Atvėsus aplinkai, organizmas įjungia priešingą reakciją: kraujagyslės susiaurėja, kraujotaka labiau telkiama gilesniuose audiniuose ir vidaus organuose. Dėl to lytinių organų išvaizda grįžta į įprastą, o žiemą ar šaltyje kai kuriems vyrams jie gali atrodyti mažesni.

    Ką svarbiausia prisiminti per karščius

    Specialistai ragina nepasitikėti antraštėmis, žadančiomis nemokamą ar ilgalaikį „padidėjimą“ per vasaros karščius. Jei atsiranda skausmas, ryškus patinimas, odos paraudimas, karščiavimas ar šlapinimosi sutrikimai, tai gali būti visai kitos būklės požymiai, dėl kurių vertėtų kreiptis į gydytoją.

    Per karščius didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas bendrai savijautai: pakankamam skysčių vartojimui, perkaitimo prevencijai ir poilsiui pavėsyje. Tai svarbu ne tik komfortui, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemos apkrovos mažinimui, nes kaitra organizmui yra realus stresas.

  • Ilgas skrydis lėktuvu: pasirinkta vieta gali pakeisti savijautą – štai ką pataria ekspertai

    Ilgas skrydis lėktuvu: pasirinkta vieta gali pakeisti savijautą – štai ką pataria ekspertai

    Ilgas skrydis lėktuvu daugeliui tampa išbandymu ne tik dėl nuovargio, bet ir dėl miego kokybės, dehidratacijos ar kojų tinimo. Aviacijos ir medicinos specialistai pabrėžia, kad didelę reikšmę turi tiek pasirinkta vieta salone, tiek tai, kaip elgiatės skrydžio metu.

    Jei jautriai reaguojate į turbulenciją, dažniausiai patogiausia jaustis ties sparnais, kur lėktuvo judesiai paprastai mažiau juntami. Norintiems ramesnės aplinkos verta dairytis vietų arčiau priekinės salono dalies, kur neretai būna mažiau variklių keliamo triukšmo.

    Kelias valandas sėdint vienoje padėtyje lėtėja kraujotaka, ypač kojose, todėl gali atsirasti tinimas ir sunkumo jausmas. Kai kuriais atvejais ilgalaikis nejudrumas siejamas su didesne giliųjų venų trombozės rizika, todėl vien tik patogi kėdė problemos neišsprendžia.

    Per ilgesnius skrydžius rekomenduojama reguliariai pajudėti: jei įmanoma, atsistoti ir trumpai praeiti salonu, o sėdint atlikti paprastus pėdų ir blauzdų pratimus. Žmonėms, kuriems dažniau tinsta kojos ar yra kitų kraujotakos rizikos veiksnių, gali praversti kompresinės kojinės, tačiau dėl jų pasirinkimo saugiausia pasitarti su sveikatos specialistu.

    Jei turite širdies ir kraujagyslių ligų ar kitų lėtinių sveikatos sutrikimų, prieš kelionę verta pasitarti su gydytoju. Tokia konsultacija ypač svarbi planuojant tarpžemyninius skrydžius, kai vienu metu susiduria ir ilgas sėdėjimas, ir didesnis organizmo nuovargis.

    Kaip pasiruošti miegui salone?

    Miegui lėktuve dažniausiai trukdo šviesa, kitų keleivių garsai ir bendras salono šurmulys. Todėl praktiški sprendimai yra akių kaukė ir triukšmą slopinančios ausinės, kurios gali padėti greičiau užmigti ir pagerinti poilsio kokybę.

    Pravartu pasirūpinti ir įkrautu telefonu bei papildoma baterija. Nors daugelyje lėktuvų yra įkrovimo lizdų, jie ne visada veikia taip, kaip tikimasi, o persėdimuose išsikrovęs telefonas dažnai tampa papildomo streso priežastimi.

    Vanduo ir alkoholis: ką svarbu žinoti?

    Lėktuvo salone oras yra gerokai sausesnis nei įprastai, todėl organizmas greičiau netenka skysčių. Dehidratacija gali pasireikšti troškuliu, galvos skausmu, didesniu nuovargiu, taip pat išsausėjusia oda ir gleivinėmis, todėl vandenį verta gurkšnoti reguliariai, nelaukiant stipraus troškulio.

    Alkoholis skrydžio metu dažnai atrodo kaip būdas atsipalaiduoti, tačiau jis gali stiprinti dehidrataciją ir bloginti miego kokybę. Panašiai ir dideli kofeino kiekiai kai kuriems žmonėms apsunkina poilsį, todėl ilgo skrydžio dieną pravartu rinktis saikingai.

    Jet lagas: kodėl į rytus sunkiau?

    Kertant kelias laiko juostas dažnai pasireiškia jet lagas, kuris siejamas su sutrikusiu paros ritmu. Dažniausi požymiai yra mieguistumas dieną, sunkumai užmigti naktį, suprastėjusi koncentracija ir bendras išsekimas.

    Pastebima, kad kelionės į rytus daugeliui būna sunkesnės nei į vakarus, nes organizmui sudėtingiau „paankstinti“ miegą. Padėti gali keli paprasti įpročiai: išsimiegoti prieš kelionę, skrydžio metu vengti alkoholio, o atvykus kuo greičiau prisitaikyti prie vietinio miego ir valgymo laiko.

  • Per karščius ledinis vanduo gali pakenkti: gydytojai paaiškino, ką rinktis vietoj jo

    Per karščius ledinis vanduo gali pakenkti: gydytojai paaiškino, ką rinktis vietoj jo

    Karštą dieną stiklinė ledinio vandens atrodo greičiausias būdas atsigaivinti, tačiau medikai primena, kad toks pasirinkimas ne visada naudingas. Kai oro temperatūra perkopia 30 laipsnių, organizmui dažnai geriau tinka kambario temperatūros arba tik lengvai atvėsintas vanduo.

    Staiga išgėrus labai šalto gėrimo, kraujagyslės gali trumpam susiaurėti, o kūnas patiria temperatūrinį stresą. Dėl to atsigavimo jausmas gali būti apgaulingas: troškulys lyg ir sumažėja, bet realus skysčių poreikis išlieka, todėl per dieną neretai išgeriama mažiau vandens, nei reikėtų.

    Gydytojai pabrėžia, kad šiltesnis vanduo paprastai lengviau toleruojamas, gali greičiau pasisavinti ir netrikdo termoreguliacijos taip stipriai kaip ledinis. Paradoksalu, bet staigus atšaldymas gali pasiųsti kūnui signalą, kad reikia šilti, todėl po kurio laiko gali pasidaryti dar karščiau.

    Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms toks šokas gali būti ypač nepageidaujamas, nes papildomai apkrauna kraujotaką. Specialistai atkreipia dėmesį, kad dideli temperatūrų kontrastai kai kuriais atvejais gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl karščio metu patariama vengti ypač šaltų gėrimų.

    Per karščius svarbiausia yra nuoseklus skysčių vartojimas visą dieną, o ne vienkartinis didelis kiekis. Dažnai rekomenduojama rinktis vandenį, o gausiai saldintus gėrimus vartoti saikingai, nes cukrus gali apsunkinti savijautą ir dar labiau skatinti troškulį.

    Jei gausiai prakaituojama, ilgai būnama saulėje ar aktyviai sportuojama, organizmui gali prireikti ne tik vandens, bet ir elektrolitų. Tokiais atvejais gali padėti geriamieji rehidratacijos tirpalai arba elektrolitų gėrimai, o geriausia strategija – gerti reguliariai ir stebėti savo savijautą.

  • Per karščius šis gėrimas gali smogti širdžiai: kardiologai įspėja dėl populiaraus įpročio

    Per karščio bangas daugelis instinktyviai griebiasi ledinio vandens ar gėrimų su ledu, tačiau medikai primena, kad toks pasirinkimas ne visada yra saugus. Staigus temperatūros kontrastas gali sukelti organizmui šiluminį šoką ir papildomą krūvį širdies bei kraujagyslių sistemai.

    Žmogui įkaitus, labai šaltas gėrimas gali staiga susiaurinti kraujagysles ir pakeisti širdies darbo ritmą, o jautresniems asmenims sukelti nemalonius simptomus. Dažniausiai tai pasireiškia aštriu skausmu veido ančiuose ar gerklėje, šaltkrėčiu, diskomfortu skrandyje, galvos svaigimu ar staigiu kraujospūdžio kritimu.

    Didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kurie turi širdies ritmo sutrikimų, serga išemine širdies liga, patiria padidėjusį kraujospūdį arba yra dehidratavę. Tokiais atvejais staigus atšaldymas gali išprovokuoti rimtesnius ritmo sutrikimus, o kraštutinėmis situacijomis prisidėti prie ūmių širdies įvykių.

    Kas geriau nei ledas?

    Specialistai karštyje dažniau rekomenduoja rinktis vėsesnius, bet ne ledinius gėrimus, artimesnius kūno temperatūrai, ir gerti mažais gurkšniais. Toks įprotis padeda tolygiau atvėsinti organizmą ir išvengti staigių reakcijų.

    Kasdieniam skysčių papildymui tinkamiausias pasirinkimas išlieka vanduo, ypač jei žmogus daug prakaituoja ar aktyviai juda. Karštomis dienomis skysčių poreikis paprastai išauga, todėl verta gerti reguliariai, nelaukiant troškulio.

    Ką riboti per karščius?

    Per kaitrą pravartu atsargiau vertinti alkoholį, nes jis skatina skysčių netekimą ir gali apsunkinti termoreguliaciją. Taip pat nereikėtų piktnaudžiauti stipria kava, energetiniais ir labai saldžiais gėrimais, kurie daliai žmonių gali didinti širdies ritmą, kelti kraujospūdį ir trukdyti efektyviai atkurti skysčių balansą.

    Papildomai prie vandens gali padėti vandeningi vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, arbūzai, melionai, braškės, persikai ar citrusiniai vaisiai. Vis dėlto, jei karštyje atsiranda krūtinės skausmas, stiprus silpnumas, alpimo jausmas ar sutrinka širdies ritmas, reikėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.