Pakankamas skysčių vartojimas yra vienas paprasčiausių kasdienių įpročių, padedančių organizmui veikti stabiliai: vanduo dalyvauja medžiagų pernašoje, termoreguliacijoje ir šalinant apykaitos produktus. Skysčiai nuolat prarandami su šlapimu, prakaitu, išmatomis ir kvėpuojant, todėl jų atsargas reikia nuosekliai papildyti.
Dehidratacija išsivysto tada, kai skysčių netenkama daugiau, nei jų gaunama. Be troškulio gali pasireikšti galvos skausmas, silpnumas, svaigimas, burnos džiūvimas, o šlapimas neretai patamsėja ir jo kiekis sumažėja. Vis dėlto vien tik šie simptomai neleidžia tiksliai nustatyti priežasties, todėl užsitęsus negalavimams svarbu įvertinti ir kitas galimas būkles.
Vyresniame amžiuje troškulio pojūtis dažnai susilpnėja, todėl senjorai yra labiau pažeidžiami, ypač karštomis dienomis. Prie skysčių trūkumo gali prisidėti ir sąmoningas gėrimo ribojimas dėl baimės dažniau lankytis tualete, nors tai gali padidinti silpnumo ir galvos svaigimo tikimybę.
Kaip skysčių trūkumas veikia kraujotaką?
Esant ryškesnei dehidratacijai gali sumažėti cirkuliuojančio kraujo tūris, todėl organizmas bando kompensuoti padažnėjusiu širdies plakimu. Tuomet gali atsirasti širdies permušimai, svaigimas ar net alpimas, o sunki dehidratacija kai kuriais atvejais reikalauja skubios medicinos pagalbos.
Tačiau kiekvieno kraujospūdžio šuolio aiškinti vien vandens stygiumi nėra tikslu. Pakankamas skysčių vartojimas nepakeičia arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo, taip pat nėra garantija, kad pavyks išvengti insulto, jei kiti rizikos veiksniai lieka nekontroliuojami.
Kiek vandens laikoma pakankamu?
Europos maisto saugos institucijų gairėse dažnai nurodoma, kad pakankamas bendras vandens suvartojimas suaugusiesiems yra apie 2 litrai per dieną moterims ir apie 2,5 litro vyrams. Svarbu tai, kad šis kiekis apima ne tik gėrimus, bet ir vandenį, gaunamą su maistu, pavyzdžiui, sriubomis, jogurtu, vaisiais ir daržovėmis.
Šie orientyrai taikomi esant vidutinei temperatūrai ir įprastam fiziniam aktyvumui, tačiau realus poreikis skiriasi. Karštis, intensyvus prakaitavimas, karščiavimas, nėštumas ir žindymas paprastai didina skysčių poreikį, o kai kurios sveikatos būklės gali lemti individualias gydytojo rekomendacijas.
Kas tinka, o kas ne?
Pagrindiniu pasirinkimu išlieka paprastas vanduo, tačiau prie skysčių balanso prisideda ir nesaldinta arbata, saikingai vartojama kava ar pienas. Įprastai nėra pagrindo kiekvieną kavos puodelį traktuoti kaip skysčių deficitą, jei bendras suvartojamas skysčių kiekis per dieną yra pakankamas.
Vaisių sultys neturėtų pakeisti vandens visai dienai, nes net ir be pridėtinio cukraus jos suteikia nemažai natūralių cukrų bei kalorijų. Kai kuriose mitybos rekomendacijose pabrėžiama, kad sulčių ir glotnučių porcija turėtų būti ribojama iki maždaug 150 mililitrų per dieną, geriausia vartojant su maistu.
Praktiškai padeda paprasti įpročiai: stiklinė vandens darbo vietoje, gertuvė krepšyje ir skysčių paskirstymas per visą dieną. Nėra racionalu visos dienos trūkumo kompensuoti vėlai vakare, nes tai gali sutrikdyti miegą ir didinti naktinių prabudimų tikimybę.
Žmonės, kuriems gydytojas rekomendavo riboti skysčius, pavyzdžiui, dėl širdies ar inkstų ligų, turėtų laikytis individualių nurodymų. Tokiais atvejais savarankiškas staigus skysčių didinimas gali būti žalingas.
Staiga atsiradęs ypač stiprus galvos skausmas, kalbos sutrikimas, veido asimetrija ar vienos kūno pusės silpnumas neturėtų būti nurašomi dehidratacijai. Tai gali būti insulto požymiai, todėl būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą telefonu 112.
Leave a Reply