CP v2

Tag: Dehidratacija

  • Rotavirusas vaikams: šių klaidų nedarykite – gydytojai įspėja apie greitą dehidrataciją

    Rotavirusinė infekcija, dažnai vadinama žarnyno gripu, yra viena dažniausių ūmaus viduriavimo priežasčių vaikams visame pasaulyje. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad virusas itin užkrečiamas ir lengvai plinta šeimose, darželiuose bei mokyklose. Mažiems vaikams liga pavojingiausia dėl greitai išsivystančios dehidratacijos.

    Dažniausiai liga prasideda staiga, o inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo 1 iki 3 dienų. Pirmieji požymiai neretai supainiojami su peršalimu ar apsinuodijimu maistu, todėl laikas iki tinkamos pagalbos kartais užsitęsia. Būtent tai ir didina komplikacijų riziką.

    Rotavirusui būdingas vandeningas viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas ir bendras silpnumas. Dėl skysčių netekimo vaikas gali greitai tapti vangus, mieguistas, mažiau šlapintis, jam gali išsausėti burna ir lūpos. Kuo vaikas mažesnis, tuo mažesnė skysčių atsarga organizme ir tuo greičiau būklė gali blogėti.

    Ką svarbu daryti pirmiausia

    Pagrindinis gydymo tikslas yra atkurti skysčių ir druskų balansą, todėl svarbiausia kuo anksčiau pradėti girdyti dažnai ir mažais gurkšniais. Tam paprastai naudojami geriamieji rehidratacijos tirpalai, nes vien vanduo ne visada atkuria elektrolitų pusiausvyrą. Jei vaikas vemia, skysčius reikia duoti dar mažesniais kiekiais, bet dažniau.

    Taip pat svarbu stebėti vaiko būklę ir šlapinimosi dažnį, nes tai vienas aiškiausių dehidratacijos rodiklių. Maistą dažniausiai rekomenduojama grąžinti palaipsniui, kai vėmimas rimsta, tačiau individualios rekomendacijos priklauso nuo vaiko amžiaus ir simptomų. Dėl tinkamiausios taktikos reikėtų pasitarti su pediatru.

    Ko jokiu būdu nedaryti

    Didžiausia klaida yra delsti, tikintis, kad liga praeis savaime, kai vaikas netenka skysčių ir negali jų išlaikyti. Taip pat nereikėtų savarankiškai duoti antibiotikų, nes rotavirusą sukelia virusas, o ne bakterijos, todėl tokie vaistai nepadeda ir gali sukelti papildomų nepageidaujamų reakcijų. Dar viena rizika yra netinkamai parinkti vaistai nuo viduriavimo ar vėmimo, ypač mažiems vaikams.

    Negalima ignoruoti požymių, rodančių ryškią dehidrataciją, ir bandyti ją kompensuoti tik atsitiktiniais gėrimais. Saldūs gėrimai ar sultys kai kuriais atvejais gali dar labiau pabloginti viduriavimą, todėl svarbiausia orientuotis į rehidratacijai skirtus tirpalus. Jei kyla abejonių, geriausia kuo greičiau kreiptis į medikus.

    Kada būtina skubi pagalba

    Skubiai kreiptis į gydytojus reikia, jei vaikas beveik negeria arba negali sulaikyti skysčių dėl nuolatinio vėmimo. Pavojingi ženklai yra retas šlapinimasis, labai sausa burna, įkritusios akys, neįprastas mieguistumas ar dirglumas, taip pat kraujas išmatose. Kūdikiams ir vaikams iki 5 metų, ypač jei karščiuoja, tokia būklė gali progresuoti per kelias valandas.

    Nors rotavirusas dažniausiai praeina savaime, didžiausia grėsmė yra ne pats virusas, o skysčių netekimas. Todėl ankstyvas girdymas, atidi būklės stebėsena ir laiku suteikta medicininė pagalba yra svarbiausi žingsniai, padedantys išvengti pavojingų komplikacijų.

  • Oda siunčia signalus: 3 dažnos bėdos ir sprendimai, kurie gali padėti jau per pirmą naudojimą

    Oda siunčia signalus: 3 dažnos bėdos ir sprendimai, kurie gali padėti jau per pirmą naudojimą

    Oda dažnai pati parodo, ko jai trūksta: atsiranda tempimo jausmas, šiurkštumas, papilkėjusi spalva, pigmentinės dėmės ar smulkios raukšlelės. Vis dėlto daugelis vis dar griebiasi atsitiktinių priemonių, nors rezultatus dažniausiai lemia ne kiekis, o tiksliai parinkti aktyvieji ingredientai ir nuoseklus režimas. Pastaraisiais metais ryškėja tendencija rinktis koncentruotas, konkrečiai problemai pritaikytas formules, kurios padeda greičiau įvertinti, ar priemonė iš tiesų veikia.

    Dermatologai pabrėžia, kad efektyvi priežiūra prasideda nuo odos barjero būklės įvertinimo. Jei barjeras pažeistas, oda prasčiau sulaiko vandenį, lengviau sudirgsta ir tampa jautresnė aplinkos veiksniams. Prie to prisideda sezoniniai temperatūros svyravimai, patalpų šildymas, kondicionieriai, intensyvi saulė ir net per agresyvūs prausikliai.

    Dehidratacija: ne tik sausai odai

    Dehidratacija yra viena dažniausių būklių, kuri gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir nepriklausomai nuo odos tipo, net jei oda riebi. Jai būdingas tempimas po prausimosi, šiurkštumas, sumažėjęs elastingumas, o makiažas dažniau pabrėžia išsausėjusias vietas. Dažna priežastis yra nusilpęs hidrolipidinis barjeras, kai vanduo greičiau išgaruoja iš epidermio.

    Tokiu atveju paprastai ieškoma ingredientų, kurie padeda surišti drėgmę ir sumažinti jos netekimą. Praktikoje dažnai minimi hialurono rūgšties kompleksai, trehalozė ir poliglutamo rūgštis, kurie siejami su gebėjimu pritraukti vandenį ir padėti jį sulaikyti. Vis daugiau formulių taip pat remiasi ingredientų pernašą gerinančiomis technologijomis, kad veikliosios medžiagos pasiektų tikslines odos zonas.

    Šioje kategorijoje minimas ir „tołpa.®“ produktas „dermo shots HYDRO SURGE“ drėkinamasis serumas, kurio gamintojas nurodo instrumentinių tyrimų in vivo rezultatus. Teigiama, kad po pirmo panaudojimo odos drėkinimas padidėja 31 proc., o odos glotnumas pagerėja 20 proc.

    Prieš dėmes: būtina SPF disciplina

    Hiperapigmentacija dažnai išryškėja po aknės, hormoninių svyravimų arba po intensyvesnio buvimo saulėje, ypač kai kasdienė apsauga nuo UV spindulių tampa epizodine. Tokios dėmės vizualiai sendina, mažina odos švytėjimą ir neretai išlieka ilgiau, nei tikimasi, jei lygiagrečiai nesiimama prevencijos.

    Praktikoje veikia dviguba strategija: pirmiausia siekiama šviesinti jau esančias dėmes, o kartu mažinti naujų atsiradimo riziką. Tam dažniausiai pasirenkami antioksidantai ir pigmentaciją veikiantys ingredientai, tokie kaip vitaminas C, niacinamidas, traneksamo rūgštis, taip pat kasdienė plataus spektro SPF apsauga, kuri pigmentacijos temoje laikoma būtinu pagrindu.

    Gamintojas nurodo, kad „tołpa.®“ „dermo shots VITA BRIGHT“ šviesinamasis serumas sukurtas būtent odai su dėmėmis. Teigiama, jog pirmas odos švytėjimas gali būti pastebimas po kelių dienų, o po dviejų savaičių dėmės tampa mažiau matomos; instrumentiniuose tyrimuose fiksuota dėmių redukcija 23 proc. ir odos glotnumo pagerėjimas 29 proc.

    Raukšlės ir elastingumas: svarbiausia reguliarumas

    Su amžiumi natūraliai mažėja kolageno ir elastino gamyba, todėl oda palaipsniui praranda stangrumą. Pirmieji pokyčiai dažnai pastebimi aplink akis, kaktos srityje ir apie lūpas, o vėliau labiau išryškėja veido ovalo pokyčiai. Šių procesų visiškai sustabdyti neįmanoma, tačiau jų tempą gali veikti nuosekli rutina.

    Priešraukšlinėje priežiūroje dažniausiai minimi peptidai, retinolis ir antioksidantai, o dieną svarbi nuolatinė SPF apsauga. Reguliarumas čia yra lemiamas: net stiprūs ingredientai paprastai neduoda stabilaus efekto, jei naudojami atsitiktinai, o odos barjeras ignoruojamas.

    „tołpa.®“ „dermo shots WRINKLE RESIST“ peptidinis serumas pristatomas kaip priemonė, skirta elastingumui ir raukšlių glotninimui. Gamintojas teigia, kad nepriklausomoje laboratorijoje atliktuose tyrimuose po pirmo panaudojimo oda tapo glotnesnė 14 proc., o drėkinimas padidėjo 62 proc.

    Pastaraisiais metais ryškėja ir dar viena kryptis: vietoj sudėtingų daugiasluoksnių ritualų dažniau pasirenkamas minimalizmas, kai atsisakoma perteklinių žingsnių ir koncentruojamasi į kelis aiškius tikslus. Tokiu atveju patogu vertinti, kas odai tinka iš tiesų, ir prireikus koreguoti rutiną pagal sezoniškumą ar pasikeitusią odos būklę.

    „Oda nemėgsta atsitiktinumo: geriausią efektą dažniausiai duoda tikslūs ingredientai ir kasdienė disciplina“, – sakė odos priežiūros specialistas.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir neatstoja individualios gydytojo dermatologo konsultacijos. Jei odos būklė sparčiai blogėja, atsiranda uždegimas, skausmas ar įtariama alerginė reakcija, rekomenduojama kreiptis į specialistą.

  • Po 60-ies šie įpročiai laikomi sveikais, bet gali tyliai kenkti: ką keisti mityboje

    Po 60-ies šie įpročiai laikomi sveikais, bet gali tyliai kenkti: ką keisti mityboje

    Tai, kas ilgus metus atrodė kaip sveikos mitybos pagrindas, po 60 metų ne visada veikia taip pat. Senstant lėtėja organizmo atsistatymas, didėja lėtinių ligų ir vaistų vartojimo įtaka, o raumenų masė nyksta greičiau, jei mityba per skurdi. Dėl to kai kurie populiarūs įpročiai gali ne padėti, o didinti silpnumą, virškinimo bėdas ar maistinių medžiagų trūkumus.

    Viena dažniausių klaidų vyresniame amžiuje yra pernelyg smarkiai mažinamos porcijos. Nors energijos poreikis dažnai sumažėja, organizmui vis tiek reikia pakankamai baltymų, vitaminų, mineralų ir kalorijų kasdienėms funkcijoms. Kai valgoma per mažai, svoris kartais krenta ne riebalų, o raumenų sąskaita, o tai blogina jėgą, pusiausvyrą ir savarankiškumą.

    Daugiau kokybės, ne mažiau maisto

    Po 60 metų svarbiau ne aklai laikytis principo valgyti mažiau, o rinktis maistingesnį maistą ir valgyti reguliariai. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad kiekviename pagrindiniame valgymui verta turėti baltymų šaltinį, o ne pasikliauti vien daržovėmis ar vaisiais. Toks požiūris siejamas su geresne raumenų masės išsaugojimo ir fizinio pajėgumo prognoze.

    Daržovės ir vaisiai išlieka būtini, tačiau jie neturėtų pakeisti pilnaverčių patiekalų. Lengva įkristi į schemą, kai pusryčiams valgomi tik vaisiai, pietums tik sriuba, o vakarienei tik salotos. Toks racionas gali būti per skurdus baltymų ir riebalų, kurie svarbūs sotumui bei dalies vitaminų pasisavinimui.

    Geriau, kai salotos papildomos kiaušiniu, žuvimi, varške, natūraliu jogurtu, ankštiniais, tofu ar liesa mėsa, o prie vaisių atsiranda kefyras, avižos, riešutai ar sėklos. Taip maistas išlieka lengvas, bet tampa gerokai maistingesnis. Ilgainiui tai padeda sumažinti ir atsitiktinį užkandžiavimą, kuris dažnai atsiranda dėl nepakankamo sotumo.

    Sveiki įpročiai, kurie gali perlenkti

    Dar vienas dažnas „sveikumo“ sprendimas yra staigus skaidulų kiekio didinimas. Jei ilgai buvo valgoma mažai pilno grūdo produktų, ankštinių ar žalių daržovių, staigus pokytis gali sukelti pūtimą, pilvo skausmus, dujų kaupimąsi ir sunkumo jausmą. Vyresniame amžiuje žarnynas į pokyčius neretai reaguoja jautriau.

    Skaidulas saugiau didinti palaipsniui ir kartu užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Kai skaidulų daugėja, o vandens įpročiai nesikeičia, vietoje geresnės savijautos gali atsirasti ar sustiprėti vidurių užkietėjimas. Sveikas įprotis veikia tik tada, kai pritaikomas prie organizmo galimybių ir kasdienybės.

    Druskos ribojimas dažnai rekomenduojamas sergant hipertenzija ar širdies ligomis, tačiau visiškas jos atsisakymas ne visada yra saugus sprendimas. Karštu oru, daugiau prakaituojant, sumažėjus apetitui ar valgant labai lengvai, per mažas natrio kiekis gali būti siejamas su silpnumu ar galvos svaigimu. Sergant širdies, inkstų ligomis ar vartojant tam tikrus vaistus, druskos klausimą būtina derinti su gydytoju.

    Light produktai, papildai ir vanduo

    Vyresni žmonės dažnai renkasi „light“ produktus, liesus pieno gaminius ar „zero“ tipo gėrimus, tikėdamiesi lengviau kontroliuoti svorį. Kartais tai padeda mažinti kalorijų kiekį, bet pernelyg nuriebalinti produktai gali prasčiau sotinti, o dalis „fit“ gaminių būna stipriai perdirbti ir su įvairiais priedais. Po 60 metų nereikėtų bijoti kiekvieno riebalų gramo, svarbiau jų kokybė ir saikas.

    Dažnas įprotis šiame amžiuje yra ir intensyvus papildų vartojimas: vitaminas D, kalcis, magnis, priemonės sąnariams ar širdžiai. Papildai gali būti naudingi, kai jie pagrįsti poreikiu, tačiau kelių preparatų derinimas be konsultacijos didina sąveikų su vaistais ir perdozavimo riziką. Ypač atsargūs turėtų būti sergantys inkstų, kepenų ligomis ar vartojantys kraują skystinančius, šlapimą varančius bei kraujospūdį veikiančius vaistus.

    Galiausiai, nors pakankamas skysčių vartojimas yra svarbus, taisyklė kuo daugiau, tuo geriau tinka ne visiems. Jei žmogus turi širdies nepakankamumą, inkstų sutrikimų, tinimus ar jam nurodyta riboti skysčius, staigus didelių vandens kiekių gėrimas gali būti žalingas. Dažnai geriausia strategija yra gerti reguliariai mažomis porcijomis ir orientuotis į individualias gydytojo rekomendacijas.

    Lengva vakarienė gali būti geras sprendimas, tačiau visiškas jos atsisakymas daliai vyresnių žmonių sukelia naktinį alkį, prastesnį miegą, rytinį silpnumą ar impulsyvų užkandžiavimą. Ypač atsargiai su ilga pertrauka tarp valgymų turėtų elgtis žmonės, kurių gliukozės kiekis kraujyje svyruoja. Tinkama vakarienė nebūtinai turi būti didelė, svarbu, kad būtų paprasta, lengvai virškinama ir turėtų baltymų.

    Po 60 metų mityboje svarbiausia vengti kraštutinumų ir rinktis tvarius, organizmui tinkamus sprendimus. Tai, kas laikoma sveika, neturėtų silpninti, aštrinti simptomų ar trukdyti vaistų poveikiui. Dažniausiai laimi ne tobula dieta, o protinga, prie amžiaus, sveikatos būklės ir savijautos pritaikyta kasdienė rutina.

  • Buvusi stiuardesė įvardijo 11 dažnų klaidų ilguose skrydžiuose: kas labiausiai gadina kelionę

    Ilgi skrydžiai daugeliui kelia iššūkių: sausas salono oras, ribota erdvė, miego stoka ir persikėlimas per laiko juostas gali greitai paversti kelionę varginančia. Buvusi stiuardesė Tiffany Hawk, su kelionių patirtimi dirbusi aviacijoje, išskyrė dažniausias keleivių klaidas, kurios dažnai kainuoja komfortą ir savijautą.

    Jos teigimu, dalies problemų galima išvengti pasiruošus dar prieš įlipant į lėktuvą ir laikantis kelių paprastų įpročių skrydžio metu. Patarimai aktualūs ypač tolimojo susisiekimo maršrutuose, kur organizmas jautriau reaguoja į dehidrataciją ir miego režimo pokyčius.

    Viena rizikingiausių klaidų, anot buvusios stiuardesės, yra vaikščiojimas lėktuvo salonu basomis. Grindys ir kiliminė danga ne visada turi galimybę būti giliai išvalomos po kiekvieno reiso, o prie tualetų pasitaikančios balos nebūtinai yra vanduo.

    Jei norisi nusiauti batus, verta turėti šlepetes ar kojines, skirtas būtent skrydžiui. Tai mažas daiktas rankiniame bagaže, bet jis sumažina tiesioginį kontaktą su nešvarumais ir padeda jaustis patogiau ilgesnį laiką.

    Kita dažna klaida yra eksperimentavimas su migdomaisiais ar stipriais raminamaisiais, ypač pirmą kartą. Skrydžio metu svarbu išlikti gebančiam greitai reaguoti, o netinkamai parinkti vaistai gali sukelti nepageidaujamą mieguistumą ar kitus šalutinius poveikius.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį į įprotį visą skrydį praleisti žiūrint filmus ar žaidžiant planšetėje. Ilgas ekranų laikas gali apsunkinti užmigimą atvykus, ypač kai kertamos kelios laiko juostos, todėl verta kaitalioti veiklas ir palikti laiko poilsiui.

    Ilgose kelionėse keleiviai neretai sąmoningai geria mažiau vandens, kad rečiau reikėtų eiti į tualetą, tačiau tai gali atsisukti prieš juos. Salone drėgmė paprastai būna žema, todėl dehidratacija gali sustiprinti nuovargį, galvos skausmą ir pabloginti savijautą po nusileidimo.

    „Jei įgula vandens nesiūlo dažnai, nebijokite paprašyti dar. O kad būtų paprasčiau, verta turėti tuščią gertuvę ir ją prisipildyti po saugumo patikros“, – sakė Tiffany Hawk.

    Dar vienas paprastas, bet dažnai nuvertinamas sprendimas yra sluoksniuota apranga. Temperatūra lėktuve gali keistis, o jos sureguliuoti taip, kad tiktų visiems, praktiškai neįmanoma, todėl keli lengvi sluoksniai leidžia prisitaikyti be streso.

    Tarp praktinių klaidų ji mini ir nepakankamą pasiruošimą elektronikai: ne visur būna veikiančių lizdų, o vien pasikliauti borto pramogų sistema ne visada saugu. Todėl prieš skrydį verta įkrauti įrenginius, atsisiųsti turinį neprisijungus ir turėti alternatyvą, pavyzdžiui, knygą ar podkastus.

    Galiausiai, kelionę gali sugadinti ir per didelis alkoholio kiekis prieš skrydį ar jo metu, nes aukštyje poveikis dažnai juntamas stipriau, o kartu didėja dehidratacijos rizika. Panašiai ir gazuoti gėrimai gali prisidėti prie pilvo pūtimo, nes sumažėjęs slėgis skatina dujų plėtimąsi.

    Komfortą ilguose skrydžiuose dažnai lemia smulkmenos: ausų kištukai, miego kaukė, lūpų balzamas ar drėkinamasis kremas gali tapti tuo skirtumu, kuris atskiria varginančią kelionę nuo pakenčiamos. Buvusios stiuardesės patarimas paprastas: geriau kelis daiktus numatyti iš anksto, nei vėliau bandyti gelbėtis ore.

  • Karštos naktys varo iš proto: paprastas triukas prieš miegą atvėsina kūną ir padeda užmigti

    Karštos naktys varo iš proto: paprastas triukas prieš miegą atvėsina kūną ir padeda užmigti

    Tvankus butas, įkaitusi patalynė ir nuovargis, kuris nepadeda užmigti – karštos vasaros naktys dažnai tampa didesniu išbandymu nei pats karštis dieną. Kai miegamajame per šilta, organizmui sunkiau pereiti į poilsio režimą, todėl užmigimas gali nusitęsti, o miegas tampa paviršutiniškas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad miegas glaudžiai susijęs su kūno temperatūra: vakare ji natūraliai ima kristi, taip padėdama įsijungti miego mechanizmams. Jei kambarys išlieka karštas, šis procesas sutrinka, žmogus dažniau prabunda ir ryte jaučiasi labiau išsekęs nei įprastai.

    Per aukšta temperatūra kenkia ne tik komfortui. Ji gali sustiprinti galvos skausmus, dirglumą, dieninį mieguistumą ir sumažinti koncentraciją, o jautriausiai tai pajunta vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji lėtinėmis ligomis.

    Vienas greičiausių būdų palengvinti užmigimą be kondicionieriaus – prieš gulantis kelioms minutėms atvėsinti pėdas, riešus ir sprandą. Šiose vietose kraujagyslės yra arčiau odos paviršiaus, todėl kūnas per jas efektyviau atiduoda šilumą ir greičiau gauna signalą, kad metas rimti.

    Tam pakanka drungno ar vos vėsesnio vandens, drėgno rankšluosčio ar vėsaus kompreso. Svarbiausia vengti staigaus šoko, nes labai šaltas dušas kai kuriems žmonėms gali suveikti priešingai – organizmas reaguoja suaktyvėjimu, o kraujagyslės susitraukia ir šiluma atiduodama prasčiau.

    Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir pačia miego aplinka. Čiužinys bei patalynė per dieną sukaupia šilumą ir ją atiduoda valandomis, todėl prieš miegą verta atidengti lovą, nenaudoti storų užtiesalų ir rinktis lengvą medvilninę ar lininę patalynę, kuri geriau praleidžia orą.

    Dažna klaida – laikyti langus atvirus visą dieną. Kai lauke karšta, į vidų patenka ne gaiva, o dar viena įkaitusio oro banga, todėl efektyviausia vėdinti anksti ryte ir vėlai vakare, o dieną langus pridaryti ir užtraukti užuolaidas, nuleisti žaliuzes ar roletus saulėtoje pusėje.

    Ventiliatorius taip pat gali pagerinti savijautą, nes judantis oras padeda kūnui greičiau atiduoti šilumą. Vis dėlto geriau jo nenukreipti tiesiai į veidą ar sprandą visai nakčiai, nes tai gali sukelti gleivinių sausumą ir raumenų diskomfortą; švelnus srautas iš šono dažnai būna saugesnis ir pakankamas.

    Karštomis dienomis miegui kenkia sunkios vėlyvos vakarienės, alkoholis ir labai karšti gėrimai. Riebus maistas didina šilumos pojūtį, o alkoholis, nors iš pradžių gali migdyti, vėliau blogina miego kokybę ir skatina skysčių netekimą, todėl vakarui geriau rinktis lengvesnį maistą ir gerti vandens, bet ne per daug prieš pat miegą.

    Pravartu prisiminti, kad perkaitimas prasideda dar vakare. Ilgas buvimas tvankiose patalpose, intensyvus tvarkymasis, lyginimas, ilgas maisto gaminimas ar orkaitės naudojimas pakelia temperatūrą namuose, todėl kuo mažiau papildomų šilumos šaltinių po saulėlydžio, tuo didesnė tikimybė užmigti lengviau.

  • Karštis ir staigūs temperatūros šuoliai: kam tai pavojingiausia ir kokia temperatūra laikoma norma

    Staigūs temperatūros svyravimai ir užsitęsę karščiai daliai žmonių tampa ne tik diskomfortu, bet ir realiu sveikatos rizikos veiksniu. Kardiologė Oleksandra Telehuzova, kalbėdama apie karštį, pabrėžė, kad organizmui patogiausia aplinka dažniausiai yra 20–25 laipsniai šilumos.

    Pasak gydytojos, kai oro temperatūra viršija 25 laipsnius šilumos, daugeliui tai jau tampa nekomfortiška būsena, kurią galima vadinti karščiu. Tokiomis dienomis dažniau pasireiškia silpnumas, apatija, galvos skausmas, gali svyruoti kraujospūdis, greičiau vystosi dehidratacija.

    Didžiausią riziką patiria trys grupės: sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. Šioms grupėms organizmo gebėjimas prisitaikyti prie karščio ar staigių pokyčių dažnai yra silpnesnis, todėl simptomai gali išryškėti greičiau.

    Gydytoja atkreipė dėmesį, kad ypač jautrūs gali būti ir žmonės, turintys lėtinių sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies sutrikimų, sąnarių ligų, alergijų ar nuolatinio nuovargio. Tokiais laikotarpiais paūmėjimai neretai siejami ir su migrenos polinkiu bei didesniu kasdieniu stresu.

    Per karščius svarbiausia mažinti dehidratacijos riziką ir stebėti savijautos pokyčius. Gydytoja pataria gerti daugiau vandens, pasimatuoti kraujospūdį ir pulsą, o didesnį fizinį krūvį perkelti į vėsesnį paros metą.

    Taip pat rekomenduojama saugoti odą nuo intensyvios saulės, nes ultravioletiniai spinduliai didina odos pažeidimų ir ilgalaikių ligų riziką. Jei atsiranda stiprus silpnumas, krūtinės skausmas, dusulys ar alpimo pojūtis, tai gali būti pavojingi signalai, dėl kurių vertėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.

    Karštyje organizmas daugiau dirba, kad išlaikytų normalią kūno temperatūrą, todėl greitėja skysčių netekimas, gali keistis kraujagyslių tonusas ir širdies apkrova. Dėl šios priežasties žmonėms, turintiems lėtinių ligų, karštis dažniau sukelia simptomus, o staigūs temperatūros šuoliai gali būti papildomas stresas adaptacijai.

    Prie rizikos prisideda ir kasdieniai įpročiai: per mažas skysčių vartojimas, alkoholis, per mažai poilsio, darbas karštoje aplinkoje ar ilgas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose. Net jei prognozės žada atvėsimą, temperatūrų kaita organizmui gali būti ne mažesnis išbandymas nei pats karštis.

  • Gydytojai primena: šis paprastas gėrimas gali padėti kraujagyslėms ir spaudimui

    Gydytojai primena: šis paprastas gėrimas gali padėti kraujagyslėms ir spaudimui

    Širdies ir kraujagyslių sveikata dažnai siejama su vaistais ar sudėtingomis dietomis, tačiau vienas svarbiausių kasdienių veiksnių yra pakankamas skysčių vartojimas. Kai organizmui trūksta vandens, kraujas gali tapti tirštesnis, o tai apsunkina jo tekėjimą ir didina trombų susidarymo riziką.

    Todėl paprastas įprotis reguliariai gerti vandenį padeda palaikyti tinkamą kraujo tūrį ir cirkuliaciją. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems padidėjusio kraujospūdžio, venų varikozės ar sėslaus gyvenimo būdo riziką.

    Vanduo pirmiausia, o ne mada

    Ieškant vadinamųjų supergėrimų dažnai pamirštama bazė: kasdienis vandens kiekis. Specialistai pabrėžia, kad vienkartiniai „sveikatos proveržiai“ neveikia taip, kaip nuoseklūs įpročiai, palaikomi savaites ir mėnesius.

    Praktikoje tai reiškia, kad geriausias startas kraujotakai yra paprastas: reguliariai gerti vandenį dienos eigoje, ypač esant karščiui, sportuojant ar dirbant šildomose patalpose. Taip pat svarbu stebėti, ar skysčių trūkumo neišduoda tamsesnis šlapimas, galvos skausmai ar nuovargis.

    Kuo išsiskiria granatų sultys?

    Be vandens, mokslinėje literatūroje gana dažnai minimos granatų sultys, siejamos su teigiamu poveikiu kraujagyslių būklei. Tyrimuose stebėta, kad reguliariai vartojant nedideles porcijas gali gerėti arterijų elastingumo rodikliai, o tai svarbu siekiant mažesnės aterosklerozės rizikos.

    Šis poveikis dažniausiai aiškinamas didele antioksidantų koncentracija, padedančia mažinti oksidacinį stresą ir saugoti kraujagyslių vidinį sluoksnį. Būtent jis atsakingas už tai, kaip kraujagyslės prisitaiko prie spaudimo pokyčių ir išlaiko elastingumą.

    Taip pat aptariamas galimas ryšys su kraujospūdžio kontrole, tačiau svarbu suprasti, kad efektai nėra momentiniai ir nėra garantuoti visiems. Rezultatai priklauso nuo bendros mitybos, fizinio aktyvumo, miego, streso lygio ir gretutinių ligų.

    Kiek ir kaip vartoti saugiai?

    Tyrimuose dažniau kalbama apie mažas, reguliarias sulčių porcijas, o ne didelius kiekius. Tai svarbu, nes net ir natūraliose sultyse yra cukrų, todėl persaldinti gėrimai ar didelės porcijos gali būti nepalankios, ypač turintiems antsvorio, insulino rezistenciją ar diabetą.

    Jeigu norisi išbandyti granatų sultis, verta rinktis nesaldintas, o porciją derinti prie dienos raciono. Tuo pat metu būtina nepamiršti, kad joks gėrimas nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, o esant padidėjusiam kraujospūdžiui ar širdies ligoms svarbiausia yra nuosekli kontrolė ir individualios rekomendacijos.

    Didžiausią naudą širdies ir kraujagyslių sistemai paprastai duoda derinys: pakankamas vandens kiekis, daugiau daržovių ir skaidulų, mažiau druskos, reguliarus judėjimas ir periodiški sveikatos rodiklių patikrinimai. Tokie paprasti kasdieniai sprendimai ilgainiui lemia daugiau nei vienas „stebuklingas“ produktas.