CP v2

Tag: Dezinformacija

  • Dezinformacija smogia Lenkijos įmonėms: reputacija, pardavimai ir bankų sprendimai atsiduria rizikoje

    Dezinformacija vis dažniau tampa ne tik visuomenės, bet ir verslo problema: nuo kelių socialiniuose tinkluose išplitusių įrašų gali priklausyti įmonės reputacija, klientų elgsena ir partnerių pasitikėjimas. Pastaraisiais metais tai ypač išryškėjo sektoriuose, kuriuose sprendimai glaudžiai susiję su emocijomis, viešąja nuomone ir politika.

    Lenkijoje ši tema aptarta Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur pristatytas tyrimas apie dezinformacijos rizikas verslui. Jį, „Grupa PTWP“ užsakymu, parengė „IBRiS“ fondas, apklausęs daugiau nei 200 įmonių vadovų ir aukščiausio lygmens vadovų.

    Kas verslui brangiausiai kainuoja?

    Tyrimo išvadose akcentuojama, kad dezinformacija smogia keliais lygmenimis vienu metu: silpnina prekės ženklą, apsunkina ryšius su investuotojais, o kartu gali paveikti trumpalaikius pardavimus. Rizika didėja, kai melaginga informacija susiejama su jautriomis temomis, pavyzdžiui, energetika, sveikatos paslaugomis ar finansais.

    Sklaidos greitis socialiniuose tinkluose reiškia, kad reputacinis incidentas per kelias valandas gali tapti krize. Įmonėms tenka spręsti ne tik komunikacinį klausimą, bet ir realias pasekmes: didesnę klientų užklausų ir skundų bangą, partnerių delsą pasirašant sutartis ar investuotojų reikalavimą paaiškinti situaciją.

    „Dezinformacija veikia įmonės reputaciją, jos santykius su investuotojais ir klientų skaičių. Tai persiduoda pardavimams, bet taip pat ir bankų, finansų institucijų bei draudikų sprendimams“, – sakė „IBRiS“ tyrimų vadovas Michałas Kowalczykas.

    DI turinys keičia žaidimo taisykles

    Vienu sudėtingiausių veiksnių įvardijamas sparčiai atpigęs ir supaprastėjęs melagingo turinio kūrimas, kai pasitelkiamas DI. Tokios priemonės leidžia kurti įtikinamas nuotraukas, vaizdo įrašus ar įgarsinimus, todėl tikrinimas užtrunka, o klaidinga žinutė spėja išplisti dar iki paneigimo.

    Dėl to įmonėms neužtenka vien tradicinės reakcijos, kai parengiamas pranešimas ir laukiama, kol banga nuslūgs. Reikalinga nuolatinė stebėsena, aiški sprendimų grandinė ir iš anksto paruošti scenarijai, kada ir kas organizacijoje gali priimti sprendimą reaguoti viešai.

    Trys atramos: žmonės, procedūros, technologijos

    Diskusijose kongrese pabrėžta, kad atsparumas dezinformacijai prasideda nuo darbuotojų pasirengimo. Įmonėse svarbu ugdyti kritinį informacijos vertinimą, aiškiai apibrėžti teises ir atsakomybes bei reguliariai treniruotis krizinius scenarijus, kad kilus incidentui nekiltų paralyžiuojantis chaosas.

    Kitas elementas yra vidinės procedūros: kam eskaluojama informacija, kas tvirtina viešą poziciją ir per kokį laiką. Trečioji atrama yra technologijos, padedančios stebėti informacinę erdvę realiu laiku, fiksuoti netipinius naratyvus ir tikrinti, ar plintanti informacija dera su patikrintais faktais bei ankstesne organizacijos patirtimi.

    „Pirmas dalykas yra žmonės, kurie apmokyti ir pasiruošę sudėtingiems įvykiams. Antra, būtinos aiškios procedūros ir sprendimų priėmimo tvarka. Trečia, technologijos, įskaitant realybės tikrinimą ir stebėseną“, – sakė „Totalizator Sportowy“ technologijų padalinio vadovas Mariuszas Kaczmarekas.

    Socialiniai tinklai įvardijami kaip pagrindinis nesuvaldytos sklaidos kanalas, kuriame faktai maišomi su nuomonėmis, o anoniminiai komentarai kuria tariamą kontekstą. Todėl įmonėms svarbu ne tik paneigti melą, bet ir sistemingai auginti pasitikėjimą, nes žemo pasitikėjimo aplinkoje dezinformacija plinta greičiausiai.

  • Kas iš tiesų planuojama Ukmergės rajone: KAM karinė infrastruktūra ir kodėl socialiniuose tinkluose klaidinama

    Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu plinta klaidinantys teiginiai apie tariamai „pavojingą objektą“ prie Ukmergės. Skelbiama informacija dažnai pateikiama emocingai, tačiau neatitinka oficialiai planuojamo projekto turinio ir apimties.

    Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija planuoja Ukmergės rajone pritaikyti apie 285 hektarų teritoriją karinės infrastruktūros reikmėms, iš jų apie 192 hektarai būtų skirti krašto apsaugos tikslams. Projektas siejamas su Vyriausybės patvirtintais sprendimais ir numatomas kaip gynybos pajėgumų stiprinimo priemonė, orientuota į sąjungininkų pajėgų priėmimą bei logistiką.

    Kas bus įrengiama?

    Viešojoje erdvėje pasitaikantys palyginimai su „milžiniškais amunicijos sandėliais“ ar neva neišvengiama grėsme miestui neatspindi to, kaip paprastai apibrėžiama NATO šalių karinė infrastruktūra. Tokie objektai dažniausiai skirti personalo ir technikos dislokavimo, aprūpinimo, judėjimo bei mokymo užtikrinimui, o ne veikti kaip didelės rizikos pramoniniai ar karo zonos tipo taikiniai.

    Praktikoje šiuolaikinė karinė infrastruktūra planuojama remiantis saugumo zonų, prieigos kontrolės ir rizikų mažinimo principais. Tai apima teritorijų atskyrimą, fizinės apsaugos priemones, priešgaisrinius sprendimus ir procedūras, kurios mažina incidentų tikimybę ir jų poveikį aplinkai.

    Kodėl palyginimai su karo zona klaidina?

    Socialiniuose tinkluose kartais remiamasi karo zonose matytais incidentais, tačiau tokie palyginimai dažnai ignoruoja esminį skirtumą: karo sąlygomis objektai gali būti tyčinių atakų taikiniai, o veikimas vyksta visiškai kitokiame rizikos lygyje. Taikos metu planuojama infrastruktūra Lietuvoje veiktų pagal nacionalinius ir NATO standartus, su iš anksto numatytomis saugos procedūromis.

    Dėl to absoliutūs teiginiai apie „mirtiną grėsmę“ paprastai labiau atitinka baimės kurstymo naratyvą nei faktinę projekto logiką. Ekspertinėje komunikacijoje tokiais atvejais akcentuojama ne emocinė retorika, o konkrečios projekto funkcijos, atstumai, saugos reikalavimai ir institucijų atsakomybės.

    Ką tai reiškia regiono saugumui?

    Krašto apsaugos sistemos projektai paprastai siejami su atgrasymo didinimu ir sąjungininkų pajėgų mobilumo gerinimu. Kuo greičiau galima priimti ir aprūpinti sąjungininkų pajėgas, tuo patikimesnis atgrasymas, o tai ilgainiui mažina eskalacijos riziką.

    Institucijos ragina gyventojus remtis oficialiais pranešimais ir kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose platinamus įrašus, ypač kai jie paremti ne dokumentais ar patikrinamais faktais, o emociniais apibendrinimais. Tokiais atvejais didžiausią žalą dažnai sukelia ne pats projektas, o dezinformacija ir nepagrįsta panika.

    Ukmergės rajono savivaldybės informacija.

  • Tyrimas perspėja: per daug malonūs DI pokalbių robotai dažniau klysta ir stiprina mitus

    Tyrimas perspėja: per daug malonūs DI pokalbių robotai dažniau klysta ir stiprina mitus

    Technologijų bendrovės vis dažniau siekia, kad DI pokalbių robotai skambėtų šilčiau, empatiškiau ir labiau primintų žmogų. Tačiau naujausi tyrėjų rezultatai rodo, kad toks „malonumo“ didinimas gali turėti kainą: prastėja atsakymų tikslumas ir lengviau įtvirtinami klaidingi įsitikinimai.

    Oksfordo universiteto ir Oxford Internet Institute komanda įvertino kelių didelių kalbos modelių elgseną, tarp jų „OpenAI“ GPT-4o ir „Meta“ „Llama“. Mokslininkai dalį modelių papildomai sureguliavo taip, kad atsakymai būtų draugiškesni, labiau palaikantys ir mažiau konfrontuojantys.

    Eksperimentuose paaiškėjo, kad „sušildyti“ modeliai padarė apie 10–30 proc. daugiau klaidų. Be to, jie buvo maždaug 40 proc. labiau linkę pritarti vartotojo pateiktoms neteisingoms prielaidoms, užuot aiškiai jas paneigę ir paaiškinę, kodėl jos klaidingos.

    Praktikoje tai reiškia, kad mandagus tonas pradeda konfliktuoti su gebėjimu pasakyti nemalonią, bet tikslią tiesą. Tyrėjai pastebėjo, kad jautriausiose temose, pavyzdžiui, kalbant apie sąmokslo teorijas, „miela“ DI versija dažniau renkasi miglotas formuluotes ir vengia aiškaus paneigimo.

    Viename bandyme vartotojas pateikė teiginį, kad Adolfas Hitleris esą išgyveno Antrąjį pasaulinį karą ir pabėgo į Argentiną. Šiltesnis modelio variantas vietoj tiesmuko paneigimo labiau linko pripažinti, kad „kai kas taip mano“, ir paminėti tariamus „įrodymus“, nors istoriniai faktai tam nepritaria.

    Panašus efektas pastebėtas ir aptariant Mėnulio misijas: „malonus“ modelis dažniau kalbėjo apie „skirtingas nuomones“, o ne patvirtino patikrintą faktą. Dar rimtesnė problema išryškėjo sveikatos temose, kai DI palankiau vertino mitus apie tariamai naudingus veiksmus kritinėse situacijose, nors tokia informacija gali būti pavojinga.

    Pasak tyrėjų, tikslas buvo patikrinti, ar DI pasireiškia žmonėms būdingas socialinis mechanizmas: kuo daugiau empatijos, tuo sunkiau būti kategoriškai atviram. Rezultatai rodo, kad modeliai, imituodami mandagumą, dažniau renkasi pritariantį toną ir mažiau konfrontuoja, net kai reikėtų aiškiai nubrėžti ribą tarp fakto ir prasimanymo.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vartotojai jau ima atpažinti „per saldžius“ atsakymus iš šabloninių frazių ir nuolatinio pritarimo. Toks elgesys dažnai yra sąmoningo modelių mokymo pasekmė, nes kuriant komercinius produktus siekiama didesnio patrauklumo ir „draugo“ įspūdžio.

    Problema ypač paaštrėja, kai žmogus yra emociškai pažeidžiamas, pavyzdžiui, patiria stresą ar liūdesį. Tyrime pabrėžiama, kad tokiose būsenose DI gali būti labiau linkęs patvirtinti klaidingus įsitikinimus, nes „palaikymo“ logika nustelbia tikslumo ir faktų tikrinimo prioritetą.

    Augant DI naudojimui kaip skaitmeniniams palydovams, konsultantams ar net savipagalbos pokalbių partneriams, tokios klaidos gali turėti realių pasekmių. Tyrėjai įspėja, kad kuriant sistemas būtina rasti pusiausvyrą tarp draugiško bendravimo ir patikimumo, ypač kai kalbama apie sveikatą, saugumą ir visuomenei jautrias temas.

  • Socialiniuose tinkluose plinta kaltinimai: ar Ukrainos ambasadorė JAV pasisavino vyną po incidento?

    Socialiniuose tinkluose plinta kaltinimai: ar Ukrainos ambasadorė JAV pasisavino vyną po incidento?

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame moteris po chaoso renginyje į rankas susirenka kelis vyno butelius. Prie įrašo pridėtuose komentaruose teigiama, kad tai esą Ukrainos ambasadorė JAV Olga Stefanišyna, tačiau šis tapatinimas nepagrįstas.

    Įrašas siejamas su balandžio 25 dieną Vašingtono viešbutyje „Washington Hilton“ vykusiu Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vakarienės renginiu. Po pranešimų apie šaudymą ir bandymą prasiveržti į renginio erdvę dalyviai buvo evakuoti, o salė netrukus ištuštėjo.

    Vaizdo įraše matyti, kad salėje jau beveik nėra žmonių, o moteris, išeidama iš patalpos, prie savęs prispaudžia kelis butelius. Vis dėlto vien tik ši scena nepatvirtina nei jos tapatybės, nei to, kad padaryta vagystė.

    Kas rodo, kad tai ne ambasadorė?

    Lyginant vaizdo įraše užfiksuotos moters aprangą su nuotraukomis iš renginio, matyti akivaizdūs skirtumai. Įraše moteris vilki juodą suknelę su skeltuku ir tamsų kailinį ar kailio imitacijos paltą, o O. Stefanišyna renginyje pasirodė su sidabrinės spalvos, plunksnas primenančiais elementais dekoruotu drabužiu.

    Šios detalės leidžia pagrįstai teigti, kad socialiniuose tinkluose platinamas kaltinimas nukreiptas į netinkamą asmenį. Viešai prieinami vaizdai prieš incidentą ir po jo taip pat nesutampa su moterimi iš virusinio klipo.

    Ar vyno butelių paėmimas būtinai yra vagystė?

    Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vakarienė yra kasmetinis renginys, į kurį bilietus perka žiniasklaidos organizacijos, o dalyviams paprastai suteikiamas maitinimas ir gėrimai. Dėl to vien faktas, kad žmogus pasiėmė butelius nuo stalų po renginio nutraukimo, savaime neįrodo vagystės, ypač jei neaiškios renginio taisyklės ar organizatorių nurodymai incidento metu.

    Tokio pobūdžio situacijose socialiniuose tinkluose neretai greitai sukuriama patraukli, bet klaidinanti istorija, kuri vėliau „prilipdoma“ prie viešai žinomų asmenų. Ekspertai nuolat pabrėžia, kad virusiniai vaizdo įrašai dažnai platinami be konteksto, o tapatybės nustatymas vien pagal prastos kokybės kadrus gali būti klaidingas.

    Kontekstas: kodėl šis kaltinimas prigijo?

    Dalies vartotojų įrašuose šis epizodas buvo siejamas su Ukrainoje anksčiau skambėjusiomis korupcijos temomis, nors jos nėra tiesiogiai susijusios su aptariamu vaizdo įrašu. Tokios sąsajos didina emocinį įrašo „patikimumą“, tačiau faktų nepapildo.

    Patikrinus vizualines detales ir viešą informaciją, nėra pagrindo teigti, kad įraše matoma moteris yra O. Stefanišyna. Šis atvejis dar kartą parodo, kaip greitai krizinių įvykių fone gali plisti klaidinanti informacija, kai tikslus kontekstas ir identifikavimas paliekami spėlionėms.

  • Vaikai internete: ekspertai įvardijo svarbiausias grėsmes ir ką tėvai gali padaryti jau šiandien

    Be išmaniųjų įrenginių, socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę. Tačiau pažangios technologijos gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos. Į vaiko teisių gynėjų forumą „Atsparumo iššūkiai medijose ir socialiniame gyvenime. Kaip apsaugoti vaikus?“ susirinkę įvairių sričių ekspertai diskutavo, kaip padėti vaikams ugdyti kritinį mąstymą, nepasiduoti dezinformacijai ir verbavimui bei koks yra visuomenės, žiniasklaidos ir socialinių tinklų vaidmuo skaitmeniniame pasaulyje.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pastebi, kad kibernetinė erdvė – jau nebe alternatyvi, o lygiavertė mūsų realybė.

    „Šiandien žmonės dirba nuotoliu, nebemoka bendrauti tiesiogiai, yra labiau užsidarę emociškai. Tai ir pandemijos, ir skaitmeninio pasaulio pasekmė. Akivaizdu, kad mokytis suprasti internetinį pasaulį, žvelgti kritiškai, atsirinkti informaciją turime mokytis visi. Juk mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė yra ne tik kalbėti apie vaikų saugumą internete, bet ir realiai būti šalia vaiko tada, kai jis susiduria su iššūkiais, pavojais“, – sako ministrė.

    Kad vaikų saugumas internete yra vienas opiausių šiandienos klausimų, pastebi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    „Vaikai auga aplinkoje, kur informacija juos pasiekia greičiau, nei suaugusieji spėja ją suprasti ar paaiškinti. Socialiniai tinklai, skaitmeninės platformos ir viešoji erdvė daro tiesioginę įtaką vaikų savivertei, santykiams ir tapatybės formavimuisi. Tyrimai rodo, kad tik 2 procentai vaikų turi įgūdžių, reikalingų atskirti tiesą nuo melo. Ir tai lemia rimtas pasekmes. Jei vaikas nėra pasiruošęs, jam susidūrimas su melagienomis, dezinformacija, manipuliacijomis gali būti traumuojantis“, – pastebi I. Skuodienė.

    Misija – „perauklėti“ interneto algoritmus

    „Mediaskopo“ atstovė Vilūnė Kairienė pastebi, kad vaikai būtent socialinius tinklus naudoja kaip pagrindinį informacijos šaltinį: „Algoritmai nusprendžia, ką mato mūsų vaikai: kur sustoja, kur spaudžia patiktuką. Ir kai kurie vaikai yra uždaromi žalingame turinyje. Todėl medijų raštingumas yra pagrindinė kompetenciją, kurią turime ugdyti savo vaikuose.“

    Tiesa, pašnekovė teigia, kad algoritmus galima „perauklėti“:

    • Sąmoningai rinktis pozityvų turinį.
    • Rinktis neutralią informaciją.
    • Ištrinti paieškos istoriją ir pradėti iš naujo.
    • Ieškoti naujų temų ir pomėgių.
    • Rinktis patikimus kanalus.

    „Auklėti“ algoritmus, anot Debunk EU atstovės Jovitos Tautkevičiūtės-Kalinauskienės, bando ir Europos sąjunga. Didysis „banginis“ visame Europos sąjungos reguliavime – tai Skaitmeninių paslaugų aktas. Jis įpareigoja platformas kasmet vertinti rizikas, susijusias su  demokratiniu diskursu, dezinformacijos plitimu, nepilnamečių apsauga, ir jas mažinti.

    Vis dėlto J. Tautkevičiūtė-Kalinauskienė pastebi, kad tendencijos nepalankios: algoritmų įtaka, ypač dirbtinio intelekto kontekste, vis didėja. Naujos kartos dezinformacija išskirtinė tuo, kad žinutė ir turinys tampa vis mažiau reikšmingi. Jų vietą užima kiekis.

    Kaip išsaugoti budrumą?

    Lietuvos kariuomenės Strategijos komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis teigia, kad kova dėl jaunųjų protų vyksta nuolatos. Propagandą skleidžiančios organizacijos bando ugdyti valstybe nusivylusius, nepasitikinčius jaunuolius, skatina susiskaldymą.

    „Mes pasirūpiname, ar vaikas yra apsirengęs, ar pavalgęs, ar saugus, bet kas yra jo galvoje ir širdyje daug sunkiau patikrinti ir pasirūpinti. Kažin, ar galime pasitikėti kariu, kurio galvoje yra ne mūsų valstybės naratyvas. Lygiai taip pat blogai, kai mūsų jaunosios kartos galvose ir širdyse yra ne mūsų valstybei palanki informacija“, – pastebi T. Čeponis.

    Vaikų saugumo internete „receptas“ ir pirmasis žingsnis tėvams, anot Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto daktarės Rūtos Latinytės, ryšys su vaiku: „Vaikai įpranta, kad tėvai atjungs, išjungs, atims išmanųjį. Toks konfliktinis santykis nepadės ryšio su vaiku puoselėjimui. Tada kyla klausimas, ar tėvai bus tas žmogus, į kurį vaikas kreipsis pagalbos, ar bus tas žmogus, kurio labiausiai bijos, kad tik nesužinotų?“

    1. Latinytė pataria socialiniuose tinkluose tiek suaugusiems, tiek vaikams:
    • Vadovautis logika, o ne emocijomis.
    • Jeigu informacijos tikrumas abejotinas, ieškoti pirminio informacijos šaltinio.
    • Patikrinti, ar kanalas, patikimas.
    • Saugotis algoritmų spąstų.

    Tarp didžiausių grėsmių vaikams – verbavimas ir radikalizavimas

    Valstybės saugumo departamento atstovas Audrius Matonis teigia, kad be žalingo algoritmų poveikio, didelį pavojų kelia ir verbavimas, radikalizavimas, o teroristinės organizacijos vis dažniau taikosi į nepilnamečius.

    Teroristinės organizacijos ir jų šalininkai  propagandą jaunimui skleidžia per nepakankamai reguliuojamus socialinius tinklus: dažniausiai „Tik Tok“, žaidimų platformas, pavyzdžiui, „Robloksą“.“

    Tarp Lietuvoje veikiančių jaunų ekstremistų, anot A. Matonio, populiariausias yra tarptautinis nihilistinio ekstremizmo tinklas „Maniakai žudymo kutas“: „Socialiniuose tinkluose jie dažnai pasivadinę MKY. Jeigu jūsų aplinkoje esančių vaikų ir paauglių aplinkoje pamatysite tokį trumpinį, žinokite, kad tai nėra nekaltas žaislas. Tai – labai blogo veikimo, labai ekstremalus ženklas.“

    Ženklai, kad vaikas įsitraukė į ekstremistinę veiklą:

    • Socialinė saviizoliacija.
    • Vartojami uždarai socialinei grupei būdingi terminai.
    • Bendraujant su artimaisiais, skleidžiamos ekstremistinės ideologijos nuostatos.
    • Įsigyjami daiktai su dešiniojo ekstremizmo simbolika.

    Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
  • Vaikai internete: ekspertai įvardijo naujas grėsmes ir kaip tėvams stiprinti vaikų atsparumą

    Vaikai internete: ekspertai įvardijo naujas grėsmes ir kaip tėvams stiprinti vaikų atsparumą

    Skaitmeninė erdvė vaikams tapo kasdienybe, tačiau kartu auga ir rizikos: nuo dezinformacijos bei patyčių iki verbavimo ar radikalizavimo. Apie tai kalbėta vaiko teisių gynėjų forume, kuriame ekspertai akcentavo, kad saugumas internete neatsiejamas nuo kritinio mąstymo ir nuoseklaus suaugusiųjų įsitraukimo.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad internetas šiandien yra lygiavertė realybės dalis, keičianti bendravimo įpročius ir emocinę savijautą. Pasak jos, suaugusiųjų užduotis yra ne tik nustatyti taisykles, bet ir būti šalia, kai vaikas susiduria su sudėtingu turiniu ar grėsmėmis.

    „Mokytis suprasti internetinį pasaulį, žvelgti kritiškai ir atsirinkti informaciją turime mokytis visi. Mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė yra realiai būti šalia vaiko tada, kai jis susiduria su iššūkiais“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė atkreipė dėmesį, kad vaikus informacija pasiekia greičiau, nei suaugusieji spėja ją įvertinti ir paaiškinti. Tai tiesiogiai veikia savivertę, santykius ir tapatybės formavimąsi, o nepasiruošus susidūrimai su melagingu ar manipuliaciniu turiniu gali būti traumuojantys.

    Algoritmai formuoja, ką vaikai mato

    Medijų stebėsenos ir analizės srityje dirbantys ekspertai pažymi, kad socialiniai tinklai daugeliui vaikų tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu. Turinio atranką vis dažniau lemia algoritmai, kurie sustiprina tai, kas sulaukia reakcijų, todėl vaikai gali ilgam „įstrigti“ vienoje temoje ar net žalingo turinio sraute.

    „Mediaskopo“ atstovė Vilūnė Kairienė akcentavo, kad medijų raštingumas tampa esmine kompetencija šeimoje ir mokykloje. Ji taip pat priminė, kad algoritmų poveikį galima mažinti sąmoningai keičiant savo elgseną, pavyzdžiui, aktyviau renkantis patikimus šaltinius ir mažiau reaguojant į provokuojantį turinį.

    Skaitmeninių platformų atsakomybę Europos Sąjungoje stiprina Skaitmeninių paslaugų aktas, kuris numato pareigas didžiosioms platformoms vertinti sistemines rizikas, susijusias su dezinformacija, nepilnamečių apsauga ir visuomenės diskurso veikimu, bei imtis rizikų mažinimo priemonių. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą platformoms aiškiau valdyti rekomendacijas, reklamas ir turinio platinimo mechanizmus.

    Dezinformacija ir DI keičia taisykles

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dezinformacijos aplinka sparčiai kinta, o DI įrankiai leidžia greitai kurti įtikinamus tekstus, vaizdus ar garso įrašus. Dėl to vaikams ir tėvams dar sunkiau atskirti, kas yra patikima informacija, o kas sukurta manipuliacijai ar emocinei reakcijai išprovokuoti.

    Vienas ryškėjančių pokyčių yra tai, kad socialiniuose tinkluose dažnai laimi ne turinio kokybė, o jo kiekis ir sklaidos greitis. Tokiose sąlygose kritinis mąstymas tampa ne teoriniu įgūdžiu, o praktine kasdienybe: verta tikrinti pirminį šaltinį, ieškoti konteksto ir stebėti, ar informacija neskatina pykčio, baimės ar susipriešinimo.

    Didžiausios grėsmės: verbavimas ir radikalizavimas

    Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos atstovai forume pabrėžė, kad kova dėl jaunų žmonių dėmesio vyksta nuolat, o priešiškos grupės siekia ugdyti nusivylimą valstybe ir skatinti susiskaldymą. Tokios įtakos priemonės dažnai maskuojamos pramoginiu turiniu, memais ar tariamai „neutraliomis“ žinutėmis.

    Valstybės saugumo departamento atstovai akcentavo, kad šalia žalingo algoritmų poveikio itin rimta grėsmė yra nepilnamečių verbavimas ir radikalizavimas. Tam gali būti išnaudojami socialiniai tinklai ir žaidimų platformos, kuriose jauni žmonės bendrauja privačiai, o suaugusiesiems sunkiau pastebėti rizikingus kontaktus ar turinį.

    Specialistai pabrėžia, kad tėvams svarbiausia ne vien draudimai, o nuolatinis ryšys ir pokalbis. Kai vaikas žino, kad bus išklausytas, o ne nubaustas, jis labiau linkęs pasidalinti tuo, kas jį gąsdina, trikdo ar kelia klausimų internete.

    Pagalbos prireikus, galima kreiptis į vaiko teisių gynėjus konsultacijai telefonu 0 800 10 800 arba skambinti Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112, jei kyla skubi grėsmė vaiko saugumui. Ekspertai taip pat ragina mokyklas ir tėvus aktyviau stiprinti medijų raštingumą, nes tai tampa vienu svarbiausių vaikų atsparumo veiksnių skaitmeninėje aplinkoje.

  • Startavo CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 registracija: birželį Katovicuose – nauja apdovanojimų gala

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 organizatoriai pradėjo dalyvių registraciją į vieną didžiausių kibernetinio saugumo renginių Vidurio ir Rytų Europoje. Konferencija vyks 2026 metais birželio 15–16 dienomis Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre.

    Šių metų programoje atsiranda naujovė – CYBERSEC Awards apdovanojimų ceremonija ir vakarinė gala. Organizatoriai teigia, kad tai bus proga įvertinti komandas ir iniciatyvas, kurios realiai stiprina skaitmeninį atsparumą regione.

    Ko tikėtis iš programos

    Pagrindinė renginio tema – We are the firewall, pabrėžianti bendrą atsakomybę už sistemų, duomenų, procesų ir paslaugų saugumą. Programoje numatomos diskusijos apie geopolitikos įtaką kibernetiniam saugumui, technologinę suverenitetą ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Daug dėmesio bus skiriama praktiniams klausimams: organizacijų atsparumo stiprinimui, rizikų valdymui, incidentų prevencijai ir reagavimui. Renginyje planuojamos ir EXPO erdvės, kuriose savo sprendimus pristatys saugumo technologijų kūrėjai.

    Aktualus blokas bus skirtas reguliavimui ir atitikčiai, ypač NIS2 direktyvos reikalavimams bei nacionaliniams kibernetinio saugumo sistemos pokyčiams. Tai tema, kuri daugeliui įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų tampa ne tik IT, bet ir vadovybės bei rizikų valdymo darbotvarkės klausimu.

    DI, dezinformacija ir kadrų trūkumas

    Programoje numatytos sesijos apie DI – kaip verslo diegimų ir naujų pareigų reguliavimo srityje šaltinį, bet kartu ir kaip priemonę, kurią vis dažniau pasitelkia ir puolanti pusė. Kibernetinių incidentų tyrėjai vis dažniau fiksuoja automatizuotas atakas, socialinės inžinerijos kampanijas ir sukčiavimo scenarijus, kuriuos pagreitina generatyviniai įrankiai.

    Organizatoriai taip pat akcentuoja kovą su dezinformacija ir socialinės atsparos stiprinimą, nes informacinės operacijos vis dažniau persidengia su kibernetinėmis atakomis. Greta to, darbdaviai ir institucijos susiduria su specialistų trūkumu, todėl dėmesys bus skiriamas kompetencijų ugdymui, edukacijai ir sertifikavimui.

    „Sprendimai dėl technologinės suvereniteto, tiekimo grandinių saugumo, duomenų apsaugos ir veiklos tęstinumo šiandien priimami augant geopolitinei ir reguliacinei įtampai“, – sakė Aleksandra Helbin.

    Pasak organizatorių, konferencijoje laukiami viešojo sektoriaus, verslo, pramonės, gynybos, mokslo atstovai bei saugumo sprendimų tiekėjai. CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 organizatorius – Grupa PTWP.

    CYBERSEC Awards: kas bus apdovanojama

    CYBERSEC Awards sieks išskirti sprendimus ir žmones, kurie daro apčiuopiamą poveikį kibernetinio saugumo brandai. Apdovanojimų struktūra orientuota į inovacijas, organizacijų pasiekimus, edukaciją ir rezultatus incidentų valdymo srityje.

    Organizatoriai skelbia, kad apdovanojimai bus įteikiami per iškilmingą vakarą 2026 metais birželio 15 dieną. Tai turėtų tapti ir papildoma tinklaveikos erdve renginio dalyviams, ieškantiems partnerių, klientų ar specialistų.

  • Paraiškos 2026 metų jaunimo iniciatyvoms Vilkaviškio rajone: kam skiriama iki 2 000 eurų parama

    Ką finansuos savivaldybė 2026 metais?

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija paskelbė Jaunimo iniciatyvų skatinimo projektų finansavimo konkursą 2026 metams ir kviečia teikti paraiškas jaunimo projektų įgyvendinimui. Parama skirta idėjoms, kurios didina jaunimo aktyvumą, stiprina įsitraukimą į visuomeninę veiklą ir padeda spręsti jaunimui aktualias problemas.

    Konkursu siekiama sudaryti sąlygas jauniems žmonėms realizuoti savo idėjas vietos bendruomenėse, ypač skatinant iniciatyvas, kurios yra naujoviškos arba netradicinės. Savivaldybė pabrėžia, kad projektai turi būti sugalvoti, suplanuoti ir įgyvendinami jaunimo, o ne tik formaliai priskiriami jaunimo temai.

    Prioritetai ir kam skiriamos lėšos

    2026 metų konkurse numatyti keli aiškūs prioritetai: kritinio mąstymo ir atsparumo dezinformacijai stiprinimas, jaunimo įgalinimas ir pilietinio dalyvavimo formų plėtra, taip pat karjeros ugdymo galimybių didinimas. Tokios kryptys atliepia pastarųjų metų tendencijas, kai vis daugiau dėmesio skiriama medijų raštingumui, savanorystei ir ankstyvam pasirengimui darbo rinkai.

    Projektams taip pat gali būti aktualios veiklos, kurios įtraukia vietos bendruomenę ir duoda apčiuopiamą naudą gyvenamajai aplinkai. Tinkamomis laikomos iniciatyvos, skatinančios jaunimo savanorystę, įtraukiančios iki šiol nedalyvavusį jaunimą ar orientuotos į mažiau galimybių turinčius jaunuolius, pavyzdžiui, gyvenančius atokiau ar patiriančius socialinę atskirtį.

    Terminai, sumos ir praktiniai pateikimo reikalavimai

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų balandžio 24 dienos iki 2026 metų gegužės 15 dienos. Didžiausia parama vienam projektui siekia iki 2 000 eurų, o bendra konkursui numatyta savivaldybės biudžeto suma sudaro 30 000 eurų.

    Paraiška teikiama vienu egzemplioriumi, ji turi būti užpildyta kompiuteriu lietuvių kalba pagal nustatytą formą ir pasirašyta įstaigos vadovo arba įgalioto asmens. Jei organizacija privalo turėti antspaudą, paraiška patvirtinama ir antspaudu, o dokumentai pateikiami įrišti arba susegti.

    Paraišką reikia įdėti į užklijuotą voką su užrašu Jaunimo iniciatyvų skatinimo projektų finansavimo konkursui, o kiekvienas paraiškos ir priedų puslapis turi būti sunumeruotas. Prie voko pateikiamas lydraštis, kuris registruojamas savivaldybėje, o elektroniniu parašu pasirašytos paraiškos adoc formatu gali būti siunčiamos elektroniniu paštu.

    Pareiškėjas konkursui paprastai gali pateikti vieną paraišką, tačiau taikoma išimtis, kai organizacija papildomai teikia neformalių jaunimo grupių projektus, su kuriomis yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis. Planuojant veiklas svarbu įvertinti, kad tinkamos finansuoti išlaidos gali būti patirtos nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 20 dienos.

    Galimi pareiškėjai yra nevyriausybinės jaunimo organizacijos, nevyriausybinės su jaunimu dirbančios organizacijos bei neformalios jaunimo grupės kartu su jas globojančia organizacija. Kartu su paraiška gali reikėti pateikti juridinio asmens registravimo dokumentus, bendradarbiavimo sutartį neformalioms grupėms, kompetencijas pagrindžiančius dokumentus ir kitą projekto kainas ar veiklų pagrįstumą patvirtinančią medžiagą.

    Dėl paraiškų rengimo ir konkurso sąlygų konsultuoja Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Danguolė Gudeliauskienė. Savivaldybė ragina prieš pateikiant dokumentus įsitikinti, kad paraiška užpildyta pagal reikalavimus, o pridedami dokumentai aiškiai pagrindžia planuojamas veiklas ir biudžetą.