CP v2

Tag: Dezinformacija

  • Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo diena: kuo ši data svarbi kalbai, knygai ir žiniasklaidai

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo diena: kuo ši data svarbi kalbai, knygai ir žiniasklaidai

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kasmet minima gegužės 7 dieną. Ši data primena laikotarpį, kai lietuviškos spaudos leidyba ir platinimas buvo varžomi, o gimtoji kalba viešumoje patyrė spaudimą.

    Ši diena siejama su istoriniu lūžiu, kai buvo atkurta galimybė legaliai leisti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Tai tapo svarbiu postūmiu švietimui, tautiniam sąmoningumui ir modernios lietuvių kultūros raidai.

    Minėjimas aktualus ir šiandien, nes laisva spauda išlieka vienu pagrindinių demokratijos ramsčių. Žurnalistika padeda visuomenei gauti patikimą informaciją, o kritiškas, faktais grįstas turinys stiprina pasitikėjimą institucijomis ir mažina klaidinančios informacijos žalą.

    Kalbos ir knygos dėmuo primena, kad lietuvių kalbos gyvybingumas priklauso ne tik nuo taisyklių, bet ir nuo kasdienio vartojimo, skaitymo bei kokybiško turinio. Knyga išlieka ilgalaikė investicija į raštingumą, vaizduotę ir gebėjimą argumentuoti.

    Skaitmeninėje erdvėje atsiranda naujų iššūkių: informacijos srautai greitėja, auditorijos įpročiai keičiasi, o turinio kūrime vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas. Tai didina poreikį aiškiai atskirti nuomonę nuo fakto, stiprinti šaltinių patikrą ir atsakingai taikyti technologijas redakciniame darbe.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kviečia ne tik prisiminti istoriją, bet ir palaikyti atsakingą žiniasklaidą, skaitymo kultūrą bei pagarbą lietuvių kalbai. Tai proga padėkoti kuriantiems, redaguojantiems ir skleidžiantiems turinį, kuris formuoja visuomenės supratimą apie valstybę ir pasaulį.

  • Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl gegužės 7-oji svarbi ir šiandien?

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl gegužės 7-oji svarbi ir šiandien?

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o knygos tapo pasipriešinimo forma. Tai proga prisiminti spaudos laisvės kainą ir žmones, kurie rizikavo dėl teisės skaityti ir rašyti lietuviškai.

    1864 metais, po 1863–1864 metų sukilimo, carinė valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Draudimas truko iki 1904 metų, todėl beveik 40 metų lietuviški leidiniai buvo leidžiami už imperijos ribų ir slapta platinami Lietuvoje.

    Knygnešiai tapo vienu ryškiausių šio laikotarpio simbolių: jie gabeno ir platino lietuviškas knygas, laikraščius, maldaknyges, dažnai patirdami kratas, bausmes, tremtį. Spaudos draudimo metais formavosi ir moderni lietuvių tautinė savimonė, o kalba tapo ne tik bendravimo, bet ir tapatybės pagrindu.

    Spaudos atgavimo diena siejama su 1904 metų sprendimu panaikinti draudimą, atvėrusiu kelią legaliai lietuviškai leidybai ir platesniam švietimui. Netrukus daugėjo laikraščių, stiprėjo kultūriniai judėjimai, o visuomenė sparčiau telkėsi politiniams pokyčiams, kurie vedė į valstybingumo atkūrimą.

    Šiandien ši data įgauna ir naują prasmę, kai informacija skleidžiasi akimirksniu, o visuomenė kasdien susiduria su dezinformacija bei manipuliacijomis. Spaudos laisvė reiškia ne tik teisę skelbti, bet ir atsakomybę tikrinti faktus, aiškiai atskirti nuomonę nuo žinių ir gerbti žmogaus teises.

    Kalbos ir knygos dimensija taip pat aktuali, nes skaitmeninėje erdvėje kinta skaitymo įpročiai, o lietuvių kalba nuolat prisitaiko prie naujų technologijų ir terminų. Vis daugiau dėmesio sulaukia ir tai, kaip turinį veikia DI, nes jis gali padėti kurti tekstus, bet kartu kelia klausimų dėl autorystės, patikimumo ir klaidų rizikos.

    Minint šią dieną, dažnai dėkojama žurnalistams, redaktoriams, leidėjams, bibliotekininkams, mokytojams ir visiems, kurie prisideda prie lietuviško žodžio sklaidos. Tai priminimas, kad laisva spauda, gyva kalba ir skaitoma knyga nėra savaime suprantami dalykai, o nuolatinis bendras darbas.

  • Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo diena: kodėl šiandien laisvas lietuviškas žodis svarbus labiau nei bet kada

    Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo diena: kodėl šiandien laisvas lietuviškas žodis svarbus labiau nei bet kada

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena laiką, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o spauda ir knygos lietuvių kalba plito slapta. Ši diena tapo laisvės simboliu ir kasmet kviečia įvertinti, kiek kainavo teisė skaityti, rašyti ir kalbėti gimtąja kalba.

    Po 1864 metais įvesto lietuviškos spaudos draudimo lietuviški leidiniai lotyniškais rašmenimis buvo persekiojami, o jų platinimas laikytas nusikaltimu. Vis dėlto lietuviškas žodis išliko dėl knygnešių, švietėjų ir bendruomenių pastangų, kol 1904 metais draudimas buvo panaikintas.

    Laisvas žodis ir atsakomybė

    Šiandien spaudos laisvė reiškia ne tik galimybę skelbti informaciją, bet ir atsakomybę ją tikrinti, atskirti faktus nuo nuomonės ir saugoti visuomenės pasitikėjimą. Žurnalistų, redaktorių ir leidėjų darbas kasdien padeda suprasti sprendimus, kurie veikia žmonių gyvenimą, ir fiksuoja įvykius, tampančius rytojaus istorija.

    Kartu tai ir priminimas, kad informacinėje erdvėje daugėja manipuliacijų, dezinformacijos ir greitų, emocijas žadinančių žinučių. Todėl kritinis skaitymas, šaltinių tikrinimas ir gebėjimas suprasti kontekstą tampa ne mažiau svarbūs nei pati teisė laisvai kalbėti.

    Knyga ir kalba skaitmeniniame amžiuje

    Skaitmeninė žiniasklaida ir socialiniai tinklai pakeitė naujienų vartojimą, o turinys pasiekia auditorijas per sekundes. Dėl to stiprėja poreikis kokybiškam turiniui, aiškiai kalbai ir redakciniams standartams, nes nuo jų priklauso, ar visuomenė gauna patikimą informaciją.

    Vis dažniau diskutuojama ir apie dirbtinis intelektas poveikį turinio kūrimui bei sklaidai. Nors DI gali padėti greičiau apdoroti duomenis ar aptikti klaidinančias žinutes, galutinis patikimumas remiasi žmogaus atsakomybe, redagavimu ir skaidrumu.

    Kvietimas švęsti prasmingai

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena yra proga padėkoti spaudos žmonėms už kasdienį darbą ir kartu atsigręžti į skaitymo įpročius. Knyga išlieka vienu patikimiausių būdų gilesniam pažinimui, o lietuvių kalba yra bendruomenę telkiantis pagrindas.

    „Tegul laisvas žodis telkia prasmingiems darbams, o kiekvienas naujas spaudos puslapis neša tiesą ir šviesą“, – sakė Kaišiadorių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Aušra Grigonienė.

    Šią dieną verta rasti laiko gerai knygai, palaikyti kokybišką žurnalistiką ir išlikti smalsiais, kritiškais skaitytojais. Tai paprastos, bet svarbios kasdienės praktikos, kurios padeda išsaugoti laisvą ir atsakingą viešąjį žodį.

  • Mažeikiuose startuoja apklausa: ko gyventojams trūksta civilinės saugos švietime ir praktikoje?

    Mažeikių miesto vietos veiklos grupė pradėjo gyventojų apklausą, kuria siekiama įvertinti civilinės saugos švietimo poreikį mieste. Surinkti atsakymai bus naudojami tikslinant Mažeikių miesto 2022–2029 metų vietos plėtros strategiją ir planuojant naujas veiklas.

    Iniciatoriai pabrėžia, kad civilinė sauga apima ne tik teorines žinias, bet ir realius veiksmus, kurie krizės metu gali turėti lemiamos reikšmės. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, todėl savivaldybėms ir bendruomenėms tenka svarbus vaidmuo stiprinant gyventojų atsparumą.

    Kokios veiklos siūlomos strategijoje

    Į atnaujintą strategiją siūloma įtraukti edukacines ir prevencines programas, skirtas civilinės saugos temoms. Numatyta, kad užsiėmimai apimtų teoriją, simuliacijas ir praktinius mokymus, kad gyventojai ne tik žinotų, bet ir mokėtų veikti.

    Planuojamų veiklų tikslas – gerinti parengtį, didinti krizių valdymo efektyvumą ir stiprinti bendruomenių atsparumą. Taip pat akcentuojamas gyventojų atsparumas dezinformacijai, kuri krizių metu gali apsunkinti sprendimų priėmimą ir kelti papildomą riziką.

    Kaip galima dalyvauti apklausoje

    Mažeikių miesto gyventojai kviečiami pateikti nuomonę iki gegužės 14 dienos. Atsakymai priimami elektroniniu paštu arba užpildant anoniminę anketą internetu.

    Organizatoriai tikisi, kad apklausa padės tiksliau įvardyti, kokių žinių ir įgūdžių gyventojams labiausiai trūksta, bei kokio formato mokymai būtų patogiausi. Remiantis rezultatais, civilinės saugos švietimo priemonės galėtų būti pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms ir bendruomenių poreikiams.

  • Graikijos pakrantės vėjo arfos užkariavo internetą: kas tai iš tikro ir kodėl istorija klaidino

    Graikijos pakrantės vėjo arfos užkariavo internetą: kas tai iš tikro ir kodėl istorija klaidino

    Socialiniuose tinkluose žaibiškai paplito vaizdai, kuriuose Graikijos pakrantėje matomos vadinamosios vėjo arfos, esą gaminančios švarią elektrą ir kartu skambančios vėjyje. Futuristiškai atrodantys statiniai daugeliui pasirodė kaip naujas atsinaujinančios energetikos proveržis, todėl istorija greitai tapo virusinė.

    Tačiau tikrinant faktus išryškėjo spragos: nėra patikimų duomenų apie realias tokios technologijos instaliacijas, oficialius projektus ar atsakingų institucijų pranešimus. Būtent tokios detalės paprastai lydi energetikos infrastruktūros plėtrą, ypač kai kalbama apie objektus pajūryje ir viešąją erdvę.

    Kas yra vėjo arfa?

    „Vėjo arfa“ dažniausiai siejama su eoline arfa, tai yra styginiu instrumentu, kurio stygas virpina vėjas. Tokie instrumentai gali skleisti garsą natūraliai, be elektros, tačiau jų paskirtis yra akustinė, o ne energijos gamyba.

    Internete išpopuliarėjusi idėja sujungė dvi skirtingas sritis, meną ir elektros gamybą, todėl skambėjo patraukliai. Vis dėlto pats garsas ar stygų virpesiai savaime nereiškia, kad įrenginys efektyviai generuoja panaudojamą elektros energiją, ypač tinkamu mastu.

    Kodėl istorija klaidino?

    Vėjo energijos gamyboje šiandien dominuoja aiški technologinė kryptis: vėjo turbinos, kurių veikimo principai, efektyvumas ir saugos reikalavimai yra plačiai reglamentuoti. Kai pasirodo naujas energijos gamybos sprendimas, įprastai matomi prototipai, bandymų rezultatai, sertifikavimas ir aiškūs projekto vykdytojai.

    Šiuo atveju viešojoje erdvėje cirkuliavo daugiausia įspūdingi vaizdai, bet trūko patikrinamų įrodymų apie vietą, įrenginių gamintoją, prijungimą prie tinklo ar realius generacijos duomenis. Tai vienas dažniausių signalų, kad istorija gali būti klaidinanti arba paremta vizualine imitacija.

    DI vaizdai ir nauja dezinformacijos banga

    Pastaraisiais metais DI įrankiais sugeneruoti vaizdai tapo sunkiau atskiriami nuo tikrovės, ypač kai kalbama apie architektūrinius objektus ar koncepcinius energetikos sprendinius. Tokie vaizdai dažnai sukuria tikrumo įspūdį, o socialinių tinklų algoritmai padeda jiems plisti greičiau nei spėjama patikrinti faktus.

    Ekspertai rekomenduoja vertinti, ar pateikiami konkretūs ir patikrinami duomenys: kas yra projekto vystytojas, kur yra tiksli vieta, ar pateikti bandymų rezultatai, ar yra institucijų leidimai, ar sprendimas minimas patikimuose mokslo ar pramonės šaltiniuose. Kai to nėra, net ir gražiausiai atrodanti „nauja technologija“ dažnai pasirodo esanti tik skaitmeninė vizija.

    Graikijos vėjo arfų istorija tapo pamokančiu pavyzdžiu, kaip lengvai gali susilieti realūs reiškiniai, tokie kaip eolinės arfos, ir išgalvoti pažadai apie energijos gamybą. Kol nėra patikimų patvirtinimų ir realių įrenginių, tokias sensacijas vertėtų laikyti ne nauju energetikos sprendimu, o virusine interneto legenda.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta: pasitikrink žinias apie visuotinę gynybą ir istoriją

    Pilietiškumo egzaminas grįžta: pasitikrink žinias apie visuotinę gynybą ir istoriją

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo informuotų ir atsakingų piliečių. Ši data akcentuoja visuomenės vaidmenį visuotinėje gynyboje ir pasirengimą veikti krizės ar karo metu.

    Minėjimo proga gyventojai kviečiami dalyvauti nuotoliniu Pilietiškumo egzamine, kuris leidžia pasitikrinti žinias apie pilietiškumą, Lietuvos istoriją ir valstybės gynybos principus. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir praktinis būdas įsivertinti, ko dar trūksta kasdieniam pasirengimui.

    Kaip vyks egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą trečius metus rengia Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Dalyvauti gali visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, taip pat užsienyje gyvenantys lietuviai.

    Egzaminas vyks gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o numatoma trukmė sieks apie 40 minučių. Dalyviai galės patys pasirinkti jiems patogų laiką šiame intervale, o užduotis atlikti nuotoliniu būdu.

    Užduočių struktūra apima 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atvirus klausimus. Temos orientuotos į praktines žinias: nuo pilietiškumo ir istorijos iki informacinio raštingumo bei hibridinių grėsmių atpažinimo.

    Kam skirtas ir ko tikėtis?

    Dalyviai skirstomi į keturias kategorijas: vyresniųjų klasių moksleivius (15–19 metų), studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Toks suskirstymas leidžia lyginti rezultatus tarp panašaus profilio grupių ir tiksliau įvertinti pasirengimą.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Pasak organizatorių, egzaminas orientuotas į kasdienę pilietinę kompetenciją: kaip veikia valstybė, kokios yra piliečių pareigos, kaip atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios ir kaip elgtis ekstremalios situacijos metu. Pastaraisiais metais šios temos tapo ypač aktualios, augant informacinių atakų ir dezinformacijos mastui regione.

    Rezultatai ir prizai

    Praėjusiais metais Pilietiškumo egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Organizatoriai tikisi, kad šiemet įsitraukimas dar labiau augs, nes visuomenėje didėja dėmesys visuotinei gynybai ir atsparumui.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – sakė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Po egzamino kiekvienoje grupėje bus išrinkti trys geriausi dalyviai. Esant vienodam rezultatui, papildomai bus vertinamas atlikimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Organizatoriai nurodo, kad atsakymai bus įvertinti per savaitę nuo egzamino dienos, o nugalėtojai informuojami asmeniškai. Pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu, o apdovanojimai planuojami gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Egzamino partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.

  • Žodžiai kaip ginklai šiandien: ką kelia naujas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris

    Žodžiai kaip ginklai šiandien: ką kelia naujas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris

    Gegužę, kai minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, pasirodęs naujas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris siūlo į žodį žiūrėti ne vien kaip į šventės simbolį. Leidinio tema akcentuoja, kad kalba gali telkti bendruomenes, bet kartu tapti spaudimo, propagandos ar manipuliacijos įrankiu.

    129-asis nemokamo žurnalo numeris aprėpia kelias kryptis: nuo kultūros žiniasklaidos vaidmens ir žodžio laisvės iššūkių iki istorijų, kaip Kaune spausdinti leidiniai pasiekia tarptautinius užsakovus. Redakcija kviečia permąstyti, kiek pasitikime informacija ir kaip ją vertiname kasdien.

    Žodžio laisvė ir atsakomybė

    Numeryje publikuojamas pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, žiniasklaidos tyrėja Aukse Balčytiene. Ji primena, kad demokratija nėra užbaigtas pasiekimas, o nuolatinis procesas, kuriame nepriklausoma žiniasklaida atlieka kritiškai svarbų vaidmenį.

    Diskusijose išryškinama tendencija, pastebima daugelyje Europos valstybių: augantis informacinis triukšmas, bandymai politizuoti žiniasklaidos lauką ir spaudimas redakcinėms nuostatoms. Tokios rizikos ypač sustiprėja rinkimų ciklais ir visuomenėje augant poliarizacijai.

    „Demokratija yra projektas, neturintis baigtinio taško“, – sakė Auksė Balčytienė.

    Leidinys šią mintį pratęsia praktiniu klausimu: kaip atskirti kritiką nuo diskreditavimo, o aštrią nuomonę nuo dezinformacijos. Tai ypač aktualu skaitmeninėje erdvėje, kur turinys plinta greičiau nei spėjama jį patikrinti, o DI įrankiai palengvina masinę tekstų ir vaizdų gamybą.

    Kaune spausdinti žodžiai keliauja į pasaulį

    Kita numerio kryptis pasakoja apie spaudos amatą kaip tarptautinę paslaugą, kurioje konkuruojama kokybe, terminais ir patikimumu. Leidinyje pristatoma Kaune veikianti spaustuvė KOPA ir jos kelias į globalią rinką, kai vietinis verslas tampa partneriu žinomoms organizacijoms bei prekių ženklams.

    Pasakojime pabrėžiama, kad fizinė spauda, nors ir praradusi dalį kasdienės informacijos srauto, tebėra svarbi meno leidiniams, fotografijos albumams, dizaino projektams ir nišinei leidybai. Tokie produktai dažnai konkuruoja ne kaina, o meistryste, medžiagomis ir spaudos technologijų tikslumu.

    Atmintis, žurnalistika ir kultūros ritmas

    Numeryje dėmesys skiriamas ir Maironio lietuvių literatūros muziejui, šiemet mininčiam 90-metį. Aptariama institucijos istorija, sudėtingi laikotarpiai ir tai, kaip šiandien muziejus formuoja literatūros atmintį bei atveria archyvus šiuolaikiniam lankytojui.

    Taip pat publikuojamos fotožurnalisto Artūro Morozovo refleksijos apie jo knygą „Sutikau žmogų“ bei pokalbis su Stasio Lozoraičio premijos laureate, žurnaliste Skirmante Javaityte. Per šias istorijas leidinys grįžta prie pagrindinės temos: kaip žodžiai veikia, kai jie paremti patirtimi, atsakomybe ir ilgu darbu.

    Leidinio pabaigoje pateikiamas atrinktų kultūros renginių kalendorius, kuriame gegužė aprašoma kaip itin intensyvus metas Kaune. Miesto gimtadienis, muziejų naktys, literatūros renginiai ir koncertai čia matomi kaip bendro kultūrinio pulsavimo dalis, kurią jungia tas pats įrankis – kalba.

    Žurnalas „Kaunas pilnas kultūros“ leidžiamas nuo 2015 metais rugsėjo, jį finansuoja Kauno menininkų namai. Leidinys platinamas nemokamai Kauno kultūros įstaigose ir viešose erdvėse, o skaitmeninė versija skelbiama žurnalo kanaluose.

  • Dezinformacija smogia Lenkijos įmonėms: kyla reputacijos ir verslo ryšių rizika, įspėja ataskaita

    Ataka, kuri kainuoja brangiai

    Dezinformacija vis dažniau tampa ne tik visuomenės, bet ir verslo problema: ji gali paveikti įmonių reputaciją, santykius su investuotojais, partneriais ir klientais. Lenkijoje šiai temai skirta ataskaita pristatyta Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, o diskusijoje akcentuota, kad rizika jau persikėlė į kasdienius verslo sprendimus.

    Ataskaitą apie dezinformaciją kaip rizikos veiksnį verslui parengė IBRiS fondas, o tyrimas atliktas PTWP grupės užsakymu. Joje remiamasi dviejų tipų apklausomis, kuriose dalyvavo daugiau kaip 200 Lenkijos įmonių vadovų ir vadovaujančių darbuotojų.

    Kas labiausiai nukenčia?

    Tyrimo pristatyme pabrėžta, kad dezinformacija tiesiogiai veikia pardavimus ir pasitikėjimą prekės ženklu, o ilgainiui gali pakeisti ir finansų institucijų elgseną. Bankai, draudikai bei kiti rinkos dalyviai, vertindami rizikas, vis dažniau atsižvelgia į reputacinius signalus ir informacinį foną.

    „Dezinformacija veikia įmonės reputaciją, santykius su investuotojais ir konkrečiu klientų skaičiumi, o tai gali atsispindėti pardavimuose, finansavimo sąlygose ir akcijų kainos svyravimuose“, – sakė IBRiS atstovas Michałas Kowalczykas.

    Diskusijoje atkreiptas dėmesys, kad klaidinančios kampanijos dažnai būna sudėtinės: naudojami tariami ekspertai, selektyviai parenkami faktai, iš jų išvedamos neteisingos išvados, o socialiniuose tinkluose turinys dauginamas emocijomis paremtu tempu. Papildomą pagreitį suteikia generuoti vaizdai ir įrašai, kuriuos vis sunkiau greitai patikrinti.

    DI ir socialiniai tinklai keičia taisykles

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad socialiniai tinklai išlieka pagrindiniu nepatikrintos informacijos sklaidos kanalu, kurį sustiprina anoniminiai komentarai ir vadinamasis konteksto kūrimas. Tokia aplinka leidžia klaidinančioms žinutėms pasiekti dideles auditorijas ir sukurti įspūdį, kad jos atspindi daugumos nuomonę.

    Kartu akcentuota, kad DI įrankiai leidžia greitai sukurti įtikinamus garso ir vaizdo klastojimus, todėl atsiranda nauja rizikos kategorija: ne tik melaginga žinutė, bet ir tariamas įrodymas. Verslui tai reiškia būtinybę turėti aiškias tikrinimo bei reagavimo procedūras, nes reputacinė žala gali atsirasti greičiau, nei spėjama pateikti paaiškinimą.

    Praktiniu lygmeniu rekomenduojama stiprinti tris kryptis: darbuotojų mokymą, aiškų sprendimų priėmimo modelį krizės metu ir technologinį pasirengimą. Akcentuota, kad iš anksto sudarytas krizių valdymo mechanizmas mažina chaosą, o realaus laiko stebėsena padeda greičiau identifikuoti melagingų naratyvų pradžią.

    „Turime stebėti žiniasklaidą ir socialinius tinklus realiu laiku, turėti aiškų sprendimų modelį ir iš anksto suformuotą krizių komandą, nes krizės metu mokytis jau per vėlu“, – sakė „Medicover“ atstovė Renata Toczyska-Seliga.

    Diskusijoje taip pat nuskambėjo įžvalga, kad atsparumas dezinformacijai prasideda nuo pasitikėjimo institucijomis ir organizacijomis. Jei auditorija nebeturi autoritetų, kuriais pasitiki, melagingos žinutės plinta lengviau, o įmonėms tampa sudėtingiau atkurti reputaciją net ir pateikus faktus.

  • Visagino „Žiburio“ mokykloje 60 mokinių mokėsi atpažinti dezinformaciją: kas pasiteisino labiausiai

    Visagino „Žiburio“ mokykloje 60 mokinių mokėsi atpažinti dezinformaciją: kas pasiteisino labiausiai

    2026 metais kovo ir balandžio mėnesiais Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje 60 mokinių dalyvavo mokymuose, skirtuose atpažinti dezinformaciją ir stiprinti kritinį mąstymą. Užsiėmimai vyko įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Saugus ir pasirengęs!“.

    Mokymus vedė žurnalistas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovas Dainius Radzevičius. Pasak organizatorių, programa orientuota į 8–15 metų vaikus, kuriems medijų vartojimo įpročiai formuojasi greitai, o informacijos patikra dažnai lieka antrame plane.

    Kodėl dezinformacija taikosi į jaunimą?

    Mokyklinio amžiaus vaikai didelę dalį informacijos gauna per socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas, kur turinys plinta greitai, o emocijos dažnai nugali faktus. Tokiose erdvėse lengva supainioti nuomonę su naujiena, o iš konteksto ištraukti teiginiai gali atrodyti kaip patikimi argumentai.

    Dezinformacija ypač veikia tuomet, kai ji siejama su tapatybe, priklausymu grupei ar baime būti atstumtam. Mokymų metu akcentuota, kad manipuliuojantis turinys gali ne tik klaidinti, bet ir mažinti pasitikėjimą institucijomis, didinti susipriešinimą bei skatinti rizikingą elgesį.

    „Šiandien visi vaikai gyvena ne tik mokykloje, šeimoje ar kiemo aplinkoje. Jie visi turi išmaniuosius įrenginius, o visas pasaulis jiems atsiveria vienu paspaudimu. Todėl geriausia kovos su dezinformacija priemonė yra stiprus imunitetas melui“, – sakė Dainius Radzevičius.

    Nuo hibridinių grėsmių iki praktinių simuliacijų

    Mokymų ciklą sudarė šeši teminiai užsiėmimai, kuriuose derinta teorija ir praktika. Mokiniai susipažino su hibridinių grėsmių logika, informacinio poveikio priemonėmis ir tuo, kaip kuriami naratyvai, skatinantys priešpriešą tarp „mes“ ir „jie“.

    Didžiausias dėmesys skirtas praktikai: mokiniai analizavo situacijas, ieškojo patikimų šaltinių, mokėsi atpažinti emocinius kabliukus, vertinti antraštes, nuotraukų kontekstą ir informacijos pateikimo intenciją. Taip pat buvo taikomi simuliaciniai ir komandiniai metodai, kurie padeda suprasti, kaip grupėje plinta klaidingi įsitikinimai.

    Užsiėmimų pabaigoje vyko refleksija, kur mokiniai pristatė išvadas ir aptarė, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai. Tokia dalis svarbi tam, kad įgūdžiai persikeltų į kasdienį informacijos vartojimą, o ne liktų vien teorinė žinių patikra.

    Projektas „Saugus ir pasirengęs!“: platesnė nei vien medijų tema

    Projektas „Saugus ir pasirengęs!“ apima ne tik medijų raštingumo veiklas, bet ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Numatyta, kad dalyviai gaus daugiau nei 15 praktinių užsiėmimų, orientuotų į kasdienius įgūdžius ir bendruomenės atsparumą.

    Be dezinformacijos atpažinimo, projekte numatytos civilinės saugos ir pirmosios pagalbos veiklos, savanorystės skatinimas, taip pat infrastruktūriniai sprendimai bendruomenei. Projekto tikslas įvardijamas kaip socialinės atskirties mažinimas Visagine ir vaikų pilietinio sąmoningumo stiprinimas.

    Projektą įgyvendina Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla kartu su Visagino nevyriausybiniu socialinės pagalbos centru. Organizatoriai pabrėžia, kad kritinis mąstymas ir atsparumas manipuliacijoms šiandien tampa ne tik asmeniniu įgūdžiu, bet ir svarbia visuomenės saugumo dalimi.

  • Virusinis klastotės „laikraštis“ skelbia 2 800 eurų migrantams: Ispanija paneigė

    Virusinis klastotės „laikraštis“ skelbia 2 800 eurų migrantams: Ispanija paneigė

    Klastotė išplito socialiniuose tinkluose

    Socialiniuose tinkluose plačiai dalijamasi tariamu laikraščio pirmuoju puslapiu, kuriame teigiama, kad Ispanijos premjeras Pedro Sánchez žada naujai įteisintiems migrantams mokėti po 2 800 eurų per mėnesį šeimai. Esą išmokos būtų mokamos iki dvejų metų, kol žmonės susiras darbą.

    Šis vaizdas pateikiamas kaip straipsnis iš neva egzistuojančio leidinio „El Diario de España“ ir siejamas su Madrido paskelbta migrantų įteisinimo programa. Tačiau faktų tikrintojai ir institucijos nurodo, kad tokia publikacija yra klastotė, o išmokų pažadas neatitinka teisės aktų.

    Kas neatitinka realybės?

    Pirmiausia, tariamas leidinys „El Diario de España“ neturi patikimų pėdsakų: nerandama nei oficialios interneto svetainės, nei redakcijos rekvizitų ar ankstesnių publikacijų. Tokie požymiai būdingi dezinformacijos kampanijoms, kai suklastojamas tariamai patikimos žiniasklaidos formatas.

    Klastotėje nurodoma publikavimo data siejama su 2024 metais, tačiau Ispanijos vyriausybės sprendimų chronologija su tuo nesutampa. Įteisinimo priemonės buvo pristatytos gerokai vėliau, o pati programa įsigaliojo tik 2026 metais, todėl „sensacingas“ pažadas neatlaiko elementaraus laiko patikrinimo.

    Be to, klastotėje minima iniciatyva su konkrečiu pavadinimu ir metų intervalais viešuose šaltiniuose nėra patvirtinama. Tokie išgalvoti programų pavadinimai dažnai naudojami tam, kad žinutė atrodytų „oficialiai“ ir būtų lengviau ja patikėti.

    Ką iš tiesų numato įteisinimo programa?

    Ispanijos įteisinimo mechanizmas iš esmės susijęs ne su išmokomis, o su teise legaliai gyventi ir dirbti šalyje. Pagal oficialiai paskelbtas taisykles, asmenys turi atitikti nustatytas sąlygas, įskaitant nepriekaištingą teistumo istoriją, ir per nustatytą terminą pateikti paraišką atnaujinamam leidimui gyventi.

    Klastotėje įvardyta suma neatsispindi teisės akte, kuriuo įtvirtinta programa, o Madrido institucijos viešai paneigė, kad būtų planuojama dalyti tokio dydžio pinigines išmokas. Esminis programos tikslas – sureguliuoti jau šalyje esančių žmonių statusą, kad jie galėtų dirbti legaliai ir būtų įtraukti į įprastą administracinę tvarką.

    Ši tema nuo pat paskelbimo tapo palankia terpe dezinformacijai, nes migracijos politika dažnai išnaudojama emocijoms kurstyti. Tokiais atvejais populiariausia taktika – kurti skambias, paprastai patikrinamas, bet greitai plintančias „antraštes“ apie tariamas išmokas ar privilegijas.

    Kodėl tai svarbu visai Europos Sąjungai?

    Diskusijos dėl Ispanijos sprendimo pasiekė ir Europos lygmenį: Europos Komisijoje buvo viešai išsakyta atsargumo dėl galimo poveikio Šengeno erdvei ir bendroms migracijos kontrolės kryptims. Kritikai baiminasi, kad nacionalinės įteisinimo programos gali skatinti antrinę migraciją, nors teisės gyventi vienoje ES šalyje automatiškai nesuteikia teisės laisvai įsikurti kitoje.

    Tuo metu Ispanijos valdžios atstovai pabrėžia, kad tai yra praktinis sprendimas jau šalyje gyvenančių ir dirbančių žmonių situacijai sureguliuoti, aiškiau apibrėžiant jų teises ir pareigas. Tokie sprendimai Europoje nuolat kelia įtampą tarp darbo rinkos poreikių, vidaus saugumo argumentų ir politinių debatų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vartotojams verta tikrinti kelis bazinius požymius: ar egzistuoja minima žiniasklaidos priemonė, ar datos sutampa su oficialiais pranešimais, ir ar teiginiai atkartojami institucijų dokumentuose. Kuo skambesnė suma ar pažadas, tuo didesnė tikimybė, kad tai sukurta vien tam, kad sukeltų pasipiktinimą ir būtų dalijamasi.