CP v2

Tag: Dezinformacija

  • NKVC perspėja: soc. tinkluose plinta galimai sufabrikuoti pranešimai apie dronų incidentus

    NKVC perspėja: soc. tinkluose plinta galimai sufabrikuoti pranešimai apie dronų incidentus

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) praneša, kad socialiniuose tinkluose ir įvairiose interneto platformose sparčiai plinta klaidinanti informacija apie bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, dalis įrašų gali būti tyčia sufabrikuoti, o jų tikslas – sukelti sumaištį ir išprovokuoti nepasitikėjimą oficialia komunikacija.

    NKVC teigimu, fiksuojami atvejai, kai dalijamasi manipuliuotais vaizdais ar DI sugeneruota vaizdine medžiaga, kurioje neva matomi Lietuvoje skraidantys ne Lietuvos koviniai dronai arba nurodomos tariamos jų kritimo vietos. Tokie įrašai dažnai pateikiami be patikimų įrodymų, o vaizdai būna ištraukti iš konteksto arba suklastoti.

    Centro dėmesį atkreipė ir prieštaringos žinutės, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo, taip pat įvairios sąmokslo teorijos apie tariamai į Lietuvą atvykusius kitų šalių specialistus, kurie neva organizuoja provokacijas. NKVC pabrėžia, kad tokia informacija neretai kuriama ne Lietuvoje, o turinys pritaikomas vietos auditorijai, siekiant paveikti visuomenės nuotaikas.

    NKVC įspėja, kad melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali didinti visuomenės nerimą, diskredituoti institucijų darbą ir trukdyti operatyviai reaguoti į realius pranešimus. Tokiais atvejais žmonės gali pradėti remtis nepatikrintais šaltiniais, o tai apsunkina pareigūnų ir atsakingų tarnybų veiksmus.

    Gyventojai raginami išlikti budrūs, kritiškai vertinti sensacingai pateikiamus įrašus ir nesidalyti nepatvirtinta informacija. NKVC rekomenduoja vadovautis tik oficialiais institucijų pranešimais ir, kilus abejonių dėl matyto turinio, patikrinti, ar informacija paskelbta atsakingų tarnybų kanalais.

  • NKVC perspėja: plinta DI suklastoti vaizdai apie dronų incidentus Lietuvoje ir jų „kritimo vietas“

    NKVC perspėja: plinta DI suklastoti vaizdai apie dronų incidentus Lietuvoje ir jų „kritimo vietas“

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) praneša, kad viešojoje erdvėje sparčiai daugėja klaidinančios informacijos apie tariamus bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, socialiniuose tinkluose ir įvairiose platformose platinami manipuliuoti vaizdai bei įrašai, kurie gali būti sukurti pasitelkiant dirbtinis intelektas.

    NKVC teigia fiksuojantis atvejus, kai skelbiama tariamai įrodanti medžiaga apie neva Lietuvos teritorijoje skraidančius ne Lietuvos kovinius dronus ar jų „kritimo vietas“. Tokie vaizdai neretai pateikiami be patikimų šaltinių, o detalės neatitinka realios situacijos ar oficialių institucijų turimos informacijos.

    Kaip kuriama sumaištis?

    Centro vertinimu, kartu platinami ir prieštaringi teiginiai, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo. Taip pat aktyviai skleidžiamos sąmokslo teorijos apie tariamai į Lietuvą atvykusius kitų valstybių specialistus, neva organizuojančius provokacijas.

    NKVC pabrėžia, kad dalis tokios informacijos gali būti kuriama už Lietuvos ribų, o pateikiami „įrodymai“ fabrikuojami siekiant paveikti visuomenės nuotaikas. Tokios kampanijos, pasak centro, gali būti nukreiptos į nepasitikėjimo didinimą, panikos kurstymą ir oficialios komunikacijos diskreditavimą.

    Kuo tai pavojinga gyventojams?

    NKVC atkreipia dėmesį, kad melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali trikdyti institucijų ir pareigūnų darbą, nes dalis resursų nukreipiama paneiginėjimui ar reagavimui į klaidingus pranešimus. Be to, pasikartojantys klaidinantys įrašai gali skatinti gyventojus priimti sprendimus remiantis emocijomis, o ne patikrintais faktais.

    Centras ragina visuomenę išlikti budrią ir kritiškai vertinti sensacingus įrašus, ypač tuos, kuriuose nėra aiškiai nurodyta, kada ir kur medžiaga nufilmuota. Taip pat primenama nesidalyti nepatvirtintais pranešimais ir remtis oficialia institucijų informacija.

    „Melaginga, manipuliuota ar sufabrikuota informacija gali didinti visuomenės paniką ir trikdyti institucijų bei pareigūnų darbą“, – sakė NKVC.

  • Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pastaraisiais mėnesiais susiduria su dviem sutampančiais iššūkiais: smunkančiu populiarumu šalies viduje ir stiprėjančiomis Kremliaus pastangomis paveikti viešąją nuomonę. Analitikai ir politikai Vokietijoje vis dažniau kalba apie koordinuotas dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama silpninti vieną ryškiausių Ukrainos rėmėjų Europoje.

    Vokietijos politinį lauką tuo pat metu keičia kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai (AfD) augimas, ypač rytinėse žemėse. Artėjant svarbiems regioniniams rinkimams, ekspertai perspėja, kad informacinės atakos gali būti pritaikytos konkrečioms auditorijoms ir temoms, kurios labiausiai skaudina rinkėjus: ekonomikai, energijos kainoms ir paramai Ukrainai.

    Kaip veikia spaudimas Berlynui

    Vokietijos saugumo institucijos ir tyrėjai ne kartą yra įspėję, kad Rusija naudoja vadinamąsias hibridines priemones: nuo manipuliuojančių naratyvų socialiniuose tinkluose iki bandymų kurstyti nepasitikėjimą valdžia. Tokiose kampanijose dažnai kartojama žinutė, esą Berlyno laikysena Rusijos atžvilgiu kenkia pačiai Vokietijai, o paramos Ukrainai kaina neva yra per didelė.

    Šias nuotaikas ypač lengva stiprinti regionuose, kur istoriškai didesnė dalis visuomenės yra skeptiškesnė Vakarų užsienio politikai ir palankiau vertina dialogą su Maskva. Dėl to rytinė Vokietija neretai įvardijama kaip jautresnė erdvė informacinei įtakai, ypač rinkimų laikotarpiu.

    AfD naratyvai ir energetikos tema

    Vienas dažniausių dezinformacijos kampanijose naudojamų argumentų siejamas su energetika ir ankstesne priklausomybe nuo rusiškų išteklių. AfD politikai viešai ragina grįžti prie senesnio modelio, kuriame rusiškos dujos esą užtikrintų pigesnę energiją ir atgaivintų pramonę, o tai patraukliai skamba daliai rinkėjų, nusivylusių lėtesniu ekonomikos augimu.

    Tačiau Vokietijos energetikos politika po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą buvo perorientuota į tiekimo diversifikavimą, kad šalis būtų mažiau pažeidžiama politinio spaudimo. Ekspertai pabrėžia, kad priklausomybės atkūrimas reikštų grįžimą į rizikingą situaciją, kai energija tampa ne vien ekonomikos, bet ir geopolitinio šantažo įrankiu.

    Dezinformacija, DI ir rinkimų rizikos

    Skaitmeninėje erdvėje vis dažniau fiksuojami turinio srautai, kurie imituoja įprastą naujienų vartojimą, tačiau sistemingai stumia vieną politinę kryptį. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokie tinklai gali būti ypač veiksmingi, kai jų medžiaga pradeda cirkuliuoti per automatizuotus perpasakojimus, o DI generuojamos santraukos ir rekomendacijos sustiprina pasiekiamumą.

    Vokietijos politinis tikslas, remiantis ekspertų vertinimais, išlieka gana aiškus: sukurti įspūdį, kad dabartinė valdžia yra nekompetentinga, o alternatyva, palankesnė Maskvai, gali „sutvarkyti“ tiek ekonomiką, tiek saugumo politiką. Tokia schema leidžia vienu metu silpninti paramą Ukrainai, skaldyti visuomenę ir didinti spaudimą Berlynui keisti kryptį.

    „Rusija ieško partnerių Europoje, kuriuos galėtų panaudoti savo tikslams, o artimiausias siekis yra AfD įtaka valdžiai“, – sakė Saksonijos Anhalto CDU politikas Chrisas Schulenburgas.

    Vokietijos pareigūnai ir dalis politinio elito pabrėžia, kad atsakas į tokią įtaką turi būti dvejopas: stiprinti atsparumą dezinformacijai ir kartu spręsti realias socialines bei ekonomines problemas, kurios daro visuomenę imlesnę paprastiems, bet klaidinantiems pažadams. Artėjant rinkimams rytinėse žemėse, informacinės erdvės stebėsena ir politinių naratyvų faktinė patikra, tikėtina, taps vienu svarbiausių Vokietijos vidaus darbotvarkės klausimų.

  • Prancūzija tiria galimą Izraelio įmonės kišimąsi į savivaldos rinkimus: taikytasi į kairiuosius

    Prancūzija tiria galimą Izraelio įmonės kišimąsi į savivaldos rinkimus: taikytasi į kairiuosius

    Prancūzijos institucijos pradėjo tyrimą dėl galimo užsienio kišimosi į savivaldos rinkimus, kai valstybinė agentūra, kovojanti su skaitmenine dezinformacija, pranešė aptikusi požymių, kad rinkimų kampanijų metu buvo vykdyta koordinuota informacinė operacija.

    Vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez paskelbė, kad bus imtasi teisinių veiksmų, o tyrimo eiga derinama su atsakingomis tarnybomis. Kol kas viešai neatskleidžiama, kas galėjo užsakyti ar finansuoti šią veiklą.

    Ką nustatė Viginum?

    Agentūros Viginum atstovė Anne-Sophie Dhiver parlamente teigė, kad buvo aptikta „privati Izraelyje įsikūrusi bendrovė“, kuri, kaip įtariama, siūlo internetines destabilizavimo paslaugas ir galėjo nukreipti veiksmus prieš dalį kairiųjų kandidatų.

    Anot jos, taikiniais esą tapo politikai iš partijos France Unbowed, kuri savo darbotvarkėje ryškiai akcentuoja palestiniečių klausimą. Viginum taip pat nurodė, kad agentūrai nepavyko patikimai nustatyti operacijos užsakovo, o bandymai paveikti nuomonę reikšmingo atgarsio, vertinant pagal pasiekiamumą ir įsitraukimą, nepasiekė.

    Konkrečios pavardės ir reikalavimai

    Žiniasklaidoje minėta, kad tarp galimų taikinių galėjo būti ir France Unbowed atstovas François Piquemal, dalyvavęs Tulūzos mero rinkimų antrajame ture. Pats politikas viešai svarstė galimybę siekti, kad antrojo turo rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais, jei būtų įrodyta neteisėta išorinė įtaka.

    „Tai itin rimti faktai mūsų šalies suverenitetui“, – sakė François Piquemal.

    Parlamente jis taip pat kėlė klausimą, ar Prancūzijos valdžia turėtų reikalauti paaiškinimų iš Izraelio atstovo. Izraelio ambasada Paryžiuje, remiantis viešai skelbta informacija, į žurnalistų užklausas tuomet neatsakė.

    DI, netikros paskyros ir platesnis kontekstas

    Vidaus reikalų ministras patvirtino, kad tyrime vertinama „akivaizdžiai piktavališka“ kampanija, kurioje esą buvo skleidžiama melaginga informacija, pasitelkiant neautentiškas socialinių tinklų paskyras. Pasak jo, dalis turinio buvo sustiprinta naudojant dirbtinis intelektas, o tai atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai automatizuotos priemonės leidžia greitai kurti ir platinti klaidinančias žinutes.

    Ši istorija išryškina augantį Europos valstybių jautrumą rinkimų saugumui: dėmesys krypsta ne tik į tradicinę propagandą, bet ir į naujos kartos informacines operacijas, kuriose derinami netikri profiliai, koordinuotas sklaidos tinklas ir DI įrankiais generuojamas turinys.

    Prancūzijos institucijos žada vėliau paskelbti išsamesnę ataskaitą apie nustatytus veikimo modelius ir požymius, leidžiančius sieti operaciją su konkrečia struktūra. Kol kas svarbiausia tyrimo kryptis išlieka užsakovo identifikavimas ir teisinis įvertinimas, ar buvo pažeisti rinkimų bei nacionalinio saugumo reikalavimai.

  • Hantaviruso protrūkis kruize ir socialinių tinklų melagienos: kas iš tiesų žinoma apie virusą

    Hantaviruso protrūkis kruize ir socialinių tinklų melagienos: kas iš tiesų žinoma apie virusą

    Protrūkis kruiziniame laive

    Pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose sparčiai plito klaidinanti informacija apie hantavirusą, susieta su protrūkiu kruiziniame laive MV Hondius. Laivas išplaukė iš Argentinos balandžio 1 dieną, o gegužės 10 dieną prisišvartavo Tenerifėje, Kanarų salose.

    Laive susirgo 11 žmonių, mažiausiai 9 atvejai buvo patvirtinti, o trys keleiviai mirė. Sveikatos pareigūnai nurodė, kad pirmieji užsikrėtę asmenys, tikėtina, kontaktą su virusu turėjo keliaudami Pietų Amerikoje.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusai dažniausiai plinta žmonėms kontaktuojant su graužikų išmatomis, šlapimu ar seilėmis, taip pat įkvepiant užkrėstų dalelių. Dalis hantavirusų tipų kai kuriais atvejais gali plisti ir tarp žmonių, tačiau tai nėra pagrindinis perdavimo kelias daugumai žinomų atmainų.

    Medikai pabrėžia, kad riziką dažniausiai didina buvimas patalpose ar vietose, kuriose yra graužikų, ypač jei valoma sausai ir keliamos dulkės. Todėl praktikoje svarbios higienos priemonės, saugus patalpų vėdinimas ir valymas sudrėkinant paviršius.

    Ivermektinas nėra patvirtintas gydymas

    Vienas labiausiai paplitusių klaidinančių teiginių buvo susijęs su antiparazitiniu vaistu ivermektinu, kuris anksčiau buvo klaidingai reklamuojamas ir kaip COVID-19 gydymo priemonė. Socialiniuose tinkluose kartota, esą ivermektinas tinka ir hantavirusui gydyti.

    Europos vaistų agentūra nurodė, kad nėra įrodymų, jog ivermektinas būtų veiksmingas prieš hantavirusus. Taip pat pabrėžiama, kad šiuo metu nėra autorizuotų antivirusinių vaistų ar vakcinų nuo hantaviruso, o gydymas iš esmės yra palaikomasis, ypač svarbi ankstyva pagalba ir prireikus intensyvioji terapija.

    „Europos vaistų agentūra nėra mačiusi įrodymų, kad ivermektinas, skirtas parazitų sukeltoms infekcijoms, būtų veiksmingas prieš hantavirusus“, – nurodė institucija.

    „Moderna“ vakcinos tyrimai nereiškia sąmokslo

    Kita melagienų kryptis siejo protrūkį su tuo, kad „Moderna“ bendradarbiauja kuriant galimą mRNR vakciną nuo hantavirusų. Kai kurie įrašai tai pateikė kaip tariamą įrodymą, esą protrūkis „surežisuotas“ arba iš anksto suplanuotas.

    Specialistai pabrėžia, kad tai neatitinka įprastos visuomenės sveikatos logikos ir vakcinų kūrimo praktikos. Vakcinų ir gydymo priemonių tyrimai dažnai pradedami dar gerokai iki konkrečių protrūkių, nes hantavirusai yra žinomi dešimtmečius, o grėsmė periodiškai sugrįžta skirtinguose regionuose.

    „Tai, kad buvo dirbama su ankstyvais hantaviruso vakcinų sprendimais, rodo, jog grėsmė yra seniai žinoma ir aprašyta“, – teigė Johns Hopkins sveikatos saugumo centro ekspertas Amesh Adalja.

    Iš kur atsirado pavadinimas hantavirusas?

    Dar vienas virusinis pasakojimas rėmėsi klaidingu teiginiu, kad žodis hantavirusas neva yra kilęs iš hebrajų kalbos ir reiškia apgaulę. Ši versija buvo sustiprinta tuo, kad kai kurie vartotojai klausė „Grok“ paaiškinimo, o DI pokalbių robotas iš pradžių pateikė netikslią informaciją ir vėliau ją taisė.

    Ekspertai pabrėžia, kad pavadinimas su hebrajų kalba nesusijęs. Terminas siejamas su Hantano (Hantaan) virusu, kuris buvo identifikuotas šalia Hantano upės Korėjoje, o vėliau panašūs virusai pradėti vadinti bendra hantavirusų grupe.

    Ši situacija dar kartą parodė, kaip lengvai klaidingos interpretacijos, ypač paremtos DI sugeneruotais atsakymais, gali tapti tariamais „įrodymais“ ir paskatinti sąmokslo teorijas. Specialistai ragina kritiškai vertinti sensacingus teiginius ir tikrinti informaciją oficialių sveikatos institucijų kanaluose.

  • Socialiniuose tinkluose sveikatos patarimų apstu, bet štai kas turėtų įjungti įtarumą

    Socialiniuose tinkluose sveikatos patarimų apstu, bet štai kas turėtų įjungti įtarumą

    Socialiniuose tinkluose sveikatos ir geros savijautos patarimų gausa jau tapo kasdienybe, tačiau kartu auga ir klaidinančios informacijos rizika. Nauja Pew Research Center apklausa rodo, kad apie 4 iš 10 JAV suaugusiųjų sveikatos informaciją gauna iš socialinių tinklų ar tinklalaidžių.

    Tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių ši dalis dar didesnė, todėl ekspertai ragina neskubėti tikėti tuo, kas skamba užtikrintai ir tampa virusu. Tyrėjai taip pat vertino tūkstančius populiarių sveikatos turinio kūrėjų profilių ir nustatė, kad tik apie 4 iš 10 aiškiai nurodo turintys sveikatos specialisto išsilavinimą ar kvalifikaciją.

    Kaip tikrinti autoriaus kvalifikaciją?

    Specialistai pabrėžia, kad vienas geriausių patikimumo ženklų yra lengvai randama informacija apie kompetenciją: išsilavinimas, licencijos, darbo vieta ar aiškiai apibrėžta specializacija. Jei žmogus prisistato treneriu ar konsultantu, bet nepateikia jokio patvirtinimo, verta suklusti.

    Praktikuojantys sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad socialiniuose tinkluose neretai painiojama asmeninė patirtis ir profesionali rekomendacija. Patirtis gali būti vertinga, bet ji nėra universali, todėl patarimai, pateikiami kaip taisyklė visiems, gali būti netinkami ar net žalingi.

    „Turime būti atsargūs su tais, kurie patyrė vieną situaciją ir staiga tampa tos srities treneriais“, – sakė sertifikuota medicininio fizinio aktyvumo specialistė Courtney Babilya.

    Kodėl virusiniai teiginiai klaidina?

    Ekspertai rekomenduoja pristabdyti, kai įrašas sąmoningai sukelia stiprias emocijas, žada greitą sprendimą arba pateikia sensacingą išvadą per pirmąsias vaizdo įrašo sekundes. Tokia komunikacija dažnai skirta ne informuoti, o išlaikyti dėmesį ir skatinti dalijimąsi.

    Net jei turinio kūrėjas turi medicininį išsilavinimą, svarbu įsivertinti, ar jis nekalba už savo kompetencijos ribų ir ar teiginiai atitinka mokslo bendruomenėje vyraujantį sutarimą. Ypač atsargiai reikėtų vertinti kategoriškas frazes, kurios skamba kaip galutinė diagnozė ar vienintelis teisingas kelias.

    „Ne visos nuomonės yra vienodos, kai kalbame apie sveikatą, mediciną ar mokslą“, – sakė gydytoja akušerė ginekologė Fatima Daoud Yilmaz.

    Pinigai, reklama ir paslėpti interesai

    Socialiniuose tinkluose sveikatos turinys dažnai yra ir verslo modelis: partnerystės, reklaminiai įrašai, mokamos programos ar papildų pardavimas. Tai nereiškia, kad visa informacija automatiškai šališka, bet vartotojui svarbu suprasti, kad finansinis interesas gali daryti įtaką turiniui.

    Specialistai pataria atkreipti dėmesį, ar reklama aiškiai pažymėta, ar rekomenduojami produktai pateikiami kaip būtinybė, ir ar neperžengiama riba, kai medicininė problema sprendžiama vien pirkiniu. Atsargumą turėtų kelti ir atvejai, kai nuolat siūlomas tas pats sprendimas labai skirtingoms būklėms.

    Ką daryti, kad netaptumėte pasyviu skrolintoju?

    Tyrimai rodo, kad didelė dalis žmonių sveikatos turinį pamato atsitiktinai, jo specialiai neieškodami, todėl algoritmai gali formuoti įspūdį, jog tam tikri teiginiai yra plačiai patvirtinti. Ekspertai siūlo stabtelėti ir pasitikrinti, ar minimi tyrimai iš tiesų kalba apie tai, ką teigia įrašo autorius.

    Jei kyla įtarimas, verta paieškoti platesnio konteksto ir palyginti informaciją su patikimais šaltiniais, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijomis. Taip pat naudinga aktyviai valdyti savo srautą, mažinant klaidinančio turinio matomumą platformų nustatymuose.

    Galiausiai, prieš keičiant gydymą, mitybą ar pradedant vartoti papildus, patariama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, kuris žino jūsų būklę ir prisiima profesinę atsakomybę. Tai ypač aktualu, jei internetinis patarimas skatina atsisakyti gydytojo paskirto gydymo arba žada greitą išgijimą.

  • CYBERSEC EXPO & FORUM už mėnesio: Katovicuose susitiks regiono kibernetinio saugumo lyderiai

    CYBERSEC EXPO & FORUM – vienas didžiausių kibernetinio saugumo renginių Vidurio ir Rytų Europoje – vyks po mėnesio, birželio 15–16 dienomis, Katovicuose esančiame Tarptautiniame kongresų centre. Organizatoriai skelbia, kad šiemet daugiausia dėmesio bus skiriama valstybės ir verslo atsakomybei už duomenų, sistemų bei kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Renginio programoje numatytos diskusijos apie tai, kaip kibernetinis saugumas tampa kasdienio valstybės veikimo pagrindu: nuo viešųjų paslaugų tęstinumo iki energetikos, sveikatos apsaugos ir tiekimo grandinių atsparumo. Dėl augančios geopolitinės įtampos ir didėjančio incidentų skaičiaus organizacijos vis dažniau kibernetinę riziką vertina kaip strateginį, o ne vien IT klausimą.

    Kas susitiks Katovicuose?

    Pasak organizatorių, į Katovicus kviečiami viešojo sektoriaus, savivaldos, pramonės, gynybos, technologijų bendrovių ir mokslo atstovai, taip pat praktikai, kasdien dirbantys su incidentų prevencija ir valdymu. Tokia auditorija leidžia vienoje vietoje aptarti tiek reguliacinius pokyčius, tiek realius saugumo sprendimus, kurie veikia organizacijose.

    Vienas iš akcentų – bendradarbiavimo modeliai tarp valstybės institucijų ir privataus sektoriaus, kai reikia apsaugoti kritines paslaugas ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Kartu tai erdvė aptarti, kaip kibernetinis saugumas integruojamas į pirkimus, tiekėjų atranką ir technologinę politiką, kai vis svarbesnė tampa skaitmeninė suvereniteto tema.

    „Šiandien, kai didėja geopolitinė ir reguliacinė įtampa, sprendimai dėl technologinio suvereniteto, tiekimo grandinių saugumo, duomenų apsaugos ir gebėjimo reaguoti į incidentus tampa lemiantys regiono atsparumui“, – sakė WNP vyriausioji redaktorė Aleksandra Helbin.

    NIS2, nacionaliniai įstatymai ir praktika

    Programoje numatomos diskusijos apie NIS2 direktyvos įgyvendinimo kryptis ir nacionalinių kibernetinio saugumo reikalavimų taikymą organizacijose. Europos Sąjungoje NIS2 plečia sektorių ratą, didina vadovų atsakomybę ir kelia griežtesnius incidentų pranešimo bei rizikos valdymo standartus, todėl pasirengimas tampa aktualus ne tik didelėms, bet ir vidutinėms įmonėms.

    Renginyje taip pat ketinama kalbėti apie investicijų į saugumą finansavimą, kompetencijų trūkumą ir tai, kaip stiprinti vietos technologijų ekosistemą. Praktinėse temose numatomi saugumo operacijų centrų, incidentų reagavimo komandų, rizikų valdymo ir krizinių scenarijų planavimo klausimai.

    DI ir dezinformacija – tarp svarbiausių temų

    Atskirą darbotvarkės dalį sudaro DI taikymas saugume: nuo automatizuotos grėsmių analizės iki DI naudojimo tiek gynybai, tiek puolimui. Ekspertai pabrėžia, kad DI įrankiai didina aptikimo greitį, tačiau kartu kelia naujų rizikų, pavyzdžiui, sudėtingesnių socialinės inžinerijos atakų ar automatizuotų pažeidžiamumų paieškų.

    Kitas svarbus segmentas – dezinformacijos valdymas ir visuomenės atsparumo stiprinimas, ypač kai informacinės operacijos vis dažniau derinamos su kibernetiniais incidentais. Organizatoriai taip pat išskiria debesijos, duomenų centrų saugumą ir išmaniųjų miestų sprendimų apsaugą, kur svarbi tampa tiek technologija, tiek valdysena.

    Šių metų naujovė – CYBERSEC Awards apdovanojimai, kuriais bus siekiama įvertinti lyderius, inovatorius ir institucijas, prisidedančias prie regiono skaitmeninio atsparumo. Organizatoriai kviečia aktyviai įsitraukti į kandidatų teikimą ir balsavimą.

  • Šiauliuose startuoja mokymai apie hibridines grėsmes ir pilietinį pasirengimą: ką išmoksite per 8 valandas

    Šiauliuose startuoja mokymai apie hibridines grėsmes ir pilietinį pasirengimą: ką išmoksite per 8 valandas

    Šiaulių gyventojai kviečiami į praktinius mokymus, skirtus atsparumui hibridinėms grėsmėms ir pilietinio pasirengimo stiprinimui. Organizatoriai pabrėžia, kad užsiėmimai orientuoti į kasdienes situacijas: nuo dezinformacijos atpažinimo iki veiksmų krizei prasidėjus.

    Numatyti du 8 valandų moduliai: Atsparumo hibridinėms grėsmėms mokymai vyks gegužės 24 dieną ir spalio 11 dieną, o Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių mokymai – rugsėjo 13 dieną ir lapkričio 8 dieną. Pirmojo modulio grupė gali siekti iki 50 dalyvių, antrojo – iki 30.

    Kas yra hibridinės grėsmės?

    Hibridinės grėsmės – tai veiksmų visuma, kai vienu metu pasitelkiamos informacinės, kibernetinės, ekonominės, energetinės ir kitos priemonės, siekiant paveikti visuomenę ir valstybės sprendimus. Tokios grėsmės dažnai vystomos palaipsniui, todėl jas svarbu laiku atpažinti.

    Mokymų metu daug dėmesio skiriama informacinėms operacijoms: kaip veikia propaganda, kaip plinta dezinformacija ir kokius požymius verta tikrinti prieš dalijantis turiniu. Taip pat aptariamos kibernetinės rizikos ir saugesni kasdieniai įpročiai, kurie mažina tikimybę tapti sukčių ar atakų taikiniu.

    Programoje numatytos ir temos apie žvalgybą bei kontržvalgybą, energetinį saugumą, tarptautinę teisę ir teisinius režimus krizių metu. Įgytos žinios įtvirtinamos testais žaidimo forma, kad dalyviai galėtų pasitikrinti, kaip atpažįsta grėsmių požymius realistiškose situacijose.

    Ką apima pilietinio pasirengimo modulis?

    Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis remiasi Ukrainos patirtimi ir orientuotas į praktinius veiksmus, kurie padeda pasirengti netikėtoms krizėms. Dalyviams aiškinama, kaip planuoti šeimos pasirengimą, ką verta susitarti iš anksto ir kaip elgtis, jei situacija greitai blogėja.

    Didelė dalis skiriama pirmajai medicinos pagalbai: mokoma pagalbos teikimo algoritmų, dirbtinio širdies masažo, masyvaus kraujavimo stabdymo ir lūžių įmobilizavimo. Šie įgūdžiai aktualūs ne tik karo atveju, bet ir nelaimėse ar kasdienėse ekstremaliose situacijose.

    Taip pat numatyti išgyvenimo pagrindai: susišildymo būdai, praktinės veiklos, tokios kaip apkasų žvakių gamyba ar maskuojamųjų tinklų pynimas, ir pasirengimas evakuacijai. Aptariama, ką turėtų sudaryti išvykimo krepšys ir kaip jį pritaikyti šeimos poreikiams.

    Kas veda mokymus ir kaip registruotis?

    Mokymus veda Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Organizatoriai nurodo, kad programos eiliškumas ir atskirų užsiėmimų trukmė gali kisti, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus ir instruktoriaus darbo tempo.

    Registracija vyksta Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos mokymų kalendoriuje, pasirenkant mokymų rūšį ir datą. Susiformavus grupei registracija stabdoma, todėl norintys dalyvauti raginami neatidėlioti.

    Dėl papildomų klausimų galima kreiptis el. paštu arba telefonais +370 706 84 731 ir +370 613 55971.

  • Šiauliuose startuoja pilietinio pasirengimo mokymai: kaip atpažinti hibridines grėsmes ir veikti krizėje

    Šiauliuose startuoja pilietinio pasirengimo mokymai: kaip atpažinti hibridines grėsmes ir veikti krizėje

    Šiauliuose prasideda naujas Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulio (PPM Nr. 1) ir Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulio (PPM Nr. 2) mokymų sezonas. Į 8 valandų trukmės mokymus kviečiami Šiaulių miesto, rajono ir aplinkinių savivaldybių gyventojai, norintys sustiprinti asmeninį ir bendruomenės pasirengimą.

    Mokymai suplanuoti 2026 metų gegužės 24 dieną, rugsėjo 13 dieną, spalio 11 dieną ir lapkričio 8 dieną. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad dalyvių skaičius ribotas, o susiformavus grupei registracija bus stabdoma.

    Ką apima PPM1 mokymai?

    Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis (PPM1) vyks 2026 metų gegužės 24 dieną ir spalio 11 dieną. Jo tikslas – suteikti bazinių žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių atpažinti hibridines grėsmes, užkirsti joms kelią ir tinkamai reaguoti.

    Mokymuose daug dėmesio skiriama dezinformacijos ir propagandos atpažinimui, taip pat aptariamos kibernetinės grėsmės ir kasdieniai saugaus elgesio internete principai. Nagrinėjami ir platesni klausimai – nuo energetinio saugumo iki tarptautinės teisės bei žvalgybos temų, kurios svarbios suvokiant šiuolaikinių krizių pobūdį.

    PPM1 grupėje gali dalyvauti iki 50 žmonių. Organizatoriai pabrėžia, kad tokio tipo mokymai aktualūs ne tik krizės atveju – įgytos žinios padeda kasdien kritiškiau vertinti informaciją ir išvengti manipuliacijų.

    Ko mokoma PPM2 modulyje?

    Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis (PPM2) vyks 2026 metų rugsėjo 13 dieną ir lapkričio 8 dieną. Jis skirtas gyventojams, kurie nori praktiškai pasiruošti galimoms ekstremalioms situacijoms, remiantis Ukrainos patirtimi ir šiuolaikinėmis civilinės saugos rekomendacijomis.

    Dalyviams pristatomas asmeninis ir šeimos pasirengimas, aptariamas elgesys prasidėjus karui ar kitai didelei krizei, mokoma susidėti išvykimo krepšį. Taip pat numatytos praktinės temos, susijusios su pirmąja pagalba ir išgyvenimo pagrindais.

    PPM2 grupę gali sudaryti iki 30 dalyvių, todėl norintiems dalyvauti rekomenduojama registruotis iš anksto. Mokymų turinys orientuotas į realius veiksmus, kuriuos žmogus gali atlikti savarankiškai, nelaukdamas institucijų nurodymų.

    Kas veda mokymus ir kaip registruotis?

    Mokymus veda Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Registracija vykdoma Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos mokymų kalendoriuje, pasirenkant mokymų rūšį (PPM1 arba PPM2) ir tinkamą datą.

    Organizatoriai ragina neatidėlioti, nes grupėms užsipildžius registracija bus sustabdyta. Papildomais klausimais gyventojai gali kreiptis el. paštu zaneta.sabockiene@kam.lt arba telefonais +370 706 84 731 ir +370 613 55 971.

  • Naujienų archyvas gegužės 11 dienai: svarbiausi pirmadienio įvykiai vienoje vietoje

    Gegužės 11 dienos naujienų archyvas apima svarbiausius pirmadienio įvykius, kurie formavo dienos darbotvarkę Lietuvoje ir užsienyje. Tokia suvestinė padeda greitai susigaudyti, kas įvyko, kas dar vystosi ir kokie sprendimai gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    Įprastai archyve naujienos grupuojamos pagal temas, kad skaitytojui būtų aiškiau, kur daugiausia pokyčių ir įtampos. Daugiausia dėmesio dažnai tenka sprendimams valdžios institucijose, tarptautiniams susitarimams, verslo rezultatams ir kainų pokyčiams, kurie tiesiogiai paliečia gyventojų išlaidas.

    Pastaraisiais metais naujienų archyvai vis dažniau tampa ne tik įrašų sąrašu, bet ir greitu konteksto įrankiu. Redakcijos apžvalgose vis dažniau atskiriama, kas yra patvirtinti faktai, kas tik pirminė informacija, o kas dar tik tikrinami pranešimai.

    Kaip skaityti dienos archyvą?

    Norint greitai suprasti dienos vaizdą, verta pradėti nuo temų, kuriose sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį, pavyzdžiui, saugumo, energetikos ar kainų klausimų. Kitas žingsnis yra stebėti, ar vėlesni dienos pranešimai patikslina ankstesnes žinutes, nes įvykiai dažnai kinta valandomis.

    Praktikoje naudinga atkreipti dėmesį į tai, ar naujiena remiasi oficialiais dokumentais, institucijų komentarais, teismo sprendimais ar įmonių ataskaitomis. Tokie šaltiniai paprastai suteikia daugiau tikslumo nei vien tik anoniminiais liudijimais ar socialinių tinklų įrašais paremti pranešimai.

    Kodėl archyvai svarbūs dabar?

    Informacijos srautas kasmet spartėja, o dalis turinio internete plinta be aiškios patikros. Dėl to dienos archyvas vis dažniau naudojamas kaip atskaitos taškas, leidžiantis grįžti prie pradinės publikacijos, jos atnaujinimų ir vėlesnių paaiškinimų.

    Šiame kontekste auga ir dirbtinis intelektas bei automatizuotos rekomendacijos, kurios gali iškelti vienas temas, o kitas nustumti į šalį. Todėl skaitytojams tampa svarbu turėti aiškiai sugrupuotą dienos naujienų vaizdą, kuris padeda nepamesti esminių faktų ir suprasti bendrą situaciją.