CP v2

Tag: DI

  • Kalifornija atvėrė kelią autonominiams sunkvežimiams: „Aurora Innovation“ ir „Kodiak AI“ jau testuoja

    Kalifornija atvėrė kelią autonominiams sunkvežimiams: „Aurora Innovation“ ir „Kodiak AI“ jau testuoja

    Kalifornijoje panaikintas ilgai galiojęs apribojimas sunkiasvoriams autonominiams automobiliams, todėl į valstijos kelius jau išriedėjo pirmieji bandomieji savarankiškai važiuojantys vilkikai. Kalifornijos transporto priemonių departamentas (DMV) išdavė pirmuosius leidimus, leidžiančius tokias transporto priemones bandyti viešuose keliuose.

    Pirmosios leidimus gavo dvi bendrovės: „Aurora Innovation“ ir „Kodiak AI“. Pastaroji skelbia bandymus jau pradėjusi, o dalį maršrutų vykdanti netoli savo biuro Mountain View apylinkėse, kur lengviau užtikrinti techninę priežiūrą ir greitą reagavimą į incidentus.

    Naujos taisyklės, bet su sąlygomis

    Kalifornijos DMV šiemet atnaujino autonominių transporto priemonių bandymų taisykles ir panaikino draudimą sunkiasvorėms transporto priemonėms, sveriančioms daugiau nei apie 4 536 kilogramus. Kartu su pokyčiais atsirado ir aiškesnis kelias, kaip įmonės galėtų pereiti nuo bandymų prie platesnio diegimo, tačiau tam reikės papildomų procedūrų ir atitikties.

    Kol kas šios kategorijos bandymams Kalifornijoje būtinas saugos vairuotojas už vairo. Tai reiškia, kad technologija dar nėra laikoma pasirengusia visiškai savarankiškam važiavimui be žmogaus įsikišimo, o atsakomybė realiose situacijose išlieka žmogaus pusėje.

    Taisyklės taip pat riboja bandymų vietas: nurodoma nevykdyti testų keliuose, kuriuose leistinas greitis yra 25 mylios per valandą ar mažiau, nebent važiuojama tiesioginiu maršrutu tarp taškų. Tokie apribojimai labiau orientuoja bandymus į greitkelius ir tarpmiestinius koridorius, kur eismo scenarijai labiau nuspėjami.

    Kodėl tai svarbu logistikai?

    Autonominiai vilkikai laikomi viena perspektyviausių autonominio transporto krypčių, nes ilgos distancijos greitkeliuose sudaro palankesnes sąlygas automatizacijai nei tankiai apgyvendinti miestų centrai. Logistikos sektoriui tai aktualu ir dėl vairuotojų trūkumo, ir dėl siekio mažinti prastovas, gerinti maršrutų planavimą bei didinti saugumą.

    Iki šiol dalis autonominių sunkvežimių kūrėjų daugiau dėmesio skyrė valstijoms, kur reguliavimas paprastesnis, pavyzdžiui, Teksasui. „Aurora Innovation“ jau yra vystžiusi maršrutus keliuose JAV koridoriuose, todėl Kalifornijos sprendimas bendrovei reiškia galimybę aktyviau dirbti ir namų rinkoje.

    Kas laukia toliau?

    Leidimai testavimui nėra tas pats, kas komercinis naudojimas be žmogaus. Norint pereiti prie platesnių operacijų, įmonėms teks įrodyti sistemos patikimumą, suvaldyti rizikas, užtikrinti draudimą, incidentų ataskaitų teikimą ir kitus atitikties reikalavimus, kuriuos prižiūri DMV.

    Rinka tuo pat metu juda ir technologijų, ir reguliavimo kryptimi: autonominis vairavimas vis dažniau siejamas su DI sprendimais, kurie apdoroja didelius jutiklių duomenų srautus realiu laiku. Tačiau būtent sunkiasvoriame transporte bet kokia klaida kainuoja brangiau, todėl taisyklės išlieka konservatyvios, o diegimas greičiausiai vyks etapais.

  • Madrido ligoninė su DI ir 3D spauda sukūrė kaulo implantą: tai išgelbėjo koją nuo amputacijos

    Madrido ligoninė su DI ir 3D spauda sukūrė kaulo implantą: tai išgelbėjo koją nuo amputacijos

    Madrido Gregorio Marañón ligoninė pranešė sukūrusi ir sėkmingai implantavusi, kaip teigiama, pirmą pasaulyje individualiai pritaikytą metamaterialinį kaulo protezą. 38 metų pacientui, kuriam diagnozuota blauzdikaulio sarkoma, šis sprendimas leido išvengti kojos amputacijos ir išsaugoti kelio sąnarį.

    Implantas buvo sukurtas kartu su Madrido politechnikos universiteto inžinieriais. Sprendimo esmė – ne vientisa metalinė detalė, o 3D spausdinimu pagaminta titano struktūrų „tinklo“ architektūra, kuri imituoja natūralaus kaulo mechanines savybes ir apkrovų pasiskirstymą.

    Kaip veikia metamaterialinis implantas

    Skirtingai nei įprasti kaulo pakaitalai, ši konstrukcija atkuria kaului būdingą „porėtą“ vidinę sandarą: ją sudaro milimetrinio mastelio titano strypelių ir atramų sistema. Tokia geometrija leidžia tiksliau suderinti standumą, kad apkrovos būtų perduodamos panašiai kaip sveikame kaule.

    Gydytojai ir inžinieriai pabrėžia, kad toks pritaikymas gali padėti kaului augti ir geriau integruotis su implantu, o tai svarbu mažinant komplikacijų riziką po operacijos. Kadangi protezas gaminamas konkrečiam žmogui, operacijos planavimas tampa tikslesnis, o intervencijos trukmė, pasak kūrėjų, gali sumažėti beveik perpus.

    Skaitmeninis dvynys ir tikslus planavimas

    Paciento atvejis buvo sudėtingas: po infekcijos ir ryškaus kaulo tankio sumažėjimo koja nebegalėjo patikimai išlaikyti įprasto protezo. Todėl komanda pasirinko individualų kelią – pagal radiologinius tyrimus buvo sukurta skaitmeninė sveikos kojos kopija ir atliktos apkrovų simuliacijos.

    Modeliuojant buvo vertinama, ką blauzdikaulis patiria vaikštant, lipant laiptais ar suklupus. Remiantis šiais duomenimis suprojektuota protezo vidinė struktūra ir numatytos varžtų tvirtinimo vietos ten, kur kaulo kokybė geriausia, kad būtų pasiektas patikimesnis stabilumas.

    Ką rodo rezultatai ir kur tai gali nuvesti

    Ligoninė nurodo, kad praėjus metams po operacijos pacientas jau gali vaikščioti, nors iki tol beveik dvejus metus koja nebuvo apkraunama. Pasak kūrėjų, implantas sveria apie 300 gramų, o skaičiavimai rodo, kad jis turėtų atlaikyti daugiau nei 500 kilogramų apkrovą.

    Komanda teigia jau atlikusi dar vieną panašią procedūrą ir ruošianti individualius implantus kitoms anatominėms vietoms, įskaitant riešą ir krūtinkaulį. Tokia kryptis atspindi platesnę medicinos tendenciją: personalizuoti implantai, skaitmeninis planavimas, 3D gamyba ir DI pagrįstos simuliacijos vis dažniau naudojami siekiant tiksliau parinkti sprendimą konkrečiam pacientui.

    Ekspertai pabrėžia, kad nors rezultatai atrodo perspektyvūs, platesniam taikymui būtini tolesni klinikiniai stebėjimai, ilgesnio laikotarpio duomenys ir aiškūs saugumo bei patikimumo vertinimai. Vis dėlto atvejis Madride rodo, kad pažangios medžiagų inžinerijos idėjos iš aviacijos ir kosmoso sektoriaus vis sparčiau persikelia į sveikatos apsaugą.

  • „TSMC“ ir „Sony“ Japonijoje įlies milijardus: ką keis nauja pažangių jutiklių gamykla?

    „TSMC“ ir „Sony“ Japonijoje įlies milijardus: ką keis nauja pažangių jutiklių gamykla?

    Milijardinis sandoris Japonijoje

    „Sony“ ir Taivano lustų gamybos milžinė „TSMC“ planuoja apie 5,4 mlrd. eurų investiciją į bendrą projektą Japonijoje, skelbia „Nikkei“. Partneriai ketina plėtoti pažangių vaizdo jutiklių gamybą „Sony Semiconductor Solutions“ turimoje gamykloje Kumamoto prefektūroje.

    Pagal viešai aptariamą schemą, bendra įmonė turėtų priklausyti 60 proc. „Sony“ ir 40 proc. „TSMC“. Susitarimą dėl investicijos bendrovės esą planuoja galutinai suderinti per artimiausius mėnesius.

    Kada startuos gamyba ir kodėl tai svarbu

    Masinė gamyba galėtų prasidėti jau 2029 metais, nors tokio masto puslaidininkių projektams paprastai būdingas ilgas paruošiamasis ciklas. Į jį įeina įrangos užsakymas, švaros zonų įrengimas, tiekimo grandinių kvalifikavimas ir gamybos stabilizavimas.

    Vaizdo jutikliai yra viena svarbiausių šiuolaikinių įrenginių grandžių: jie lemia telefonų kamerų kokybę, o automobiliuose tampa esminiu komponentu pagalbos vairuotojui sistemoms. Augant DI naudojimui įrenginiuose, didėja poreikis jutikliams, gebantiems efektyviai apdoroti daugiau duomenų ir dirbti prastesnio apšvietimo sąlygomis.

    „Sony“ ir „TSMC“ vaidmenys rinkoje

    „Sony“ laikoma didžiausia vaizdo jutiklių gamintoja pasaulyje, o jos sprendimai plačiai naudojami išmaniuosiuose telefonuose ir automobilių pramonėje. Tuo metu „TSMC“ yra didžiausia pasaulyje pagal užsakymą gaminamų lustų gamintoja, kurios pajėgumai kritiškai svarbūs daugeliui technologijų bendrovių.

    „TSMC“ finansiniai rodikliai rodo spartų rinkos atsigavimą ir paklausos augimą. Bendrovė paskelbė, kad 2026 metų liepą grynosios pajamos siekė apie 12,6 mlrd. eurų, tai yra 5,6 proc. daugiau nei 2026 metų birželį ir 44,7 proc. daugiau nei prieš metus.

    Per 2026 metų sausio–liepos laikotarpį „TSMC“ pajamos sudarė apie 77,6 mlrd. eurų, arba 37,0 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Tokia dinamika siejama su pažangių lustų paklausa, kurią skatina duomenų centrai, spartėjanti įrenginių modernizacija ir DI sprendimų plėtra.

    Rinkos dalyviai šią investiciją vertina kaip platesnės tendencijos dalį, kai puslaidininkių gamyba ir kritiniai komponentai vis dažniau perkeliami arčiau galutinių gamintojų bei stiprinami regioniniai pajėgumai. Japonijai tai reikštų papildomą impulsą aukštos pridėtinės vertės gamybai, o „Sony“ ir „TSMC“ projektas galėtų tapti vienu svarbiausių vaizdo jutiklių grandinės plėtros etapų per artimiausią dešimtmetį.

  • JK lustų startuolis „Olix“ pritraukė 290 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    JK lustų startuolis „Olix“ pritraukė 290 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    Jungtinės Karalystės lustų startuolis „Olix“ pritraukė apie 290 mln. eurų B serijos investiciją, o bendrovės vertinimas pasiekė maždaug 3,1 mlrd. eurų. Įmonė teigia, kad pirmuosius produktus klientams planuoja pristatyti kitais metais.

    Naujas vertinimas reiškia daugiau nei tris kartus didesnę vertę, palyginti su ankstesniu etapu, kai bendrovė buvo vertinama apie 940 mln. eurų. Per pastaruosius mėnesius investuotojų apetitas lustų ir skaičiavimo infrastruktūros sprendimams išlieka itin didelis, ypač dėl augančių DI skaičiavimo poreikių.

    Kas investavo ir kas keičiasi vadovybėje

    Finansavimo etapui vadovavo Niujorko rizikos kapitalo fondas „Fundomo“, prisijungė lustų rinkos žaidėja Arm bei kiekybinės prekybos bendrovė Hudson River Trading. Investicijas didino ir ankstesni investuotojai, tarp jų ir Jungtinės Karalystės valdžios fondas, orientuotas į suverenių DI pajėgumų stiprinimą.

    Kartu paskelbti ir du reikšmingi paskyrimai. Finansų vadovu tapo buvęs „Wise“ finansų direktorius Mattas Briersas, o į valdybą prisijungė Stanfordo universiteto profesorius ir buvęs „Intel“ vadovas Nickas McKeownas.

    Kokią technologiją kuria „Olix“

    „Olix“ kuria optinį skaitmeninį procesorių su nauja atminties ir sujungimų architektūra, kuri, pasak bendrovės, suderinama su dabartiniais DI modeliais. Pagrindinis taikinys yra DI inferencijos užduotys, kai modeliai jau pritaikomi praktikoje ir generuoja atsakymus realiu laiku.

    Bendrovė tikina, kad dabartinis požiūris į DI inferencijos aparatinę įrangą artėja prie efektyvumo ribų, todėl rinkai reikės labiau specializuotų sprendimų. Tai platesnė tendencija visoje pramonėje, kur vis dažniau kalbama apie skirtingų darbo etapų optimizavimą, o ne vien bendrą vieno universalaus lusto galios didinimą.

    „Judame į specialistų pasaulį: laikai, kai viena įmonė galėjo aprėpti visas DI lustų užduotis, baigiasi“, – sakė įkūrėjas Jamesas Dacombe’as.

    Pasak bendrovės, lustai šiuo metu yra paskutinėse projektavimo ir testavimo stadijose. „Olix“ taip pat planuoja savo sprendimus pardavinėti kaip serverių stovo dalį, kartu pateikdama programinę įrangą ir tinklo įrangą.

    Gautos lėšos bus skirtos produktų išleidimui į rinką, silicio platformos vystymui bei gamybos ir tiekimo grandinės įsipareigojimams finansuoti. Tokie kaštai puslaidininkių sektoriuje paprastai yra didžiausi, nes nuo prototipo iki masinės gamybos reikia ne tik technologinio, bet ir gamybinio pasirengimo.

  • Kodėl gynybos technologijoms neužtenka „Excel“: Ukrainos patirtis ir pamokos Lenkijai

    Lenkijoje netrūksta technologinių idėjų, tačiau didžiausi iššūkiai prasideda tada, kai sprendimą reikia perkelti iš laboratorijos į realias sąlygas, užtikrinti saugumą, rasti finansavimą ir įdiegti. AGH (Krokuvos mokslo ir technologijų universiteto) parengtoje baltojoje knygoje pabrėžiama, kad be bendros sistemos šalis rizikuoja kartoti klaidas ir kurti projektus, kurie gerai atrodo tik „Excel“ lentelėse.

    Dokumentas remiasi ekspertų diskusijomis apie kibernetinį saugumą ir dvigubos paskirties technologijas, vykusiomis konferencijos CYBERSEC EXPO & FORUM metu. Pagrindinė mintis paprasta: technologijos gynybai ir civiliniam sektoriui turi būti vystomos pagal aiškią, valstybės mastu suderintą trajektoriją, o ne pagal pavienius, tarpusavyje nesusisiejančius procesus.

    Bendra dvigubos paskirties „trasa“

    Baltojoje knygoje siūloma sukurti nacionalinę dvigubos paskirties technologijų vystymo „trasą“, apimančią visą ciklą nuo poreikio identifikavimo iki diegimo ir priežiūros. Tai reikštų nuoseklią eigą: technologijos priskyrimą dvigubos paskirties sričiai, komponentų analizę, saugumą nuo projektavimo pradžios, atitikties reikalavimus, prototipo demonstravimą, operacinius bandymus, pilotavimą, diegimą ir palaikymą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia schema turi būti taikoma ne tik moksliniuose projektuose, bet ir finansavimo programose, akceleratoriuose, viešuosiuose pirkimuose bei bandomuosiuose diegimuose. Priešingu atveju kiekvienas projektas susikuria savas taisykles, o tai virsta chaosu, klaidų kartojimu ir sukauptų žinių praradimu.

    Operaciniai bandymai, o ne „Excel“ pažadai

    Vienas ryškiausių dokumento akcentų susijęs su testavimo kultūra: technologijos neturėtų būti vertinamos vien pagal laboratorinę demonstraciją ar rinkodaros medžiagą. Gynybos sprendimai privalo būti tikrinami sąlygomis, kurios primena realų naudojimą: esant prastam orui, ribotai infrastruktūrai, ryšio trikdžiams, neišsamiems duomenims ir operatoriaus nuovargiui.

    „Daug kur gaminame dėl „Excel“ ir dėl marketingo. O kai ateina tikras veikimas vėjyje ir purve, kaip Ukrainoje, paaiškėja, kad daugelis įmonių tam išvis nepasiruošusios“, – sakė dvigubos paskirties technologijų ekspertas Wojciechas Góreckis.

    Baltojoje knygoje aiškinama, kad laboratorinė demonstracija parodo, jog produktas gali veikti, tačiau operacinis bandymas atsako į klausimą, ar jis veiks tada, kai sąlygos yra blogos, sprendimams trūksta laiko, o aplinka aktyviai „priešinasi“ trikdžiais ir apribojimais. Ukrainos karo patirtis čia pateikiama kaip realybės testas, priverčiantis atsisakyti „popierinių“ sėkmės kriterijų.

    Startuoliai, atitiktis ir technologinis suverenumas

    Dokumente daug dėmesio skiriama startuoliams ir mažoms įmonėms: būtent jos dažnai kuria greičiausius ir netikėčiausius sprendimus, tačiau joms sunkiausia įveikti atitikties, kokybės ir informacijos apsaugos reikalavimus. Ekspertai siūlo ne mažinti saugumo standartus, o mažinti jų įgyvendinimo kainą, kuriant bendras testavimo aplinkas, saugias kūrimo platformas ir teisinės bei eksporto kompetencijos „stuburą“.

    „Negalima tikėtis, kad startuolis nuo pirmos dienos veiks kaip didelis gynybos koncernas. Tačiau reikia mechanizmo, kuris leistų jam saugiai subręsti iki gynybos sektoriaus reikalavimų“, – sakė W. Góreckis.

    Kalbant apie technologinį suverenitetą, baltojoje knygoje pabrėžiama, kad tai nėra deklaracija, jog viskas turi būti pagaminta šalies viduje. Praktinis suverenitetas reiškia gebėjimą kontroliuoti kritinius technologijos elementus, sąmoningai valdyti priklausomybes, kurti nacionalinę intelektinę nuosavybę ten, kur tai strategiškai pagrįsta, ir užtikrinti sistemų palaikymą bei adaptaciją krizės sąlygomis.

    Autoriai teigia, kad Lenkija turi potencialą kurti stipresnį dvigubos paskirties ekosistemą: inžinierių, universitetų, kibernetinio saugumo patirčių ir augančių gynybos poreikių. Tačiau lemiamas veiksnys yra koordinuojantis mechanizmas, sujungiantis idėjas, bandymus, finansavimą, pirkimus ir diegimą į vieną logišką grandinę, kad sprendimai „iš Excel“ pereitų į realius pajėgumus.

  • JAV darbdaviai netikėtai apkarpė 23 000 darbo vietų: nedarbas krito, bet signalai neramina

    JAV darbdaviai netikėtai apkarpė 23 000 darbo vietų: nedarbas krito, bet signalai neramina

    JAV darbdaviai per liepos mėnesį netikėtai sumažino apie 23 000 darbo vietų, o ankstesnių mėnesių statistika buvo pakoreguota žemyn. JAV Darbo statistikos biuras nurodė, kad gegužės ir birželio rodikliai bendrai sumažinti dar 103 000 darbo vietų.

    Rinkos lūkesčiai buvo priešingi: daugelis analitikų tikėjosi maždaug 100 000 naujų darbo vietų augimo. Staigus posūkis sustiprino diskusijas, ar JAV darbo rinka neperžengia iš lėto vėsimo į ryškesnį silpimą.

    Tuo pat metu nedarbo lygis liepą smuktelėjo iki 4,1 proc., kai birželį siekė 4,2 proc. Visgi šį sumažėjimą daugiausia lėmė tai, kad dalis žmonių pasitraukė iš darbo rinkos, o ne spartesnis įsidarbinimas.

    Skaičiuojama, kad per mėnesį iš darbo rinkos pasitraukė 264 000 žmonių. Darbo jėgos dalyvavimo lygis krito iki 61,4 proc. ir tapo žemiausias nuo 2021 metų vasario.

    Kur darbo vietos dingo greičiausiai?

    Didžiausias kritimas fiksuotas viešajame sektoriuje: vietos valstybinės mokyklos per mėnesį sumažino apie 50 000 darbo vietų. Silpnėjimas matėsi ir paslaugų sektoriuje, kuris pastaraisiais metais buvo vienas svarbiausių užimtumo variklių.

    Restoranai ir barai atsisakė apie 26 000 darbo vietų, o mažmeninės prekybos įmonės – dar 19 000. Tokie pokyčiai dažnai rodo atsargesnius vartotojų įpročius, nes paslaugų ir prekybos sektoriai jautriai reaguoja į namų ūkių biudžetų spaudimą.

    Tuo metu statybų bendrovėse darbo vietų skaičius didėjo maždaug 22 000, o gamyklose – apie 5 000. Baltieji rūmai akcentavo būtent šiuos segmentus, siejant juos su administracijos ekonomine kryptimi.

    „Trumpo pramoninis atsigavimas vyksta pagal planą. Gamybos ir gamyklų statybų darbo vietos liepą vėl augo, nors valstybės sektoriaus darbo užmokestis ir toliau reikšmingai mažėjo“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Kushas Desai.

    No hire, no fire ekonomika: kodėl ieškantiems darbo sunkiau?

    Ekonomistai vis dažniau vartoja „no hire, no fire“ apibūdinimą: atleidimų mastas istoriškai išlieka santykinai mažas, tačiau įdarbinimas taip pat vangus. Įmonės nenori prarasti turimų žmonių po pandemijos laikotarpio, kai daugelyje sektorių trūko darbuotojų.

    Tačiau naujai darbo ieškantys ar jį praradę žmonės susiduria su prastesnėmis galimybėmis. Šiemet darbdaviai vidutiniškai sukuria apie 61 000 darbo vietų per mėnesį, kai 2025 metais vidurkis siekė apie 9 700 – tai vienas silpniausių tempų ne recesijos metu per kelis dešimtmečius.

    Papildomą įtampą kuria struktūriniai pokyčiai: griežtesnė migracijos politika ir spartėjantis kūdikių bumo kartos pasitraukimas į pensiją mažina potencialių darbuotojų skaičių. JAV Federalinio rezervo tyrimai rodo, kad darbo rinkai palaikyti reikalingas naujų darbo vietų „lūžio taškas“ pastaraisiais metais galėjo smukti gerokai žemiau anksčiau įprasto lygio.

    Dar viena ilgalaikė tendencija – produktyvumo augimas ir technologijų diegimas, kai dalį užduočių perima automatizacija ir DI sprendimai. Tai gali padėti įmonėms išlaikyti rezultatus su mažesniu darbuotojų skaičiumi, bet kartu mažina poreikį aktyviai samdyti.

    Neapibrėžtumą didina ir geopolitika: įtampa Persijos įlankoje ir dėl jos brangstanti energija spaudžia šeimų išlaidas. Tokiose sąlygose darbo rinka gali ilgiau išlikti paradoksali – su palyginti nedideliu nedarbu, bet prastesnėmis įsidarbinimo galimybėmis tiems, kurie bando sugrįžti į rinką.

  • Revoliucija karo dronuose: „Lantronix“ ir „Swarmer“ žada 4 kartus daugiau galios

    Revoliucija karo dronuose: „Lantronix“ ir „Swarmer“ žada 4 kartus daugiau galios

    JAV technologijų bendrovės „Lantronix“ ir „Swarmer“ pristatė naują skaičiavimo platformą, skirtą mažiems kariniams dronams, kad daugiau autonomijos funkcijų veiktų pačiame įrenginyje. Tikslas paprastas: sumažinti priklausomybę nuo ryšio su operatoriumi ir išorinių skaičiavimo resursų, kai ryšys trūkinėja arba yra slopinamas.

    Planuojama, kad sprendimas sujungs „Lantronix“ sisteminį modulį „Open-Q 6490CS“ ir „Swarmer“ autonominio valdymo programinę įrangą, sudarydamas gamybai paruoštą paketą. Jis orientuotas į JAV kariuomenės 1 grupės bepiločius orlaivius, tai yra mažus dronus iki maždaug 9 kilogramų.

    Bendrovės teigia, kad naujoji platforma suteiks apie 4 kartus didesnę skaičiavimo galią nei dabartinis „Swarmer“ naudojamas sprendimas. Didesnė galia reikalinga tam, kad dronai galėtų vietoje atlikti vizualinę navigaciją, automatiškai atpažinti taikinius, sekti objektus ir koordinuoti veiksmus su kitomis bepilotėmis sistemomis.

    „Kuriame platformą, galinčią vykdyti mažesnius DI modelius ir pritaikytą 1 grupės bepiločiams orlaiviams. Tikime, kad tai taps nauju pramonės standartu, o kiekvienas įrenginys bus tiekiamas su iš anksto įdiegta „Swarmer OS“ ir pažangiausiomis mūsų autonomijos funkcijomis“, – sakė „Swarmer“ vadovas Alexas Finkas.

    Tokie projektai įgauna pagreitį tuo metu, kai Ukraina, JAV ir sąjungininkės siekia į tarnybą įvesti didelius kiekius nebrangių dronų, galinčių veikti sudėtingomis sąlygomis. Praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad bepiločiai turi išlikti funkcionalūs, kai GPS signalas trikdomas, o ryšio su operatoriumi langai yra trumpi arba nestabilūs.

    „Swarmer“ nurodo, kad jų autonominio veikimo programinė įranga nuo 2024 metų balandžio buvo panaudota daugiau nei 100 000 kovinių misijų Ukrainoje, kuriose dalyvavo beveik 50 Ukrainos karinių vienetų. Pasak bendrovės, sistemos buvo išbandytos aplinkoje, kurioje aktyviai veikia elektroninė kova ir ribojama palydovinė navigacija.

    Ekspertiniu požiūriu, didesnė skaičiavimo galia mažame drono korpuse reiškia daugiau sprendimų priėmimo vietoje ir mažiau priklausomybės nuo duomenų perdavimo. Tai aktualu ne tik taikinių paieškai ar sekimui, bet ir skrydžio stabilumui, maršruto planavimui bei veikimui spiečiaus principu, kai keli dronai tarpusavyje derina manevrus.

    Kartu toks technologinis šuolis didina diskusijas dėl autonomijos ribų ir kontrolės, nes daugiau funkcijų perkeliama iš operatoriaus į programinę įrangą. Kariuomenėms tai tampa praktiniu klausimu: kaip užtikrinti patikimumą, atsekamumą ir saugų veikimą aplinkoje, kur klaidos kaina itin didelė.

  • Ukrainoje kuriamas robotas kurjeris Mebius: kūrėjai žada, kad pristatymą jis pakeis iš esmės

    Ukrainos inžinieriai kuria autonominį roboto kurjerio prototipą, skirtą smulkių siuntų ir pirkinių pristatymui miestuose. Projektą vysto tarptautinis holdingas „Modern Expo“, kurio pagrindinis biuras įsikūręs Lucke.

    Robotas pavadintas Mebius, o jo paskirtis aiški: kuo greičiau ir tiksliau pristatyti prekes klientui. Kūrėjai teigia, kad sprendimas orientuotas į paskutinės mylios pristatymą, kur dažniausiai susidaro didžiausios logistikos sąnaudos ir vėlavimai.

    Kaip veiks pristatymas?

    Planuojama, kad vartotojas programėlėje telefone galės pasirinkti pristatymo laiką ir vietą, o siuntos judėjimą stebės realiu laiku. Tokia schema jau tapo standartu kurjerių rinkoje, tačiau robotizavimas turėtų sumažinti priklausomybę nuo žmogiškųjų resursų piko valandomis.

    „Modern Expo“ nurodo, kad Mebius bus kuriamas ant mobilios platformos su jutikliais ir valdymo sistema. Praktikoje tokie robotai dažniausiai remiasi kameromis, lidar tipo jutikliais, GPS ir nuotolinės priežiūros funkcijomis, nes visiškai autonominis važiavimas tankiuose miestuose išlieka sudėtingas.

    Kodėl robotai kurjeriai tampa tendencija?

    Pasaulyje robotų kurjerių idėją skatina auganti e. prekyba ir miestų siekis mažinti taršą bei automobilių srautus. Įmonės ieško sprendimų, kurie galėtų pristatyti užsakymus trumpais atstumais pigiau, ypač kai brangsta kurjerių darbas ir didėja klientų lūkesčiai dėl greičio.

    Kartu tokie projektai kelia ir klausimų: saugumas šaligatviuose, atsakomybė avarijos atveju, vandalizmo rizika, taip pat teisinis reguliavimas. Dėl to daugelyje šalių robotai paprastai pradedami bandyti ribotose teritorijose, o jų darbą dažnai prižiūri operatoriai.

    Kas toliau?

    Kūrėjai tikisi, kad ateityje pristatymo paslaugos vis labiau remsis tokiais robotais, o žmogaus vaidmuo persikels į kontrolę, priežiūrą ir klientų aptarnavimą. Vis dėlto realus proveržis priklausys nuo bandymų rezultatų, infrastruktūros pritaikymo ir to, kaip greitai miestai prisitaikys prie naujos mobilumo formos.

    Anksčiau tarptautinėje rinkoje dėmesio sulaukė ir kiti robotikos projektai, kai humanoidiniai robotai bei keturkojai robotai buvo pritaikyti kūrybai ar praktinėms užduotims. Tai rodo bendrą kryptį: DI ir jutiklių technologijos vis dažniau perkeliamos iš laboratorijų į kasdienes paslaugas.

  • „PepsiCo“ pradėjo vežti gėrimus be vairuotojų: autonominiai sunkvežimiai jau keliuose

    „PepsiCo“ pradėjo vežti gėrimus be vairuotojų: autonominiai sunkvežimiai jau keliuose

    JAV maisto ir gėrimų milžinė „PepsiCo“ pradėjo realius pristatymus naudodama autonominius, be vairuotojo važiuojančius dėžinius sunkvežimius. Sprendimas taikomas logistikos grandinėje, kur reguliariai kartojami trumpi ir vidutiniai maršrutai tarp gamybos, sandėlių ir prekybos vietų.

    Bendrovė bendradarbiauja su autonominio vairavimo technologijas kuriančia „Gatik“ ir į veiklą įtraukė „Isuzu“ ženklu pažymėtus sunkvežimius. Šie automobiliai jau eksploatuojami Teksase, Arizonoje ir Arkanzase, o parką planuojama plėsti artimiausiais mėnesiais.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, keliuose šiuo metu dirba 41 autonominis sunkvežimis: 35 Arizonoje, 5 Teksase ir 1 Arkanzase. Dalis reisų vyksta tarp gamyklų ir regioninių sandėlių, o dalis tarp sandėlių ir parduotuvių, kur krovinį priima ir iškrauna „PepsiCo“ darbuotojai.

    Kaip veikia autonominė sistema

    Autonominiai „Isuzu“ sunkvežimiai naudoja kelių tipų jutiklius: kameras, radarus ir lidarus, leidžiančius transporto priemonei suvokti aplinką ir prognozuoti kitų eismo dalyvių veiksmus. Kabinoje išlieka vairas ir įprasti valdikliai, tačiau papildomai įrengti ekranai, rodantys išorinių kamerų vaizdą ir sistemos sprendimus.

    Tokio tipo projektams dažniausiai pasirenkami maršrutai su mažiau tarpinio sustojimo taškų, nes pakartojamumas leidžia greičiau standartizuoti procesus ir lengviau valdyti rizikas. Logistikos sektoriuje tai laikoma praktiškiausiu keliu į autonomiją, kai technologija pirmiausia diegiama uždaruose arba aiškiai apibrėžtuose koridoriuose.

    Kodėl įmonės renkasi autonominius pristatymus

    „Gatik“ teigimu, „PepsiCo“ parko pristatymai laiku viršija 98 proc. Tokie rodikliai ypač svarbūs didelėms tiekimo grandinėms, kur bet koks vėlavimas gali sutrikdyti lentynų papildymą ir sandėlių darbo ritmą.

    Autonominių sunkvežimių diegimas taip pat siejamas su vairuotojų trūkumo iššūkiais ir augančiais logistikos kaštais. Pastaraisiais metais JAV ir Europoje vežėjai vis dažniau mini sunkumus pritraukiant vairuotojus, todėl dalis įmonių investuoja į automatizavimą, teleoperavimą ir DI sprendimus maršrutų planavimui bei saugos kontrolei.

    Vis dėlto rinkoje pabrėžiama, kad autonominiai krovininiai sprendimai kol kas dažniau taikomi ribotuose scenarijuose, o masinis perėjimas priklausys nuo reguliavimo, draudimo praktikos, saugos įrodymų ir infrastruktūros pasirengimo. Trumpuoju laikotarpiu labiausiai tikėtina plėtra ten, kur galima sukurti nuosekliai pasikartojančias operacijas ir tiksliai apibrėžtas atsakomybes.

  • „Tesla“ žada robotaksi be vairuotojo: startas Ostine jau 2025 metais, bet ar tai saugu?

    „Tesla“ teigia, kad 2025 metais gali pradėti teikti robotaksi paslaugą be vairuotojo. Bendrovės vadovas Elonas Muskas investuotojams nurodė, jog pirmieji tokie automobiliai vasarą turėtų pasirodyti Ostine, Teksase, ir vežti keleivius už atlygį.

    Pasak „Tesla“, tai būtų įmonės valdoma transporto priemonių flotilė, o ne privačių savininkų automobiliai. Vartotojas taksi iškviestų programėlėje, o automobilis pats atvyktų, nuvežtų į tikslą ir išvyktų be žmogaus prie vairo.

    Ką žada „Tesla“ planas

    Elonas Muskas tvirtina, kad startas bus atsargus ir etapinis, pirmiausia siekiant patikrinti saugą realiomis sąlygomis. Toks modelis primena jau veikiančius robotaksi bandymus JAV miestuose, kai paslauga pradedama ribotose zonose ir palaipsniui plečiama.

    „Mes žengiame pirmuosius atsargius žingsnius, kad įsitikintume, jog viskas veikia saugiai“, – sakė Elonas Muskas.

    „Tesla“ robotaksi planas išsiskiria tuo, kad bendrovė remiasi daugiausia kameromis ir DI, o ne lidaru ar kitais papildomais jutikliais. Šalininkai tai vadina pigesniu ir lengviau išplečiamu keliu, kritikai pabrėžia, kad toks pasirinkimas gali būti sudėtingesnis prastomis oro ir matomumo sąlygomis.

    Reguliavimas ir saugos klausimai

    Komerciniam robotaksi startui svarbūs ne tik technologiniai pasiekimai, bet ir reguliuotojų sprendimai. JAV autonominio vairavimo taisyklės priklauso tiek nuo federalinių institucijų, tiek nuo atskirų valstijų, todėl paslaugos plėtra į kitus regionus gali užtrukti ilgiau nei žadama.

    Ekspertai taip pat primena, kad „Tesla“ autonominio vairavimo pažadai ne kartą buvo nukeliami. Vairuotojo asistavimo ir pažangesnės autonomijos funkcijos jau dabar plačiai naudojamos, tačiau jų veikimas priklauso nuo kelių ženklinimo, eismo situacijų sudėtingumo, oro bei apšvietimo, o klaidos tokiose sistemose visuomet turi didelę kainą.

    Vis dėlto robotaksi rinka auga: pasaulinės tendencijos rodo, kad miestai ir vežėjai ieško būdų mažinti vairuotojų trūkumą, didinti pervežimų efektyvumą ir gerinti paslaugos prieinamumą. Jei „Tesla“ pavyktų užtikrinti saugą ir gauti reikiamus leidimus, tai galėtų tapti reikšmingu posūkiu ne tik įmonei, bet ir visam autonominio transporto sektoriui.

    Kas toliau: „Cybercab“ idėja

    Bendrovė taip pat yra užsiminusi apie specialiai robotaksi sukurtą modelį „Cybercab“, kurį sieja su 2026 metais. Tokie planai rodo ambiciją pereiti nuo bandymų su esamais automobiliais prie transporto priemonės, kuri būtų projektuojama būtent autonominėms kelionėms ir flotilės darbui.

    Ar 2025 metais Ostine iš tiesų pasirodys visiškai savarankiški „Tesla“ robotaksi, daugiausia lems technologijų patikimumas, reguliuotojų sprendimai ir tai, kaip greitai įmonei pavyks įrodyti, kad paslauga saugi kasdienėse miesto eismo situacijose.