Tag: DI

  • Niekas nebelaistys rankomis: kodėl „Volkswagen“ ir agro milžinai meta senas laistymo sistemas

    Senos sistemos tampa per brangios

    Didžiosios įmonės vis dažniau atsisako tradicinių laistymo sprendimų, kuriuose vanduo paskirstomas netolygiai, o dalis jo prarandama dėl išgaravimo ir nubėgimo. Kylant vandens kainai ir griežtėjant tvarumo reikalavimams, neefektyvus drėkinimas tampa ne tik ekologine, bet ir finansine problema.

    Ši kryptis matoma tiek žemės ūkyje, tiek pramonėje, kur vanduo naudojamas gamybos grandinėse, aušinime ar žaliavų paruošime. Įmonės vis labiau skaičiuoja visą vandens ciklą ir siekia mažinti sąnaudas per technologijas, o ne vien per taupymo kampanijas.

    Kas keičia rinką dabar?

    Pagrindinis lūžis siejamas su išmaniosiomis sistemomis, kurios laistymą pritaiko prie realių sąlygų. Dirvožemio drėgmės jutikliai, orų prognozių integracijos ir nuotolinis valdymas leidžia tiekti vandenį tik tada, kai jo iš tikrųjų reikia.

    Moderniose sistemose vis svarbesnį vaidmenį atlieka DI, padedantis prognozuoti vandens poreikį pagal pasėlio augimo fazę, dirvožemio tipą ir kritulių tikimybę. Tai mažina riziką perlaistyti laukus, o kartu padeda išvengti derliaus streso per sausras.

    Nauda – ne tik aplinkai

    Įmonės, pereinančios prie lašelinio laistymo ar skaitmeninės drėkinimo kontrolės, paprastai siekia dviejų tikslų: mažinti vandens sąnaudas ir stabilizuoti rezultatą. Praktikoje tai reiškia tikslesnį drėgmės palaikymą, mažiau gedimų, paprastesnę priežiūrą ir aiškesnius duomenis apie suvartojimą.

    Tokį poslinkį dažnai skatina ir tiekimo grandinių spaudimas: pirkėjai bei partneriai prašo įrodymų apie mažesnį poveikį aplinkai. Dėl to vandens taupymas tampa konkurenciniu pranašumu, o senos sistemos vis dažniau vertinamos kaip rizika.

    „Vanduo tampa strateginiu ištekliumi, todėl laistymas vis dažniau valdomas duomenimis, o ne įpročiu“, – sako tvarumo konsultantai, dirbantys su pramonės ir žemės ūkio projektais.

    Ekspertai pabrėžia, kad pereinant prie naujų sprendimų svarbiausia ne vien įsigyti įrangą, bet ir susitvarkyti apskaitą, priežiūrą bei darbuotojų kompetencijas. Būtent tada technologinis atnaujinimas duoda apčiuopiamą efektą ir tampa ilgalaike investicija.

  • Madrido „Talky“ pritraukė 1,5 mln. eurų: DI mokys nerašytų apskaitos taisyklių įmonėse

    Madrido startuolis „Talky Labs“ pritraukė 1,5 mln. eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų fazėje. Lėšos bus skirtos komandos plėtrai, produkto vystymui ir techninės infrastruktūros stiprinimui.

    Sandoris užbaigtas 2026 metais rugsėjį, o prie jo prisidėjo rizikos kapitalo fondai „HelloWorld“, „Silence VC“, „Motive Force“ ir „Aera Capital“ bei grupė privačių investuotojų. Startuolis kuria DI pagrįstą sprendimą, automatizuojantį apskaitą ir finansines operacijas.

    „Prieš dvejus metus tinklaveikos renginyje sutikau savo bendraįkūrėją Jorge Beamonte. Tą naktį paskambinau mamai ir pasakiau, kad ši diena yra svarbiausia mano gyvenime, nes viskas netrukus pasikeis“, – sakė Maximilian Letón.

    „Talky“ idėja paremta praktine įmonių finansų problema: daug apskaitos sprendimų remiasi ne tik teisės aktais ar formaliomis vidaus taisyklėmis, bet ir nerašyta praktika. Ši patirtis dažnai būna išbarstyta el. laiškuose, sutartyse, skaičiuoklėse ir atskirų darbuotojų žiniose.

    Įprasti automatizavimo įrankiai gerai tvarkosi su standartinėmis operacijomis, tačiau nestandartinės sąskaitos ar išimtys dažnai grįžta į rankinį darbą. Tai didina sąnaudas, ilgina uždarymo procesus ir kelia klaidų riziką, ypač kai didelėse organizacijose apdorojami dideli dokumentų srautai.

    Startuolio teigimu, platforma mokosi iš istorinių įmonės apskaitos įrašų ir finansų komandos sprendimų, kad atpažintų, kaip panašios situacijos buvo spręstos anksčiau. Vietoj vien tik iš anksto aprašytų taisyklių sistema išskiria kriterijus ir pritaiko juos naujoms operacijoms.

    Kai DI pritrūksta informacijos arba susiduria su nauju scenarijumi, sistema nukreipia klausimą tinkamam darbuotojui, kad būtų priimtas sprendimas. Taip siekiama sumažinti laiką, kurį apskaitininkai skiria išimčių aiškinimuisi, ir pagerinti sprendimų nuoseklumą.

    „Talky“ nurodo, kad be žmogaus įsikišimo gali apdoroti nuo 86 iki 93 proc. apskaitos dokumentų. Platforma geba nuskaityti sąskaitas, siūlyti korespondencijas, tikrinti mokesčių informaciją, derinti banko operacijas ir perduoti rezultatus į kliento ERP sistemą.

    Įmonė įkurta 2025 metais: vienas bendraįkūrėjų Jorge Beamonte yra vadovas, o Maximilian Letón – veiklos vadovas. Nors komandoje dirba 9 darbuotojai, „Talky“ teigimu, per platformą jau apdorota daugiau kaip 1,8 mln. dokumentų ir suklasifikuota per 2 mlrd. eurų klientų išlaidų.

    „Talky“ investicija įsilieja į platesnę 2026 metais Europoje ryškėjusią DI apskaitos ir finansų operacijų bangą. Rinkoje daugėja sprendimų, kurie siekia automatizuoti ne tik duomenų suvedimą, bet ir sprendimų priėmimą, ypač kontrolės, atitikimo bei išimčių valdymo srityse.

    Artimiausi „Talky“ prioritetai – samdos spartinimas ir produkto diegimas didelėse įmonėse bei finansinių paslaugų organizacijose, kuriose apdorojami dideli sąskaitų ir mokėjimų srautai. Bendrovė taip pat planuoja toliau vystyti platformą kartu su esamais klientais, kad DI geriau perimtų konkrečiai įmonei būdingą praktiką.

  • Vokietija ir Ukraina bando ginkluotą robotą: „ARX Robotics“ žada pristatymus iki 2026 metų pabaigos

    Vokietija ir Ukraina bando ginkluotą robotą: „ARX Robotics“ žada pristatymus iki 2026 metų pabaigos

    Vokietijos ir Ukrainos gynybos technologijų įmonės išbandė ginkluotą antžeminį robotą, kuris ateityje galėtų būti naudojamas Ukrainos kariuomenės fronte. Skelbiama, kad pirmosios sistemos, integruotos su nauju ginkluotės moduliu, turėtų būti parengtos ir pristatytos iki 2026 metų pabaigos.

    Bendradarbiavimo susitarimas pasirašytas spalio pradžioje per Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo valstybinį vizitą Kyjive, dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskyi. Įmonės teigia, kad gamyba ir tiekimas būtų derinami pagal Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius.

    Kaip veikia GEREON platforma

    Sistema paremta nepilotuojama antžemine platforma GEREON, kurią kuria Vokietijos bendrovė „ARX Robotics“. Platforma sukurta mobilumui ir energijos tiekimui užtikrinti, o žvalgybai naudoja kameras ir jutiklius.

    Ant viršaus gali būti montuojamas Ukrainos įmonės „ROBONEERS“ kuriamas ginkluotės modulis SABER. Jis skirtas nuotoliniam ugnies palaikymui, o operatorius, pasak kūrėjų, gali valdyti sistemą iš saugesnio atstumo, taip mažinant riziką kariams.

    Įmonės pabrėžia, kad siekiama sukurti vieną lanksčią robotinę sistemą, kurią būtų galima greitai pritaikyti skirtingoms užduotims. SABER modulis, anot gamintojų, gali būti komplektuojamas pagal misiją, pritaikant skirtingą ginkluotę.

    Robotų vaidmuo fronte auga

    Nurodoma, kad neginkluotos GEREON versijos Ukrainoje jau naudojamos įvairioms užduotims: logistikai, sužeistųjų evakuacijai, žvalgybai, elektroninės kovos paramai ir kovai su dronais. Toks pritaikomumas atspindi bendrą karo Ukrainoje tendenciją, kai vis daugiau užduočių perduodama nuotoliniu būdu valdomoms ar autonominėms sistemoms.

    „ARX Robotics“ tvirtina, kad GEREON šiuo metu sudaro didžiausią Ukrainoje naudojamų Vakarų gamybos nepilotuojamų antžeminių transporto priemonių parką. Įmonės finansų vadovas ir vienas įkūrėjų Maximilianas Wiedas pabrėžė, kad sausumos pajėgoms reikia platformų, kurias būtų galima greitai pritaikyti skirtingoms misijoms ir suderinti su turima infrastruktūra.

    „Šiuolaikinėms sausumos pajėgoms reikia kovinių platformų, kurias galima greitai pritaikyti skirtingoms užduotims, integruoti naujas technologijas ir sklandžiai sujungti su esamomis sistemomis“, – sakė Maximilianas Wiedas.

    „ROBONEERS“ teigia, kad jos robotinės sistemos nuo 2014 metų panaudotos daugiau nei 15 000 fronto misijų. Tuo pat metu abi bendrovės skelbia įsteigusios bendrą įmonę, kuri turėtų plėsti kitos nepilotuojamos antžeminės platformos „Rys Pro“ gamybą Vokietijoje ir Ukrainoje, o pirmųjų metų tikslas įvardijamas didesnis nei 1 000 vienetų.

    DI tampa gynybos pramonės centru

    Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į vis spartėjantį DI diegimą gynybos technologijose. Skelbiama, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius planuoja vizitą į gynybos technologijų bendrovę Helsing būstinėje Miunchene, kur dėmesys bus skiriamas naujausiems produktams ir DI galimybėms.

    Helsing įkurta 2021 metais ir per trumpą laiką tapo viena labiausiai matomų Europos gynybos technologijų bendrovių. Ji kuria DI ir programinę įrangą karinėms sistemoms, įskaitant sprendimus, skirtus suteikti DI galimybių esamoms platformoms, pavyzdžiui, tankams, povandeniniams laivams ar naikintuvams.

    Analitikai pabrėžia, kad antžeminiai robotai ir DI valdomi sprendimai vis dažniau vertinami kaip būdas mažinti personalo nuostolius, greitinti žvalgybos ir taikinių nustatymo procesus bei išlaikyti logistikos grandines net intensyvaus apšaudymo sąlygomis. Tačiau praktinis efektyvumas paprastai priklauso nuo ryšio atsparumo trukdymui, operatorių parengimo ir sistemos patikimumo realiose fronto situacijose.

  • Londono VC „Entourage“ uždarė 100 mln. eurų fondą: 75 mln. tikslą viršijo per dvi savaites

    Londono VC „Entourage“ uždarė 100 mln. eurų fondą: 75 mln. tikslą viršijo per dvi savaites

    100 mln. eurų fondas per greitesnį laiką, nei planuota

    Londone įsikūrusi ankstyvos stadijos rizikos kapitalo įmonė „Entourage“ paskelbė uždariusi antrąjį fondą, kurio dydis siekia 100 mln. eurų. Fondas startavo praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams nuo pirmojo „Entourage“ fondo, pristatyto 2024 metais.

    Įmonės teigimu, „Entourage Fund II“ per dvi savaites viršijo pirminį 75 mln. eurų tikslą, o vėliau pritraukti įsipareigojimai leido pasiekti daugiau nei 100 mln. eurų. Galiausiai fondas buvo apribotas iki 100 mln. eurų, kad būtų išlaikytas planuojamas investicijų tempas ir strategija.

    Kas finansavo fondą ir į ką bus investuojama

    „Entourage“ nurodo, kad fondą sudaro tik verslininkų, šeimos biurų ir privačių investuotojų kapitalas. Tarp investuotojų minimi ir įkūrėjai, susiję su tokiais technologijų vardais kaip „Aikido“, „TechWolf“ ir „Collibra“.

    Fondo strategija orientuota į pre-seed ir seed etapų įmones, o prioritetinės sritys apima DI sprendimus, įmonių programinę įrangą, robotiką ir „DeepTech“ kryptis. Tokia kryptis atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją ankstyvose stadijose ieškoti didesnio technologinio išskirtinumo ir aiškaus produkto pritaikomumo versle.

    „Kai prieš dvejus metus pradėjome „Entourage“, turėjome paprastą ambiciją: remti kitą legendinių įkūrėjų kartą. Su antruoju fondu šį pasirinkimą dar labiau stipriname“, – sakė „Entourage“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Pieterjan Bouten.

    Įkūrėjo patirtis ir „founder-first“ modelis

    „Entourage“ 2024 metais įkūrė Pieterjan Bouten, vienas iš „Showpad“ bendraįkūrėjų ir buvęs vadovas. Įmonė akcentuoja „founder-first“ filosofiją, kai sprendimų priėmimo centre paliekamas įkūrėjas, o fondas stengiasi veikti kaip ankstyvas partneris, o ne kaip kasdienę veiklą reguliuojanti struktūra.

    Pasak Bouten, valdysenos požiūris čia taip pat kitoks, nes „Entourage“ retai siekia vietų valdybose, net kai veda ar kartu veda investavimo etapus. Tokia praktika rinkoje vertinama dvejopai, tačiau ji tampa vis dažnesnė tarp ankstyvos stadijos fondų, siekiančių išvengti perteklinio kišimosi ir išlaikyti greitesnį sprendimų priėmimą.

    „Per dažnai ankstyvos stadijos valdybose investuotojai ne kuria, o naikina vertę. Puikiems įkūrėjams nereikia priežiūros, jiems reikia pasitikėjimo, iššūkio tada, kai tai svarbu, ir perspektyvos lemiamais momentais“, – sakė Pieterjan Bouten.

    Planuojamos investicijos ir komandos plėtra

    „Entourage“ skelbia, kad antrasis fondas planuoja paremti apie 25 įmones Europoje ir už jos ribų. Vienos investicijos dydis, pagal fondo pateiktą informaciją, turėtų siekti nuo 1 mln. iki 5 mln. eurų, taip pat numatytos papildomos investicijos į geriausiai augančias portfelio įmones.

    Įmonė taip pat plečia veiklą per „Entourage Studio“, kurią pristato kaip projektų kūrimo ir vystymo padalinį. Kartu pranešta apie investicijų komandos stiprinimą, naują biurą Londone ir veiklos buvimą Paryžiuje, kas atitinka bendrą Europos fondų siekį būti arčiau didžiųjų talentų ir startuolių ekosistemų.

  • Mažytis implantas vietoj vaistų: taip mokslininkai nori suvaldyti 2 tipo diabetą

    Mokslininkai pristatė naują eksperimentinę idėją, kuri ateityje galėtų papildyti 2 tipo diabeto ir nutukimo gydymą: mažą implantą, galintį chemiškai sumažinti gliukozės perteklių kraujyje. Vietoj to, kad cukrus būtų slopinamas vaistais, įrenginys dalį gliukozės paverčia gliukonatu – junginiu, kuris įprastai laikomas mažiau problemišku organizmui.

    Kol kas technologija išbandyta tik laboratorinėms pelėms, todėl apie jos veiksmingumą žmonėms kalbėti per anksti. Vis dėlto tyrėjai teigia, kad pirmieji rezultatai rodo potencialą: gyvūnams lengviau pavyko stabilizuoti gliukozės svyravimus, o dalis jų taip pat neteko svorio.

    Kaip veikia implantas?

    Maždaug 2,5 centimetro ilgio implantas naudoja nedidelį elektros impulsą, kad paleistų reakciją specialiame elektrode. Elektrode naudojamos aukso ir platinos nanodalelės, integruotos į grafito pagrindo medžiagą, o tai leidžia efektyviau valdyti gliukozės virtimą į gliukonatą.

    Įrenginys veikia be laidų: jo maitinimas ir valdymas numatytas nuotoliniu būdu, pasitelkiant išmanųjį telefoną. Sistemos idėja tokia, kad ją galima derinti su nuolatiniu gliukozės matuokliu, kuris fiksuoja pokyčius ir padeda tiksliau reguliuoti reakcijos intensyvumą.

    Ką parodė bandymai su pelėmis?

    Tyrime, kurio duomenys paskelbti mokslo žurnale Science 2026 metais spalio 22 dieną, buvo stebimos laboratorinės pelės, turinčios diabeto ir nutukimo požymių. Per šešias savaites pelėms su implantu gliukozės rodikliai išliko stabilesni nei kontrolinėje grupėje.

    Be to, tyrėjai nurodė, kad implantą turėjusios pelės vidutiniškai neteko apie 10 proc. kūno masės. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra įrodymas, jog technologija taip pat veiks žmonėms, nes gyvūnų ir žmogaus medžiagų apykaita bei imuninis atsakas skiriasi.

    Kodėl iki realaus gydymo dar toli?

    Didžiausias neatsakytas klausimas – ar implantas žmogaus organizme pajėgtų saugiai ir pakankamu mastu apdoroti gliukozę, kad tai turėtų kliniškai reikšmingą poveikį. Taip pat būtina įvertinti ilgalaikį suderinamumą su audiniais, uždegimo riziką, galimą medžiagų nusidėvėjimą ir reakcijos tikslumą kasdienėmis sąlygomis.

    Numatoma, kad kitas etapas būtų bandymai su didesniais gyvūnais, o vėliau – klinikiniai tyrimai su žmonėmis. Tyrėjai taip pat akcentuoja, kad net ir sėkmės atveju toks implantas greičiau būtų pagalbinė priemonė, o ne pakaitalas mitybos korekcijoms, fiziniam aktyvumui ar gydytojo skiriamiems vaistams.

    2 tipo diabetas visame pasaulyje siejamas su augančiu nutukimo paplitimu ir dažnai reikalauja kompleksinio gydymo: gyvenimo būdo pokyčių, gliukozę mažinančių vaistų, o kai kuriais atvejais ir insulino. Dėl to bet kokios naujos technologijos, galinčios padėti stabilizuoti gliukozę, vertinamos atsargiai, bet atidžiai.

  • DI lustas šovė į viršų: Pietų Korėjos ekonomika augo 3 kartus greičiau nei prognozuota

    DI lustas šovė į viršų: Pietų Korėjos ekonomika augo 3 kartus greičiau nei prognozuota

    Netikėtas šuolis trečią ketvirtį

    Pietų Korėjos ekonomika 2026 metų trečią ketvirtį augo sparčiau nei tikėtasi, o pagrindiniu varikliu tapo išaugusi puslaidininkių paklausa. Centrinio banko paskelbti išankstiniai duomenys rodo, kad bendrasis vidaus produktas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 1,0 proc.

    Šis rezultatas reikšmingai viršijo anksčiau skelbtą centrinio banko prognozę, kurioje buvo numatytas 0,3 proc. augimas. Rinka tai sieja su DI susijusios infrastruktūros bumu, nes būtent tokios technologijos kelia paklausą pažangiems lustams.

    Eksportas ir investicijos tempą didino

    Augimą sustiprino eksporto plėtra, kuri per ketvirtį didėjo 2,3 proc., o didžiausią įtaką turėjo puslaidininkiai, taip pat mašinos ir elektros įranga. Kartu augo ir įmonių investicijos į gamybos pajėgumus, nes investicijos į įrenginius šoktelėjo 4,1 proc.

    Didelė dalis šių investicijų siejama su įranga, naudojama puslaidininkių gamyboje, nes gamintojai skuba didinti pajėgumus ir atnaujinti technologinius procesus. Tokia dinamika atspindi pasaulinę tendenciją, kai DI paslaugų plėtra didina duomenų centrų ir skaičiavimo pajėgumų paklausą.

    Rekordiniai skaičiai ir rizika dėl priklausomybės

    Metiniu palyginimu Pietų Korėjos ekonomika augo 3,4 proc., nors tai kiek mažiau nei ankstesniame ketvirtyje fiksuoti 3,7 proc. Tuo pačiu realios bendrosios vidaus pajamos, kurios geriau atspindi perkamąją galią, per metus šoktelėjo 18,8 proc. ir tai tapo sparčiausiu augimu per beveik 49 metus.

    Vis dėlto ekonomistai įspėja, kad augimas išlieka pernelyg sutelktas puslaidininkių sektoriuje, todėl šalis tampa jautri galimam pasaulinių išlaidų DI sprendimams sulėtėjimui. „Rizika ta, kad augimas ir toliau bus sutelktas puslaidininkių sektoriuje, o tai paliks Pietų Korėją pažeidžiamą, jei pasaulinės DI išlaidos ims lėtėti“, – sakė Moody’s Analytics vyresnysis ekonomistas Johnas Bromheadas.

    Puslaidininkių bumas taip pat prisidėjo prie einamosios sąskaitos pertekliaus augimo, kuris, remiantis pateikiamais duomenimis, antrą ketvirtį siekė apie 100 mlrd. eurų. Trečią ketvirtį puslaidininkių eksportas, skaičiuojant metinį pokytį, šoktelėjo 218,7 proc. ir siekė apie 127 mlrd. eurų.

    Toks rezultatas pabrėžia Pietų Korėjos, kaip vienos svarbiausių pasaulio lustų tiekėjų, vaidmenį, bet kartu didina ir ekonomikos cikliškumą. Jei DI projektai pasaulyje pradėtų duoti lėtesnę grąžą arba investicijos į duomenų centrus būtų pristabdytos, šalies augimo tempas galėtų greitai atvėsti.

  • „Galaxy“: bitkoino meškų rinka baigėsi – kas rodo dugną ir kokias ribas stebėti investuotojams

    „Galaxy“: bitkoino meškų rinka baigėsi – kas rodo dugną ir kokias ribas stebėti investuotojams

    Kriptovaliutų bendrovės „Galaxy“ tyrimų padalinys teigia, kad bitkoino meškų rinka jau baigėsi, o pastarasis kainos kritimas gali būti patraukli vieta ilgalaikiams pirkėjams. Tokia išvada grindžiama silpstančiu ilgalaikių turėtojų pardavimo spaudimu ir svarbių techninių lygių susigrąžinimu.

    „Galaxy“ vertinimu, bitkoinas keletą savaičių iš eilės užsidarė aukščiau 50 savaičių slankiojo vidurkio, po ilgo laikotarpio žemiau šio lygio. Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad per kritimą buvo testuotas 200 savaičių slankusis vidurkis, dažnai laikomas vienu svarbiausių ilgalaikių rinkos ciklo orientyrų.

    Vienas svarbiausių argumentų, kurį akcentuoja „Galaxy“, yra lėtesnis senesnių bitkoinų judėjimas. Bendrovė skaičiuoja, kad piniginėse, kurios nebuvo judintos bent penkerius metus, laikomų BTC per mėnesį pervedama mažiau nei ankstesniais metais, o tai signalizuoja apie mažėjantį pasiūlos spaudimą iš ilgalaikių turėtojų.

    „Manome, kad dugnas jau pasiektas, pardavimo spaudimas sumažėjo, o mūsų išvada paprasta: dabar yra patrauklus metas pirkti ir laikyti bitkoiną“, – sakė „Galaxy“ tyrimų vadovas Alexas Thornas.

    Ataskaitoje pažymima, kad dalį rinkoje atsirandančios pasiūlos pastaruoju metu sugeria institucinė paklausa, įskaitant biržoje prekiaujamus fondus ir viešas bendroves, kurios kaupia bitkoiną balanse. Tokia dinamika dažnai laikoma veiksniu, galinčiu mažinti staigių išpardavimų tikimybę, nes dalis pasiūlos pereina į ilgesnio laikymo rankas.

    „Galaxy“ taip pat išskiria makroekonominį foną: auganti JAV skola ir deficitas, pasak bendrovės, stiprina bitkoino kaip apsidraudimo nuo valiutos nuvertėjimo naratyvą. Ši tema kriptovaliutų rinkoje ypač suaktyvėja laikotarpiais, kai investuotojai daugiau kalba apie ilgalaikę fiskalinę drausmę ir pinigų politikos kryptį.

    Kartu analitikai įvardija aiškią rizikos ribą: optimistinis scenarijus būtų kvestionuojamas, jei bitkoinas savaitę užsidarytų žemiau 50 savaičių slankiojo vidurkio ir per maždaug mėnesį nesugebėtų grįžti virš šio lygio. Tokiu atveju rinkoje galėtų atsinaujinti diskusija, ar augimas tvarus, ar tai tik laikinas atšokimas.

    Ataskaitoje aptartos ir technologinės grėsmės, tarp jų DI panaudojimas kibernetinėms atakoms. „Galaxy“ pabrėžia, kad pastarųjų metų didžiausi kripto incidentai dažniau susiję su biržomis, paslaugų teikėjais ar vartotojų įrenginiais, o ne su pačiu bitkoino protokolu.

    Kvantinių kompiuterių tema taip pat minima kaip ilgalaikė rizika, tačiau „Galaxy“ vertinimu šiuo metu nėra kompiuterio, kuris realiai galėtų pralaužti bitkoino kriptografiją. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad rinkoje jau vyksta darbai ir iniciatyvos, susijusios su atsparumo kvantinėms grėsmėms didinimu, jei tokia būtinybė ateityje taptų praktinė.

    Investuotojams tai reiškia, kad „Galaxy“ signalas yra aiškus, tačiau ne besąlygiškas: argumentai remiasi tiek pasiūlos ir paklausos pokyčiais, tiek techniniais lygiais, o pagrindinės rizikos įvardijamos iš anksto. Sprendžiant dėl pozicijų, rinkos dalyviams svarbiausia įvertinti savo rizikos toleranciją ir tai, kaip bitkoinas dera bendrame investicijų portfelyje.

  • Singapūre sukūrė lietimui jautrų megztinio ekraną: veikia po 50 skalbimų ir jungiasi „Bluetooth“

    Singapūre sukūrė lietimui jautrų megztinio ekraną: veikia po 50 skalbimų ir jungiasi „Bluetooth“

    Singapūro Nacionalinio universiteto Dizaino ir inžinerijos koledžo mokslininkai pristatė technologiją, kuri gali pakeisti požiūrį į išmaniąją aprangą: megztinio rankovėje jie įsiuvo veikiantį lietimui jautrų ekraną. Vietoj atskiro prietaiso siūloma mintis paprasta – dalį telefono funkcijų perkelti tiesiai į drabužį.

    Ekranas sukurtas iš specialių pluoštų, kurie vienu metu atlieka ir audinio, ir elektronikos vaidmenį. Tyrėjų teigimu, tokie siūlai gali veikti kaip pikseliai, reaguoti į prisilietimą ir perduoti komandas į telefoną per „Bluetooth“ ryšį.

    Kaip veikia ekranas audinyje

    Prototipe panaudoti 54 technologiniai siūlai, iš jų suformuota maždaug 168 x 105 milimetrų dydžio lietimui jautri sritis. Pasak komandos, audinys gali rodyti piktogramas, vaizdus ir net vaizdo įrašus, o prisilietimais galima valdyti pasirinktą funkciją, pavyzdžiui, įjungti skaičiuotuvą telefone.

    „Tai, kas leido sukurti grafinę sąsają iš pluoštų, iš pirmo žvilgsnio primena tradicinius siūlus, tačiau kiekviename jų slypi pažangi technologija“, – sakė tyrėjų komandai vadovaujantis profesorius Tural Khudiyev.

    Kad toks sprendimas veiktų, reikėjo sukurti ir naują surinkimo metodą: mikroskopiniai laidai ir kontaktai turi tiksliai susijungti su mikroschemomis ten, kur reikia. Tyrėjai aprašo lazeriais pagrįstą procesą, leidžiantį itin tiksliai suformuoti jungtis ir suintegruoti tūkstančius komponentų viename pluošte.

    Didžiausias klausimas – ar galima skalbti?

    Praktiškumą prototipui turėtų suteikti atsparumas kasdieniam dėvėjimui. Komandos duomenimis, audinys po 50 skalbimų su įprastu plovikliu standartinėje skalbyklėje išlaikė funkcionalumą, o elektronika esą išliko lanksti ir panaši į įprastą tekstilę.

    Vis dėlto mokslininkai pripažįsta, kad iki masinės gamybos dar yra kur tobulėti: svarbūs klausimai išlieka dėl ilgaamžiškumo skirtingomis sąlygomis, komforto ir saugumo, taip pat energijos tiekimo. Dauguma išmaniosios tekstilės sprendimų pasaulyje stringa būtent dėl patikimumo po daugkartinio skalbimo, laidžių sluoksnių susidėvėjimo ir remonto sudėtingumo.

    Kas toliau: ryškesnis vaizdas ir DI funkcijos

    Kitas tyrėjų žingsnis – didinti raišką ir funkcionalumą, kad tame pačiame pluošte būtų integruotas vaizdo rodymas, lietimo jutikliai ir papildomi sensoriai. Komanda taip pat mini siekį dalį DI skaičiavimų atlikti pačiame drabužyje, kad kai kurios funkcijos veiktų greičiau ir mažiau priklausytų nuo telefono.

    Išmaniosios tekstilės rinka pastaraisiais metais juda link praktiškesnių scenarijų: sporto ir sveikatos stebėsenos, darbo saugos, reabilitacijos, taip pat patogesnio įrenginių valdymo kasdienybėje. Jei tokie audiniai iš tiesų išlaikys patikimumą po ilgo naudojimo, ekranas rankovėje gali tapti ne vien demonstracija laboratorijoje, o realiu produktu.

  • Europos startuolių finansavimo suvestinė: kokius raundus ir sektorius pastebėjome šią savaitę

    Kas nutiko šią savaitę

    Europos startuolių ekosistemoje savaitės pabaiga dažnai atneša vieną aiškų signalą: sandorių yra, tačiau kapitalas juda atsargiau, o investuotojai kruopščiau vertina riziką. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad daugėja mažesnių ir vidutinio dydžio finansavimo raundų, kai įmonės siekia pratęsti veiklos laiką ir augti tvariau.

    Tokios savaitinės suvestinės paprastai išryškina, kurie sektoriai išlaiko investuotojų dėmesį net ir svyruojant palūkanoms bei lėčiau augant ekonomikai. Šįkart ryškiausiai minimi rizikos kapitalo fondų aktyvumo laukai siejasi su sveikatos priežiūra, bepiločiais sprendimais ir kitomis giliųjų technologijų kryptimis.

    Kur krypsta investuotojų dėmesys

    Sveikatos priežiūros startuoliai Europoje išlieka tarp dažniausiai finansuojamų, nes rinka remiasi aiškia paklausa ir ilgesnio laikotarpio tendencijomis: visuomenės senėjimu, personalizuota medicina ir skaitmeninių paslaugų augimu. Investuotojams tai patrauklu ir dėl to, kad dalis sprendimų turi apčiuopiamą efektyvumą sveikatos sistemoms.

    Kita kryptis, kuri nuosekliai grįžta į sandorių suvestines, yra bepiločiai sprendimai ir su jais susijusi infrastruktūra. Šio segmento augimą skatina ne tik logistika ar pramonė, bet ir saugumo bei stebėsenos poreikiai, o taip pat spartėjanti reguliacinė branda daugelyje Europos šalių.

    Ką rodo finansavimo raundų dinamika

    Rizikos kapitalo fondai vis dažniau pabrėžia aiškius pajamų planus, išmatuojamą klientų vertę ir realią kelių ketvirčių perspektyvą, o ne vien ambicingą plėtros istoriją. Dėl to startuoliai daugiau dėmesio skiria efektyvumui, maržai ir pardavimų procesui, o ne bet kokia kaina siekiamam augimui.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir sėkmingi finansavimo raundai dažnai tampa labiau susiję su konkretų tikslą turinčiomis investicijomis: produkto tobulinimu, įėjimu į naują rinką ar reglamentų atitikties užtikrinimu. Tuo pat metu išryškėja ir dar viena tendencija: didesnę dalį dėmesio gauna įmonės, kurios geba aiškiai parodyti, kuo jos skiriasi nuo konkurentų, įskaitant DI pritaikymą.

    Šios savaitės Europos startuolių finansavimo vaizdas leidžia daryti išvadą, kad rinka grįžta prie disciplinos, bet nepraranda susidomėjimo inovacijomis. Sektorių pasirinkimas rodo, jog kapitalas ieško sprendimų, kurie turi aiškų pritaikomumą ir gali išlikti atsparūs ekonominiams ciklams.

    Artimiausiu metu investuotojų elgesį ir toliau lems palūkanų normų kryptis, didžiųjų fondų investavimo tempas bei tai, kaip greitai įmonės sugebės paversti technologinį pranašumą stabiliais pinigų srautais. Dėl to suvestinėse vis dažniau matysis ne vien įspūdingi skaičiai, bet ir didesnis dėmesys pelningumo keliui.

  • Londono XRlabs pritraukė 7,48 mln. eurų: DI žada realiu laiku padėti chirurgams operacinėje

    Londono XRlabs pritraukė 7,48 mln. eurų: DI žada realiu laiku padėti chirurgams operacinėje

    Londone įsikūrusi chirurgijos technologijų bendrovė „XRlabs“ pritraukė 7,48 mln. eurų pradinio etapo investiciją, siekdama sparčiau diegti DI sprendimus operacinėse. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Playground Global, prisidėjo ir sveikatos technologijų investuotojas Eka Ventures.

    Kartu įmonė pranešė, kad prie valdybos prisijungė Omaras Ishrakas, anksčiau vadovavęs „Medtronic“ ir ėjęs „Intel“ valdybos pirmininko pareigas. Toks paskyrimas rinkoje dažnai vertinamas kaip signalas, kad bendrovė taikosi į griežtai reguliuojamą medicinos įrangos segmentą ir ruošiasi plėtrai už vienos šalies ribų.

    „XRlabs“ 2024 metais įkūrė praktikuojantis neurochirurgas Ali Haddadas. Bendrovės būstinė veikia Londone, Londono sveikatos inžinerijos institute, taip pat yra biuras Palo Alte, Kalifornijoje.

    Įmonė kuria modulinius, nuo konkretaus įrenginio nepriklausančius programinius sprendimus, kurie gali būti integruojami kaip papildomas DI sluoksnis prie ligoninių jau turimų chirurginių sistemų. Praktikoje tai reiškia, kad diegimas orientuotas į suderinamumą su esamais darbo srautais, o ne į visiškai naujos įrangos pirkimą.

    „XRlabs“ platforma apjungia gyvą vaizdą iš chirurginių optinių sistemų, navigacijos telemetriją ir ikioperacinius kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimus į vieną realiu laiku atnaujinamą, anatomiją atpažįstantį vaizdą. Bendrovė teigia, kad sprendimas jau buvo panaudotas daugiau nei 100 chirurginių atvejų trijuose žemynuose.

    Įmonė siūlo du pagrindinius produktus: „XRlabs SIM“ ir „SurgicalOS“. „XRlabs SIM“ skirtas konkretaus paciento operacijos planavimui ir repeticijai, kai standartiniai tyrimai paverčiami interaktyviais 3D modeliais, o „SurgicalOS“ šiuos modelius perkelia į realų operacijos vaizdą ir padeda orientuotis procedūros metu.

    „Geriausios fizinį pasaulį keičiančios DI įmonės gimsta tada, kai problemą iš pirmų rankų patyrę profesionalai turi žinių ją išspręsti“, – sakė Playground Global partneris Bruce’as Leakas.

    Pasak bendrovės, naujos lėšos bus skirtos inžinerijos ir klinikinių komandų plėtrai, produktų parengimui reguliaciniams vertinimams Jungtinėje Karalystėje, Europoje ir JAV, taip pat klinikinių įrodymų bazės stiprinimui partnerių institucijose. Medicinos srityje tai kritiška, nes sprendimų pripažinimas priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo įrodytos naudos, saugos bei patikimumo.

    „Operacinė yra kita fizinio pasaulio DI riba: chirurgija generuoja milžiniškus duomenų kiekius, tačiau beveik niekas nevirsta sprendimais tuo metu, kai jų labiausiai reikia. Šis finansavimas leis tai pakeisti mastu“, – sakė „XRlabs“ įkūrėjas ir vadovas Ali Haddadas.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad gavo skaičiavimų resursų kvotą Jungtinės Karalystės nacionalinėje DI skaičiavimo infrastruktūroje UK AI Research Resource. Tokia prieiga gali tapti svarbiu veiksniu mokant ir tobulinant kompiuterinės regos bei gilaus mokymosi modelius, ypač kai reikia apdoroti didelius medicininių vaizdų kiekius laikantis saugumo ir atitikties reikalavimų.

    Rinkos kontekste „XRlabs“ kryptis atitinka ryškią pastarųjų metų tendenciją: nuo atskirų eksperimentinių DI įrankių sveikatos apsaugoje pereinama prie platforminių sprendimų, kurie įsilieja į klinikinį procesą ir siekia tapti infrastruktūra. Vis dėlto galutinis tokios technologijos proveržis priklausys nuo realių rezultatų, gydytojų pasitikėjimo ir to, kaip sėkmingai pavyks įveikti reguliacinius barjerus skirtingose rinkose.