CP v2

Tag: DI

  • Ar Shakirą Pasaulio futbolo čempionato atidaryme pakeitė antrininkė? Įrašas atskleidžia detalę

    Ar Shakirą Pasaulio futbolo čempionato atidaryme pakeitė antrininkė? Įrašas atskleidžia detalę

    2026 metų Pasaulio futbolo čempionatas startavo Meksikoje, o atidarymo ceremonijoje netrūko muzikos žvaigždžių ir brangiai atrodančių vizualinių sprendimų. Tačiau didžiausia diskusija internete kilo ne apie fejerverkus ar pasirodymų sąrašą, o apie vieną klausimą: ar scenoje ir aikštėje iš tiesų buvo Shakira.

    Socialiniuose tinkluose greitai paplito įrašai ir komentarai, teigiantys, kad atlikėją esą pakeitė antrininkė. Abejones kurstė tai, kad dainininkė pasirodė su dideliais tamsiais akiniais, o daliai žiūrovų jos įvaizdis atrodė kiek neįprastas, įskaitant plaukų atspalvį ir judesius choreografijoje.

    Tokios istorijos dažniausiai įgauna pagreitį dėl kelių veiksnių: trumpų, prastos kokybės vaizdo ištraukų, agresyvių montažų ir algoritmų, kurie labiau iškelia emocingą turinį. Be to, garsenybių pasirodymuose neretai pasitelkiami dubleriai techninėms repeticijoms ar kameros blokavimui, todėl daliai auditorijos pati „antrininko“ idėja skamba tikėtinai, nors tai dar nereiškia, kad dubleris dalyvavo tiesioginiame pasirodyme.

    Detalė, kurią tikrino gerbėjai

    Kol Shakiros atstovai viešai nekomentavo socialiniuose tinkluose išplitusių spėlionių, dalis gerbėjų ėmė lyginti skirtingų laikotarpių nuotraukas. Daugiausia dėmesio sulaukė smulki, ilgą laiką matoma žymė ant atlikėjos kaktos, kurią galima pastebėti ir ankstesnėse nuotraukose iš viešų renginių.

    Analizuojant atidarymo ceremonijos vaizdus, ta pati žymė kai kuriuose kadruose taip pat įžiūrima, nors ją dalinai dengia akiniai ir apšvietimo kontrastai. Būtent šis sutapimas tapo pagrindiniu argumentu, kodėl dalis stebėtojų linksta manyti, kad pasirodė pati Shakira, o ne ją pakeitęs žmogus.

    Kodėl tokios teorijos taip greitai plinta

    Ekspertai, nagrinėjantys dezinformacijos dinamiką, ne kartą yra pabrėžę, kad pramogų turinys yra viena lengviausiai „užsikabinanti“ terpė sąmokslo teorijoms. Skirtingai nei politikoje ar ekonomikoje, čia dažnai nereikia sudėtingų įrodymų, o auditorija įsitraukia dėl smalsumo ir noro būti pirmiems, pastebėjusiems neatitikimą.

    Prie to prisideda ir tai, kad šiuolaikiniai vaizdo įrašai lengvai redaguojami, o DI įrankiai leidžia greitai pakeisti veidą, balsą ar net sukurti įtikinamas „įrodymų“ ištraukas. Dėl šios priežasties patikimiausias kelias vertinant tokias istorijas yra tikrinti ne vieną viral kadrą, o skirtingus šaltinius, pilnus įrašus ir nuoseklius vizualius sutapimus.

    Šiuo atveju, kol nėra oficialaus patvirtinimo ar paneigimo, kategoriškos išvados būtų per ankstyvos. Vis dėlto turimi vaizdai ir sutampančios išvaizdos detalės leidžia teigti, kad labiausiai tikėtina versija išlieka paprasta: ceremonijoje dainavo ir pasirodė pati Shakira.

  • Netikėtas „Google“ kuriozas: naras iškėlė galimą „Pixel Watch 5“ prototipą iš vandens

    Netikėtas „Google“ kuriozas: naras iškėlė galimą „Pixel Watch 5“ prototipą iš vandens

    Naujų įrenginių nutekinimai dažniausiai pasirodo per brėžinius, specifikacijų lenteles ar neryškias nuotraukas. Tačiau šį kartą istorija gerokai keistesnė: internete paplito pranešimai, kad prie Sen Marteno salos naras aptiko vandenyje gulėjusį laikrodį, kuris esą primena dar nepristatytą „Google“ „Pixel Watch 5“.

    Teigiama, kad iš pirmo žvilgsnio įrenginį sunku atskirti nuo ankstesnės kartos modelių, nes dizainas išlieka panašus. Vis dėlto daugiausia dėmesio sulaukė galinėje dalyje esantys žymėjimai, kurie, pasak nutekinimą aprašančių šaltinių, nurodo „Pixel Watch 5“ pavadinimą.

    Įrenginys, kaip skelbiama, buvo beveik išsikrovęs ir pilnai neįsijungė, tačiau dar turėjo tiek energijos, kad trumpam parodytų laiką. Tokia detalė dažnai minima nutekinimuose, kai norima parodyti, jog tai ne maketas, o realus veikiantis įrenginys, nors ir prastos būklės.

    Kaip prototipas galėjo atsidurti jūroje?

    Vienas realiausių scenarijų yra paprastas nelaimingas atsitikimas: laikrodį galėjo dėvėti žmogus, susijęs su kūrimu ar testavimu, ir nardydamas jį pametė. Prototipai įprastai keliauja su griežtesnėmis taisyklėmis, bet praktikoje nutekėjimų istorija rodo, kad „netyčiniai“ praradimai kartais nutinka net didžiausioms kompanijoms.

    Taip pat neatmetama ir kita versija: tai gali būti ankstyvas bandymas ar demonstracinis vienetas, kuris išoriškai mažai skiriasi nuo ankstesnių modelių, o žymėjimai gali būti skirti vidinei logistikai. Kol nėra oficialaus patvirtinimo, tokius radinius būtina vertinti atsargiai.

    Ko tikimasi iš „Pixel Watch 5“?

    Kol „Google“ apie naują laikrodį viešai nėra paskelbusi, rinkoje jau kurį laiką kalbama apie galimus našumo ir energijos efektyvumo šuolius. Pastaraisiais metais išmaniųjų laikrodžių segmente svarbiausios kryptys yra ilgesnė baterijos veikimo trukmė, tikslesni sveikatos jutikliai ir daugiau skaičiavimų pačiame įrenginyje, kad funkcijos veiktų greičiau bei patikimiau.

    Nutekinimuose minimos ir rimtesnės vidinės permainos, kurios galėtų atverti daugiau DI funkcijų laikrodyje. Tokios galimybės paprastai siejamos su spartesniais lustais ir efektyvesne architektūra, nes laikrodžio korpuse vietos mažai, o energijos biudžetas labai ribotas.

    Kada gali įvykti pristatymas?

    Jei „Google“ laikysis ankstesnių metų ritmo, naujos kartos laikrodis galėtų būti pristatytas vasaros pabaigoje, greta kitų „Pixel“ įrenginių. Vis dėlto „vandenyje rasto prototipo“ istorija savaime nėra įrodymas apie artimą startą, nes bandomieji vienetai gali cirkuliuoti gerokai anksčiau.

    Kol kas tai išlieka nepatvirtinta informacija, todėl galutinį atsakymą, ar tai išties „Pixel Watch 5“, duos tik oficialūs „Google“ pranešimai arba aiškesni patikimi įrodymai apie įrenginio kilmę.

  • „Duolingo“ atgaivina prarastą rekordą: štai kam ir iki kada grąžins ilgiausią seriją

    „Duolingo“ atgaivina prarastą rekordą: štai kam ir iki kada grąžins ilgiausią seriją

    Kalbų mokymosi programėlė „Duolingo“ birželį daliai vartotojų siūlo retą galimybę atkurti kadaise nutrūkusią ilgiausią mokymosi seriją. Pasiūlymas skirtas tiems, kurie šiuo metu neturi aktyvios serijos ir praeityje buvo sukaupę bent 30 dienų iš eilės.

    Įprastai „Duolingo“ serija išsilaiko tik tada, jei kasdien atliekama bent viena užduotis, todėl net ir motyvuotiems žmonėms ji dažnai nutrūksta dėl kelionių, darbo grafiko ar paprasčiausio nuovargio. Programėlėje yra serijos „užšaldymo“ funkcija, tačiau ji ne visada padeda, ypač kai praleidžiama daugiau nei viena diena.

    Kaip veikia serijos atkūrimas?

    Jei pasiūlymas jūsų paskyrai aktyvus, jis turėtų pasirodyti atidarius programėlę. Norint atgaivinti ankstesnį rekordą, pakanka iš eilės atlikti tris pamokas, o atkuriama serija grįžta nemokamai.

    Svarbu tai, kad atstatoma tik viena, didžiausia anksčiau turėta serija. Skirtingos serijos nesumuojamos, todėl keli trumpesni laikotarpiai nebus sujungti į vieną ilgesnį rekordą.

    Kodėl serijos svarbios vartotojams?

    Serijų mechanika yra vienas populiariausių būdų išlaikyti kasdienį įprotį, nes ji remiasi nuoseklumo ir progreso jausmu. Tokie sprendimai dažnai siejami su elgesio keitimo principais, kai mažos, kasdienės užduotys mažina „įėjimo“ barjerą ir padeda išlaikyti ritmą.

    Kita vertus, daliai vartotojų serijos gali tapti spaudimo šaltiniu, o nutrūkimas demotyvuoja ir skatina padaryti ilgesnę pertrauką. Būtent dėl to riboto laiko atkūrimo funkcija gali būti suvokiama kaip bandymas susigrąžinti pasitraukusius naudotojus ir sumažinti nusivylimą po praleistos dienos.

    „Duolingo“ plečia turinį ir kelia diskusijas

    Pastaraisiais metais „Duolingo“ bando būti ne vien kalbų mokymosi įrankiu: kai kuriose rinkose siūlomos ir matematikos bei muzikos užduotys. Tuo pat metu bendrovė sulaukia kritikos dėl to, kaip pasitelkia DI ir kaip tai veikia turinio kūrimą bei darbo vietas.

    Vartotojams, kurie svarsto sugrįžti, ši iniciatyva gali tapti papildomu postūmiu, tačiau sprendimas priklauso nuo to, kas svarbiau: grįžtantis rekordas ar alternatyvūs mokymosi būdai. Bet kuriuo atveju pasiūlymas yra laikinas ir galioja tik birželį.

  • „Focus.pl“ apvertė viską: dėl šio mokslo posūkio keičiasi požiūris į kasdienybę

    „Focus.pl“ apvertė viską: dėl šio mokslo posūkio keičiasi požiūris į kasdienybę

    Lenkijos portalas „Focus.pl“ skelbia savo mokslo skilties turinį, kuris apima temas nuo sveikatos ir žmogaus kūno iki technologijų bei kasdienio gyvenimo įpročių. Redakcija pabrėžia, kad orientuojasi į praktiškai pritaikomas žinias, darančias realią įtaką gyvenimo kokybei.

    Toks požiūris atspindi platesnę tendenciją Europoje: mokslas vis dažniau pateikiamas ne tik kaip laboratorijų naujienos, bet ir kaip sprendimai, padedantys žmonėms geriau suprasti miegą, stresą, mitybą, fizinį aktyvumą ar net santykių dinamiką. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ir tam, kaip mokslinė informacija pritaikoma kasdieniuose sprendimuose.

    Greta sveikatos temų ryškėja ir technologijų kryptis, kurioje svarbi vieta tenka DI. Redakcijos praktika rodo, kad auditorijai aktualiausia tampa ne abstraktūs pažadai, o konkreti nauda: kaip keičiasi darbo įpročiai, informacijos paieška, turinio kūrimas ir duomenų sauga.

    Vis dėlto mokslo komunikacijoje didėja ir atsakomybė: visuomenei svarbu aiškiai atskirti patikrintus faktus nuo spekuliacijų, o rekomendacijos turi remtis patikimais tyrimais. Dėl to redakcijos vis dažniau akcentuoja kontekstą, tyrimų ribotumus ir praktinius patarimus, kurie neperžengia moksliškai pagrįstų išvadų.

    „Focus.pl“ taip pat pristato save kaip gyvenimo būdo žurnalą, kuriame greta mokslo temų aptariami namai, kelionės, kultūra ir santykiai. Tai signalizuoja auditorijos lūkestį gauti vienoje vietoje susietą turinį, kuriame mokslas paaiškina, kodėl vieni ar kiti kasdieniai pasirinkimai veikia savijautą ir rezultatus.

  • Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukrainos gynybos technologijų sektorius toliau didina toliašaudžių smūgių potencialą: bendrovė „Fire Point“ pranešė modernizavusi smogiamąjį droną FP-2. Pasak įmonės atstovų, jo keliamoji galia padidinta iki 200 kilogramų, o su tokiu kroviniu aparatas turėtų įveikti iki 370 kilometrų.

    FP-2 laikomas ankstesnio strateginės paskirties FP-1 vystymu, tačiau jo paskirtis kitokia. Jei FP-1 siejamas su atakomis giliai už fronto linijos, tai FP-2 projektuojamas operaciniams ir taktiniams smūgiams, kai svarbiausia yra sunkesnė kovinė galvutė ir lankstesnis panaudojimas trumpesniais nuotoliais.

    Iki šiol buvo kalbama apie FP-2 versiją, galinčią gabenti maždaug 100 kilogramų užtaisą, tačiau naujausias atnaujinimas šią ribą padvigubina. Mainais realus veikimo nuotolis nurodomas mažesnis ir siekia apie 200–370 kilometrų, priklausomai nuo konfigūracijos ir krovinio.

    „Pakeitimai apėmė sparnų konstrukciją ir varomąją sistemą, kad su 200 kilogramų kroviniu būtų įmanomas iki 370 kilometrų nuotolis“, – sakė bendrovės bendraįkūrėjas Denisas Štilermanas.

    Modernizacija siejama ir su pažangesnėmis optoelektroninėmis sistemomis, kurios, kaip teigiama, leidžia droną valdyti realiuoju laiku. Toks sprendimas svarbus ne tik taikinių paieškai ir identifikavimui, bet ir korekcijoms skrydžio metu, kai keičiasi oro gynybos situacija ar atsiranda alternatyvūs taikiniai.

    Gamintojas taip pat akcentuoja daugiafunkciškumą: FP-2 gali būti pritaikytas kaip mažesnių FPV tipo dronų nešėjas arba platforma nekreipiamosioms aviacinėms raketoms. Tokia koncepcija išplečia panaudojimo scenarijus ir artina dronus prie modulinės, keičiamais elementais paremtos ginkluotės logikos.

    Kariniu požiūriu tai dera su Ukrainos pastangomis sistemingai didinti spaudimą Rusijos užnugariui, ypač logistikos maršrutams, amunicijos sandėliams ir karinei infrastruktūrai. Pastaraisiais metais būtent bepiločių priemonių masiškumas, palyginti nedidelė kaina ir greitas modernizavimo ciklas tapo vienu svarbiausių veiksnių, keičiančių mūšio lauko dinamiką.

    „Fire Point“ teigia, kad vienas svarbiausių atnaujinimo elementų yra perėjimas prie nuosavų variklių ir vietoje gaminamų komponentų. Toks žingsnis paprastai vertinamas kaip bandymas mažinti priklausomybę nuo importo, lengvinti tiekimo grandinės rizikas ir kartu didinti gamybos mastą.

    Be FP-2, bendrovė mini dar vieną kryptį: vystomas priešlėktuvinių raketų projektas FP-7. Įmonės teigimu, siekiama sukurti sprendimus, kurie teoriškai galėtų prisidėti ir prie sudėtingesnių taikinių perėmimo, tačiau tokie pajėgumai priklauso nuo bandymų rezultatų, sensorių, valdymo sistemų ir integracijos į oro gynybos architektūrą.

    Bendra tendencija akivaizdi: karo sąlygomis inovacijų ciklas trumpėja, o DI ir pažangūs sensoriai vis dažniau derinami su paprastesnėmis, bet masiškai gaminamomis platformomis. Tai reiškia, kad technologinės lenktynės dronų srityje greičiausiai tik aštrės, o sprendimus nulems ne vien maksimalus nuotolis, bet ir gamybos tempas, atsparumas trukdymui bei tikslumas realiomis kovos sąlygomis.

  • „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: siekia apie 70 mlrd. eurų ir gali sudrebinti visą Nasdaq

    „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: siekia apie 70 mlrd. eurų ir gali sudrebinti visą Nasdaq

    Elono Musko kosmoso bendrovė „SpaceX“ pateikė ilgai lauktą pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) prospektą ir taip priartėjo prie debiuto „Nasdaq“ biržoje. Rinkoje svarstoma, kad bendrovė gali siekti pritraukti apie 70 mlrd. eurų, o tai būtų vienas didžiausių IPO istorijoje.

    Toks sandoris gerokai pranoktų iki šiol įspūdingiausius JAV viešus platinimus. Pavyzdžiui, „Alibaba“ 2014 metais Niujorko biržoje pritraukė apie 20 mlrd. eurų, o „Visa“ 2008 metais surinko apie 16 mlrd. eurų.

    IPO rinka ieško naujo impulso

    Pastaraisiais metais IPO aktyvumas JAV buvo prislopęs: investuotojus atbaidė aukštos palūkanos, infliacijos šuoliai ir griežtesnės kapitalo sąlygos. Dalis augančių įmonių rinkosi privatų finansavimą, nes jis leido atidėti viešojo statuso naštą ir ketvirtinių rezultatų spaudimą.

    „SpaceX“ pasirodymas biržoje galėtų tapti signalu, kad IPO langas vėl atsiveria, ypač didelėms technologijų ir infrastruktūros bendrovėms. Rinkos dalyviai tikisi, kad sėkmingas debiutas paskatintų ir kitus laukiančius vardus sugrįžti prie viešo platinimo planų.

    Kas būtų didžiausi konkurentai?

    Iki šiol didžiausių JAV IPO sąraše ryškiausiai minimi „Alibaba“, „Visa“, energetikos grupė „Enel“ ir „Meta“, kuri į biržą atėjo 2012 metais. Pastaroji tuomet buvo didžiausias JAV technologijų sektoriaus IPO ir ilgam tapo etalonu, su kuriuo lyginami kiti debiutai.

    Tarp didžiųjų platinimų dažnai prisimenamas ir „General Motors“ sugrįžimas į biržą 2010 metais po restruktūrizacijos. Šie pavyzdžiai rodo, kad rekordiniai IPO dažniausiai sutampa su reikšmingais ekonomikos ar sektorių lūžio taškais.

    DI bumas keičia vertinimus

    Rinkos nuotaikas pastaruoju metu stipriai veikia DI bumas, kuris kelia tiek technologijų bendrovių vertinimus, tiek investuotojų lūkesčius. Vis dėlto dalis aukštai įvertintų DI įmonių dar kurį laiką gali likti privačios, nes kapitalo pasiūla privačiose rinkose išlieka didelė.

    „SpaceX“ atvejis išsiskiria tuo, kad bendrovė veikia ne tik technologijų, bet ir strateginės infrastruktūros srityje, o jos projektai apima palydovinį ryšį ir kosmoso paleidimų paslaugas. Būtent mastas ir ilgalaikės pajamos investuotojams gali tapti pagrindiniu argumentu, kodėl šis IPO būtų išskirtinis net ir tarp rekordinių sandorių.

  • „Micron“ akcijos šovė 19 proc.: atminties lustų bumas dėl DI pirmąkart atnešė 1 trln.

    „Micron“ akcijos šovė 19 proc.: atminties lustų bumas dėl DI pirmąkart atnešė 1 trln.

    JAV atminties lustų gamintoja „Micron“ pirmą kartą pasiekė maždaug 1 trilijono eurų rinkos vertę, kai jos akcijų kaina per vieną prekybos sesiją šoktelėjo 19 proc. Rinkos šuolį investuotojai sieja su sparčiai augančia DI infrastruktūros paklausa ir atminties lustų trūkumu.

    Reikšmingu impulsu tapo investicinio banko „UBS“ sprendimas kelis kartus padidinti tikslinę „Micron“ akcijų kainą, remiantis ilgalaikių tiekimo sutarčių galimybėmis. Analitikų teigimu, tokie susitarimai su iš dalies fiksuotomis kainomis gali stabilizuoti pajamas, kai rinkoje svyruoja lustų ciklai.

    „Manome, kad rinka pradės taikyti labiau „normalią“ vertinimo kartotinę, o „Micron“ akcija bus pervertinama aukštyn, kai paaiškės, kokius struktūrinius pokyčius DI atnešė visai atminties lustų rinkai“, – rašė „UBS“ analitikai.

    Kas stumia atminties lustų paklausą

    Atminties lustai tapo kritine DI sistemų grandimi, nes jie reikalingi tiek duomenims apdoroti, tiek modeliams „mokyti“ ir vykdyti vis sudėtingesnes agentines užduotis. Didelė dalis paklausos tenka pažangiems sprendimams, tarp jų didelės spartos DRAM ir HBM, kurie dažnai tampa siaurąja vieta plečiant duomenų centrus.

    Pastaruoju metu investuotojų dėmesys iš vieno rinkos lyderio persikelia į platesnį puslaidininkių sektorių, kuriame svarbios ne tik vaizdo plokštės, bet ir procesoriai bei atminties sprendimai. Tai ypač aktualu, kai didieji debesijos tiekėjai ir technologijų bendrovės didina kapitalo išlaidas duomenų centrams.

    Kainų spaudimas ir konkurentai

    Staigus DI plėtros tempas prisidėjo prie pasaulinio atminties lustų pasiūlos spaudimo, o gamintojai ne visada spėja didinti pajėgumus. Tokia situacija sudaro prielaidas kelti kainas, o tai tiesiogiai gerina atminties lustų gamintojų maržas.

    „Micron“ šioje rinkoje konkuruoja su tokiais žaidėjais kaip „Samsung“ ir „SK Hynix“, o investuotojai vis dažniau vertina ne tik technologinę pažangą, bet ir gebėjimą užsitikrinti ilgalaikius užsakymus. Rinkos dalyviai taip pat stebi, kaip greitai įmonės gali didinti gamybą, nes vėlavimai gali kainuoti klientus ir pajamas.

    Signalas platesnei lustų rinkai

    „Micron“ rinkos vertės riba tapo simboliniu ženklu, kad DI bumas keičia ne vieną puslaidininkių segmentą. Per pastaruosius mėnesius investuotojai aktyviau pirko ir kitų lustų bendrovių akcijas, tikėdamiesi, kad naujas DI infrastruktūros etapas ilgiau išlaikys aukštą paklausą.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad puslaidininkių rinka išlieka cikliška: spartus augimas gali persipinti su korekcijomis, jei paklausa sulėtės arba pasiūla staigiai padidės. Dėl to svarbiausiu veiksniu tampa ne vien trumpalaikiai kainų šuoliai, o tvarūs kontraktai, pajėgumų planai ir technologinė lyderystė.

  • InoMokymai Elektrėnuose: kaip Inovacijų agentūros programa atveria augimo galimybes smulkiajam verslui

    Kas kviečiama į pristatymą?

    Inovacijų agentūra gegužės 26 dieną paskelbė kvietimą į programos InoMokymai pristatymo renginį-susitikimą, skirtą Elektrėnų regiono labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tikslas – supažindinti verslą su mokymų galimybėmis, kurios gali padėti sparčiau augti ir kryptingiau diegti inovacijas.

    Tokie renginiai paprastai orientuoti į įmones, kurios ieško praktinių sprendimų, kaip stiprinti vadybą, efektyvinti procesus ir gerinti konkurencingumą. Inovacijų agentūra akcentuoja, kad programa aktuali tiek pradedantiems, tiek jau veiklą įsibėgėjusiems verslams, kuriems svarbu išlaikyti tempą rinkoje.

    Kuo naudingi InoMokymai?

    InoMokymai – tai mokymų kryptis, kuria siekiama padėti įmonėms kelti kompetencijas ir lengviau pritaikyti inovacijas kasdienėje veikloje. Verslui tai aktualu ne tik dėl augančių sąnaudų ir konkurencijos, bet ir dėl spartėjančios skaitmenizacijos, kai sprendimai turi būti priimami greičiau.

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau ieško būdų, kaip į procesus įtraukti DI, automatizuoti rutinines užduotis ir geriau išnaudoti duomenis. Mokymai ir konsultacijos čia tampa vienu paprasčiausių kelių sumažinti klaidų riziką ir išvengti brangių eksperimentų, ypač mažesnėse komandose.

    Kaip registruotis ir ką verta pasiruošti?

    Į kvietime nurodytą pristatymo renginį numatyta registracija internetu, tačiau pačiame pranešime svarbiausia dalis – aiškiai įvardyta auditorija ir programos kryptis. Prieš registruojantis verta apsibrėžti, kokių kompetencijų įmonei trūksta labiausiai: pardavimų, rinkodaros, procesų valdymo, eksporto, skaitmenizacijos ar inovacijų diegimo.

    Taip pat naudinga iš anksto įsivardyti 2–3 pagrindinius verslo iššūkius, kuriuos norisi spręsti per artimiausius 6–12 mėnesių. Tokia praktika padeda renginyje tikslingiau užduoti klausimus ir greičiau suprasti, ar InoMokymai atitinka įmonės situaciją bei augimo planus.

  • Lenkija 2026 metais ketina skirti apie 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui: kam bus panaudota?

    Lenkija 2026 metais ketina skirti apie 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui: kam bus panaudota?

    Lenkija 2026 metais planuoja skirti daugiau nei 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui. Apie tai Jasionkoje prie Žešuvo vykusiame renginyje kalbėjo Lenkijos skaitmenizacijos ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis, pabrėžęs augančių hibridinių grėsmių mastą.

    Ministro teigimu, investicijų tikslas yra sustiprinti valstybės atsparumą ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo masinių diversinių atakų. Prioritetu įvardijami energetikos, vandens tiekimo, dujų, ryšių ir viešojo sektoriaus informacinių sistemų saugumo sprendimai.

    Augantys incidentai ir sukčiavimo mastas

    Lenkijos institucijos skaičiuoja, kad 2025 metais fiksuota 273 000 tinklo saugumo pažeidimų atvejų. Tai daugiau nei 144 proc. augimas, palyginti su 2024 metais, o tendenciją lemia ir organizuotos atakos, ir kasdienis kibernetinis nusikalstamumas.

    Taip pat nurodoma, kad 2025 metais blokuota daugiau nei 140 000 000 bandymų patekti į nelegalias svetaines. Be to, sustabdytas daugiau nei 1 000 000 apgaulingų SMS žinučių pristatymas, kai sukčiai siekia išvilioti prisijungimo ar mokėjimo duomenis.

    Nuo nusikaltėlių iki valstybių operacijų

    Ministras akcentavo, kad grėsmės šaltiniai skiriasi: nuo „paprastų“ sukčių, kurie taikosi į gyventojų pinigus ir duomenis, iki valstybių remiamų operacijų. Pastarosios, pasak jo, gali būti orientuotos į kritinės infrastruktūros paralyžiavimą ir esminių paslaugų sutrikdymą.

    „Vieną dalį atakų vykdo kibernetiniai nusikaltėliai, o kitą dalį atlieka valstybės, kurios siekia paralyžiuoti kritinę infrastruktūrą ir sukelti sutrikimus“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Naujos struktūros ir DI vaidmuo

    Siekiant geriau koordinuoti gynybą, Lenkijoje pradėjo veikti integruotas Kibernetinio saugumo operacijų centras, kuris turėtų sujungti civilinius pajėgumus su karinėmis struktūromis ir specialiosiomis tarnybomis. Tokia praktika vis dažniau taikoma NATO šalyse, kur kibernetinė gynyba vertinama kaip nacionalinio saugumo dalis.

    Kartu plėtojama ir vadinamojo Kibernetinio legiono idėja, kai civiliai ekspertai galėtų prisidėti prie valstybės sistemų apsaugos. Pasak ministro, didelė dalis investicijų bus nukreipta į centrinių sistemų modernizavimą, savivaldybių administracijų saugumo stiprinimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą.

    Ministro teigimu, papildomą spaudimą saugumui kelia ir dirbtinis intelektas, kurį vis dažniau naudoja nusikaltėliai automatizuodami atakas, kurdami įtikinamesnes apgaules ir spartindami pažeidžiamumų išnaudojimą. Dėl to, anot jo, gynybos priemonės turi vystytis ne lėčiau nei puolimo įrankiai.

    Lenkija 2025 metais kibernetiniam saugumui buvo numačiusi daugiau nei 950 mln. eurų, o 2026 metais planuojama suma turėtų viršyti 1,2 mlrd. eurų. Valdžia pabrėžia, kad tai yra ilgalaikė kryptis, siekiant mažinti sistemines rizikas ir didinti šalies atsparumą skaitmeninėje erdvėje.

  • Kanadiečiai sukūrė keturrankį kosminį robotą HELIOS: ar jis netrukus pakeis astronautus?

    Kanadiečiai sukūrė keturrankį kosminį robotą HELIOS: ar jis netrukus pakeis astronautus?

    Kanados bendrovė „Orbit Robotics“ pristatė humanoidinį robotą HELIOS, sukurtą darbui kosmose ir pritaikytą mikrosvorio sąlygoms. Pagrindinis jo išskirtinumas – keturios mechaninės galūnės, ir visos jos yra sugriebiančios, todėl robotas gali judėti įsikibdamas bei atlikti užduotis be „kojų“ logikos, kuri orbitoje tampa mažiau svarbi.

    Mikrogravitacijoje astronautai dažnai juda atsispirdami ir fiksuodamiesi prie rankenų, turėklų ar specialių tvirtinimo taškų. Tokiai aplinkai keturios sugriebiančios galūnės suteikia robotui pranašumą: viena ar dvi gali išlaikyti stabilų „įsikabinimą“, o likusios tuo metu dirbti su įrankiais, kabeliais, kroviniais ar įrangos moduliais.

    Kokius darbus robotas galėtų perimti?

    „Orbit Robotics“ nurodo, kad HELIOS pirmiausia orientuotas į pasikartojančias ir daug laiko atimančias užduotis, tokias kaip krovinių iškrovimas, perkėlimas ir techninė priežiūra. Tokie darbai kosminėse stotyse bei orbitiniuose kompleksuose yra nuolatiniai, o bet koks sutaupytas astronautų laikas gali būti skiriamas eksperimentams, moksliniams tyrimams ir kritinėms misijos užduotims.

    Viešai aptariamuose skaičiavimuose dažnai pabrėžiama, kad astronautų darbo valanda orbitoje yra itin brangi, nes ją sudaro ne tik atlygis, bet ir mokymai, logistika, gyvybės palaikymo sistemos, rizikos valdymas bei misijų planavimas. Jei dalį rutininių procesų pavyktų patikimai automatizuoti, tai galėtų sumažinti bendrą misijų sąnaudas ir padidinti jų efektyvumą.

    Kodėl kosmose robotai tampa būtinybe?

    Pastaraisiais metais kosmoso pramonėje ryškėja dvi tendencijos: ilgėjančios misijos ir augantis infrastruktūros kiekis orbitoje. Daugėja palydovų, planuojamos naujos stotys, vystomos Mėnulio programos, todėl didėja ir aptarnavimo, remonto bei surinkimo darbų poreikis, ypač ten, kur žmogaus išėjimas į atvirą kosmosą yra rizikingas ir sudėtingas.

    Kosmosui skirti robotai kuriami ne tam, kad visiškai pakeistų astronautus, o kad sumažintų pavojingiausių ar monotoniškiausių darbų apimtį. Žmogaus vaidmuo dažniausiai lieka sprendimų priėmimas, netipinių situacijų valdymas ir darbai, kuriems reikalingas itin lankstus mąstymas bei improvizacija.

    Ar HELIOS gali atsidurti orbitinėje stotyje?

    Kol kas HELIOS pristatomas kaip koncepcija ir technologinis sprendimas, skirtas realioms kosminėms užduotims, tačiau iki darbo orbitinėje stotyje paprastai laukia ilgas bandymų kelias. Tokiems įrenginiams reikia įrodyti patikimumą, atsparumą vakuumui, temperatūrų svyravimams ir radiacijai, taip pat suderinamumą su kosminėje infrastruktūroje naudojamais įrankiais bei tvirtinimo standartais.

    Jei tokio tipo robotai pasiteisins, jie gali tapti svarbia grandimi tiek dabartinių orbitinių platformų priežiūroje, tiek ateities projektuose, kur numatoma daugiau statybos ir remonto darbų kosmose. Keturios sugriebiančios galūnės gali būti būtent ta detalė, kuri mikrosvoryje suteikia realų pranašumą prieš tradicinę humanoidinę schemą.