Tag: DI

  • Duomenų centrai keičia energetikos rinką: skubiai reikia šimtų megavatų ir naujų tiekimo modelių

    Duomenų centrai kaip naujas didysis vartotojas

    Duomenų centrų plėtra Europoje spartėja, o kartu auga ir elektros poreikis – ypač ten, kur diegiama DI infrastruktūra. Investuotojams svarbiausia tampa ne vien sklypas ar pastatas, bet reali galimybė greitai gauti prijungimo galią ir prognozuojamą elektros kainą.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad šis segmentas gali tapti vienu svarbiausių pokyčių variklių: nuo naujų generacijos projektų iki tinklų plėtros ir kitokių elektros tiekimo sutarčių. Praktikoje tai reiškia, kad valstybės ir operatoriai turi pradėti planuoti duomenų centrus kaip strategiškai svarbius vartotojus.

    Nuo kelių iki šimtų megavatų

    Dar visai neseniai kelių megavatų galios serverinė buvo laikoma dideliu projektu, tačiau rinka sparčiai persitvarko. Vis dažniau kalbama apie objektus, kuriems reikia ne dešimčių, o šimtų megavatų, o kai kuriais atvejais planuojami ir dar didesni pajėgumai.

    Tokia paklausa keičia ir investuotojų elgseną: sprendimus lemia laikas. Jei prijungimo galią galima užsitikrinti per 9–12 mėnesių, lokacija įgyja pranašumą prieš vietas, kuriose procesas užtruktų kelerius metus.

    „Duomenų centrai bus vienas didžiųjų pokyčių variklių energetikos rinkoje – nuo gamybos iki tinklų ir ekonominių tiekimo modelių“, – sakė vienos energetikos bendrovės atstovas.

    Pramoninė infrastruktūra tampa privalumu

    Ieškodami vietos duomenų centrams, investuotojai vis dažniau žvalgosi į buvusias pramonines teritorijas. Tokiose vietose neretai jau yra stipresnė elektros infrastruktūra, kurią lengviau pritaikyti naujiems projektams, nei viską statyti nuo nulio.

    Regionams, turintiems pramoninę praeitį, tai tampa realia galimybe pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijas. Konversija iš gamybinių parkų į technologinius ir gamybinius parkus dažnai apima ne tik duomenų centrą, bet ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros bazę.

    Kodėl neužtenka vien pigių paskatų

    Praktika rodo, kad finansinės paskatos ar mokesčių lengvatos yra antraeilis argumentas, jei nėra aiškios elektros tiekimo perspektyvos. Derybos dėl sąlygų prasideda tik tada, kai investuotojas gauna patvirtinimą dėl reikalingos galios ir terminų.

    Be to, duomenų centrams svarbi ne vien kaina, bet ir tiekimo patikimumas bei stabilumas, nes jų veikla jautri elektros sutrikimams. Dėl to didėja susidomėjimas ilgalaikėmis sutartimis, užtikrinančiomis aiškią kainodarą ir tiekimo sąlygas.

    Nauji tiekimo modeliai ir lankstumo paslaugos

    Vienas sudėtingiausių klausimų – kaip suderinti duomenų centrų poreikį turėti pastovią kainą ir patikimą tiekimą su atsinaujinančių išteklių gamybos nepastovumu. Dėl to rinkoje daugėja diskusijų apie mišrius sprendimus: tiekimą iš kelių šaltinių, kaupimo technologijas ir lankstumo paslaugas.

    Energetikos bendrovės akcentuoja ir vietinės generacijos svarbą, nes geopolitinė rizika ir importuojamų žaliavų kainų svyravimai verčia ieškoti kuo stabilesnių, regione sukuriamų energijos šaltinių. Duomenų centrų paklausa gali pakeisti ir vartojimo geografiją, nes investicijos dažniau keliauja ten, kur didelė galia prieinama greičiau.

    Vienas langelis greitesnėms procedūroms

    Net ir turint technines galimybes, projektai stringa dėl sudėtingų, tarpusavyje menkai suderintų procedūrų. Verslas ir energetikos atstovai vis dažniau siūlo kurti vieną koordinavimo tašką, kuriame investuotojas gautų suderintą informaciją apie tinklus, reikalaujamas analizes, terminus ir atsakingus partnerius.

    Toks modelis, pasak rinkos dalyvių, padėtų mažinti riziką ir sutrumpintų laiką nuo sprendimo investuoti iki realaus projekto starto. Energetikos ir skaitmeninimo politika šiuo atveju turi judėti kartu, nes DI infrastruktūra tampa tiesiogiai priklausoma nuo elektros sistemos pasirengimo.

  • „Rivian“ atrinko vairuotojus: nauja bevairė funkcija ir griežtos taisyklės, kurios nustebins

    „Rivian“ atrinko vairuotojus: nauja bevairė funkcija ir griežtos taisyklės, kurios nustebins

    Elektromobilių gamintoja „Rivian“ pradeda programą, pagal kurią dalis vairuotojų gaus ankstyvą prieigą prie naujausių pagalbos vairuotojui funkcijų. Programa pavadinta Autonomy Early Access Program ir yra skirta išbandyti dar neišleistas sistemos versijas realiomis sąlygomis.

    Pagrindinis planuojamas atnaujinimas – taškas į tašką tipo važiavimas be rankų ant vairo, kai automobilis pats seka maršrutą nuo pradžios iki pabaigos. „Rivian“ nurodo, kad riboto masto paleidimas numatytas 2026 metų pabaigoje, o platesnis diegimas turėtų vykti vėliau.

    Kas gali patekti į programą

    Norint gauti kvietimą, neužtenka vien tik turėti automobilį: atranka siejama su aktyvia Autonomy+ prenumerata. Ši paslauga kainuoja apie 46 eurus per mėnesį arba apie 2 300 eurų už viso naudojimo laikotarpio prieigą, perskaičiavus iš gamintojo nurodytų sumų.

    Nauji „Rivian“ R1S ir R1T pirkėjai įprastai gauna 60 dienų bandomąjį laikotarpį, tačiau bandomoji prieiga į ankstyvosios prieigos programą neįtraukiama. Taip pat netinka pirmos kartos R1T ir R1S, nes jie neturi reikiamos naujesnės aparatinės įrangos.

    Gamintojo teigimu, antros kartos įranga paremta vaizdo sistema ir apima 10 didelės raiškos kamerų bei penkis radarus. Tokia konfigūracija skirta tam, kad automobilis galėtų geriau matyti aplinką ir transporto priemones didesniu atstumu, o tai ypač svarbu diegiant sudėtingesnius vairavimo asistento režimus.

    Kur startuoja ir kaip bus vertinama

    Programa pradedama įtraukiant vairuotojus Kalifornijoje ir Floridoje, vėliau planuojama plėtra į daugiau regionų. Vis dėlto priimti dalyviai galės naudoti ankstyvas funkcijas ne tik savo valstijoje, o bet kuriuose palaikomuose keliuose JAV.

    „Rivian“ žada peržiūrėti paraiškas ir kvietimus pradėti siųsti nuo 2026 metų spalio 15 dienos. Atrankoje, anot bendrovės, bus atsižvelgiama į aktyvų autonominių funkcijų naudojimą ir naujausią saugumo istoriją, įskaitant perspėjimus apie priekinio susidūrimo riziką bei kitus saugos rodiklius.

    Dalyviams keliami ir papildomi reikalavimai: tikimasi reguliariai naudoti bandomąsias funkcijas, fiksuoti trikdžius ir teikti grįžtamąjį ryšį. Taip pat būtina įjungti duomenų rinkimą, įskaitant buvimo vietą ir dalijimąsi kamerų duomenimis, bei pildyti periodines apklausas.

    Ką tai reiškia vairuotojams

    Nors „Rivian“ kalba apie važiavimą be rankų, tai nėra režimas be vairuotojo atsakomybės. Kaip ir kitų gamintojų pažangios pagalbos sistemos, tokie sprendimai paprastai yra be rankų, bet ne be akių principo, todėl vairuotojas turi nuolat stebėti situaciją ir būti pasirengęs perimti valdymą.

    Šiemet „Rivian“ taip pat planuoja įdiegti dvi Autonomy+ funkcijas: automatinį parkavimą ir režimą, leidžiantį važiuoti greitkelyje nuo įvažiavimo iki išvažiavimo laikantis pasirinkto maršruto. Daugiau detalių apie bendrovės planus turėtų būti pristatyta specialiame Autonomy & DI dienos renginyje.

  • „TSMC“ pelnas vėl mušė rekordą: DI bumas kelia lustų paklausą, bet akcijos vis tiek krito

    „TSMC“ pelnas vėl mušė rekordą: DI bumas kelia lustų paklausą, bet akcijos vis tiek krito

    Taivano puslaidininkių milžinė „TSMC“ pranešė, kad trečiąjį metų ketvirtį jos grynasis pelnas pasiekė naują rekordą. Bendrovė teigia, jog rezultatą labiausiai kėlė išaugusi pasaulinė DI aparatinės įrangos paklausa.

    „TSMC“ yra didžiausia pasaulyje sutartinė mikroschemų gamintoja, gaminanti lustus įvairiems technologijų lyderiams. Tarp jų yra ir „Nvidia“ sprendimai, naudojami duomenų centrų procesoriuose, kurie tapo vienu svarbiausių DI infrastruktūros variklių.

    Rekordinis ketvirtis skaičiais

    Liepos–rugsėjo laikotarpiu „TSMC“ grynasis pelnas šoktelėjo 68,7 proc. ir siekė apie 23,6 mlrd. eurų. Tai viršijo rinkos lūkesčius, kurie buvo vertinami maždaug 22,9 mlrd. eurų.

    Bendrovės pajamos per ketvirtį išaugo 50,9 proc. ir sudarė apie 46,4 mlrd. eurų. Tai jau šeštas iš eilės ketvirtis, kai „TSMC“ fiksuoja rekordinį ketvirtinį grynąjį pelną.

    Naujas rezultatas aplenkė ankstesnį bendrovės ketvirtinį rekordą, pasiektą antrąjį metų ketvirtį. Tuomet „TSMC“ grynasis pelnas siekė apie 21,9 mlrd. eurų.

    Kodėl DI taip stipriai keičia lustų rinką?

    DI plėtrai reikalingi didelio našumo skaičiavimai, todėl sparčiai auga duomenų centrų investicijos į modernius grafikos procesorius ir kitus akseleratorius. Tokiai įrangai būtini pažangūs gamybos procesai ir didelė gamybos apimtis, kurioje „TSMC“ vaidmuo yra kritinis.

    Rinkoje taip pat stiprėja konkurencija dėl gamybos pajėgumų, nes pažangiausios mikroschemos naudojamos ne tik DI, bet ir išmaniuosiuose telefonuose, automobiliuose, ryšio įrangoje. Dėl to užsakymų portfelis gali būti jautrus tiek technologijų ciklams, tiek geopolitinei rizikai Azijoje.

    Akcijos krito nepaisant gerų naujienų

    Nors bendrovė paskelbė apie rekordinius rodiklius, „TSMC“ akcijos prieš rezultatų pranešimą buvo smukusios 2,2 proc. Po atnaujinimo jos išliko neigiamoje zonoje, o tai rodo, kad investuotojai vertina ne tik dabartinius skaičius, bet ir platesnį technologijų sektoriaus sentimentą.

    Pastaruoju metu rinkose matomi ryškesni technologijų akcijų svyravimai, kuriuos lemia palūkanų normų lūkesčiai, vertinimų peržiūros ir diskusijos dėl DI investicijų tvarumo. Tokiose sąlygose net ir labai stiprūs ketvirčio rezultatai ne visada garantuoja teigiamą akcijų reakciją.

  • „Volvo“ su „Nvidia“ ruošia vairavimą be rankų: kada realiai leis nusisukti nuo kelio?

    „Volvo“ su „Nvidia“ ruošia vairavimą be rankų: kada realiai leis nusisukti nuo kelio?

    Kas paskelbta apie naują sistemą

    „Volvo“ paskelbė, kad būsimuose naujos kartos modeliuose diegs „Nvidia“ technologijas, kurios turėtų atverti kelią pažangesniam, be rankų veikiančiam vairuotojo asistavimui mieste. Gamintojas kalba apie taškas į tašką važiavimą, kai automobilis pats įveikia maršrutą nuo pradžios iki tikslo.

    Teigiama, kad pirmieji tokios architektūros automobiliai turėtų pasirodyti iki 2030 metų pabaigos. Vis dėlto „Volvo“ kol kas neįvardijo, kurie konkretūs modeliai pirmieji gaus naują funkcionalumą ir kokiose rinkose jis bus aktyvuojamas.

    Kaip tai veiks ir kuo skiriasi nuo autonominio vairavimo

    „Volvo“ planuoja remtis „Nvidia“ „Hyperion“ platforma, kuri apima didelės galios lustus, programinę įrangą ir aplink automobilį išdėstytų jutiklių rinkinį. Tokia schema leidžia apdoroti daugiau duomenų realiu laiku ir tiksliau prognozuoti eismo dalyvių veiksmus.

    Gamintojas šį sprendimą apibūdina kaip 2 lygio sistemos evoliuciją, kartais rinkoje vadinamą 2 plius plius. Praktikoje tai reiškia, kad net ir važiuojant be rankų atsakomybė išlieka vairuotojui, o sistema nėra laikoma pilnai autonomine pagal SAE J3016 lygius.

    „Samprotavimo pagrindu veikiantis vairavimas didina saugumą, nes automobilis gali išspręsti retas situacijas, kurių nebuvo tiesiogiai mokytas, o sprendimų grandinė tampa patikrinama ir audituojama“, – teigiama „Nvidia“ pranešime.

    Didžiausi klausimai: sauga, reguliavimas ir realios ribos

    „Volvo“ užsimena, kad ateityje tokios sistemos galėtų pasiekti etapą, kai vairuotojas galėtų ne tik atleisti vairą, bet ir kurį laiką nežiūrėti į kelią. Tačiau konkretaus grafiko, kada atsirastų toks režimas, kol kas nepateikta, o jo įgyvendinimą riboja tiek technologiniai, tiek teisiniai reikalavimai.

    Svarbu ir tai, kad gamintojai vis dažniau pereina prie vadinamųjų programiškai apibrėžtų automobilių, kurių galimybės plečiamos nuotoliniais atnaujinimais. Tai leidžia funkcijas įjungti palaipsniui, tačiau kartu kelia aukštus reikalavimus testavimui, atsakomybei avarijų atveju ir aiškiam sistemos ribų komunikavimui vairuotojams.

    Iki šiol „Volvo“ siūlomas „Pilot Assist“ dažniausiai remiasi aiškiai matomomis kelio ženklinimo linijomis ir apima adaptyvią pastovaus greičio palaikymo sistemą bei vairo pagalbą. Pereinant prie miesto taškas į tašką važiavimo, automobilis turės patikimiau atpažinti šviesoforus, ženklus ir sudėtingas sankryžas, todėl gamintojui teks ypač kruopščiai saugoti savo reputaciją saugos srityje.

  • Mokslininkai sukūrė mikroschemą, galinčią aptikti gyvybės pėdsakus kosmose: užteks lašo

    Mokslininkai sukūrė mikroschemą, galinčią aptikti gyvybės pėdsakus kosmose: užteks lašo

    Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Osakos universiteto tyrėjų, pristatė naują elektrinį metodą, kuris gali padėti ieškant gyvybės požymių už Žemės ribų. Technikos esmė yra gebėjimas itin mažame jutiklyje atpažinti aminorūgščių savybes, susijusias su biologine kilme.

    Metodas aprašytas žurnale „Nature Communications“ ir orientuojasi į aminorūgštis, kurios laikomos vienais svarbiausių gyvybės chemijos indikatorių. Nors vien aminorūgštys dar nėra tiesioginis įrodymas, jų struktūriniai ypatumai gali suteikti reikšmingų užuominų.

    Kodėl svarbi aminorūgščių chiralumas?

    Aminorūgštys gali egzistuoti kaip dvi veidrodinės formos, vadinamos L ir D. Gyvuose organizmuose dažniausiai vyrauja L formos aminorūgštys, o nebiologiniuose procesuose dažniau susidaro abiejų formų mišinys.

    Todėl L ir D santykis mėginyje laikomas vienu iš biosignatūrų kandidatu, padedančių atskirti galimai biologinę kilmę nuo grynai cheminės. Praktikoje tai ypač aktualu tiriant meteoritų medžiagą ar planetų paviršiaus gruntą.

    Auksinių nanolaidų tarpas ir elektros signalas

    Naujoji technologija remiasi mikroschemoje suformuotu itin siauru tarpu tarp dviejų auksinių nanolaidų. Per šį tarpą teka kvantiniu tuneliavimu paremtas elektros srovės signalas, kuris kinta, kai pro tarpą pereina atskiros molekulės.

    Tyrėjai teigia, kad iš srovės „spyglių“ galima nustatyti, kokia aminorūgšties veidrodinė forma pateko į jutiklį. DI panaudotas tam, kad pagal elektrinių impulsų raštus būtų atskirtos L ir D formos, o tikslumas tyrime viršijo 80 proc.

    „Sujungę nanotarpo tuneliavimo techniką su DI, galėjome atskirti L ir D formas daugiau nei 80 proc. tikslumu“, – sakė Osakos universiteto bioinžinierius Takahito Ohshiro.

    Mažesnė alternatyva įprastiems laboratoriniams metodams

    Šiuo metu aminorūgščių chiralumui dažnai taikoma skysčių chromatografija ir masių spektrometrija, tačiau tokia įranga paprastai yra didelė, reikalauja sudėtingo mėginių paruošimo ir didesnių mėginių kiekių. Dėl to ją sunku pritaikyti kompaktiškuose kosminiuose prietaisuose.

    Osakos universiteto komandos siūlomas jutiklis iš principo gali būti mažesnis ir reikalauti mažiau medžiagos, todėl perspektyviai tiktų integruoti į zondus ar marsaeigius. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad iki pilnai paruošto kosminio skenerio dar reikės papildomų bandymų.

    Tyrime metodas išbandytas su natūraliais mėginiais, įskaitant Murchison meteorito medžiagą ir Atakamos dykumos dirvožemį. Tyrėjų teigimu, rezultatai buvo palyginami su tradiciniais metodais, fiksuojant pagrindinius aminorūgščių sudėties bruožus.

    „Mūsų metodas buvo palyginamas su tradiciniais, nes abu gebėjo užfiksuoti pagrindinius aminorūgščių sudėties bruožus“, – sakė Osakos universiteto nanotechnologas Masateru Taniguchi.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie įrankiai nėra nuotoliniai gyvybės detektoriai, nes pirmiausia reikia gauti ir ištirti realius mėginius. Tačiau kompaktiškas, mažai reagento reikalaujantis jutiklis gali sumažinti technines kliūtis misijose, kuriose kiekvienas gramas įrangos ir kiekvienas analizės žingsnis yra kritiškai svarbūs.

    Kitas iššūkis, kurį mokslininkai įvardija patys, yra pasirengimas nežinomoms molekulėms ir sudėtingiems mišiniams, su kuriais jutiklis ir DI modeliai anksčiau nebuvo susidūrę. Jei šis etapas bus sėkmingai išspręstas, technologija gali praversti ne tik astrobiologijoje, bet ir žemiškoje chemijos bei biomedicinos analizėje.

  • Lenkai kviečia moksleivius kurti savo žaidimus: startavo 5-asis Turniej Trójgamiczny

    Lenkai kviečia moksleivius kurti savo žaidimus: startavo 5-asis Turniej Trójgamiczny

    Kompiuterinių žaidimų kūrimas šiandien vis rečiau apsiriboja vien programavimu: sėkmingą projektą lemia idėja, istorija, mechanikos, vizualinis stilius, garsas ir gebėjimas dirbti komandoje. Būtent tokius įgūdžius ugdo Lenkijoje vykstantis Turniej Trójgamiczny – kompiuterinių žaidimų projektavimo čempionatas vyresniųjų klasių moksleiviams.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviai mokosi ne tik teorijos. Pagrindinė užduotis komandoms yra per kelis mėnesius sukurti savo vaizdo žaidimo koncepciją ir ją nuosekliai vystyti, dalyvaujant mokymuose, konsultacijose bei atliekant individualias ir komandines užduotis.

    Kas gali dalyvauti?

    Į turnyrą kviečiamos Lenkijos vidurinių mokyklų komandos iš visos šalies. Vieną komandą turi sudaryti 7–8 mokiniai ir 1–3 mokytojai globėjai, o bendras žmonių skaičius komandoje negali viršyti 10.

    Registruojantis būtina pateikti žaidimo idėją ir jos aprašą pagal organizatorių nustatytas taisykles. Vertinant idėjas paprastai svarbiausia būna kūrybiškumas, originalumas, aiškiai suformuluotas tikslas ir realistiškas kelias nuo sumanymo iki veikiamos koncepcijos.

    Ne tik programavimas

    Turnyras orientuotas į skirtingus talentus, nes šiuolaikiniams žaidimams reikia įvairių kompetencijų. Komandoje svarbūs ne tik programuotojai, bet ir žmonės, gebantys kurti pasakojimą, dizainą, muziką, garso efektus, testuoti sprendimus ar planuoti darbų eigą.

    Toks formatas atspindi ir platesnes industrijos tendencijas: žaidimų kūrimas vis dažniau remiasi tarpdisciplinišku darbu, o į darbo rinką ateinantiems jauniems žmonėms svarbu mokėti bendradarbiauti, valdyti projektą ir pristatyti idėją. Vis daugiau komandų taip pat eksperimentuoja su DI įrankiais prototipavimui ir testavimui, tačiau galutinė kūrybinė kryptis bei atsakomybė lieka žmonėms.

    Iki kada vyksta registracija?

    Į 5-ąją turnyro ediciją registracija vyksta iki 2026 metų spalio 30 dienos. Organizatorius – Liublino fondas Fundacja Twórczości, Edukacji i Animacji Młodzieży Teatrikon, o projektas finansuojamas Lenkijos Skaitmenizacijos ministerijos lėšomis.

    Organizatoriai akcentuoja, kad turnyras gali būti naudingas ir tiems, kurie ateityje nesies su žaidimų industrija. Praktika planuojant, kuriant prototipus, testuojant idėjas ir dirbant komandoje praverčia daugelyje technologijų, kūrybinių ir vadybos sričių.

  • „Skeleton Technologies“ peržengė 1 mlrd. eurų vertę: „Siemens“ investicija atveria kelią plėtrai JAV

    „Skeleton Technologies“ peržengė 1 mlrd. eurų vertę: „Siemens“ investicija atveria kelią plėtrai JAV

    Estijoje įkurta energijos kaupimo technologijų bendrovė „Skeleton Technologies“ pranešė pritraukusi strateginę „Siemens“ investiciją, po kurios įmonės vertė viršijo 1 milijardo eurų ribą. Partnerystė siejama su augančia didžiųjų debesijos tiekėjų paklausa sprendimams, kurie stabilizuoja energijos tiekimą DI duomenų centrams.

    Bendrovė skelbia, kad naujas finansavimas pirmiausia bus nukreiptas į gamybos pajėgumų plėtrą JAV ir mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą Silicio slėnyje. Tikslas yra priartėti prie stambiausių klientų ir greičiau komercializuoti sprendimus, skirtus didelio tankio skaičiavimams.

    DI duomenų centrai keičia elektros poreikį

    Pastaraisiais metais didžiausiu iššūkiu tampa ne tik serverių kiekis, bet ir tai, kaip jie vartoja elektrą. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad pasaulinis duomenų centrų elektros suvartojimas iki 2030 metų gali beveik padvigubėti, o DI darbo krūvius aptarnaujančių centrų poreikiai gali augti dar sparčiau.

    DI skaičiavimams naudojami GPU klasteriai apkrovą keičia milisekundėmis, todėl tinkle atsiranda staigūs šuoliai, pikai ir harmonikos. Tokios svyravimų bangos didina nuostolius, apsunkina įrangos apsaugą ir gali mažinti realų skaičiavimo našumą, jei energijos tiekimo grandinė nespėja reaguoti.

    Superkondensatoriai kaip atsakas į apkrovos šuolius

    „Skeleton Technologies“ teigia, kad jų didelės galios sistemos padeda suvaldyti greitus apkrovos pokyčius arčiau pačios įrangos, sumažina harmonikas ir stabilizuoja maitinimą. Įmonė nurodo, kad toks sprendimas gali lemti iki 40 proc. energijos sutaupymą ir dviženklį GPU našumo pagerėjimą, priklausomai nuo infrastruktūros architektūros.

    Technologijos pagrindas yra bendrovės kuriama „Curved Graphene“ medžiaga, skirta itin greitam energijos atidavimui, efektyvumui ir ilgaamžiškumui. Įmonė pabrėžia, kad vien elementų nepakanka, todėl superkondensatoriai jungiami su galios elektronika ir valdymo sistemomis, leidžiančiomis valdyti sparčiai kintančius DI klasterių poreikius.

    „DI plečiasi greičiau nei jį palaikanti energijos infrastruktūra. Ribojantis veiksnys dažnai yra ne tai, kiek GPU galite nusipirkti, o kiek skaičiavimo galite išspausti iš kiekvieno GPU ir kiekvieno turimo megavato“, – sakė „Skeleton Technologies“ vadovas Taavi Madiberkas.

    „Mūsų sistemos pašalina energijos svyravimus kaip apribojimą, leidžia greičiau gauti daugiau skaičiavimo galios ir kartu suteikia iki 40 proc. energijos taupymą bei dviženklį GPU našumo pagerėjimą. Ši devynių skaitmenų investicija, kuriai vadovauja „Siemens“, suteikia pramoninį mastą plėsti gamybą JAV ir sukurti pilną vertės grandinę nuo elementų iki sistemų“, – teigė jis.

    Ką reiškia „Siemens“ partnerystė

    „Siemens“ ir „Skeleton Technologies“ bendradarbiauja ne pirmus metus, o naujas etapas orientuotas į DI duomenų centrų infrastruktūrą JAV rinkoje. „Siemens Digital Industries“ anksčiau prisidėjo projektuojant ir automatizuojant „Skeleton Technologies“ gamyklą Leipcige, kuri tapo svarbia įmonės gamybos plėtros dalimi.

    Dabar bendrovės planuoja jungti „Siemens“ patirtį pramoninėje elektros infrastruktūroje su „Skeleton Technologies“ greito atsako energijos sistemomis. Akcentuojama kryptis nuo elektros tinklo iki serverių spintų, kad duomenų centrai galėtų stabiliau veikti, geriau išnaudoti galią ir mažinti energijos nuostolius.

    „Skeleton Technologies“ taip pat skelbia planuojanti reikšmingas investicijas veiklos mastelio didinimui ir moksliniams tyrimams JAV, įskaitant vietinės elementų gamybos kūrimą. Tai leistų suformuoti integruotą vertės grandinę JAV ir sumažinti tiekimo bei diegimo rizikas klientams, kurie sparčiai plečia DI infrastruktūrą.

    „„Skeleton Technologies“ portfelis puikiai papildo „Siemens“ visapusišką duomenų centrų pasiūlą. Mūsų bendras inovacijų planas leis pasiūlyti etaloninius sprendimus naujos kartos duomenų centrų infrastruktūrai, pasitelkiant stiprų gamybos tinklą Europoje ir JAV“, – sakė „Siemens“ atstovas Markus Grabmeier.

  • „CoinW“ 9-asis gimtadienis: birža plečiasi į DI valdomą finansų ekosistemą ir žada naujus įrankius

    „CoinW“ 9-asis gimtadienis: birža plečiasi į DI valdomą finansų ekosistemą ir žada naujus įrankius

    Kriptovaliutų prekybos platforma „CoinW“ mini devintąsias veiklos metines ir skelbia apie planuojamą kryptį – nuo tradicinės biržos modelio judėti link DI valdomos finansų ekosistemos. Bendrovės teigimu, tikslas yra sujungti prekybą, analizę ir dalį automatizuotų funkcijų į vieną vartotojui suprantamą aplinką.

    Pasak „CoinW“, per devynerius metus rinka kardinaliai pasikeitė: išskaidyto likvidumo ir ribotos infrastruktūros laikų ji priartėjo prie profesionalių finansų standartų, o vartotojų lūkesčiai išaugo. Platforma nurodo turinti daugiau nei 20 mln. registruotų vartotojų, o jos dienos prekybos apimtis siekia apie 4,6 mlrd. eurų.

    „CoinW“ komunikacijos vadovė Yoka Zhou sako, kad dabartiniai vartotojai vis dažniau nori vienoje vietoje matyti ne tik kriptoturtą, bet ir sąsajas su tradiciniais aktyvais. Kartu, anot jos, auga poreikis įrankiams, kurie sumažina techninių žinių barjerą, nes prekyba vyksta visą parą, o sprendimus tenka priimti greitai.

    „Didžiausias iššūkis šiandien yra padaryti sudėtingas rinkas prieinamas kasdieniams vartotojams, nepareikalaujant profesionalios patirties“, – sakė Yoka Zhou.

    Viena iš krypčių, kurią akcentuoja bendrovė, yra DI paremta analizė ir patogesnė strategijų paieška. „CoinW“ mini sprendimus, leidžiančius vartotojams gauti rinkos įžvalgas, techninės analizės santraukas ar strategijų idėjas pokalbio principu, o dalį modelių – naudoti greitesniam istorinių kainų modelių palyginimui.

    Kita sritis – vadinamasis kopijavimo sandorių modelis ir grandinės duomenų analizė. Platforma teigia, kad tokie įrankiai padeda atrinkti aktyvias pinigines pagal istorinius rodiklius, o vartotojams suteikia galimybę sekti jų veiksmus, nors galutinė rizika ir atsakomybė lieka pačiam prekiautojui.

    Kalbėdama apie rizikų valdymą, bendrovė pabrėžia saugumo svarbą po pastarųjų metų industrijos sukrėtimų, kai dalis centralizuotų platformų susidūrė su likvidumo ir valdymo krizėmis. „CoinW“ nurodo diegianti nulinio pasitikėjimo principu grįstą architektūrą, skirianti karštąsias ir šaltąsias saugyklas bei vykdanti rezervų įrodymo praktikas.

    „CoinW“ taip pat pranešė apie planus pristatyti atnaujintą ekosistemos žetoną CWC, kuris, pasak bendrovės, būtų siejamas ne tik su prekybos naudomis, bet ir su skirtingo lygio prieiga prie DI paslaugų. Teigiama, kad bendra pasiūla sieks 200 mln. vienetų ir numatytas periodinis supirkimo bei sudeginimo mechanizmas, kuris laikui bėgant mažintų pasiūlą.

    Bendrovė prognozuoja, kad artimiausiais metais rinkoje didės automatizuotų agentų vaidmuo, o kriptoturto infrastruktūra toliau artės prie tradicinių finansų, įskaitant realaus pasaulio turto žetonizavimo projektus. Tačiau kartu, anot „CoinW“, plėtra reiškia ir didesnį atakų paviršių, todėl saugumo priemonės bei skaidrumas taps dar svarbesniu konkurenciniu veiksniu.

    Platforma pabrėžia, kad jos vizija nėra vien tik pridėti daugiau funkcijų, o sukurti integruotą aplinką, kurioje vartotojas išlaiko kontrolę, o DI sprendimai veikia aiškiai apibrėžtose ribose. Ar „CoinW“ pavyks šį planą įgyvendinti iki dešimtmečio ribos, priklausys nuo technologinės brandos, reguliavimo aplinkos ir gebėjimo užtikrinti pasitikėjimą rinkoje.

    Pastaba: šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra investavimo rekomendacija. Skaitmeninis turtas yra nepastovus, o sprendimus dėl prekybos vartotojai turi vertinti savarankiškai.

  • Europos startuolių finansavimo savaitė: kokius sandorius fiksavome spalio 5–9 dienomis

    Spalio 5–9 dienomis Europoje tęsėsi aktyvus startuolių finansavimo sezonas: rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai ieškojo projektų nuo sveikatos technologijų iki kriptoturto prekybos infrastruktūros. Nors rinkoje išlieka atsargumas dėl palūkanų normų ir lėtesnio ekonomikos augimo, kapitalas toliau keliauja į komandas, kurios turi aiškų kelią į pajamas.

    Šios savaitės apžvalga remiasi viešai skelbtais pranešimais apie investicijas, įmonių registrų ir finansavimo platformų duomenimis, taip pat rinkos dalyvių komentarais. Tokiose suvestinėse dalis sandorių gali būti atskleidžiami su vėlavimu, todėl galutiniai skaičiai paprastai dar tikslinami.

    Kas labiausiai traukė investuotojus?

    Daugiausia dėmesio šįkart teko sveikatos technologijoms: investuotojai vertino sprendimus, kurie mažina gydymo kaštus, trumpina diagnostikos laiką ir padeda klinikoms automatizuoti procesus. Prie šio sektoriaus patrauklumo prisideda ir reguliacinė aplinka Europoje, kur daugėja priemonių, skatinančių medicinos inovacijas ir duomenų panaudojimą atsakingai.

    Kitas ryškus segmentas buvo kriptoturto prekybos ir saugumo sprendimai. Po ankstesnių metų sukrėtimų rinkoje išaugo paklausa infrastruktūrai, kuri akcentuoja atitiktį reikalavimams, skaidrumą ir rizikų valdymą, todėl finansavimas dažniau krypsta ne į spekuliacinius produktus, o į pagrindines paslaugas.

    DI ir giliosios technologijos

    DI toliau išlieka viena dažniausiai investuotojų minimų krypčių, tačiau vis ryškesnė sąlyga yra praktinė nauda ir aiškus komercializavimas. Daugiau šansų pritraukti kapitalą turi įmonės, kurios DI taiko konkrečiose pramonės šakose, pavyzdžiui, sveikatos apsaugoje, gamyboje ar kibernetiniame saugume, o ne kuria bendro pobūdžio įrankius.

    Giliųjų technologijų projektuose investuotojai dažniau vertina ilgesnį atsipirkimo laikotarpį, tačiau tikisi stiprios intelektinės nuosavybės ir aiškių partnerystių su mokslo institucijomis ar pramonės žaidėjais. Tai lemia ir dažnesnę tendenciją finansavimą skaidyti etapais, susiejant jį su konkrečiais techniniais pasiekimais.

    Ką reiškia tokios savaitinės suvestinės?

    Savaitiniai finansavimo apibendrinimai leidžia pamatyti ne tik pavienius sandorius, bet ir platesnę kryptį: kur kapitalas juda nuosekliai, o kur matomi tik pavieniai šuoliai. Jie taip pat padeda palyginti, kaip keičiasi sandorių dydžiai ir kokios industrijos išlaiko investuotojų pasitikėjimą net esant griežtesnėms finansavimo sąlygoms.

    Artimiausiais mėnesiais Europoje tikėtina tolesnė atranka, kai prioritetą gaus efektyviai augančios įmonės, gebančios įrodyti produkto paklausą ir tvarų vieneto ekonomikos modelį. Tuo pat metu didės spaudimas skaidrumui, ypač sektoriuose, kuriuose svarbi atitiktis ir rizikų kontrolė.

  • Vokietijos „Quantum Systems“ Ukrainai ruošia dešimtis tūkstančių dronų: taikysis į Geran žiemą

    Vokietijos „Quantum Systems“ Ukrainai ruošia dešimtis tūkstančių dronų: taikysis į Geran žiemą

    Vokietijos bendrovė „Quantum Systems“ paskelbė planuojanti Ukrainai perduoti dešimtis tūkstančių perėmimo dronų SPYS, skirtų kovai su rusiškais reaktyviniais bepiločiais Geran-4 ir Geran-5. Pirmieji keli tūkstančiai į frontą turėtų pasiekti dar šiemet, o pagrindinis tikslas – sustiprinti miestų apsaugą prieš žiemos sezoną.

    Įmonės viceprezidentas Matthiasas Lehna teigė, kad gamybos apimtys turėtų siekti kelis tūkstančius dronų per mėnesį. Planuojama pasinaudoti jau veikiančiomis linijomis, kurios anksčiau buvo pritaikytos perėmimo dronui Strila, o finansavimas siejamas su Vokietijos karine parama Ukrainai.

    SPYS yra bendras „Quantum Systems“ ir Ukrainos gamintojo WIY Drones projektas, vystomas per „Quantum WIY Industries“ partnerystę. Sprendimas nuo pat pradžių buvo derinamas prie Ukrainos oro gynybos realijų ir kuriamas remiantis kovine patirtimi, sukaupta naudojant ankstesnius perėmimo sprendimus.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, SPYS maksimalus greitis siekia apie 480 kilometrų per valandą, o kreiserinis – 200–250 kilometrų per valandą. Skelbiama, kad tipinė skrydžio trukmė yra apie 5 minutės, o kovinės dalies masė – apie 300 gramų; taip pat nurodoma, kad naudojami ukrainietiški „Motor-G“ varikliai.

    Perėmimo dronas gali startuoti nuo žemės arba nuo nešėjo platformos ir naudoja galutinio nutaikymo sistemą, kuriai padeda dirbtinis intelektas bei radarų duomenys. Ukrainos šaltiniai anksčiau buvo paskelbę vaizdo įrašą, kuriame SPYS numuša reaktyvinį Geran-5, tačiau pats sprendimas dar įvardijamas kaip esantis kovinių bandymų stadijoje.

    M. Lehna taip pat akcentavo, kad Ukrainos rezultatai kovojant su reaktyviniais dronais gerėja: nuo anksčiau buvusio labai žemo efektyvumo rodiklis esą pakilo virš 30 proc., o kai kuriomis naktimis – ir virš 50 proc. Jis pabrėžė, kad tai lemia priemonių visuma, įskaitant taktikos adaptaciją, F-16 panaudojimą ir privačių įmonių sprendimus, o ne vien perėmimo dronai.

    Jei skelbiami planai bus įgyvendinti, tai galėtų tapti vienu didžiausių viešai įvardytų perėmimo dronų tiekimų Ukrainai. Tokia parama išryškina ir bendrą tendenciją: oro gynyboje vis didesnę reikšmę įgauna pigesni, greitai gaminami perėmimo sprendimai, galintys sumažinti brangių raketų poreikį bei greičiau prisitaikyti prie nuolat kintančių atakų profilių.