CP v2

Tag: DI

  • Londono „Isometric“ A serijoje pasiekė 43 mln. eurų: DI tikrinimas plečiamas už CO2 šalinimo ribų

    DI verifikacija traukia kapitalą

    Londone įsikūręs „Isometric“ pranešė, kad jo A serijos investicijų etapas išaugo iki 43 mln. eurų. Įmonė kuria sertifikavimo ir duomenų patikros infrastruktūrą pramonės rinkoms, kur investuotojai ir reguliuotojai vis dažniau reikalauja įrodomų, audituojamų rodiklių.

    Pasak bendrovės, naujausia įplauka siekia apie 8,6 mln. eurų ir papildo anksčiau paskelbtą A serijos dalį. Iš viso per pradinį ir A serijos etapus „Isometric“ yra pritraukusi apie 64 mln. eurų.

    „Įrodomas rezultatas yra finansuotinas rezultatas. Mūsų DI agentai tikrina kiekvieną duomenų tašką, slypintį už pramoninio teiginio, ir paverčia jį patikrintu turtu“, – sakė „Isometric“ vadovas Eamonas Jubbawy.

    Prie ankstesnių investuotojų prisijungė Intercontinental Exchange, taip pat keli rizikos kapitalo ir strateginiai investuotojai, tarp jų „Tokyo Gas“ rizikos kapitalo padalinys „Acario Innovation“. Rinka tai vertina kaip signalą, kad duomenų patikimumo sluoksnis tampa būtina grandimi aplinkosauginių ir pramoninių finansinių produktų grandinėje.

    Kodėl sertifikavimas tampa kritinis

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau susiduria su tuo, kad deklaruojamų emisijų mažinimo, energijos vartojimo ar žaliavų kilmės rodiklių nebeužtenka pateikti skaidrėse. Investuotojai ir pirkėjai prašo įrodymų, o reguliavimo kryptis Europoje stumia į detalesnį atsekamumą ir patikras, todėl daugėja poreikis nepriklausomai verifikuojamiems duomenims.

    „Isometric“ teigia, kad jos platforma „Certify“ DI įrankiais peržiūri duomenis ir skaičiavimus, o vertinime taip pat dalyvauja nepriklausomi vertintojai. Sertifikatai skelbiami viešame registre kartu su pagrindžiančiais įrodymais, metodika ir skaičiavimais, taip siekiant sumažinti pasitikėjimo spragas ir ginčų riziką.

    Nuo CO2 šalinimo iki platesnės pramonės

    Bendrovė startavo nuo anglies dioksido šalinimo sertifikavimo ir nurodo, kad yra įsipareigojusi sertifikuoti daugiau kaip 16 mln. tonų apimties projektus. Vėliau „Isometric“ išsiplėtė į pramoninių emisijų, energijos, kuro ir medžiagų sritis, kur svarbus ne tik pats rezultatas, bet ir jo įrodomumas.

    Tarp įmonės klientų minimi „Microsoft“, „Boeing“, „JPMorgan Chase“ ir „Anglo American“, taip pat daugiau nei 200 projektų įvairiose šalyse. Praktikoje tai reiškia, kad sertifikavimo platforma turi gebėti suvaldyti skirtingus duomenų šaltinius, standartus ir rizikas, įskaitant klaidingas deklaracijas bei skirtingą metodikų interpretavimą.

    „Tikime, kad analoginės rinkos gali būti transformuotos per skaitmeninę infrastruktūrą, o partneriai ir platformos, kurias remiame, apibrėš kitą aplinkos rinkų etapą“, – sakė Intercontinental Exchange atstovas Gordonas Bennettas.

    Gautas finansavimas bus naudojamas plėtrai už anglies dioksido šalinimo ribų ir sertifikavimo technologijos diegimui platesnėje pramonės ekonomikoje. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra sujungti DI pagrįstą patikrą su finansų rinkoms įprastais duomenų integralumo ir infrastruktūros standartais.

  • InZOI rimtai meta iššūkį The Sims: „KRAFTON“ ruošia proveržį su DI ir nauju režimu

    InZOI rimtai meta iššūkį The Sims: „KRAFTON“ ruošia proveržį su DI ir nauju režimu

    Gyvenimo simuliatorius „InZOI“, kurį kuria Pietų Korėjos studija „KRAFTON“, toliau sparčiai plečiamas ir vis aiškiau taikosi į „The Sims“ auditoriją. Kūrėjai pristato kryptį, kuri turėtų iš esmės pakeisti žaidimo patirtį: daugiau bendruomeniškumo, realaus laiko sąveikos ir gilesnės kūrybos galimybės.

    „InZOI“ išsiskiria itin realistine vizualine kryptimi, paremta „Unreal Engine“, bei detaliu personažų kūrimo įrankiu. Kūrėjai taip pat integruoja DI sprendimus, kurie skirti palengvinti kūrybą ir praplėsti žaidėjų galimybes kuriant turinį bei istorijas.

    Kas keisis su Canvastown?

    Didžiausia artėjanti naujovė – režimas „Canvastown“, orientuotas į tinklinę patirtį ir statybų sistemą. Kūrėjai žada uždarą ekosistemą, kurioje vienu metu galės dalyvauti iki 50 žmonių, bendrauti, sąveikauti ir realiu laiku vystyti bendrą kaimynystę.

    Žaidėjams bus suteikta laisvė statyti miestą ir formuoti jo aplinką, o sukurtais projektais bus galima dalintis per vidinę platformą „InZOI Canvas“. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai kūrėjai vis dažniau žaidimuose akcentuoja bendruomenių kuriamą turinį ir ilgalaikį įsitraukimą.

    Kodėl tai svarbu „The Sims“ gerbėjams?

    Gyvenimo simuliatorių gerbėjai jau seniai kelia lūkesčius didesniam žanro atsinaujinimui: nuo modernesnių socialinių funkcijų iki pažangesnių kūrybos įrankių. „KRAFTON“ komunikuoja, kad tokio tipo vaidmenų žaidimų esmė nėra vien istorijos pabaiga, o pasaulis, kuriame žmonės gali kartu gyventi, kurti ir dalintis patirtimis.

    Tiesa, net ir ištikimiausi „InZOI“ sekėjai pripažįsta, kad iki pilnai subrendusio, visapusiško simuliatoriaus dar laukia nemažai darbo. Vis dėlto „Canvastown“ ir „InZOI Canvas“ rodo aiškią ambiciją: sukurti gyvą, nuolat besikeičiančią erdvę, kur žaidėjų kuriamas turinys tampa pagrindiniu varikliu.

  • „Siemens“ ir Deutsche Bahn išbandė autonominį keleivinį traukinį: kuo nustebino „Mireo“

    „Siemens“ ir Deutsche Bahn išbandė autonominį keleivinį traukinį: kuo nustebino „Mireo“

    Geležinkelių sektoriuje vis labiau ryškėja kryptis į automatizaciją, o didieji gamintojai ir vežėjai ieško sprendimų, kurie leistų traukiniams važiuoti saugiau ir efektyviau. „Siemens Mobility“ kartu su Deutsche Bahn pranešė apie kuriamą ir demonstruojamą autonominio keleivinio traukinio koncepciją.

    Bendras projektas remiasi „Mireo“ platforma, kuri pasirinkta kaip techninis pagrindas automatizuotai traukinio valdymo architektūrai. Kūrėjų teigimu, tikslas yra sujungti kelias sistemas į vieną vientisą sprendimą, kad traukinys galėtų atlikti pagrindines funkcijas su minimalia žmogaus įsikišimo apimtimi.

    Kaip veikia saugos dalis

    Vienas svarbiausių elementų yra AVVO sprendimas, skirtas kritinėms, su sauga susijusioms funkcijoms. Jis turi palaikyti automatizuotą operacijų vykdymą ir padėti užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami pagal saugos reikalavimus net tada, kai dalis procesų vyksta automatiškai.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad automatizacija geležinkeliuose nėra vien patogumo klausimas. Praktikoje tai siejama su punktualumu, vienodesniu važiavimo režimu, energijos naudojimo optimizavimu ir geresniu tinklo pralaidumu, ypač intensyvaus eismo atkarpose.

    Nuo depo iki startinės stoties

    „Siemens Mobility“ pristatomas konceptas apima automatizavimą jau nuo traukinio paruošimo depe, kai prieš reisą atliekami patikrinimai ir sistemos testai. Tokiu scenarijumi dalis rutininių veiksmų gali būti atliekami be tiesioginio žmogaus dalyvavimo, o tai potencialiai taupo laiką ir mažina klaidų riziką.

    Taip pat nurodoma, kad traukinys galėtų savarankiškai nuvažiuoti iki startinės stoties, o kelyje aptikti kliūtis naudojant jutiklius. Kliūčių aptikimas ir situacijos vertinimas yra viena sudėtingiausių automatizuoto eismo dalių, todėl tokios funkcijos paprastai kuriamos etapais ir tikrinamos įvairiomis sąlygomis.

    „Kartu su partneriais sukūrėme pagrindines technologijas ir sėkmingai jas pademonstravome mūsų „Mireo“ traukinyje. Tai sudaro technologinį pagrindą naujai geležinkelio transporto kartai“, – sakė Marc Ludwig.

    Ką tai reiškia keleiviams ir rinkai

    Šiuo metu sprendimas įvardijamas kaip ankstyvos stadijos, o iki plataus bandymų geležinkelio tinkle dar yra nemažas kelias. Įprastai tokios technologijos turi pereiti ilgą sertifikavimo, integracijos su infrastruktūra ir eksploatacinių scenarijų patikrų etapą, kol gali būti diegiamos realiuose maršrutuose.

    Vis dėlto kryptis aiški: Europos geležinkeliuose daugėja projektų, kuriuose automatika ir DI naudojami eismo valdymui, techninei priežiūrai ir energijos sąnaudų mažinimui. Jei tokie sprendimai pasiteisins, keleiviai pirmiausia gali pajusti stabilesnius tvarkaraščius ir tikslesnį reisų vykdymą, o operatoriai gautų daugiau galimybių valdyti didesnius srautus esama infrastruktūra.

  • „Molten Ventures“ pritraukė 203 mln. eurų: kuo šis augimo fondas svarbus Europos startuoliams

    203 mln. eurų pirmajam uždarymui

    Didžiosios Britanijos rizikos kapitalo valdytoja „Molten Ventures“ pranešė užbaigusi pirmąjį „Growth Fund“ etapą ir pritraukusi 203 mln. eurų. Fondas orientuosis į augimo stadijos technologijų bendroves Jungtinėje Karalystėje ir Europoje, daugiausia nuo Series B etapo ir vėliau.

    Pasak bendrovės, šis fondas bus nukreiptas į tokias sritis kaip kosmoso technologijos, DI, finansų technologijos, kvantinės technologijos, „deeptech“ ir techninė įranga. Tai segmentai, kuriems dažnai reikia didesnių investicijų ir ilgesnio atsipirkimo laikotarpio nei ankstyvos stadijos startuoliams.

    Didžiausiu investuotoju pirmajame uždaryme tapo British Business Bank, įsipareigojęs 87 mln. eurų kaip kertinis investuotojas. Likusią dalį, 116 mln. eurų, skyrė pati „Molten Ventures“, kartu tęsdama papildomų investuotojų paiešką.

    Fondo tikslas – pasiekti apie 407 mln. eurų dydį. Tokia ambicija atspindi platesnę rinkos tendenciją: Europos technologijų bendrovėms augant, didėja ir poreikis institucinėms lėšoms, galinčioms finansuoti brangias plėtros fazes.

    Kodėl svarbus augimo kapitalas

    Vėlyvesnėse stadijose technologijų įmonėms paprastai reikia didesnių čekų produktui industrializuoti, plėstis į tarptautines rinkas, samdyti talentus ir atlaikyti intensyvią konkurenciją. Būtent čia dažnai ryškėja Europos problema: kapitalo pasiūla būna mažesnė nei JAV, o sandorių struktūros – konservatyvesnės.

    „Molten Ventures“ teigia, kad fondas leis dažniau dalyvauti didesniuose Series B ir vėlesniuose raunduose, didinti nuosavybės dalį pasirinktose bendrovėse ir suteikti įmonėms likvidumo tarptautinei plėtrai. Toks modelis iš esmės skirtas užpildyti spragą tarp ankstyvos stadijos VC ir viešųjų rinkų.

    „Kertinio investuotojo įsipareigojimas yra svarbus mūsų strategijos patvirtinimas ir primena, kad augimo etapui būtina pritraukti daugiau ilgalaikio institucinio kapitalo, jog ambicingos JK ir Europos technologijų įmonės galėtų sėkmingai didinti mastą“, – sakė „Molten Ventures“ vadovas Benas Wilkinsonas.

    British Business Bank atstovai pabrėžė, kad tokie fondai prisideda prie vėlyvos stadijos kapitalo baseinų gilinimo, ypač proveržio technologijoms. Banko vaidmuo šiame sandoryje rodo ir viešojo sektoriaus siekį skatinti konkurencingą technologijų ekosistemą, kuri gebėtų išauginti globalius žaidėjus regione.

    Europos fondų lenktynės dėl mastelio

    „Molten Ventures“ pritraukta suma išsiskiria platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje aktyviai formuojami nauji technologijų investavimo fondai. Rinkoje daugėja specializuotų priemonių, skirtų „deeptech“, gynybos technologijoms ar klimatui, o tai signalizuoja didesnį segmentavimą ir profesionalėjimą.

    Tokios iniciatyvos rodo, kad kapitalo rinka taikosi prie realybės, kurioje daliai technologijų bendrovių reikia ne tik ankstyvo finansavimo, bet ir ilgo, etapais paremtos paramos kelio. Augimo fondai, ypač turintys institucinį „inkarą“, paprastai suteikia daugiau stabilumo ir gali veikti kaip kokybės ženklas kitiems investuotojams.

    „Molten Ventures“ veikia jau apie du dešimtmečius: bendrovė įkurta 2006 metais, vėliau veikė kitu pavadinimu, o 2021 metais persivadino į dabartinį. Bendrovė kotiruojama Londono vertybinių popierių biržoje, todėl viešosios rinkos investuotojai per šią platformą gauna netiesioginę prieigą prie privataus technologijų portfelio.

    Įmonė nurodo per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinusi daugiau nei 40 augimo profilio sandorių, o ši nauja priemonė skirta tą patirtį sutelkti į atskirą, institucinėms lėšoms pritaikytą struktūrą. Jei planuojamas 407 mln. eurų tikslas bus pasiektas, fondas gali tapti reikšmingu vėlyvos stadijos kapitalo šaltiniu regione.

  • Obligacijų pajamingumai šauna į viršų, bet akcijos laikosi: kas vyksta rinkose?

    Obligacijų pajamingumai šauna į viršų, bet akcijos laikosi: kas vyksta rinkose?

    Pasaulio obligacijų rinkose pajamingumai kyla iki lygių, kurie daugeliui investuotojų primena laikotarpį prieš 2008 metų finansų krizę. JAV 30 metų iždo obligacijų pajamingumas išsilaiko virš 5 proc., o Vokietijoje, Japonijoje ir Jungtinėje Karalystėje skolinimosi kaina priartėjo prie kelių dešimtmečių aukštumų.

    Įprastai toks šuolis turėtų smogti akcijoms, nes brangsta įmonių skolinimasis, didėja vadinamoji diskonto norma ir obligacijos tampa patrauklesne alternatyva rizikingesnėms investicijoms. Tačiau 2026 metais vaizdas kitoks: JAV S&P 500 indeksas yra pakilęs apie 13 proc., Europos STOXX 600 augo apie 9,5 proc., o Japonijos Nikkei 225 šoktelėjo daugiau nei 27 proc.

    Kas kelia pajamingumus?

    Skirtumą lemia ne vien pajamingumų lygis, o priežastys, kodėl jie kyla. Niujorko federalinio rezervo banko vadovas Johnas Williamsas viešai akcentavo, kad ilgalaikių pajamingumų kilimą šiuo metu labiau stumia ekonomikos stiprumas ir didelės investicijos į DI, duomenų centrus bei technologinę infrastruktūrą.

    „Tai daugiausia lemia stipri JAV ekonomika ir tvirtos perspektyvos, kurias maitina didelės investicijos į DI ir duomenų centrus“, – sakė Johnas Williamsas.

    Tokia logika investuotojams svarbi: jei pajamingumai kyla dėl gerėjančių augimo lūkesčių, įmonės gali generuoti didesnes pajamas, o pelno augimas kompensuoja dalį brangesnio finansavimo poveikio. Kitaip tariant, akcijas spaudžia palūkanos, bet palaiko gerėjantys rezultatai.

    Akcijoms padeda rekordiniai pelnai

    Dar vienas atsparumo paaiškinimas yra įmonių finansiniai rezultatai. Remiantis „FactSet“ skelbta apžvalga, kai ataskaitas buvo pateikusios beveik visos S&P 500 bendrovės, maždaug 86 proc. viršijo pelno prognozes, o apie 77 proc. pranoko pajamų lūkesčius.

    „FactSet“ duomenimis, vadinamasis mišrusis pelno augimas siekė apie 52 proc. ir tai būtų sparčiausias tempas nuo 2021 metų antrojo ketvirčio. Tuo pat metu pajamos augo apie 15,5 proc., o grynojo pelno marža pakilo iki maždaug 17 proc., aukščiausio lygio nuo 2009 metų, kai pradėta nuosekliai sekti šį rodiklį.

    Riba, kurios rinkos vis dar neperžengė

    Investuotojų diskusijose vis dažniau minima, kad 10 metų JAV obligacijų pajamingumas dar telpa į istoriškai pažįstamą 4–5 proc. intervalą, kuris kai kurių ekonomistų vadinamas senuoju normaliu režimu. Kol pajamingumai kyla kartu su augimu ir nesukelia staigaus ekonomikos lėtėjimo, akcijų rinka gali išlikti stabili.

    „Dėl valdžios skolos pradėsime rimtai nerimauti tada, kai rimtai sunerims obligacijų rinkos“, – yra pabrėžęs ekonomistas Edas Yardeni.

    Vis dėlto rizika niekur nedingsta: blogiausias scenarijus akcijoms būtų toks, kai pajamingumai toliau kyla, o ekonomikos augimas silpsta, pelno prognozės prastėja ir didėja infliacijos lūkesčiai. Tuomet susidėtų du smūgiai iš karto: brangesni pinigai ir mažėjantis pelnas.

    Artimiausios savaitės rinkoms svarbios todėl, kad investuotojai lauks centrinių bankų signalų dėl palūkanų krypties ir vertins, ar dabartinis pajamingumų šuolis iš tiesų atspindi stiprią ekonomiką, ar jau tampa griežtėjančių finansinių sąlygų požymiu. Nuo šio atsakymo priklausys, kiek ilgai akcijos galės ignoruoti brangstančias obligacijas.

  • Afganistano popžvaigždė Aryana Sayeed pradeda moterims skirtą turą Europoje: žinutė Talibanui

    Afganistano popžvaigždė Aryana Sayeed pradeda moterims skirtą turą Europoje: žinutė Talibanui

    Viena ryškiausių Afganistano popmuzikos scenos atlikėjų Aryana Sayeed pradeda Europinį koncertų turą, į kurį įleidžiamos tik moterys. Taip dainininkė siekia suburti diasporos bendruomenes ir atkreipti dėmesį į Talibanui valdant Afganistaną dar labiau suvaržytas moterų teises.

    Turas startuoja Roterdame, kur Aryana Sayeed pasirodo Laurenskerk erdvėje, o vėliau numatyti koncertai Stokholme, Hamburge ir Vysbadene netoli Frankfurto. Šį formatą ji vadina sąmoningu pasirinkimu, skirtu sukurti saugią erdvę moterims, kurioms koncertas tampa ne tik pramoga, bet ir solidarumo gestu.

    Kas slypi už idėjos

    Aryana Sayeed teigia apie tokio tipo turą galvojusi kelerius metus, stebėdama, kaip Afganistane griežtinami draudimai moterims. Pasak jos, kai kuriose kasdienio gyvenimo srityse moterys neteko galimybių mokytis, dirbti ar laisvai dalyvauti viešajame gyvenime, o tai didina socialinę atskirtį ir skurdą.

    Atlikėja viešai pabrėžia, kad jos muzika seniai peržengė pramogos ribas ir tapo aktyvizmo įrankiu. Ji dirba ir per savo įkurtą organizaciją DEFAW, kurią pristato kaip platformą, padedančią telkti paramą ir garsiau kalbėti už Afganistane gyvenančias moteris bei mergaites.

    „Norėjau, kad tai būtų koncertai, kuriuose matytume moterų stiprybę, susitelktume ir primintume apie milijonus Afganistane nutildytų balsų“, – sakė Aryana Sayeed.

    Gyvenimas tremtyje ir ryšys su Afganistanu

    Talibanui grįžus į valdžią 2021 metais, Aryana Sayeed pasitraukė iš Afganistano ir daugiau nebegali ten koncertuoti. Nors užsienyje ji ir anksčiau rengdavo pasirodymus, dabar, pasak jos, didžiausias pokytis yra negalėjimas fiziškai būti šalyje ir tiesiogiai pasiekti auditorijos per televiziją ar renginius.

    Vis dėlto atlikėja akcentuoja, kad ryšys su Afganistane gyvenančiomis moterimis visiškai nenutrūko. Ji sako, kad skaitmeninės platformos leidžia daliai žmonių sekti jos kūrybą ir gauti žinutes, tačiau toks ryšys nekompensuoja realių laisvių praradimo ir didėjančio spaudimo kasdienybėje.

    „Svarbiausia, ką nuolat kartoju mergaitėms, yra nepasiduoti ir neprarasti vilties, net jei šiandien atrodo, kad ateitis uždaryta“, – sakė Aryana Sayeed.

    Apie DI muzikos industrijoje

    Interviu metu dainininkė palietė ir vis dažniau muzikos industrijoje aptariamą dirbtinio intelekto temą. Ji teigė DI vertinanti atsargiai, nes technologijos gali būti panaudotos kuriant tikro atlikėjo balsą ar vaizdą jam nedalyvaujant, o tai kelia pasitikėjimo ir autorystės klausimų.

    Aryana Sayeed pabrėžia, kad jai svarbiausia yra „žmogiškas prisilietimas“ ir autentiškas ryšys su klausytoju. Jos teigimu, būtent šis ryšys ir yra pagrindinė priežastis, kodėl moterims skirti koncertai turi ne tik simbolinę, bet ir praktinę reikšmę – jie kuria bendruomenę, kurią sunku nutildyti.

  • Nyderlandų technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: 10 įmonių pritraukė daugiausia lėšų

    Nyderlandų technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: 10 įmonių pritraukė daugiausia lėšų

    Nyderlandų technologijų įmonės 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė apie 1,9 mlrd. eurų investicijų, o didžioji dalis kapitalo susitelkė keliuose stambiuose sandoriuose. Trys didžiausi finansavimo raundai sudarė apie 44 proc. visos sumos, o šešios bendrovės per laikotarpį pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų.

    Tokia struktūra atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją: investuotojai dažniau renkasi vėlesnės stadijos įmones, turinčias aiškesnį augimo planą ir pajamų trajektoriją. Ankstyvos stadijos finansavimas išlieka aktyvus, tačiau paprastai skaidomas į mažesnius raundus ir didesnį skaičių projektų.

    Kur keliavo didžiausios sumos

    Daugiausia lėšų Nyderlanduose surinko puslaidininkių sektorius – apie 570,5 mln. eurų. Tai dera su ES ir nacionalinėmis pastangomis stiprinti mikroschemų tiekimo grandines ir technologinį savarankiškumą, todėl investuotojai palankiai vertina metrologijos, gamybos įrangos ir komponentų ekosistemą.

    Antras pagal pritrauktą sumą buvo kelionių ir svetingumo technologijų segmentas – apie 292,5 mln. eurų, tačiau kapitalas čia iš esmės koncentravosi keliuose sandoriuose. Tuo pat metu sveikatos technologijos išsiskyrė didžiausiu sandorių skaičiumi, rodydamos nuoseklų investuotojų susidomėjimą klinikiniu efektyvumu ir procesų automatizavimu.

    Dešimt daugiausia pritraukusių įmonių

    Didžiausią raundą 2026 metų pirmąjį pusmetį užfiksavo „Nearfield Instruments“, pritraukusi apie 328 mln. eurų. Įmonė kuria didelio pralaidumo matavimo ir inspektavimo sprendimus puslaidininkių pramonei, kurie padeda valdyti vis sudėtingesnius gamybos procesus.

    Antra pagal pritrauktas lėšas – „Mews“, surinkusi apie 259 mln. eurų. Bendrovė vysto debesijos pagrindu veikiančią svetingumo operacinę sistemą, apjungiančią turto valdymą, atsiskaitymus ir kitus viešbučių procesus, o gautas kapitalas nukreiptas plėtrai ir DI sprendimų diegimui.

    Trečioje vietoje rikiuojasi „Axelera AI“, pritraukusi apie 216 mln. eurų ir besikoncentruojanti į DI inferencijos lustus bei programinę įrangą, skirtą užduotims vykdyti arčiau duomenų šaltinio. Ketvirta – kvantinių procesorių kūrėja „QuantWare“, surinkusi 152 mln. eurų, investuojanti į modulinius kvantinius procesorius ir gamybos pajėgumų plėtrą.

    Toliau seka „RIFT“, pritraukusi 113,8 mln. eurų ir vystanti pramoninės šilumos sprendimus, paremtus geležies kuro ciklu, siekiant mažinti tiesiogines anglies dioksido emisijas. Tarp ryškesnių sveikatos technologijų projektų – „Vitestro“, surinkusi apie 60 mln. eurų autonominei kraujo paėmimo robotikai, ir „Leyden Labs“, pritraukusi 40 mln. eurų nosies purškalų, skirtų apsaugai nuo kvėpavimo takų virusų, plėtrai.

    Į dešimtuką taip pat pateko vaizdo jutiklių technologijas kurianti „Eyeo“, pritraukusi 40 mln. eurų, ir verslo kelionių atitikties automatizavimo platforma „WorkFlex“, surinkusi 37 mln. eurų. Dešimtuką papildo „Wonderful“, pritraukusi apie 130 mln. eurų ir kurianti DI agentų valdymo platformą verslui, skirtą procesų automatizavimui per pokalbius, balsą ir el. paštą.

    Ką rodo 2026 metų dinamika

    2026 metų pirmojo pusmečio vaizdas Nyderlanduose rodo mišrų rinkos modelį: keli vėlyvos stadijos mega sandoriai sukuria didžiąją dalį kapitalo, o likusi investicijų dalis pasiskirsto per platesnį ankstyvos ir augimo stadijos projektų spektrą. Tai leidžia sektoriams, tokiems kaip puslaidininkiai ar kvantinės technologijos, greičiau didinti pajėgumus, tačiau kartu išryškina finansavimo koncentracijos riziką.

    Investuotojų dėmesys, sprendžiant pagal daugiausia lėšų pritraukusias įmones, krypsta į infrastruktūrines ir „giliąsias“ technologijas, kurios turi aiškias industrines taikymo sritis. Lygiagrečiai matyti ir praktinis DI pritaikymas – nuo svetingumo iki įmonių procesų automatizavimo – kur DI tampa ne atskiru produktu, o integruota vertės grandinės dalimi.

  • „Sonos“ pristatė 27 sistemą ir Beam Ultra su Ace Ultra: kiek kainuos naujienos Lietuvoje

    „Sonos“ pristatė 27 sistemą ir Beam Ultra su Ace Ultra: kiek kainuos naujienos Lietuvoje

    „Sonos“ pranešė apie rudeninį produktų atnaujinimą ir pristatė naują garso sistemų programinės įrangos laidą „Sonos 27“, taip pat du naujus įrenginius: garso juostą Beam Ultra ir belaidžes ausines Ace Ultra. Bendrovė skelbia, kad naujienas jau galima užsisakyti iš anksto, o oficiali prekybos pradžia numatyta rugsėjo 29 dieną.

    Beam Ultra bus siūlomas dviejų spalvų, juodos ir baltos, o Ace Ultra pirkėjams žadama daugiau pasirinkimų: juoda, šviesiai pilka, tamsiai pilka ir smėlio atspalvis. Gamintojas akcentuoja, kad tai orientuota į skirtingus interjerus ir mobilų naudojimą, o ne vien tik į technines specifikacijas.

    „Sonos“ teigia, kad Beam Ultra komplektuojamas su devyniais garsiakalbiais, iš kurių du nukreipti į viršų, todėl garso juosta gali atkurti 7.1.2 formato erdvinį garsą su „Dolby Atmos“ palaikymu. Taip pat integruota keturių lygių kalbos aiškumo stiprinimo funkcija, paremta DI, skirta ryškesniam dialogų girdimumui.

    Ace Ultra ausinės, pasak gamintojo, vienu įkrovimu gali veikti iki 35 valandų su įjungtu aktyviu triukšmo slopinimu. Taip pat nurodoma, kad modelyje naudojama 10 mikrofonų sistema, kuri paprastai reikalinga tiek triukšmo slopinimui, tiek skambučių kokybei ir balso komandų atpažinimui.

    Kas naujo „Sonos 27“ atnaujinime

    Kartu pristatyta „Sonos 27“ operacinė sistema orientuota į patogesnį valdymą ir naujus garso paskirstymo scenarijus namuose. Bendrovė mini DI paremtą valdymą, atnaujintą programėlę ir patobulintus sprendimus, susijusius su įrenginių aptikimu bei jų išdėstymo supratimu.

    „Sonos“ nurodo, kad diegimas prasidės rugsėjo 8 dieną, o atnaujinimas turėtų pasiekti „Sonos S2“ ekosistemos įrenginius. Tokie atnaujinimai paprastai svarbūs ne tik dėl naujų funkcijų, bet ir dėl stabilumo bei suderinamumo su transliavimo paslaugomis.

    Kainos ir konkurentai

    Tikslios kainos skirtingose rinkose gali skirtis priklausomai nuo prekybininkų ir akcijų, tačiau „Sonos“ naujienos tradiciškai pozicionuojamos aukštesnėje kainų kategorijoje. Pirkėjai, ieškantys alternatyvų, dažnai lygina tokio segmento garso juostas su „Samsung“ Q serijos sprendimais, o ausinių rinkoje su „Sony“ WH-1000XM serija.

    Renkantis verta atkreipti dėmesį ne tik į deklaruojamas specifikacijas, bet ir į ekosistemą: ar namuose jau naudojami „Sonos“ įrenginiai, ar svarbus kelių kambarių garsas, bei kaip patogiai veikia programėlė. Praktikoje būtent programinės įrangos kokybė ir atnaujinimų dažnis dažnai tampa lemiamu veiksniu ilgalaikiam pasitenkinimui.

  • „Apple“ iPhone Air po metų atpigo iki 930 eurų: ar 2026 metais dar verta pirkti?

    „Apple“ iPhone Air po metų atpigo iki 930 eurų: ar 2026 metais dar verta pirkti?

    „Apple“ iPhone Air į rinką atkeliavo kartu su 17 serijos modeliais ir nuo pat pradžių buvo pozicionuojamas kaip lengvesnis, plonesnis, bet vis dar galingas pasirinkimas. Visgi didžiausią triukšmą sukėlė ne dizainas, o kaina: startas siekė apie 1 230 eurų, tačiau per mažiau nei metus šis modelis pastebimai nuvertėjo.

    Šiandien iPhone Air daugelyje elektronikos parduotuvių galima rasti jau už mažiau nei 930 eurų, o skirtumas nuo pradinės kainos siekia maždaug 300 eurų. Tokį kritimą dažniausiai lemia mažesnė paklausa nei tikėtasi, agresyvios akcijos ir tai, kad rinkoje atsiranda naujesni 18 šeimos modeliai, kurie išlaiko aukštesnę kainą ilgiau.

    Didžiausia šio telefono dilema – baterija. iPhone Air turi 3 149 mAh talpos akumuliatorių, kuris, vertinant dabartines rinkos tendencijas, atrodo kukliai. Tačiau praktikoje, naudojant įprastai, telefoną dažniausiai užtenka krauti kartą per parą, o iki vakaro neretai lieka tik keli procentai energijos.

    Per maždaug 11 mėnesių intensyvesnėmis dienomis baterija gali priversti ieškoti papildomo įkrovimo, ypač ilgai naudojant navigaciją ar aktyviai filmuojant. Toks scenarijus daugeliui vartotojų yra realus kompromisas: už mažesnę kainą gaunamas galingas įrenginys, bet ne maksimalus autonomiškumas.

    Svarbu ir baterijos dėvėjimasis, nes tai vienas jautriausių kriterijų perkant telefoną 2026 metais. Po 307 įkrovimo ciklų maksimalios talpos rodiklis gali siekti apie 96 proc., o tai laikoma gana normaliu rezultatu beveik metų naudojimui, jei telefonas kraunamas kasdien.

    Kalbant apie atsparumą, ekranas dengiamas Ceramic Shield tipo danga, kuri „Apple“ komunikacijoje siejama su didesniu atsparumu braižymuisi. Kasdienėje realybėje tai reiškia, kad net ir be dėklo ar apsauginio stiklo smulkūs įbrėžimai ne visada tampa problema, tačiau mygtukų dažų nusidėvėjimas po metų pasitaiko dažniau.

    Didelė iPhone Air stiprybė – našumas ir programinės įrangos perspektyva. Telefonas komplektuojamas su A19 Pro lustu ir 12 GB operatyviosios atminties, todėl kasdienėse užduotyse jis išlieka greitas net po metų, o sisteminiai atnaujinimai paprastai užtikrina ilgesnį palaikymą nei daugumoje „Android“ segmentų.

    Testuojant iOS 27 beta versiją svarbu suprasti, kad tokie leidimai nėra galutinis produktas, todėl gali pasitaikyti klaidų ar didesnis energijos suvartojimas. Vis dėlto kryptis aiški: „Apple“ dažnai akcentuoja optimizavimą, greitesnį programėlių paleidimą ir efektyvesnį resursų valdymą, o tai gali šiek tiek pagerinti ir baterijos laiką.

    Dar vienas argumentas – DI funkcijos, kurios vis dažniau tampa pirkimo motyvu. Dėl panašios aparatinės įrangos iPhone Air gali gauti tą patį DI funkcijų paketą kaip ir brangesni modeliai, įskaitant dalies užduočių apdorojimą pačiame įrenginyje, o ne vien debesijoje, kas svarbu greičiui ir privatumui.

    Kamera čia kuklesnė, nes naudojamas vienas objektyvas, todėl iPhone Air varžosi ne su Pro linija, o su tais, kuriems svarbiausia patikimas kasdienis fotografavimas. Jei prioritetas yra priartinimas, keli židinio nuotoliai ar pažangesnės vaizdo galimybės, logiškiau dairytis į aukštesnės klasės alternatyvas.

    Ar iPhone Air verta pirkti 2026 metais? Tai gali būti racionalus pasirinkimas tiems, kas nori „Apple“ ekosistemos, aukšto našumo ir ilgalaikių atnaujinimų, bet nenori mokėti už naujausią modelį pilnos kainos. Tačiau ieškantiems itin ilgo baterijos darbo ar universalesnės kameros, šis kompromisų rinkinys gali pasirodyti per griežtas.

  • „Samsung“ Galaxy S27 Ultra keis kamerą: nutekėjo detalės apie naują 4x teleobjektyvą

    „Samsung“ Galaxy S27 Ultra keis kamerą: nutekėjo detalės apie naują 4x teleobjektyvą

    Iki „Samsung“ flagmano „Galaxy S27 Ultra“ pristatymo dar liko nemažai laiko, tačiau internete daugėja nutekėjimų apie didžiausius pokyčius. Naujausia informacija siejama su perprojektuota kamerų sistema ir teleobjektyvu, kuris, panašu, bus visiškai naujos koncepcijos.

    Nutekėjimuose teigiama, kad „Galaxy S27 Ultra“ gali atsisakyti vieno iš dviejų teleobjektyvų, kurie buvo naudojami ankstesniuose „Ultra“ serijos modeliuose. Vietoje dviejų skirtingų priartinimo kamerų esą būtų paliktas vienas teleobjektyvas, apjungiantis platesnį scenarijų spektrą.

    Skelbiama, kad naujasis teleobjektyvas turėtų siūlyti 4 kartų optinį priartinimą ir būti derinamas su didesniu 1/1.9 colio jutikliu. Tokia kombinacija paprastai reiškia geresnį šviesos surinkimą, todėl reali nauda dažniausiai atsiskleidžia fotografuojant prastesniame apšvietime ar siekiant išlaikyti detalumą priartinant.

    Šis sprendimas atitinka bendrą išmaniųjų telefonų kamerų kryptį, kai gamintojai mažiau akcentuoja didelį teleobjektyvų skaičių, o daugiau dėmesio skiria didesniems jutikliams ir universalesniam židinio nuotoliui. Praktikoje tai gali reikšti stabilesnę kokybę tarp skirtingų priartinimo lygių ir mažiau staigių kokybės šuolių pereinant nuo vienos kameros prie kitos.

    Lygiagrečiai minimi ir dizaino pakeitimai: kameros blokas esą būtų labiau išskirtas, užimantis didesnę galinės dalies plotą. Tokie sprendimai rinkoje dažniausiai atsiranda dėl techninių priežasčių, kai didesniems jutikliams, optikai ir stabilizavimo sistemoms reikia daugiau erdvės.

    Kol kas visa ši informacija nėra oficialiai patvirtinta, todėl ją reikėtų vertinti atsargiai. Vis dėlto faktas, kad kalbos apie teleobjektyvų supaprastinimą ir didesnius jutiklius kartojasi, leidžia tikėtis, jog „Samsung“ „Ultra“ serijoje ieško ne tik didesnių skaičių specifikacijose, bet ir nuoseklesnės vaizdo kokybės realiomis sąlygomis.

    Pranešimuose taip pat užsimenama, kad „Galaxy S27“ serijos pristatymas galėtų įvykti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Iki oficialaus renginio greičiausiai pasirodys daugiau detalių apie visą kamerų rinkinį, procesorių, bateriją ir DI funkcijas, kurios pastaraisiais metais tampa vienu svarbiausių flagmanų skirtumų.