CP v2

Tag: DI

  • „Honda“ ir „Nissan“ susivienijo dėl automobilių smegenų: kodėl tai gali pakeisti rinką iki 2029

    „Honda“ ir „Nissan“ susivienijo dėl automobilių smegenų: kodėl tai gali pakeisti rinką iki 2029

    Japonijos automobilių gamintojos „Honda“ ir „Nissan“ paskelbė apie naują strateginę partnerystę: jos kartu kurs bendrus didelio našumo automobilio kompiuterius ir programinę įrangą vadinamiesiems programiškai apibrėžtiems automobiliams. Nors anksčiau sklandžiusios kalbos apie galimą susijungimą nepasitvirtino, bendradarbiavimas šįkart turi aiškų techninį tikslą ir terminus.

    Pasak bendrovių, planuojama standartizuoti pagrindinius elektroninius valdymo blokus, automobilio operacinę sistemą, tarpinę programinę įrangą ir transporto priemonės valdymo programinę dalį. Ši bazė turėtų tapti ateities modelių pamatu, o pirmieji automobiliai, sukurti ant naujos platformos, rinkoje turėtų pasirodyti nuo 2029 metų.

    „Matydamos poreikį stiprinti konkurencingumą trumpinant kūrimo ciklus ir efektyviau investuojant, abi bendrovės atliko išsamią analizę dėl bendradarbiavimo programinės įrangos srityje“, – sakė „Honda“ ir „Nissan“.

    Automobilių pramonėje vis dažniau pereinama nuo dešimčių atskirų valdiklių prie centralizuotos architektūros, kur svarbiausios funkcijos valdomos galingais pagrindiniais kompiuteriais ir zoniniais valdikliais. Toks sprendimas leidžia greičiau diegti atnaujinimus, geriau integruoti pagalbos vairuotojui sistemas ir lengviau plėsti funkcijas, kai automobilis jau eksploatuojamas.

    „Honda“ ir „Nissan“ teigia, kad vieninga aparatinės ir programinės įrangos bazė turėtų sumažinti kūrimo kaštus ir paspartinti naujų technologijų diegimą. Praktikoje tai reiškia didesnį masto efektą perkant lustus, kuriant programinę įrangą ir testuojant saugai kritines sistemas, kurios šiandien sudaro vis didesnę automobilio vertės dalį.

    Šis žingsnis vertinamas ir kaip atsakas į augančią konkurenciją iš Kinijos bei Silicio slėnio technologijų ekosistemų, kur programinė įranga ir skaitmeninės paslaugos tampa pagrindiniu konkurenciniu pranašumu. Kinijos gamintojai sparčiai tobulina integruotas skaitmenines platformas, o Vakarų rinkose pirkėjai vis labiau tikisi patirties, panašios į išmanųjį telefoną: sklandaus veikimo, nuolatinių atnaujinimų ir personalizuojamų funkcijų.

    Partnerystė svarbi ir dėl abiejų gamintojų pastarųjų metų iššūkių. „Honda“ ir „Nissan“ elektrifikacijos strategijas koregavo atsižvelgdamos į rinkos pokyčius, o investicijos į programinę įrangą ir didelio našumo kompiuteriją tampa būtinos norint konkuruoti su „Tesla“, BYD ir kitais sparčiai progresuojančiais žaidėjais.

    Nors pranešime atvirai neakcentuojami vien elektromobiliai, bendrovės pabrėžia, kad kuriamos technologijos turėtų prisidėti prie pažangos siekiant anglies neutralumo. Tai atitinka bendrą sektoriaus kryptį, kur programiškai apibrėžti automobiliai laikomi būtinu pagrindu efektyvesniam energijos valdymui, pažangesniam baterijų stebėjimui ir DI pagrįstoms vairavimo pagalbos funkcijoms.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Japonijos gamintojams bendri standartai gali tapti būdu greičiau pasivyti rinkos lyderius, nes programinės įrangos kūrimas reikalauja milžiniškų investicijų ir talentų. Todėl tikėtina, jog panašių partnerystių pasaulyje daugės, o konkurencija persikels nuo vien tik variklių ir dizaino į tai, kas nematoma, bet lemia kasdienę vairuotojo patirtį: automobilio smegenis.

  • Uzbekistanas švenčia 35-ąją nepriklausomybę: prezidentas meta pažadus, skaičiai stebina

    Uzbekistanas švenčia 35-ąją nepriklausomybę: prezidentas meta pažadus, skaičiai stebina

    Uzbekistanas pradėjo 35-ųjų nepriklausomybės metinių minėjimą naujai kuriamame Naujojo Taškento rajone, likus kelioms dienoms iki oficialios šventės rugsėjo 1 dieną. Valstybė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos paskelbė 1991 metų rugpjūčio 31 dieną.

    Iškilmėse dalyvavo šalies pareigūnai, užsienio svečiai ir atlikėjai iš Uzbekistano bei kitų šalių. Programoje skambėjo klasikinė ir populiarioji muzika, o reginį sustiprino 3D projekcijos, apšvietimo efektai, robotai ir dronų pasirodymas.

    Renginys surengtas vietoje, kurią valdžia pateikia kaip būsimos plėtros simbolį. Naujasis Taškentas planuojamas maždaug 20 000 hektarų teritorijoje, o ilgainiui miestas turėtų būti pritaikytas iki 2 mln. gyventojų; pirmasis etapas numatytas apie 600 000 gyventojų.

    Reformos ir pažadai skaičiais

    Prezidentas Šavkatas Mirzijojevas kalboje nepriklausomybę pristatė kaip nacionalinio tapatumo atkūrimą ir priminė ankstesnių kartų modernizacijos siekius. Tačiau daugiausia dėmesio skyrė pastarojo dešimtmečio reformoms, kurios, pasak jo, atvėrė ekonomiką ir sustiprino ryšius su kaimynais bei tarptautiniais partneriais.

    „Nepriklausomybė sugrąžino mums garbę ir orumą, gimtąją kalbą ir nacionalines vertybes“, – sakė Šavkatas Mirzijojevas.

    Valstybės vadovas akcentavo pokyčius, susijusius su priverstinio ir vaikų darbo mažinimu medvilnės sektoriuje, valiutos konvertavimo liberalizavimu ir gyvenamosios vietos registracijos taisyklių švelninimu. Taip pat pabrėžė mokesčių, muitų ir investicijų politikos peržiūrą, kuri, anot jo, prisidėjo prie išorės kapitalo pritraukimo.

    Prezidento teigimu, metinės užsienio investicijos išaugo iki 34,5–43,2 mlrd. eurų, nors anksčiau sudarė apie 1,7–2,6 mlrd. eurų. Jis taip pat tikino, kad bendrojo vidaus produkto tikslas, anksčiau siejęs 138 mlrd. eurų ribą iki 2030 metų, gali būti viršytas jau 2026 metais.

    Kitas ryškiausiai nuskambėjęs rodiklis – skurdo mažėjimas: nuo 35 proc. 2017 metais iki 4 proc. šiemet. Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokie palyginimai priklauso nuo metodikos, kainų augimo ir to, kaip apibrėžiama skurdo riba, todėl vertinant svarbus ir nepriklausomas statistikos patikrinimas.

    Septynios programos kitam dešimtmečiui

    Kalbos kulminacija tapo septynių nacionalinių programų planas, apimantis švietimą, sveikatos apsaugą, ekonomiką, aplinkosaugą, teisės viršenybę, vietos savivaldą ir užsienio politiką. Prezidentas artimiausius dešimt metų pavadino nauju valstybės vystymosi etapu.

    Tarp ambicingiausių tikslų – per dešimtmetį pritraukti apie 388 mlrd. eurų užsienio investicijų ir iki 2030 metų padidinti BVP iki maždaug 259 mlrd. eurų. Taip pat siekiama sukurti 2 mln. gerai apmokamų darbo vietų pramonėje, o startuolius, rizikos kapitalą ir DI įvardyti prioritetais.

    Švietime numatoma užtikrinti parengiamąjį ugdymą visiems šešiamečiams, techninėse mokyklose diegti tarptautinius standartus ir parengti iki 1 mln. jaunuolių geriau apmokamoms profesijoms. Prezidentas taip pat iškėlė tikslą, kad mažiausiai dešimt Uzbekistano universitetų patektų tarp 1 000 geriausių pasaulyje.

    Sveikatos apsaugoje planuojama didinti išlaidas iki 5 proc. BVP per penkerius metus, daugiau dėmesio skirti prevencijai ir plėsti valstybinį sveikatos draudimą. Aplinkosaugos dalyje išskirta vandens stygiaus problema: teigiama, kad vandens taupymo technologijas ketinama įdiegti visoje dirbamoje žemėje per penkerius metus.

    Užsienio politika ir didesnės ambicijos

    Atskira programa skirta tarptautiniam vaidmeniui: Uzbekistanas žada tęsti atvirą, pragmatišką politiką, pirmiausia stiprinant ryšius Centrinėje Azijoje, bet plečiant partnerystes su Europos Sąjunga, Amerikos žemynu, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionu, Afrika bei arabų ir musulmonų valstybėmis.

    Uzbekistanas taip pat ruošiasi pirmą kartą pirmininkauti Neprisijungimo judėjimui 2027–2029 metais. Ši platforma vienija daugiau nei 120 valstybių, todėl pirmininkavimas laikomas galimybe didinti diplomatinį matomumą ir įtaką.

    Po oficialių kalbų minėjimas perėjo į koncertinę dalį, kurioje dominavo šviesų choreografija ir dronų kuriamos figūros danguje. Valdžia renginiu siekė sujungti politinę žinutę apie artimiausio dešimtmečio kryptį su modernios valstybės įvaizdžiu.

  • Mokslininkai aptiko 6 paslaptingas struktūras beveik 2 900 km gylyje: ką tai keičia?

    Mokslininkai aptiko 6 paslaptingas struktūras beveik 2 900 km gylyje: ką tai keičia?

    Žemės gelmės vis dar slepia daug paslapčių, tačiau naujas tyrimas rodo, kad ties mantijos ir branduolio riba gali būti gerokai daugiau smulkių, iki šiol nepastebėtų darinių. Mokslininkai, pasitelkę DI, išskyrė signalus, leidžiančius sudaryti detalesnį šios zonos žemėlapį.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Journal of Geophysical Research: Solid Earth. Jį atlikusi Kinijos mokslų akademijos komanda išanalizavo daugiau kaip 2 000 000 žemės drebėjimų įrašų, sukauptų per maždaug tris su puse dešimtmečio.

    Kas rasta Žemės gelmėse

    Analizėje identifikuota 174 929 silpni, vadinamieji PKP pirmtakų signalai, kurie iki pagrindinės bangos pasiekia jutiklius kiek anksčiau. Tokie signalai atsiranda, kai seisminės bangos išsisklaido susidūrusios su medžiagos netolygumais ties maždaug 2 900 kilometrų gyliu.

    Šie duomenys leido aptikti ir šešias sritis, kuriose, tyrėjų teigimu, yra reikšmingų heterogeniškumų, anksčiau neaprašytų kituose darbuose. Kitaip tariant, tai zonos, kuriose medžiaga ar jos struktūra skiriasi nuo aplinkos ir pastebimai keičia bangų sklidimą.

    Kodėl prireikė DI

    PKP pirmtakų bangos yra labai silpnos, todėl jų paieška tarp milijonų įrašų tradiciškai reikalauja ilgo rankinio darbo ir palieka daug vietos interpretacijoms. Šį kartą DI buvo naudojamas pirminiam atrankos etapui, kad būtų galima greitai atsijoti kokybiškiausius įrašus ir atpažinti tikėtinus pirmtakus.

    Svarbi detalė ta, kad autoriai tikrino ir taisė modelio klaidas rankiniu būdu, o patikslintus pavyzdžius grąžino į mokymo procesą. Tai leido sumažinti riziką, kad algoritmas supainios triukšmą su tikru geofizikiniu signalu.

    Ką tai gali reikšti plokščių tektonikai ir ugnikalniams

    Platesnis aptiktų struktūrų „tinklas“ keičia ankstesnį vaizdą, kuriame anomalijos dažnai atrodė kaip izoliuotos dėmės. Didesnė stebėjimų apimtis rodo, kad dalis jų gali jungtis į didesnius, tęstinius darinių „diržus“, o tai svarbu aiškinant mantijos tekėjimą ir šilumos pernašą.

    Tyrėjai atsargiai svarsto, kad dalis šių netolygumų gali būti susiję su giliai į mantiją nugrimzdusia medžiaga subdukcijos zonose. Esant milžiniškam slėgiui ir temperatūrai, tokia medžiaga gali patirti mineralines transformacijas, cheminį persiskirstymą ar dalinį lydimąsi, suformuodama kišenes, kurių fizinės savybės skiriasi nuo aplinkinių uolienų.

    Tokie skirtumai gali turėti įtakos tam, kaip kyla karšti mantijos srautai, kur formuojasi magmos telkiniai ir kaip pasiskirsto šiluma po ugnikalninėmis sritimis ar vidurio vandenynų kalnagūbriais. Nors tai nėra tiesioginis prognozavimo įrankis, geresnis Žemės gelmių supratimas ilgainiui padeda tikslinti geodinaminius modelius ir seisminės rizikos vertinimus.

    Taip pat pabrėžiama, kad naujai išryškintos zonos, įskaitant menkiau tirtas sritis po Eurazijos aukštomis platumomis, Centrine Azija ir Pietų Atlantu, turėtų tapti prioritetiniais taikiniais aukštesnės raiškos tyrimams. Ateityje, plečiantis signalų katalogui ir taikant kelis skirtingus bangų tipus, tikimasi dar labiau patikslinti apatinės mantijos smulkios struktūros modelius.

    „Aptiktos šešios zonos, kuriose tikėtini reikšmingi, anksčiau neužfiksuoti netolygumai, turėtų tapti prioritetais tolesnei Žemės gelmių analizėms“, – teigiama tyrime.

  • Skandalas dėl Lenkijos „markės“ tik išryškino bėdą: kas stringa šalies ekonominėje diplomatijoje

    Pastarosiomis savaitėmis Lenkijoje daug dėmesio sulaukė skandalas, kilęs dėl vyriausybinio pristatomojo leidinio ir komunikacijos klaidų, kuriose kritikai įžvelgė neatsakingą DI panaudojimą. Vėliau sekė politinės pasekmės, o diskusija greitai peraugo į platesnį klausimą: ar valstybė apskritai turi veikiančią ekonominės diplomatijos sistemą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vienas incidentas tik atidengė seniai žinomas spragas: trūksta nuoseklios strategijos, institucijų veikla dažnai išsiskaidžiusi, o prioritetai linkę keistis kartu su politiniu ciklu. Dėl to nukenčia ne tik šalies įvaizdis, bet ir praktinė pagalba verslui, siekiančiam plėstis užsienyje.

    Koordinacijos stoka ir išskaidytos funkcijos

    Lenkijos ekonominės diplomatijos kritikai dažnai kartoja tą patį argumentą: užsienyje veikiančios verslo skatinimo priemonės ne visuomet turi vieną aiškų „šeimininką“. Kai atsakomybės pasidalija tarp kelių ministerijų, agentūrų ir atskirų iniciatyvų, verslui tampa neaišku, kur kreiptis ir kas prisiima galutinę atsakomybę už rezultatą.

    Problema paaštrėja tuomet, kai institucijos imasi panašių veiklų paraleliai: vienur organizuojami renginiai, kitur kuriamos kampanijos, tačiau stinga vieningos krypties ir bendrų matavimo rodiklių. Tokiu atveju lengva „pagaminti“ aktyvumo statistiką, bet sunkiau pasiekti tai, ko iš tikrųjų reikia eksportuotojui: kontaktų, partnerystės ir sutarčių.

    Ar verslo skatinimas turi diplomatinį užnugarį?

    Diskusijoje ryškėja ir kitas aspektas: dalis ekspertų tvirtina, kad ekonominė diplomatija turėtų remtis užsienio reikalų sistemos svoriu. Jų teigimu, kai prekybos ir investicijų skatinimas atskiriamas nuo diplomatinio tinklo, atsiranda spraga, nes verslo interesams pritrūksta politinio ir institucinės įtakos „skėčio“.

    Kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kuriose rinkose vienas ar keli darbuotojai fiziškai nepajėgūs išlaikyti plataus ryšių tinklo, sekti sektorių tendencijas ir kartu aptarnauti didesnius renginius. Tokiu atveju valstybės buvimas svarbiose rinkose tampa labiau simbolinis nei praktiškai naudingas.

    „Šiuolaikinė ekonominė diplomatija nėra dar viena delegacija ar konferencija. Ji turi lydėti įmonę per visą internacionalizacijos kelią iki konkretaus sandorio“, – sakė prof. Katarzyna Śledziewska.

    Vienas langelis eksportuotojui ir naujos taisyklės

    Vis dažniau akcentuojama, kad esminis sprendimas būtų ne vien biurų ar misijų skaičiaus didinimas, o vieno langelio principas. Pagal šią logiką įmonė neturėtų spėlioti, ar jai padės agentūra, ambasada ar kita įstaiga: reikalingas vienas atsakingas kontaktas, vieninga kliento istorija ir aiškus procesas nuo pasirengimo eksporto rinkai iki pirmojo kontrakto.

    Dar vienas pokytis susijęs su tuo, kaip šiandien suprantamos prekybos kliūtys. Jos vis dažniau slypi ne muituose, o standartuose, duomenų valdyme, platformose ir skaitmeniniuose reikalavimuose, todėl ekonominė diplomatija turi glaudžiau sietis su inovacijomis, moksliniais tyrimais, skaitmenizavimu ir finansavimo instrumentais.

    Lenkijos atvejis parodė, kad komunikacijos klaidos gali tapti politine problema per kelias valandas, tačiau instituciniai trūkumai taisomi daug ilgiau. Jei valstybė nori, kad jos įmonės taptų tarptautiniais žaidėjais, vien įvaizdžio kampanijų nepakanka: svarbiausia yra nuoseklus, koordinuotas ir išmatuojamas darbas su eksportuotoju.

  • MIRAVA ruošiasi gamybai: kaip DI gali pakeisti pramoginių laivų švartavimą ir valdymą

    MIRAVA ruošiasi gamybai: kaip DI gali pakeisti pramoginių laivų švartavimą ir valdymą

    Po trejų metų kūrimo ir bandymų bendrovė „MIRAVA“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų angelų investicijų. Pinigai bus skirti tolesnei technologijų plėtrai, mažų partijų gamybai ir pirmiesiems klientų pristatymams prieš įžengiant į Europos rinką.

    Įmonė skelbia, kad savo technologijas ir pirmąjį serijinei gamybai artimą modelį planuoja pristatyti Kanų jachtų festivalyje 2026 metų rugsėjį. Vėliau numatomas debiutas parodoje boot Düsseldorf 2027 metų sausį.

    Kas keičiasi pramoginiuose laivuose

    Pramoginis plaukiojimas daugeliui vis dar siejasi su įprastais iššūkiais: navigacija, prisišvartavimas ir tikslaus laivo pozicionavimo palaikymas reikalauja dėmesio bei patirties. Net patyrusiems savininkams tai dažnai tampa momentais, kai poilsis vandenyje trumpam virsta įtampa.

    Tuo pat metu vartotojai priprato prie išmanių, susietų ir nuolat padedančių produktų automobiliuose, telefonuose ar dėvimuose įrenginiuose. „MIRAVA“ teigimu, pramoginių laivų segmentas bręsta panašiam pokyčiui, kai technologija ne apsunkina, o tyliai sumažina kasdienių veiksmų trintį.

    DI pagalba švartavime ir pozicijoje

    Įmonės vystomos funkcijos orientuotos į tas užduotis, kurios dažniausiai „suvalgo“ laiką vandenyje: autonominį prisišvartavimą, savarankišką išplaukimą ir atvykimą, pozicijos laikymą vietoje bei išmanų sekimą. Idėja nėra atimti vairavimą iš žmogaus, o suteikti galimybę pasirinkti, kada norisi valdyti pačiam, o kada patogiau pasitelkti pagalbą.

    „MIRAVA“ aiškina, kad pozicijos laikymo režimas galėtų padėti, kai žmonės maudosi ar ilsisi, o laivas turi stabiliai išlikti pasirinktoje vietoje nepersistumdydamas nuo vėjo ar srovės. Išmanaus sekimo scenarijus projektuojamas taip, kad laivas tam tikromis veiklomis galėtų išlikti „susietas“ su naudotojais ir jų buvimo vieta.

    „Technologija neturi paversti laivo sudėtingesniu. Ji turi padėti patirti vandenį paprasčiau ir intuityviau“, – sakė „MIRAVA“ atstovai.

    Naujas ryšys su laivu

    Greta valdymo funkcijų „MIRAVA“ svarsto ir tai, ar tradicinis šturvalas turi likti vienintelis pagrindinis sąveikos būdas. Įmonė kuria išmanų dėvimą įrenginį, kuris, kaip teigiama, galėtų atlikti naudotojo atpažinimo, buvimo šalia nustatymo ir išmanaus sekimo užduotis.

    Tokio požiūrio esmė yra mažiau mygtukų ir daugiau „ketinimo“ perdavimo: sistema turėtų suprasti, kur yra žmonės ir ką jie daro, kad dalis veiksmų vyktų sklandžiau. Tai ypač aktualu situacijose, kai laive poilsiauja šeima ar draugų grupė ir niekas nenori nuolat būti „pririštas“ prie valdymo vietos.

    Moduliškumas vietoj vienos paskirties

    „MIRAVA“ teigia, kad naujos kartos išmanus laivas nėra vien autonominė navigacija, nes svarbus ir pats korpuso bei erdvių pritaikomumas. Tradiciniai pramoginiai laivai dažnai projektuojami konkrečiai veiklai, pavyzdžiui, žvejybai, vandens sportui ar kruizui.

    Bendrovė renkasi moduliškesnį principą: galinė laivo dalis, pasak kūrėjų, galėtų būti konfigūruojama skirtingai, įskaitant didesnę platformą ar pagalbinės valties tipo funkciją. Taip tas pats laivas būtų lengviau pritaikomas šeimos išvykoms, poilsiui prie vandens, svečių priėmimui ar aktyvioms pramogoms.

    Nuo demonstracijos iki realaus naudojimo

    „MIRAVA“ tvirtina, kad jos kuriami sprendimai remiasi sukaupta patirtimi: daugiau kaip 500 000 jūrmylių eksploatacinių duomenų ir išmanios navigacijos sistemos, diegtos daugiau nei 1 500 laivų. Jūrinė aplinka DI sistemoms laikoma sudėtinga dėl greitai kintančių sąlygų, vėjo, srovių, bangavimo ir nuolat besikeičiančių kliūčių.

    Praktinis iššūkis čia yra ne tik sukurti funkcijas, bet ir užtikrinti, kad jos veiktų patikimai, būtų nuspėjamos ir neperkrautų naudotojo. Jei tai pavyksta, pramoginė laivyba gali perimti kryptį, matomą kituose sektoriuose: nuo „daugiau valdymo“ link „mažiau trinties“.

    Įmonė tikisi, kad artimiausiais metais laivų vertė bus vertinama ne vien pagal galią, dydį ar prabangą, bet ir pagal tai, kaip sumaniai laivas padeda kasdienėse situacijose. „MIRAVA“ pristatomas tikslas paprastas: daugiau laiko vandenyje skirti poilsiui ir patirčiai, o ne manevravimo stresui.

  • Mokslininkai įvardijo saugiausią šalį pasaulyje katastrofos atveju: bet yra svarbi išlyga

    Mokslininkai įvardijo saugiausią šalį pasaulyje katastrofos atveju: bet yra svarbi išlyga

    Branduolinio konflikto grėsmė, klimato kaita, pandemijos, kibernetinės atakos ir spartus DI vystymasis vis dažniau minimi kaip rizikos, galinčios sukelti plataus masto krizę. Mokslininkai sako, kad visiško prieglobsčio Žemėje nėra, tačiau kai kurios valstybės būtų atsparesnės už kitas.

    Moksliniame darbe, publikuotame žurnale „Global Challenges“, tyrėjai apžvelgė šimtus studijų ir ataskaitų apie vadinamąsias globalias katastrofines rizikas. Jie vertino, kurios šalys turėtų daugiau prielaidų išlaikyti esmines funkcijas ir apsaugoti gyventojus net itin sutrikus pasaulio sistemoms.

    Kodėl išskiriama Australija

    Tyrėjų vertinimu, dažniausiai kaip labiausiai atspari visam pagrindinių grėsmių spektrui minima Australija. Priežasčių derinys apima geografinę izoliaciją, didelę maisto gamybą, išteklius ir pramoninius pajėgumus, taip pat politinį stabilumą.

    Tačiau mokslininkai pabrėžia svarbią išlygą: net ir Australija nėra apsaugota nuo visų scenarijų. Šalis išlieka priklausoma nuo tarptautinės prekybos, ypač kalbant apie dalį degalų tiekimo grandinių, vaistus, medicinos priemones ir trąšas, be kurių mažėtų žemės ūkio našumas.

    „Nėra tokios vietos Žemėje, kuri būtų atspari visoms globalioms katastrofinėms rizikoms, tačiau Australija literatūroje minima dažniausiai“, – teigiama tyrime.

    Trys grėsmių kategorijos

    Autoriai globalias katastrofines rizikas sugrupavo į tris plačias kategorijas. Pirma – staigaus saulės šviesos sumažėjimo scenarijai, kai dėl didžiulių vulkaninių išsiveržimų, branduolinės žiemos ar didelio asteroido smūgio atmosferoje sumažėtų saulės spinduliuotė.

    Antra kategorija apima globalius infrastruktūros praradimus, kai sutriktų elektra, transportas, ryšiai, finansinės sistemos ir maisto tiekimas. Tokius sutrikimus galėtų sukelti stiprios geomagnetinės audros, plataus masto kibernetinės atakos, pandemijos ar aukštuminiai elektromagnetiniai impulsai.

    Trečia – globali katastrofinė biologinė rizika, apimanti ypač pavojingus biologinius įvykius, tiek natūralius, tiek sukeltus žmogaus. Tokie scenarijai galėtų lemti masines aukas ir ilgalaikį visuomenės funkcionavimo sutrikimą žemynų ar net pasaulio mastu.

    Kokios šalys dar minimos

    Po Australijos mokslinėje literatūroje kaip palyginti atsparios taip pat minimos Naujoji Zelandija, Japonija, Šveicarija ir Argentina. Vis dėlto kiekviena iš jų turi specifinių pažeidžiamumų: nuo pakrančių rizikų ir cunamių iki regioninių vulkaninių grėsmių ar priklausomybės nuo importo.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad atsparumą didina ne vien geografija. Didesnę tikimybę išlaikyti stabilumą turi demokratiškesnės, turtingesnės, mažesnės nelygybės valstybės, turinčios platesnę pramonės bazę, decentralizuotas sistemas ir galinčios apsirūpinti pagrindiniais ištekliais bent vidutiniu laikotarpiu.

    Galutinė išvada paprasta: svarbiausia yra pasirengimas ir rizikų mažinimas, o ne pasikliovimas vienu saugiu kampu pasaulyje. Mokslininkai pabrėžia, kad prevencija, kai ji įmanoma, visuomet veiksmingesnė nei bandymas prisitaikyti jau įvykus katastrofai.

  • „Waymo“ ruošiasi Vokietijos startui: Miunchene jau netrukus pasirodys robotaksi kolona

    „Waymo“ ruošiasi Vokietijos startui: Miunchene jau netrukus pasirodys robotaksi kolona

    „Waymo“ pranešė plečianti veiklą Europoje ir artimiausiomis savaitėmis pradėsianti bandomuosius važiavimus Vokietijoje. Pirmuoju miestu pasirinktas Miunchenas, kur gatvėse pasirodys bendrovės automobiliai, skirti technologijai ir maršrutams parengti.

    Nors tai bus vadinama robotaksi programos pradžia, realybėje automobiliai iš pradžių nevažiuos savarankiškai. Juos valdys specialiai apmokyti bendrovės darbuotojai, o pagrindinis tikslas bus sudaryti itin detalius žemėlapius ir surinkti duomenis apie vietos eismo ypatumus.

    „Miunchenas yra pasaulinio lygio mobilumo ir inžinerijos centras, o buvimas šio miesto dalimi mums yra svarbus plėtros žingsnis“, – sakė „Waymo“ vadovė Tekedra Mawakana.

    Vokietijos transporto politikos atstovai taip pat viešai signalizuoja palankumą autonominiam transportui, pabrėždami, kad šalyje kuriamas tam palankus reguliavimas. Vis dėlto komercinių, už keliones mokančių keleivių vežimo paslauga Vokietijoje planuojama tik 2027 metų pabaigoje, jei bandymai ir derinimai vyks pagal planą.

    Kodėl pasirinktas Miunchenas

    Miunchenas „Waymo“ bus reikšmingas testas dėl intensyvaus viešojo transporto, gausaus pėsčiųjų ir dviratininkų srauto bei kitokio eismo organizavimo nei daugelyje JAV miestų. Tokiose sąlygose autonominė sistema turi ne tik atpažinti dalyvius, bet ir numatyti jų elgseną, ypač sankryžose ir tankiuose centruose.

    Vokietijoje papildomai svarbūs ir sezoniniai veiksniai: žiemą pasitaikantis sniegas, prastesnis matomumas, kelio ženklinimo uždengimas. Tokie scenarijai autonominio vairavimo sistemoms yra vieni sudėtingiausių, todėl pradinėje fazėje duomenų rinkimas ir žemėlapių tikslinimas tampa kritiškai svarbūs.

    Europa ir robotaksi varžybos

    „Waymo“ jau turi komercinės robotaksi patirties JAV, kur paslauga veikia keliuose didmiesčiuose. Tačiau Europa laikoma kitokiu iššūkiu dėl griežtesnių reikalavimų saugai, duomenų apsaugai ir atsakomybės paskirstymui, kai transporto priemonė juda savarankiškai.

    Ši plėtra vyksta tuo metu, kai autonominio transporto rinka spartėja, o konkurencija auga. Gamintojai ir technologijų bendrovės investuoja į DI valdomą aplinkos suvokimą, jutiklių sintezę ir saugos procedūras, o miestai vis dažniau reikalauja aiškių įrodymų, kad technologija realiomis sąlygomis yra patikimesnė už žmogų vairuotoją.

    Kada Vokietijoje bus galima važiuoti

    Iki pilnavertės paslaugos starto Miunchene laukiama kelių etapų: nuo žemėlapių sudarymo ir bandymų su saugos vairuotojais iki leidimų bei veiklos modelio suderinimo su vietos institucijomis. Tik tuomet galėtų prasidėti riboto masto autonominiai važiavimai, o po jų ir komercinė veikla.

    Kol kas tai signalas, kad Vokietija tampa viena pagrindinių „Waymo“ stotelių Europoje. Galutinis sėkmės matas bus ne vien technologiniai rezultatai, bet ir tai, ar paslauga pelnys gyventojų pasitikėjimą, ypač mieste, kuriame viešasis transportas ir aktyvus judumas jau dabar užima didelę kasdienio susisiekimo dalį.

  • DI ir Ukrainos rinka kilstelėjo „Grupa Pracuj“ rezultatus: 2026 metų antrą ketvirtį pelnas šoktelėjo 20 proc.

    Lenkijos darbo skelbimų ir personalo technologijų grupė „Grupa Pracuj“ 2026 metų antrą ketvirtį augino pajamas ir pelną, o tam daugiausia įtakos turėjo DI sprendimų diegimas bei Ukrainos rinkos plėtra. Bendrovė pranešė, kad konsoliduotos pajamos viršijo 216 mln. zlotų, tai yra apie 50 mln. eurų, arba 6 proc. daugiau nei prieš metus.

    Pagrindinis augimo variklis buvo didesnės pajamos iš atrankų portalų Lenkijoje ir Ukrainoje: jos augo 10 proc. per metus. Tuo metu konsoliduotas grynasis pelnas siekė 67 mln. zlotų, arba apie 15 mln. eurų, ir buvo 20 proc. didesnis nei prieš metus.

    DI sprendimai keičia atranką

    Bendrovė nurodo, kad DI diegimas jau matomas ne tik produktuose, bet ir kaštų bei efektyvumo eilutėse. Pakoreguota EBITDA 2026 metų antrą ketvirtį sudarė 103 mln. zlotų, arba apie 24 mln. eurų, ir augo 12 proc. per metus, o vienas svarbiausių veiksnių buvo operacinio sverto efektas ir griežtesnė sąnaudų kontrolė.

    „DI išlieka pagrindinis mūsų strategijos akseleratorius ir vis aiškiau atsispindi finansiniuose rezultatuose“, – sakė „Grupa Pracuj“ vadovas Przemysławas Gacekas.

    Pasak bendrovės, DI sprendimai didina darbo skelbimų ir kandidatų atitikimo tikslumą, skatina kandidatų įsitraukimą ir leidžia pasiūlyti daugiau vertės darbdaviams. Taip pat pabrėžiama, kad vidinės kompetencijos leidžia naujoves diegti greičiau ir be reikšmingo investicijų šuolio.

    Lenkija išlieka pagrindinis ramstis

    Lenkija ir toliau yra svarbiausia „Grupa Pracuj“ rinka pagal pajamas ir pelningumą. Antrą ketvirtį pajamos Lenkijoje didėjo iki 157,9 mln. zlotų, arba apie 37 mln. eurų, tai yra 9 proc. daugiau nei prieš metus, o šio segmento pakoreguota EBITDA siekė 89,2 mln. zlotų, arba apie 21 mln. eurų, ir augo 14 proc.

    Bendrovė augimą sieja su paklausa skirtinguose įdarbinimo segmentuose ir užsimena apie atsargius atsigavimo signalus IT specialistų samdoje. Kartu plečiamas ir HR programinės įrangos verslas, kai sprendimai įmonėms teikiami prenumeratos principu.

    Ukraina auga net karo sąlygomis

    Ukraina, nepaisant tebesitęsiančio karo, išlieka sparčiausiai auganti grupės rinka. 2026 metų antrą ketvirtį pajamos Ukrainoje didėjo iki 18,6 mln. zlotų, arba apie 4 mln. eurų, tai yra 19 proc. daugiau nei prieš metus.

    Dar ryškiau augo pelningumas: pakoreguota EBITDA šiame segmente antrą ketvirtį viršijo 5,4 mln. zlotų, arba apie 1 mln. eurų, ir buvo maždaug 50 proc. didesnė nei prieš metus. Bendrovė nurodo, kad rezultatą labiausiai stūmė kainodara, o vidutinė atrankų projektų kaina per pirmą pusmetį vietos valiuta augo 45 proc.

    „Ukraina šiandien yra sparčiausiai auganti grupės rinka, o mūsų verslas ten atrodo labai tvirtai: auga ir pajamos, ir pelningumas“, – sakė „Grupa Pracuj“ valdybos narys Rafałas Nachyna.

    Įmonė taip pat akcentuoja freemium modelį, kuriuo dalis skelbimų publikuojama nemokamai, siekiant išlaikyti platų darbdavių ratą ir vėliau jį nuosekliai konvertuoti į mokamus produktus. Antrą ketvirtį Robota.ua platformoje fiksuota 344 tūkst. atrankų projektų, tai yra 2 proc. mažiau nei prieš metus, o mokamų projektų skaičius sudarė 132 tūkst. ir buvo 8 proc. mažesnis.

    Viso 2026 metų pirmą pusmetį „Grupa Pracuj“ pajamos siekė 425,5 mln. zlotų, arba apie 99 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė 130,8 mln. zlotų, arba apie 30 mln. eurų. Bendrovės teigimu, tolimesnį augimą turėtų palaikyti produktų plėtra ir nuoseklus DI pritaikymas atrankoje bei vidiniuose procesuose.

  • „Apple“ ruošia iPhone 18 Pro ir Max: bazinio modelio gali nebūti, o kainos šoktels

    „Apple“ ruošia iPhone 18 Pro ir Max: bazinio modelio gali nebūti, o kainos šoktels

    Kas keičiasi „Apple“ strategijoje?

    Artėjant tradicinei rudens „Apple“ produktų konferencijai daugiausia dėmesio krypsta į iPhone 18 Pro ir iPhone 18 Pro Max. Pastarųjų mėnesių nutekėjimai ir analitikų prognozės rodo, kad šiemet įmonė gali pakeisti pristatymų ritmą.

    Didžiausia intriga – galimas sprendimas iš pradžių pristatyti brangesnius modelius, o bazinį iPhone 18 atidėti vėlesniam laikui. Tokia taktika dažniausiai siejama su bandymu geriau atskirti „Pro“ seriją ir sumažinti situacijas, kai pigesnis modelis atitraukia pirkėjus nuo didesnės maržos įrenginių.

    Dizainas ir kameros: evoliucija, ne revoliucija

    Laukiama, kad iPhone 18 Pro ir iPhone 18 Pro Max išlaikys panašią konstrukcijos kryptį kaip ankstesnė karta, o didelių dizaino lūžių šiemet gali nebūti. Dažniau minimi mažesni ergonomikos patobulinimai ir nauji korpuso spalvų variantai.

    Kamerų bloke, kaip prognozuojama, išliks trijų objektyvų sistema, o greta jos – LiDAR jutiklis, LED blykstė ir mikrofonas. Didesnė naujovė gali būti pagrindinis objektyvas su kintama diafragma, leidžiančia lanksčiau valdyti šviesos kiekį ir gerinti kadrus prastesniame apšvietime.

    Gamintojai, naudojantys „Android“, kintamos diafragmos idėją išbandė anksčiau, tačiau „Apple“ įprastai siekia ją pritaikyti taip, kad naudotojui tai veiktų paprastai ir nuspėjamai. Tikėtina, kad papildomą kokybės šuolį lems ir programinės įrangos patobulinimai, ypač fotografijos apdorojime bei vaizdo stabilizavime.

    Naujas lustas, daugiau atminties ir baterijos klausimas

    Po korpusu siejamas naujas „Apple“ procesorius, dažnai įvardijamas kaip A20 Pro, kurio gamyba gali remtis pažangesniu technologiniu procesu. Tokie perėjimai paprastai reiškia geresnį našumo ir energijos efektyvumo santykį, o tai ypač svarbu DI funkcijoms ir vaizdo apdorojimui telefone.

    Taip pat aptariamas didesnis operatyviosios atminties kiekis, kuris būtų naudingas tiek kelių užduočių vykdymui, tiek sudėtingesnėms DI galimybėms įrenginyje. Kartu sklando kalbos apie talpesnes baterijas, ypač „Max“ modelyje, o tai galėtų reikšti ilgesnį realų veikimo laiką.

    Net ir turint didesnę bateriją, galutinį rezultatą dažnai lemia programinės įrangos optimizacijos. Naujesnės „iOS“ versijos paprastai tobulina energijos valdymą, todėl net ir santykinai mažesnės talpos baterijos gali užtikrinti konkurencingą ištvermę.

    Kainos: brangesnė gamyba gali smogti pirkėjams

    Didžiausia rizika pirkėjams – galimas kainų augimas. Brangstant komponentams, ypač pažangiems lustams ir atminties moduliams, telefonų savikaina kyla, o tai dažnai persikelia į galutinę kainą.

    Rinkoje svarstoma, kad kainų didinimas galėtų būti apčiuopiamas, tačiau tikslios sumos iki oficialaus pristatymo išlieka spėlionėmis. Europoje galutinę kainą papildomai veikia mokesčiai, logistikos kaštai ir valiutų svyravimai, todėl skirtingose rinkose pokytis gali būti nevienodas.

    Kol „Apple“ neatskleidė oficialių planų, šią informaciją reikėtų vertinti kaip išankstines prognozes. Aiškumas dėl modelių sudėties, techninių specifikacijų ir kainų paaiškės tik per oficialų pristatymą.

  • „Solinide Photonics“ pritraukė 4 mln. eurų: fotoniniai lustai žada efektyvesnius DI duomenų centrus

    „Solinide Photonics“ pritraukė 4 mln. eurų: fotoniniai lustai žada efektyvesnius DI duomenų centrus

    Švedijos „deeptech“ bendrovė „Solinide Photonics“ pritraukė 4 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kuri bus skirta jos silicio nitrido fotoninių integruotų grandynų komercializavimui ir pasirengimui gamybai didesniu mastu. Investicijų raundui kartu vadovavo „Navigare Ventures“ ir „PSV Hafnium“, prisidėjo ir „Chalmers Ventures“, „Turbine Capital“, „Norrsken Evolve“ bei „Almi Greentech Fund“.

    Įmonė yra atsiskyrusi nuo Chalmerso technologijos universiteto ir kuria fotoninius lustus bei vadinamąją mikrošukų (microcomb) technologiją optiniams sujungimams. Ši kryptis sprendžia problemą, kuri sparčiai auga plečiantis DI infrastruktūrai: tarp procesorių ir kitos skaičiavimo įrangos reikia perkelti vis daugiau duomenų, bet energijos sąnaudos negali didėti tokiu pat tempu.

    Kas keičiasi duomenų centruose?

    Didelio našumo DI sistemos remiasi itin didele duomenų apykaita tarp skaičiavimo mazgų, todėl duomenų centruose didėja poreikis didelės spartos ir mažos delsos ryšiams. Tradiciniai optiniai sprendimai dažnai naudoja kelis atskirus lazerius skirtingiems šviesos bangos ilgiams, o tai reiškia didesnį energijos vartojimą, kainą ir fizinį sudėtingumą.

    „Solinide Photonics“ teigia, kad jų sprendimas leidžia kelių lazerių funkciją perkelti į vieną lustą, kuris vienu metu generuoja dešimtis tikslių šviesos bangos ilgių. Tokie daugiajuosčiai šaltiniai leidžia per vieną optinį pluoštą perduoti daugiau duomenų, mažinant optinių jungčių energijos poreikį ir užimamą vietą.

    Ką jau pavyko parodyti?

    Pasak bendrovės, mikrošukų technologija jau pasiekė našumą, reikalingą duomenų centrų ryšiams, ir buvo integruota į stovo tipo (rack-mounted) sistemą. Kitas etapas – perėjimas nuo demonstracinių rezultatų prie komercinio pasirengimo ir diegimo realiose aplinkose.

    „„Solinide“ parodė, kad mūsų mikrošukų technologija gali pasiekti duomenų centrų ryšiams reikalingą našumą ir būti integruota į stovo tipo produktą. Dabar pagrindinis prioritetas – komercinis pasirengimas, pristatymas ir diegimas realiomis sąlygomis, produktų naujienomis ketiname pasidalinti labai greitai“, – sakė „Solinide Photonics“ vadovas Marcello Girardo.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Gautos lėšos bus skirtos inžinerinės ir komercinės komandų plėtrai, vidinių prototipavimo pajėgumų stiprinimui ir pasirengimui gamybai Europoje. Bendrovė taip pat planuoja gilinti bendradarbiavimą su strateginiais pramonės partneriais, kad technologija greičiau pasiektų rinką.

    Fotoninių lustų ir mikrošukų sprendimai laikomi perspektyviais ne tik DI duomenų centrams, bet ir telekomunikacijoms bei kitoms sritims, kur reikia didelės talpos optinių ryšių. Rinkoje augant energijos efektyvumo reikalavimams, tokios technologijos gali tapti svarbia grandimi mažinant infrastruktūros sąnaudas, neaukojant spartumo.