Tag: DI

  • „Samsung“ pelnas šovė 783 proc.: DI lustų bumas kelia ir TSMC, skaičiai pribloškia

    „Samsung“ pelnas šovė 783 proc.: DI lustų bumas kelia ir TSMC, skaičiai pribloškia

    „Samsung Electronics“ paskelbė preliminarius 2026 metų trečiojo ketvirčio rezultatus, kurie atkreipė viso puslaidininkių sektoriaus dėmesį. Bendrovė nurodė, kad veiklos pelnas per metus išaugo 782,5 proc. ir pasiekė apie 71,5 mlrd. eurų.

    Tokia dinamika siejama su DI infrastruktūros bumu, kai duomenų centrai sparčiai didina investicijas į skaičiavimo galią. Ši paklausa ypač stipriai veikia atminties lustų segmentą, kuriame „Samsung“ yra viena didžiausių pasaulio žaidėjų.

    Kas tempia pelną į viršų

    Bendrovės duomenimis, ketvirčio pajamos sudarė apie 129,9 mlrd. eurų, o veiklos marža artėjo prie 55 proc. „Samsung“ šįkart nepateikė suskaidymo pagal padalinius, išsamesnius skaičius žada paskelbti spalio 29 dieną.

    Rinka pagrindinę priežastį mato didėjančioje didelės spartos atminties HBM paklausoje. HBM lustai naudojami kartu su DI spartintuvais, nes leidžia itin sparčiai tiekti duomenis skaičiavimo procesoriams, o tai tiesiogiai didina DI modelių mokymo ir veikimo našumą.

    Be HBM, kainas aukštyn stumia ir įtempta DRAM bei NAND pasiūla, kuri laiką po ankstesnio nuosmukio normalizuojama atsargiai. Dėl to atminties rinkoje susidaro situacija, kai paklausa auga greičiau nei gamybos pajėgumai.

    Investuotojai klausia: kiek tai tęsis?

    Nors rezultatai įspūdingi, „Samsung“ akcijos po prekybos Seule sesijos pigo, investuotojams fiksuojant pelnus. Rinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar atminties kainų ir DI duomenų centrų investicijų ciklas išliks toks pat intensyvus ir 2027 metais.

    Analitikų vertinimu, svarbiausias rizikos veiksnys yra galimas didžiųjų debesijos tiekėjų investicijų tempo sulėtėjimas, jei DI paslaugų monetizacija neatitiktų išlaidų augimo. Kita rizika yra pasiūlos šuolis, jeigu keli gamintojai vienu metu reikšmingai padidintų HBM ir kitų atminties produktų gamybą.

    TSMC taip pat fiksuoja rekordus

    Tuo metu „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ pranešė apie rekordinį ketvirtį pagal pajamas, kurias pakėlė pažangiausių lustų gamybos paklausa. Bendrovė skelbė, kad 2026 metų rugsėjo pajamos per metus ūgtelėjo 54,6 proc. ir siekė apie 14 mlrd. eurų.

    Iš mėnesinių rodiklių apskaičiuota, kad trečiojo ketvirčio pajamos pasiekė apie 41,8 mlrd. eurų, tai yra maždaug 51 proc. daugiau nei prieš metus. „TSMC“ yra pagrindinis pažangiausių gamybos technologijų tiekėjas daugeliui klientų, tarp jų ir „Nvidia“ bei „Apple“.

    Artimiausios savaitės rinkai bus svarbios dėl prognozių ir paklausos vertinimų: „TSMC“ pilnus ketvirčio rezultatus ir gaires turi pateikti spalio 15 dieną. „Samsung“ išsamią ataskaitą skelbs spalio 29 dieną, o papildomų signalų apie DI lustų ciklo tvarumą investuotojai lauks ir iš „Nvidia“ rezultatų.

  • Prancūzijos fintech „Cleavr“ pritraukė 8 mln. eurų: DI spartins sąskaitų apmokėjimą Europoje

    Prancūzijos fintech „Cleavr“ pritraukė 8 mln. eurų: DI spartins sąskaitų apmokėjimą Europoje

    Prancūzijos fintech „Cleavr“ pritraukė 8 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kad išplėstų skolų iš pirkėjų administravimo ir gautinų sumų automatizavimo sprendimą Europoje. Raundui vadovavo „Varsity“, prisijungė ankstesni investuotojai „Kima Ventures“ ir „Better Angle“, taip pat „Portfolio Ventures“, „Kerala“ ir „Financière Saint James“.

    Naujas finansavimas gautas praėjus maždaug šešiems mėnesiams po ankstesnio raundo, kai bendrovė buvo pritraukusi apie 1 mln. eurų produkto vystymui. Tokia dinamika rodo, kad investuotojai vis aktyviau remia sprendimus, kurie automatizuoja įmonių pinigų srautus ir mažina rankinio darbo dalį finansų skyriuose.

    „Cleavr“ platforma kuriama kaip DI pagrindu veikiantis įrankis, automatizuojantis neapmokėtų sąskaitų stebėjimą ir apmokėjimų surinkimą. Įmonė teigia, kad po sąskaitos išrašymo sistema nustato atsakingus kontaktus, planuoja priminimus ir seka pažadus apmokėti, o ginčus perduoda eskalavimui tada, kai prireikia žmogaus įsikišimo.

    Pasak bendrovės, klientams pavyksta vidutiniškai 37 proc. sumažinti DSO rodiklį, o per pirmąsias savaites surinkti daugiau lėšų. Taip pat nurodoma, kad komandos iki 80 proc. mažiau laiko skiria priminimams ir skolininkų „gaudymui“, nes didelė dalis veiksmų atliekama automatizuotai.

    „Skolų išieškojimas yra pasikartojantis ir mažai motyvuojantis darbas, kurio niekas nenori daryti. Perdavus tai „Cleavr“, finansų komandos gali susitelkti į didesnę vertę kuriančias užduotis“, – sakė „Cleavr“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Baptiste Nassoy.

    „Cleavr“ teigimu, platforma jau naudojama įvairiuose sektoriuose ir veikia keliose Europos rinkose, apdorodama sąskaitas už kelių milijardų eurų sumas per metus. Bendrovė pabrėžia, kad sprendimas pritaikomas skirtingoms organizacijoms ir jų ERP sistemoms per kelias dienas, o diegimas orientuotas į greitą vertės sukūrimą be papildomų aktyvavimo mokesčių.

    „Tradicinio SaaS era baigėsi: anksčiau verslui tekdavo taikytis prie programinės įrangos. DI pagaliau leidžia pasiūlyti itin didelį personalizavimą mastu. „Cleavr“ prisitaiko prie kiekvienos organizacijos, ERP ir vidinių procesų per kelias dienas“, – teigė įkūrėjai Arthur Guérin ir Antoine Grenard.

    Gautas kapitalas bus skirtas produkto plėtrai, pardavimų komandos stiprinimui ir augimui visoje Europoje. Rinkos kontekstas palankus: didėjant palūkanų normų jautrumui ir kapitalo kainai, įmonės vis dažniau ieško būdų greičiau susigrąžinti pinigus už parduotas prekes ar paslaugas, o gautinų sumų automatizavimas tampa viena prioritetinių krypčių.

  • Afganistano žvaigždė Aryana Sayeed Europoje rengia tik moterims skirtus koncertus: koks jos tikslas

    Afganistano žvaigždė Aryana Sayeed Europoje rengia tik moterims skirtus koncertus: koks jos tikslas

    Viena ryškiausių Afganistano popmuzikos žvaigždžių Aryana Sayeed pradeda Europoje tik moterims skirtų koncertų turą. Dainininkė sako, kad tai sąmoningas sprendimas, kuriuo ji siekia sutelkti afganes diaspora ir priminti apie moterų teisių suvaržymus po Talibano sugrįžimo į valdžią.

    Iki 2021 metais įvykusio valdžios pasikeitimo Sayeed buvo matoma Afganistano pramogų pasaulio figūra, o taip pat garsėjo kaip moterų teisių balsas. Po Talibano perėmimo ji pasitraukė iš šalies ir nuo tada gyvena užsienyje, tęsdama tiek kūrybinę, tiek viešąją veiklą.

    Turą skiria moterų vienybei

    Dainininkė pasakoja, kad idėją moterims skirtam turui brandino kelerius metus, stebėdama, kaip Afganistane griežtinami apribojimai moterų ir mergaičių kasdienybei. Jos teigimu, kai kurioms šeimoms tai reiškia ne tik uždarytas švietimo ir darbo duris, bet ir vis mažėjančias galimybes viešai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

    Pasak Sayeed, koncertai suplanuoti kaip saugi erdvė moterims, kuriose jos galėtų būti kartu, kalbėtis ir nepamiršti, kad už Afganistano ribų jų balsas vis dar girdimas. Turas startuoja Roterdame, vėliau numatyti pasirodymai Stokholme, Hamburge ir Vysbadene netoli Frankfurto.

    „Norėjau, kad tai būtų koncertai, kuriuose matytume moterų stiprybę ir vienybę, o kartu primintume apie neteisybę Afganistane“, – sakė Aryana Sayeed.

    Aktyvizmas iš užsienio ir ryšys su Afganistanu

    Atlikėja pabrėžia, kad būdama tremtyje jaučiasi galinti kalbėti laisviau, tačiau kartu pripažįsta atsiradusią distanciją nuo gimtosios šalies. Ji sako negalinti sugrįžti į Afganistaną ir ten viešai pasirodyti, todėl dalį pastangų perkelia į tarptautinę erdvę.

    Sayeed veikia per jos įkurtą organizaciją DEFAW, kurios veiklą sieja su paramos tinklu Afganistano moterims ir mergaitėms. Ji teigia reguliariai kalbanti su Afganistane gyvenančiomis moterimis nuotoliniu būdu ir girdinti istorijas apie prarastas mokymosi bei darbo galimybes, augantį beviltiškumo jausmą ir spaudimą anksti kurti šeimą.

    „Svarbiausia, ką kartoju, yra neprarasti vilties, net jei dabar atrodo labai tamsu“, – sakė dainininkė.

    Žinutė vyrams ir atsargus požiūris į DI

    Kalbėdama apie pokyčių galimybes, Sayeed akcentuoja, kad svarbus vaidmuo tenka ir vyrams. Jos teigimu, be vyrų paramos moterims bus sunku pasiekti lūžį, todėl ji ragina afganus tiek Afganistane, tiek emigracijoje viešai palaikyti savo artimųjų teises.

    Interviu ji palietė ir DI temą muzikoje. Sayeed skeptiškai vertina technologijas, kurios leidžia imituoti atlikėjų balsus ir vaizdus, ir sako bijanti, kad taip nyksta žmogiškas kūrybos pradas bei didėja piktnaudžiavimo rizika.

    Dainininkė tikina, kad jos kūryboje popmuzika persipina su tradiciniais motyvais, o reikšminga dainų dalis tiesiogiai skirta Afganistano moterų teisėms. Būtent šią kryptį ji vadina prasmingiausia, nes muzika, pasak jos, gali tapti ne tik pramoga, bet ir nuoseklia vieša pozicija.

  • Europa dominuoja inovacijų reitinge, bet rizikos kapitalo skaičiai atskleidžia kitą realybę

    Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos WIPO paskelbtas 2026 metų Pasaulinis inovacijų indeksas rodo, kad Europa išlaiko išskirtinę poziciją tarp lyderių. Net 6 iš 10 inovatyviausių pasaulio ekonomikų yra europinės, o tai paneigia dažną kritiką, jog žemynas negeba konkuruoti technologijų fronte.

    Reitinge šešiukę sudaro Šveicarija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Suomija ir Danija. Iškart už dešimtuko ribos rikiuojasi Vokietija, o toliau seka Prancūzija, Estija, Austrija ir Airija.

    Dar ryškesnis Europos svoris matomas išplėtus sąrašą: tarp 25 inovatyviausių ekonomikų Europa sudaro 14 pozicijų. WIPO taip pat fiksuoja, kad 2026 metų indekse 12 Europos valstybių pagerino savo vietą, nors bendras pasaulinis konkurencingumas išlieka itin įtemptas.

    Kur atsiveria finansavimo spraga

    Vis dėlto, lyderystė inovacijų reitinguose ne visada reiškia lyderystę kapitalo rinkose. WIPO skaičiuoja, kad 2026 metais Europa sudaro apie 9,9 proc. pasaulinės rizikos kapitalo sandorių vertės, vertinant pagal duomenis už pirmus du metų ketvirčius.

    Palyginimui, Šiaurės Amerika generuoja apie 72,6 proc., o Azija apie 15,9 proc. Šis kontrastas padeda suprasti, kodėl Europa, turėdama stiprias mokslo ir pramonės bazes, vis dar rečiau užaugina globalius technologijų milžinus.

    WIPO akcentuoja, kad pagrindinis iššūkis yra idėjų pavertimas sparčiai augančiomis įmonėmis, mastelio finansavimas ir produktyvumo didinimas. Kitaip tariant, žaliavos inovacijoms netrūksta, tačiau kelias nuo laboratorijos iki tarptautinės rinkos dažnai būna per lėtas ir per brangus.

    2025 metais pasaulinė rizikos kapitalo sandorių vertė, WIPO vertinimu, šoktelėjo apie 28 proc. ir pasiekė maždaug 454 mlrd. eurų. Tuo pat metu sandorių skaičius sumažėjo apie 1,4 proc., o tai reiškia ketvirtus metus iš eilės trunkantį sandorių kiekio kritimą.

    DI keičia kapitalo kryptį

    WIPO duomenys rodo ir dar vieną ryškią tendenciją: DI pritraukė apie 53 proc. visos 2025 metų rizikos kapitalo sandorių vertės. 2026 metų pirmąjį pusmetį ši dalis, WIPO vertinimu, išaugo iki maždaug 77 proc., todėl finansavimas vis labiau koncentruojasi keliuose sektoriuose ir keliuose regionuose.

    „DI atveria naujas technologines ribas visose mokslo srityse, o valdžios ir įmonių investicijos į tyrimus 2025 metais pasiekė rekordą. 2026 metų ataskaita rodo, kad nauja giliųjų mokslų startuolių karta paverčia proveržius produktais ir keičia gyvybės mokslus, kosmosą, robotiką bei švarią energiją“, – sakė WIPO generalinis direktorius Daren Tang.

    Europos fondų rinka tuo metu rodo atsparumą, tačiau mastelis vis dar kuklesnis nei JAV ar kai kuriose Azijos dalyse. Vien per 2026 metus viešai skelbtų Europos fondų paleidimų ir investuotojų įsipareigojimų suma, remiantis sektoriaus apžvalgomis, siekė apie 9,6 mlrd. eurų, o dalis strategijų aiškiai nukreiptos į giliąsias technologijas ir DI.

    Giliųjų mokslų banga ir Europos šansai

    WIPO 2026 metų ataskaitoje išskiriama giliųjų mokslų kryptis apima daugiau nei 30 000 startuolių, įkurtų nuo 2000 metų tokiose srityse kaip puslaidininkiai, robotika, kvantinė kompiuterija, gyvybės mokslai, kosmosas ir pažangios medžiagos. Palyginti su 2010 metais, jų skaičius išaugo apie 9,5 karto.

    WIPO skaičiuoja, kad giliųjų mokslų įmonių vertė 2025 metais siekė apie 6,7 trln. eurų, o per metus augo apie 23 proc. 2025 metais ši kategorija pritraukė apie 108 mlrd. eurų rizikos kapitalo, o be itin didelių raundų ji sudarė apie 36,5 proc. pasaulinio finansavimo.

    Europa šioje srityje turi aiškių pranašumų: Jungtinė Karalystė, WIPO duomenimis, yra trečia pasaulyje pagal giliųjų mokslų startuolių skaičių. Estija išsiskiria augimo tempu, nes 2020–2025 metais giliųjų mokslų startuolių skaičius joje, WIPO vertinimu, šoktelėjo 313 proc.

    Miesto ir universitetų lygiu Europa taip pat atrodo konkurencinga: Kembridžas ir Oksfordas patenka tarp pasaulio lyderių pagal inovacijų intensyvumą, o Londonas ir Paryžius išlieka vieni stipriausių didmiesčių klasterių. Tačiau lemiamas klausimas išlieka tas pats: ar Europa sugebės užtikrinti pakankamą mastelio finansavimą ir greitesnius kelius į pasaulines rinkas.

    2026 metų indeksas todėl pasakoja dvi istorijas vienu metu. Europa išlieka viena stipriausių vietų kurti naujas žinias, tačiau rizikos kapitalo srautai rodo, kad didžiausias išbandymas prasideda tada, kai inovaciją reikia paversti pasauliniu verslu.

  • Europos startuolių finansavimo apžvalga: didžiausi savaitės sandoriai nuo rugsėjo 28 iki spalio 2 dienos

    Europos startuolių rinka savaitę nuo rugsėjo 28 iki spalio 2 dienos išliko aktyvi, nors investuotojai ir toliau akcentuoja kapitalo kainą, aiškų pajamų kelią bei tvarią verslo ekonomiką. Viešai skelbiamuose pranešimuose dominavo vėlesnių etapų investicijos ir tiksliniai raundai, skirti produktų komercializacijai, o ne vien augimui bet kokia kaina.

    Šios savaitės vaizdas atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją: finansavimas vis dažniau koncentruojasi į kelias sritis, kuriose matomas greitesnis atsiperkamumas. Daugiausia dėmesio sulaukė sveikatos technologijos, finansinių paslaugų skaitmenizavimas ir verslui skirtos programinės įrangos sprendimai, įskaitant DI pagrįstą automatizaciją.

    Kas lemia investuotojų sprendimus

    Rinkoje ryškėja griežtesnė atranka: investuotojai dažniau reikalauja įrodytos paklausos, augančių pasikartojančių pajamų ir aiškaus kelio iki pelningumo. Dėl to net ir perspektyvūs startuoliai dažniau renkasi mažesnius, bet dažnesnius raundus, o vertinimai paprastai pagrindžiami veiklos rodikliais, o ne ateities pažadais.

    Įprasta praktika tampa ir mišrūs sandoriai, kai kapitalas papildomas skolintomis priemonėmis arba struktūruojamas etapais pagal pasiektus tikslus. Tai leidžia sumažinti riziką abiem pusėms, o startuoliams suteikia laiko įrodyti produkto tinkamumą rinkai bei stabilizuoti pinigų srautus.

    DI, sveikatos ir fintech kryptys

    DI šiandien dažniausiai vertinamas kaip našumo didinimo įrankis, o ne atskira mada, todėl finansavimą lengviau pritraukia bendrovės, kurios gali parodyti aiškią grąžą klientui. Praktikoje tai reiškia automatizuotą apskaitą, klientų aptarnavimo ir pardavimų procesų optimizavimą, taip pat sukčiavimo prevenciją finansų sektoriuje.

    Sveikatos technologijų srityje investuotojus labiausiai domina sprendimai, kurie mažina diagnostikos ir gydymo kaštus arba gerina pacientų priežiūros efektyvumą. Tuo metu fintech startuoliai dažniau akcentuoja atitiktį reguliavimui, rizikos valdymą ir įmonių segmentą, kur sprendimų diegimas lėtesnis, bet pajamos stabilesnės.

    Ką tai reiškia Europos startuoliams

    Šios savaitės sandorių dinamika rodo, kad kapitalas Europoje tebėra pasiekiamas, tačiau jis brangesnis ir labiau orientuotas į kokybę. Startuoliams tai reiškia didesnį spaudimą skaidriai matuoti rezultatus, pagrįsti plėtros planus ir anksčiau pradėti galvoti apie pelningumą.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad aktyvesni bus fondai, investuojantys į aiškiai apibrėžtas vertikales, o bendro pobūdžio augimo strategijos trauksis. Tuo pačiu daugės sandorių, kuriuose lemiamą vaidmenį turės ne vien kapitalo dydis, bet ir investuotojo kompetencija bei gebėjimas atverti naujas rinkas.

  • ES planuoja prioritetą gaminiams iš Europos: Briuselyje verda įnirtingas lobizmas

    ES planuoja prioritetą gaminiams iš Europos: Briuselyje verda įnirtingas lobizmas

    Europos Komisijos planas viešuosiuose pirkimuose labiau remti Europoje pagamintus produktus sukėlė intensyvų spaudimą Briuselyje. Pagal svarstomą kryptį, vadinamą europiniu prioritetu, viešosios sutartys ir paramos schemos dažniau atitektų gamintojams, kurių grandinė reikšmingai susieta su Europa.

    Idėja grindžiama siekiu stiprinti Europos pramonės konkurencingumą JAV ir Kinijos atžvilgiu, mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo grandinių ir didinti ekonominį atsparumą. Tačiau kritikai perspėja, kad pernelyg griežtos taisyklės gali virsti protekcionizmu ir išprovokuoti atsakomąsias priemones.

    Komisijoje rengiamas Pramonės greitintuvo aktas, kuris turėtų apibrėžti, ką praktikoje reiškia pagaminta Europoje. Europos Sąjungos pareigūnų teigimu, dokumento pristatymas gali vėl nusikelti, nors jis buvo numatytas pateikti vasario 26 dieną.

    Kokiems sektoriams taikytų ribas?

    Į viešumą patekęs projekto variantas numato strateginius sektorius, kuriuose būtų taikomas europinis prioritetas. Tarp jų minimi chemijos pramonė, automobilių sektorius, dirbtinis intelektas ir kosmoso pramonė.

    Projekte taip pat įrašyti kilmės slenksčiai, kurie lemtų, ar produktas laikomas pakankamai europietišku. Pavyzdžiui, elektrinėms transporto priemonėms svarstomas 70 proc. kilmės kriterijus, aliuminiui – 25 proc., o plastikams, naudojamiems langams ir durims, – 30 proc.

    Tokios ribos reikštų, kad viešųjų pirkimų konkursuose svarbus taptų ne tik galutinis surinkimas, bet ir tiekimo grandinės dalis, sukurta Europoje. Dėl to ypač jautrus tampa klausimas, kaip būtų vertinamos komponentų kilmės šalys ir tarptautinių koncernų gamybinės grandinės.

    Šiaurės ir Baltijos šalių įspėjimai

    Šiaurės ir Baltijos valstybės kelia riziką, kad griežtas režimas gali atbaidyti investicijas ir susiaurinti prieigą prie pažangiausių technologijų, kurios dažnai kuriamos už Europos Sąjungos ribų. Jų argumentas paprastas: pramonė konkurencinga tik tada, kai turi galimybę greitai įsidiegti geriausias pasaulio inovacijas.

    Kita įtampa kyla Europos Komisijos viduje, nes už prekybą atsakingi padaliniai tradiciškai gina atviros rinkos principą. Būtent todėl dokumente vis dažniau svarstomas kompromisas, leidžiantis europinį prioritetą taikyti lanksčiau ir atverti jį bendraminčiams partneriams.

    Komisija taip pat vertina, ar sistema galėtų būti siejama su abipusiškumu, kai prie europinių konkursų priartinami tie, kurie suteikia panašias galimybes Europos įmonėms savo viešuosiuose pirkimuose. Tokia logika padėtų išvengti kaltinimų, kad Europa vienašališkai užveria duris.

    Jungtinės Karalystės nerimas

    Jungtinė Karalystė yra tarp partnerių, kurie skeptiškai vertina galimą Europos posūkį į protekcionizmą. Londono argumentas remiasi glaudžiais ekonominiais ryšiais, ypač automobilių pramonėje ir tiekimo grandinėse, kurios peržengia sienas.

    „Dabar ne tas metas ardyti tai, kas jau veikia“, – sakė vienas britų pareigūnas.

    Britų pusė pabrėžia, kad Europos Sąjunga išlieka didžiausia Jungtinės Karalystės automobilių eksporto rinka, o dalis Europos gamintojų automobilius gamina Jungtinėje Karalystėje. Taip pat akcentuojama, kad Londono kapitalo rinkos galėtų prisidėti prie investicijų pritraukimo, jei Europos Sąjunga nepasirinktų uždarumo.

    Tuo metu Prancūzija, ilgą laiką rėmusi pagaminta Europoje kryptį, teigia, kad idėja jau įgijo pakankamą politinį svorį ir diskusija persikėlė į įgyvendinimo detales. Už pramonę atsakingas Europos Sąjungos pareigūnas Stéphane’as Séjourné akcentuoja, kad tai reikštų reikšmingą Europos ekonominės doktrinos pokytį.

    Komisija siekia pateikti pasiūlymą iki Europos Vadovų Tarybos diskusijų dėl konkurencingumo, tačiau skirtingos valstybių narių ir partnerių pozicijos didina tikimybę, kad galutinis tekstas bus švelnesnis, nei norėtų griežčiausi šios idėjos šalininkai.

  • South Park kūrėjų pokštas Trumpui: serialas laikinai pervadinamas į South America prieš premjerą

    South Park kūrėjų pokštas Trumpui: serialas laikinai pervadinamas į South America prieš premjerą

    Kas įvyko?

    Animacinio satyrinio serialo South Park kūrėjai Trey Parkeris ir Mattas Stone’as paskelbė, kad prieš naują sezoną serialas laikinai bus pervadintas į South America. Šis žingsnis pristatomas kaip vieša ironija Donaldui Trumpui, pastaruoju metu aktyviai kalbančiam apie įvairių vietovardžių pervadinimą.

    Kūrėjų sprendimas sutampa su artėjančia naujo sezono premjera ir tapo dar vienu South Park bandymu reaguoti į politines aktualijas savo įprastu satyros stiliumi. Pats pervadinimas nėra teisinis ar oficialus, tai labiau rinkodarinė ir kūrybinė akcija, skirta atkreipti dėmesį.

    Pervadinimų banga ir popkultūros atsakas

    Publikacijoje teigiama, kad Donaldas Trumpas siejo savo viešą darbotvarkę su idėja pervadinti geografinius objektus, o šią temą sustiprino ir skaitmeninėje erdvėje plintantis turinys, įskaitant DI sugeneruotus vaizdus. South Park kūrėjai šią kryptį išnaudojo kaip progą pasiūlyti „paprastesnį“ sprendimą: jei viskas turi tapti „America“, tegul ir serialo pavadinimas prisiderina.

    South Park jau daugelį metų garsėja tuo, kad greitai reaguoja į JAV politines diskusijas ir nevengia aštresnio humoro. Dėl to kiekvienas jų viešas pareiškimas ar reklaminė kampanija dažnai tampa ne tik pramogų, bet ir platesnės politinės kultūros komentaru.

    Ką pasakė kūrėjai ir kur bus rodomas sezonas

    Pranešime spaudai Trey Parkeris ir Mattas Stone’as pareiškė, kad sprendimą įkvėpė „Apple“ ir „Google“ drąsa bei patriotizmas, todėl jie esą taip pat keičia pavadinimą. Tekste taip pat paminėta jų patronuojanti bendrovė „Paramount“, kuri pristatoma kaip šios kampanijos dalis.

    Naujasis sezonas, kuris įvardijamas kaip 29-asis, turėtų pasirodyti rugsėjo 16 dieną, o tarptautinei auditorijai jis bus prieinamas per „Paramount+“. Kūrėjų sugalvota akcija iš esmės veikia kaip reklaminis kabliukas prieš premjerą, kartu išlaikant serialui būdingą politinę satyrą.

    Ši istorija dar kartą primena, kaip popkultūra JAV tampa greitu atsaku į politines žinutes, o pavadinimų ir simbolių kova persikelia į platformas, socialinius tinklus ir pramogų industriją. South Park atvejis rodo, kad net paprasta formuluotė gali būti panaudota kaip taiklus komentaras apie valdžios komunikacijos stilių ir įvaizdžio politiką.

  • Genealogija iš namų: šios vietos padės greitai surasti protėvius ir sudėlioti giminės medį

    Genealogija iš namų: šios vietos padės greitai surasti protėvius ir sudėlioti giminės medį

    Kas buvo jūsų proseneliai, kur gyveno ir kuo vertėsi? Genealoginiai tyrimai vis dažniau prasideda ne archyve, o namuose ir internete, nes dalis dokumentų jau suskaitmeninti. Vis dėlto greičiausiai rezultatą pasieks tie, kurie derins šeimos pasakojimus, originalius įrašus ir oficialias duomenų bazes.

    Pirmas žingsnis paprastas: surinkite tai, ką šeima jau turi. Pravartu peržiūrėti gimimo, santuokos ir mirties liudijimus, senus pasus, karinės tarnybos dokumentus, diplomus, nekrologus, laiškus ir nuotraukas. Net trumpas užrašas kitoje nuotraukos pusėje gali nurodyti vietovę, pavardės rašybą ar giminystės ryšį.

    Lygiagrečiai verta pasikalbėti su vyresniais giminaičiais ir užsirašyti datas, vietas, mergautines pavardes, persikraustymus, tikėjimą ir profesijas. Tokie pasakojimai ne visada tikslūs, todėl juos geriausia laikyti nuorodomis, kur ieškoti toliau. Jei šeima sutinka, pokalbį galima įrašyti, kad vėliau nesusipainiotų detalės.

    Nuo metrikų iki archyvų

    Toliau dažniausiai vedama per metrikus: gimimo, santuokos ir mirties įrašus. Šiuolaikiniai civilinės būklės dokumentai saugomi civilinės metrikacijos įstaigose, o senesni dažnai perduodami valstybės archyvams. Praktikoje tai reiškia, kad ieškant ankstesnių kartų, gali tekti tikslintis, kurioje institucijoje yra konkretaus laikotarpio knygos.

    Dar senesnių pėdsakų dažnai ieškoma bažnytinėse knygose, todėl svarbu žinoti protėvių konfesiją ir parapiją. Istoriniai įrašai gali būti rašyti lotynų, rusų ar vokiečių kalbomis, tad pavardės ir vietovardžiai neretai pateikiami kita forma nei šiandien. Dėl to patikimiausia remtis ne vien indeksais, o peržiūrėti patį originalų įrašą.

    Kur ieškoti internete?

    Didelę dalį paieškų galima atlikti neišeinant iš namų. Lietuvos archyvų informacinės sistemos leidžia ieškoti fondų aprašų ir peržiūrėti dalį suskaitmenintų dokumentų, o tarptautinės genealogijos platformos padeda rasti įrašų iš kitų šalių ar emigracijos krypčių. Skaitmenizacija sparčiai plečiasi, tačiau vienos savivaldybės ar parapijos duomenys gali būti prieinami, o kitos dar tik laukiami.

    Naudojantis internetiniais įrankiais svarbu tikrinti tapatybę: vien pavardės sutapimo nepakanka. Padeda gimimo metai, tėvų vardai, gyvenamoji vieta, profesija ir kiti įrašuose pasitaikantys duomenys. Jei randate indeksą ar nuorodą į įrašą, vertingiausia peržiūrėti originalų dokumentą ir įsitikinti, kad detalės sutampa.

    Ne tik datos: kaip gyveno protėviai

    Kai pagrindinės metrikos jau surastos, verta plėsti vaizdą papildomais šaltiniais. Daug informacijos suteikia gyventojų surašymai, adresų ir registracijos dokumentai, mokyklų įrašai, notariniai aktai, teismų bylos ar karinė dokumentacija. Tokie šaltiniai leidžia pamatyti ne tik kada žmogus gimė ar susituokė, bet ir kur dirbo, kaip keitėsi jo gyvenamoji vieta bei šeimos sudėtis.

    Genealogijoje klaidos dažniausiai atsiranda dėl skubėjimo ir kelių panašiai vadinamų asmenų supainiojimo. Patikimiausias būdas to išvengti yra nuosekliai fiksuoti šaltinius, lyginti kelis dokumentus ir kiekvieną faktą paremti bent vienu originaliu įrašu. Tokia metodika leidžia sukurti tvirtą giminės medį ir išvengti populiariausių spąstų.

  • Ukraina kuria robotų armiją: Fedorovas žada proveržį ir net humanoidą kare per pusmetį

    Ukraina kuria robotų armiją: Fedorovas žada proveržį ir net humanoidą kare per pusmetį

    Ukraina plečia gynybos technologijų ambicijas ir pristato naują iniciatyvą, kurią viešai aptarė Mychailas Fedorovas per IT bendruomenės renginį Lvove. Projekto esmė – paspartinti robotikos sprendimų kūrimą, bandymus ir diegimą kariuomenėje, kad fronte kuo daugiau užduočių atliktų technika.

    Iniciatyva siejama su platesnėmis Ukrainos pastangomis pritraukti daugiau investicijų į gynybos technologijų sektorių. Planuojama skatinti naujų projektų startą, vykdyti prototipų bandymus kartu su kariuomene ir sparčiau pereiti nuo idėjos prie realaus panaudojimo lauke.

    Fedorovas akcentuoja, kad kritiškai svarbu kurti naujas tyrimų ir plėtros komandas bei didinti gamybos apimtis. Ukrainai to reikia tam, kad robotinės platformos būtų ne pavieniai eksperimentai, o nuosekliai gaminami ir tobulinami sprendimai, pritaikyti kovinėms sąlygoms.

    „Mums reikia daugiau komandų, daugiau bandymų su kariuomene ir greitesnio perėjimo prie gamybos“, – sakė Mychailas Fedorovas.

    Didžiausią dėmesį patraukė idėja apie humanoidinį robotą, kuris teoriškai galėtų veikti mūšio lauke be tiesioginio žmogaus dalyvavimo. Pasak Fedorovo, toks konceptas galėtų būti sukurtas per šešis mėnesius, o per metus esą pasiektų pajėgumus vykdyti agresyvesnes užduotis, tačiau kol kas tai išlieka krypties vizija, o ne patvirtintas planas su aiškiu įgyvendinimo grafiku.

    Praktiškesnė kryptis – antžeminės robotinės platformos, galinčios atlikti logistines ir inžinerines užduotis. Tarp galimų funkcijų įvardijamas amunicijos gabenimas, minavimas ir išminavimas, taip pat pozicijų apsauga, nes tokios užduotys dažnai kelia didžiausią riziką kariams.

    Robotika ir DI karo lauke sparčiai įgauna reikšmę, ypač kai abi pusės ieško būdų mažinti žmonių nuostolius ir didinti operacijų tikslumą. Ukraina, sukaupusi didelę dronų ir skaitmeninių sprendimų taikymo patirtį, bando šį modelį perkelti ir į antžemines robotines sistemas.

    Tokios iniciatyvos sėkmę lems ne tik idėjos, bet ir stabilus finansavimas, tiekimo grandinės bei masinės gamybos pajėgumai. Ne mažiau svarbūs bus ir bandymai realiomis sąlygomis, ryšio atsparumas elektroninei kovai, taip pat standartizuotas kariuomenės poreikių suformulavimas, kad kuriamos platformos spręstų konkrečias fronto problemas.

  • Baku savaitė kaip iš filmo: F1, saugumas ir milijardiniai sandoriai – kas slypi už šou

    Baku savaitė kaip iš filmo: F1, saugumas ir milijardiniai sandoriai – kas slypi už šou

    Baku savaitė, sutraukusi pasaulį

    Baku per kelias dienas sujungė kelis didžiausius tarptautinius renginius: „Formulės 1“ Azerbaidžano etapą, saugumo forumą ir tarptautinį investicijų forumą. Toks formatas miestui tapo ir įvaizdžio kampanija, ir realiu ekonomikos stimuliatoriumi turizmo, paslaugų bei logistikos sektoriams.

    Renginių ciklas kulminaciją pasiekė Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume, vykusiame Baku konferencijų centre. Forumo darbotvarkėje dominavo kapitalo pritraukimas, tiekimo grandinių atsparumas ir siekis stiprinti Pietų Kaukazo vaidmenį kaip jungiamąją grandį tarp Europos ir Azijos.

    Investuotojų dėmesys: nuo skaitmenizacijos iki atsinaujinančios energetikos

    Forume dalyvavusi Honkongo Mokslo ir technologijų universiteto profesorė Keyu Jin pabrėžė, kad renginių koncentracija Baku pritraukia sprendimų priėmėjus iš įvairių žemynų. Pasak jos, miestas išnaudoja progą pristatyti šalį ne tik kaip energijos tiekėją, bet ir kaip regioninį traukos centrą.

    Azerbaidžano ekonomikos ministras Mikayil Jabbarov akcentavo, kad ekonominiuose sprendimuose vis didesnę reikšmę turi partnerių patikimumas ir tiekimo grandinių tvarumas. Jis taip pat teigė, kad dalis užsienio bendrovių šalyje linkusios reinvestuoti uždirbtą pelną, o investicijų kryptys plečiamos nuo tradicinės energetikos iki atsinaujinančių išteklių.

    Tarp aptartų iniciatyvų išsiskyrė Susitarimo memorandumas su „Microsoft“, orientuotas į skaitmeninės ekonomikos plėtrą. Taip pat minėta partnerystė su Vietnamo ROX Group, apimanti statybos, plėtros ir energetikos projektų vertinimą, įskaitant didelio masto saulės ir vėjo elektrines.

    Sandoriai ir milijardai: ne vien nafta

    Per forumą skelbta ir apie susitarimus farmacijos, vakcinų gamybos bei žemės ūkio projektuose. Tarp jų buvo įvardyti susitarimai su Slovakijos „Saneca Pharmaceuticals“, Turkijos „VETAL“ ir Čekijos „AGROFERT“, taip pat vietiniais partneriais, siekiant plėsti gamybą ir maisto pramonės pajėgumus.

    Investicinėje darbotvarkėje atsirado ir tarptautinio kapitalo fondai: Azerbaidžano investicijų holdingas bei Omano investicijų institucija sutarė dėl dokumento, susijusio su tiesioginių investicijų fondu. Taip pat pristatytas trišalis susitarimas dėl vandens skaitiklių gamybos galimybių, kuriame dalyvauja SOCAR ir Jungtinių Arabų Emyratų technologijų bendrovė.

    Šie susitarimai plėtoja 2025 metais vykusio pirmojo forumo pagrindą, kai, viešai skelbta, pasirašytų investicinių susitarimų vertė viršijo 8 800 000 000 eurų. Reikšminga dalis, apie 6 100 000 000 eurų, buvo nukreipta į ne naftos sektorių, taip signalizuojant apie diversifikacijos prioritetą.

    Vidurinis koridorius ir DI: naujas regiono argumentas

    Vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajam Viduriniam koridoriui, kuris stiprinamas kaip alternatyvus prekybos ir logistikos maršrutas tarp Azijos ir Europos. Pasaulio bankas yra nurodęs, kad, investavus į infrastruktūrą ir efektyvumą, krovinių srautai šiuo maršrutu iki 2030 metų galėtų išaugti kelis kartus, o kelionės trukmė sutrumpėti.

    Uzbekistano investicijų, pramonės ir prekybos ministras Laziz Kudratov forume kalbėjo apie augantį prekių judėjimą per Azerbaidžaną ir siekį didinti dvišalę prekybą. Jo teigimu, per pastaruosius trejus metus krovinių gabenimas šiuo maršrutu išaugo daugiau nei dvigubai, o augimo tempas šių metų pirmąjį pusmetį išliko aukštas.

    Technologijų kryptį sustiprino ir DI tema. Verslo atstovai forume akcentavo, kad regiono patrauklumą gali didinti mokestinės paskatos, talentų ugdymas ir didesnis saugumo jausmas investuotojams, ypač kuriant inžinerijos bei skaitmeninių paslaugų centrus.

    F1 efektas ir kas laukia toliau

    „Formulės 1“ savaitgalis Baku pristatomas kaip vienas didžiausių metų renginių, stipriai išjudinantis apgyvendinimo, maitinimo ir miesto paslaugų sektorius. Šalia sporto šou vykstantys verslo forumai leidžia miestui pritraukti ne tik turistus, bet ir korporacijų delegacijas bei valstybinių institucijų atstovus.

    Savaitės pradžioje surengtame Baku saugumo forume dalyvavo aukšto rango atstovai iš daugiau nei 100 šalių, aptarę tarpvalstybinės infrastruktūros apsaugą ir naujas grėsmes. Po investicinių renginių Baku planuoja tęsti tarptautinį kalendorių gynybos paroda ADEX, kurioje paprastai daug dėmesio skiriama bepiločių sistemų ir elektroninės kovos sprendimams.

    Tokia renginių grandinė rodo Baku strategiją vienu metu kurti įvaizdį, pritraukti kapitalą ir išplėsti partnerystes. Tačiau investuotojams svarbiausia išlieka tai, ar skelbiami susitarimai virsta ilgalaikiais projektais, darbo vietomis ir tvariu augimu už energetikos sektoriaus ribų.