Tag: DI

  • DI ir Ukrainos rinka kilstelėjo „Grupa Pracuj“ rezultatus: 2026 metų antrą ketvirtį pelnas šoktelėjo 20 proc.

    Lenkijos darbo skelbimų ir personalo technologijų grupė „Grupa Pracuj“ 2026 metų antrą ketvirtį augino pajamas ir pelną, o tam daugiausia įtakos turėjo DI sprendimų diegimas bei Ukrainos rinkos plėtra. Bendrovė pranešė, kad konsoliduotos pajamos viršijo 216 mln. zlotų, tai yra apie 50 mln. eurų, arba 6 proc. daugiau nei prieš metus.

    Pagrindinis augimo variklis buvo didesnės pajamos iš atrankų portalų Lenkijoje ir Ukrainoje: jos augo 10 proc. per metus. Tuo metu konsoliduotas grynasis pelnas siekė 67 mln. zlotų, arba apie 15 mln. eurų, ir buvo 20 proc. didesnis nei prieš metus.

    DI sprendimai keičia atranką

    Bendrovė nurodo, kad DI diegimas jau matomas ne tik produktuose, bet ir kaštų bei efektyvumo eilutėse. Pakoreguota EBITDA 2026 metų antrą ketvirtį sudarė 103 mln. zlotų, arba apie 24 mln. eurų, ir augo 12 proc. per metus, o vienas svarbiausių veiksnių buvo operacinio sverto efektas ir griežtesnė sąnaudų kontrolė.

    „DI išlieka pagrindinis mūsų strategijos akseleratorius ir vis aiškiau atsispindi finansiniuose rezultatuose“, – sakė „Grupa Pracuj“ vadovas Przemysławas Gacekas.

    Pasak bendrovės, DI sprendimai didina darbo skelbimų ir kandidatų atitikimo tikslumą, skatina kandidatų įsitraukimą ir leidžia pasiūlyti daugiau vertės darbdaviams. Taip pat pabrėžiama, kad vidinės kompetencijos leidžia naujoves diegti greičiau ir be reikšmingo investicijų šuolio.

    Lenkija išlieka pagrindinis ramstis

    Lenkija ir toliau yra svarbiausia „Grupa Pracuj“ rinka pagal pajamas ir pelningumą. Antrą ketvirtį pajamos Lenkijoje didėjo iki 157,9 mln. zlotų, arba apie 37 mln. eurų, tai yra 9 proc. daugiau nei prieš metus, o šio segmento pakoreguota EBITDA siekė 89,2 mln. zlotų, arba apie 21 mln. eurų, ir augo 14 proc.

    Bendrovė augimą sieja su paklausa skirtinguose įdarbinimo segmentuose ir užsimena apie atsargius atsigavimo signalus IT specialistų samdoje. Kartu plečiamas ir HR programinės įrangos verslas, kai sprendimai įmonėms teikiami prenumeratos principu.

    Ukraina auga net karo sąlygomis

    Ukraina, nepaisant tebesitęsiančio karo, išlieka sparčiausiai auganti grupės rinka. 2026 metų antrą ketvirtį pajamos Ukrainoje didėjo iki 18,6 mln. zlotų, arba apie 4 mln. eurų, tai yra 19 proc. daugiau nei prieš metus.

    Dar ryškiau augo pelningumas: pakoreguota EBITDA šiame segmente antrą ketvirtį viršijo 5,4 mln. zlotų, arba apie 1 mln. eurų, ir buvo maždaug 50 proc. didesnė nei prieš metus. Bendrovė nurodo, kad rezultatą labiausiai stūmė kainodara, o vidutinė atrankų projektų kaina per pirmą pusmetį vietos valiuta augo 45 proc.

    „Ukraina šiandien yra sparčiausiai auganti grupės rinka, o mūsų verslas ten atrodo labai tvirtai: auga ir pajamos, ir pelningumas“, – sakė „Grupa Pracuj“ valdybos narys Rafałas Nachyna.

    Įmonė taip pat akcentuoja freemium modelį, kuriuo dalis skelbimų publikuojama nemokamai, siekiant išlaikyti platų darbdavių ratą ir vėliau jį nuosekliai konvertuoti į mokamus produktus. Antrą ketvirtį Robota.ua platformoje fiksuota 344 tūkst. atrankų projektų, tai yra 2 proc. mažiau nei prieš metus, o mokamų projektų skaičius sudarė 132 tūkst. ir buvo 8 proc. mažesnis.

    Viso 2026 metų pirmą pusmetį „Grupa Pracuj“ pajamos siekė 425,5 mln. zlotų, arba apie 99 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė 130,8 mln. zlotų, arba apie 30 mln. eurų. Bendrovės teigimu, tolimesnį augimą turėtų palaikyti produktų plėtra ir nuoseklus DI pritaikymas atrankoje bei vidiniuose procesuose.

  • „Apple“ ruošia iPhone 18 Pro ir Max: bazinio modelio gali nebūti, o kainos šoktels

    „Apple“ ruošia iPhone 18 Pro ir Max: bazinio modelio gali nebūti, o kainos šoktels

    Kas keičiasi „Apple“ strategijoje?

    Artėjant tradicinei rudens „Apple“ produktų konferencijai daugiausia dėmesio krypsta į iPhone 18 Pro ir iPhone 18 Pro Max. Pastarųjų mėnesių nutekėjimai ir analitikų prognozės rodo, kad šiemet įmonė gali pakeisti pristatymų ritmą.

    Didžiausia intriga – galimas sprendimas iš pradžių pristatyti brangesnius modelius, o bazinį iPhone 18 atidėti vėlesniam laikui. Tokia taktika dažniausiai siejama su bandymu geriau atskirti „Pro“ seriją ir sumažinti situacijas, kai pigesnis modelis atitraukia pirkėjus nuo didesnės maržos įrenginių.

    Dizainas ir kameros: evoliucija, ne revoliucija

    Laukiama, kad iPhone 18 Pro ir iPhone 18 Pro Max išlaikys panašią konstrukcijos kryptį kaip ankstesnė karta, o didelių dizaino lūžių šiemet gali nebūti. Dažniau minimi mažesni ergonomikos patobulinimai ir nauji korpuso spalvų variantai.

    Kamerų bloke, kaip prognozuojama, išliks trijų objektyvų sistema, o greta jos – LiDAR jutiklis, LED blykstė ir mikrofonas. Didesnė naujovė gali būti pagrindinis objektyvas su kintama diafragma, leidžiančia lanksčiau valdyti šviesos kiekį ir gerinti kadrus prastesniame apšvietime.

    Gamintojai, naudojantys „Android“, kintamos diafragmos idėją išbandė anksčiau, tačiau „Apple“ įprastai siekia ją pritaikyti taip, kad naudotojui tai veiktų paprastai ir nuspėjamai. Tikėtina, kad papildomą kokybės šuolį lems ir programinės įrangos patobulinimai, ypač fotografijos apdorojime bei vaizdo stabilizavime.

    Naujas lustas, daugiau atminties ir baterijos klausimas

    Po korpusu siejamas naujas „Apple“ procesorius, dažnai įvardijamas kaip A20 Pro, kurio gamyba gali remtis pažangesniu technologiniu procesu. Tokie perėjimai paprastai reiškia geresnį našumo ir energijos efektyvumo santykį, o tai ypač svarbu DI funkcijoms ir vaizdo apdorojimui telefone.

    Taip pat aptariamas didesnis operatyviosios atminties kiekis, kuris būtų naudingas tiek kelių užduočių vykdymui, tiek sudėtingesnėms DI galimybėms įrenginyje. Kartu sklando kalbos apie talpesnes baterijas, ypač „Max“ modelyje, o tai galėtų reikšti ilgesnį realų veikimo laiką.

    Net ir turint didesnę bateriją, galutinį rezultatą dažnai lemia programinės įrangos optimizacijos. Naujesnės „iOS“ versijos paprastai tobulina energijos valdymą, todėl net ir santykinai mažesnės talpos baterijos gali užtikrinti konkurencingą ištvermę.

    Kainos: brangesnė gamyba gali smogti pirkėjams

    Didžiausia rizika pirkėjams – galimas kainų augimas. Brangstant komponentams, ypač pažangiems lustams ir atminties moduliams, telefonų savikaina kyla, o tai dažnai persikelia į galutinę kainą.

    Rinkoje svarstoma, kad kainų didinimas galėtų būti apčiuopiamas, tačiau tikslios sumos iki oficialaus pristatymo išlieka spėlionėmis. Europoje galutinę kainą papildomai veikia mokesčiai, logistikos kaštai ir valiutų svyravimai, todėl skirtingose rinkose pokytis gali būti nevienodas.

    Kol „Apple“ neatskleidė oficialių planų, šią informaciją reikėtų vertinti kaip išankstines prognozes. Aiškumas dėl modelių sudėties, techninių specifikacijų ir kainų paaiškės tik per oficialų pristatymą.

  • „Solinide Photonics“ pritraukė 4 mln. eurų: fotoniniai lustai žada efektyvesnius DI duomenų centrus

    „Solinide Photonics“ pritraukė 4 mln. eurų: fotoniniai lustai žada efektyvesnius DI duomenų centrus

    Švedijos „deeptech“ bendrovė „Solinide Photonics“ pritraukė 4 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kuri bus skirta jos silicio nitrido fotoninių integruotų grandynų komercializavimui ir pasirengimui gamybai didesniu mastu. Investicijų raundui kartu vadovavo „Navigare Ventures“ ir „PSV Hafnium“, prisidėjo ir „Chalmers Ventures“, „Turbine Capital“, „Norrsken Evolve“ bei „Almi Greentech Fund“.

    Įmonė yra atsiskyrusi nuo Chalmerso technologijos universiteto ir kuria fotoninius lustus bei vadinamąją mikrošukų (microcomb) technologiją optiniams sujungimams. Ši kryptis sprendžia problemą, kuri sparčiai auga plečiantis DI infrastruktūrai: tarp procesorių ir kitos skaičiavimo įrangos reikia perkelti vis daugiau duomenų, bet energijos sąnaudos negali didėti tokiu pat tempu.

    Kas keičiasi duomenų centruose?

    Didelio našumo DI sistemos remiasi itin didele duomenų apykaita tarp skaičiavimo mazgų, todėl duomenų centruose didėja poreikis didelės spartos ir mažos delsos ryšiams. Tradiciniai optiniai sprendimai dažnai naudoja kelis atskirus lazerius skirtingiems šviesos bangos ilgiams, o tai reiškia didesnį energijos vartojimą, kainą ir fizinį sudėtingumą.

    „Solinide Photonics“ teigia, kad jų sprendimas leidžia kelių lazerių funkciją perkelti į vieną lustą, kuris vienu metu generuoja dešimtis tikslių šviesos bangos ilgių. Tokie daugiajuosčiai šaltiniai leidžia per vieną optinį pluoštą perduoti daugiau duomenų, mažinant optinių jungčių energijos poreikį ir užimamą vietą.

    Ką jau pavyko parodyti?

    Pasak bendrovės, mikrošukų technologija jau pasiekė našumą, reikalingą duomenų centrų ryšiams, ir buvo integruota į stovo tipo (rack-mounted) sistemą. Kitas etapas – perėjimas nuo demonstracinių rezultatų prie komercinio pasirengimo ir diegimo realiose aplinkose.

    „„Solinide“ parodė, kad mūsų mikrošukų technologija gali pasiekti duomenų centrų ryšiams reikalingą našumą ir būti integruota į stovo tipo produktą. Dabar pagrindinis prioritetas – komercinis pasirengimas, pristatymas ir diegimas realiomis sąlygomis, produktų naujienomis ketiname pasidalinti labai greitai“, – sakė „Solinide Photonics“ vadovas Marcello Girardo.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Gautos lėšos bus skirtos inžinerinės ir komercinės komandų plėtrai, vidinių prototipavimo pajėgumų stiprinimui ir pasirengimui gamybai Europoje. Bendrovė taip pat planuoja gilinti bendradarbiavimą su strateginiais pramonės partneriais, kad technologija greičiau pasiektų rinką.

    Fotoninių lustų ir mikrošukų sprendimai laikomi perspektyviais ne tik DI duomenų centrams, bet ir telekomunikacijoms bei kitoms sritims, kur reikia didelės talpos optinių ryšių. Rinkoje augant energijos efektyvumo reikalavimams, tokios technologijos gali tapti svarbia grandimi mažinant infrastruktūros sąnaudas, neaukojant spartumo.

  • Kalifornija atvėrė kelią autonominiams sunkvežimiams: „Aurora Innovation“ ir „Kodiak AI“ jau testuoja

    Kalifornija atvėrė kelią autonominiams sunkvežimiams: „Aurora Innovation“ ir „Kodiak AI“ jau testuoja

    Kalifornijoje panaikintas ilgai galiojęs apribojimas sunkiasvoriams autonominiams automobiliams, todėl į valstijos kelius jau išriedėjo pirmieji bandomieji savarankiškai važiuojantys vilkikai. Kalifornijos transporto priemonių departamentas (DMV) išdavė pirmuosius leidimus, leidžiančius tokias transporto priemones bandyti viešuose keliuose.

    Pirmosios leidimus gavo dvi bendrovės: „Aurora Innovation“ ir „Kodiak AI“. Pastaroji skelbia bandymus jau pradėjusi, o dalį maršrutų vykdanti netoli savo biuro Mountain View apylinkėse, kur lengviau užtikrinti techninę priežiūrą ir greitą reagavimą į incidentus.

    Naujos taisyklės, bet su sąlygomis

    Kalifornijos DMV šiemet atnaujino autonominių transporto priemonių bandymų taisykles ir panaikino draudimą sunkiasvorėms transporto priemonėms, sveriančioms daugiau nei apie 4 536 kilogramus. Kartu su pokyčiais atsirado ir aiškesnis kelias, kaip įmonės galėtų pereiti nuo bandymų prie platesnio diegimo, tačiau tam reikės papildomų procedūrų ir atitikties.

    Kol kas šios kategorijos bandymams Kalifornijoje būtinas saugos vairuotojas už vairo. Tai reiškia, kad technologija dar nėra laikoma pasirengusia visiškai savarankiškam važiavimui be žmogaus įsikišimo, o atsakomybė realiose situacijose išlieka žmogaus pusėje.

    Taisyklės taip pat riboja bandymų vietas: nurodoma nevykdyti testų keliuose, kuriuose leistinas greitis yra 25 mylios per valandą ar mažiau, nebent važiuojama tiesioginiu maršrutu tarp taškų. Tokie apribojimai labiau orientuoja bandymus į greitkelius ir tarpmiestinius koridorius, kur eismo scenarijai labiau nuspėjami.

    Kodėl tai svarbu logistikai?

    Autonominiai vilkikai laikomi viena perspektyviausių autonominio transporto krypčių, nes ilgos distancijos greitkeliuose sudaro palankesnes sąlygas automatizacijai nei tankiai apgyvendinti miestų centrai. Logistikos sektoriui tai aktualu ir dėl vairuotojų trūkumo, ir dėl siekio mažinti prastovas, gerinti maršrutų planavimą bei didinti saugumą.

    Iki šiol dalis autonominių sunkvežimių kūrėjų daugiau dėmesio skyrė valstijoms, kur reguliavimas paprastesnis, pavyzdžiui, Teksasui. „Aurora Innovation“ jau yra vystžiusi maršrutus keliuose JAV koridoriuose, todėl Kalifornijos sprendimas bendrovei reiškia galimybę aktyviau dirbti ir namų rinkoje.

    Kas laukia toliau?

    Leidimai testavimui nėra tas pats, kas komercinis naudojimas be žmogaus. Norint pereiti prie platesnių operacijų, įmonėms teks įrodyti sistemos patikimumą, suvaldyti rizikas, užtikrinti draudimą, incidentų ataskaitų teikimą ir kitus atitikties reikalavimus, kuriuos prižiūri DMV.

    Rinka tuo pat metu juda ir technologijų, ir reguliavimo kryptimi: autonominis vairavimas vis dažniau siejamas su DI sprendimais, kurie apdoroja didelius jutiklių duomenų srautus realiu laiku. Tačiau būtent sunkiasvoriame transporte bet kokia klaida kainuoja brangiau, todėl taisyklės išlieka konservatyvios, o diegimas greičiausiai vyks etapais.

  • Madrido ligoninė su DI ir 3D spauda sukūrė kaulo implantą: tai išgelbėjo koją nuo amputacijos

    Madrido ligoninė su DI ir 3D spauda sukūrė kaulo implantą: tai išgelbėjo koją nuo amputacijos

    Madrido Gregorio Marañón ligoninė pranešė sukūrusi ir sėkmingai implantavusi, kaip teigiama, pirmą pasaulyje individualiai pritaikytą metamaterialinį kaulo protezą. 38 metų pacientui, kuriam diagnozuota blauzdikaulio sarkoma, šis sprendimas leido išvengti kojos amputacijos ir išsaugoti kelio sąnarį.

    Implantas buvo sukurtas kartu su Madrido politechnikos universiteto inžinieriais. Sprendimo esmė – ne vientisa metalinė detalė, o 3D spausdinimu pagaminta titano struktūrų „tinklo“ architektūra, kuri imituoja natūralaus kaulo mechanines savybes ir apkrovų pasiskirstymą.

    Kaip veikia metamaterialinis implantas

    Skirtingai nei įprasti kaulo pakaitalai, ši konstrukcija atkuria kaului būdingą „porėtą“ vidinę sandarą: ją sudaro milimetrinio mastelio titano strypelių ir atramų sistema. Tokia geometrija leidžia tiksliau suderinti standumą, kad apkrovos būtų perduodamos panašiai kaip sveikame kaule.

    Gydytojai ir inžinieriai pabrėžia, kad toks pritaikymas gali padėti kaului augti ir geriau integruotis su implantu, o tai svarbu mažinant komplikacijų riziką po operacijos. Kadangi protezas gaminamas konkrečiam žmogui, operacijos planavimas tampa tikslesnis, o intervencijos trukmė, pasak kūrėjų, gali sumažėti beveik perpus.

    Skaitmeninis dvynys ir tikslus planavimas

    Paciento atvejis buvo sudėtingas: po infekcijos ir ryškaus kaulo tankio sumažėjimo koja nebegalėjo patikimai išlaikyti įprasto protezo. Todėl komanda pasirinko individualų kelią – pagal radiologinius tyrimus buvo sukurta skaitmeninė sveikos kojos kopija ir atliktos apkrovų simuliacijos.

    Modeliuojant buvo vertinama, ką blauzdikaulis patiria vaikštant, lipant laiptais ar suklupus. Remiantis šiais duomenimis suprojektuota protezo vidinė struktūra ir numatytos varžtų tvirtinimo vietos ten, kur kaulo kokybė geriausia, kad būtų pasiektas patikimesnis stabilumas.

    Ką rodo rezultatai ir kur tai gali nuvesti

    Ligoninė nurodo, kad praėjus metams po operacijos pacientas jau gali vaikščioti, nors iki tol beveik dvejus metus koja nebuvo apkraunama. Pasak kūrėjų, implantas sveria apie 300 gramų, o skaičiavimai rodo, kad jis turėtų atlaikyti daugiau nei 500 kilogramų apkrovą.

    Komanda teigia jau atlikusi dar vieną panašią procedūrą ir ruošianti individualius implantus kitoms anatominėms vietoms, įskaitant riešą ir krūtinkaulį. Tokia kryptis atspindi platesnę medicinos tendenciją: personalizuoti implantai, skaitmeninis planavimas, 3D gamyba ir DI pagrįstos simuliacijos vis dažniau naudojami siekiant tiksliau parinkti sprendimą konkrečiam pacientui.

    Ekspertai pabrėžia, kad nors rezultatai atrodo perspektyvūs, platesniam taikymui būtini tolesni klinikiniai stebėjimai, ilgesnio laikotarpio duomenys ir aiškūs saugumo bei patikimumo vertinimai. Vis dėlto atvejis Madride rodo, kad pažangios medžiagų inžinerijos idėjos iš aviacijos ir kosmoso sektoriaus vis sparčiau persikelia į sveikatos apsaugą.

  • „TSMC“ ir „Sony“ Japonijoje įlies milijardus: ką keis nauja pažangių jutiklių gamykla?

    „TSMC“ ir „Sony“ Japonijoje įlies milijardus: ką keis nauja pažangių jutiklių gamykla?

    Milijardinis sandoris Japonijoje

    „Sony“ ir Taivano lustų gamybos milžinė „TSMC“ planuoja apie 5,4 mlrd. eurų investiciją į bendrą projektą Japonijoje, skelbia „Nikkei“. Partneriai ketina plėtoti pažangių vaizdo jutiklių gamybą „Sony Semiconductor Solutions“ turimoje gamykloje Kumamoto prefektūroje.

    Pagal viešai aptariamą schemą, bendra įmonė turėtų priklausyti 60 proc. „Sony“ ir 40 proc. „TSMC“. Susitarimą dėl investicijos bendrovės esą planuoja galutinai suderinti per artimiausius mėnesius.

    Kada startuos gamyba ir kodėl tai svarbu

    Masinė gamyba galėtų prasidėti jau 2029 metais, nors tokio masto puslaidininkių projektams paprastai būdingas ilgas paruošiamasis ciklas. Į jį įeina įrangos užsakymas, švaros zonų įrengimas, tiekimo grandinių kvalifikavimas ir gamybos stabilizavimas.

    Vaizdo jutikliai yra viena svarbiausių šiuolaikinių įrenginių grandžių: jie lemia telefonų kamerų kokybę, o automobiliuose tampa esminiu komponentu pagalbos vairuotojui sistemoms. Augant DI naudojimui įrenginiuose, didėja poreikis jutikliams, gebantiems efektyviai apdoroti daugiau duomenų ir dirbti prastesnio apšvietimo sąlygomis.

    „Sony“ ir „TSMC“ vaidmenys rinkoje

    „Sony“ laikoma didžiausia vaizdo jutiklių gamintoja pasaulyje, o jos sprendimai plačiai naudojami išmaniuosiuose telefonuose ir automobilių pramonėje. Tuo metu „TSMC“ yra didžiausia pasaulyje pagal užsakymą gaminamų lustų gamintoja, kurios pajėgumai kritiškai svarbūs daugeliui technologijų bendrovių.

    „TSMC“ finansiniai rodikliai rodo spartų rinkos atsigavimą ir paklausos augimą. Bendrovė paskelbė, kad 2026 metų liepą grynosios pajamos siekė apie 12,6 mlrd. eurų, tai yra 5,6 proc. daugiau nei 2026 metų birželį ir 44,7 proc. daugiau nei prieš metus.

    Per 2026 metų sausio–liepos laikotarpį „TSMC“ pajamos sudarė apie 77,6 mlrd. eurų, arba 37,0 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Tokia dinamika siejama su pažangių lustų paklausa, kurią skatina duomenų centrai, spartėjanti įrenginių modernizacija ir DI sprendimų plėtra.

    Rinkos dalyviai šią investiciją vertina kaip platesnės tendencijos dalį, kai puslaidininkių gamyba ir kritiniai komponentai vis dažniau perkeliami arčiau galutinių gamintojų bei stiprinami regioniniai pajėgumai. Japonijai tai reikštų papildomą impulsą aukštos pridėtinės vertės gamybai, o „Sony“ ir „TSMC“ projektas galėtų tapti vienu svarbiausių vaizdo jutiklių grandinės plėtros etapų per artimiausią dešimtmetį.

  • JK lustų startuolis „Olix“ pritraukė 290 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    JK lustų startuolis „Olix“ pritraukė 290 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    Jungtinės Karalystės lustų startuolis „Olix“ pritraukė apie 290 mln. eurų B serijos investiciją, o bendrovės vertinimas pasiekė maždaug 3,1 mlrd. eurų. Įmonė teigia, kad pirmuosius produktus klientams planuoja pristatyti kitais metais.

    Naujas vertinimas reiškia daugiau nei tris kartus didesnę vertę, palyginti su ankstesniu etapu, kai bendrovė buvo vertinama apie 940 mln. eurų. Per pastaruosius mėnesius investuotojų apetitas lustų ir skaičiavimo infrastruktūros sprendimams išlieka itin didelis, ypač dėl augančių DI skaičiavimo poreikių.

    Kas investavo ir kas keičiasi vadovybėje

    Finansavimo etapui vadovavo Niujorko rizikos kapitalo fondas „Fundomo“, prisijungė lustų rinkos žaidėja Arm bei kiekybinės prekybos bendrovė Hudson River Trading. Investicijas didino ir ankstesni investuotojai, tarp jų ir Jungtinės Karalystės valdžios fondas, orientuotas į suverenių DI pajėgumų stiprinimą.

    Kartu paskelbti ir du reikšmingi paskyrimai. Finansų vadovu tapo buvęs „Wise“ finansų direktorius Mattas Briersas, o į valdybą prisijungė Stanfordo universiteto profesorius ir buvęs „Intel“ vadovas Nickas McKeownas.

    Kokią technologiją kuria „Olix“

    „Olix“ kuria optinį skaitmeninį procesorių su nauja atminties ir sujungimų architektūra, kuri, pasak bendrovės, suderinama su dabartiniais DI modeliais. Pagrindinis taikinys yra DI inferencijos užduotys, kai modeliai jau pritaikomi praktikoje ir generuoja atsakymus realiu laiku.

    Bendrovė tikina, kad dabartinis požiūris į DI inferencijos aparatinę įrangą artėja prie efektyvumo ribų, todėl rinkai reikės labiau specializuotų sprendimų. Tai platesnė tendencija visoje pramonėje, kur vis dažniau kalbama apie skirtingų darbo etapų optimizavimą, o ne vien bendrą vieno universalaus lusto galios didinimą.

    „Judame į specialistų pasaulį: laikai, kai viena įmonė galėjo aprėpti visas DI lustų užduotis, baigiasi“, – sakė įkūrėjas Jamesas Dacombe’as.

    Pasak bendrovės, lustai šiuo metu yra paskutinėse projektavimo ir testavimo stadijose. „Olix“ taip pat planuoja savo sprendimus pardavinėti kaip serverių stovo dalį, kartu pateikdama programinę įrangą ir tinklo įrangą.

    Gautos lėšos bus skirtos produktų išleidimui į rinką, silicio platformos vystymui bei gamybos ir tiekimo grandinės įsipareigojimams finansuoti. Tokie kaštai puslaidininkių sektoriuje paprastai yra didžiausi, nes nuo prototipo iki masinės gamybos reikia ne tik technologinio, bet ir gamybinio pasirengimo.

  • Kodėl gynybos technologijoms neužtenka „Excel“: Ukrainos patirtis ir pamokos Lenkijai

    Lenkijoje netrūksta technologinių idėjų, tačiau didžiausi iššūkiai prasideda tada, kai sprendimą reikia perkelti iš laboratorijos į realias sąlygas, užtikrinti saugumą, rasti finansavimą ir įdiegti. AGH (Krokuvos mokslo ir technologijų universiteto) parengtoje baltojoje knygoje pabrėžiama, kad be bendros sistemos šalis rizikuoja kartoti klaidas ir kurti projektus, kurie gerai atrodo tik „Excel“ lentelėse.

    Dokumentas remiasi ekspertų diskusijomis apie kibernetinį saugumą ir dvigubos paskirties technologijas, vykusiomis konferencijos CYBERSEC EXPO & FORUM metu. Pagrindinė mintis paprasta: technologijos gynybai ir civiliniam sektoriui turi būti vystomos pagal aiškią, valstybės mastu suderintą trajektoriją, o ne pagal pavienius, tarpusavyje nesusisiejančius procesus.

    Bendra dvigubos paskirties „trasa“

    Baltojoje knygoje siūloma sukurti nacionalinę dvigubos paskirties technologijų vystymo „trasą“, apimančią visą ciklą nuo poreikio identifikavimo iki diegimo ir priežiūros. Tai reikštų nuoseklią eigą: technologijos priskyrimą dvigubos paskirties sričiai, komponentų analizę, saugumą nuo projektavimo pradžios, atitikties reikalavimus, prototipo demonstravimą, operacinius bandymus, pilotavimą, diegimą ir palaikymą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia schema turi būti taikoma ne tik moksliniuose projektuose, bet ir finansavimo programose, akceleratoriuose, viešuosiuose pirkimuose bei bandomuosiuose diegimuose. Priešingu atveju kiekvienas projektas susikuria savas taisykles, o tai virsta chaosu, klaidų kartojimu ir sukauptų žinių praradimu.

    Operaciniai bandymai, o ne „Excel“ pažadai

    Vienas ryškiausių dokumento akcentų susijęs su testavimo kultūra: technologijos neturėtų būti vertinamos vien pagal laboratorinę demonstraciją ar rinkodaros medžiagą. Gynybos sprendimai privalo būti tikrinami sąlygomis, kurios primena realų naudojimą: esant prastam orui, ribotai infrastruktūrai, ryšio trikdžiams, neišsamiems duomenims ir operatoriaus nuovargiui.

    „Daug kur gaminame dėl „Excel“ ir dėl marketingo. O kai ateina tikras veikimas vėjyje ir purve, kaip Ukrainoje, paaiškėja, kad daugelis įmonių tam išvis nepasiruošusios“, – sakė dvigubos paskirties technologijų ekspertas Wojciechas Góreckis.

    Baltojoje knygoje aiškinama, kad laboratorinė demonstracija parodo, jog produktas gali veikti, tačiau operacinis bandymas atsako į klausimą, ar jis veiks tada, kai sąlygos yra blogos, sprendimams trūksta laiko, o aplinka aktyviai „priešinasi“ trikdžiais ir apribojimais. Ukrainos karo patirtis čia pateikiama kaip realybės testas, priverčiantis atsisakyti „popierinių“ sėkmės kriterijų.

    Startuoliai, atitiktis ir technologinis suverenumas

    Dokumente daug dėmesio skiriama startuoliams ir mažoms įmonėms: būtent jos dažnai kuria greičiausius ir netikėčiausius sprendimus, tačiau joms sunkiausia įveikti atitikties, kokybės ir informacijos apsaugos reikalavimus. Ekspertai siūlo ne mažinti saugumo standartus, o mažinti jų įgyvendinimo kainą, kuriant bendras testavimo aplinkas, saugias kūrimo platformas ir teisinės bei eksporto kompetencijos „stuburą“.

    „Negalima tikėtis, kad startuolis nuo pirmos dienos veiks kaip didelis gynybos koncernas. Tačiau reikia mechanizmo, kuris leistų jam saugiai subręsti iki gynybos sektoriaus reikalavimų“, – sakė W. Góreckis.

    Kalbant apie technologinį suverenitetą, baltojoje knygoje pabrėžiama, kad tai nėra deklaracija, jog viskas turi būti pagaminta šalies viduje. Praktinis suverenitetas reiškia gebėjimą kontroliuoti kritinius technologijos elementus, sąmoningai valdyti priklausomybes, kurti nacionalinę intelektinę nuosavybę ten, kur tai strategiškai pagrįsta, ir užtikrinti sistemų palaikymą bei adaptaciją krizės sąlygomis.

    Autoriai teigia, kad Lenkija turi potencialą kurti stipresnį dvigubos paskirties ekosistemą: inžinierių, universitetų, kibernetinio saugumo patirčių ir augančių gynybos poreikių. Tačiau lemiamas veiksnys yra koordinuojantis mechanizmas, sujungiantis idėjas, bandymus, finansavimą, pirkimus ir diegimą į vieną logišką grandinę, kad sprendimai „iš Excel“ pereitų į realius pajėgumus.

  • JAV darbdaviai netikėtai apkarpė 23 000 darbo vietų: nedarbas krito, bet signalai neramina

    JAV darbdaviai netikėtai apkarpė 23 000 darbo vietų: nedarbas krito, bet signalai neramina

    JAV darbdaviai per liepos mėnesį netikėtai sumažino apie 23 000 darbo vietų, o ankstesnių mėnesių statistika buvo pakoreguota žemyn. JAV Darbo statistikos biuras nurodė, kad gegužės ir birželio rodikliai bendrai sumažinti dar 103 000 darbo vietų.

    Rinkos lūkesčiai buvo priešingi: daugelis analitikų tikėjosi maždaug 100 000 naujų darbo vietų augimo. Staigus posūkis sustiprino diskusijas, ar JAV darbo rinka neperžengia iš lėto vėsimo į ryškesnį silpimą.

    Tuo pat metu nedarbo lygis liepą smuktelėjo iki 4,1 proc., kai birželį siekė 4,2 proc. Visgi šį sumažėjimą daugiausia lėmė tai, kad dalis žmonių pasitraukė iš darbo rinkos, o ne spartesnis įsidarbinimas.

    Skaičiuojama, kad per mėnesį iš darbo rinkos pasitraukė 264 000 žmonių. Darbo jėgos dalyvavimo lygis krito iki 61,4 proc. ir tapo žemiausias nuo 2021 metų vasario.

    Kur darbo vietos dingo greičiausiai?

    Didžiausias kritimas fiksuotas viešajame sektoriuje: vietos valstybinės mokyklos per mėnesį sumažino apie 50 000 darbo vietų. Silpnėjimas matėsi ir paslaugų sektoriuje, kuris pastaraisiais metais buvo vienas svarbiausių užimtumo variklių.

    Restoranai ir barai atsisakė apie 26 000 darbo vietų, o mažmeninės prekybos įmonės – dar 19 000. Tokie pokyčiai dažnai rodo atsargesnius vartotojų įpročius, nes paslaugų ir prekybos sektoriai jautriai reaguoja į namų ūkių biudžetų spaudimą.

    Tuo metu statybų bendrovėse darbo vietų skaičius didėjo maždaug 22 000, o gamyklose – apie 5 000. Baltieji rūmai akcentavo būtent šiuos segmentus, siejant juos su administracijos ekonomine kryptimi.

    „Trumpo pramoninis atsigavimas vyksta pagal planą. Gamybos ir gamyklų statybų darbo vietos liepą vėl augo, nors valstybės sektoriaus darbo užmokestis ir toliau reikšmingai mažėjo“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Kushas Desai.

    No hire, no fire ekonomika: kodėl ieškantiems darbo sunkiau?

    Ekonomistai vis dažniau vartoja „no hire, no fire“ apibūdinimą: atleidimų mastas istoriškai išlieka santykinai mažas, tačiau įdarbinimas taip pat vangus. Įmonės nenori prarasti turimų žmonių po pandemijos laikotarpio, kai daugelyje sektorių trūko darbuotojų.

    Tačiau naujai darbo ieškantys ar jį praradę žmonės susiduria su prastesnėmis galimybėmis. Šiemet darbdaviai vidutiniškai sukuria apie 61 000 darbo vietų per mėnesį, kai 2025 metais vidurkis siekė apie 9 700 – tai vienas silpniausių tempų ne recesijos metu per kelis dešimtmečius.

    Papildomą įtampą kuria struktūriniai pokyčiai: griežtesnė migracijos politika ir spartėjantis kūdikių bumo kartos pasitraukimas į pensiją mažina potencialių darbuotojų skaičių. JAV Federalinio rezervo tyrimai rodo, kad darbo rinkai palaikyti reikalingas naujų darbo vietų „lūžio taškas“ pastaraisiais metais galėjo smukti gerokai žemiau anksčiau įprasto lygio.

    Dar viena ilgalaikė tendencija – produktyvumo augimas ir technologijų diegimas, kai dalį užduočių perima automatizacija ir DI sprendimai. Tai gali padėti įmonėms išlaikyti rezultatus su mažesniu darbuotojų skaičiumi, bet kartu mažina poreikį aktyviai samdyti.

    Neapibrėžtumą didina ir geopolitika: įtampa Persijos įlankoje ir dėl jos brangstanti energija spaudžia šeimų išlaidas. Tokiose sąlygose darbo rinka gali ilgiau išlikti paradoksali – su palyginti nedideliu nedarbu, bet prastesnėmis įsidarbinimo galimybėmis tiems, kurie bando sugrįžti į rinką.

  • Revoliucija karo dronuose: „Lantronix“ ir „Swarmer“ žada 4 kartus daugiau galios

    Revoliucija karo dronuose: „Lantronix“ ir „Swarmer“ žada 4 kartus daugiau galios

    JAV technologijų bendrovės „Lantronix“ ir „Swarmer“ pristatė naują skaičiavimo platformą, skirtą mažiems kariniams dronams, kad daugiau autonomijos funkcijų veiktų pačiame įrenginyje. Tikslas paprastas: sumažinti priklausomybę nuo ryšio su operatoriumi ir išorinių skaičiavimo resursų, kai ryšys trūkinėja arba yra slopinamas.

    Planuojama, kad sprendimas sujungs „Lantronix“ sisteminį modulį „Open-Q 6490CS“ ir „Swarmer“ autonominio valdymo programinę įrangą, sudarydamas gamybai paruoštą paketą. Jis orientuotas į JAV kariuomenės 1 grupės bepiločius orlaivius, tai yra mažus dronus iki maždaug 9 kilogramų.

    Bendrovės teigia, kad naujoji platforma suteiks apie 4 kartus didesnę skaičiavimo galią nei dabartinis „Swarmer“ naudojamas sprendimas. Didesnė galia reikalinga tam, kad dronai galėtų vietoje atlikti vizualinę navigaciją, automatiškai atpažinti taikinius, sekti objektus ir koordinuoti veiksmus su kitomis bepilotėmis sistemomis.

    „Kuriame platformą, galinčią vykdyti mažesnius DI modelius ir pritaikytą 1 grupės bepiločiams orlaiviams. Tikime, kad tai taps nauju pramonės standartu, o kiekvienas įrenginys bus tiekiamas su iš anksto įdiegta „Swarmer OS“ ir pažangiausiomis mūsų autonomijos funkcijomis“, – sakė „Swarmer“ vadovas Alexas Finkas.

    Tokie projektai įgauna pagreitį tuo metu, kai Ukraina, JAV ir sąjungininkės siekia į tarnybą įvesti didelius kiekius nebrangių dronų, galinčių veikti sudėtingomis sąlygomis. Praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad bepiločiai turi išlikti funkcionalūs, kai GPS signalas trikdomas, o ryšio su operatoriumi langai yra trumpi arba nestabilūs.

    „Swarmer“ nurodo, kad jų autonominio veikimo programinė įranga nuo 2024 metų balandžio buvo panaudota daugiau nei 100 000 kovinių misijų Ukrainoje, kuriose dalyvavo beveik 50 Ukrainos karinių vienetų. Pasak bendrovės, sistemos buvo išbandytos aplinkoje, kurioje aktyviai veikia elektroninė kova ir ribojama palydovinė navigacija.

    Ekspertiniu požiūriu, didesnė skaičiavimo galia mažame drono korpuse reiškia daugiau sprendimų priėmimo vietoje ir mažiau priklausomybės nuo duomenų perdavimo. Tai aktualu ne tik taikinių paieškai ar sekimui, bet ir skrydžio stabilumui, maršruto planavimui bei veikimui spiečiaus principu, kai keli dronai tarpusavyje derina manevrus.

    Kartu toks technologinis šuolis didina diskusijas dėl autonomijos ribų ir kontrolės, nes daugiau funkcijų perkeliama iš operatoriaus į programinę įrangą. Kariuomenėms tai tampa praktiniu klausimu: kaip užtikrinti patikimumą, atsekamumą ir saugų veikimą aplinkoje, kur klaidos kaina itin didelė.