Tag: DI

  • Niujorke prasidėjusi Climate Week: kodėl energijos perėjimą stabdo ne ambicijos, o įgyvendinimas

    Niujorke prasidėjusi Climate Week: kodėl energijos perėjimą stabdo ne ambicijos, o įgyvendinimas

    Kas vyksta Niujorke?

    Niujorke sekmadienį prasidėjo Climate Week – renginių savaitė, sutampanti su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdžiais. Iki rugsėjo 27 dienos mieste vyks daugybė diskusijų, skirtų klimato kaitos mažinimui ir perėjimui prie mažai anglies dioksido išskiriančios ekonomikos.

    Renginį inicijuoja nevyriausybinė organizacija Climate Group, jau apie du dešimtmečius telkianti verslą ir valdžios institucijas siekiui iki 2050 metų pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų balansą. Organizatoriai pabrėžia, kad tai viena didžiausių pasaulyje klimato temai skirtų platformų, sutraukianti ir sprendimų priėmėjus, ir investuotojus.

    Trys šių metų akcentai

    Šių metų darbotvarkėje išskiriamos trys kryptys: energetikos pokyčiai, jų poveikis ekonomikai bei visuomenei ir bendrai suderinti veiksmai, reikalingi pokyčiui pagreitinti. Diskusijose daug dėmesio skiriama tam, kaip atnaujinti energijos sistemas ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Konferencijos toną formuoja ir pastarųjų mėnesių ekstremalūs orai: karščio bangos, potvyniai ir kitos stichijos vis dažniau įvardijamos kaip signalas, kad prisitaikymo priemonės tampa tokios pat svarbios kaip ir emisijų mažinimas. Šiame kontekste energetikos perėjimas pristatomas ne kaip abstrakti ateities vizija, o kaip praktinis saugumo ir ekonomikos konkurencingumo klausimas.

    Kodėl stringa energijos perėjimas?

    Climate Group teigimu, sparčiai kinta pats kontekstas: perbraižomos elektros ir šilumos tiekimo sistemos, spaudimą patiria tiekimo grandinės, o elektros paklausa auga. Prie augančios paklausos prisideda transporto ir pramonės elektrifikacija, DI plėtra bei skaitmeninė infrastruktūra, įskaitant duomenų centrus.

    Organizatorių vertinimu, pagrindinė problema jau nebe tikslų stoka, o jų įgyvendinimas. Pažangą lėtina pasenęs reguliavimas, tinklų ir infrastruktūros ribojimai bei nesuderintos rinkos taisyklės, kurios kartais neleidžia greitai prijungti naujų atsinaujinančios energijos projektų ar efektyviai plėsti elektros perdavimo pajėgumų.

    „Didžiausias iššūkis šiandien yra ne ambicijos, o įgyvendinimas: būtina šalinti reguliacines ir infrastruktūrines kliūtis ir pokytį vykdyti greitai bei mastu“, – teigia renginio organizatoriai.

    DI bumas ir politinis fonas

    Energetikos transformaciją šiemet ypač stipriai veikia DI plėtra: auga skaičiavimo pajėgumų poreikis, todėl sparčiai didėja duomenų centrų elektros suvartojimas, o kartu ir spaudimas energetikos sistemoms. Tai kelia klausimą, ar tinklai ir generacijos pajėgumai spės vytis technologinį šuolį, išlaikant klimato tikslus.

    Kitas svarbus fonas – politiniai sprendimai, galintys paspartinti arba sulėtinti perėjimą. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad klimato politika yra jautri valdžių kaitai, o skeptiškesnės krypties sprendimai gali mažinti investuotojų aiškumą ir didinti rizikas ilgalaikiams projektams.

    Ką parodė pastarieji klimato viršūnių susitikimai?

    Diskusijos vyksta po pastarojo meto tarptautinių derybų, kuriose pasaulis bandė suderinti ambicingesnį veiksmų tempą. Nors buvo sutarta dėl paramos mechanizmų šalims, kurios labiausiai nukenčia nuo klimato krizės, praktiniai terminai, susiję su iškastinio kuro atsisakymu, daug kur išliko nepakankamai konkretūs.

    Dėl to Climate Week dalyviai akcentuoja investicijų kryptingumą ir aiškias taisykles, kurios leistų greičiau plėsti atsinaujinančios energijos gamybą, modernizuoti tinklus ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Bendra žinutė paprasta: technologijos ir kapitalas egzistuoja, tačiau be greitesnio įgyvendinimo tempo klimato tikslai rizikuoja atsilikti nuo realybės.

  • JAV ruošią 1 000 lojalių sparnuočių F-35 ir F-47: pasirinkti „General Atomics“ ir „Anduril“

    JAV ruošią 1 000 lojalių sparnuočių F-35 ir F-47: pasirinkti „General Atomics“ ir „Anduril“

    JAV Karinės oro pajėgos oficialiai įvardijo du pirmuosius Collaborative Combat Aircraft (CCA) programos orlaivius, vadinamus lojaliomis sparnuotėmis: FQ-42 „Vengeance“, kurį kuria „General Atomics“, ir FQ-44 „Fury“, kurį kuria „Anduril Industries“.

    Šis sprendimas reiškia perėjimą nuo bandymų ir vertinimo prie inžinerinės plėtros bei pasirengimo gamybai. JAV planas numato, kad CCA klasės aparatai veiks greta pilotuojamų naikintuvų ir padės didinti kovinį pajėgumą be proporcingo rizikos augimo pilotams.

    Kas yra lojalios sparnuotės?

    CCA – tai pusiau autonominiai bepilotai orlaiviai, kurių paskirtis yra veikti komandoje su naikintuvais, tokiais kaip F-35, ir su ateities 6 kartos platformomis, į kurias JAV orientuoja naujos kartos pajėgumus, įskaitant programoje minimą F-47.

    Numatoma, kad tokie aparatai galės nešti sensorius ir ginkluotę oras–oras, vykdyti žvalgybą, nustatyti taikinius, taip pat veikti arčiau priešo valdomos oro erdvės. Esminė idėja yra išsklaidyti funkcijas tarp didesnio kiekio pigesnių platformų ir taip apsunkinti priešo sprendimų priėmimą.

    Kiek bepilotų planuojama įsigyti?

    Naujausiose JAV Karinių oro pajėgų deklaracijose minimas tikslas iki šio dešimtmečio pabaigos turėti daugiau nei 150 kovai parengtų CCA klasės orlaivių. Taip pat patvirtinamas ketinimas iki 2032 metų pasiekti 500 vienetų ribą, o tai reikštų spartų gamybos masto didinimą po pirmųjų partijų.

    Viešojoje erdvėje aptariamas ir dar ambicingesnis scenarijus, siejamas su ilgalaikiu poreikiu turėti apie 1 000 lojalių sparnuočių, kad jos galėtų nuolat papildyti naikintuvų grupes skirtinguose regionuose. Tokiam tikslui pasiekti reikėtų ne tik gamybos pajėgumų, bet ir patikimos tiekimo grandinės bei greito parengties ciklo.

    Ką tai keičia F-35 ir būsimų naikintuvų taktikoje?

    FQ-42 ir FQ-44 nėra kuriami kaip pažangių pilotuojamų naikintuvų pakaitalai. Jų vaidmuo labiau primena pajėgumų daugiklį: daugiau jutiklių, daugiau raketų, daugiau taktinių variantų tame pačiame skrydžio uždavinyje.

    Tokie bepilotai galėtų skristi prieš pilotuojamas platformas, padėti elektroninėje kovoje, atlikti rizikingesnes užduotis ar priversti priešo naikintuvus ir oro gynybos sistemas vienu metu reaguoti į daug taikinių. Praktikoje tai gali keisti oro mūšio matematiką, kai ribotas F-35 ar būsimų naikintuvų skaičius būtų sustiprinamas keliomis pusiau autonominėmis platformomis.

    Programos sėkmę lems tai, kaip greitai bus pasiektas patikimas autonomijos lygis, kaip bus užtikrintas ryšys ir valdymas trukdymo sąlygomis bei kaip efektyviai pavyks sumažinti vieneto kainą. Būtent šie veiksniai nulems, ar ambicingi JAV planai virs realiu masiniu pajėgumu.

  • Europos startuolių investicijų savaitė: kokias finansavimo sumas pritraukė sparčiausiai augę vardai

    Europos startuolių ekosistemoje finansavimo sandoriai išlieka vienu tiksliausių rinkos termometrų: jie parodo, kurios sritys investuotojams atrodo perspektyviausios ir kur krypsta kapitalas. Vis dėlto vienos savaitės „apvalga“ ne visada atspindi visą vaizdą, nes dalis susitarimų viešinami pavėluotai arba atskleidžiamos tik bendros sumos.

    2026 metų rugsėjo viduryje Europos rizikos kapitalo rinka tęsė atsargaus optimizmo fazę, kai prioritetas teikiamas aiškiam pajamų augimui, efektyvesnėms sąnaudoms ir realiai veikiančiai technologijai. Lyginant su 2021–2022 metų piku, investuotojai dažniau renkasi mažesnius, bet struktūriškai tvirtesnius etapus, o vertinimai paprastai būna nuosaikesni.

    Kas lemia, ar sandoris įvyksta?

    Pastaraisiais metais Europoje sustiprėjo keli kriterijai, kurie vis dažniau nulemia sprendimą investuoti. Vienas svarbiausių yra produkto atitikimas rinkai ir pardavimų prognozuojamumas, ypač verslas verslui segmente, kur investuotojai tikisi matyti ilgalaikes sutartis ir mažesnį klientų kaitos rodiklį.

    Ne mažiau reikšmingas tapo ir pelningumo kelias: net jei įmonė dar auga, iš jos dažniau reikalaujama aiškaus plano, kaip bus mažinami nuostoliai ir per kiek laiko pasiekiamas teigiamas pinigų srautas. Dėl to dalis komandos plėtros ar agresyvaus marketingo strategijų atidedamos, o daugiau dėmesio skiriama produktui ir pardavimų efektyvumui.

    Kokios sritys šiuo metu traukia kapitalą?

    Europos rinkoje ryškėja keli nuosekliai finansuojami segmentai: kibernetinis saugumas, duomenų infrastruktūra, finansinės technologijos ir gynybos bei dvejopos paskirties sprendimai. Taip pat išlieka stipri paklausa sveikatos technologijoms, ypač ten, kur sprendimai padeda mažinti sistemos kaštus ir gerinti prieinamumą.

    Didelė dalis naujų sandorių vienaip ar kitaip susiję su DI, tačiau investuotojai vis dažniau tikrina, ar tai nėra vien marketingo etiketė. Vertinamas realus pritaikymas, duomenų kokybė, atitikimas reguliavimui ir tai, ar technologija iš tiesų suteikia konkurencinį pranašumą, o ne tik padidina išlaidas.

    Ką reiškia savaitinės apžvalgos skaitytojams?

    Savaitinės finansavimo naujienų suvestinės padeda greitai pamatyti, kurios šalys ir miestai išlieka aktyviausi, o taip pat leidžia sekti, kokio dydžio raundai dominuoja rinkoje. Tačiau jos ne visada atskleidžia visą sandorio struktūrą: dalis finansavimo gali būti įsipareigojimai, etapais išmokamos sumos ar kredito linijos.

    Rinkai toliau normalizuojantis, tikėtina, kad viešai skelbiamų raundų skaičius išliks stabilus, o didžiausi sandoriai dažniau atiteks įmonėms, kurios jau turi aiškų klientų portfelį ir tarptautinės plėtros istoriją. Tuo pat metu ankstyvos stadijos komandos gali laimėti, jei sugeba įrodyti, kad jų sprendimas kuria apčiuopiamą vertę ir gali augti efektyviai.

  • Londono „Isometric“ A serijoje pasiekė 43 mln. eurų: DI tikrinimas plečiamas už CO2 šalinimo ribų

    DI verifikacija traukia kapitalą

    Londone įsikūręs „Isometric“ pranešė, kad jo A serijos investicijų etapas išaugo iki 43 mln. eurų. Įmonė kuria sertifikavimo ir duomenų patikros infrastruktūrą pramonės rinkoms, kur investuotojai ir reguliuotojai vis dažniau reikalauja įrodomų, audituojamų rodiklių.

    Pasak bendrovės, naujausia įplauka siekia apie 8,6 mln. eurų ir papildo anksčiau paskelbtą A serijos dalį. Iš viso per pradinį ir A serijos etapus „Isometric“ yra pritraukusi apie 64 mln. eurų.

    „Įrodomas rezultatas yra finansuotinas rezultatas. Mūsų DI agentai tikrina kiekvieną duomenų tašką, slypintį už pramoninio teiginio, ir paverčia jį patikrintu turtu“, – sakė „Isometric“ vadovas Eamonas Jubbawy.

    Prie ankstesnių investuotojų prisijungė Intercontinental Exchange, taip pat keli rizikos kapitalo ir strateginiai investuotojai, tarp jų „Tokyo Gas“ rizikos kapitalo padalinys „Acario Innovation“. Rinka tai vertina kaip signalą, kad duomenų patikimumo sluoksnis tampa būtina grandimi aplinkosauginių ir pramoninių finansinių produktų grandinėje.

    Kodėl sertifikavimas tampa kritinis

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau susiduria su tuo, kad deklaruojamų emisijų mažinimo, energijos vartojimo ar žaliavų kilmės rodiklių nebeužtenka pateikti skaidrėse. Investuotojai ir pirkėjai prašo įrodymų, o reguliavimo kryptis Europoje stumia į detalesnį atsekamumą ir patikras, todėl daugėja poreikis nepriklausomai verifikuojamiems duomenims.

    „Isometric“ teigia, kad jos platforma „Certify“ DI įrankiais peržiūri duomenis ir skaičiavimus, o vertinime taip pat dalyvauja nepriklausomi vertintojai. Sertifikatai skelbiami viešame registre kartu su pagrindžiančiais įrodymais, metodika ir skaičiavimais, taip siekiant sumažinti pasitikėjimo spragas ir ginčų riziką.

    Nuo CO2 šalinimo iki platesnės pramonės

    Bendrovė startavo nuo anglies dioksido šalinimo sertifikavimo ir nurodo, kad yra įsipareigojusi sertifikuoti daugiau kaip 16 mln. tonų apimties projektus. Vėliau „Isometric“ išsiplėtė į pramoninių emisijų, energijos, kuro ir medžiagų sritis, kur svarbus ne tik pats rezultatas, bet ir jo įrodomumas.

    Tarp įmonės klientų minimi „Microsoft“, „Boeing“, „JPMorgan Chase“ ir „Anglo American“, taip pat daugiau nei 200 projektų įvairiose šalyse. Praktikoje tai reiškia, kad sertifikavimo platforma turi gebėti suvaldyti skirtingus duomenų šaltinius, standartus ir rizikas, įskaitant klaidingas deklaracijas bei skirtingą metodikų interpretavimą.

    „Tikime, kad analoginės rinkos gali būti transformuotos per skaitmeninę infrastruktūrą, o partneriai ir platformos, kurias remiame, apibrėš kitą aplinkos rinkų etapą“, – sakė Intercontinental Exchange atstovas Gordonas Bennettas.

    Gautas finansavimas bus naudojamas plėtrai už anglies dioksido šalinimo ribų ir sertifikavimo technologijos diegimui platesnėje pramonės ekonomikoje. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra sujungti DI pagrįstą patikrą su finansų rinkoms įprastais duomenų integralumo ir infrastruktūros standartais.

  • InZOI rimtai meta iššūkį The Sims: „KRAFTON“ ruošia proveržį su DI ir nauju režimu

    InZOI rimtai meta iššūkį The Sims: „KRAFTON“ ruošia proveržį su DI ir nauju režimu

    Gyvenimo simuliatorius „InZOI“, kurį kuria Pietų Korėjos studija „KRAFTON“, toliau sparčiai plečiamas ir vis aiškiau taikosi į „The Sims“ auditoriją. Kūrėjai pristato kryptį, kuri turėtų iš esmės pakeisti žaidimo patirtį: daugiau bendruomeniškumo, realaus laiko sąveikos ir gilesnės kūrybos galimybės.

    „InZOI“ išsiskiria itin realistine vizualine kryptimi, paremta „Unreal Engine“, bei detaliu personažų kūrimo įrankiu. Kūrėjai taip pat integruoja DI sprendimus, kurie skirti palengvinti kūrybą ir praplėsti žaidėjų galimybes kuriant turinį bei istorijas.

    Kas keisis su Canvastown?

    Didžiausia artėjanti naujovė – režimas „Canvastown“, orientuotas į tinklinę patirtį ir statybų sistemą. Kūrėjai žada uždarą ekosistemą, kurioje vienu metu galės dalyvauti iki 50 žmonių, bendrauti, sąveikauti ir realiu laiku vystyti bendrą kaimynystę.

    Žaidėjams bus suteikta laisvė statyti miestą ir formuoti jo aplinką, o sukurtais projektais bus galima dalintis per vidinę platformą „InZOI Canvas“. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai kūrėjai vis dažniau žaidimuose akcentuoja bendruomenių kuriamą turinį ir ilgalaikį įsitraukimą.

    Kodėl tai svarbu „The Sims“ gerbėjams?

    Gyvenimo simuliatorių gerbėjai jau seniai kelia lūkesčius didesniam žanro atsinaujinimui: nuo modernesnių socialinių funkcijų iki pažangesnių kūrybos įrankių. „KRAFTON“ komunikuoja, kad tokio tipo vaidmenų žaidimų esmė nėra vien istorijos pabaiga, o pasaulis, kuriame žmonės gali kartu gyventi, kurti ir dalintis patirtimis.

    Tiesa, net ir ištikimiausi „InZOI“ sekėjai pripažįsta, kad iki pilnai subrendusio, visapusiško simuliatoriaus dar laukia nemažai darbo. Vis dėlto „Canvastown“ ir „InZOI Canvas“ rodo aiškią ambiciją: sukurti gyvą, nuolat besikeičiančią erdvę, kur žaidėjų kuriamas turinys tampa pagrindiniu varikliu.

  • „Siemens“ ir Deutsche Bahn išbandė autonominį keleivinį traukinį: kuo nustebino „Mireo“

    „Siemens“ ir Deutsche Bahn išbandė autonominį keleivinį traukinį: kuo nustebino „Mireo“

    Geležinkelių sektoriuje vis labiau ryškėja kryptis į automatizaciją, o didieji gamintojai ir vežėjai ieško sprendimų, kurie leistų traukiniams važiuoti saugiau ir efektyviau. „Siemens Mobility“ kartu su Deutsche Bahn pranešė apie kuriamą ir demonstruojamą autonominio keleivinio traukinio koncepciją.

    Bendras projektas remiasi „Mireo“ platforma, kuri pasirinkta kaip techninis pagrindas automatizuotai traukinio valdymo architektūrai. Kūrėjų teigimu, tikslas yra sujungti kelias sistemas į vieną vientisą sprendimą, kad traukinys galėtų atlikti pagrindines funkcijas su minimalia žmogaus įsikišimo apimtimi.

    Kaip veikia saugos dalis

    Vienas svarbiausių elementų yra AVVO sprendimas, skirtas kritinėms, su sauga susijusioms funkcijoms. Jis turi palaikyti automatizuotą operacijų vykdymą ir padėti užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami pagal saugos reikalavimus net tada, kai dalis procesų vyksta automatiškai.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad automatizacija geležinkeliuose nėra vien patogumo klausimas. Praktikoje tai siejama su punktualumu, vienodesniu važiavimo režimu, energijos naudojimo optimizavimu ir geresniu tinklo pralaidumu, ypač intensyvaus eismo atkarpose.

    Nuo depo iki startinės stoties

    „Siemens Mobility“ pristatomas konceptas apima automatizavimą jau nuo traukinio paruošimo depe, kai prieš reisą atliekami patikrinimai ir sistemos testai. Tokiu scenarijumi dalis rutininių veiksmų gali būti atliekami be tiesioginio žmogaus dalyvavimo, o tai potencialiai taupo laiką ir mažina klaidų riziką.

    Taip pat nurodoma, kad traukinys galėtų savarankiškai nuvažiuoti iki startinės stoties, o kelyje aptikti kliūtis naudojant jutiklius. Kliūčių aptikimas ir situacijos vertinimas yra viena sudėtingiausių automatizuoto eismo dalių, todėl tokios funkcijos paprastai kuriamos etapais ir tikrinamos įvairiomis sąlygomis.

    „Kartu su partneriais sukūrėme pagrindines technologijas ir sėkmingai jas pademonstravome mūsų „Mireo“ traukinyje. Tai sudaro technologinį pagrindą naujai geležinkelio transporto kartai“, – sakė Marc Ludwig.

    Ką tai reiškia keleiviams ir rinkai

    Šiuo metu sprendimas įvardijamas kaip ankstyvos stadijos, o iki plataus bandymų geležinkelio tinkle dar yra nemažas kelias. Įprastai tokios technologijos turi pereiti ilgą sertifikavimo, integracijos su infrastruktūra ir eksploatacinių scenarijų patikrų etapą, kol gali būti diegiamos realiuose maršrutuose.

    Vis dėlto kryptis aiški: Europos geležinkeliuose daugėja projektų, kuriuose automatika ir DI naudojami eismo valdymui, techninei priežiūrai ir energijos sąnaudų mažinimui. Jei tokie sprendimai pasiteisins, keleiviai pirmiausia gali pajusti stabilesnius tvarkaraščius ir tikslesnį reisų vykdymą, o operatoriai gautų daugiau galimybių valdyti didesnius srautus esama infrastruktūra.

  • „Molten Ventures“ pritraukė 203 mln. eurų: kuo šis augimo fondas svarbus Europos startuoliams

    203 mln. eurų pirmajam uždarymui

    Didžiosios Britanijos rizikos kapitalo valdytoja „Molten Ventures“ pranešė užbaigusi pirmąjį „Growth Fund“ etapą ir pritraukusi 203 mln. eurų. Fondas orientuosis į augimo stadijos technologijų bendroves Jungtinėje Karalystėje ir Europoje, daugiausia nuo Series B etapo ir vėliau.

    Pasak bendrovės, šis fondas bus nukreiptas į tokias sritis kaip kosmoso technologijos, DI, finansų technologijos, kvantinės technologijos, „deeptech“ ir techninė įranga. Tai segmentai, kuriems dažnai reikia didesnių investicijų ir ilgesnio atsipirkimo laikotarpio nei ankstyvos stadijos startuoliams.

    Didžiausiu investuotoju pirmajame uždaryme tapo British Business Bank, įsipareigojęs 87 mln. eurų kaip kertinis investuotojas. Likusią dalį, 116 mln. eurų, skyrė pati „Molten Ventures“, kartu tęsdama papildomų investuotojų paiešką.

    Fondo tikslas – pasiekti apie 407 mln. eurų dydį. Tokia ambicija atspindi platesnę rinkos tendenciją: Europos technologijų bendrovėms augant, didėja ir poreikis institucinėms lėšoms, galinčioms finansuoti brangias plėtros fazes.

    Kodėl svarbus augimo kapitalas

    Vėlyvesnėse stadijose technologijų įmonėms paprastai reikia didesnių čekų produktui industrializuoti, plėstis į tarptautines rinkas, samdyti talentus ir atlaikyti intensyvią konkurenciją. Būtent čia dažnai ryškėja Europos problema: kapitalo pasiūla būna mažesnė nei JAV, o sandorių struktūros – konservatyvesnės.

    „Molten Ventures“ teigia, kad fondas leis dažniau dalyvauti didesniuose Series B ir vėlesniuose raunduose, didinti nuosavybės dalį pasirinktose bendrovėse ir suteikti įmonėms likvidumo tarptautinei plėtrai. Toks modelis iš esmės skirtas užpildyti spragą tarp ankstyvos stadijos VC ir viešųjų rinkų.

    „Kertinio investuotojo įsipareigojimas yra svarbus mūsų strategijos patvirtinimas ir primena, kad augimo etapui būtina pritraukti daugiau ilgalaikio institucinio kapitalo, jog ambicingos JK ir Europos technologijų įmonės galėtų sėkmingai didinti mastą“, – sakė „Molten Ventures“ vadovas Benas Wilkinsonas.

    British Business Bank atstovai pabrėžė, kad tokie fondai prisideda prie vėlyvos stadijos kapitalo baseinų gilinimo, ypač proveržio technologijoms. Banko vaidmuo šiame sandoryje rodo ir viešojo sektoriaus siekį skatinti konkurencingą technologijų ekosistemą, kuri gebėtų išauginti globalius žaidėjus regione.

    Europos fondų lenktynės dėl mastelio

    „Molten Ventures“ pritraukta suma išsiskiria platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje aktyviai formuojami nauji technologijų investavimo fondai. Rinkoje daugėja specializuotų priemonių, skirtų „deeptech“, gynybos technologijoms ar klimatui, o tai signalizuoja didesnį segmentavimą ir profesionalėjimą.

    Tokios iniciatyvos rodo, kad kapitalo rinka taikosi prie realybės, kurioje daliai technologijų bendrovių reikia ne tik ankstyvo finansavimo, bet ir ilgo, etapais paremtos paramos kelio. Augimo fondai, ypač turintys institucinį „inkarą“, paprastai suteikia daugiau stabilumo ir gali veikti kaip kokybės ženklas kitiems investuotojams.

    „Molten Ventures“ veikia jau apie du dešimtmečius: bendrovė įkurta 2006 metais, vėliau veikė kitu pavadinimu, o 2021 metais persivadino į dabartinį. Bendrovė kotiruojama Londono vertybinių popierių biržoje, todėl viešosios rinkos investuotojai per šią platformą gauna netiesioginę prieigą prie privataus technologijų portfelio.

    Įmonė nurodo per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinusi daugiau nei 40 augimo profilio sandorių, o ši nauja priemonė skirta tą patirtį sutelkti į atskirą, institucinėms lėšoms pritaikytą struktūrą. Jei planuojamas 407 mln. eurų tikslas bus pasiektas, fondas gali tapti reikšmingu vėlyvos stadijos kapitalo šaltiniu regione.

  • Obligacijų pajamingumai šauna į viršų, bet akcijos laikosi: kas vyksta rinkose?

    Obligacijų pajamingumai šauna į viršų, bet akcijos laikosi: kas vyksta rinkose?

    Pasaulio obligacijų rinkose pajamingumai kyla iki lygių, kurie daugeliui investuotojų primena laikotarpį prieš 2008 metų finansų krizę. JAV 30 metų iždo obligacijų pajamingumas išsilaiko virš 5 proc., o Vokietijoje, Japonijoje ir Jungtinėje Karalystėje skolinimosi kaina priartėjo prie kelių dešimtmečių aukštumų.

    Įprastai toks šuolis turėtų smogti akcijoms, nes brangsta įmonių skolinimasis, didėja vadinamoji diskonto norma ir obligacijos tampa patrauklesne alternatyva rizikingesnėms investicijoms. Tačiau 2026 metais vaizdas kitoks: JAV S&P 500 indeksas yra pakilęs apie 13 proc., Europos STOXX 600 augo apie 9,5 proc., o Japonijos Nikkei 225 šoktelėjo daugiau nei 27 proc.

    Kas kelia pajamingumus?

    Skirtumą lemia ne vien pajamingumų lygis, o priežastys, kodėl jie kyla. Niujorko federalinio rezervo banko vadovas Johnas Williamsas viešai akcentavo, kad ilgalaikių pajamingumų kilimą šiuo metu labiau stumia ekonomikos stiprumas ir didelės investicijos į DI, duomenų centrus bei technologinę infrastruktūrą.

    „Tai daugiausia lemia stipri JAV ekonomika ir tvirtos perspektyvos, kurias maitina didelės investicijos į DI ir duomenų centrus“, – sakė Johnas Williamsas.

    Tokia logika investuotojams svarbi: jei pajamingumai kyla dėl gerėjančių augimo lūkesčių, įmonės gali generuoti didesnes pajamas, o pelno augimas kompensuoja dalį brangesnio finansavimo poveikio. Kitaip tariant, akcijas spaudžia palūkanos, bet palaiko gerėjantys rezultatai.

    Akcijoms padeda rekordiniai pelnai

    Dar vienas atsparumo paaiškinimas yra įmonių finansiniai rezultatai. Remiantis „FactSet“ skelbta apžvalga, kai ataskaitas buvo pateikusios beveik visos S&P 500 bendrovės, maždaug 86 proc. viršijo pelno prognozes, o apie 77 proc. pranoko pajamų lūkesčius.

    „FactSet“ duomenimis, vadinamasis mišrusis pelno augimas siekė apie 52 proc. ir tai būtų sparčiausias tempas nuo 2021 metų antrojo ketvirčio. Tuo pat metu pajamos augo apie 15,5 proc., o grynojo pelno marža pakilo iki maždaug 17 proc., aukščiausio lygio nuo 2009 metų, kai pradėta nuosekliai sekti šį rodiklį.

    Riba, kurios rinkos vis dar neperžengė

    Investuotojų diskusijose vis dažniau minima, kad 10 metų JAV obligacijų pajamingumas dar telpa į istoriškai pažįstamą 4–5 proc. intervalą, kuris kai kurių ekonomistų vadinamas senuoju normaliu režimu. Kol pajamingumai kyla kartu su augimu ir nesukelia staigaus ekonomikos lėtėjimo, akcijų rinka gali išlikti stabili.

    „Dėl valdžios skolos pradėsime rimtai nerimauti tada, kai rimtai sunerims obligacijų rinkos“, – yra pabrėžęs ekonomistas Edas Yardeni.

    Vis dėlto rizika niekur nedingsta: blogiausias scenarijus akcijoms būtų toks, kai pajamingumai toliau kyla, o ekonomikos augimas silpsta, pelno prognozės prastėja ir didėja infliacijos lūkesčiai. Tuomet susidėtų du smūgiai iš karto: brangesni pinigai ir mažėjantis pelnas.

    Artimiausios savaitės rinkoms svarbios todėl, kad investuotojai lauks centrinių bankų signalų dėl palūkanų krypties ir vertins, ar dabartinis pajamingumų šuolis iš tiesų atspindi stiprią ekonomiką, ar jau tampa griežtėjančių finansinių sąlygų požymiu. Nuo šio atsakymo priklausys, kiek ilgai akcijos galės ignoruoti brangstančias obligacijas.

  • Afganistano popžvaigždė Aryana Sayeed pradeda moterims skirtą turą Europoje: žinutė Talibanui

    Afganistano popžvaigždė Aryana Sayeed pradeda moterims skirtą turą Europoje: žinutė Talibanui

    Viena ryškiausių Afganistano popmuzikos scenos atlikėjų Aryana Sayeed pradeda Europinį koncertų turą, į kurį įleidžiamos tik moterys. Taip dainininkė siekia suburti diasporos bendruomenes ir atkreipti dėmesį į Talibanui valdant Afganistaną dar labiau suvaržytas moterų teises.

    Turas startuoja Roterdame, kur Aryana Sayeed pasirodo Laurenskerk erdvėje, o vėliau numatyti koncertai Stokholme, Hamburge ir Vysbadene netoli Frankfurto. Šį formatą ji vadina sąmoningu pasirinkimu, skirtu sukurti saugią erdvę moterims, kurioms koncertas tampa ne tik pramoga, bet ir solidarumo gestu.

    Kas slypi už idėjos

    Aryana Sayeed teigia apie tokio tipo turą galvojusi kelerius metus, stebėdama, kaip Afganistane griežtinami draudimai moterims. Pasak jos, kai kuriose kasdienio gyvenimo srityse moterys neteko galimybių mokytis, dirbti ar laisvai dalyvauti viešajame gyvenime, o tai didina socialinę atskirtį ir skurdą.

    Atlikėja viešai pabrėžia, kad jos muzika seniai peržengė pramogos ribas ir tapo aktyvizmo įrankiu. Ji dirba ir per savo įkurtą organizaciją DEFAW, kurią pristato kaip platformą, padedančią telkti paramą ir garsiau kalbėti už Afganistane gyvenančias moteris bei mergaites.

    „Norėjau, kad tai būtų koncertai, kuriuose matytume moterų stiprybę, susitelktume ir primintume apie milijonus Afganistane nutildytų balsų“, – sakė Aryana Sayeed.

    Gyvenimas tremtyje ir ryšys su Afganistanu

    Talibanui grįžus į valdžią 2021 metais, Aryana Sayeed pasitraukė iš Afganistano ir daugiau nebegali ten koncertuoti. Nors užsienyje ji ir anksčiau rengdavo pasirodymus, dabar, pasak jos, didžiausias pokytis yra negalėjimas fiziškai būti šalyje ir tiesiogiai pasiekti auditorijos per televiziją ar renginius.

    Vis dėlto atlikėja akcentuoja, kad ryšys su Afganistane gyvenančiomis moterimis visiškai nenutrūko. Ji sako, kad skaitmeninės platformos leidžia daliai žmonių sekti jos kūrybą ir gauti žinutes, tačiau toks ryšys nekompensuoja realių laisvių praradimo ir didėjančio spaudimo kasdienybėje.

    „Svarbiausia, ką nuolat kartoju mergaitėms, yra nepasiduoti ir neprarasti vilties, net jei šiandien atrodo, kad ateitis uždaryta“, – sakė Aryana Sayeed.

    Apie DI muzikos industrijoje

    Interviu metu dainininkė palietė ir vis dažniau muzikos industrijoje aptariamą dirbtinio intelekto temą. Ji teigė DI vertinanti atsargiai, nes technologijos gali būti panaudotos kuriant tikro atlikėjo balsą ar vaizdą jam nedalyvaujant, o tai kelia pasitikėjimo ir autorystės klausimų.

    Aryana Sayeed pabrėžia, kad jai svarbiausia yra „žmogiškas prisilietimas“ ir autentiškas ryšys su klausytoju. Jos teigimu, būtent šis ryšys ir yra pagrindinė priežastis, kodėl moterims skirti koncertai turi ne tik simbolinę, bet ir praktinę reikšmę – jie kuria bendruomenę, kurią sunku nutildyti.

  • Nyderlandų technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: 10 įmonių pritraukė daugiausia lėšų

    Nyderlandų technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: 10 įmonių pritraukė daugiausia lėšų

    Nyderlandų technologijų įmonės 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė apie 1,9 mlrd. eurų investicijų, o didžioji dalis kapitalo susitelkė keliuose stambiuose sandoriuose. Trys didžiausi finansavimo raundai sudarė apie 44 proc. visos sumos, o šešios bendrovės per laikotarpį pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų.

    Tokia struktūra atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją: investuotojai dažniau renkasi vėlesnės stadijos įmones, turinčias aiškesnį augimo planą ir pajamų trajektoriją. Ankstyvos stadijos finansavimas išlieka aktyvus, tačiau paprastai skaidomas į mažesnius raundus ir didesnį skaičių projektų.

    Kur keliavo didžiausios sumos

    Daugiausia lėšų Nyderlanduose surinko puslaidininkių sektorius – apie 570,5 mln. eurų. Tai dera su ES ir nacionalinėmis pastangomis stiprinti mikroschemų tiekimo grandines ir technologinį savarankiškumą, todėl investuotojai palankiai vertina metrologijos, gamybos įrangos ir komponentų ekosistemą.

    Antras pagal pritrauktą sumą buvo kelionių ir svetingumo technologijų segmentas – apie 292,5 mln. eurų, tačiau kapitalas čia iš esmės koncentravosi keliuose sandoriuose. Tuo pat metu sveikatos technologijos išsiskyrė didžiausiu sandorių skaičiumi, rodydamos nuoseklų investuotojų susidomėjimą klinikiniu efektyvumu ir procesų automatizavimu.

    Dešimt daugiausia pritraukusių įmonių

    Didžiausią raundą 2026 metų pirmąjį pusmetį užfiksavo „Nearfield Instruments“, pritraukusi apie 328 mln. eurų. Įmonė kuria didelio pralaidumo matavimo ir inspektavimo sprendimus puslaidininkių pramonei, kurie padeda valdyti vis sudėtingesnius gamybos procesus.

    Antra pagal pritrauktas lėšas – „Mews“, surinkusi apie 259 mln. eurų. Bendrovė vysto debesijos pagrindu veikiančią svetingumo operacinę sistemą, apjungiančią turto valdymą, atsiskaitymus ir kitus viešbučių procesus, o gautas kapitalas nukreiptas plėtrai ir DI sprendimų diegimui.

    Trečioje vietoje rikiuojasi „Axelera AI“, pritraukusi apie 216 mln. eurų ir besikoncentruojanti į DI inferencijos lustus bei programinę įrangą, skirtą užduotims vykdyti arčiau duomenų šaltinio. Ketvirta – kvantinių procesorių kūrėja „QuantWare“, surinkusi 152 mln. eurų, investuojanti į modulinius kvantinius procesorius ir gamybos pajėgumų plėtrą.

    Toliau seka „RIFT“, pritraukusi 113,8 mln. eurų ir vystanti pramoninės šilumos sprendimus, paremtus geležies kuro ciklu, siekiant mažinti tiesiogines anglies dioksido emisijas. Tarp ryškesnių sveikatos technologijų projektų – „Vitestro“, surinkusi apie 60 mln. eurų autonominei kraujo paėmimo robotikai, ir „Leyden Labs“, pritraukusi 40 mln. eurų nosies purškalų, skirtų apsaugai nuo kvėpavimo takų virusų, plėtrai.

    Į dešimtuką taip pat pateko vaizdo jutiklių technologijas kurianti „Eyeo“, pritraukusi 40 mln. eurų, ir verslo kelionių atitikties automatizavimo platforma „WorkFlex“, surinkusi 37 mln. eurų. Dešimtuką papildo „Wonderful“, pritraukusi apie 130 mln. eurų ir kurianti DI agentų valdymo platformą verslui, skirtą procesų automatizavimui per pokalbius, balsą ir el. paštą.

    Ką rodo 2026 metų dinamika

    2026 metų pirmojo pusmečio vaizdas Nyderlanduose rodo mišrų rinkos modelį: keli vėlyvos stadijos mega sandoriai sukuria didžiąją dalį kapitalo, o likusi investicijų dalis pasiskirsto per platesnį ankstyvos ir augimo stadijos projektų spektrą. Tai leidžia sektoriams, tokiems kaip puslaidininkiai ar kvantinės technologijos, greičiau didinti pajėgumus, tačiau kartu išryškina finansavimo koncentracijos riziką.

    Investuotojų dėmesys, sprendžiant pagal daugiausia lėšų pritraukusias įmones, krypsta į infrastruktūrines ir „giliąsias“ technologijas, kurios turi aiškias industrines taikymo sritis. Lygiagrečiai matyti ir praktinis DI pritaikymas – nuo svetingumo iki įmonių procesų automatizavimo – kur DI tampa ne atskiru produktu, o integruota vertės grandinės dalimi.