CP v2

Tag: Diabetas

  • Granatų sultys ryte ar vakare: dietologai paaiškina, kada jos duoda daugiausia naudos

    Granatų sultys dažnai minimos kaip gėrimas, galintis prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos, ypač dėl jose esančių antioksidantų. Vis dėlto klausimas, kada jas gerti geriausia, neturi vieno universalaus atsakymo – daug kas priklauso nuo virškinimo, cukraus kiekio kraujyje kontrolės ir vartojamų vaistų.

    Dietologai pabrėžia, kad svarbiausias veiksnys yra ne konkretus paros metas, o reguliarumas. Nuoseklus vartojimas siejamas su ilgainiui pasireiškiančiais pokyčiais, nes kai kurie granatuose esantys polifenoliai organizme veikia palaipsniui.

    Jei skrandis jautresnis, granatų sultis dažniau patariama rinktis dienos pradžioje arba pirmoje dienos pusėje. Taip kai kuriems žmonėms lengviau išvengti diskomforto, o pats gėrimas gali tapti papildomu energijos šaltiniu kartu su pusryčiais ar užkandžiu.

    Kita vertus, daliai žmonių patogiau sultis gerti dieną, ypač jei rytais būna didesnis alkio jausmas ir norisi saldesnio skonio. Tokiu atveju rekomenduojama sultis derinti su maistu, kad poveikis savijautai būtų tolygesnis.

    Jei vargina refliuksas ar rėmuo, rūgštesni gėrimai vakare, ypač prieš miegą, gali sustiprinti simptomus. Todėl tokiu atveju granatų sulčių vartojimą verta perkelti į ankstesnį laiką arba rinktis mažesnę porciją.

    Žmonėms, turintiems diabetą ar insulinorezistenciją, sultys tuščiu skrandžiu gali kai kada sukelti staigesnį gliukozės šuolį. Praktinis sprendimas – gerti jas kartu su maistu arba šalia pasirinkti baltymų turintį užkandį, kad cukraus kiekis kraujyje kiltų lėčiau.

    „Nėra vieno visiems netinkamo laiko, tačiau verta pasirinkti tokį, kuris geriausiai dera su virškinimu ir cukraus kiekio kraujyje kontrole“, – sakė dietologė.

    Dažniausiai tyrimuose vertinamos 120–240 mililitrų 100 proc. granatų sulčių porcijos per dieną. Tai kiekis, kuris leidžia gauti biologiškai aktyvių junginių, kartu išvengiant perteklinio cukraus ir kalorijų, būdingų didesnėms porcijoms.

    Specialistai taip pat primena, kad sultys nėra vienintelis būdas įtraukti granatus į mitybą: tinka ir patys vaisiaus grūdeliai. Juos galima dėti į jogurtą, salotas ar kitus patiekalus, taip gaunant skaidulų, kurių sultyse paprastai būna mažiau.

    Galiausiai, granatų sultys didžiausią prasmę turi kaip bendrų įpročių dalis: subalansuotos mitybos, pakankamo fizinio aktyvumo, streso valdymo ir rekomenduojamo gydymo plano laikymosi. Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, kraujo krešėjimą veikiančius preparatus ar kai kuriuos cholesterolį mažinančius vaistus, prieš kasdien įtraukdami sultis į racioną pasitarkite su gydytoju.

  • Aukštas cukrus kraujyje: dietologai įvardijo gėrimus, kurių verta vengti kasdien

    Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje priklauso ne tik nuo to, ką valgome, bet ir nuo to, ką geriame. Skysčiai dažnai suvartojami „nepastebimai“, todėl jie gali greitai pakeisti gliukozės rodiklius, ypač jei gėrime yra daug pridėtinio cukraus.

    Dietologai atkreipia dėmesį, kad pirmiausia riziką didina saldinti gėrimai: limonadai, energiniai gėrimai, saldintos kavos ir arbatos. Tokie pasirinkimai gali lemti greitesnius gliukozės šuolius, o ilguoju laikotarpiu apsunkinti cukraus kontrolę žmonėms, turintiems prediabetą ar diabetą.

    Viena pagrindinių priežasčių ta, kad saldintuose gėrimuose beveik nėra skaidulų, baltymų ar riebalų, kurie paprastai lėtina gliukozės pasisavinimą. Dėl to cukrus iš skysčių dažnai įsisavinamas greičiau nei iš mišraus, kramtomo maisto.

    „Daugelyje saldintų gėrimų trūksta skaidulų, baltymų ir riebalų, kurie padeda sulėtinti gliukozės patekimą į kraują. Be jų cukrus įsisavinamas labai greitai“, – aiškina dietologai.

    Tokie šuoliai gali baigtis ne tik staigiu energijos kritimu, bet ir stipresniu alkio jausmu, todėl žmogus neretai vėl ieško užkandžio. Tai sukuria uždarą ratą, kai per dieną susidaro daugiau cukraus ir kalorijų, nei planuota.

    Nuolat aukšti gliukozės rodikliai siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o diabetu sergantiems žmonėms ši sąsaja ypač svarbi. Specialistai pabrėžia, kad saldinti gėrimai gali tapti vienu iš kasdienių veiksnių, kurie trukdo stabilizuoti situaciją.

    Kita problema yra vadinamosios tuščios kalorijos: skysčiai suteikia energijos, bet menkai prisideda prie sotumo. Dėl to saldintas kavos gėrimas ar limonadas gali lengvai „pridėti“ nemažai kalorijų, o apetitas po to beveik nepasikeičia.

    „Skystos kalorijos dažnai nepastebimos, todėl jų galima suvartoti daug, net jei alkis realiai nesumažėja“, – teigia dietologai.

    Papildomą dėmesį specialistai siūlo skirti saldintiems gėrimams su kofeinu, pavyzdžiui, kai kuriems kavos gėrimams ar saldintai ledinei arbatai. Kai kuriems žmonėms kofeinas gali paveikti hormonų veiklą taip, kad gliukozės kontrolė tampa sudėtingesnė.

    Dietologai pabrėžia, kad reakcija į kofeiną individuali: vieniems jis reikšmingai gliukozės nekeičia, kitiems gali didinti atsparumą insulinui. Todėl, jei pastebima, kad po saldintos kavos rodikliai kyla labiau nei tikėtasi, verta peržiūrėti įpročius ir pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Praktinis patarimas paprastas: jei tikslas yra stabilesnis cukraus kiekis kraujyje, dažniausiai saugiausias pagrindinis pasirinkimas išlieka vanduo ir nesaldinti gėrimai. O saldintus gėrimus verta laikyti išimtimi, o ne kasdieniu įpročiu.

  • Mirabelių slyvos turi daugiau kalio nei bananai: kodėl verta jas valgyti dažniau

    Mirabelių slyvos yra smulkūs, dažniausiai geltoni slyvų porūšio vaisiai, Europoje žinomi dėl aromatingo, saldžiarūgščio skonio. Nors jos nėra tokios populiarios kaip bananai, mirabelės gali turėti daug kalio ir kitų mineralų, svarbių širdžiai bei raumenų veiklai.

    Kalis yra vienas svarbiausių elektrolitų organizme: jis prisideda prie normalios nervų sistemos veiklos ir padeda palaikyti normalų kraujospūdį, ypač kai mityboje netrūksta vaisių ir daržovių. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia nauda paprastai pasiekiama ne „vienu stebuklingu produktu“, o nuosekliai renkantis kalio gausesnius, mažiau perdirbtus maisto produktus.

    Mirabelės taip pat vertinamos dėl skaidulų, kurios gali padėti virškinimui ir ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. Dėl to jos dažnai minimos kaip tinkamas pasirinkimas norintiems kontroliuoti kūno svorį, nors rezultatus lemia bendra paros mityba ir energijos balansas.

    Be mineralų, šiose slyvose yra vitaminų ir augalinių junginių, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu. Antioxidantai iš vaisių ir daržovių prisideda prie ląstelių apsaugos nuo oksidacinio streso, o tai laikoma svarbia širdies ir kraujagyslių sveikatos mozaikos dalimi.

    Mirabelių sezonas dažniausiai tęsiasi nuo liepos iki rugsėjo. Vaisiai būna maži, apvalūs, apie 2–3 centimetrų skersmens, o jų odelė neretai būna su smulkiais rausvais taškeliais.

    Kulinarijoje mirabelės yra universalios: tinka valgyti šviežios, džiovintos, o taip pat verdamos uogienėms, džemams, kompotams ar naudojamos kepiniuose. Jei siekiate didesnės naudos sveikatai, pravartu riboti pridėtinį cukrų ir dažniau rinktis natūralų vaisių skonį.

    Jei turite cukrinį diabetą, inkstų ligų ar vartojate kraujospūdį veikiančius vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu. Nors vaisiai yra naudingi, kai kuriais atvejais svarbus bendras angliavandenių kiekis ir individualus kalio poreikis.

  • Mėgstami bananai gali pakenkti: gydytojai įspėja, kam ir kiek jų geriau nevalgyti

    Bananai dažnai laikomi patogiu ir maistingu užkandžiu, suteikiančiu greitos energijos, o juose esanti ląsteliena padeda virškinimui. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad net ir sveiki produktai gali tapti problema, jei jų valgoma per daug arba jei žmogus turi tam tikrų sveikatos sutrikimų.

    Mitybos ekspertų teigimu, daugeliui žmonių saugus kiekis paprastai yra 2–3 bananai per dieną, tačiau tai nėra universali taisyklė. Rekomenduojama atsižvelgti į bendrą mitybos racioną, fizinį aktyvumą, kūno masę ir gretutines ligas.

    Daug kalio ne visiems naudinga

    Vienas dažniausiai minimų aspektų yra kalio kiekis: vidutinio dydžio bananas jo turi apie 400 miligramų. Žmonėms, kurių inkstų funkcija normali, organizmas kalio perteklių paprastai sureguliuoja, tačiau net ir tokiu atveju persistengti nepatariama.

    Kitaip yra tuomet, kai inkstų veikla sutrikusi. Tokiais atvejais kalis gali kauptis kraujyje ir didinti hiperkalemijos riziką, o ši būklė siejama su pavojingais simptomais, įskaitant širdies ritmo sutrikimus, raumenų silpnumą ir bendrą organizmo išsekimą.

    Cukraus šuoliai ir virškinimo bėdos

    Dar viena grupė, kuriai verta būti atsargesnei, yra diabetu sergantys žmonės. Bananuose yra natūralių cukrų ir greičiau pasisavinamų angliavandenių, todėl kai kuriems jie gali sukelti staigesnius gliukozės svyravimus.

    Specialistai pataria bananus derinti su baltymais arba riebalais, pavyzdžiui, su natūraliu jogurtu, riešutais ar varške, kad cukraus kilimas būtų lėtesnis. Taip pat svarbi ir porcija, nes didesnis vaisiaus kiekis reiškia didesnę angliavandenių apkrovą.

    Persivalgius bananų gali pasireikšti ir virškinimo simptomai, ypač jautresniems žmonėms. Dėl ląstelienos gausos ir to, kad bananai kai kuriems priskiriami sunkiau toleruojamų angliavandenių grupei, gali atsirasti pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ar viduriavimas.

    Kada bananai gali būti ypač naudingi

    Saikingai vartojami bananai išlieka vertingu kasdienės mitybos elementu, nes suteikia energijos, turi antioksidantų ir prisideda prie širdies bei kraujagyslių sistemos palaikymo. Jie taip pat patogūs sportuojantiems, nes padeda atkurti dalį elektrolitų po fizinio krūvio.

    Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad mažiau prinokę bananai gali turėti daugiau atspariojo krakmolo, kuris veikia kaip prebiotikas ir gali būti palankus žarnyno mikrobiotai. Vis dėlto, jei turite inkstų ligų, diabetą ar nuolatinių virškinimo nusiskundimų, dėl tinkamo vaisių kiekio saugiausia pasitarti su gydytoju arba dietologu.

  • Mokslininkai nustebino: ledai ne tik kenkia – paaiškėjo netikėtas poveikis sveikatai

    Ilgą laiką ledai buvo laikomi desertu, kurį verta riboti dėl didelio cukraus ir kalorijų kiekio. Tačiau naujesnės mitybos ir visuomenės sveikatos studijos rodo, kad ryšys tarp ledų vartojimo ir kai kurių sveikatos rodiklių gali būti ne toks vienareikšmis.

    Dalies stebimųjų tyrimų duomenimis, žmonės, kurie ledus valgo saikingai, kai kuriose grupėse turėjo palankesnius metabolinės sveikatos rodiklius. Tokie rezultatai skamba netikėtai, bet patys mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog ledai savaime gerina sveikatą.

    Ką rodo tyrimai ir ko ne

    Tokio tipo darbai dažniausiai fiksuoja sąsajas, o ne priežastinį ryšį, todėl negalima teigti, kad ledai mažina diabeto ar širdies ligų riziką. Labai tikėtina, kad įtakos turi ir kiti veiksniai: bendras mitybos modelis, fizinis aktyvumas, miego kokybė, rūkymas, kūno masė ir socialiniai įpročiai.

    Be to, skiriasi ir pats produktas: vieni ledai turi daugiau pridėtinio cukraus, kiti gaminami iš pieno, grietinėlės ar jogurto, neretai skiriasi ir porcijų dydžiai. Dėl to vieno „ledų efekto“ visiems pritaikyti neįmanoma.

    Kodėl pieno produktai kartais siejami su nauda

    Ledų sudėtyje, ypač pieniniuose, yra pieno riebalų ir baltymų, taip pat kalcio. Kai kuriuose tyrimuose diskutuojama, kad pieno riebalų junginiai, įskaitant konjuguotą linolo rūgštį, gali būti siejami su metaboliniais procesais, tačiau tai nėra pagrindas desertą laikyti sveikatinančia priemone.

    Mitybos specialistai primena, kad nauda dažniau siejama su visos mitybos kokybe, o ne su atskiru produktu. Net jei dalis komponentų teoriškai palankūs, didelis cukraus kiekis ir per didelės porcijos gali „nubraukti“ galimą teigiamą efektą.

    Kaip valgyti ledus, kad nepakenktumėte

    Svarbiausias principas išlieka saikas, ypač jei siekiama kontroliuoti kūno svorį ar gliukozės kiekį kraujyje. Praktikoje tai reiškia mažesnes porcijas, retesnį vartojimą ir dėmesį sudėčiai, pirmiausia pridėtiniam cukrui.

    Jei ledai tampa kasdieniu įpročiu, bendra pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų norma gali būti viršyta nepastebimai. Todėl ledus tikslinga vertinti kaip desertą, o ne kaip būdą „pagerinti“ sveikatos rodiklius.

    Apibendrinant, ledai nėra nei priešas, nei vaistas: jie gali tilpti subalansuotoje mityboje, jei renkamasi protingai ir valgoma saikingai. O teigiamas tyrimuose fiksuotas ryšys greičiau primena, kad svarbiausia yra bendras gyvenimo būdas.