CP v2

Tag: Diabetas

  • Gydytojas įvardijo nemokamą įprotį: 30 minučių per dieną gali mažinti infarkto ir vėžio riziką

    Kasdienė vaikščiojimo rutina daugeliui atrodo per paprasta, kad darytų realią įtaką sveikatai, tačiau moksliniai duomenys rodo priešingai. Reguliari vidutinio intensyvumo fizinė veikla, į kurią natūraliai įeina ir ėjimas, siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio formų rizika.

    Britų gydytojas ir visuomenės sveikatos temomis dažnai pasisakantis Amiras Khanas akcentuoja, kad užtenka maždaug 30 minučių sąmoningo ėjimo per dieną, kad būtų pastebimas ilgalaikis efektas. Esminė sąlyga yra reguliarumas ir tinkamas krūvio parinkimas, o ne vienkartiniai „rekordai“.

    Nauda širdžiai ir spaudimui

    Ėjimas didina bendrą fizinį pajėgumą ir treniruoja širdies bei kraujagyslių sistemą, todėl ilgainiui gali prisidėti prie mažesnio kraujospūdžio ir palankesnių kraujo riebalų rodiklių. Šis poveikis ypač svarbus žmonėms, kurie daug sėdi darbe ar namuose ir juda mažai.

    „Tyrimai rodo, kad reguliariai vaikštantys žmonės rečiau patiria širdies priepuolius, o jų kraujospūdis ir cholesterolio rodikliai dažnai būna geresni nei sėslų gyvenimo būdą gyvenančių“, – sakė A. Khanas.

    Specialistai taip pat primena, kad širdies rizika priklauso ne nuo vieno veiksnio, o nuo visumos: miego, streso, mitybos, rūkymo ir judėjimo. Vis dėlto ėjimas yra vienas lengviausiai pritaikomų pokyčių, nereikalaujantis specialios įrangos ar abonementų.

    Kraujyje mažiau cukraus, daugiau energijos

    Reguliari fizinė veikla gerina audinių jautrumą insulinui, todėl organizmui lengviau sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Dėl to vaikščiojimas dažnai rekomenduojamas kaip kasdienis įprotis žmonėms, turintiems padidėjusią 2 tipo diabeto riziką arba siekiantiems stabilizuoti svorį.

    Praktikoje ypač naudingi būna pasivaikščiojimai po valgio, nes jie gali padėti sušvelninti staigesnius gliukozės šuolius. Tam nebūtina greita eisena, tačiau svarbu pastovus tempas ir nuoseklumas kasdienybėje.

    Sąnariai, kaulai ir vėžio prevencijos kryptis

    Dažnas mitas, kad ilgesnis ėjimas būtinai kenkia keliams, tačiau daugeliu atvejų saikingas, palaipsniui didinamas krūvis sąnariams yra naudingas. Judant stiprėja raumenys, gerėja sąnarių mityba, o tai gali prisidėti prie geresnės judesių amplitudės ir mažesnės osteoartrito rizikos.

    „Tai paprastas, nemokamas būdas ilgiau išlaikyti kūno lankstumą ir judėjimo lengvumą“, – sakė A. Khanas.

    Kalbant apie onkologinių ligų riziką, mokslinėje literatūroje nuosekliai matoma sąsaja: pakankamas fizinio aktyvumo kiekis siejamas su mažesne kai kurių vėžio rūšių, ypač storosios žarnos ir krūties, rizika. Ėjimas pats savaime nėra „vaistas“, tačiau kaip reguliarios fizinės veiklos dalis gali prisidėti prie palankesnės metabolinės sveikatos, mažesnio uždegiminio fono ir geresnės hormonų pusiausvyros.

    Miegas, stresas ir paprastos taisyklės pradedant

    Pasivaikščiojimai lauke dažnai pagerina miego kokybę ir padeda sumažinti įtampą, nes judėjimas siejamas su geresne nuotaika bei mažesniu streso hormonų lygiu. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie patiria emocinį perdegimą ar nuolatinį nuovargį.

    Pradedantiesiems rekomenduojama startuoti lėčiau ir didinti trukmę palaipsniui, kol kasdienis ėjimas pasieks apie 30 minučių. Naudinga rinktis maršrutą, kuriame saugu, patogu ir malonu, o jei įmanoma, daugiau žalumos turinčias vietas.

    Jei turite lėtinių ligų, jaučiate krūtinės skausmą, dusulį ar svaigimą, prieš didinant fizinį krūvį verta pasitarti su šeimos gydytoju. Reguliarus ėjimas yra saugus daugumai žmonių, tačiau individualios būklės įvertinimas padeda išvengti klaidų.

  • Ne bulvės: šis garnyras ypač tinka diabetikams – ilgai sotina ir padeda mažinti cholesterolį

    Komosa ryžinė, dažniau vadinama quinoa, vis dažniau minima kaip alternatyva bulvėms ar ryžiams, ypač žmonėms, kurie stebi cukraus kiekį kraujyje. Šis produktas pasižymi palyginti žemu glikeminiu indeksu ir dažnai suteikia sotumo jausmą ilgesniam laikui.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad sotumą lemia quinoa sudėtis: joje daugiau baltymų nei daugelyje įprastų kruopų, taip pat yra skaidulų. Dėl to angliavandeniai pasisavinami lėčiau, o cukraus šuoliai po valgio paprastai būna mažesni.

    Kuo quinoa išsiskiria?

    Quinoa priskiriama pseudojavams: ji vartojama kaip kruopos, tačiau botaniškai nėra tas pats, kas kviečiai ar ryžiai. Būtent todėl ji natūraliai neturi glitimo, tad gali tikti žmonėms, kurie jo vengia arba serga celiakija.

    Vertinga ir maistinė sudėtis: quinoa turi B grupės vitaminų, taip pat mineralų, tokių kaip magnis, kalis, fosforas ir geležis. Joje yra ir nepakeičiamųjų aminorūgščių, todėl baltymų kokybė laikoma aukšta.

    Poveikis širdžiai ir virškinimui

    Skaidulos mityboje siejamos su geresne žarnyno veikla, reguliariu tuštinimusi ir ilgesniu sotumu. Dalis žmonių pastebi, kad pakeitus įprastus garnyrus į skaidulų turinčius produktus sumažėja persivalgymo tikimybė.

    Tyrimuose skaidulų gausi mityba taip pat siejama su palankesniais lipidų rodikliais, įskaitant cholesterolį. Vis dėlto svarbu suprasti, kad vienas produktas „stebuklo“ nepadarys – rezultatus lemia visas mitybos ir gyvenimo būdo derinys.

    Kaip paruošti, kad skonis nenuviltų?

    Prieš verdant quinoa rekomenduojama gerai perplauti, nes grūdelius dengiančios natūralios medžiagos gali suteikti kartumo. Tada ji verdama panašiai kaip kruopos, kol sugeria vandenį ir suminkštėja.

    Dažnai taikomas paprastas santykis: 2 dalys vandens ir 1 dalis quinoa, virimo laikas apie 10–15 minučių. Išvirusi quinoa tinka prie mėsos ar žuvies patiekalų, daržovių dubenėliuose, salotose, o atvėsinta gali būti naudojama ir lengviems desertams.

    Jei turite diabetą ar širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, patiekalo poveikį labiausiai nulems porcija ir bendras lėkštės balansas. Praktinis patarimas paprastas: quinoa derinkite su daržovėmis ir baltymais, o riebalus rinkitės iš kokybiškų šaltinių.

  • Kada geriausia valgyti bananus: viena paros dalis gali sukelti cukraus šuolius

    Bananai yra vieni populiariausių vaisių, tačiau jų poveikis savijautai gali skirtis priklausomai nuo paros meto, porcijos dydžio ir net vaisiaus prinokimo. Juose gausu kalio ir magnio, kurie svarbūs raumenų bei nervų sistemos veiklai, o skaidulos padeda palaikyti žarnyno darbą.

    Dalis žmonių bananus renkasi kaip vakarinį užkandį, nes jie suteikia greitai pasisavinamos energijos, o kartu gali prisidėti prie normalaus virškinimo. Vis dėlto tai nereiškia, kad toks pasirinkimas tinka visiems, ypač jei vakare norisi kontroliuoti bendrą suvartojamų angliavandenių kiekį.

    Ryte vieni bananai ne visada tinka

    Nors bananas dažnai atsiduria pusryčių lėkštėje, suvalgytas vienas jis ne visada užtikrina ilgalaikį sotumą. Jame esantys angliavandeniai virškinami gana greitai, todėl kai kuriems žmonėms gali staigiau pakilti gliukozės kiekis kraujyje, o vėliau jis greičiau krenta.

    Toks svyravimas gali pasireikšti ankstyvu alkio jausmu ir energijos sumažėjimu netrukus po pusryčių. Jei bananus mėgstate ryte, geriau juos derinti su baltymais ir sveikaisiais riebalais, pavyzdžiui, natūraliu jogurtu, varške, riešutais ar avižomis.

    Prinokimas ir gliukozės kontrolė

    Žmonėms, sergantiems diabetu ar turintiems atsparumą insulinui, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į laiką, bet ir į prinokimo laipsnį. Kuo bananas labiau prinokęs, tuo daugiau jame paprastųjų cukrų ir tuo greitesnis gali būti poveikis gliukozės kiekiui kraujyje.

    Tokiais atvejais bananą patikimiau valgyti kaip dalį pilnaverčio patiekalo, o ne vieną. Baltymų, skaidulų ar riebalų derinys gali sulėtinti angliavandenių pasisavinimą, todėl gliukozės kreivė būna tolygesnė.

    Ką verta prisiminti kasdien

    Bananai gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis, tačiau universalaus atsakymo, kada juos valgyti, nėra. Daug lemia bendras dienos racionas, fizinis aktyvumas, miego režimas ir individuali medžiagų apykaita.

    Jei pastebite, kad po banano ryte greitai vėl išalkstate ar krenta energija, verta keisti derinius ir porciją, o esant gliukozės reguliavimo sutrikimams pasitarti su gydytoju ar dietologu. Taip iš vaisiaus gausite naudą, o ne staigius cukraus šuolius.

  • Atrodo kaip įprasti makaronai, bet be miltų ir riebalų: konjakas tinka dietai ir diabetui

    Kas yra konjako makaronai?

    Konjako makaronai gaminami iš Rytų Azijoje paplitusio augalo šakniagumbio, o jų pagrindinė sudedamoji dalis yra tirpiosios skaidulos gliukomananas. Dėl jo makaronai įgauna savitą, želė primenančią tekstūrą ir gana neutralų skonį, todėl lengvai prisitaiko prie įvairių patiekalų.

    Šis produktas pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas žmonių, kurie siekia sumažinti bendrą raciono kaloringumą neatsisakydami įprastų porcijų. Parduotuvėse galima rasti skirtingų formų variantų, primenančių spagečius, ryžius ar plonesnius makaronus.

    Kodėl jis siejamas su svorio metimu?

    Pagrindinis svorio mažėjimo principas yra kalorijų deficitas, kai su maistu gaunama mažiau energijos, nei jos sunaudoja organizmas. Konjako makaronai dažnai pasirenkami kaip garnyro alternatyva, nes didžiąją jų dalį sudaro vanduo ir skaidulos, todėl patiekalo energinė vertė gali sumažėti.

    Tirpiosios skaidulos, tokios kaip gliukomananas, virškinamajame trakte brinksta ir gali didinti sotumo jausmą, todėl kai kuriems žmonėms tampa lengviau suvaldyti apetitą. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad pats produktas nėra stebuklinga priemonė, o geriausi rezultatai pasiekiami derinant su subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu.

    Kam tai gali būti aktualu?

    Konjako makaronai natūraliai neturi glitimo, todėl gali tikti žmonėms, kurie jo vengia dėl savijautos ar medicininių priežasčių. Taip pat jie dažnai minimi kaip pasirinkimas mažai angliavandenių turinčiuose mitybos planuose, nes įprastų miltinių makaronų angliavandenių čia būna gerokai mažiau.

    Diabeto ar insulino rezistencijos atvejais dažniausiai akcentuojama, kad skaidulos padeda lėčiau kilti gliukozės kiekiui po valgio ir prisideda prie geresnės glikemijos kontrolės. Individualūs poreikiai skiriasi, todėl sergantiesiems diabetu mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

    „Konjako makaronai gali padėti sumažinti patiekalo energinę vertę, tačiau ilgalaikis rezultatas priklauso nuo visos mitybos ir įpročių“, – sako dietologai.

    Kaip paruošti, kad būtų skanu?

    Dažniausiai konjako makaronai parduodami vienos porcijos pakuotėse skystyje, todėl pirmiausia juos rekomenduojama gerai perplauti šaltu vandeniu. Tuomet trumpai pavirti pasūdytame vandenyje apie 5–7 minutes arba kelias minutes pakepinti keptuvėje, kad pasišalintų specifinis kvapas.

    Jie geriausiai atsiskleidžia su ryškaus skonio priedais: daržovėmis, vištiena, grybais, sultiniais ar pomidorų padažu. Kad patiekalas būtų visavertis, verta pridėti baltymų šaltinį ir daržovių, o skaidulų gausą subalansuoti pakankamu skysčių kiekiu.

  • Beveik nieperka, bet dietologai giria: dygliuotas agurkas kiwano gali nustebinti diabetikus

    Beveik nieperka, bet dietologai giria: dygliuotas agurkas kiwano gali nustebinti diabetikus

    Kiwano, dar vadinamas dygliuotu agurku arba raguotu melionu, Lietuvoje vis dar retas pasirinkimas, nors mitybos specialistai jį vertina dėl mažo kaloringumo ir gaivaus skonio. Tai egzotiškas vaisius, kurio žievė bręsdama iš žalios tampa oranžinė, o viduje slepiasi želė primenanti, žalsva minkštimo masė su valgomomis sėklomis.

    Skonis dažniausiai apibūdinamas kaip kiwi, meliono ir banano derinys, kai kas jaučia ir lengvas ananaso natas. Paprasčiausias būdas ragauti yra perpjauti vaisių per pusę ir minkštimą valgyti šaukšteliu, tačiau jis tinka ir kokteiliams, glotnučiams, vaisių salotoms bei desertams.

    Šis vaisius ypač dažnai minimas lieknėjimo kontekste, nes didelę jo dalį sudaro vanduo, o energinė vertė išlieka nedidelė. Vidutiniškai 100 gramų kiwano turi apie 45 kilokalorijas, todėl jis gali būti patogus pasirinkimas, kai norisi saldesnio užkandžio, bet siekiama kontroliuoti bendrą kalorijų kiekį.

    Diabetu sergantiems žmonėms vaisių pasirinkimas neretai kelia klausimų, nes dalis jų turi daug cukrų ir gali greitai kelti gliukozės lygį. Kiwano dažnai priskiriamas prie vaisių, kurie paprastai turi mažesnį glikeminį poveikį, tačiau individuali reakcija skiriasi, todėl svarbu stebėti porcijas ir bendrą angliavandenių kiekį mityboje.

    Kiwano minkštimas suteikia ir mikroelementų bei vitaminų, tarp kurių dažniausiai išskiriami vitaminas C ir vitaminas A, svarbūs imuninės sistemos veiklai ir regėjimui. Taip pat minimi mineralai, tokie kaip magnis, fosforas ir kalcis, kurie svarbūs nervų sistemai, raumenų funkcijai ir kaulų būklei.

    Praktinis privalumas, dėl kurio kiwano vertina ne tik vartotojai, bet ir prekybininkai, yra ilgas išsilaikymas. Tinkamai laikomas vaisius gali išbūti ilgai neprarasdamas tekstūros ir skonio, todėl tinka tiems, kurie nori turėti namuose ilgiau išsilaikančių vaisių ir rečiau lankytis parduotuvėje.

    Vis dėlto dietologai primena, kad nė vienas produktas nėra stebuklinga priemonė: geriausias efektas pasiekiamas, kai kiwano tampa subalansuotos mitybos dalimi. Jei turite virškinimo jautrumą ar sergate lėtinėmis ligomis, naujus, egzotiškus produktus verta įtraukti palaipsniui ir stebėti savijautą.

  • Obuolių actas nuo cholesterolio ir cukraus šuolių? Gydytojai įspėja dėl vieno dalyko

    Kas žinoma apie obuolių actą

    Obuolių actas jau seniai reklamuojamas kaip paprasta priemonė savijautai gerinti, o internete jam dažnai priskiriamas poveikis cholesterolio rodikliams ir cukraus kiekiui kraujyje. Dažniausiai kalbama apie 1–2 šaukštus acto, praskiestus stikline vandens ir išgeriamus kasdien.

    Moksliniai duomenys rodo, kad acto rūgštis kai kuriems žmonėms gali šiek tiek sumažinti gliukozės šuolius po valgio ir pagerinti insulino jautrumą. Vis dėlto efektas paprastai būna nedidelis ir negali pakeisti gydytojo paskirtų vaistų, mitybos korekcijų ar fizinio aktyvumo.

    Cholesterolis ir cukrus: ką rodo tyrimai

    Kalbant apie cholesterolį, tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai: dalyje jų matomas nedidelis bendrojo cholesterolio ar trigliceridų sumažėjimas, tačiau kitur reikšmingo poveikio nepastebėta. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią įtaką lipidų rodikliams daro mitybos kokybė, kūno svoris, judėjimas ir, jei reikia, medikamentinis gydymas.

    Jei žmogus patiria gliukozės svyravimus, vien tik actas problemos neišspręs, ypač kai mityboje daug greitųjų angliavandenių, mažai skaidulų ir baltymų. Sergantiems diabetu ar vartojantiems gliukozę mažinančius vaistus tai gali būti aktualu ir dėl galimos hipoglikemijos rizikos.

    Kaip vartoti saugiau ir kada atsargiai

    Gydytojai primena, kad actą būtina skiesti vandeniu, nes koncentruota rūgštis gali dirginti stemplę ir skrandį bei pažeisti dantų emalį. Dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo mažesnio kiekio, stebėti savijautą ir nevartoti tuščiu skrandžiu, jei yra jautrus virškinimas.

    Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, turintys refliuksą, gastritą, opaligę ar kitų virškinamojo trakto sutrikimų, taip pat vartojantys diuretikus, kai kuriuos širdies vaistus ar insuliną. Jei cholesterolio rodikliai ar gliukozė yra padidėję, saugiausias kelias yra pasitarti su šeimos gydytoju ir remtis įrodymais pagrįstu gydymu.

    „Obuolių actas gali būti maisto raciono dalis, tačiau jis nėra vaistas ir neturėtų pakeisti gydymo ar tyrimų“, – sako gydytojai.

  • Sergant diabetu šis užrašas klaidina: svarbiausia ne priekyje, o maistinėje lentelėje

    Sergant diabetu šis užrašas klaidina: svarbiausia ne priekyje, o maistinėje lentelėje

    Sergant diabetu apsipirkimas dažnai prasideda nuo ryškių užrašų ant pakuotės, tačiau jie ne visada padeda priimti geriausią sprendimą. Didesnę reikšmę turi maistinė vertė, sudėtis ir reali porcija, nes būtent tai lemia gliukozės svyravimus po valgio.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad tokie teiginiai kaip „be pridėtinio cukraus“, „fit“ ar „pilno grūdo“ gali sudaryti sveikesnio pasirinkimo įspūdį. Vis dėlto svarbiausia pirmiausia įvertinti, kokiai porcijai pateikti skaičiai, nes suvalgius daugiau nei nurodyta, angliavandenių kiekis padidėja proporcingai.

    Porcija ir angliavandeniai

    Pirmas žingsnis skaitant etiketę yra porcija: pakuotėje jų gali būti dvi ar trys, o suvalgius viską iškart, gaunama dviguba ar triguba angliavandenių, druskos ir kalorijų norma. Tai ypač svarbu diabetu sergantiems žmonėms, nes net ir iš pažiūros tinkamas produktas gali tapti netinkamas dėl per didelio kiekio.

    Gliukozės kiekiui kraujyje labiausiai įtaką daro bendras angliavandenių kiekis, o ne vien eilutė, kurioje nurodomi cukrūs. Į bendrą angliavandenių kiekį įeina krakmolas, natūralūs ir pridėtiniai cukrūs bei skaidulos, todėl lyginant produktus verta žiūrėti angliavandenius ir 100 gramų, ir realiai suvalgomai porcijai.

    Praktikoje žmones dažnai nustebina, kad jogurtas gali turėti mažai pridėtinių cukrų, bet vis tiek būti turtingas angliavandenių. Tas pats galioja dribsniams, duonai ar paruoštoms sriuboms, kur angliavandeniai „pasislepia“ ne tik saldume, bet ir krakmole.

    Pridėtiniai cukrūs ir sudėtis

    Vertinant produktą svarbu atskirai pasižiūrėti pridėtinių cukrų kiekį ir sudedamųjų dalių sąrašą. Jei sudėtyje tarp pirmųjų ingredientų matomi gliukozės ar fruktozės sirupai, sacharozė, melasa ar kitos saldinančios medžiagos, tikėtina, kad produktas smarkiau kels gliukozę.

    Diabetu sergantiems žmonėms dažnai rekomenduojama rinktis daugiau skaidulų turinčius produktus, nes jos lėtina angliavandenių pasisavinimą ir didina sotumą. Dėl to kasdienėje mityboje geriau tinka avižos be saldiklių, ankštinės daržovės, daržovės, riešutai, natūralūs pieno produktai be priedų.

    Dažna klaida yra pasikliauti užrašu „pilno grūdo“, nepatikrinus, ar sudėtyje iš tiesų vyrauja pilno grūdo miltai ir ar pakanka skaidulų. Panašiai klaidina ir „produktai diabetikams“, nes pats pavadinimas negarantuoja palankesnės sudėties ar mažesnio angliavandenių kiekio porcijoje.

    Druska ir sotieji riebalai

    Diabetas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl svarbu stebėti ne tik angliavandenius, bet ir sočiuosius riebalus bei druską. Daug druskos ir sočiųjų riebalų dažnai turi stipriai perdirbti gaminiai, paruošti patiekalai, užkandžiai, kai kurios mėsos ir sūrių rūšys.

    Blogiausiai paprastai vertinami produktai, kuriuose susideda kelios problemos: daug pridėtinių cukrų, mažai skaidulų, didelis angliavandenių kiekis porcijoje ir aukštas perdirbimo laipsnis. Tokie pasirinkimai gali išprovokuoti staigesnius gliukozės šuolius ir ilgainiui bloginti bendrą mitybos kokybę.

    Kasdienėje rutinoje labiausiai padeda paprasta taisyklė: mažiau reklamos ant pakuotės, daugiau dėmesio maistinės vertės lentelei ir sudėčiai. Nuosekliai skaitant etiketes lengviau atpažinti, kurie produktai tinka geriau, ir apsipirkimas tampa realia diabeto kontrolės priemone.

  • Šparagai ir cukraus lygis kraujyje: dietologai paaiškina, kuo naudingas šis sezoninis daržovė

    Šparagai vis dažniau minimi tarp daržovių, kurias verta rinktis žmonėms, stebintiems cukraus kiekį kraujyje. Dietologai pabrėžia, kad šis sezoninis produktas turi mažai angliavandenių, o dėl skaidulų gliukozė iš maisto į kraują patenka lėčiau.

    Vienas svarbiausių šparagų privalumų siejamas su skaidulomis, ypač prebiotinėmis, kurios tampa maistu naudingosioms žarnyno bakterijoms. Toks poveikis gali prisidėti prie stabilesnės savijautos po valgio ir mažesnių staigių cukraus šuolių.

    Mitybos specialistų teigimu, šparagai išsiskiria tuo, kad jų angliavandenių kiekis yra nedidelis, o dalį jų sudaro maistinės skaidulos. Dėl šios priežasties po valgio gliukozės lygis paprastai kyla palaipsniui, o ne staigiai.

    Svarbu ir tai, kad skaidulos lėtina virškinimą, todėl sotumo jausmas išlieka ilgiau. Praktikoje tai gali padėti lengviau kontroliuoti porcijas ir sumažinti norą užkandžiauti saldumynais, kas daugeliui žmonių yra viena didžiausių kliūčių siekiant stabilaus cukraus lygio.

    Kai kuriuose moksliniuose darbuose aptariama, kad šparaguose esantys biologiškai aktyvūs junginiai gali būti susiję su insulino veiklos procesais. Insulinas yra hormonas, padedantis ląstelėms pasisavinti gliukozę, todėl geresnis jautrumas insulinui paprastai laikomas palankiu veiksniu medžiagų apykaitai.

    Vis dėlto dietologai akcentuoja, kad dalis tyrimų atlikta laboratorinėmis sąlygomis ar su gyvūnais, todėl rezultatų negalima tiesiogiai prilyginti kasdieniam poveikiui žmogui. Dėl to šparagai neturėtų būti vertinami kaip savarankiška priemonė diabetui ar padidėjusiam cukraus lygiui gydyti.

    Šparaguose taip pat yra antioksidantų ir mikroelementų, kurie siejami su uždegimo ir oksidacinio streso mažinimu. Oksidacinis stresas dažnai minimas tarp veiksnių, susijusių su metaboliniais sutrikimais, todėl daržovių gausus racionas laikomas viena svarbiausių prevencinių krypčių.

    Didžiausia nauda paprastai pasiekiama tuomet, kai šparagai tampa subalansuotos mitybos dalimi kartu su pakankamu baltymų kiekiu, kitomis daržovėmis, neskaldytais grūdais ir reguliariu fiziniu aktyvumu. Jei vartojate cukraus kiekį kraujyje veikiančius vaistus ar turite diagnozuotą diabetą, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

    „Šparagai gali būti vertinga raciono dalis, tačiau stabilų cukraus lygį labiausiai lemia bendras mitybos ir gyvenimo būdo paveikslas“, – sako dietologai.

  • JK tyrimas: jaunesnės kartos nesveikėja – ryškėja nutukimo, diabeto ir psichikos bėdų augimas

    JK tyrimas: jaunesnės kartos nesveikėja – ryškėja nutukimo, diabeto ir psichikos bėdų augimas

    Naujas Jungtinės Karalystės mokslininkų darbas rodo, kad jaunesnės kartos, lyginant su ankstesnėmis tuo pačiu amžiaus tarpsniu, bendrai netampa sveikesnės. Tyrėjai šį reiškinį įvardijo kaip kartų sveikatos slinktį, kai dalis rodiklių ne gerėja, o prastėja.

    Tyrimą atliko University College London, King’s College London ir Oksfordo universiteto mokslininkai. Jie lygino fizinės ir psichikos sveikatos rodiklius skirtingose kartose, remdamiesi ilgalaikiais gimimo kohortų duomenimis.

    Analizėje apžvelgti 51 kohortos tyrimai, sekę dešimtis tūkstančių Jungtinėje Karalystėje gimusių žmonių nuo 1946 iki 2002 metų. Tokie duomenys leidžia palyginti kartas ne pagal laikmetį, o pagal tą patį gyvenimo etapą.

    Rezultatai parodė, kad kelių būklių paplitimas naujesnėse kartose yra didesnis nei vyresnėse, kai jos buvo tokio pat amžiaus. Ryškiausi signalai siejami su nutukimu, psichikos sveikatos sutrikimais ir diabetu.

    Tendencija nuosekliausiai matyta nutukimo ir psichikos sveikatos srityse, o blogėjančių diabeto rodiklių požymių rasta lyginant X kartą su kūdikių bumo karta. Tyrėjai pabrėžė, kad tai nėra vien geresnės diagnostikos ar dažnesnių patikrų pasekmė.

    Nurodoma, kad nutukimas nėra vien diagnozės klausimas, o diabetas dalyje duomenų buvo fiksuojamas remiantis objektyviais biologiniais matavimais. Psichikos sveikatos palyginimai grindžiami standartizuotais klausimynais, vertinančiais depresijos ir nerimo simptomus.

    Kodėl sveikata negerėja?

    Mokslininkai teigia, kad dar reikia daugiau duomenų, jog būtų tiksliai nustatyti pagrindiniai šios slinkties varikliai. Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad didelę įtaką daro per laiką pakitę socialiniai ir aplinkos rizikos veiksniai.

    Tarp svarbiausių galimų priežasčių minimi nepalankūs mitybos įpročiai, mažesnis fizinis aktyvumas ir kasdieniai elgsenos pokyčiai, susiję su sėslesniu gyvenimo būdu. Tyrėjai akcentuoja, kad nemaža dalis šių veiksnių yra išvengiami, todėl svarbios prevencijos priemonės.

    „Jei naujesnės kartos sveikatos prasme slenka atgal, tai reiškia, kad visuomenė nepasiekia biologinių sveikatos gerėjimo ribų“, – sakė Laura Gimeno.

    „Vietoj to matome išvengiamų socialinių ir aplinkos veiksnių pasekmes, kurios per laiką formavo gyventojų sveikatą skirtingose kartose“, – pridūrė ji.

    Ką tai reiškia sveikatos sistemai?

    Tyrėjų vertinimu, tokia kryptis gali turėti reikšmingų pasekmių viešajai politikai ir sveikatos priežiūros planavimui. Jei lėtinių būklių našta didėja jaunesniuose amžiaus tarpsniuose, tai reiškia ilgiau trunkantį gydymo ir priežiūros poreikį.

    Dėl to gali prireikti didesnių investicijų į prevenciją, ankstyvą pagalbą psichikos sveikatai, nutukimo ir diabeto rizikos mažinimą bei ilgalaikių ligų valdymą. Tai aktualu ir Europos mastu, nes prognozuojama, kad iki 2050 metų beveik trečdalis Europos Sąjungos gyventojų bus 65 metų ar vyresni.

    Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į duomenų apribojimus: senesnėse Jungtinės Karalystės kohortose buvo mažiau etninės įvairovės nei dabartinėje visuomenėje. Vis dėlto pažymima, kad panašios krypties signalų aptinkama ir kituose, įvairesnėse populiacijose atliktuose tyrimuose.

  • 3 vakaro valgymo įpročiai, kurie didina stresą: daugelis nė neįtaria

    Vakaro rutina gali nepastebimai didinti įtampą, o vienas dažniausių veiksnių yra netinkami valgymo įpročiai. Specialistai pabrėžia, kad maistas vakare veikia ne tik virškinimą, bet ir miego kokybę, gliukozės svyravimus bei bendrą savijautą kitą dieną.

    Stresas dažnai sustiprėja tada, kai organizmas naktį turi spręsti dvi užduotis vienu metu: virškinti sunkų maistą ir pereiti į poilsio režimą. Dėl to daliai žmonių padažnėja prabudimai, atsiranda neramumas, ryte jaučiamas nuovargis, o emocinis atsparumas dieną sumažėja.

    Valgymas per arti miego

    Vienas rizikingiausių įpročių yra sočiai pavalgyti likus kelioms valandoms iki miego. Kai skrandis pilnas, virškinimo sistema dirba intensyviau, o tai gali didinti rūgštinio refliukso, rėmens ir nemalonaus sunkumo jausmo tikimybę.

    Problemą dažnai paaštrina ne tik laikas, bet ir pasirinktas maistas. Aštresni patiekalai, riebus ir keptas maistas, rūgštūs produktai bei gėrimai su kofeinu jautresniems žmonėms gali sukelti dirginimą, o dėl prastesnio miego kitą dieną padidėja ir streso pojūtis.

    Vakarienės praleidimas arba per mažas maistas

    Kita kraštutinė strategija yra sąmoningai praleisti vakarienę arba suvalgyti tiek mažai, kad organizmas naktį ima siųsti alkio signalus. Tokiu atveju didėja tikimybė, kad vėliau vakare atsiras stiprus potraukis saldumynams ar sūriems užkandžiams, o tai gali išbalansuoti mitybą.

    Per ilgos pertraukos tarp valgymų kai kuriems žmonėms siejasi su ryškesniais cukraus kiekio kraujyje svyravimais, kurie gali pasireikšti irzlumu, silpnumu ar nerimu. Tai ypač svarbu įvertinti žmonėms, sergantiems diabetu ar turintiems gliukozės tolerancijos sutrikimų.

    Beprasmiškas užkandžiavimas vakare

    Dar vienas dažnas vakaro scenarijus yra užkandžiavimas ne dėl alkio, o dėl emocijų. Kai įtampa malšinama traškučiais, sausainiais ar kitais kaloringais užkandžiais, trumpalaikis palengvėjimas neretai greitai virsta kaltės jausmu ir dar didesniu stresu.

    Be to, toks valgymas dažnai vyksta automatiškai, neįvertinant porcijų. Dėl to lengva pervalgyti, o sunkesnis virškinimas ir prastesnė miego kokybė sukuria užburtą ratą, kai kitą vakarą vėl norisi greito nusiraminimo su maistu.

    Norint sumažinti riziką, ekspertai pataria siekti subalansuotos vakarienės, kurioje būtų baltymų, nesočiųjų riebalų ir skaidulų, o valgymo laiką planuoti taip, kad iki miego liktų pakankamai laiko. Taip pat gali padėti pastovesnis valgymų ritmas dienos metu ir ramesnis vakaro režimas, pavyzdžiui, trumpas pasivaikščiojimas po vakarienės.