Tag: Diabetas

  • 3 mitybos mitai apie diabetą, kuriais dietologai ragina nebetikėti

    Apie diabetą ir mitybą sklando daugybė patarimų, tačiau ne visi jie pagrįsti mokslu. Dietologai išskiria tris ypač paplitusius mitus, kurie gali klaidinti planuojant kasdienį meniu.

    Kaip rašo „EatingWell“, dalis žmonių vis dar mano, kad sergant diabetu būtina pirkti specialius produktus, vengti vaisių ar pasikliauti maisto papildais kaip gydymu. Specialistai pabrėžia, kad tokie įsitikinimai dažnai neatitinka realybės.

    Nors tai JAV kontekstas, pats iššūkis universalus: žmonės ieško būdų, kaip išlaikyti gliukozės kiekį kraujyje stabilesnį, o mityba čia vaidina svarbų vaidmenį. Tačiau vien etiketės ar „madingi“ sprendimai nebūtinai padeda.

    Dietologų akcentas paprastas: pirmenybę verta teikti visaverčiam maistui, subalansuotiems patiekalams ir nuosekliems įpročiams, o ne brangiems „diabetikams skirtiems“ produktams ar stebuklingiems pažadams.

    Mitas: būtini „diabetui draugiški“ produktai

    Parduotuvėse gausu prekių su užrašais „diabetes-friendly“, „be cukraus“ ar „nuliniai angliavandeniai“. Tačiau dietologai primena: tokios etiketės automatiškai nereiškia, kad produktas yra maistingesnis ar geresnis gliukozės kontrolei.

    Specialistai ragina koncentruotis ne į „specialius“ produktus, o į maistinių medžiagų gausų, mažiau apdorotą maistą. Taip pat pabrėžiama, kad itin apdoroto maisto vartojimas siejamas su didesne 2 tipo diabeto rizika.

    Praktiškai gali padėti vadinamasis „lėkštės“ principas: pusę lėkštės sudaro nekrakmolingos daržovės, ketvirtį – kokybiški angliavandeniai (pavyzdžiui, ankštiniai, pilno grūdo produktai), o likusį ketvirtį – liesi baltymai.

    Mitas: cinamono papildai – „vaistas“ nuo diabeto

    Cinamono populiarumas mitybos patarimuose milžiniškas, tačiau dietologai pabrėžia: tai nėra universalus sprendimas ar vaistų pakaitalas. Nors tyrimai rodo, kad cinamonas gali turėti poveikį gliukozės reakcijai, maisto papildų poveikis gali labai skirtis, nes jie nėra standartizuoti.

    Be to, cinamonas, net jei kai kuriais atvejais gali turėti įtakos gliukozės rodikliams po valgio, nebūtinai veikia taip, kaip skiriami vaistai, pavyzdžiui, ne visada daro aiškią įtaką HbA1c rodikliui, kuris atspindi kelių mėnesių gliukozės vidurkį.

    Vietoje to siūloma cinamoną naudoti kaip prieskonį – jis suteikia skonio, o kartu gali padėti sumažinti pridėtinio cukraus, druskos ar riebalų kiekį patiekaluose.

    Mitas: sergant diabetu reikia vengti vaisių

    Vaisiai kartais nepagrįstai laikomi „per saldžiais“, tačiau dietologai pabrėžia, kad jie suteikia skaidulų, antioksidantų ir svarbių vitaminų. Tai svarbu virškinimui, medžiagų apykaitai ir širdies sveikatai.

    Tekste cituojami specialistai teigia, kad tyrimai sieja visų vaisių vartojimą su geresniais kai kuriais sveikatos rodikliais žmonėms, gyvenantiems su diabetu, įskaitant galimai mažesnį A1c ir palankesnį „gerojo“ cholesterolio lygį.

    Rekomenduojama rinktis vaisius jų natūralia forma, o ne sultis, ir, jei įmanoma, valgyti su žievele – taip gaunama daugiau skaidulų, kurios lėtina cukraus pasisavinimą.

    Dar vienas praktiškas patarimas – vaisius derinti su baltymais ar sveikaisiais riebalais: pavyzdžiui, su graikišku jogurtu, varške, riešutų sviestu ar sėklomis. Tai gali padėti užtikrinti tolygesnį gliukozės atsaką.

    Kas dar gali padėti kasdienėje mityboje

    Dietologai siūlo orientuotis į subalansuotus patiekalus, kuriuose yra skaidulų turinčių angliavandenių, baltymų ir sveikųjų riebalų. Tokie deriniai ne tik padeda valdyti gliukozę, bet ir suteikia daugiau sotumo.

    Taip pat rekomenduojama pergalvoti gėrimus: saldinti gėrimai dažnai lemia staigius gliukozės šuolius, todėl geriau rinktis vandenį ar nesaldintą arbatą.

    Galiausiai pabrėžiama nuoseklumo svarba – vienas „neidealus“ valgymas ar rodmuo nebūtinai nusako bendrą situaciją. Gliukozės duomenys gali būti vertingi kaip mokymosi priemonė, o ne savikritikos pagrindas.

  • Diabetas ir šventiniai susibūrimai: 4 dietologų patarimai, padedantys išlaikyti stabilų cukrų

    Šventiniai pietūs ir vaišių stalas daugeliui asocijuojasi su džiaugsmu, tačiau gyvenant su diabetu tokie susibūrimai gali kelti papildomo streso – ypač dėl cukraus kiekio kraujyje svyravimų.

    Kaip rašoma „EatingWell“, didesnės porcijos, neįprasti patiekalai, vėluojantys valgiai ir pasikeitusi dienotvarkė per šventes gali apsunkinti glikemijos kontrolę. Prie to prisideda ir socialinis spaudimas paragauti „būtinų“ skanėstų.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia: diabetas nereiškia, kad šventiniu laikotarpiu reikia atsisakyti mėgstamo maisto ar bendravimo. Svarbiausia – keli paprasti, iš anksto apgalvoti sprendimai.

    Dietologai siūlo keturias praktines taktikas, kurios padeda mėgautis šventėmis ir kartu sumažinti riziką, kad cukraus kiekis kraujyje šokinės į viršų ar kris per žemai.

    Nepraleiskite valgymų „taupydami vietą“

    Dažna klaida prieš didesnę šventinę vakarienę – praleisti pusryčius ar pietus, tikintis „sutaupyti“ kalorijų. Tačiau atvykus labai išalkus tampa sunkiau suvaldyti porcijas ir įsiklausyti į sotumo signalus.

    Be to, per ilga pertrauka be maisto, o vėliau – gausus valgymas, gali paskatinti ryškius cukraus kiekio kraujyje svyravimus. Todėl rekomenduojama laikytis įprasto valgymo ritmo, o jei šventinis maistas nusikelia – rinktis nedidelį užkandį su baltymais ir skaidulomis.

    Formuokite lėkštę pagal „lėkštės metodą“

    Šventės nebūtinai reiškia, kad subalansuota mityba turi „išeiti atostogų“. Dietologai siūlo paprastą principą: pusę lėkštės skirkite nekrakmolingoms daržovėms, ketvirtadalį – liesiems baltymams, o likusį ketvirtadalį – pasirinktai angliavandenių porcijai.

    Dar vienas praktinis patarimas – pradėti valgį nuo daržovių ir baltymų. Tai gali sulėtinti virškinimą ir padėti sumažinti staigius gliukozės šuolius, be to, baltymai ir skaidulos ilgiau suteikia sotumo jausmą.

    Pasitelkite „įvertinimo skalę“ ir rinkitės tai, kas tikrai patinka

    Gausus šventinis stalas neretai baigiasi „perkrauta“ lėkšte, o porcijų kontrolė yra svarbi cukraus kiekio kraujyje valdymo dalis. Kuo daugiau suvalgoma, tuo didesnė tikimybė, kad gliukozės lygis reikšmingai kils.

    Siūloma trumpam stabtelėti dar prieš dedantis maistą ir mintyse įvertinti patiekalus skalėje nuo 1 iki 10: kurie yra „devynetai“ ir „dešimtukai“ – tai, ko tikrai norisi. Lėkštėje prioritetą teikite būtent jiems, o ne tiems patiekalams, kurie iš tiesų nesuteikia malonumo.

    Įtraukite judėjimą – ypač po valgio

    Per šventes lengva praleisti įprastą fizinį aktyvumą, tačiau judėjimas gali tapti paprasta tradicija: pasivaikščiojimas su šeima, trumpas žaidimas lauke ar kita lengva veikla.

    Dietologai rekomenduoja po valgio skirti 10–15 minučių pasivaikščiojimui – tai gali padėti suvaldyti cukraus kiekio kraujyje reakciją po maisto. Minima, kad kai kurie tyrimai rodo naudą net ir labai trumpam, kelių minučių pasivaikščiojimui.

    Taip pat per šventes verta laikytis kuo pastovesnio režimo – ne tik valgymų, bet ir vaistų vartojimo, miego, skysčių, judėjimo. Jei vartojate insuliną ar vaistus, kurie gali sukelti hipoglikemiją, pravartu turėti greitai pasisavinamų angliavandenių nenumatytiems atvejams.

  • Paprasta vakarienės taisyklė stabilesniam cukraus kiekiui: pusė lėkštės daržovių

    Vakarienė, padedanti palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje, nebūtinai turi būti sudėtinga ar reikalauti nuolatinio skaičiavimo. Dietologai dažnai siūlo paprastą „lėkštės metodą“: aiškiai suskirstyti lėkštę į daržovių, baltymų ir angliavandenių dalis.

    Kaip rašo „EatingWell“, šis principas siejamas su Amerikos diabeto asociacijos siūlomu „Diabetes Plate“ modeliu, kuris padeda planuoti subalansuotą valgį be svėrimo ar angliavandenių skaičiavimo.

    Metodas aktualus žmonėms, gyvenantiems su diabetu ar prediabetu, tačiau gali būti naudingas ir tiems, kurie nori valgyti taip, kad po valgio gliukozės svyravimai būtų mažesni.

    Pagrindinė idėja paprasta: didžiausią dėmesį skirti neskrobingoms daržovėms, o baltymus ir angliavandenius rinktis sąmoningomis porcijomis.

    Pusė lėkštės – neskrobingos daržovės

    Siūloma pusę lėkštės užpildyti neskrobingomis daržovėmis, nes jos suteikia daug skaidulų. Skaidulos lėtina virškinimą ir gali padėti išvengti staigesnių cukraus šuolių po valgio.

    Prie neskrobingų daržovių priskiriamos, pavyzdžiui, brokoliai, žiediniai kopūstai, morkos, špinatai, paprikos ar bok choy. Tuo metu bulvės, kukurūzai, moliūgai ar žirniai turi daugiau angliavandenių ir gali labiau paveikti gliukozės lygį.

    Tyrimai taip pat rodo, kad daržovių suvalgymas prieš krakmolingus angliavandenius kai kuriems žmonėms gali būti siejamas su mažesniu gliukozės pakilimu po valgio.

    Ketvirtadalis lėkštės – baltymai

    Dar vienas žingsnis – ketvirtadalį lėkštės skirti baltymams. Baltymai patys savaime gliukozės lygio reikšmingai nedidina, tačiau valgomi kartu su angliavandeniais gali sulėtinti gliukozės pasisavinimą.

    Baltymų šaltiniai gali būti ankštinės kultūros (pupelės, lęšiai), riešutai, soja, taip pat pieno produktai, žuvis, paukštiena ar mėsa. Vis dėlto pabrėžiama, kad didesnė baltymų porcija ne visada yra geriau – per daug baltymų kai kuriais atvejais gali lemti ir pavėluotą gliukozės pakilimą.

    Likęs ketvirtadalis – skaidulomis turtingi angliavandeniai

    Paskutinį ketvirtadalį siūloma skirti angliavandeniams, tačiau rinktis tuos, kurie turi daugiau skaidulų. Nors angliavandeniai skyla į gliukozę, jie vis tiek yra svarbus energijos šaltinis.

    Skiriama, kad paprasti angliavandeniai (saldumynai, balta duona, balti makaronai ar ryžiai, saldinti gėrimai) virškinami greičiau ir dažnai turi mažiau naudingų medžiagų. Vietoje jų rekomenduojama dažniau rinktis sudėtinius angliavandenius, pavyzdžiui, pilno grūdo produktus ar ankštines kultūras.

    Taip pat minimi duomenys, kad didesnis skaidulų kiekis mityboje gali būti siejamas su geresniais glikemijos rodikliais, įskaitant HbA1C.

    Keli vakarienės derinių pavyzdžiai

    Kad šį principą būtų lengviau taikyti, dietologai siūlo galvoti apie paprastas proporcijas: liesų baltymų porcija maždaug delno dydžio, angliavandenių – maždaug kumščio dydžio, o likusią lėkštės dalį užpildyti daržovėmis.

    Praktikoje tai gali būti, pavyzdžiui, didelė salota su vištiena ir nedidele pilno grūdo priedų porcija, orkaitėje kepta lašiša su daržovėmis ir saikinga bulvių dalimi ar „fajita“ tipo dubenėlis su vištiena, daržovėmis, pupelėmis ir nedideliu ryžių kiekiu.

  • Šlapimo kvapas gali išduoti rimtas ligas: gydytojas įvardijo, ko negalima ignoruoti

    Neįprastas šlapimo kvapas ne visada reiškia ligą: jį dažnai lemia paprastos priežastys, pavyzdžiui, skysčių trūkumas, kava, česnakai ar kai kurie vitaminai. Vis dėlto medikai pabrėžia, kad tam tikri kvapo pokyčiai, ypač jei jie užsitęsia ar pasikartoja, gali signalizuoti sveikatos problemas.

    Inkstai reguliuoja skysčių balansą, todėl geriant per mažai vandens šlapimas tampa labiau koncentruotas. Tokiu atveju kvapas gali priminti amoniaką, o spalva dažnai patamsėja. Tai ypač pastebima ryte, po intensyvaus fizinio krūvio arba per karščius.

    Ryškesnis, nemalonus kvapas kartais siejamas su šlapimo takų infekcija, tačiau vien kvapo nepakanka diagnozei. Daug svarbesni ženklai yra deginimas šlapinantis, dažnesni norai šlapintis, spaudimas ar skausmas apatinėje pilvo dalyje, kartais pakilusi temperatūra.

    Moterims žuvies kvapą žmonės neretai priskiria šlapimui, nors jis gali kilti iš makšties išskyrų. Tokia situacija būdinga bakterinei vaginozei, kai sutrinka makšties bakterijų pusiausvyra. Tuomet dažniau juntamas specifinis kvapas ir atsiranda pakitusios išskyros.

    Saldokas, ilgiau išliekantis šlapimo kvapas gali būti susijęs su gliukozės pertekliumi šlapime ir būti vienas iš diabeto požymių. Įtarimą sustiprina nuolatinis troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis ir nepaaiškinamas svorio kritimas. Tokiais atvejais rekomenduojama nedelsti ir pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje.

    Vaisių ar acetono primenantis kvapas gali rodyti padidėjusius ketonų kiekius, kurie kartais susiję su prasta diabeto kontrole. Jei kartu pasireiškia pykinimas ar vėmimas, pilvo skausmas, pagreitėjęs ar gilus kvėpavimas, mieguistumas ar sąmonės sumišimas, būtina skubi medicinos pagalba, nes tai gali būti diabetinės ketoacidozės požymiai.

    Dažna laikino kvapo pokyčio priežastis yra mityba. Šparagus virškinant susidaro sieros junginiai, kurie pasišalina su šlapimu ir sukuria specifinį kvapą, panašų efektą gali sukelti česnakai, svogūnai, kava ar alkoholis. Paprastai tokie pokyčiai yra trumpalaikiai ir praeina savaime.

    Kvapo ir spalvos pokyčius gali lemti ir papildai bei vaistai, ypač B grupės vitaminai. Pavyzdžiui, vitaminas B2 kartais ryškiau nudažo šlapimą geltonai, o vitaminas B6 gali sustiprinti kvapą. Paskirtų vaistų nutraukti savarankiškai nereikėtų, dėl to saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Retais atvejais specifinis kvapas siejamas su paveldimais medžiagų apykaitos sutrikimais. Pavyzdžiui, fenilketonurija ar vadinamoji klevų sirupo šlapimo liga gali sukelti neįprastą, saldoką kvapą, tačiau tokios būklės dažniausiai nustatomos anksti ir yra retos.

    Gydytojai pabrėžia, kad vien pagal kvapą patikimos diagnozės nustatyti neįmanoma. Jei kvapo pokyčiai nepraeina, kartojasi arba juos lydi skausmas, deginimas, karščiavimas, labai stiprus troškulys ar padažnėjęs šlapinimasis, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Kraujo priemaišas šlapime būtina ištirti net ir tuo atveju, jei jos pasirodė tik vieną kartą.

  • Artimieji vis dar klausia ar tau galima: kaip tai apsunkina gyvenimą su diabetu

    Gyvenimas su diabetu reiškia kasdienius sprendimus dėl mitybos, fizinio aktyvumo, vaistų ar insulino ir gliukozės stebėsenos. Tačiau ne mažiau sudėtinga dalis dažnai būna bendravimas su artimaisiais, kai liga tampa nuolatiniu komentarų ir vertinimų objektu.

    Žodžiai „ar tau tikrai galima tai valgyti?“ ar nuolatiniai priminimai apie vaistus dažnai sakomi iš rūpesčio, bet žmogui su diabetu gali skambėti kaip kontrolė. Tokios pastabos didina įtampą ir gėdos jausmą, o ilgainiui gali silpninti motyvaciją rūpintis savimi.

    Pastabos, kurios žeidžia

    Diabeto valdymas nėra vien valios klausimas, nes cukraus kiekį kraujyje veikia daug veiksnių: stresas, miegas, hormonai, infekcijos, fizinis krūvis ir net dienos režimo pokyčiai. Kai artimieji supaprastina situaciją iki „mažiau cukraus“ ar „daugiau disciplinos“, žmogus gali pasijusti nesuprastas.

    Ypač jautrios temos yra kūno svoris ir maistas, nes jos dažnai susijusios su stigmatizacija. Net ir geranoriški komentarai apie porcijas ar pasirinkimus gali kelti nerimą, skatinti slėpti savo įpročius arba vengti valgyti kitų akivaizdoje.

    Kaip kalbėti, kad padėtų

    Prieš pokalbį verta aiškiai sau atsakyti, ko tikitės iš artimųjų: emocinės paramos, praktinės pagalbos ar tiesiog ramaus išklausymo. Tai padeda pokalbį nukreipti nuo ginčo prie konkretaus susitarimo, kas iš tiesų palengvintų kasdienybę.

    Veiksminga kalbėti apie savo jausmus, o ne kaltinti kitą žmogų.

    „Man sunku, kai komentuojamas mano maisto pasirinkimas, nes tada jaučiu įtampą ir kaltę“, – sakė psichologai dažnai rekomenduojamą formuluotę atkartojantys diabeto bendruomenių konsultantai.

    Taip pat svarbu nustatyti ribas, pavyzdžiui, paprašyti nekomentuoti svorio, nevertinti gliukozės rodmenų ir nedalinti patarimų, kai jų neprašoma. Daugeliui padeda konkretūs pasiūlymai, ką artimieji galėtų daryti vietoj kritikos: paklausti, kaip žmogus jaučiasi, priminti dalykus privačiai ir taktiškai arba kartu išeiti pasivaikščioti po vakarienės.

    Kada verta ieškoti papildomos pagalbos

    Pokyčiai retai įvyksta po vieno pokalbio, todėl verta grįžti prie temos ramiai ir nuosekliai. Jei įtampa namuose neslūgsta, o diabetas kelia daug nerimo, gali praversti psichologo konsultacija ar palaikymo grupė, kurioje aptariami kasdieniai iššūkiai ir bendravimo strategijos.

    Specialistai pabrėžia, kad geriausia pagalba žmogui su diabetu yra ne kontrolė, o pagarba jo sprendimams ir bendras susitarimas, kaip šeimoje kalbėti apie sveikatą. Kai palaikymas netampa kritika, mažėja stresas, o ligos valdymas dažnai tampa stabilesnis.

  • Pastebėjote ataugas ant kaklo ar pažastyse? Dermatologai įspėja: tai gali rodyti diabeto riziką

    Pastebėjote ataugas ant kaklo ar pažastyse? Dermatologai įspėja: tai gali rodyti diabeto riziką

    Minkštos odos ataugos, dar vadinamos fibromomis arba odos „kabliukais“, dažniausiai yra nepavojingi gerybiniai dariniai. Jos paprastai atrodo kaip maži, minkšti odos spalvos ar kiek tamsesni mazgeliai, neretai prisitvirtinę plona „kojyte“.

    Dažniausiai šios ataugos išryškėja kaklo srityje, pažastyse, kirkšnyse ar ant vokų. Jos linkusios formuotis ten, kur oda trinasi į drabužius, papuošalus arba į gretimas odos raukšles.

    Daugeliu atvejų ataugos nesukelia jokių simptomų, tačiau kartais gali būti sudirginamos, parausti ar net kraujuoti. Dermatologai pabrėžia, kad vien pagal išvaizdą savarankiškai diagnozuoti nereikėtų, nes kiti odos dariniai gali atrodyti panašiai.

    Kada tai gali būti signalas?

    Nors pavienė atauga paprastai nieko nereiškia, didesnis jų kiekis kai kuriems žmonėms siejamas su metabolinės sveikatos problemomis. Medicinos literatūroje aprašoma sąsaja su nutukimu, atsparumu insulinui, nepalankiu lipidų profiliu ir 2 tipo diabeto rizika.

    Vienas aiškinimų susijęs su insulino ir į insuliną panašaus augimo faktoriaus poveikiu, galinčiu skatinti odos ląstelių dauginimąsi. Tyrimuose taip pat pastebėta, kad žmonėms, turintiems daug tokių ataugų, dažniau nustatomi padidėję gliukozės rodikliai bei pakitę cholesterolio ir trigliceridų kiekiai.

    Vis dėlto specialistai akcentuoja, kad tai nėra diagnostinis diabeto požymis. Tokie odos pakitimai gali būti tik papildoma užuomina, ypač jei kartu pasireiškia kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, pilvinis nutukimas ar padidėjęs kraujospūdis.

    Ką verta pasitikrinti?

    Jeigu ataugų daugėja, jos atsiranda per trumpą laiką arba kartu vargina troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis ar neryškus matymas, verta pasitarti su gydytoju. Prireikus gali būti rekomenduojami gliukozės nevalgius, glikuoto hemoglobino ir lipidų tyrimai.

    Taip pat svarbu įvertinti bendrą metabolinę riziką, nes padidėjusi gliukozė, sutrikę riebalų rodikliai, arterinė hipertenzija ir pilvinis nutukimas dažnai eina kartu. Kuo anksčiau nustatomi pakitimai, tuo daugiau galimybių juos koreguoti gyvenimo būdu ar gydymu.

    Kada būtina kreiptis į dermatologą?

    Jei odos darinys greitai didėja, keičia spalvą ar formą, savaime kraujuoja arba skauda, rekomenduojama neatidėlioti dermatologo konsultacijos. Tokiais atvejais svarbu atmesti kitas būkles, įskaitant karpas ar kitus odos navikinius pakitimus.

    Ataugų šalinti nebūtina, jei jos netrukdo, tačiau tai gali būti svarstoma, kai dariniai nuolat traumuojami skutant, trinasi į drabužius ar papuošalus. Gydymo įstaigose dažniausiai taikomas šalinimas šalčiu, elektrokoaguliacija, lazeris arba nedidelis chirurginis pašalinimas.

    Gydytojai įspėja nebandyti darinių nusikirpti, nudeginti ar persirišti namuose, nes tai gali sukelti kraujavimą, infekciją ir randėjimą. Be to, kyla rizika pašalinti darinį, kuris tik atrodo kaip nepavojinga odos atauga, bet reikalauja visai kito įvertinimo.

  • Gydytojai įspėja apie 5 tipo diabetą: siejamas su nepakankama mityba, gali paliesti milijonus

    Gydytojai įspėja apie 5 tipo diabetą: siejamas su nepakankama mityba, gali paliesti milijonus

    Kas yra 5 tipo diabetas?

    5 tipo diabetas – dar palyginti mažai žinoma diabeto forma, siejama su ilgalaike nepakankama mityba. Ši būklė anksčiau apibūdinta kaip su nepakankama mityba susijęs diabetas, o pagrindinis bruožas – sutrikusi insulino gamyba.

    Insuliną gamina kasa, o šis hormonas padeda ląstelėms įsisavinti gliukozę iš kraujo ir paversti ją energija. Kai insulino nepakanka, gliukozės kiekis kraujyje didėja, o ilgainiui vystosi diabetas.

    Kuo jis skiriasi nuo 1 ir 2 tipo?

    Skirtingai nei 1 tipo diabeto atveju, 5 tipas nebūtinai kyla dėl autoimuninės reakcijos, kai imuninė sistema naikina kasos beta ląsteles. Taip pat jis dažnai nėra tapatus 2 tipo diabetui, kuriam būdingas ryškus atsparumas insulinui.

    Mokslininkai kelia hipotezę, kad lėtiniai maistinių medžiagų trūkumai, ypač augimo laikotarpiu, gali sutrikdyti kasos vystymąsi ir vėlesnę jos funkciją. Tai reiškia, kad rizika gali būti susijusi ne tik su suaugusio žmogaus mityba, bet ir su ankstyvos vaikystės sąlygomis.

    Kodėl apie šią formą vėl kalbama?

    Įvairiose šalyse ilgą laiką buvo diskutuojama, ar tai atskira klinikinė būklė, nes trūko vienodų diagnostikos kriterijų ir plataus masto tyrimų. Dėl to dalis atvejų galėjo būti priskiriami 1 ar 2 tipo diabetui, o pacientai ne visada gaudavo labiausiai tinkamą gydymą.

    Tarptautinė diabeto federacija 2025 metais pranešė pripažinusi 5 tipo diabetą ir inicijavo darbus, kurie turėtų padėti suvienodinti atpažinimo bei gydymo gaires. Toks sprendimas laikomas svarbiu žingsniu, tačiau mokslinėms diskusijoms taško dar nepadėta.

    Kiek žmonių tai gali paliesti?

    Įvairiuose vertinimuose minima, kad ši forma teoriškai gali būti nustatoma iki maždaug 25 000 000 žmonių visame pasaulyje, tačiau tai nėra tikslus, vieningu metodu patvirtintas skaičius. Didžiausia rizika siejama su regionais, kur nepakankama mityba ir maisto nepriteklius išlieka reikšminga visuomenės sveikatos problema.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vien tik geografinis klausimas: nepakankama mityba gali būti susijusi su skurdu, humanitarinėmis krizėmis, ribotu priėjimu prie sveikatos priežiūros ar ilgalaikėmis socialinėmis problemomis.

    Kodėl svarbi teisinga diagnozė?

    Netiksliai priskyrus diabeto tipą, gydymas gali neatitikti ligos mechanizmo ir tapti mažiau saugus. Viena jautriausių sričių – insulino skyrimas, nes kai kuriems 5 tipo diabeto pacientams gali reikėti mažesnių dozių nei sergant 1 tipo diabetu.

    Per didelė insulino dozė didina hipoglikemijos riziką, kai gliukozės kiekis kraujyje pavojingai sumažėja. Tokiu atveju gali pasireikšti drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas, silpnumas, koncentracijos sutrikimai, o sunkiais atvejais – sąmonės netekimas.

    „Svarbiausia – atpažinti, kad ne visi diabetai veikia vienodai, todėl ir gydymas turi būti parenkamas individualiai“, – pabrėžia diabetologai, kalbėdami apie naujai išskiriamą 5 tipo formą.

    Kokie simptomai ir ką daryti?

    Specifinio, tik 5 tipui būdingo simptomo nėra, todėl požymiai gali būti panašūs į kitų diabeto formų. Dažniausiai minimas nuolatinis troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis ar nepaaiškinamas svorio kritimas.

    Įtarus sutrikimą, svarbūs gliukozės apykaitos tyrimai, insulino sekrecijos įvertinimas, bendra sveikatos būklė ir mitybos istorija, įskaitant anksčiau patirtą nepakankamą mitybą. Gydymo taktika priklauso nuo individualios situacijos, todėl sprendimus turi priimti gydytojas.

  • Moliūgas ir cukrus kraujyje: viena gaminimo klaida gali viską apversti aukštyn kojomis

    Moliūgas nebūtinai sukelia staigų cukraus kiekio kraujyje šuolį, tačiau tai labai priklauso nuo porcijos dydžio ir paruošimo būdo. Mitybos specialistai pabrėžia, kad pats moliūgas gali būti subalansuotos mitybos dalis ir tiems, kurie stebi gliukozės rodiklius.

    Dažniausiai klaida slypi ne pačiame produkte, o jo pateikime: moliūgas neretai virsta desertų pagrindu, į kurį pridedama daug cukraus, sirupų ar rafinuotų miltų. Tokie priedai keičia bendrą patiekalo maistinę vertę ir gali gerokai paspartinti angliavandenių įsisavinimą.

    Vienoje nedidelėje porcijoje, pavyzdžiui, apie pusėje stiklinės moliūgų tyrės, paprastai būna maždaug 10 gramų angliavandenių ir keli gramai skaidulų. Skaidulos lėtina gliukozės patekimą į kraują, todėl saikingas kiekis dažnai turi palyginti nedidelį glikeminį poveikį.

    Kur slypi didžiausia klaida?

    Problema prasideda tada, kai moliūgas patiekiamas kaip saldus pyragas, bandelės įdaras ar gėrimų sirupas. Tokiu atveju pagrindinę glikeminę naštą sudaro ne moliūgas, o pridėtinis cukrus ir greitai pasisavinami angliavandeniai, todėl gliukozės kontrolė gali tapti sudėtingesnė.

    Jei tikslas yra stabilesnis cukraus kiekis kraujyje, saugesnis pasirinkimas dažniausiai būna keptas moliūgas arba tyrė be pridėtinio cukraus. Taip išlaikomas natūralus produkto skonis ir lengviau kontroliuojamas bendras angliavandenių kiekis.

    Su kuo valgyti, kad poveikis būtų švelnesnis?

    Mitybos specialistai pataria angliavandenių turinčius produktus derinti su baltymais ir nesočiaisiais riebalais, nes tai gali sulėtinti suvalgymo poveikį gliukozei. Praktikoje tai reiškia, kad moliūgas dažnai geriau „veikia“ kartu su natūraliu nesaldintu jogurtu, sėklomis, ankštinėmis kultūromis ar liesais baltymais.

    Toks derinys paprastai suteikia ilgesnį sotumo jausmą ir padeda išvengti greito alkio sugrįžimo, kuris neretai skatina papildomus užkandžius. Vis dėlto net ir pasirinkus palankesnį derinį svarbiausia išlieka saikas, nes per didelė porcija gali padidinti bendrą angliavandenių kiekį.

    Galiausiai, moliūgo atsisakyti vien dėl salstelėjusio skonio dažniausiai nereikia. Daug svarbiau stebėti porcijas, vengti pridėtinio cukraus ir rinktis gaminimo būdus, kurie nepaverčia daržovės desertu su dideliu greitųjų angliavandenių kiekiu.

  • Iki 25 mln. žmonių gali sirgti 5 tipo diabetu: kodėl jis dešimtmečius buvo ignoruotas

    Tarptautinė diabetologų bendruomenė vis dažniau kalba apie vadinamąjį 5 tipo diabetą, kurį sieja ne su nutukimu ar įprastu atsparumu insulinui, o su ilgalaikiu nepakankamu maitinimusi ir maistinių medžiagų stoka. Skaičiuojama, kad ši būklė pasaulyje gali paliesti iki 25 000 000 žmonių, tačiau tikslus paplitimas vis dar neaiškus.

    Šis sutrikimas medicinos literatūroje minimas nuo praėjusio amžiaus vidurio, kai panašūs atvejai aprašyti Jamaikoje. Vėliau jis buvo įtrauktas į kai kurias klasifikacijas, tačiau dėl nevienodų diagnostikos kriterijų ir ribotų įrodymų ilgą laiką liko ginčytinas.

    Kodėl prireikė tiek metų?

    Viena pagrindinių priežasčių, kodėl 5 tipo diabetas dešimtmečius neįsitvirtino kaip atskira diagnozė, yra sudėtingas atskyrimas nuo kitų formų. Klinikiniai požymiai gali priminti ir 1 tipo diabetą, ir pažengusį 2 tipo diabetą, o vietovėse, kur trūksta sveikatos priežiūros išteklių, dažnai nėra galimybių atlikti detalesnius tyrimus.

    Pasaulio sveikatos organizacija buvo pripažinusi su mitybos stoka siejamą diabetą, tačiau 1999 metais šią kategoriją pašalino iš klasifikacijos, argumentuodama įrodymų ir aiškių kriterijų stygiumi. Dėl to dalis pacientų ilgus metus patekdavo į kitų diabeto tipų „stalčių“, o jų gydymas ne visada būdavo optimalus.

    Kuo jis skiriasi nuo 2 tipo diabeto?

    Skirtingai nei 2 tipo diabetas, kuris dažniausiai susijęs su atsparumu insulinui, 5 tipo diabetas siejamas su nepakankama insulino gamyba. Manoma, kad ilgalaikis baltymų ir energijos trūkumas, taip pat mikroelementų stoka gali paveikti kasos vystymąsi ir jos gebėjimą reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

    Ši problema ypač aktuali regionuose, kur vis dar paplitęs maisto nepriteklius, įskaitant dalį Afrikos ir Pietų Azijos valstybių. Specialistai pabrėžia, kad dėl nevienodos diagnostikos praktikos ir ribotos statistikos realus sergančiųjų skaičius gali būti tiek nuvertintas, tiek pervertintas.

    Kodėl diagnozė svarbi gydymui?

    Tiksli diagnozė lemia gydymo taktiką, nes pacientams gali reikėti kitokio požiūrio nei taikant standartinius 1 ar 2 tipo diabeto algoritmus. Kai kuriais atvejais per agresyvus insulino skyrimas gali padidinti pavojingos hipoglikemijos riziką, ypač jei paciento organizmas jautriai reaguoja į dozes.

    Tarptautinė diabeto federacija 2025 metais paskelbė apie sprendimą šiai būklei skirti daugiau dėmesio ir suburti darbo grupę, kuri siektų suderinti diagnostikos kriterijus bei gydymo gaires. Tikimasi, kad tai padės tiksliau identifikuoti pacientus, geriau įvertinti paplitimą ir užtikrinti saugesnį, labiau individualizuotą gydymą.

    Gydytojai primena, kad diabeto simptomai dažnai būna panašūs nepriklausomai nuo tipo, todėl svarbu reaguoti į nuolatinį troškulį, dažną šlapinimąsi, nepaaiškinamą svorio kritimą, nuovargį ar regėjimo pokyčius. Pajutus šiuos požymius, reikėtų kreiptis į medikus ir atlikti gliukozės bei kitus reikalingus tyrimus.

  • Londono „Sava“ pritraukė 32,08 mln. eurų: su „Ascensia“ ruošia gliukozės mikrojutiklio startą Europoje

    Investicija ir partnerystė

    Londone įsikūrusi sveikatos technologijų bendrovė „Sava“ pranešė užbaigusi B serijos investicijų etapą, per kurį pritraukė 32,08 mln. eurų. Pritrauktos lėšos bus skirtos gamybos apimčių didinimui ir pasirengimui komerciniam startui.

    Kartu bendrovė paskelbė pasirašiusi susitarimą su diabeto priežiūros sprendimų tiekėja „Ascensia“, kuri taps komercializavimo ir platinimo partnere. Pirmasis etapas numatytas Europoje, kur planuojamas įrenginio pristatymas rinkai.

    „Dešimtmečius nuolatinę stebėseną ribojo ta pati paveldėta technologija. Tai netrukus pasikeis“, – sakė „Sava“ bendraįkūrėjas ir vienas vadovų Renato Circi.

    Investicijų etapui vadovavo „Ascensia“, o prie jo prisidėjo ir kiti instituciniai investuotojai, tarp jų „Balderton Capital“, „Norrsken VC“, „Simplyhealth Ventures“, „JamJar Investments“ bei „Pentland Ventures“. „Sava“ anksčiau jau buvo pritraukusi A serijos investiciją ir sėklinį finansavimą, taip nuosekliai didindama kapitalą produkto brandai pasiekti.

    Kuo išsiskiria mikrojutiklis

    „Sava“ kuria nešiojamą biosensorių platformą, skirtą nuolat ir be skausmo matuoti molekules iškart po oda. Pirmasis praktinis pritaikymas nukreiptas į gliukozės stebėseną, tačiau pati platforma projektuojama taip, kad ateityje galėtų sekti ir kitus biomarkerius.

    Bendrovės teigimu, jos mikrojutiklis yra maždaug dešimt kartų trumpesnis nei tradiciniuose nuolatinės gliukozės stebėsenos įrenginiuose naudojamas siūlelis. Tokia konstrukcija turėtų mažinti odos dirginimą, bet vis tiek pasiekti tarpląstelinį skystį, kuriame ir matuojamas gliukozės lygis.

    Kelias į CE žymėjimą

    Kitas svarbus žingsnis – klinikiniai tyrimai ir reguliaciniai leidimai. Bendrovė skelbia šiemet planuojanti pagrindinį klinikinį tyrimą ir sieksianti CE žymėjimo naudoti prietaisą taip, kad pagal jo duomenis būtų galima priimti sprendimus dėl insulino dozavimo be įprastų kontrolinių dūrių į pirštą.

    Toks statusas rinkoje laikomas esminiu, nes jis lemia, ar nuolatinės gliukozės stebėsenos sprendimas gali pakeisti, o ne tik papildyti tradicinius matavimus. Gavus CE patvirtinimą, komercinį paleidimą Europoje numatoma vykdyti per „Ascensia“ pardavimo ir platinimo kanalus.

    „Mikrojutiklių technologija gali iš esmės pakeisti kasdienę diabeto kontrolę. Sujungę „Sava“ inovacijas ir mūsų komercines galimybes matome progą spręsti iki šiol nepatenkintus poreikius“, – sakė „Ascensia“ vadovas Peter Bodlund.

    „Ascensia“ veikia kaip PHC grupės dalis ir platina gliukozės stebėsenos produktus daugiau nei 90 šalių. Partnerystė su „Sava“ turėtų paspartinti naujos kartos sprendimo patekimą į klinikinę praktiką ir platesnę vartotojų rinką, jeigu bus pasiekti reikiami klinikiniai ir reguliaciniai tikslai.