CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Qemetica“ plečiasi į Australiją: augalų apsaugos produktų tiekimą žada nuo 2027 metų

    Plėtra į naują žemyną

    Lenkijos chemijos grupės „Qemetica“ agroverslo padalinys „Qemetica Agricultural Solutions“ steigia dukterinę įmonę Australijoje. Bendrovė siekia įsitvirtinti šiame žemyne ir per Australiją plėsti pardavimus Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono rinkose.

    Pirmąsias augalų apsaugos produktų siuntas į Australiją bendrovė planuoja pradėti tiekti 2027 metais. Skelbiama, kad pradinis etapas turėtų apimti daugiau nei 1 000 tonų produkcijos, kuri bus paskirstoma per vietinius platintojus.

    Kodėl taikosi į Australiją?

    Australija laikoma viena didžiausių žemės ūkio valstybių regione, o reikšminga užaugintos produkcijos dalis orientuota į eksportą. Tai reiškia stabilų poreikį sprendimams, padedantiems valdyti piktžoles, ligas ir kenkėjus, ypač dideliuose ūkiuose.

    „Qemetica“ vadovai pabrėžia, kad nauja įmonė Australijoje turėtų tapti patogiu logistikos ir komerciniu centru, padedančiu auginti pardavimus ne tik vietoje, bet ir kaimyninėse rinkose. Tokia strategija įprasta agrochemijos sektoriuje, kai vienas stiprus taškas regione naudojamas platinimo tinklui plėsti.

    Ką siūlo „Qemetica Agricultural Solutions“?

    „Qemetica“ augalų apsaugos produktų portfelyje yra daugiau nei 150 prekių ženklų, apimančių herbicidus, fungicidus, insekticidus, augimo reguliatorius ir sėklų beicus. Šie produktai skirti įvairioms kultūroms ir skirtingoms agronominėms sąlygoms, kurios Australijoje gali būti itin kontrastingos.

    Bendrovė kaip vieną svarbiausių pastarųjų metų naujovių išskiria produktą „Halvetic“, paremtą patentuota technologija, kuria siekiama efektyvumo naudojant mažesnes veikliosios medžiagos dozes ir specialius pagalbinius komponentus. Tokie sprendimai rinkoje dažnai pristatomi kaip būdas tiksliau pritaikyti produktą prie ūkininkavimo praktikos ir mažinti perteklinį naudojimą.

    „Mūsų agroverslas įgauna pagreitį ir yra vienas tarptautinės plėtros ramsčių. Esame apie 40 šalių, o žengdami į naują žemyną atverčiame naują skyrių“, – sakė „Qemetica“ vadovas Kamil Majczyk.

    „Australija yra patraukli kryptis tiekimui ir natūralus centras Azijos ir Ramiojo vandenyno rinkoms. Čia norime kurti ilgalaikius ryšius su vietiniais platintojais“, – sakė „Qemetica Agricultural Solutions“ vadovas Edgardo Iglesias.

    Plėtra į Australiją vyksta tuo metu, kai agrochemijos rinka vis daugiau dėmesio skiria veikliųjų medžiagų reguliavimui, atsparumo valdymui ir produktų naudojimo efektyvumui. Dėl to gamintojams vis svarbiau ne tik pasiūlyti platų portfelį, bet ir užtikrinti agronominį konsultavimą bei stabilų tiekimą sezono metu.

  • „Żabka“ pripažino techninį gedimą: dalyje parduotuvių neteisingai skaičiuotos nuolaidos

    Lenkijos patogaus apsipirkimo tinklas „Żabka“ sekmadienį pranešė fiksavęs techninį gedimą, dėl kurio dalyje parduotuvių transakcijų nuolaidos produktams buvo apskaičiuotos neteisingai. Bendrovės teigimu, sutrikimas paveikė ne visas operacijas, o tik dalį pirkimų.

    Įmonė nurodė, kad nustatę problemą technikai nedelsdami ėmėsi veiksmų, kad būtų atkurta įprasta sistemos veikla. Pasak „Żabka“, gedimas jau pašalintas beveik 90 proc. parduotuvių, o likusiose vietose darbai tęsiami.

    „Nedelsdami pradėjome problemos šalinimą, o techninės komandos dirba, kad sistema vėl veiktų pilnai ir teisingai“, – sakė „Żabka“.

    Bendrovė pažymėjo, kad palaiko nuolatinį ryšį su franšizės partneriais ir jiems teikia aktualią informaciją apie situaciją. Kartu vertinama, kokią įtaką incidentas galėjo turėti parduotuvių veiklai ir klientų atsiskaitymams.

    „Nuolat bendraujame su franšizės gavėjais, teikiame atnaujinimus ir analizuojame, kokio masto poveikį incidentas galėjo turėti“, – teigė „Żabka“.

    Pasibaigus techniniams darbams bendrovė žada atlikti priežasčių analizę ir įdiegti papildomas prevencines priemones, kad panašūs sutrikimai ateityje pasikartotų rečiau. Toks procesas įprastai apima sistemų žurnalų patikrą, pakeitimų diegimo peržiūrą ir papildomus testavimo scenarijus akcijų bei lojalumo mechanizmams.

    „Żabka“ yra vienas didžiausių Lenkijos „convenience“ formato mažmeninės prekybos tinklų, veikiantis franšizės principu. Jį papildo autonominių, be darbuotojų veikiančių parduotuvių formatas „Żabka Nano“, kuriame apsipirkimas ir atsiskaitymas remiasi skaitmeniniais sprendimais, todėl sistemų patikimumas akcijų skaičiavimui ir kainodarai tampa ypač svarbus.

    Pastaraisiais metais mažmeninėje prekyboje daugėja sudėtingų dinaminės kainodaros, lojalumo programų ir personalizuotų akcijų mechanizmų, o tai didina priklausomybę nuo IT infrastruktūros. Net ir trumpalaikiai sutrikimai gali turėti tiesioginių pasekmių klientų pasitikėjimui, todėl rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama atsparumui, stebėsenai realiu laiku ir greitam incidentų valdymui.

  • Lenkija renkasi technologijų kelią: PIE įspėja, kad sprendimas dabar lems gerovę po 10 metų

    Lenkijos ekonomikos ateitis gali priklausyti nuo to, ar šalis liks pigesnių paslaugų ir gamybos vykdytoja, ar taps aukštesnės pridėtinės vertės technologijų kūrėja. Tokią žinią siunčia Lenkijos ekonomikos instituto PIE parengta analizė apie technologinių priklausomybių valdymą ir ilgalaikes pasekmes augimui.

    Institutas siūlo realistiškesnę kryptį nei dažnai politikoje vartojama technologinio suvereniteto idėja. Vietoje jos akcentuojama technologinė autonomija, tai yra valstybės gebėjimas savarankiškai priimti ir įgyvendinti technologinius sprendimus pagal savo tikslus, net jei dalis grandžių išlieka priklausomos nuo užsienio tiekėjų, licencijų ar kompetencijų.

    Kodėl autonomija, o ne suverenitetas

    PIE argumentuoja, kad pilnas technologinis savarankiškumas pažangiausiose srityse daugeliui valstybių yra sunkiai pasiekiamas dėl kapitalo masto, tiekimo grandinių sudėtingumo ir intelektinės nuosavybės koncentracijos. Todėl praktiškesnis tikslas yra išmokti sąmoningai valdyti priklausomybes ir stiprinti gebėjimus ten, kur tai strategiškai svarbu ir įmanoma.

    Šiame požiūryje technologijos nėra tikslas savaime. Jos laikomos priemone užtikrinti saugumą, didinti konkurencingumą, palaikyti socialinę sanglaudą ir įgyvendinti klimato politikos kryptis, o kartu kurti geriau apmokamas darbo vietas ir didesnę ekonomikos grąžą.

    ES technologinė kryptis atveria duris

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad Europos Sąjunga vis aktyviau stiprina savo technologinį atsparumą, o tai atveria rinkas ir projektus valstybėms, kurios geba įsitraukti į konsorciumus. Lenkijos įmonėms tai gali reikšti daugiau galimybių gynybos, skaitmeninimo, kibernetinio saugumo, debesijos sprendimų bei pramonės modernizavimo srityse.

    Kita kryptis yra ES siekis mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų. Turėdama gana didelę pramoninę bazę, Lenkija gali tapti svarbia europinių tiekimo grandinių dalimi, bet tik tuo atveju, jei įsitvirtins ne vien surinkime, o ir inžinerijoje, sistemų integracijoje, komponentų kūrime bei projektuojant.

    PIE taip pat atkreipia dėmesį į augančią viešųjų pirkimų reikšmę kaip pramonės politikos įrankį. Griežtėjant kriterijams dėl tiekimo patikimumo, saugumo ar anglies pėdsako, atsiranda naujų galimybių, tačiau kartu didėja barjerai įmonėms, kurios nėra pasirengusios atitikti naujų reikalavimų.

    Didžiausia rizika: įstrigti surinkimo vaidmenyje

    PIE perspėja, kad Europos technologinė „ofensyva“ turi ir kitą pusę. Dalis finansavimo, užsakymų ir pelningiausių projektų gali koncentruotis didžiosiose ES valstybėse, o periferijoje liktų mažesnės maržos darbai, kurie nepastumia ekonomikos į aukštesnį produktyvumo lygį.

    Instituto vertinimu, rimčiausias pavojus yra užsitvirtinti kaip vykdomasis „užnugaris“, kai šalis atlieka mažiau pažangius gamybos etapus, bet nekontroliuoja projektavimo, technologijos, intelektinės nuosavybės ir didžiausią pelną generuojančių grandžių. Tokiu atveju augimas tampa trapus, o atlyginimų konvergencija su turtingesnėmis šalimis lėtėja.

    Dar viena rizika siejama su klimato kriterijų svarba. Jei subsidijos ir konkursai vis labiau bus susiejami su mažu anglies pėdsaku, didesnio emisijų intensyvumo ekonomikos gali atsidurti prastesnėse pozicijose, nebent lygiagrečiai sparčiai modernizuos energetiką ir pramonę.

    Ko reikia, kad Lenkija pakiltų grandinėse

    PIE siūlo technologinės autonomijos siekį grįsti valstybės ir verslo sprendimais, kurie didina vietinę pridėtinę vertę. Viena esminių krypčių yra viešųjų pirkimų panaudojimas tam, kad būtų kuriama paklausa vietoje kuriamiems sprendimams, ypač tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, energetika ar sveikatos sistema.

    Taip pat akcentuojamas poreikis aiškiau apibrėžti, ką reiškia „vietinė“ technologija ir „vietinė“ įmonė, remiantis pamatuojamais kriterijais, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės kontrole, projektavimo kompetencijomis ir realia gamyba šalyje. Tai padėtų išvengti situacijų, kai skatinama tik platinimo ar surinkimo veikla, bet ne kūrimas.

    Institutas rekomenduoja keisti kapitalo ir technologijų pritraukimo modelį, pirmenybę teikiant investicijoms, kurios kuria mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrus, perkelia kompetencijas ir įtraukia vietinius tiekėjus. Kartu pabrėžiama, kad strateginiams šuoliams gali prireikti instrumentų, kurie padėtų vietos įmonėms įsigyti užsienyje veikiančius technologijų turėtojus ir taip greičiau perimti žinias bei intelektinę nuosavybę.

    PIE taip pat ragina orientuotis į specializaciją ir realistiškas nišas, kuriose šalis jau turi pagrindą arba gali jį greitai sukurti. Minimos tokios kryptys kaip baterijų technologijos, gynybos pramonė, maisto pramonės sprendimai, o taip pat vidutinio technologinio sudėtingumo sritys, pavyzdžiui, automatizavimas, robotika ar generinių vaistų gamyba.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad technologinė autonomija neįmanoma be ilgalaikio politinio susitarimo, nes priemonės dažnai viršija vieną kadenciją ir reikalauja stabilumo. Taip pat siūloma į procesą labiau įtraukti švietimo ir profesinio rengimo institucijas bei darbuotojų atstovus, kad technologinė pažanga reikštų ne tik našumą, bet ir kokybiškas darbo vietas.

    PIE signalas aiškus: jei dabar nebus investuojama į projektavimo, mokslinių tyrimų ir intelektinės nuosavybės kompetencijas, po dešimtmečio Lenkijai gali būti sunku išbristi iš žemesnės pridėtinės vertės modelio. Tačiau kryptingai pasirinkus technologinę autonomiją, ES programos ir rinkos pokyčiai gali tapti tramplinu į didesnę gerovę.

  • Kinija greitina kosminių raketų tempą: pirmas pakartotinis etapas ir siaurėjantis kelias į orbitą

    Kinijos planas: daugiau palydovų, daugiau startų

    Kinija pastaraisiais metais sparčiai didina palydovų gamybos apimtis ir pereina prie beveik serijinės gamybos modelio. Pramonė investuoja į automatizuotas surinkimo ir bandymų linijas, todėl išauga potencialas greitai plėsti didžiąsias palydovų grupuotes, skirtas ryšiui ir duomenų perdavimui.

    Tačiau gamybos pajėgumai vis dažniau lenkia galimybes palydovus reguliariai iškelti į žemąją orbitą. Būtent startų dažnis ir prieinamumas tampa kertiniu ribojimu, ypač kai kalbama apie megakonsteliacijas, kurioms reikia nuolatinių papildymų ir greito atstatymo po gedimų.

    Pakartotinis naudojimas: pirmas realus lūžis

    Kad išspręstų „butelio kaklelį“, Kinija intensyviai vysto daugkartinio naudojimo raketų technologijas. Ankstesni bandymai daugiausia rėmėsi vertikalaus kilimo ir nusileidimo demonstratoriais, kurie padėjo patikrinti variklių traukos valdymą, navigaciją ir nusileidimo tikslumą, bet neatkūrė viso sugrįžimo po orbitinio skrydžio sudėtingumo.

    Ryškus lūžis įvyko 2026 metų liepos 10 dieną, kai „Chang Zheng-10B“ po orbitinio paleidimo kontroliuojamai sugrąžino pirmąją pakopą. Pakopa buvo vertikaliai nusodinta ir perimta jūrinėje platformoje, panaudojant tinklinį gaudymo sprendimą, o tai tapo pirmuoju Kinijos sėkmingu tokio tipo sugrąžinimu po realios orbitinės misijos.

    Kodėl vieno sėkmingo sugrįžimo dar neužtenka

    Vienkartinis sėkmingas pakopos atgavimas dar nereiškia, kad sistema tapo ekonomiškai konkurencinga. Tikrasis išbandymas prasideda tada, kai pakopa gali būti reguliariai panaudojama pakartotinai, o jos patikra, remontas ir paruošimas kitam startui vyksta greitai, prognozuojamai ir už aiškią kainą.

    Be to, megakonsteliacijoms svarbu ne tik raketos technologija, bet ir visas startų „gamybos“ ciklas: kosmodromų pralaidumas, integravimo infrastruktūra, kuro logistika, patikimos tiekimo grandinės ir pakankamas paruoštų viršutinių pakopų kiekis. Jei šios grandys stringa, net ir pažangi pirmosios pakopos technologija neišsprendžia tempo problemos.

    JAV operacinė persvara ir „SpaceX“ masto efektas

    Nors Kinija mažina technologinį atotrūkį, operaciniu lygmeniu JAV išlaiko aiškią persvarą. 2025 metais Kinija, remiantis viešai skelbiamais nacionalinių institucijų duomenimis, atliko 92 startus, o „SpaceX“ vien „Falcon 9“ programa įvykdė 165 skrydžius, iš kurių didelė dalis buvo skirta „Starlink“ palydovams.

    Skirtumas matomas ne tik startų skaičiuje, bet ir realioje iškeltų krovinių masėje. Nepriklausomi rinkos vertinimai rodo, kad „SpaceX“ į kosmosą per metus iškelia daug kartų daugiau naudingosios apkrovos nei visi Kinijos operatoriai kartu, o tai didina patirtį, patikimumą ir leidžia dar labiau spartinti ciklą.

    Ko tikėtis toliau: konkurencija didės, kainos turėtų mažėti

    Kinijos pasirinktas modelis yra platus: vienu metu vystoma daugiau nei viena raketų šeima ir kelios įmonių grupės, todėl auga tikimybė, kad atsiras efektyvus, pakartotinai naudojamas sprendimas. Kita vertus, paralelinis vystymas gali reikšti resursų dubliavimą ir konkurenciją dėl variklių, specialistų bei startų infrastruktūros.

    Vidutiniu laikotarpiu Kinijos pažanga gali sustiprinti pasaulinę konkurenciją komercinių paleidimų rinkoje, ypač jei pavyks pereiti nuo „pirmo sėkmingo sugrįžimo“ prie rutininio pakopų naudojimo. Didesnė konkurencija paprastai reiškia ir didesnį spaudimą kainoms, tačiau lemiamas veiksnys išliks tas pats: pralaidumas, patikimumas ir startų dažnis.

    Megakonsteliacijų eroje greitis tampa atsparumo dalimi. Palydovų tinklai yra tvirtesni, kai praradimus galima greitai kompensuoti, o technologijas atnaujinti dažnai, todėl raketų pakartotinis naudojimas ir kosmodromų pajėgumai tampa nebe prestižo, o strateginiu klausimu.

  • Prieš šildymo sezoną granulių kainos Lenkijoje šoktelėjo iki 500 eurų už toną: ką siūlo keisti rinka

    Lenkijoje, artėjant naujam šildymo sezonui, medžio granulių kainos sandėliuose per trumpą laiką ryškiai išaugo ir, remiantis rinkos duomenimis, liepos pabaigoje siekė apie 350–500 eurų už toną. Iki sezono pradžios likus kelioms dešimtims savaičių, vartotojai susiduria su brangstančio kuro rizika ir ribota pasiūla.

    Lenkijos granulių taryba skaičiuoja, kad granulėmis šildosi apie 400 000 namų ūkių, naudojančių specializuotus katilus. Tai reiškia, kad kainų šuolis paveikia ne pavienes šeimas, o didelę šalies šildymo rinkos dalį, ypač regionuose, kur granulės buvo laikomos pigesne alternatyva angliai ar dujoms.

    Kodėl granulės brangsta?

    Rinkos dalyviai kainų kilimą pirmiausia sieja su išaugusia vartotojų paklausa ir tuo pat metu sumažėjusia žaliavos pasiūla granulių gamybai. Kai pirkėjai pradeda ruoštis šaltajam sezonui anksčiau, sandėliai ištuštėja greičiau, o gamintojams tampa sudėtingiau stabilizuoti kainas.

    Lenkijos granulių taryba taip pat pabrėžia, kad šioje rinkoje veikia šimtai mažų ir vidutinių įmonių, todėl vieno dominuojančio žaidėjo, galinčio diktuoti kainas konkrečiame regione, paprastai nėra. Dėl to kainos labiau primena paklausos ir pasiūlos disbalanso pasekmę, o ne koordinuotus gamintojų veiksmus.

    Siūloma išeitis: mokestinė lengvata

    Viena iš viešai aptariamų priemonių, kuri galėtų sumažinti gyventojų išlaidas, yra mokestinė lengvata tiems, kurie šildymui perka A1 klasės granules ir naudoja sertifikuotus katilus. Idėja paprasta: dalį patirtų išlaidų būtų galima susigrąžinti per metinę pajamų deklaraciją, jei gyventojas turi pirkimą patvirtinančius dokumentus.

    „Namų ūkiams galėtų padėti mokestinė lengvata asmenims, kurie šildymui naudoja A1 klasės granules, perka sertifikuotą kurą ir turi sąskaitą faktūrą, o dalį išlaidų galėtų atskaityti metinėje deklaracijoje“, – sakė Lenkijos granulių tarybos atstovai.

    Kol kas aiškaus finansų institucijų sprendimo dėl tokio modelio nėra, o diskusijose dažnai akcentuojama biudžeto galimybių riba. Vis dėlto rinka tikisi, kad prie šios temos bus grįžta rengiant artėjančių metų fiskalines gaires, nes būtent jose dažniausiai atsiranda erdvės naujoms lengvatoms ar tikslinėms kompensacijoms.

    Kitas akcentuojamas kelias yra agrogranulių plėtra, kai kuras gaminamas iš augalinės biomasės ir žemės ūkio bei maisto pramonės liekanų. Tokia kryptis galėtų padidinti vietinės žaliavos pasiūlą ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų medienos srautų.

    Papildomu spaudimo veiksniu laikomas ir importo sumažėjimas iš kaimyninių rinkų, kurios ankstesniais metais prisidėdavo prie žemesnių kainų. Kai tiekimas iš išorės susitraukia, vidaus rinka tampa jautresnė sezoniškumui, o kainų pikai atsiranda greičiau ir būna aštresni.

  • JAV reaktorių saugą perrašo DI: „ChatGPT“ principas leidžia simuliacijas pagreitinti kartais

    JAV reaktorių saugą perrašo DI: „ChatGPT“ principas leidžia simuliacijas pagreitinti kartais

    DI ateina į reaktorių analizę

    JAV Argonne nacionalinė laboratorija kuria sprendimus, kurie į pažangių branduolinių reaktorių analizę įneša didžiųjų kalbos modelių išpopuliarintą transformatorių architektūros principą. Šįkart jis taikomas ne tekstui, o fiziniams duomenims, aprašantiems skysčių judėjimą reaktoriaus sistemose.

    Mokslininkų tikslas yra pagreitinti skysčių dinamikos ir turbulencijos skaičiavimus, kurie reikalingi vertinant reaktorių saugą ir efektyvumą. Tokie skaičiavimai tradiciškai reikalauja daug skaičiavimo resursų, todėl net ir modernioms sistemoms gali būti per lėti.

    Kas konkrečiai modeliuojama?

    Branduoliniuose reaktoriuose skysčiai ir dujos perneša šilumą, daro įtaką temperatūrų pasiskirstymui ir sąveikauja su įvairiais įrenginiais visoje elektrinėje. Norint patikimai prognozuoti režimus, avarines būsenas ar sistemos apkrovas, būtina suprasti sudėtingus srautus ir turbulenciją.

    Argonne komanda transformatorių idėją pritaiko duomenims, kurie apima erdvines koordinates, greičius, srautų kryptis ir kitus parametrus. Taip DI gali atpažinti svarbiausius fizinius ryšius, kurie lemia sistemos stabilumą, aušinimo efektyvumą ir galimus rizikos scenarijus.

    Integracija į SAM ir kas toliau

    Tyrėjai transformatoriais paremtus metodus integruoja į SAM sistemų analizės modulį, skirtą pažangių reaktorių tyrimams. Idėja yra sujungti DI suteikiamą greitį su fizikinio modeliavimo logika, kad būtų galima atlikti realesnes ir greitesnes simuliacijas.

    Laboratorija teigia, kad tai atvertų kelią modeliuoti ne tik atskiras reaktoriaus dalis, bet ir visos elektrinės darbą: nuo reaktoriaus šerdies iki pagalbinių kontūrų, aušinimo, saugos ir kitų sistemų. Kartu svarstoma ir skaitmeninių dvynių kryptis, kai virtualus modelis realiuoju laiku atspindi fizinės sistemos būseną.

    „Su dirbtiniu intelektu galime būti tokie tikslūs, kaip sudėtingi metodai, ir tokie greiti, kaip paprasti metodai. Tai tikslumo ir greičio derinys“, – sakė Argonne branduolinės inžinerijos specialistas Rui Hu.

    Artimiausi darbai orientuojami į modelių tikslumo didinimą, lankstesnį pritaikymą skirtingoms reaktorių konfigūracijoms ir glaudesnę DI integraciją į SAM simuliavimo procesą. Tokie sprendimai svarbūs dėl augančio susidomėjimo pažangiais reaktoriais, kai saugos argumentai ir projektavimo terminai tampa kritiškai svarbūs.

  • Amžinas gyvenimas robote? QAIAx žada perkelti protą į humanoidus, bet kyla rimtų klausimų

    Amžinas gyvenimas robote? QAIAx žada perkelti protą į humanoidus, bet kyla rimtų klausimų

    JAV pristatytas QAIAx projektas žada tai, kas iki šiol skambėjo kaip mokslinė fantastika: sukurti žmogaus „skaitmeninį DNR“ profilį, kurį esą būtų galima perkelti į humanoidinius robotus ar holografinius avatarus. Idėja paprasta ir emocionaliai paveiki: artimieji galėtų bendrauti su mirusiojo skaitmenine versija, kuri atkartotų jo žinias, prisiminimus ir būdingus elgesio bruožus.

    Projektą viešai sieja organizacija Veterans First for America, o jo aprašymuose akcentuojama, kad tai kol kas yra vizija, kurią dar reikėtų nepriklausomai patikrinti. Mokslininkų bendruomenėje panašios iniciatyvos paprastai vertinamos atsargiai, nes žmogaus sąmonė nėra vien duomenų rinkinys, kurį būtų galima patikimai nukopijuoti iš sensorių signalų ar pokalbių istorijos.

    Kaip turėtų veikti „skaitmeninis DNR“

    Pagal QAIAx koncepciją dalyvis naudotų specialų kostiumą su 40 jutiklių. Jie registruotų judesius, organizmo reakcijas, gyvybinius rodiklius ir kitus elgsenos požymius, kurie vėliau būtų panaudoti skaitmeniniam profiliui sudaryti.

    Kūrėjų teigimu, toks profilis galėtų būti įkūnytas humanoidiniame robote arba pateiktas kaip holografinė reprezentacija. Tačiau dabartinės DI sistemos, net ir labai pažangios, dažniausiai sukuria tik įtikinamą imitaciją, o ne žmogaus tapatybės tęstinumą, todėl „tikro proto perkėlimas“ lieka nepatvirtinta prielaida.

    300 mikromiestų ir 90 proc. automatizacijos

    QAIAx Clinical Trial apima ir gerokai platesnį planą nei skaitmeninių asmenybių kūrimas. Projekte minimas 300 decentralizuotų mikromiestų tinklas, kurį esą būtų galima kurti federalinėse ir karinėse teritorijose JAV bei pasirinktose užsienio vietose, o ilgainiui toks tinklas teoriškai galėtų aptarnauti iki 1 000 000 gyventojų.

    Siūlomas vadinamasis 90/10 hibridinės darbo jėgos modelis, kai apie 90 proc. kasdienių operacijų atliktų DI sistemos ir automatizuotos mašinos, o žmonėms tektų 10 proc. priežiūros ir sprendimų. Robotams būtų priskiriamos vandentvarkos, žemės ūkio, energetikos ir infrastruktūros priežiūros užduotys, o žmonės turėtų įsikišti ten, kur reikalinga patirtis, moralinis vertinimas ar specifinė kompetencija.

    Kaina, teisės ir privatumo dilemos

    Projekto aprašymuose minima ir komercinės licencijos idėja skaitmeniniams profiliams, siūlant juos „išlaikyti“ šimtmečius. Nurodomos kainos prasideda maždaug nuo 280 000 eurų už 100 metų laikotarpį ir siekia apie 930 000 eurų už 500 metų, tačiau tokie pasiūlymai kelia klausimų dėl realaus techninio įgyvendinimo ir atsakomybės.

    Ne mažiau svarbūs ir teisiniai aspektai: kam priklausytų skaitmeninė tapatybė, kas valdytų duomenis po žmogaus mirties, kaip būtų užtikrintas sutikimas ir apsauga nuo piktnaudžiavimo. Kol kas QAIAx pateikiamas kaip ambicinga koncepcija, kuriai prireiktų ne tik technologinių proveržių, bet ir aiškios reguliavimo sistemos.

    Skelbiama, kad registracijos etapas turėtų prasidėti spalio mėnesį, o laukiančiųjų sąrašas veteranams atidarytas liepos mėnesį. Vis dėlto, kol nebus nepriklausomų tyrimų ir patikimų demonstracijų, pažadas apie amžiną gyvenimą kode išlieka daugiau rinkodaros šūkiu nei moksliškai pagrįstu planu.

  • Vos per 24 valandas „Google“ išjungė DI funkciją „Google Earth“: išgąsdino klastotės

    Vos per 24 valandas „Google“ išjungė DI funkciją „Google Earth“: išgąsdino klastotės

    „Google“ per mažiau nei parą išjungė naują dirbtinis intelektas funkciją „Google Earth“, kuri leido naršyklėje generuoti fotorealistinius vaizdus, paremtus realiais palydoviniais, aerofotografiniais duomenimis ir 3D modeliais. Įrankis startavo liepos 30 dieną ir iškart sulaukė didžiulio dėmesio dėl paprasto veikimo: vartotojui pakako priartinti vietą ir įvesti teksto užklausą.

    Sistema generuodavo vaizdą, „pririštą“ prie konkrečių koordinačių, išlaikydama vietovei būdingas spalvas, apšvietimą ir kameros kampą. „Google“ šią galimybę pristatė kaip būdą greičiau vizualizuoti istorinius scenarijus, architektūrines idėjas ar hipotetinius urbanistinius projektus, kai reikia įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti pokyčiai realiame žemėlapyje.

    Kaip atsirado dezinformacijos rizika

    Nors generuoti vaizdai buvo pažymėti skaitmeniniu vandens ženklu „SynthID“ ir nebuvo įkeliami į viešą „Google Earth“ sluoksnį, vartotojai ėmė dalintis ekrano nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Tai greitai atvėrė kelią scenoms, kurios atrodė kaip tikros palydovinės nuotraukos iš karinių konfliktų ar nelaimių zonų.

    Tarp internete paplitusių pavyzdžių minėti vaizdai, vaizduojantys tariamus bombardavimo padarinius, gaisrus, sprogimų kraterius ar sugriautus objektus realiose vietovėse. Tokios vizualizacijos, ypač pateikiamos be konteksto, gali būti suprastos kaip autentiški įrodymai, nes „Google Earth“ daugeliui žmonių yra patikimas orientyras tikrovei tikrinti.

    OSINT bendruomenės ir informacijos patikros ekspertai ne kartą atkreipė dėmesį, kad geografiškai „įtikinamas“ vaizdas sustiprina melagingos žinutės patikimumą. Net jei pats DI sugeneruotas turinys nėra „Google Earth“ viešas sluoksnis, vien ekrano nuotrauka ar įrašas gali tapti dezinformacijos kampanijų įrankiu.

    „Google“ sprendimas ir kas toliau

    Liepos 31 dieną vakare „Google“ pranešė, kad funkcija išjungiama. Bendrovė pabrėžė, jog žmonės itin pasitiki „Google Earth“ kaip patikimu pasaulio vaizdu, o nors įrankis gali turėti naudingų pritaikymų profesionalams, pastebėta, kad kai kurie vartotojai dalijosi sugeneruotais vaizdais taip, jog tai galėjo prieštarauti taisyklėms.

    Bendrovė taip pat nurodė dirbanti su stipresnėmis apsaugomis, kurios padėtų aptikti bandymus klaidinti ir užkirsti kelią realybės klastojimui. „Google“ neatmetė, kad ateityje ši funkcija gali sugrįžti, tačiau tik su griežtesniais ribojimais, aiškesniu žymėjimu ir patikimesniais piktnaudžiavimo prevencijos mechanizmais.

    Šis atvejis dar kartą parodė platesnę tendenciją: DI generuojamas turinys vis labiau priartėja prie dokumentinės estetikos, todėl vien vandens ženklų ar vidinių apribojimų ne visada pakanka. Augant sintetinės medžiagos kokybei, platformoms tampa kritiškai svarbu ne tik kurti kūrimo įrankius, bet ir užtikrinti, kad jie negalėtų būti panaudoti klaidinančioms „įrodymų“ imitacijoms realių įvykių kontekste.

  • Kadastrinis nekilnojamojo turto mokestis Seime: nuo trečio būsto metinė įmoka šokteltų iki 780 eurų

    Seime atsirado siūlymas įvesti kadastrinį nekilnojamojo turto mokestį, kurio dydis būtų siejamas ne su plotu, o su būsto verte. Projektą pateikę politikai siūlo, kad mokestis būtų skaičiuojamas nuo vadinamosios atkuriamosios vertės, o ne nuo realios rinkos kainos.

    Pagal projekte aptariamą logiką pirmam ir antram gyvenamajam būstui būtų taikomas bazinis tarifas – 0,02 proc. atkuriamosios vertės per metus. Pavyzdžiui, už vidutinį butą didmiestyje metinė įmoka siektų apie 31 eurą, jei prielaidoms tiktų skaičiavimuose minimi dydžiai.

    Kas keistųsi nuo trečio būsto?

    Esminis pokytis prasidėtų nuo trečios gyvenamosios paskirties nuosavybės, nepriklausomai nuo to, ar ji įsigyta perkant, ar paveldėta. Tokiu atveju tarifas, pagal projekto idėją, didėtų 25 kartus – nuo 0,02 proc. iki 0,5 proc. atkuriamosios vertės.

    Jei ta pati skaičiavimo bazė būtų pritaikyta praktikoje, metinis mokestis už trečią būstą galėtų didėti nuo maždaug 31 euro iki maždaug 780 eurų. Tai reikštų, kad didžiausią naštą pajustų tie, kurie laiko kelis būstus investicijai ar nuomai, o taip pat dalis paveldėto turto savininkų.

    Numatoma progresija ir lubos

    Projekte taip pat numatyta, kad už trečią ir vėlesnius būstus tarifas laikui bėgant galėtų dar augti. Aptariama schema remiasi principu, kad kiekvienais kitais metais tarifas didėtų papildomais 0,1 procentinio punkto.

    Pagal siūlymą augimas galėtų tęstis iki dešimtmečio, kol pasiektų 1,5 proc. ribą. Praktikoje tai reikštų, kad ilgesnį laiką turint trečią ar ketvirtą būstą, kasmetinė mokestinė našta galėtų didėti, net jei pats būstas nepasikeistų.

    Diskusijose dėl tokio mokesčio paprastai keliami du pagrindiniai tikslai: mažinti būsto kaupimą investicijai ir didinti savivaldybių biudžetų pajamas. Kritikai dažniausiai akcentuoja rizikas nuomos rinkai ir tai, kad mokesčio logika gali paveikti paveldėto turto savininkus, kurių pajamos nėra didelės.

  • Lenkijos Seimas svarstė vienodą pensinį amžių: 62 metai visiems ir išimtys sunkų darbą dirbantiems

    Lenkijoje vėl į viešą darbotvarkę grįžo pensinio amžiaus suvienodinimo klausimas. Seimą pasiekė peticija, kuria siūloma nustatyti vienodą pensinį amžių moterims ir vyrams – 62 metus, numatant pereinamąjį laikotarpį ir papildomas apsaugos priemones.

    Šiuo metu Lenkijoje pensinis amžius skiriasi pagal lytį: moterys į pensiją paprastai gali išeiti nuo 60 metų, o vyrai – nuo 65. Peticijos autoriai argumentuoja, kad suvienodinimas mažintų skirtumus pensijų dydžiuose ir priartintų realų išmokų gavimo laikotarpį tarp lyčių.

    Kas siūloma peticijoje?

    Peticijoje nurodoma, kad 62 metų riba galėtų būti įgyvendinama palaipsniui, pavyzdžiui, kasmet pensinį amžių keičiant po 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo. Taip siekiama išvengti staigaus pokyčio darbo rinkoje ir socialinėje sistemoje.

    Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti išimtis tiems, kurie dirba ypač sunkų ar sveikatai kenksmingą darbą. Dokumente akcentuojama, kad tokiais atvejais turėtų būti nustatyti skaidrūs kriterijai, konkretesnis profesijų sąrašas ir suprantami pereinamieji laikotarpiai.

    Dar viena kryptis – kompensacijos už įmokų pertraukas, susijusias su vaikų ar artimųjų priežiūra. Peticijos logika paprasta: jei žmogus dėl objektyvių priežasčių ilgesnį laiką nedalyvavo darbo rinkoje, tai vėliau neturėtų taip smarkiai mažinti jo pensijos, todėl svarstomos stažo ar įmokų lengvatų korekcijos.

    Seimo komisijos sprendimas ir valdžios pozicija

    Peticiją šiemet nagrinėjo Seimo Peticijų komisija. Per svarstymą Socialinės politikos ir darbo sritį kuruojančios ministerijos atstovai nurodė, kad šiuo metu nemato pakankamų prielaidų pradėti teisėkūros procesą ir keisti taisykles, kurios galioja dabar.

    Komisija galiausiai nusprendė baigti darbą su peticija šiuo formatu ir perduoti ją tolesniam vertinimui Socialinės politikos ir šeimos komisijai. Tai reiškia, kad tema formaliai neuždaroma, tačiau greitų sprendimų artimiausiu metu taip pat nežadama.

    Kodėl diskusija vis grįžta?

    Pensinis amžius Lenkijoje išlieka jautrus klausimas, nes susikerta keli interesai: socialinis teisingumas, viešųjų finansų tvarumas ir darbo rinkos realybė. Skirtingas moterų ir vyrų pensinis amžius dažnai vertinamas kaip istoriškai susiformavusi socialinė norma, tačiau kritikai pabrėžia, kad tai gali gilinti pensijų nelygybę.

    Diskusiją sustiprina ir tai, kad dalis žmonių vis dažniau atideda išėjimą į pensiją net ir pasiekę nustatytą ribą. Praktikoje tam įtakos turi tiek noras padidinti būsimą pensiją, tiek baimė, kad anksčiau pasitraukus iš darbo pajamos sumažės per smarkiai.

    Šiame kontekste 62 metų riba pristatoma kaip kompromisas tarp dabartinių taisyklių ir suvienodinimo idėjos. Vis dėlto bet koks pensijų sistemos pokytis Lenkijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, paprastai vertinamas per ilgalaikio demografinio senėjimo prizmę, todėl politinis sutarimas čia išlieka sudėtingas.

    „Pritariu moterų ir vyrų pensinio amžiaus suvienodinimui. Ar tai turėtų būti daroma mažinant iki žemesnės ribos, ar kitu būdu – jau politinio sprendimo klausimas“, – sakė Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS vadovas Liwiuszas Laska.