CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • JSW ir SRK suvienijo jėgas: parduodamas beveik 50 ha buvusios kasyklos sklypas Lenkijoje

    Lenkijos bendrovės Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) ir Spółka Restrukturyzacji Kopalń (SRK) paskelbė bendrą konkursą, kuriuo ieško pirkėjo dideliam pogavybiniam teritorijų paketui. Į vieną pardavimą sujungtas beveik 50 hektarų plotas Jastrzębie-Zdrój ir Mszanos vietovėse.

    Įmonės teigia, kad bendra iniciatyva turi padidinti teritorijos patrauklumą investuotojams ir pagreitinti sandorį. Toks modelis Lenkijoje vis dažniau taikomas ieškant naujo panaudojimo buvusioms pramoninėms zonoms.

    Kas tiksliai parduodama?

    Konkursas apima sklypus, priklausančius abiem įmonėms: SRK dalį sudaro 16 sklypų, kurių bendras plotas viršija 22 hektarus. JSW valdomi sklypai sudaro kiek daugiau nei 25,5 hektaro.

    Dalis teritorijos yra užstatyta infrastruktūros likučiais, išlikusiais po ankstesnės kasybos veiklos. Nurodoma, kad vietoje yra buvusių kelių ir aikštelių, kurios gali palengvinti pradinius investuotojo įrengimo darbus.

    Vieta ir kaina

    Teritorija yra maždaug 5 kilometrai nuo Jastrzębie-Zdrój centro ir apie 2,5 kilometro nuo įvažiavimo į A1 automagistralę. Tokio masto sklypams logistinė prieiga yra vienas svarbiausių kriterijų, ypač planuojant gamybos ar sandėliavimo projektus.

    Skelbiama pradinė pardavimo kaina siekia apie 10 000 000 eurų. Galutinė suma priklausys nuo konkurso eigos, investuotojų susidomėjimo ir sąlygų, susijusių su teritorijos pritaikymu.

    Kodėl SRK vaidmuo svarbus?

    SRK Lenkijoje atsakinga už perimtų pogavybinių teritorijų sutvarkymą, rekultivaciją ir atgaivinimą, kad jos galėtų būti naudojamos naujai ekonominei veiklai. Praktikoje tai reiškia, kad investuotojams dažnai siūlomi aiškesni procesai ir didesnis institucinis pasirengimas perorientuoti pramonines zonas.

    Tokie projektai aktualūs platesniame kontekste, nes anglies sektoriaus regionams ieškoma naujų augimo šaltinių: pramonės parkų, logistikos centrų ar energetikos ir gamybos investicijų. Didesni, vienu konkursu siūlomi sklypai paprastai leidžia planuoti stambesnius projektus ir greičiau pasiekti masto efektą.

    „Tai dar vienas žingsnis, rodantis, kaip bendradarbiaujant valstybės valdomoms įmonėms galima sukurti erdvę naujoms didelio masto investicijoms. Tai realus impulsas miesto ir viso regiono ekonominei plėtrai“, – sakė SRK vadovas Jarosławas Wieszołekas.

  • Baltica 2 jūrinis vėjo parkas jau matomas palydovuose: į Baltijos jūros dugną įkalta 11 pamatų

    Lenkijoje vystomas jūrinio vėjo projektas Baltica 2 perėjo į aktyvių jūrinių darbų etapą: Baltijos jūros dugne jau įrengta 11 monopalių – turbinų pamatų. Nuo kranto šių darbų nematyti, tačiau palydoviniai vaizdai leidžia fiksuoti pirmuosius statybų pėdsakus jūroje.

    Projektą kartu įgyvendina PGE Baltica ir „Ørsted“. Skelbiama, kad tai bus viena didžiausių Lenkijos jūrinių vėjo elektrinių Baltijos jūroje, o jos vystymas yra reikšminga regiono energetikos transformacijos dalis.

    Darbų mastas ir grafikas

    Monopalis – tai cilindro formos plieninis pamatas, įkalamas į jūros dugną ir tampantis atrama vėjo turbinai. Nors šiuo metu įrengta 11 pamatų atrodo kaip nedidelė dalis, bendrai projekte planuojama 111 monopalių: 107 turbinoms ir dar 4 jūrinėms transformatorių stotims.

    Monopalių montavimui reikalinga specializuota jūrinė kėlimo ir įrengimo technika, o darbų tempas priklauso nuo meteorologinių sąlygų, ypač vėjų ir bangavimo. Numatyta, kad pamatų įrengimo kampanija turėtų būti užbaigta 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Ką reiškia 1 498 MW galia?

    Baltica 2 planuojama įrengtoji galia sieks 1 498 MW. Projektui numatytos 107 „Siemens Gamesa“ turbinos, kurių kiekvienos galia – 14 MW, o komercinis paleidimas planuojamas 2027 metais.

    Vystytojai prognozuoja, kad elektrinė per metus galėtų pagaminti apie 5,5–6,5 TWh elektros energijos. Toks kiekis reikšmingas šalies elektros balansui, ypač siekiant didinti atsinaujinančių išteklių dalį ir mažinti iškastinio kuro naudojimą energetikoje.

    Kur statoma ir kiek kainuoja?

    Vėjo parkas bus plėtojamas maždaug 40 kilometrų nuo kranto, tarp Lebos ir Ustkos, o pati teritorija jūroje apima apie 190 kvadratinių kilometrų. Jūrinių darbų koordinavimą vykdo „Ørsted“, o kranto infrastruktūros dalį, reikalingą pagamintai elektrai priimti ir perduoti į tinklą, prižiūri PGE Baltica.

    Investicijos vertė įvardijama apie 7 milijardus eurų. Tokios apimties projektams didžiausią kaštų dalį paprastai sudaro turbinų ir pamatų gamyba, jūrinių kabelių infrastruktūra, jūrinės transformatorių stotys, logistikos grandinė ir prijungimas prie perdavimo tinklo.

  • Lenkija taikosi į regiono skaitmeninę lyderystę: mObywatel, DI ir spraga, kuri gali viską sustabdyti

    Lenkija spartina valstybės skaitmeninimą ir kalba apie ambiciją tapti regiono lydere, tačiau ekspertai įspėja: be masinės gyventojų skaitmeninės edukacijos ir glaudaus valstybės, mokslo bei verslo bendradarbiavimo šis šansas gali būti prarastas. Diskusijose akcentuojama, kad technologinė pažanga jau vyksta, bet visuomenės pasirengimas ne visada spėja iš paskos.

    Vienu ryškiausių skaitmeninės valstybės pavyzdžių įvardijama programėlė „mObywatel“, kurią, valdžios duomenimis, naudoja beveik 11 milijonų žmonių. Kartu plečiami ir kiti sprendimai: elektroniniai dokumentų srautai, e. pristatymas, mokesčių paslaugų skaitmeninimas, o viešajame sektoriuje vis dažniau diegiami ir DI įrankiai.

    „Beveik 11 milijonų lenkų naudojasi programėle „mObywatel“, ir mes ją nuolat plečiame nuo pagrindinių dokumentų iki naujų paslaugų“, – sakė skaitmeninimo viceministras Rafałas Rosińskis.

    Pasak jo, programėlėje diegiamas ir DI pagrįstas virtualus asistentas, o viešajam sektoriui pritaikomi kalbos modeliai turėtų padėti greičiau apdoroti užklausas bei standartizuoti procesus. Tačiau kartu pripažįstama, kad technologiškai pažangi valstybė nebus efektyvi, jei didelė visuomenės dalis neturės elementarių įgūdžių naudotis e. paslaugomis.

    Skaitmeniniai įgūdžiai – silpnoji grandis

    Viešai įvardijamas vienas didžiausių iššūkių: bazinius skaitmeninius įgūdžius turi tik maždaug pusė Lenkijos gyventojų. Valdžia kelia tikslą iki 2035 metų šį rodiklį padidinti iki 85 proc., todėl planuojamos programos, orientuotos į skirtingas amžiaus grupes, ypač senjorus.

    Diskusijose pabrėžiama, kad vyresniems žmonėms technologijos neretai kelia nesaugumo jausmą, todėl skaitmeninimas turi būti kuriamas taip, kad realiai padėtų, o ne didintų atskirtį. Kaip galimybė minimi DI agentai, kurie galėtų supaprastinti paiešką ar pirkimus internetu, tačiau tam būtina užtikrinti, kad tokie sprendimai veiktų vartotojo interesais ir būtų apsaugoti nuo manipuliacijų.

    „Tai yra pasitikėjimo ir saugumo klausimas: apsauga turi būti įdiegta dar projektavimo etape“, – sakė „Mastercard Europe“ atstovė Małgorzata Domagała.

    Kodėl DI neatsiperka daugeliui įmonių?

    Verslo pusėje akcentuojama kita problema: daug įmonių vis dar nemato investicijų į DI grąžos, nes technologiją bando „uždėti“ ant senų procesų. Tokiu atveju DI tampa papildomu sluoksniu, bet ne produktyvumo šaltiniu, todėl tikras efektas atsiranda tik perrašius procesus ir įvykdžius gilesnę transformaciją.

    „Teigiamas DI poveikis atsiranda tik tada, kai perrašome procesus iš naujo ir atliekame realią transformaciją“, – sakė „Emitel“ vadovas Maciejus Pilipczukas.

    Šis požiūris taikomas ir viešajam sektoriui: skaitmeninimas, paremtas vien dokumentų perkėlimu į ekraną, neišsprendžia lėto aptarnavimo ar perteklinės biurokratijos, jei sprendimų priėmimas ir duomenų mainai lieka tokie pat fragmentuoti kaip anksčiau.

    Infrastruktūra, atakos ir skaitmeninė suverenija

    Skaitmeninės lyderystės pamatu laikoma ir infrastruktūra. Telekomunikacijų sektorius Lenkijoje 2024 metais investavo apie 2,2 milijardo eurų, o per 2014–2024 metų laikotarpį bendra investicijų suma siekė maždaug 22 milijardus eurų. Šios investicijos pristatomos kaip pagrindas ne tik ekonomikai, bet ir valstybės saugumui.

    Kartu stiprėja ir grėsmės: telekomunikacijų operatoriai kalba apie tūkstančius atakų per savaitę, o augantis skaitmeninių paslaugų mastas didina riziką kritinėms sritims, nuo kurių priklauso kasdienis gyvenimas. Diskusijose pabrėžiama, kad atsparumas apima ne tik tinklus ar duomenų centrus, bet ir informacinį saugumą bei visuomenės atsparumą dezinformacijai.

    Skaitmeninės suverenijos tema siejama ne vien su geografija ar duomenų vieta, bet ir su galimybe rinktis tiekėjus bei užtikrinti sistemų suderinamumą. Ekspertai akcentuoja, kad tik diversifikacija, alternatyvos ir stiprus vietinis kompetencijų ekosistemos augimas leidžia valstybei išvengti priklausomybės nuo vieno sprendimo ar vienos platformos.

    Galutinis tonas diskusijose aiškus: Lenkija turi technologinį pagreitį ir matomus skaitmeninimo rezultatus, tačiau proveržis į lyderystę priklausys nuo to, ar kartu bus sumažinta skaitmeninių įgūdžių atskirtis ir ar pavyks sukurti tvarią partnerystę tarp valstybės, verslo ir mokslo.

  • Ar duomenų centrai bus maitinami Lenkijos atomu: kodėl dėl SMR teks aiškiai apsispręsti

    Duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau atsiremia į paprastą klausimą: iš kur bus paimta patikima elektra, kai skaitmeninių paslaugų paklausa šokteli. JAV jau matyti, kad dideli objektai kelia įtampą bendruomenėms ir tinklams, o panašios diskusijos artėja ir prie Lenkijos.

    Vienas iš ryškesnių signalų – JAV Meino valstijoje svarstytas ribojimas naujiems duomenų centrams, kuriems reikėtų daugiau nei 20 MW galios, kol būtų įvertintas poveikis elektros kainoms, tinklui, oro kokybei ir vandens vartojimui. Nors sprendimas vėliau buvo sustabdytas veto, pats precedentas parodė, kad didelės skaitmeninės investicijos be energetikos plano gali susidurti su politiniu pasipriešinimu.

    Didelė galia reiškia realią konkurenciją

    Duomenų centrai yra energijai imlūs ne tik dėl serverių darbo, bet ir dėl aušinimo, kuris kai kuriose rinkose didina ir vandens poreikį. Tyrimų bendrovė Mordor Intelligence skelbė, kad Šiaurės Amerikoje duomenų centrai 2025 metais sunaudojo beveik trilijoną litrų vandens, o tai papildomai didina spaudimą vietos infrastruktūrai.

    Lenkijoje problema kol kas labiau „ateities laiko“, tačiau investuotojai jau skaičiuoja šimtų megavatų, o kai kur ir gigavatų poreikius. Pavyzdžiu tapo planai Choczewo apylinkėse vystyti hiperskalės duomenų centrą, kuriam viešai minėtas maždaug 3,2 GW galios poreikis – tai prilygsta didelės energetikos infrastruktūros mastui.

    Ar atomą rinktis duomenų centrams?

    Kaip galimas sprendimas vis dažniau minimas branduolinis kuras – tiek didelės atominės elektrinės, tiek mažieji moduliniai reaktoriai (SMR). Lenkijos pirmasis didelės atominės elektrinės blokas planuojamas tik apie 2036 metus, tad trumpuoju laikotarpiu verslas ieško alternatyvų, o SMR idėja pateikiama kaip potencialiai greitesnė.

    Krokuvoje veikiančios teisės kontoros „KKG Legal“ partnerė Patrycja Wysocka akcentuoja, kad SMR gali tapti svarbūs, tačiau jų plėtra Europoje realistiškai siejama su 2030-ųjų pradžia ir priklausys nuo reguliavimo, pramonės pajėgumų bei finansavimo. Tai reiškia, kad ši technologija dar nėra masiškai „paruošta lentynoje“ dideliems skaitmeniniams projektams.

    „Branduolinė energetika, tiek didelės elektrinės, tiek būsimi SMR, pirmiausia turi užtikrinti Lenkijos namų ūkių ir pramonės poreikius“, – sakė Patrycja Wysocka.

    Jos vertinimu, esminis klausimas yra politinis: kiek brangi ir strategiškai svarbi branduolinė infrastruktūra turėtų būti skirta užsienio kapitalo duomenų centrams, jei tuo pat metu švari ir stabili elektra reikalinga vietos gamybai, elektrifikacijai ir gyventojams. Šis apsisprendimas turėtų būti padarytas prieš pasirašant dideles sutartis su pasauliniais skaitmeninių paslaugų žaidėjais.

    Investicijų banga jau formuojasi

    Vakarų Europoje ginčai dėl duomenų centrų energijos ir vandens poreikių tęsiasi jau ne vienerius metus, o dabar vis dažniau pasiekia ir politikos darbotvarkę. Kai kur dėmesį kelia ir skaitmeninės infrastruktūros priklausomybė nuo JAV technologijų bendrovių, todėl energetiniai klausimai susipina su ekonominio saugumo argumentais.

    Todėl Lenkijai, siekiančiai pritraukti hiperskalės projektus, kertinis uždavinys – suderinti investicijų patrauklumą su tinklo pajėgumais ir aiškiais prioritetais, kam pirmiausia skiriama stabili, mažai tarši elektra. Kitu atveju duomenų centrai gali tapti ne tik ekonomine galimybe, bet ir nauju konkurencijos dėl energijos frontu.

  • „Asbis Enterprises“ akcijos šiemet šoktelėjo daugiau nei 100 proc.: kas stumia augimą?

    Varšuvos biržoje kotiruojamos Kipro kilmės IT ir IoT produktų platintojos „Asbis Enterprises“ akcijos nuo 2026 metų pradžios pabrango daugiau nei 100 proc. Investuotojų dėmesį kursto ne vien rinkos nuotaikos, bet ir sparčiai augantys bendrovės finansiniai rodikliai.

    Bendrovė skelbia, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasiekė rekordinius rezultatus savo istorijoje. Augo ir pajamos, ir pelningumas, o vadovybė šį laikotarpį įvardija kaip geriausią ketvirtį per visą veiklą.

    Rekordiniai skaičiai per ketvirtį

    „Asbis Enterprises“ nurodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams, siekė apie 34 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jis sudarė apie 7 mln. eurų, tad augimas buvo beveik penkiskart.

    EBITDA per metus taip pat šoktelėjo ir, bendrovės duomenimis, siekė apie 54 mln. eurų, kai prieš metus buvo apie 17 mln. eurų. Konsoliduotos pardavimo pajamos sudarė maždaug 1,16 mlrd. eurų, palyginti su apie 678 mln. eurų prieš metus.

    Įmonė praneša, kad bendrasis pelningumas pagerėjo iki 8,6 proc., kai 2025 metų pirmąjį ketvirtį buvo 7 proc. Bendrovė šį pokytį sieja su dideliu poreikiu produktams, skirtiems DI infrastruktūros plėtrai, kai kurių segmentų tiekimo ribojimais ir palankesne produktų struktūra.

    DI duomenų centrų infrastruktūra kelia paklausą

    Vienu svarbiausių augimo veiksnių tapo serverių ir serverių blokų pardavimai, kuriuos skatina DI duomenų centrų ir debesijos infrastruktūros plėtra. „Asbis Enterprises“ teigia, kad ši produktų kategorija dabar jau yra didžiausia pagal apimtį, aplenkusi išmaniuosius telefonus.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį serverių ir serverių blokų pardavimai, bendrovės skaičiavimu, pasiekė apie 375 mln. eurų ir per metus išaugo 233 proc. Tokia dinamika atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai įmonės ir valstybės didina investicijas į skaičiavimo pajėgumus DI sprendimams.

    „Užbaigėme geriausią ketvirtį istorijoje ir dar kartą įrodėme gebėjimą prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų bei pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis“, – teigiama bendrovės ataskaitoje.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad plataus masto investicijos į debesiją ir DI gali išlikti svarbiu augimo varikliu ir vėlesniais metais. Kartu minimos plėtros kryptys naujose rinkose, įskaitant dalį Afrikos šalių ir Saudo Arabiją.

    Kainos rekordai ir geografinis augimas

    „Asbis Enterprises“ praneša, kad pardavimų augimas buvo matomas daugelyje geografinių segmentų, o didžiausią dalį pajamų tradiciškai generuoja Nepriklausomų Valstybių Sandraugos regionas ir Vidurio bei Rytų Europa. Tarp sparčiausiai augusių šalių minimi Taivanas, Nyderlandai ir Ukraina.

    Po rezultatų paskelbimo akcijos pasiekė naują istorinį maksimumą – apie 16,6 euro už akciją. Visa grupės rinkos vertė priartėjo prie 936 mln. eurų, o vien nuo 2026 metų pradžios akcijų kaina, bendrovės duomenimis, jau buvo pakilusi maždaug 108 proc.

  • „Rheinmetall“ ir „Deutsche Telekom“ kurs sistemas: tikslas – apsaugoti Vokietijos miestus nuo dronų

    Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ ir telekomunikacijų operatorius „Deutsche Telekom“ paskelbė pradedantys partnerystę, kurios tikslas – kurti integruotus sprendimus miestų ir kritinės infrastruktūros apsaugai nuo dronų grėsmių. Bendrovės teigia sieksiančios sujungti oro gynybos, jutiklių, ryšių ir kibernetinio saugumo kompetencijas.

    Partnerystė pristatoma kaip atsakas į augantį neteisėtą bepiločių orlaivių naudojimą ir pasikartojančius sabotažo atvejus. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami incidentai, kai dronai pasirodo šalia oro uostų, uostų, energetikos objektų, masinių renginių ar karinės paskirties infrastruktūros.

    Kaip veikia antidronų sistemos?

    Tokios sistemos paprastai remiasi kelių sluoksnių logika: pirmiausia dronas aptinkamas jutikliais, tuomet identifikuojamas ir įvertinama rizika, o galiausiai pasirenkamas neutralizavimo būdas. Neutralizavimas gali reikšti ryšio slopinimą, navigacijos trikdymą, perėmimą arba fizinį numušimą, priklausomai nuo aplinkos ir teisinių ribojimų.

    „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris pabrėžė, kad efektyviai gynybai reikia derinti jutiklius, efektorius ir saugius telekomunikacijų tinklus. Tai reiškia, kad vien aptikimo nepakanka: būtini tiek patikimi ryšiai, tiek priemonės, leidžiančios greitai ir tiksliai reaguoti realiomis miesto sąlygomis.

    „Efektyvi gynyba reikalauja sujungti jutiklius, efektorius ir saugius telekomunikacijų tinklus“, – sakė Arminas Pappergeris.

    Ryšys, duomenys ir debesija

    „Deutsche Telekom“ į partnerystę atsineša ryšio infrastruktūros, duomenų analizės ir debesijos sprendimus, kurie svarbūs valdant didelius jutiklių srautus ir užtikrinant greitą informacijos perdavimą atsakingoms tarnyboms. Tokiose sistemose ryšio patikimumas ir atsparumas trikdymui yra kritinis veiksnys, ypač jei sprendimai diegiami tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Operatorius nurodo, kad panašias technologijas jau buvo pritaikęs bendradarbiaudamas su policija per 2024 metais Vokietijoje vykusį Europos futbolo čempionatą. Tuo metu prie stadionų buvo užfiksuota neatpažintų dronų, kurie vėliau buvo neutralizuoti, o tokie atvejai tapo papildomu signalu apie realias grėsmes masiniuose renginiuose.

    Kur tai gali būti panaudota?

    „Rheinmetall“ turi atskirą padalinį, kuriantis ir gaminantis oro gynybos bei dronų sistemas, todėl partnerystė orientuota ne tik į teorinius modelius, bet ir į praktinį diegimą. Koncernas skelbė, kad jau dalyvauja stiprinant Hamburgo komercinio ir karinio uosto apsaugą nuo galimų dronų atakų.

    Ekspertai pabrėžia, kad miestų apsaugos sprendimai turi derinti technologinį efektyvumą su saugumo ir privatumo reikalavimais: ypač kai naudojami sensoriai, vaizdo analizė, ryšio stebėsena ar automatizuotas grėsmių vertinimas. Todėl tikėtina, kad tokio tipo projektai bus kuriami glaudžiai derinant technines galimybes su teisėsaugos ir reguliuotojų nustatytomis taisyklėmis.

  • Komunikacija algoritmų amžiuje: kodėl greitis negarantuoja kokybės ir kaip DI keičia medijas

    Skaitmeninės platformos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė komunikaciją: informacija pasiekia greičiau, tačiau vis dažniau tampa trumpa, emocinga ir sunkiau patikrinama. Ekspertai, diskutavę Europos ekonomikos kongrese, pabrėžė, kad greitis pats savaime nekuria geresnio dialogo.

    Nuolatiniai pranešimai, socialinių tinklų srautai ir turinio perteklius didina informacinį triukšmą, o auditorijai vis sunkiau atskirti faktus nuo interpretacijų. Algoritmai linkę rodyti tai, kas labiausiai įtraukia, todėl sustiprėja poliarizacija ir užsidarymas informaciniuose burbuluose.

    Kas nutiko dialogui internete?

    Diskusijos dalyviai akcentavo, kad anksčiau informacijos vartojimas turėjo aiškesnį ritmą: naujienos dažniau ateidavo per tradicinius kanalus, o dėmesį buvo lengviau sutelkti. Dabar pasirinkimo daugiau, bet kartu daugėja ir išsiblaškymo.

    Vienas ryškiausių pokyčių – perėjimas nuo vienkryptės komunikacijos prie nuolatinės reakcijų kultūros, kur auditorija nori įsitraukti, o organizacijos priverstos atsakinėti greitai. Tai kelia papildomą spaudimą ir vadovams, ir žiniasklaidai, nes klaidos pastebimos akimirksniu.

    „Anksčiau buvo lėčiau, bet šiandien greičiau nereiškia geriau“, – sakė Seimo narė Monika Rosa.

    Kalbėta ir apie nuolatinį perdirgimą, kai žmogus fiziškai yra su šeima, bet mintimis lieka darbuose, pranešimuose ar elektroniniame pašte. Toks režimas silpnina gebėjimą kritiškai vertinti turinį, o tai atveria daugiau erdvės manipuliacijoms ir dezinformacijai.

    Žiniasklaida, poliarizacija ir pasitikėjimas

    Diskusijoje išryškėjo, kad tradicinė žiniasklaida vis dar išlaiko reikšmingą vaidmenį svarbių įvykių metu, tačiau bendras medijų laukas patiria augantį spaudimą konkuruoti dėl dėmesio. Poliarizuota politinė komunikacija ir emocijomis paremtas turinys dažnai yra palankesnis algoritmams.

    Ekspertai pabrėžė, kad pigiai pagaminamas turinys nekuria vertės, jei nėra pasitikėjimo. Pasitikėjimas tampa brangiausia valiuta: jį sunku uždirbti, bet lengva prarasti, ypač kai sklaidos greitis lenkia tikrinimo procesus.

    „Turinį pagaminti internete pigu, o pasitikėjimą sukurti – brangu“, – sakė „Microsoft“ atstovė Kamila Cichocka.

    Diskusijoje taip pat akcentuota, kad politinėse ir medijų kovose „didžiosios platformos“ neretai tampa patogiu atpirkimo ožiu. Vis dėlto algoritmus maitina pačių vartotojų elgesys: kuo daugiau emocinių reakcijų, tuo labiau toks turinys plinta.

    DI įtaka: daugiau turinio, daugiau rizikų

    DI jau plačiai naudojamas žiniasklaidoje – nuo automatizuotų santraukų iki pagalbinių įrankių redakcijoms, tačiau tai kelia naujų klausimų dėl kokybės ir atsakomybės. Pagrindinė įtampa – tarp efektyvumo ir patikimumo: DI gali paspartinti rutiną, bet negarantuoja faktinio tikslumo.

    Diskusijos dalyviai sutiko, kad DI vargiai pakeis tiriamąją žurnalistiką, gilius interviu ar sudėtingą analizę, tačiau jis gali perimti dalį paprastesnių užduočių. Kartu augant generuojamo turinio kiekiui didėja rizika, kad informacijos bus dar daugiau, o prasmės ir konteksto – mažiau.

    „Žiniasklaida dėl žmogaus dėmesio konkuruoja su algoritmais, kurie pateikia pritaikytą, įtraukiantį turinį. DI nepakeis žurnalistų, bet tie, kurie mokės juo protingai naudotis, bus pranašesni“, – sakė Janas Mrózas.

    Apibendrindami dalyviai įvardijo tris realistiškas kryptis: investuoti į kokybišką žurnalistiką ir pasitikėjimą, toliau gilinti poliarizuotas bendruomenes arba kurti turinį, labiausiai pritaikytą algoritmams ir trumpam dėmesio laikui. Nuo pasirinkto kelio priklausys, ar skaitmeninis dialogas taps brandesnis, ar dar labiau fragmentuosis.

  • „Alphabet“ akcijos šovė 160 proc.: analitikai aiškina, kodėl „Google“ laimi DI lenktynes

    „Alphabet“ akcijos šovė 160 proc.: analitikai aiškina, kodėl „Google“ laimi DI lenktynes

    „Alphabet“ trumpam aplenkė „Nvidia“

    „Alphabet“ akcijos per pastaruosius 12 mėnesių, vertinant JAV biržose, pakilo apie 160 proc., o bendrovės rinkos vertė savaitės pabaigoje siekė maždaug 4,5 trilijono eurų. Po prekybos sesijos ši vertė trumpam buvo leidusi „Alphabet“ aplenkti „Nvidia“, kuri tuo metu buvo įvertinta apie 4,9 trilijono eurų.

    Rinkose stiprėja naratyvas, kad „Google“ valdoma grupė DI bumo etape turi retą pranašumą: ji užima didelę dalį technologinės grandinės nuo lustų iki produktų, kuriuos kasdien naudoja milijardai žmonių. Tokia kombinacija investuotojams signalizuoja, kad DI gali būti monetizuojamas ne vienu, o keliais kanalais.

    Kodėl Volstritas mato pranašumą

    Investuotojų akys krypsta į tai, kad „Alphabet“ turi savo DI modelius ir tyrimų bazę, įskaitant „Gemini“ bei „DeepMind“ kryptis, o taip pat ir didžiulę platinimo infrastruktūrą per paiešką, „Youtube“ ir „Android“. Šalia to auga „Google Cloud“, kuris gauna naudą iš DI skaičiavimų paklausos.

    „Google yra viena iš geriausiai DI pozicionuotų įmonių, nes ji valdo didžiąją dalį technologinės grandinės: lustus, modelius, infrastruktūrą ir platinimą, be to, ji yra pelninga“, – sakė investicijų valdymo bendrovės „Deepwater Asset Management“ partneris Gene Munsteris.

    Analitikai po naujausių „Alphabet“ rezultatų taip pat akcentavo spartėjantį augimą ir didėjantį „Google Cloud“ užsakymų portfelį. Rinkos dėmesį sustiprino pranešimai apie didelės apimties ilgalaikius skaičiavimo pajėgumų įsipareigojimus, kurie galėtų reikšmingai papildyti debesijos pajamas ateinančiais metais.

    Didžiausia rizika: priklausomybė nuo vieno kliento

    Kita medalio pusė yra koncentracijos rizika, kai didelė dalis ateities debesijos pajamų gali būti susieta su vienu stambiu klientu. Kai kurie analitikai perspėja, kad tokiais atvejais rinkos optimizmas gali būti trapus, jei pasikeistų kliento finansinė padėtis ar investavimo tempas.

    D.A. Davidson analitikas Gilas Luria atkreipė dėmesį, kad panaši situacija anksčiau buvo matyta debesijos rinkoje, kai staigiai išaugęs užsakymų portfelis vėliau pasirodė esantis smarkiai priklausomas nuo vieno didelio DI žaidėjo. Pasak jo, investuotojai paprastai jautriai reaguoja, kai paaiškėja, jog augimą išpūtė vienas sandoris.

    Kiti rinkos dalyviai šią riziką vertina ramiau ir pabrėžia, kad DI skaičiavimo pajėgumų poreikis auga eksponentiškai, todėl net jei vienas klientas sumažintų apimtis, laikui bėgant jį galėtų pakeisti kiti. Vis dėlto bendras debesijos rinkos iššūkis išlieka tas pats: augimą turi palaikyti pakankamai platus klientų ratas, o ne vienas dominuojantis užsakovas.

    Milžiniškos investicijos ir artėjantys testai

    „Alphabet“ planuojamos kapitalo investicijos šiemet siekia iki maždaug 176 milijardų eurų, o tai rodo, kad kova dėl duomenų centrų, tinklų ir skaičiavimo lustų pajėgumų tik intensyvėja. Rinkos tikisi, kad tokios išlaidos bus paverstos tvariu pajamų augimu, o ne tik lenktynėmis dėl pajėgumų.

    Svarbiu artimiausiu momentu laikomi „Google“ produktų ir DI strategijos pristatymai konferencijoje „Google I/O“, kur investuotojai tikisi daugiau aiškumo dėl DI agentų krypties ir ilgalaikės monetizacijos. Jei „Alphabet“ nepateiks įtikinamos grąžos istorijos, akcijų kainoje jau įskaičiuotas optimizmas gali tapti papildoma rizika.

  • DI vadovas valdyboje: tyrimas rodo, kodėl įmonės kuria naują C lygio postą

    DI vadovas valdyboje: tyrimas rodo, kodėl įmonės kuria naują C lygio postą

    Nuo tada, kai 2022 metais plačiai išpopuliarėjo „OpenAI“ pokalbių robotas „ChatGPT“, dirbtinis intelektas iš esmės pakeitė ne tik kasdienį darbą, bet ir sprendimų priėmimą vadovų kabinetuose. Vis daugiau įmonių svarsto, kas organizacijoje turi „valdyti“ DI: IT, duomenų, inovacijų ar atskiras vadovas.

    Naujausi tarptautiniai tyrimai rodo, kad šalia tradicinių pareigybių vis dažniau atsiranda naujas C lygio vaidmuo, DI vadovas. IBM apklausoje skelbiama, kad tokį postą jau yra įsteigusios 76 proc. iš daugiau nei 2 000 apklaustų organizacijų, kai 2025 metais tokių buvo 26 proc.

    Kam reikalingas DI vadovas?

    Ekspertai pabrėžia, kad DI atsakomybės ribos valdyboje dažnai išsitrina, nes dalis funkcijų jau dabar priklauso technologijų, informacijos ir duomenų vadovams. Vis dėlto DI diegimas kelia specifinių klausimų: nuo infrastruktūros ir duomenų valdymo iki rizikų kontrolės, procesų pertvarkos ir darbuotojų darbo eigos modernizavimo.

    Tokiose situacijose DI vadovo mandatas paprastai apima praktinį DI taikymą visoje įmonėje: kur ir kaip automatizuoti procesus, kaip išmatuoti naudą, kaip užtikrinti valdymo taisykles ir aiškias ribas. IBM akcentuoja, kad tokia rolė gali padėti organizacijai „rizikuoti apskaičiuotai“ ir greitinti pokyčius neperžengiant kontrolės.

    Vis dėlto konsultacijų bendrovės ir analitikai atkreipia dėmesį, kad DI vadovo pareigybė nebūtinai taps universaliu standartu. Naujas C lygio postas kainuoja, o kai kurioms įmonėms gali pakakti centralizuotos koordinacijos, net jei pareigybės pavadinimas skirtingas arba atsakomybė paskirstyta keliems vadovams.

    Didžiausia kliūtis dažnai ne technologijos

    Valdymo praktika rodo, kad DI diegimo sėkmę dažnai riboja ne įrankiai, o organizacijos kultūra ir žmonių pasirengimas. Kituose vadovų tyrimuose dažnai kartojasi ta pati išvada: pagrindinis barjeras yra pokyčių valdymas, kompetencijų trūkumas ir neaiškūs procesai, o ne pati technologija.

    Čia išryškėja ir personalo vadovo vaidmuo. Analitikai pastebi, kad būtent personalo vadovai gali tapti kertiniais žaidėjais sprendžiant, kaip kelti DI raštingumą, kaip peržiūrėti atrankas, mokymus ir pareigybių aprašus, bei kaip amortizuoti darbo vietų pokyčius.

    Atleidimų fonas ir spaudimas didinti našumą

    DI plėtra vyksta technologijų sektoriuje tvyrant atleidimų bangoms ir spaudimui didinti produktyvumą. Tokios tendencijos skatina įmones agresyviau ieškoti automatizavimo scenarijų, ypač ten, kur daug koordinavimo ir pasikartojančių biuro užduočių.

    „Dirbtinis intelektas skatina tai, kas gali tapti didžiausiu organizaciniu pokyčiu nuo pramonės ir skaitmeninės revoliucijų“, – sakė „McKinsey & Company“ partneris Vivek Lath.

    Praktikoje tai reiškia, kad DI vadovo klausimas neretai tampa ne apie titulą, o apie atsakomybę ir atskaitomybę: kas nustato prioritetus, kas prisiima riziką, kas užtikrina duomenų ir sprendimų skaidrumą. Daliai bendrovių DI vadovas gali būti pereinamas etapas, vėliau funkcijas integruojant į kitas vadovų roles, tačiau trumpuoju laikotarpiu poreikis aiškiam „šeimininkui“ tik auga.

  • JK startuoliai ateina į parlamentą: ko jie tikisi iš valdžios ir kokie pokyčiai iš tiesų leistų augti

    JK startuoliai ateina į parlamentą: ko jie tikisi iš valdžios ir kokie pokyčiai iš tiesų leistų augti

    Jungtinėje Karalystėje startuolių lyderiai vis dažniau keliasi iš susitikimų su investuotojais į politinių sprendimų erdvę Vestminsteryje. Jie nori ne privilegijų, o aiškių, suprantamų taisyklių, kurios leistų greičiau kurti produktus ir plėstis tarptautiniu mastu.

    Šis posūkis ypač ryškiai matėsi Londone vykusioje Globalios programėlių ekonomikos konferencijoje, kur 36 įkūrėjai ir startuolių vadovai, atstovaujantys 30 Jungtinės Karalystės bendrovių, susitiko su parlamentarais, pareigūnais ir politikos formuotojais. Pokalbių esmė buvo paprasta: kaip reguliavimas realiai veikia augimą, kai įmonė dar neturi didelės teisininkų ir atitikties komandos.

    Reguliavimas gali padėti arba stabdyti

    Jungtinė Karalystė dažnai įvardijama kaip vienas stipriausių Europos startuolių centrų, tačiau perėjimas iš ankstyvos stadijos į sparčiai augančią įmonę išlieka sudėtingas. Įkūrėjai parlamente akcentavo, kad didžiausi barjerai dažnai atsiranda ne dėl idėjų stokos, o dėl neapibrėžtumo ir didelių sandorių bei atitikties kaštų.

    Vienas pagrindinių klausimų yra prieiga prie finansavimo. Kapitalo rinkoje pinigų netrūksta, bet jie ne visada pasiekia tinkamas įmones tinkamu metu, ypač už Londono ribų. Augimo stadijoje dalis bendrovių vis dar priverstos dairytis finansavimo užsienyje, o tai didina riziką, kad vertė ir darbo vietos bus kuriamos ne Jungtinėje Karalystėje.

    Patentai, DI ir aiškios taisyklės

    Startuolių atstovai taip pat kėlė intelektinės nuosavybės klausimus, ypač susijusius su standartams būtinais patentais. Tokie patentai tampa aktualūs daiktų interneto, ryšių technologijų ir DI sprendimų kūrėjams, tačiau mažesnėms įmonėms sistema neretai atrodo nepermatoma ir linkusi į brangius ginčus.

    Atskira tema yra DI reguliavimas. Jungtinė Karalystė signalizuoja ketinimą taikyti rizika grįstą priežiūrą, kuri teoriškai turėtų išlaikyti balansą tarp inovacijų ir saugumo. Vis dėlto įkūrėjai pabrėžia, kad lemiamas bus įgyvendinimas: jei rizikos apibrėžimai, atitikties reikalavimai ir vykdymo praktika liks migloti, neapibrėžtumas labiausiai smogs būtent mažoms komandoms.

    Įkūrėjų argumentas paprastas: kai taisyklės sunkiai interpretuojamos, inovacijos natūraliai koncentruojasi ten, kur yra daugiau kapitalo ir didesnės teisinės komandos. Tokiu atveju rinkoje stiprėja dideli žaidėjai, o mažesniems tampa sunkiau konkuruoti, net jei technologinis sprendimas yra geresnis.

    Rinka, šifravimas ir pasitikėjimas

    Politikų dėmesys vis dažniau krypsta ir į skaitmeninių platformų dominavimą, konkurenciją bei rinkos taisykles. Startuoliai įspėja, kad plačios, nepakankamai tikslios intervencijos gali netyčia sukurti neproporcingą naštą mažesniems rinkos dalyviams, nes jiems kiekvienas papildomas procesas reiškia lėtesnį produktų vystymą ir didesnes išlaidas.

    Dar vienas jautrus klausimas yra privatumas ir saugumas, ypač visapusiškas duomenų šifravimas. Valstybės institucijos dažnai ieško sprendimų, kaip suderinti visuomenės saugumo poreikius ir tyrimų galimybes su vartotojų teise į privatumą, tačiau technologijų įmonės pabrėžia, kad šifravimas daugeliui produktų yra ne priedas, o pasitikėjimo pamatas.

    Tokiuose sektoriuose kaip sveikatos technologijos, finansinės paslaugos ar komunikacijos sprendimai, vartotojų pasitikėjimas tiesiogiai lemia augimą. Startuoliai perspėja, kad bet koks sisteminis apsaugų silpninimas gali paveikti ne tik pavienes įmones, bet ir visą skaitmeninę ekonomiką.

    „Mums nereikia išskirtinių sąlygų ar mažesnės priežiūros, mums reikia aiškių ir proporcingų taisyklių, kad galėtume augti“, – sakė vienas diskusijose dalyvavęs startuolio vadovas.

    Galiausiai šis įkūrėjų ėjimas į parlamentą rodo platesnę tendenciją: technologijų verslai nebenori būti tik reguliavimo objektas, jie siekia dalyvauti jį formuojant. Net jei pokyčiai bus lėti, aiškesnės taisyklės, mažesnė teisinė nežinomybė ir geriau subalansuotas reguliavimo krūvis gali turėti ilgalaikį, apčiuopiamą poveikį startuolių augimui.