CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Baltieji rūmai baigia DI priežiūros sistemą: ką ji keis kuriant ir diegiant pažangius modelius

    Baltieji rūmai užbaigė gaires, kaip federalinė valdžia vertins pažangius dirbtinio intelekto (DI) modelius, tačiau kol kas neatskleidžia nei detalių, nei ar dokumentas bus paviešintas. Apie tai žiniasklaidai nurodė administracijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

    Pagal planą, didžiausi DI kūrėjai artimiausiu metu bus supažindinti su projekto turiniu susitikime su Nacionalinio kibernetinio direktoriaus biuru. Keli su planavimu susipažinę asmenys teigė, kad kvietimai numatyti tokioms bendrovėms kaip „Google“, „Meta“, „OpenAI“ ir „Anthropic“.

    Naujoji sistema turėtų apibrėžti, kaip valdžia ir DI kūrėjai bendradarbiaus prieš į rinką išleidžiant pažangiausius modelius ir po jų diegimo. Pagrindinis tikslas – sumažinti galimas saugumo ir nacionalinio saugumo rizikas, kartu išlaikant santykinai švelnų reguliavimo toną.

    „Savanoriška sistema, numatyta birželio 2 dienos vykdomajame įsakyme, buvo užbaigta iki termino. Dabar su pramone vyksta diskusijos dėl kitų žingsnių“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

    Kol kas neaišku, ar gaires gaus tik pakviestos įmonės, ar jos bus prieinamos plačiau. Šis neapibrėžtumas svarbus dėl pačios sistemos savanoriško pobūdžio: jei dokumentas nebūtų viešas, daliai rinkos dalyvių būtų sunku suprasti, kaip prie jo prisijungti ir kokių kriterijų tikimasi laikytis.

    Terminas parengti gaires siejamas su vykdomuoju įsakymu, kuriame buvo numatytas 60 dienų laikotarpis nuo jo pasirašymo. Tuo pat metu dalis pramonės atstovų jau buvo įsitraukę į teksto derinimą – skelbiama, kad „Google“, „OpenAI“ ir „Anthropic“ dar liepą kartu peržiūrėjo projektą ir pateikė siūlomus pakeitimus.

    Tokios gairės JAV kontekste tampa dar vienu bandymu rasti pusiausvyrą tarp inovacijų ir rizikų valdymo, kai DI modeliai tampa vis pajėgesni ir plačiau pritaikomi. Praktikoje tai gali reikšti aiškesnius lūkesčius dėl testavimo prieš diegimą, incidentų pranešimo, kibernetinio atsparumo ir atsakomybės ribų, nors konkrečios nuostatos kol kas neatskleidžiamos.

  • DI šešėlis per stojamuosius UNAM: tūkstančiai rezultatų anuliuoti, 58 tūkst. kviečiami perlaikyti

    DI šešėlis per stojamuosius UNAM: tūkstančiai rezultatų anuliuoti, 58 tūkst. kviečiami perlaikyti

    Meksikos Nacionalinis autonominis universitetas UNAM, vienas didžiausių ir prestižiškiausių šalies universitetų, šiemet pirmą kartą istorijoje stojamuosius egzaminus surengė nuotoliniu būdu. Sprendimas turėjo palengvinti prieigą kandidatams, tačiau netrukus virto reputaciniu išbandymu.

    Universitetas skelbia, kad stojamuosiuose dalyvavo per 150 000 žmonių, o vietų skaičius siekė 21 962. Patikros metu nustatyta apie 3 000 testų, kurių rezultatai anuliuoti dėl elgesio, nesuderinamo su priėmimo taisyklėmis, tai sudaro maždaug 2 proc. visų bandymų.

    Papildomų klausimų sukėlė neįprastas maksimalų balą surinkusių kandidatų šuolis. UNAM nurodė, kad idealių rezultatų skaičius galėjo būti net iki trijų kartų didesnis nei ankstesniais metais, todėl priėmimo procedūros buvo sustabdytos ir pradėtas aiškinimasis.

    Įtarimai dėl DI ir nutekintų klausimų

    Universitetas neatmeta kelių galimų scenarijų: nuo bandymų naudotis DI atsakymams generuoti iki iš anksto gautų klausimų ar kitų draudžiamų metodų. Nuotoliniai egzaminai visame pasaulyje laikomi jautria zona, nes technologijos leidžia greitai keistis informacija, o pažeidimai dažnai palieka mažiau akivaizdžių pėdsakų nei auditorijoje.

    UNAM nuotoliniam egzaminui pasitelkė stebėsenos sprendimą, paremtą DI, kuris turėjo vertinti kandidato elgesio signalus ir fiksuoti įtartinus veiksmus. Vis dėlto dalis kandidatų ir akademinės bendruomenės suabejojo, ar automatizuota kontrolė buvo pakankamai patikima ir ar nebuvo per daug pasikliauta algoritmais.

    Platformos tiekėjo pozicija ir perlaikymas

    Egzaminų platformą teikusi bendrovė „Territorium Life“ atmetė kaltinimus ir teigia, kad sistema veikė pagal numatytus principus. Bendrovės pozicija grindžiama argumentu, kad egzaminų saugumas priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo akademinių procedūrų, taisyklių bei jų įgyvendinimo.

    Siekiant užbaigti priėmimą ir atkurti pasitikėjimą rezultatais, universitetas nusprendė organizuoti kontrolinį egzaminą gyvai. Skelbiama, kad perlaikyti gali būti pakviesta apie 58 000 kandidatų, kurie šiemet ar per pastaruosius penkerius metus buvo surinkę priėmimui pakankamą rezultatą.

    Ką tai reiškia aukštosioms mokykloms

    Ši istorija parodo, kad DI ir nuotolinių vertinimų sandūra tampa vienu svarbiausių iššūkių aukštajam mokslui. Vis dažniau diskutuojama, kaip suderinti prieinamumą ir sąžiningumą: nuo griežtesnių tapatybės patikrinimų iki aiškesnių taisyklių dėl generatyvinių įrankių bei daugiau mišrių sprendimų, kai technologinę kontrolę papildo žmogaus priežiūra.

    UNAM atvejis gali tapti precedentu ir kitoms institucijoms, planuojančioms masiškai perkelti stojamuosius į internetą. Universitetams tenka užduotis ne tik sukurti saugią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti skaidrų ginčų nagrinėjimą, kad kandidatai suprastų, kodėl jų rezultatai vertinami iš naujo.

  • Virš Baltijos Lenkijos naikintuvai identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20: ką tai signalizuoja NATO

    Pirmadienį prieš vidurdienį virš Baltijos jūros, maždaug 60 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Lenkijos pakrantės, Lenkijos karinių oro pajėgų budintys naikintuvai perėmė ir identifikavo Rusijos žvalgybinį orlaivį Il-20. Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad šalies oro erdvė pažeista nebuvo.

    Pasak pareigūnų, Rusijos orlaivis skrido tarptautinėje oro erdvėje, tačiau be skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu. Tokia praktika apsunkina civilinės aviacijos eismo valdymą, nes dispečeriai ir kiti orlaiviai ne visada gali patikimai nustatyti skrydžio duomenis ir ketinimus.

    „Mūsų budinti naikintuvų pora virš Baltijos jūros identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20. Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Perėmimas šiuo atveju reiškia standartinę NATO ir regiono valstybių taikomą procedūrą, kai prie valstybių sienų ar atsakomybės zonos artėjantis neidentifikuotas orlaivis vizualiai atpažįstamas, su juo bandoma užmegzti ryšį ir prireikus jis palydimas. Dažniausiai tai daroma siekiant užtikrinti situacijos kontrolę ir išvengti incidentų ore.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad panašūs atvejai pastarosiomis savaitėmis kartojasi, o Baltijos regione Rusijos kariniai skrydžiai su išjungtais atsakikliais tapo dažnesni po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Gynybos ekspertai tokius skrydžius sieja su bandymais tikrinti NATO reagavimo laiką, oro gynybos budėjimo procedūras ir bendrą situacijos stebėseną.

    Kodėl išjungtas atsakiklis kelia rizikų?

    Atsakiklis yra viena svarbiausių priemonių, padedančių civilinei ir karinei oro eismo kontrolei greitai identifikuoti orlaivį, matyti jo bazinius duomenis ir atskirti jį nuo kitų taikinių. Kai atsakiklis išjungtas, didėja neapibrėžtumas, o tai ypač jautru intensyvaus civilinio eismo regionuose.

    Tokiose situacijose NATO šalys paprastai taiko budėjimo režimą, kai naikintuvai pakeliami greitam reagavimui ir vizualiai patvirtina, koks orlaivis skrenda bei kokia jo elgsena. Tai leidžia iš anksto sumažinti klaidingo vertinimo riziką ir užtikrinti, kad incidentas neperaugtų į pavojingą eskalaciją.

    Kaip tai susiję su NATO stebėsena Baltijoje?

    Baltijos regione oro situaciją nuolat stebi tiek nacionalinės pajėgos, tiek sąjungininkų mechanizmai, įskaitant NATO oro policijos ir greitojo reagavimo elementus. Praktikoje tai reiškia nuolatinį radarų darbą, bendrą informacijos apsikeitimą ir pasirengimą pakelti naikintuvus, kai atsiranda neidentifikuotas ar nestandartiškai besielgiantis taikinys.

    Šis perėmimas nebuvo susijęs su oro erdvės pažeidimu, tačiau jis dar kartą primena, kad Baltijos jūra išlieka viena jautriausių Europos zonų, kur karinė ir civilinė aviacija veikia greta. Kiekvienas skrydis be skrydžio plano ar su išjungtu atsakikliu didina incidento tikimybę, todėl tokie veiksmai atidžiai vertinami NATO valstybėse.

  • Rumunija sprogdina uolienas Dunojuje: siekia daugiau vandens Černavodos atominei elektrinei

    Rumunijos kariuomenė atnaujino kontroliuojamus sprogdinimus Dunojuje, siekdama pagerinti vandens pratakumą į Černavodos atominę elektrinę. Priemonės imamasi dėl neįprastai žemo upės vandens lygio ir didėjančios rizikos energetikos sistemai karščių metu.

    Pasak viešai cituotų pareigūnų, po vandeniu detonuojami užtaisai skirti suskaldyti uolienoms, kurios trukdo vandens tėkmei. Rumunijos gynybos ministerija nurodė, kad vienos operacijos metu panaudota apie 180 kilogramų sprogmenų, o rezultatai vertinami kaip pagerinę vandens pralaidumą.

    Kodėl vanduo svarbus elektrinei?

    Černavodos atominė elektrinė įsikūrusi prie Dunojaus ir priklauso nuo stabilaus vandens kiekio aušinimui bei technologiniams procesams. Kai upės debitas smarkiai krenta, elektrinėms tenka riboti galią arba stabdyti blokus, kad būtų užtikrintas saugus darbas.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad dėl žemo Dunojaus lygio neseniai buvo sustabdytas vienas iš dviejų Černavodos reaktorių. Ši elektrinė turi du maždaug po 706 megavatų galios blokus ir, pagal Rumunijos institucijų bei operatoriaus anksčiau skelbtus duomenis, pagamina apie 20 proc. šalies elektros.

    Karščiai ir rekordai Dunojuje

    Hidrologiniai stebėjimai rodo, kad Dunojaus debitas regione artėja prie istorinių žemumų. Rumunijos vandens administravimo institucijų duomenimis, įtekėjimas į šalį pastarosiomis dienomis siekė apie 1 600 kubinių metrų per sekundę, o prognozės rodė kritimą iki maždaug 1 400 kubinių metrų per sekundę.

    Tokie skaičiai yra gerokai mažesni už daugiametį vidurkį, kuris šiame ruože paprastai siekia apie 3 900 kubinių metrų per sekundę. Ekspertai pabrėžia, kad karščio bangos ir sausros periodai Europoje vis dažniau sukelia ne tik vandens transporto, bet ir energetikos trikdžius.

    Vartojimo ribojimas ir poveikis pramonei

    Laikinai einantis Rumunijos ministro pirmininko pareigas Ilie Bolojan ragino įmones ir gyventojus taupyti elektrą, kad būtų sumažinta sistemos apkrova piko metu. Teigiama, jog savanoriškas vartojimo ribojimas trumpuoju laikotarpiu sumažino momentinį poreikį maždaug 200 megavatų.

    Taip pat pranešta, kad automobilių gamintojai Dacia ir Ford laikinai pristabdė dalį veiklos, prisitaikydami prie situacijos energetikos sektoriuje. Gynybos ir energetikos atstovai perspėja, kad užsitęsus ekstremaliems karščiams gali tekti svarstyti ir platesnius ribojimus, įskaitant laikino elektrinės darbo stabdymo scenarijų.

    Žemas Dunojaus vandens lygis fiksuojamas ir kaimyninėse šalyse, todėl poveikis gali būti regioninis. Pavyzdžiui, anksčiau dėl panašių priežasčių buvo skelbta apie sutrikimus Vengrijoje, kur energetikos infrastruktūra taip pat priklauso nuo upių hidrologinių sąlygų.

  • Lenkijos biogazo rinka įsibėgėja: „MDI Energia“ plečia jėgainę iki 1,5 MW Lubline

    Lenkijoje spartėjant energetikos transformacijai, biogazas vis dažniau vertinamas kaip patikima ir valdoma vietinė energijos gamyba. Tai ypač svarbu sistemoje, kur didėja saulės ir vėjo generacijos dalis, tačiau kartu auga ir poreikis stabiliai galiai.

    Įmonė „MDI Energia“ pasirašė sutartį su „Doral Environmental Infrastructures“ grupei priklausančia bendrove dėl naujos biogazą naudojančios kogeneracinės jėgainės statybos Kaplonosuose, Liublino vaivadijoje. Projektas numato 0,5 MW elektrinės galios įrenginį, kurį planuojama pastatyti per 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.

    Nauja jėgainė bus statoma greta jau veikiančio 1 MW objekto, kurį „MDI Energia“ šioje vietoje įgyvendino 2023–2024 metais. Taip bendra aikštelės galia turėtų išaugti iki 1,5 MW, o pati lokacija tampa pavyzdžiu, kaip rinka renkasi plėtrą ten, kur jau sukurta infrastruktūra ir užtikrintas žaliavų tiekimas.

    „Tai dar vienas mūsų kontraktas su „Doral Environmental Infrastructures“ grupe. Matome augantį susidomėjimą naujomis biogazo ir biometano instaliacijomis, taip pat plėtra tose pačiose vietose arba šalia jau veikiančių objektų“, – sakė „MDI Energia“ valdybos viceprezidentas Antoni Kubasiewiczius.

    Biogazas kaip valdoma generacija

    Skirtingai nei saulės ar vėjo elektrinės, biogazo gamyba gali būti reguliuojama pagal sistemos poreikį, nes ji tiesiogiai nepriklauso nuo oro sąlygų. Dėl to biogazo jėgainės gali prisidėti prie elektros tinklo balansavimo, ypač piko valandomis ar sumažėjus atsinaujinančiai generacijai.

    Be elektros, kogeneracija leidžia efektyviai panaudoti ir šilumą, todėl tokie objektai dažnai vertinami kaip racionalus sprendimas regionuose, kur galima realizuoti šilumos vartojimą vietoje. Papildomas argumentas investuotojams yra vietinių žaliavų panaudojimas ir trumpesnės tiekimo grandinės.

    „Dėl stabilios ir valdomos energijos gamybos bei vietinių žaliavų panaudojimo šie šaltiniai gali atlikti vis svarbesnį vaidmenį balansuojant nacionalinę elektros energetikos sistemą“, – pabrėžė A. Kubasiewiczius.

    Didžiausios viltys siejamos su biometanu

    Rinkos dalyviai didžiausią augimo potencialą sieja su biometanu, tai yra iki gamtinių dujų kokybės išvalytu biogazu, kurį galima tiekti į dujų tinklus arba naudoti transporte. Tokia kryptis ypač aktuali šalims, siekiančioms mažinti importuojamų iškastinių dujų dalį ir stiprinti energetinį saugumą.

    Lenkijos Vyriausybė 2026 metų liepos 14 dieną pritarė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo numatomas, be kita ko, aukcioninis paramos mechanizmas biometaną gaminančioms didesnėms nei 1 MW galios instaliacijoms bei reglamentavimas dėl tiesioginių dujotiekių. Investuotojams tai reiškia bandymą sukurti aiškesnes ir labiau prognozuojamas taisykles sektoriui, kuris iki šiol vystėsi lėčiau.

    „Reguliavimo pokyčių kryptis sektoriui aiškiai palanki. Kartu su augančiu vietos ir užsienio investuotojų dėmesiu tai sudaro sąlygas biogazo ir biometano projektams pereiti į įgyvendinimo etapą gerokai didesniu mastu nei iki šiol“, – teigė A. Kubasiewiczius.

    „MDI Energia“ plečia vaidmenį rinkoje

    Kaplonosų projektas „MDI Energia“ yra ir strateginio veiklos modelio pokyčio dalis. Bendrovė signalizuoja siekį stiprinti kompetencijas ne tik kaip rangovė, bet ir kaip įmonė, prisidedanti prie projektų parengimo, ankstyvųjų etapų planavimo ir sprendinių parinkimo.

    Įmonė akcentuoja, kad per daugiau nei dešimtmetį sukaupta patirtis projektuojant, statant ir paleidžiant biogazo objektus leidžia greičiau standartizuoti sprendimus ir mažinti projekto rizikas. Rinkai tai svarbu, nes biogazo projektai paprastai reikalauja patikimo žaliavų tiekimo, aiškaus šilumos ar elektros realizavimo ir suderintų leidimų.

    Nors biogazo segmentas Lenkijoje kol kas gerokai mažesnis už saulės ar vėjo energetiką, investuotojai jį vertina kaip praktišką priemonę vienu metu spręsti kelias užduotis: panaudoti žemės ūkio atliekas, gaminti energiją vietoje ir suteikti sistemai stabilios galios.

  • Naujas dujų rinkos etapas Lenkijoje: „Unimot“ iki 2044 metų užsitikrino FSRU 2 pajėgumus

    Lenkijos dujų rinkoje ryškėja naujas konkurencijos etapas: dalis importo infrastruktūros pajėgumų, iki šiol siejamų su vienu dominuojančiu žaidėju, atveriami platesniam dalyvių ratui. Viena didžiausių šios permainos laimėtojų įvardijama „Unimot“ grupė, kuri ilgalaike sutartimi užsitikrino prieigą prie antrojo plaukiojančio SGD terminalo FSRU 2.

    Sutartys pasirašytos su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi Gaz-System. Pagal susitarimą „Unimot“ kasmet gaus 12 regazifikacijos „langų“ per 15 metų laikotarpį, pradedant 2030 metais, o paslaugos tęsis iki 2044 metų.

    Bendra sutarčių vertė siekia apie 492 mln. eurų. Tai reiškia, kad bendrovė iš anksto rezervuoja kritiškai svarbią importo grandies dalį ir gali planuoti tiekimo portfelį ilgam laikui, nepriklausomai nuo trumpalaikių rinkos svyravimų.

    „Nacionalinis energetinis saugumas stiprinamas investuojant į lanksčią infrastruktūrą ir diversifikuotus tiekimo šaltinius. Regazifikacijos pajėgumai sustiprina mūsų pozicijas ir yra ilgalaikės strategijos dalis“, – sakė „Unimot Energia i Gaz“ valdybos pirmininkas Karol Ilba.

    Bendrovė akcentuoja, kad ilgalaikė prieiga prie FSRU 2 didina tiekimo lankstumą ir leidžia plačiau diversifikuoti SGD kilmę bei logistikos maršrutus. Energetikos rinkoje tokie pajėgumai vertinami kaip svertas, leidžiantis aktyviau konkuruoti tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje dujų prekyboje.

    „Unimot“ dujų pardavimai augo sparčiai: 2026 metų pirmąjį ketvirtį, bendrovės duomenimis, pardavimas padidėjo apie 80 proc. per metus ir pasiekė 1,6 TWh. Toks šuolis buvo didesnis nei bendra šalies dujų paklausos dinamika, todėl ilgalaikė infrastruktūros prieiga įgauna papildomą komercinę prasmę.

    Susitarimai sudaryti Gaz-System vykdytoje FSRU 2 Open Season procedūroje, kuria rinkai buvo pasiūlyti būsimojo terminalo pajėgumai. Paslaugos bus teikiamos reguliuojamu tarifiniu modeliu, kur tarifus tvirtina energetikos reguliuotojas, o metodika paremtas sąnaudų pridėjimo principu, todėl dalyviams suteikiamas didesnis atsiskaitymų prognozuojamumas.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad didesnis priėjimas prie importo infrastruktūros ilgainiui gali stiprinti konkurenciją ir daryti spaudimą didmeninėms kainoms. Praktikoje kainas vis dar lems pasaulinės SGD tendencijos, regioninė pasiūla ir paklausa bei tiekimo grandinių pajėgumai, tačiau didesnis infrastruktūros prieinamumas paprastai mažina vieno žaidėjo įtaką.

  • Nauja geležinkelio linija ir kelias į Lenkijos CPK: Vyriausybė pritarė projektui

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino projektą, kuriuo numatoma išplėsti susisiekimo infrastruktūrą prie planuojamo Centrinio transporto mazgo CPK. Pagrindinis tikslas – sukurti patogesnį ir greitesnį susisiekimą su nauju oro uostu bei šalia planuojamomis verslo zonomis.

    Projekte numatytas Varšuvos priemiestinio geležinkelio WKD linijos pratęsimas nuo Grodzisko Mazovieckio iki CPK. Dokumente akcentuojama, kad patikimas viešasis transportas į oro uostą ir šalia esančias ekonominės veiklos teritorijas gali tapti svarbiu veiksniu pritraukiant investuotojus ir kuriant darbo vietas.

    Valdžios teigimu, priemiestinis geležinkelis leistų pasiekti CPK maždaug per 20–30 minučių, o toks laiko intervalas laikomas reikšmingu įmonių vietos pasirinkimui. Kartu numatyta modernizuoti Grodzisk Mazowiecki Radońska stotį, atnaujinti aplinkines teritorijas ir techninę WKD bazę.

    Be geležinkelio, planuojamas ir naujas kelių sprendinys – alternatyva autostradoms ir esamam srautų pasiskirstymui tarp Varšuvos ir būsimo oro uosto. Projekte numatyta atlikti techninį, ekonominį ir aplinkosauginį vertinimą, kuris turėtų atsakyti, ar racionaliau tiesti visiškai naują trasą, ar plėsti ir rekonstruoti valstybinį kelią Nr. 92 bei įrengti aplinkkelius Teresinui, Błonie ir Ożarów Mazowiecki.

    Investicijų sąraše taip pat numatytas Guzów aplinkkelis ir papildomi kelių ryšiai, siejami su CPK krovinių ir logistikos zona Cargo City. Pabrėžiama, kad kelių tinklas aplink Varšuvą turi būti suderintas taip, kad perimtų dalį tranzito ir sumažintų spūstis pagrindiniuose įvažiavimuose.

    Dar vienas plane įvardytas ruožas – kelias tarp mazgo prie CPK terminalo ir Žyrardówo, kuris, kaip teigiama, turėtų perimti dalį eismo iš A2 atkarpų bei kitų iki šiol naudojamų maršrutų atvykstant iš pietinės pusės. Skelbiama, kad galutinius sprendimus dėl įgyvendinimo Vyriausybė planuoja priimti trečiąjį šių metų ketvirtį.

  • „Beiersdorf“ pajamos traukiasi, o Nivea tempą praranda: ką keis investicijos ir planai iki 2028 metų

    Vokietijos kosmetikos gamintoja „Beiersdorf“ paskelbė apie prastesnius 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatus: per tris mėnesius pajamos siekė 4,95 mlrd. eurų, o organinis pardavimų pokytis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo neigiamas ir sudarė 3,5 proc.

    Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį, kad bendras pajamų smukimas vertine išraiška buvo didesnis ir siekė 4,5 proc., nes sustiprėjęs euras sumažino pardavimų vertę konvertuojant pajamas iš kitų valiutų į eurus.

    „Beiersdorf“ valdo kelis plačiai žinomus prekės ženklus, tarp jų Nivea, „Eucerin“ ir „La Prairie“. Didžiausią spaudimą ketvirčio rezultatams, pasak bendrovės, darė silpnesni Nivea pardavimai, o ši linija yra viena svarbiausių grupės apyvartai.

    Įmonė nurodė, kad pelnas akcijai siekė 2,55 euro ir buvo nežymiai didesnis nei prieš metus. Tuo metu pakoreguota veiklos marža sudarė 15,5 proc. ir buvo 0,6 proc. punkto mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

    „Nepaisant įgyvendinamo maždaug pusantrų metų trukmės stiprinimo plano, Nivea dar nepavyko sugrąžinti konkurencingumo rinkoje. Pardavimams paskatinti didinsime vartotojų pasiekiamumo ir rinkodaros investicijas“, – sakė „Beiersdorf“ generalinis direktorius Vincentas Warnery.

    „Beiersdorf“ prognozuoja, kad visais 2026 metais pardavimai gali mažėti, o veiklos marža – trauktis. Bendrovė tai sieja su įtempta konkurencija ir sparčia nuolaidų tinklų plėtra, kuri pirkėjus vilioja agresyvia kainodara.

    Ekspertai tokioje aplinkoje paprastai mato dvi aiškias kryptis: prekės ženklams tenka pasirinkti arba aktyviau investuoti į įvaizdį ir inovacijas, arba įsitraukti į kainų karą, kuris dažnai spaudžia pelningumą. „Beiersdorf“ siunčia signalą, kad prioritetu lieka prekės ženklo stiprinimas, net jei trumpuoju laikotarpiu tai reiškia didesnes sąnaudas.

    Bendrovė taip pat yra svarbi darbdavė Lenkijoje, kur veikia per tris pagrindines įmones, įskaitant NIVEA Polska ir gamybos padalinį Poznanėje. Poznanės gamykloje, kaip skelbta anksčiau, per metus pagaminama apie 216 mln. kremo pakuočių, o produkcijos apimtis siekia apie 17 tūkst. tonų.

    Vadovybės tikslai išlieka ambicingi: įmonė prioritetu įvardija sugrįžimą į augimą 2027 metais ir siekį užtikrinti tvaresnį pelningumą 2028 metais. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar didesnės investicijos į Nivea padės atgauti pagreitį rinkoje, kur pirkėjų jautrumas kainai išlieka itin didelis.

  • Varšuvos biržoje startavo du „TFI PZU“ ETF: kuo jie skiriasi ir ką tai reiškia obligacijų investuotojams

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje debiutavo du nauji biržoje prekiaujami fondai (ETF), kuriuos valdo „TFI PZU“. Abu fondai orientuoti į Lenkijos valstybės obligacijas, tačiau jų strategijos skiriasi: vienas taikosi į ilgą trukmę, kitas – į kintamų palūkanų instrumentus.

    Naujasis PZU ETF Obligacijų skarbowų ilgalaikių portfelinis fondas suteikia ekspoziciją į ilgo termino Lenkijos VVP, todėl jo vertė paprastai jautresnė palūkanų normų pokyčiams. Tuo metu PZU ETF Obligacijų skarbowų kintamakuponių portfelinis fondas investuoja į kintamų palūkanų obligacijas, kurios įprastai mažiau reaguoja į staigius bazinių palūkanų šuolius.

    „Obligacijų ETF investuotojai renkasi dėl to, kad tai tiesioginis, greitas ir palyginti pigus būdas investuoti; jie padeda diversifikuoti portfelį, o jų potencialas – reikšmingas“, – sakė „TFI PZU“ viceprezidentas Dariusz Kędziora.

    Valdytojas pabrėžė, kad stebės teisės aktų pokyčius, susijusius su ETF rinka, ir pagal tai derins būsimų produktų pasiūlą. Pastaraisiais metais Europoje ETF segmentas auga, o investuotojai vis dažniau ieško standartizuotų priemonių, kurios leistų greitai koreguoti portfelio riziką tarp akcijų ir obligacijų.

    „TFI PZU“ ETF asortimentas jau apima kelias pagrindines turto klases: nuo fondų, sekančių Lenkijos akcijų indeksus, iki pasaulio akcijų ir aukso ekspozicijos. Nauji obligacijų ETF papildo šią liniją konservatyvesnėmis strategijomis, aktualiomis tiek siekiantiems stabilumo, tiek norintiems tiksliau valdyti palūkanų normų riziką.

    Abu fondai taiko fizinę replikaciją, tai yra tiesiogiai investuoja į obligacijas, sudarančias jų etaloninius indeksus. Ilgalaikių valstybės obligacijų ETF metinis valdymo mokestis sieks 0,25 proc., o kintamų palūkanų – 0,20 proc. Valdytojas taip pat nurodė, kad iki 2026 metų pabaigos „TFI PZU“ ETF fondams taikomas laikinas valdymo mokesčio netaikymas, o administracines ir operacines išlaidas dengia pati bendrovė.

  • „Amazon“ peržengė 3 trilijonų dolerių ribą: kas pakėlė akcijas ir ar ralis dar nesibaigė

    Technologijų milžinė „Amazon“ trumpam pateko į išskirtinį didžiausios kapitalizacijos biržos bendrovių penketą, kai prekybos pradžioje Nasdaq biržoje akcijos pabrango iki maždaug 284 JAV dolerių. Tai kilstelėjo bendrovės rinkos vertę virš simbolinės 3 trilijonų JAV dolerių ribos.

    Į eurus perskaičiavus pagal pastarųjų mėnesių apytikrį JAV dolerio kursą, tokia kapitalizacija sudarytų apie 2,8 trilijono eurų. Rinkos dalyviai šį lygį vertina kaip psichologiškai svarbų, nes jis rodo, kad investuotojai tikisi ilgalaikio pelno augimo net ir brangstant akcijoms.

    Kas labiausiai augina vertę?

    Rinkos komentatoriai „Amazon“ šuolį sieja su geresniais nei tikėtasi ketvirčio rezultatais ir augančia investicijų apimtimi. Pagrindinis dėmesys tenka duomenų centrams, debesijos paslaugoms ir sprendimams, susijusiems su dirbtiniu intelektu.

    Didžiausias pelningumo variklis išlieka „Amazon Web Services“ – debesijos verslas, kurio pajamos, remiantis pateiktais skaičiais, augo sparčiau nei visas koncernas. Investuotojai dažnai būtent šiai veiklai priskiria didesnę „Amazon“ vertinimo dalį, nes debesija paprastai generuoja aukštesnes maržas nei e. prekyba.

    Skaičiai, kurie patraukė investuotojus

    Minėtu laikotarpiu „Amazon“ skelbė apie 200,6 mlrd. JAV dolerių konsoliduotas pajamas, o AWS pajamos siekė 42,2 mlrd. JAV dolerių; taip pat nurodytas ryškus grynojo pelno šuolis. Perskaičiavus į eurus, tai atitinkamai būtų maždaug 185 mlrd. eurų ir apie 39 mlrd. eurų.

    Tokie rodikliai sustiprino rinkos lūkestį, kad didelės apimties kapitalo investicijos į infrastruktūrą atsipirks: didės pajėgumai, augs dirbtinio intelekto paslaugų paklausa, o kartu ir prenumeruojamų bei įmonėms skirtų paslaugų pajamos.

    Kur investuotojai mato riziką?

    Nors technologijų bendrovių kainas pastaruoju metu kelia optimizmas dėl DI, investuotojai vis atidžiau vertina ir skolos naštą. Tekste minima, kad „Amazon“ per ketvirtį išplatino reikšmingą obligacijų emisiją, o tai rodo, kad plėtra ir investicijos finansuojamos ne vien iš pinigų srautų.

    Didesnė skola savaime nebūtinai yra bloga žinia, tačiau rinkai svarbu, kokia palūkanų kaina ji aptarnaujama ir ar investicijos generuos pakankamai grąžos. Todėl artimiausi rezultatai ir prognozės dėl debesijos augimo bei kapitalo išlaidų tempo taps vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių, ar „Amazon“ išlaikys 3 trilijonų dolerių kartelę.