CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Žaidimų studijos prieš DI bangą: kaip „Fading Echo“ kūrėjai tikisi išlikti perpildytoje rinkoje

    Žaidimų studijos prieš DI bangą: kaip „Fading Echo“ kūrėjai tikisi išlikti perpildytoje rinkoje

    „Fading Echo“: ambicija iš mažos komandos

    Nepriklausoma studija Emeteria, įsikūrusi Lione Prancūzijoje, šiemet ruošiasi išleisti savo debiutinį žaidimą „Fading Echo“ kompiuteriams, „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X|S“. Kūrėjai žaidimą pristato kaip veiksmo vaidmenų patirtį, kurioje pagrindinė herojė gali keisti pavidalą tarp žmogaus ir vandens būtybės.

    Žaidimo pasaulis paremtas idėja, kad realybė skilinėja, o skirtingos tikrovės susimaišiusios tarpusavyje. Žaidėjo tikslas yra keliauti per šias erdves, atkurti gyvybę simbolizuojantį vandenį ir taip išsaugoti tai, kas dar likę.

    „Mūsų darbas nėra skaityti moralą, o kelti klausimus ir leisti žaidėjams patiems susidaryti nuomonę“, – sakė Emeteria vyresnioji prodiuserė Elise Marchouba.

    Rinka perpildyta, o matomumą reikia išsikovoti

    Studijos atstovė pabrėžia, kad šiuolaikinėje rinkoje sukurti gerą žaidimą jau nebepakanka. Dalis darbo persikelia į komunikaciją, bendruomenės auginimą ir nuolatinį matomumo siekį, nes didieji leidėjai dažniausiai pasiima didžiausią auditorijos dėmesį ir reklamos biudžetus.

    Emeteria sąmoningai renkasi kryptį, kuri šiandien nėra pati populiariausia: vieno žaidėjo patirtį be internetinių režimų, be mikrotransakcijų ir be su žaidimu nesusijusių monetizacijos sluoksnių. Kūrėjai taip pat pripažįsta, kad sprendimas pagrindiniu personažu pasirinkti moterį daliai interneto auditorijos vis dar tampa dirgikliu.

    DI spaudimas ir nauja investuotojų logika

    Interviu metu daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto temai, kuri, pasak kūrėjų, keičia ne tik darbo procesus, bet ir investicijų kryptis. E. Marchouba teigia matanti tendenciją, kai dalis investuotojų vangiau žiūri į projektus, jei šalia jų neatsiranda DI elemento, net jei pats žaidimas nuo to objektyviai netaptų geresnis.

    Studijoje DI, pasak jos, bandoma taikyti pirmiausia ten, kur darbai yra rutininiai ir mažai kūrybiniai, o ne ten, kur būtų siekiama pakeisti kūrėjus. Viena jautriausių sričių išlieka lokalizacija, nes humoras, potekstės ir kultūriniai niuansai dažnai reikalauja žmogaus sprendimo, o automatiniai vertimai gali prarasti prasmę.

    „Žmonės nebus pakeisti DI. Juos pakeis žmonės, kurie moka DI naudoti“, – sakė Elise Marchouba.

    Atleidimų banga ir pamokos po pandemijos

    Žaidimų industrijos foną pastaraisiais metais ženklina ir atleidimų banga, kurią kūrėjai sieja su pandemijos laikotarpiu išaugusia paklausa ir vėlesniu grįžimu į labiau įprastus vartojimo įpročius. COVID-19 metu žaidimų pardavimai augo, kompanijos sparčiai samdė darbuotojus, o nuotolinis darbas leido plėstis globaliai.

    Vėliau, rinkai atvėsus, kai kurios įmonės pradėjo mažinti komandas, o dalis specialistų patyrė ciklišką scenarijų: atleidimai, o po kelių mėnesių ar metų vėl naujos paieškos. Mažesnėse studijose, kaip pabrėžia Emeteria, situaciją lengviau valdyti dėl aiškesnio finansų planavimo ir artimesnio vadovų ryšio su komanda.

    Kultūrinė vertė ir auditorijos lūkesčiai

    Kūrėjai akcentuoja, kad vaizdo žaidimai šiandien vis dažniau vertinami kaip kultūros dalis, o ne vien pramoga. Pasak E. Marchouba, auditorija vis dažniau tikisi turtingesnių istorijų ir sudėtingesnių temų, nes ir pats gyvenamasis laikotarpis yra komplikuotas, o kūrėjų patirtys neišvengiamai persikelia į pasakojimus.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį į socialinę žaidimų pusę: net vieno žaidėjo patirtys dažnai tęsiasi už ekrano ribų, kai žmonės dalijasi įspūdžiais, aptaria istorijas ir kuria bendruomenes. Tokia sąveika, jos teigimu, prisideda prie stereotipų apie žaidėjus nykimo, nors pokytis nevyksta greitai.

    „Norėčiau, kad žmogus pabaigtų žaidimą ir jaustųsi bent šiek tiek pasikeitęs, kad jam tai kažką reiškė“, – sakė Elise Marchouba.

    „Fading Echo“ planuojamas išleisti vėliau šiais metais. Emeteria viliasi, kad žaidimas išsiskirs komiksus primenančiu stiliumi, aiškia vieno žaidėjo vizija ir atsargiu, bet praktišku požiūriu į DI naudojimą.

  • Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    DI tampa ekonomikos varikliu

    Dirbtinis intelektas per kelis metus iš technologijų sektoriaus temos tapo viena svarbiausių ekonomikos darbotvarkės krypčių: jis keičia produktyvumą, darbo rinką, investicijų srautus ir valstybių konkurencingumą. Todėl 2026 metais Briuselyje vykstantis Europos Komisijos renginys Brussels Economic Forum savo dėmesį sutelkia būtent į DI ir Europos vietą pasaulinėse varžybose.

    Brussels Economic Forum yra kasmetinis Europos Komisijos flagmanas, jau daugiau kaip 25 metus suburiantis politikos, verslo, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus. Šio formato tikslas paprastas: įvardyti svarbiausias ekonomines grėsmes ir susitarti, kokių sprendimų reikia, kad Europos ekonomika neatsiliktų.

    Globalios varžybos ir Europos pasirinkimai

    Diskusijų centre atsiduria klausimas, kaip DI diegimas paveiks augimą ir našumą, o kartu ir tai, ar Europa sugebės išlaikyti technologinį savarankiškumą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeninei infrastruktūrai, pažangių lustų tiekimo grandinėms ir duomenų centrų plėtrai, nes būtent jos lemia, kiek greitai galima diegti didelio masto DI sprendimus.

    Europos Komisijos pasirinktas kelias remiasi idėja, kad inovacijos turi vykti kartu su aiškiomis taisyklėmis, saugumo reikalavimais ir atsakomybe. DI reguliavimas, ypač didelės rizikos srityse, yra pristatomas kaip bandymas suderinti technologijų proveržį su vartotojų apsauga, tačiau kritikai perspėja dėl galimos administracinės naštos ir lėtesnio produktų išleidimo į rinką.

    Kas dalyvaus ir ką tai reiškia rinkai

    Forume numatytos aukšto lygio diskusijos ir pranešimai su politikos ir ekonomikos lyderiais, tarp jų Liuksemburgo ministru pirmininku Lucu Friedenu ir už ekonomiką atsakingu Europos Komisijos nariu Valdžiu Dombrovskiu. Taip pat kviečiami ekonomistai, europarlamentarai, profesinių sąjungų, verslo ir mokslo atstovai, kurie vertins, kaip DI keis darbo vietas ir kokių įgūdžių reikės ateities rinkoje.

    Darbo rinkos klausimai tampa vienu jautriausių, nes DI gali automatizuoti dalį rutininių užduočių, bet kartu kuria paklausą naujoms profesijoms ir aukštesnės kvalifikacijos kompetencijoms. Dėl to vis dažniau akcentuojamas persikvalifikavimas, mokymasis visą gyvenimą ir investicijos į skaitmeninius įgūdžius, kad produktyvumo augimas nevirstų socialine įtampa.

    Renginio kontekste skamba ir platesnis signalas rinkoms: Europa siekia įvardyti aiškias taisykles, kokiomis sąlygomis DI sprendimai gali būti diegiami mastu. Verslui tai reiškia prognozuojamumą, o investuotojams tai tampa vienu iš kriterijų, vertinant, kuriose jurisdikcijose DI produktus plėtoti greičiausia ir saugiausia.

  • ES atideda DI įpareigojimus iki 2027–2028: verslui žada mažiau dubliavimo, bet griežtina draudimus

    ES atideda DI įpareigojimus iki 2027–2028: verslui žada mažiau dubliavimo, bet griežtina draudimus

    Preliminarus susitarimas dėl DI taisyklių

    Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl pakeitimų, kurie turėtų supaprastinti DI reikalavimų taikymą verslui. Pakeitimai pristatomi kaip dalis vadinamojo skaitmeninio omnbuso paketo, skirto mažinti administracinę naštą.

    Europos Parlamento atstovai teigia, kad dalies pagrindinių prievolių įsigaliojimas atidedamas, siekiant išvengti teisinio ir komercinio neapibrėžtumo. Vis dėlto galutinai sprendimą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės.

    „Mes nesilpniname jokių saugumo taisyklių, o aiškiname jas Europos įmonėms“, – sakė Europos Parlamento pranešėja Arba Kokalari.

    „Dabar įmonės painiojasi, ar privalo laikytis DI akto, ar sektorinių teisės aktų, todėl nereikėtų reguliuoti to paties dalyko du kartus“, – sakė Arba Kokalari.

    Kas keičiasi didelės rizikos sistemoms

    ES DI aktas numato rizikos pagrindu paremtą modelį: kuo didesnė grėsmė sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms, tuo griežtesni reikalavimai. Didelės rizikos kategorijai paprastai priskiriami sprendimai, naudojami kritinėje infrastruktūroje, švietime, įdarbinime, migracijos ir sienų kontrolės procesuose.

    Pagal preliminarų susitarimą didelės rizikos DI sistemoms suteikiamas papildomas laikas pasirengti atitikčiai, o kai kuriems produktams terminai nukeliami dar vėliau. Tokia schema, institucijų vertinimu, turėtų sumažinti riziką, kad rinkoje atsiras skirtingai aiškinamų pareigų ir dubliuojančių auditų.

    Europos Komisija taip pat akcentuoja, kad supaprastinimai turėtų labiau padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažniausiai neturi didelių teisinės atitikties komandų. Be to, numatoma daugiau praktinių bandymų galimybių per ES lygmens bandomąsias aplinkas, kuriose produktai tikrinami prieš pateikiant juos į rinką.

    Draudimas dėl „nudifikacijos“ ir privalomas žymėjimas

    Kartu su supaprastinimais pakete numatyti ir aiškesni draudimai generuojamam turiniui, kai jis kuriamas be asmens sutikimo. Ypatingas dėmesys skiriamas DI sistemoms, kurios generuoja seksualinio pobūdžio turinį ar su vaikais susijusį išnaudojimo turinį.

    Preliminariai sutarta uždrausti vadinamąsias „nudifikacijos“ programas, kurios skaitmeniniu būdu imituoja žmogaus nuoginimą, o turinį sukuria be sutikimo. Taip pat numatoma įpareigoti žymėti DI sugeneruotą turinį vandens ženklais, kad vartotojams būtų lengviau atskirti, kas yra sukurta technologijų priemonėmis.

    „Norėjome aiškumo, kad Europoje tokio tipo programų netoleruojame“, – sakė Arba Kokalari.

    Europos Parlamento nariai pabrėžia, kad šie ribojimai siejami su augančia „deepfake“ rizika ir vis dažnesniais atvejais, kai intymus turinys platinamas be sutikimo. Praktikoje tai turėtų reikšti didesnę atsakomybę DI sprendimų kūrėjams, ypač platformoms, kurios leidžia greitai generuoti vaizdus, vaizdo ar garso įrašus.

    Galutinis teisės aktų paketo įsigaliojimas priklausys nuo formalių procedūrų, o detalūs taikymo terminai bus tikslinami patvirtinus galutinę redakciją. Verslui tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais teks sekti ne tik bendrą DI akto įgyvendinimą, bet ir jo korekcijas, kurios gali pakeisti pasirengimo planus.

  • Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Karas su Iranu išjudino ne tik naftos ir dujų rinkas. Kartu jis sustiprino argumentą, kad energetinis saugumas Europoje vis labiau siejamas su atsinaujinančiais ištekliais, o tai vėl kelia vėjo energetikos bendrovių lūkesčius.

    Pastarosiomis savaitėmis dalis valstybių ir investuotojų iš naujo vertina rizikas, susijusias su importuojamu iškastiniu kuru ir svarbiais jūrų maršrutais. Dėl to vėjo energetika, ypač jūrinė, dažniau pristatoma kaip strateginė infrastruktūra, o ne vien klimato politikos priemonė.

    Netikėtas pelnų šuolis

    Danijos vėjo turbinų gamintoja „Vestas“ paskelbė apie didesnį nei tikėtasi pirmojo ketvirčio pelno augimą. Bendrovė tai siejo su geresniu projektų įgyvendinimu tiek sausumoje, tiek jūroje, nors politinis neapibrėžtumas rinkose išliko.

    Dar viena Danijos energetikos grupė „Orsted“ taip pat pranešė apie geresnius nei prognozuota rezultatus per pirmuosius tris metų mėnesius. Bendrovė pastaraisiais metais patyrė spaudimą dėl išaugusių sąnaudų ir tiekimo grandinių sutrikimų, tačiau dabar akcentuoja stabilėjančią veiklą Europoje.

    Norvegijos „Equinor“, kuri tradiciškai siejama su nafta ir dujomis, teigia, kad Artimųjų Rytų krizė gali pagerinti grąžą jos švariosios energetikos padalinyje. Bendrovė nurodo, kad energetikos transformacijos motyvai pasislinko nuo vien dekarbonizacijos link savarankiškumo ir tiekimo patikimumo.

    Europa ieško mažesnės priklausomybės

    „Orsted“ vadovybė teigia, kad įvykiai Artimuosiuose Rytuose dar kartą patvirtino poreikį spartinti Europos energetikos transformaciją. Ypač išskiriama jūrinė vėjo energetika, kuri gali tiekti vietinę elektros gamybą ir mažinti importo rizikas.

    „Kai matome, kas vyksta pasaulyje, nėra priežasties nestiprinti energetikos transformacijos Europoje. Atsinaujinantys ištekliai gali suteikti saugią, žalesnę energiją ir sumažinti bendras sistemos sąnaudas, kai sprendimai diegiami mastu“, – sakė „Orsted“ vadovas Rasmus Errboe.

    Tuo pat metu bendrovė pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria Europai ir peržiūri prioritetus už Atlanto, kur vėjo energetika susiduria su politiniu pasipriešinimu. Europos Komisija viešai atmeta kritiką vėjo energetikai ir pabrėžia, kad regionas laikosi kitokio požiūrio į perėjimą nuo iškastinio kuro.

    DI bumas kelia naują paklausą

    „Vestas“ vadovas Henrikas Andersenas pabrėžė, kad geriausi pirmojo ketvirčio rezultatai per kelerius metus gerina visų metų perspektyvą. Jo teigimu, svarbiausia kryptis išlieka elektros tinklų plėtra ir didesnė elektrifikacija.

    Ši tema rinkoje tampa dar aktualesnė dėl sparčiai augančių duomenų centrų poreikių, kuriuos skatina DI plėtra. Vėjo energija ir kiti atsinaujinantys šaltiniai vis dažniau aptariami kaip vienas realiausių būdų užtikrinti didelius, ilgalaikius elektros tiekimo kiekius, tačiau tam reikia ir tinklų pajėgumų, ir aiškių leidimų procedūrų.

    Vis dėlto dalis analitikų ragina neskubėti daryti išvadų, kad geopolitinė įtampa savaime sukels staigų naujų projektų bumą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu vėjo energetikos plėtrą vis dar riboja finansavimo kaina, rangovų pajėgumai, leidimų terminai ir elektros tinklų pralaidumas.

    Investuotojams tai reiškia, kad artimiausiais ketvirčiais didžiausią vertę turės ne vien geopolitinės antraštės, o konkreti projektų vykdymo drausmė, rizikų valdymas ir gebėjimas stabiliai tiekti įrangą bei paslaugas. Būtent tai šiuo metu ir leidžia „Vestas“ bei „Orsted“ rezultatams išsiskirti iš ankstesnių metų nuotaikų.

  • Lenkijos kibernetinių pajėgų vadovo kaita: gen. Mariuszas Chmielewskis perima pareigas iš Molendos

    Lenkijos gynybos ministerija paskelbė, kad naujuoju Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadu taps generolas Mariuszas Chmielewskis. Jis pakeis generolą Karolį Molendą, kuris nuo šiol dirbs NATO struktūrose, susijusiose su Aljanso transformacija ir pajėgumų plėtra.

    Apie paskyrimą pranešta po to, kai generolas Karolis Molenda 2026 metų kovą buvo atrinktas į strateginio patarėjo pareigas NATO transformacijos vadui. Šis pokytis reiškia, kad Lenkijos kibernetinių pajėgų vadovavimą perima karininkas, iki šiol buvęs tiesiogiai atsakingas už kasdienį pajėgų darbo koordinavimą.

    Kas yra naujasis vadas?

    Generolas Mariuszas Chmielewskis iki paskyrimo ėjo Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vado pavaduotojo pareigas. Lenkijos viešai skelbiamoje informacijoje jis taip pat pristatomas kaip su kariuomene susijęs mokslininkas, turintis kompetencijų kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto taikymo srityse.

    Jo karjeroje minima ir patirtis Gynybos ministerijoje, kur buvo siejama su įvairių sistemų diegimu bei modernizavimo projektais. Tokia patirtis kibernetinėms pajėgoms svarbi ne tik dėl incidentų valdymo, bet ir dėl spartėjančio technologijų diegimo bei saugios ryšių infrastruktūros kūrimo.

    Ką daro kibernetinės pajėgos?

    Lenkijos Kibernetinės erdvės gynybos pajėgos yra viena jauniausių šalies ginkluotųjų pajėgų rūšių, suformuota tam, kad karinėje srityje būtų užtikrinama valstybės kibernetinė gynyba. Tarp pagrindinių funkcijų paprastai įvardijami tinklų stebėjimas, reagavimas į incidentus, atsparumo didinimas ir kriptologinių sprendimų vystymas.

    Šios pajėgos taip pat prisideda prie saugios ryšių infrastruktūros kariuomenėje ir naujų technologijų diegimo. Pastaraisiais metais NATO valstybės akcentuoja, kad kibernetinė erdvė yra operacinė sritis, todėl kibernetiniai gebėjimai tampa lygiaverčiai sausumos, jūrų, oro ir kosmoso pajėgumams.

    NATO vaidmuo ir augančios grėsmės

    Generolas Karolis Molenda kibernetinėms pajėgoms vadovavo nuo jų sukūrimo 2022 metais, o prieš tai nuo 2019 metų buvo įgaliotinis, atsakingas už šios pajėgų rūšies formavimą. Jo paskyrimas į NATO patarėjo vaidmenį rodo, kad Lenkijos kibernetinės kompetencijos vertinamos ir platesniame Aljanso kontekste.

    Lenkija, kaip ir kitos NATO šalys, pastaraisiais metais viešai kalba apie išaugusį kibernetinių incidentų intensyvumą, ypač nukreiptą į valstybines institucijas, gynybos sektorių ir kritinę infrastruktūrą. Tokiose aplinkybėse vadovybės kaita reiškia ne tik personalinį sprendimą, bet ir signalą apie tęstinumą bei prioritetą išlaikyti aukštą parengtį.

    Kibernetinės pajėgos reguliariai dalyvauja tarptautinėse pratybose, tokiose kaip „Locked Shields“ ir „Cyber Coalition“, kurios skirtos stiprinti bendrą reagavimo kultūrą ir techninį suderinamumą su sąjungininkais. Tokie mokymai tampa vienu svarbiausių būdų greitai patikrinti procedūras ir komandų pasirengimą realioms atakoms.

  • Duomenys – XXI amžiaus nafta? Ekspertai įspėja: kokybė, prieiga ir saugumas vis dar atsilieka

    Duomenys šiandien tapo vienu svarbiausių ekonomikos išteklių: nuo jų priklauso verslo sprendimai, klientų patirtis, tiekimo grandinės ir vis sparčiau diegiamų DI sprendimų patikimumas. Vis dėlto vertę kuria ne kiekis, o duomenų kokybė, aktualumas, prieinamumas ir gebėjimas juos saugiai panaudoti.

    Šios temos buvo aptartos Europos ekonomikos kongrese vykusioje diskusijoje apie duomenų ekonomiką ir saugumą. Ekspertai akcentavo, kad organizacijos dažnai renka milžiniškus informacijos kiekius, tačiau susiduria su praktiniais barjerais: skirtingais formatais, „duomenų salomis“, ribotomis teisinėmis galimybėmis ir didėjančiomis kibernetinėmis rizikomis.

    Kas iš tiesų kuria duomenų vertę?

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad pagrindinis duomenų vertės matas yra jų kokybė ir galimybė juos sujungti tarp sistemų. Prastai sutvarkyti ar pasenę duomenys DI sistemose gali tapti klaidų, šališkumo ir net neteisingų sprendimų šaltiniu, o tai ypač jautru srityse, kur sprendimai daro tiesioginį poveikį žmonėms.

    Svarbi ir sąveika tarp registrų bei sistemų, kad skirtingos institucijos ir įmonės galėtų dirbti su suderintais duomenimis. Kartu akcentuota, jog duomenys turi būti tvarkomi laikantis asmens duomenų apsaugos principų, o sistemas būtina kurti taip, kad privatumas būtų įtrauktas nuo pat projektavimo pradžios.

    „Duomenų kokybė šiandien yra esminė. Jei ji nepakankama, jų panaudojimas DI sprendimuose gali sukelti problemų ir tiems žmonėms, kurių duomenys tvarkomi. Pagrindas yra sąveikumas ir saugus duomenų tvarkymas“, – sakė Mirosławas Wróblewskis.

    Viešojo sektoriaus perspektyvoje išryškėjo kita problema: norint gerinti paslaugas gyventojams, neužtenka vien viešųjų registrų. Praktikoje trūksta standartizuotos prieigos prie komercinių ir privačių duomenų, o be aiškių taisyklių ir techninių sąsajų informacija lieka fragmentuota.

    Prieinamumas, teisė ir technologijos

    Ekspertai atkreipė dėmesį, kad duomenų prieinamumas kartais tampa net svarbesnis už jų kokybę, nes be prieigos neįmanoma nei greitai sukurti modelių, nei patikrinti hipotezių. Problema ta, kad prieinamumą riboja ir teisės aktai, ir praktiniai įsigijimo bei paruošimo kaštai, kurie sulėtina projektus.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra duomenų „gyvenamoji vieta“: kai informacija laikoma izoliuotose vietinėse sistemose, ją sunku panaudoti platesniems tikslams. Debatuose akcentuota, kad debesijos aplinkos dažnai padidina ir prieinamumą, ir saugumo kontrolę, o taip pat leidžia efektyviau atlikti analizę bei kurti papildomas paslaugas.

    Verslo pusėje pabrėžta, kad duomenys turi turėti aiškią paskirtį, kitaip jų rinkimas virsta vien sąnaudomis. Kaip pavyzdys minėtas dalijimasis informacija apie sukčiavimo operacijas, kai duomenų mainai, laikantis teisinių ribų, padeda greičiau apsaugoti klientus ir įmones.

    „Galime rinkti terabaitus duomenų, bet jei jie neturi aiškaus tikslo ar verslo prasmės, jų kaupimas tampa vien kaštu“, – sakė Maciejus Ogórkiewiczius.

    Duomenų suverenumas ir Europos konkurencingumas

    Augant geopolitinėms įtampoms ir technologinei konkurencijai, duomenys vis dažniau siejami su skaitmeniniu suverenumu. Diskusijoje išryškėjo kelios kryptys: dalis ekspertų ragino siekti atviros suverenumo sampratos, kad Europa neprarastų prieigos prie geriausių technologijų ir išvengtų priklausomybės nuo vieno tiekėjo.

    Kita nuomonė akcentavo, kad konkurencingumas turėtų remtis pasitikėjimu, saugumu ir aiškiomis taisyklėmis, o suverenumo tikslas – gebėjimas kurti ir valdyti kritines sistemas savo sąlygomis. Kaip praktiška kryptis minėti atviri kalbos modeliai, kuriuos galima diegti lokaliai ir adaptuoti konkrečioms užduotims, taip mažinant priklausomybę nuo išorinių platformų.

    „Paradoksas tas, kad kai duomenys pradėti vadinti XXI amžiaus nafta, metodologiškai ir teisiškai mes nebespėjame paskui pažangą. Dažnai pasirodo, kad net viešai atrodantys duomenys reikalauja papildomų veiksmų ir kaštų“, – sakė prof. Szymonas Łukasikas.

    Bankų sektoriaus atstovai priminė, kad jiems duomenys jau seniai yra kasdienio darbo pagrindas: nuo rizikų vertinimo iki personalizuotų pasiūlymų ir klientų aptarnavimo skaitmeniniais kanalais. Pokytį spartina konversaciniai sprendimai ir DI agentai, tačiau jų veikimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo tvarkingų, prieinamų ir saugiai naudojamų duomenų.

  • Lenkijos įmonės DI sprendimus perka net tris kartus ilgiau, nei vėliau juos įdiegia: kur stringa?

    Lenkijos įmonės dirbtinio intelekto sprendimus neretai perka gerokai ilgiau, nei vėliau juos realiai įdiegia. Praktikoje tai reiškia mėnesius trunkančius pirkimų ir vertinimo procesus, o diegimui skiriamas gerokai trumpesnis laikas, kuris ne visada leidžia pasiekti apčiuopiamą rezultatą.

    Su šia tendencija siejami ne tik biudžetų ribojimai ar atsargumas neapibrėžtumo laikotarpiu, bet ir organizacijų įpročiai. DI čia dažnai traktuojamas kaip vienkartinis projektas su aiškia pradžia ir pabaiga, nors reali nauda pasiekiama tik tada, kai sprendimai tampa nuolatine veiklos dalimi.

    Accenture Lenkijoje duomenų ir DI srities vadovas Dawidas Osiecki pabrėžia, kad DI nėra universali „dėžutė“, kurią nusiperki ir ji automatiškai pakelia efektyvumą. Pasak jo, dažniausiai tai tampa organizacijos brandos testu: nuo duomenų kokybės ir procesų iki sprendimų priėmimo greičio bei pasirengimo keisti veiklos modelį.

    Eksperto teigimu, rinkoje pasitaiko situacijų, kai dviejų ar trijų mėnesių apimties projektui įsigyti skiriama nuo šešių iki devynių mėnesių. Sudėtingesnėse iniciatyvose, pavyzdžiui, kuriant duomenų platformas ar integruojant sistemas, vien pirkimo etapas gali užsitęsti iki dvejų metų.

    Technologijos keičiasi greičiau

    Vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad technologijų ciklai trumpėja: per vieną ketvirtį į rinką ateina naujos kartos modeliai ir įrankiai. Todėl, kuo ilgiau organizacija užstringa pirkimų fazėje, tuo didesnė rizika, kad pasirinktas sprendimas diegimo pradžioje jau bus pasenęs arba nebeatitiks realių poreikių.

    Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose sprendimų priėmimą veikia griežtas reguliavimas ir aukšti atitikties reikalavimai. Farmacijos srityje kliūtimi dažnai tampa ne technologijų prieinamumas, o veiklos mastas, duomenų valdymo reikalavimai ir papildomos priežiūros procedūros.

    Ne licencijos, o veiklos perprojektavimas

    Dažna klaida, kurią daro organizacijos, yra bandymas DI „priklijuoti“ prie esamų procesų, jų iš esmės nekeičiant. Tokiu atveju įsigyjamos licencijos ar infrastruktūra, tačiau produktyvumo šuolis neįvyksta, nes neperžiūrima, kaip iš tikrųjų atliekamas darbas, kaip priimami sprendimai ir kaip matuojama nauda.

    Accenture šį požiūrį apibūdina kaip reinvention, tai yra nuoseklų veiklos modelio ir procesų perprojektavimą. DI sprendimai efektyviausiai veikia tada, kai organizacija aiškiai susitvarko duomenų valdymą, atsakomybes ir pasirenka kelis prioritetinius naudojimo scenarijus, o ne bando „dengti viską iš karto“.

    „Svarbiausia yra asmeninis vadovų įsitraukimas ir DI traktavimas kaip strategijos dalies, o ne vieno projekto“, – sakė Dawidas Osiecki.

    Ko trūksta viešajam sektoriui?

    Kalbant apie sisteminius pokyčius, išryškėja pirkimų taisyklių ir technologijų dinamikos neatitikimas, ypač viešajame sektoriuje. Kai procedūros orientuotos į ilgas formalių reikalavimų grandines, greitai besikeičianti DI rinka tampa sunkiai „pagavusi“ per klasikinius konkursų modelius.

    Eksperto vertinimu, vienas praktiškiausių kelių būtų glaudesnis dialogas tarp viešojo sektoriaus ir organizacijų, turinčių daug realios diegimo patirties. Tokia partnerystė leistų greičiau identifikuoti pasikartojančias klaidas ir pasirengti sprendimams, kurie atitinka tiek reguliavimo, tiek technologijų raidos tempą.

  • Antžeminė skaitmeninė TV – ne praeitis: „Emitel“ ragina sulyginti taisykles su platformomis

    Antžeminė skaitmeninė televizija (DVB-T) dažnai vis dar vertinama kaip atgyvenęs sprendimas, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad Europoje ji išlieka viena pažangiausių ir patikimiausių masinės informacijos sklaidos platformų. Tokį požiūrį Europos ekonomikos kongreso diskusijose išsakė Lenkijos antžeminės televizijos tinklo operatoriaus „Emitel“ vadovas Maciej Pilipczuk.

    Jo teigimu, antžeminė TV svarbi ne tik kaip įprastas televizijos žiūrėjimo būdas, bet ir kaip infrastruktūra, kuri kritinėmis situacijomis gali veikti tada, kai kiti kanalai stringa. Tai ypač aktualu didėjant kibernetinių incidentų rizikai, ryšio tinklų apkrovoms ir galimiems elektros tiekimo sutrikimams.

    Atsparumas krizėms ir tinklų apkrovai

    „Emitel“ akcentuoja, kad antžeminė TV dėl savo veikimo principo gali pasiekti plačią auditoriją net tada, kai mobiliojo ryšio tinklai būna perpildyti, o interneto paslaugų teikimas sutrinka. Tokia platforma tampa vienu iš informacinio atsparumo elementų, ypač kai visuomenei reikia greitai gauti patikimus pranešimus.

    „Dociera do wszystkich obywateli niezależnie od kryzysów, niezależnie od blackoutów i od tego, czy sieci komórkowe są przeciążone“, – sakė Maciej Pilipczuk.

    Pasak jo, valstybei rizikinga remtis vien tik vienu turinio platinimo kanalu, todėl būtina technologijų diversifikacija. Ši logika vis dažniau minima ir Europos mastu, kalbant apie kritinės infrastruktūros atsparumą bei visuomenės perspėjimo sistemas.

    Įmonė taip pat primena apie bandymus su 5G transliavimu, kai televizijos signalas galėtų būti perduodamas į išmaniuosius įrenginius neapkraunant mobiliojo interneto. Tokie sprendimai Europos rinkoje vertinami kaip potenciali priemonė masinėms transliacijoms, kai įprastas srautinio perdavimo modelis gali susidurti su pajėgumų riba.

    Nelygios taisyklės tarp transliuotojų ir platformų

    Kita svarbi tema – reguliavimo skirtumai. „Emitel“ vadovas atkreipė dėmesį, kad tradiciniai transliuotojai ir antžeminės televizijos infrastruktūros operatoriai veikia griežtesnėje reguliacinėje aplinkoje, o didžiosios skaitmeninės platformos dažnai turi daugiau laisvės.

    Pasak jo, tradiciniams rinkos dalyviams taikomi įvairūs įpareigojimai, susiję su priežiūra, ataskaitomis, licencijomis ir leidimų procedūromis, kai tuo metu srautinio perdavimo platformoms ir turinio sklaidai internete reikalavimai neretai yra mažesni arba nevienodai įgyvendinami. Dėl to, anot jo, konkurencija tampa asimetriška, o vietos žiniasklaidai sudėtingiau išlaikyti pozicijas prieš globalius žaidėjus.

    „Internete iš esmės neturime pakankamų taisyklių, o didžiosios platformos gali rodyti, ką nori. Tai turi keistis, nes tokia padėtis silpnina vietos medijas ir atiduoda erdvę globalioms platformoms“, – sakė Maciej Pilipczuk.

    Šis argumentas siejamas ir su dezinformacijos plitimu, kai turinio moderavimas, atsakomybė už reklamą bei sklaidos skaidrumas skirtinguose kanaluose išlieka nevienodi. Europos Sąjungos lygmeniu pastaraisiais metais plečiami reikalavimai skaitmeninėms platformoms, tačiau rinkos dalyviai vis dar kelia klausimą, ar praktikoje tai užtikrina vienodas sąlygas.

    DI, „deepfake“ ir turinio patikimumas

    „Emitel“ vadovas taip pat siejo nelygaus reguliavimo problemą su DI plėtra ir „deepfake“ turinio gausėjimu. Jo teigimu, technologiškai generuojami vaizdo, garso ar vaizdiniai klastojimai tampa vis lengviau kuriami, o jų sklaida internete kelia reputacijos, saugumo ir visuomenės informavimo rizikų.

    Pasak jo, sprendimas neturėtų būti vien tik papildomi ribojimai, tačiau būtina ieškoti balanso: dalį perteklinių reikalavimų nuo tradicinių transliuotojų mažinti, o platformoms taikyti aiškesnius įsipareigojimus bent jau turinio patikimumo ir klastočių valdymo srityje.

    „DI nėra tam, kad pakeistų žmogų, o tam, kad su juo bendradarbiautų“, – sakė Maciej Pilipczuk.

    Šis požiūris vis dažniau kartojamas ir žiniasklaidos bei technologijų sektoriuose: DI gali padėti automatizuoti subtitravimą, archyvų paiešką, turinio pritaikymą ar aptikti klastotes, tačiau galutinė atsakomybė už turinio patikimumą, redagavimą ir kontekstą paprastai išlieka žmogui.

  • Elonas Muskas planuoja puslaidininkių gamyklą Teksase: projektas gali kainuoti iki 110 mlrd. eurų

    „SpaceX“, valdoma JAV verslininko Elono Musko, pateikė prašymą dėl leidimų Teksase statyti puslaidininkių gamyklą, kuri straipsnyje įvardijama kaip „Terafab“. Skelbiama, kad gamykla būtų skirta lustų gamybai ir galėtų tapti svarbia grandimi Musko valdomų bendrovių technologinėje strategijoje.

    Minima, kad bendra investicijų vertė gali siekti iki 110 mlrd. eurų, o pirmasis etapas būtų vertinamas maždaug 50 mlrd. eurų. Toks mastas puslaidininkių rinkoje iškart kelia klausimų, kaip greitai projektas galėtų būti įgyvendintas ir kokią vietą jis užimtų JAV pramonės žemėlapyje.

    Kodėl lustai tapo strateginiu klausimu

    Puslaidininkiai šiandien yra kertinis išteklius nuo debesijos, duomenų centrų ir ryšio infrastruktūros iki autonominio vairavimo, robotikos ir dirbtinis intelektas sprendimų. Dėl sparčiai augančios skaičiavimo galios paklausos valstybės ir stambios technologijų įmonės siekia mažinti priklausomybę nuo tiekimo grandinių, kurios jautrios geopolitikai ir gamybos pajėgumų trūkumui.

    Pastaraisiais metais JAV stiprina vietinę lustų gamybą, o atskiros valstijos konkuruoja dėl investicijų siūlydamos palankesnes sąlygas. Teksasas dažnai minimas kaip viena patraukliausių krypčių dėl palankesnės mokesčių aplinkos, didelės pramonės bazės ir energetikos infrastruktūros.

    Galimos lengvatos ir finansavimo scenarijai

    Publikuotoje informacijoje teigiama, kad sklypas projektui galėtų būti suteiktas neatlygintinai, o nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos galiotų apie 20 metų. Tokie susitarimai JAV praktikoje nėra reti, kai vietos valdžia siekia pritraukti strateginių pramonės projektų, tačiau galutinės sąlygos paprastai priklauso nuo investuotojo įsipareigojimų dėl darbo vietų ir ilgalaikės veiklos.

    Taip pat nurodoma, kad tokio masto investicijos galėtų būti siejamos su būsimu „SpaceX“ akcijų platinimu, kurio metu būtų pritrauktas papildomas kapitalas. Vis dėlto praktikoje puslaidininkių gamybai būdingi ilgi terminai, griežti technologiniai reikalavimai ir didelė rizika, todėl galutinė projekto finansavimo struktūra būtų vienas svarbiausių veiksnių.

    Musko motyvai: mažiau priklausomybės nuo partnerių

    Straipsnyje pabrėžiama, kad Muskas nenori viso technologinio augimo remti vien bendradarbiavimu su išoriniais lustų tiekėjais, įskaitant Azijos gamintojus ar net JAV partnerius. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai didžiosios technologijų bendrovės siekia kontroliuoti svarbiausias grandis nuo duomenų centrų iki specializuotų procesorių.

    Tiesa, naujos puslaidininkių gamyklos sėkmę lemtų ne tik pinigai, bet ir technologinis partnerystės modelis, talentų pritraukimas bei įrangos tiekimas. Jei projektas pajudėtų į priekį, jis galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą kai kuriose rinkos nišose, ypač ten, kur svarbi pažangiausių lustų pasiūla duomenų centrams ir DI skaičiavimams.

  • „Apple“ siūlo baigti bylą dėl „iPhone“ reklamos: klientams – apie 230 mln. eurų kompensacijų

    „Apple“ JAV svarsto sudaryti taikos sutartį grupinėje byloje su „iPhone“ savininkais, kurie teigia buvę suklaidinti reklamos. Pagal siūlomą susitarimą kompensacijoms būtų skirta apie 230 mln. eurų, o galutinį sprendimą turės patvirtinti federalinis teisėjas.

    Ginčas kilo dėl vartotojų skundų, kad dalis reklamuotų funkcijų, susijusių su išplėstomis galimybėmis ir dirbtinis intelektas sprendimais, realiai nebuvo prieinamos arba veikė ne taip, kaip buvo suprantama iš rinkodaros medžiagos. Ieškovai teigė, kad dėl to rinkdamiesi įrenginį ir mokėdami už jį priėmė sprendimą, paremtą netiksliu pažadu.

    Bylos dokumentuose akcentuojama, kad reklamoje buvo kuriamas įspūdis apie plačiai pritaikomas naujas funkcijas, tačiau vėlesnė proceso eiga esą parodė, kad tuo metu nebuvo pakankamo technologinio pagrindo tokį pažadą pateikti kaip jau įgyvendintą. Tokie ginčai technologijų rinkoje dažniausiai sukasi apie tai, ar reklama buvo pakankamai aiški, o pažadai atitiko faktinį produkto funkcionalumą ir jo prieinamumą skirtingose rinkose.

    Numatoma, kad taikos sutartis apimtų didelę dalį pirkėjų, pateikusių pretenzijas, o išmokų dydžiai, kaip įprasta tokiose bylose, priklausytų nuo patvirtintų kriterijų ir pareiškėjų skaičiaus. Teismui patvirtinus susitarimą, paprastai nustatomas terminas paraiškoms, taip pat apibrėžiama, kokie įrodymai reikalingi ir kaip bus skirstomos lėšos.

    Šis atvejis primena platesnę tendenciją: gamintojai vis agresyviau naudoja dirbtinis intelektas terminus reklamoje, tačiau vartotojų ir reguliuotojų lūkesčiai dėl skaidrumo taip pat auga. Technologijų bendrovėms tai reiškia didesnę riziką, kad pernelyg optimistiškai suformuluoti pažadai gali virsti kolektyviniais ieškiniais, reputacijos nuostoliais ir papildomomis išlaidomis.

    „Apple“ artimiausiu metu turėtų sulaukti teismo sprendimo dėl siūlomos taikos sutarties patvirtinimo. Jei susitarimas įsigalios, tai užbaigtų teisinį ginčą ir leistų bendrovei išvengti ilgo bylinėjimosi, kurio baigtis ir finansinė rizika paprastai būna sunkiai prognozuojama.