CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Kas slypi po „Focus“ Nauka etikete: kodėl šis turinys staiga traukia skaitytojus?

    Kas slypi po „Focus“ Nauka etikete: kodėl šis turinys staiga traukia skaitytojus?

    Lenkijos portalo „Focus“ skiltis Nauka apibrėžiama kaip vieta, kur kaupiami šios kategorijos tekstai, tačiau kartu pabrėžiamas gyvenimo kokybės ir praktinės naudos kampas. Tai būdinga šiuolaikinei mokslo komunikacijai, kai atradimai aiškinami per kasdienius sprendimus, sveikatą, namus, keliones ar santykius.

    Tokį modelį vis dažniau renkasi didieji leidiniai, nes auditorija tikisi ne vien teorijos, bet ir aiškaus atsakymo, kaip tyrimai keičia realų gyvenimą. Dėl to šalia klasikinių temų, pavyzdžiui, kosmoso ar biologijos, daugėja turinio apie miegą, mitybą, psichologinę gerovę ir technologijų poveikį.

    Pastaraisiais metais ypač išaugo domėjimasis tekstais, kuriuose mokslas susiejamas su patikrintais patarimais ir rizikų paaiškinimu. Redakcijoms tenka balansuoti tarp patrauklių antraščių ir tikslumo, nes klaidingos interpretacijos, ypač sveikatos temose, gali greitai išplisti socialiniuose tinkluose.

    Dar viena ryški tendencija yra dirbtinis intelektas ir jo įtaka mokslo turiniui: nuo greitesnės informacijos atrankos iki personalizuotų rekomendacijų skaitytojams. Kartu didėja reikalavimai skaidrumui, kad būtų aišku, kaip parenkamos temos, kuo remiamasi ir kur baigiasi faktai, o prasideda nuomonė.

    Nors Nauka kategorijos aprašas lakoniškas, jis signalizuoja aiškią kryptį: mokslo naujienos pateikiamos kaip įrankis geresniam gyvenimui, o ne vien akademinė kronika. Skaitytojui tai reiškia daugiau konteksto, paprastesnę kalbą ir dažnesnį atsakymą į klausimą, ką konkretus atradimas keičia čia ir dabar.

  • Z karta pokoleniui tenka griebtis DI: pažinčių programėlėse jau „flirtuoja“ botai

    Z karta pokoleniui tenka griebtis DI: pažinčių programėlėse jau „flirtuoja“ botai

    Vis daugiau Z kartos vienišių pripažįsta, kad pradėti pokalbį pažinčių programėlėse jiems sunku, todėl į pagalbą pasitelkia dirbtinį intelektą. Vietoj spontaniško flirto ekrane atsiranda sugeneruotos įžangos, pataisytos frazės ir iš anksto parinktas tonas.

    Tokia praktika keičia pačią pažinčių dinamiką: kai abu pašnekovai naudojasi DI, realiai gali susirašinėti ne du žmonės, o du pokalbių robotai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai didina atotrūkį tarp virtualaus įspūdžio ir tikro susitikimo.

    Kas stumia į DI pagalbą

    Pažinčių platformos teigia, kad DI funkcijos skirtos ne „rašyti už vartotoją“, o padėti išreikšti mintis ir įgyti drąsos. Pavyzdžiui, „Hinge“ diegia sprendimus, kurie analizuoja profilį, siūlo patobulinimus ir pateikia atsakymų ar pokalbio pradžios užuominas.

    Įvardijamos priežastys dažnai siejamos su pasitikėjimo savimi stoka ir retesnėmis gyvomis socialinėmis situacijomis. Po pandemijos daliai jaunuolių pritrūko praktikos, kaip užmegzti kontaktą, palaikyti pokalbį ir atpažinti neverbalinius signalus.

    Platformų atstovai taip pat remiasi tendencija, kad jauni suaugusieji, lyginant su ankstesnėmis kartomis, daugiau laiko praleidžia telefone, o ne bendraudami gyvai. Toks fonas didina vienišumo jausmą ir skatina ieškoti greitų bendravimo „ramentų“.

    Autentiškumas prieš patogumą

    Kritikai perspėja, kad nuolatinis DI naudojimas gali silpninti gebėjimą savarankiškai formuluoti mintis ir natūraliai reikšti emocijas. Jei pirmas įspūdis sukuriamas „nušlifuotu“ tekstu, vėliau realiame pasimatyme gali atsirasti nusivylimas, nes žmogaus bendravimo stilius nesutampa su tuo, kas buvo ekrane.

    Kita rizika – bendravimo supanašėjimas: DI siūlomos frazės dažnai būna saugios, mandagios ir panašios, todėl pokalbiai tampa vienodi. Dėl to sunkiau pajusti asmenybę, humorą ar unikalų kalbėjimo braižą, kuris paprastai ir kuria artumą.

    Keičiasi ir pažinčių rinkos įpročiai

    Jungtinėje Karalystėje pažinčių programėlių rinka rodo persiskirstymą: „Hinge“ augina auditoriją, o „Tinder“ kai kuriais mėnesiais fiksuoja mažėjimą, nors išlieka tarp lyderių. Tokie pokyčiai siejami su nuovargiu nuo braukymo mechanikos ir noru ieškoti rimtesnių pažinčių.

    Akademikai ir santykių ekspertai vis garsiau kalba apie randkų išsekimą, kai vartotojai pavargsta nuo nuolatinio pasirinkimo, paviršutiniško bendravimo ir atmetimo patirties. Dalis prognozių rodo galimą grįžimą prie susitikimų gyvai, tačiau DI integracija į programėles šį procesą gali ir pristabdyti, ir pakeisti.

    Kol kas akivaizdu viena: pažinčių programėlėse technologijos tampa ne tik porų parinkimo algoritmu, bet ir tiesioginiu pokalbio dalyviu. O klausimas, kiek čia lieka tikro žmogaus balso, vis dažniau tampa pagrindine šiuolaikinių pasimatymų tema.

  • Hideo Kojima naudoja DI, bet perspėja: tikri šedevrai ateis po 50 metų – štai ką jis sako

    Hideo Kojima naudoja DI, bet perspėja: tikri šedevrai ateis po 50 metų – štai ką jis sako

    Žaidimų kūrėjas Hideo Kojima pripažįsta naudojantis dirbtinį intelektą, tačiau abejoja, ar ši technologija artimiausiu metu pajėgi sukurti tikrą meną. Interviu jis pabrėžė, kad kūryba jam yra ne algoritmų kombinacijos, o gyvas patyrimas ir žmogaus sprendimai.

    Pastarosiomis savaitėmis Kojima pats dalyvavo projekte, kuriame buvo pasitelkti DI įrankiai: jis nusifilmavo trumpame meniniame darbe, sukurtame kartu su režisieriumi Nicolasu Windingu Refn. Kūrinys buvo kurtas mados namams „Prada“, o technologijos, pasak kūrėjų, padėjo įgyvendinti vizualinę idėją.

    „Menas yra gyvenimas, o kambaryje, kuriame gimsta kūrinys, turi būti gyvi žmonės“, – sakė Hideo Kojima.

    Kūrėjas DI labiau vertina kaip priemonę, padedančią sutvarkyti rutiną ir pagreitinti ilgus gamybos procesus, o ne kaip pakaitalą kūrybiniam sprendimui. Tokia laikysena atspindi platesnę industrijos tendenciją, kur DI dažniau diegiamas lokaliose užduotyse, pavyzdžiui, testavime, lokalizacijoje, prototipų kūrime ar vidinių įrankių automatizavime.

    Kojimos požiūris daliai gerbėjų atrodo netikėtas, nes anksčiau jis ne kartą kalbėjo apie susidomėjimą pažangiomis technologijomis. Viešumoje buvo minėta ir „Valve“ vadovo Gabe’o Newello žinutė, kurioje teigta, kad Kojima jau anksčiau rodė didelį dėmesį DI krypčiai ir jos potencialui ateities projektuose.

    Šiuo metu Kojimos studija dirba ties keliais ambicingais projektais. Tarp jų minimas siaubo žanro kūrinys „OD“, kuriamas „Xbox“ platformai, taip pat „Physint“, pristatomas kaip dvasinis slaptumo žaidimų krypties tęsinys, artimas „Metal Gear Solid“ tradicijai.

    Diskusija apie DI kūryboje žaidimų industrijoje vis aštresnė, o nuomonės išsiskiria. Vieni vadovai DI vadina įprastu darbo įrankiu, o dalis scenaristų ir aktorių pabrėžia, kad generuojamas turinys neturėtų pakeisti žmogaus vaizduotės ir autorių teisių saugomų kūrybinių sprendimų.

    Pasak Kojimos, tikrojo lūžio gali tekti laukti ilgai, nes technologijai dar trūksta to, kas kūryboje svarbiausia: patirties, konteksto ir žmogiško netobulumo. Jo vertinimu, jei DI kada nors ir sukurs kūrinius, kurie bus laikomi tikra kūryba, tai gali įvykti tik po kelių dešimtmečių.

  • DI gali išgerti daugiau vandens nei žmonės? JT perspėja dėl artėjančios krizės

    DI gali išgerti daugiau vandens nei žmonės? JT perspėja dėl artėjančios krizės

    Vanduo tampa nauju galvos skausmu

    Dirbtinis intelektas vis dažniau siejamas ne tik su elektros sąnaudomis, bet ir su vandeniu, kurio reikia duomenų centrų aušinimui. Jungtinių Tautų sistemoje parengtose analizėse įspėjama, kad iki 2030 metų DI infrastruktūros vandens poreikis gali sparčiai augti.

    Didžiausia problema ta, kad vanduo dažnai naudojamas ten, kur jis ir taip yra ribotas išteklius, o konkurencija dėl jo didėja. Duomenų centrai vandenį naudoja tiek tiesiogiai aušinimui, tiek netiesiogiai, kai elektra gaminama vandens intensyviuose procesuose.

    Kiek vandens gali prireikti?

    JT dokumentuose minimos prognozės rodo didžiulį mastą: iki 2030 metų duomenų centrai, aptarnaujantys DI, vien aušinimui gali pareikalauti apie 9,3 trilijono litrų vandens. Tai yra 9,3 kubinio kilometro vandens kiekis, prilygstantis didelio ežero tūriui.

    Tokie skaičiai išryškina, kad kalbant apie DI poveikį aplinkai vien tik elektros kilmės pakeisti nepakanka. Net jei energijos dalis bus vis žalesnė, vandens vartojimo klausimas savaime niekur nedings.

    Kodėl efektyvumas gali nepadėti?

    Ataskaitose akcentuojamas Jevonso paradoksas: kai technologija tampa efektyvesnė ir pigesnė, bendras jos naudojimas išauga taip, kad bendros sąnaudos gali net padidėti. DI atveju tai reiškia, kad taupesni modeliai nebūtinai sumažins bendrą energijos ir vandens paklausą.

    Kuo paprasčiau ir pigiau bus diegti DI sprendimus, tuo daugiau įmonių ir institucijų juos naudos. Dėl to bendras užklausų, mokymų, vaizdo generavimo ar paieškos apdorojimo kiekis gali šoktelėti greičiau nei gerėja efektyvumas.

    Kas dar kelia nerimą?

    JT analizėse atkreipiamas dėmesys ir į infrastruktūros koncentraciją: didelė dalis pasaulinės skaičiavimo galios sutelkta nedaugelyje šalių. Tai reiškia, kad poveikis vietos vandens ištekliams ir elektros tinklams gali būti netolygus, o naudos ir kaštų pasidalijimas kelia politinių klausimų.

    Energetikos aspektas taip pat išlieka svarbus: prognozuojama, kad iki 2030 metų DI ir su juo susiję duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą pasaulio elektros suvartojimo dalį. Kartu didėja spaudimas tinklams, atsiranda poreikis naujiems pajėgumams ir aušinimo sprendimams.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

    Praktiškai tai gali reikšti griežtesnius duomenų centrų reguliavimo reikalavimus, didesnį skaidrumą dėl vandens naudojimo ir naujas investicijas į aušinimą. Vis dažniau minimi sprendimai apima uždarus vandens ciklus, perėjimą prie mažiau vandens reikalaujančių technologijų ir geresnį darbo krūvio planavimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vertinant DI plėtrą būtina žiūrėti į visą grandinę: nuo modelių mokymo ir naudojimo iki elektros šaltinių bei vietos vandens balanso. Kitu atveju pigesnės DI paslaugos gali tapti nematoma našta regionams, kuriuose vandens trūkumas jau dabar tampa kasdienybe.

  • „Apple“ pristatė macOS Golden Gate: spartinimas, DI ir atsisveikinimas su „Intel“ Mac kompiuteriais

    „Apple“ pristatė macOS Golden Gate: spartinimas, DI ir atsisveikinimas su „Intel“ Mac kompiuteriais

    Naujas macOS akcentas – stabilumas

    „Apple“ WWDC26 konferencijoje pristatė naują „Mac“ kompiuteriams skirtą operacinę sistemą macOS Golden Gate. Šįkart bendrovė labiau akcentuoja ne dizaino revoliuciją, o našumo, stabilumo ir sistemos nuoseklumo patobulinimus.

    Pasak „Apple“, daug dėmesio skirta greitesniam kasdieniam darbui: spartinamas programų paleidimas, sisteminių procesų vykdymas ir užduočių apdorojimas. Tokie pokyčiai ypač svarbūs augant reikalavimams darbui su dideliais failais ir keliomis programomis vienu metu.

    DI ir nauja „Siri“ kryptis

    macOS Golden Gate į sistemą atneša daugiau funkcijų, paremtų dirbtiniu intelektu. „Apple“ tęsia kryptį, kai DI tampa ne atskiru įrankiu, o integruota sistemos dalimi, padedančia atlikti užduotis greičiau ir patogiau.

    Daug dėmesio sulaukė ir atnaujinta „Siri“: ji turėtų geriau suprasti naudotojo kontekstą, tiksliau vykdyti sudėtingesnes komandas ir veikti glaudžiau susieta su kitomis sistemos dalimis. Tai atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai balso asistentai pereina nuo paprastų užklausų prie veiksmų grandinių.

    Galutinis lūžis: „Intel“ palaikymas baigiasi

    Vienas svarbiausių pokyčių – macOS Golden Gate nebus diegiama į „Intel“ procesorius turinčius „Mac“ kompiuterius. Taip „Apple“ galutinai užbaigia perėjimą prie „Apple Silicon“ architektūros, apie kurį bendrovė kalbėjo jau anksčiau.

    Praktiškai tai reiškia, kad atnaujinimą gaus tik „Mac“ įrenginiai su M1 ir naujesniais lustais. Tuo pačiu daliai vartotojų tai gali tapti signalu planuoti technikos atnaujinimą, nes senesnės sistemos ilgainiui negaus saugumo pataisų, o kai kurios programos gali pradėti reikalauti naujesnės macOS versijos.

    „Apple“ nurodo, kad galutinis macOS Golden Gate leidimas planuojamas rudenį, o iki tol numatoma vieša bandomoji beta programa. Įprastai tokios beta versijos pasirodo vasarą, kad kūrėjai ir vartotojai spėtų pasiruošti rudeniniam atnaujinimui.

  • iOS 27 – DI proveržis ir daugiau apsaugos: atnaujinimą gaus visi šie „iPhone“ modeliai

    iOS 27 – DI proveržis ir daugiau apsaugos: atnaujinimą gaus visi šie „iPhone“ modeliai

    „Apple“ per WWDC26 pristatė iOS 27 – naują „iPhone“ operacinės sistemos versiją, kuri rudenį pasieks vartotojus kaip nemokamas atnaujinimas. Šiemet bendrovė daug dėmesio skyrė DI funkcijoms, saugumui ir kasdienio naudojimo patogumui.

    Pirmoji iOS 27 kūrėjams skirta beta versija pasirodo iškart po renginio, o viešoji beta programa turėtų startuoti liepą. Galutinės versijos išleidimas tradiciškai prognozuojamas rudenį, dažniausiai rugsėjo laikotarpiu, kartu su naujos kartos „iPhone“ pristatymu.

    Dizainas ir daugiau personalizacijos

    Po ankstesnių metų vizualinių pokyčių iOS 27 iš esmės išlaiko tą pačią dizaino kryptį, tačiau prideda daugiau pritaikymo galimybių. Vartotojams žadama lankstesnė sąsajos kontrolė ir daugiau smulkių nustatymų, kurie leidžia sistemą prisiderinti prie savo įpročių.

    Tokie pokyčiai dažnai būna mažiau pastebimi pristatymo metu, bet kasdienėje rutinoje turi didžiausią efektą: greitesnis priėjimas prie reikalingų funkcijų, aiškesnės parinktys ir mažiau nereikalingų veiksmų.

    Nauja „Siri“ ir DI funkcijų plėtra

    Viena ryškiausių naujovių – atnaujinta „Siri“, kuri, kaip skelbia „Apple“, tampa pajėgesnė atlikti sudėtingesnes užduotis ir geriau suprasti kontekstą. Taip pat akcentuojamas glaudesnis veikimas su programėlėmis, kad balso komandos virstų realiais veiksmais, o ne vien paieška ar priminimais.

    „Apple“ pabrėžia, kad DI funkcijos turėtų padėti spręsti praktines užduotis: nuo greitesnių veiksmų programėlėse iki išmanesnio turinio apdorojimo. Kartu tai rodo bendrą rinkos kryptį, kai išmanieji telefonai vis dažniau tampa įrankiu automatizuoti kasdienius darbus, o ne tik vartoti turinį.

    Programėlių atnaujinimai ir saugumo akcentai

    iOS 27 atneša ir atnaujinimus „Apple“ programėlėms, įskaitant Kamerą, kurioje numatytos papildomos personalizavimo galimybės ir patogesni greitieji veiksmai. Taip pat žadami patobulinimai vaizdo generavimo įrankiams, kad rezultatai būtų kokybiškesni ir labiau kontroliuojami.

    Ne mažiau svarbi kryptis – vaikų sauga ir tėvų kontrolė: iOS 27 turėtų suteikti daugiau valdymo bei apsaugos priemonių šeimoms. „Apple“ taip pat mini sistemos optimizacijas, kurios turėtų pagerinti užduočių atlikimo greitį ir bendrą stabilumą, įskaitant dalį senesnių įrenginių.

    Galiausiai, iOS 27 suderinamumo sąrašas šiemet netrumpėja: atnaujinimas turėtų pasiekti visus „iPhone“ modelius, kurie gavo ir ankstesnę iOS versiją. Tai reiškia, kad daliai vartotojų nereikės keisti įrenginio vien tam, kad gautų svarbiausias naujoves ir saugumo pataisas.

  • „Apple“ parodė naują Siri su DI: žada šuolį iPhone, bet daliai modelių funkcijos neįsijungs

    „Apple“ parodė naują Siri su DI: žada šuolį iPhone, bet daliai modelių funkcijos neįsijungs

    Per WWDC konferencijos pagrindinį pristatymą „Apple“ pristatė atnaujintą Siri su dirbtiniu intelektu, kuri turi tapti centrine iOS 27 naujove. Bendrovė akcentuoja, kad asistentė pagaliau pereina nuo paprastų komandų prie tikresnių dialogų ir sudėtingesnių užduočių vykdymo.

    Vienas svarbiausių pokyčių – konteksto supratimas: Siri turėtų geriau „atsiminti“ pokalbio eigą ir tiksliau reaguoti į tęstinius klausimus. Tai yra kryptis, kuria pastaruoju metu sparčiai juda visa rinka, kai telefonuose diegiami vis galingesni DI modeliai.

    „Apple“ taip pat patvirtino, kad dalis sprendimų kuriama bendradarbiaujant su „Google“ ir pasitelkiant „Gemini“ modelius, o tai leidžia pagreitinti naujų galimybių diegimą. Toks žingsnis rodo, kad didžiosios technologijų bendrovės vis dažniau derina nuosavus sprendimus su partnerių technologijomis.

    Naujoji Siri gaus atskirą programėlę, skirtą patogesniems pokalbiams ir užklausoms, bei gilesnę integraciją su iOS 27. Tai turėtų reikšti, kad asistentė galės efektyviau veikti skirtingose sistemos vietose ir tiksliau atlikti kelių žingsnių užduotis.

    Kartu „Apple“ perspėja dėl suderinamumo: naujos Siri funkcijos nebus prieinamos visuose telefonuose, kurie gaus iOS 27 atnaujinimą. Kaip ir „Apple Intelligence“ atveju, kompanija kelia aukštus aparatinės įrangos reikalavimus, todėl naujovės numatytos tik naujesniems modeliams.

    Skelbiama, kad atnaujinta Siri su DI bus prieinama „iPhone 15 Pro“ ir naujesniuose įrenginiuose. Tai reiškia, kad daliai naudotojų, turinčių senesnius telefonus, net ir įsidiegus naują sistemą, reikšmingiausios DI galimybės liks neaktyvios.

    Rinkoje tai svarbu ir konkurenciniu požiūriu: „Apple“ aiškiai taikosi sumažinti atsilikimą nuo „Google Gemini“ ir „ChatGPT“ tipo sprendimų, kurie pastaraisiais metais tapo kasdieniais pagalbininkais. Atnaujintos Siri sėkmė priklausys nuo to, kaip tiksliai ji supras užklausas, kaip patikimai atliks užduotis ir ar išlaikys privatumui keliamus „Apple“ standartus.

  • Hideo Kojima sukėlė audrą dėl DI: po „Prada“ klipo jo žinutė kūrėjams – labai aiški

    Hideo Kojima sukėlė audrą dėl DI: po „Prada“ klipo jo žinutė kūrėjams – labai aiški

    DI kūryboje kelia vis daugiau ginčų

    Žaidimų kūrėjas Hideo Kojima viešai priminė, kad dirbtinis intelektas jam atrodo neišvengiama technologinė kryptis, tačiau jis nėra nekritiškas jos naudojimui kūryboje. Pastaruoju metu jo pavardė vėl atsidūrė dėmesio centre po reklaminio projekto, siejamo su „Prada“, kuriame buvo pasitelktas generatyvinis DI.

    Diskusijos apie DI ypač aštrios pramogų industrijose, kur technologija gali ir pagreitinti procesus, ir kelti klausimų dėl autorystės, originalumo bei darbo vietų. Žaidimų sektoriuje tai dažnai virsta reputacijos rizika, kai auditorija įtaria bandymą taupyti kūrybiškumo sąskaita.

    Kojima: technologija neišvengiama, bet menas – ne algoritmas

    Anksčiau duotuose interviu Kojima DI yra lyginęs su didelėmis technologinėmis transformacijomis, kurios iš esmės keičia vartojimo įpročius, kaip kadaise tai padarė išmanieji telefonai ar perėjimas nuo 2D prie 3D grafikos. Jo mintis paprasta: DI plėtra nesustos, todėl svarbiausia yra tai, kaip žmonės nuspręs ją panaudoti.

    Vis dėlto kūrėjas pabrėžia, kad meno ir kūrybos esmė jam tiesiogiai susijusi su žmogaus patirtimi, sprendimais ir gyvenimu. Jo požiūriu, scenarijų rašymas, režisūra ir emocijų kūrimas yra sritys, kuriose žmogaus vizija turi išlikti pagrindinė.

    „Menas yra gyvenimas. Gal po 50 ar 100 metų DI ir galėtų kurti meną, bet kol esu gyvas, nemanau, kad tai pamatysiu. Man tai neįdomu“, – sakė Hideo Kojima.

    Kodėl DI projektai taip greitai įplieskia konfliktus

    Kritika dėl DI kūryboje dažniausiai kyla tada, kai auditorija pasigenda skaidrumo, o kūrėjai neaiškiai komunikuoja, kas sukurta žmogaus, o kas sugeneruota. Prie nepasitenkinimo prisideda ir platesnis kontekstas: pasaulyje daugėja teisinių ginčų dėl mokymo duomenų, autorinių teisių ir kūrinių panaudojimo be aiškaus sutikimo.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad DI įrankiai gali būti naudingi kaip pagalbinė priemonė, pavyzdžiui, spartinant techninius ar pasikartojančius darbus. Tačiau kūrybinėse industrijose vis dažniau keliama sąlyga, kad galutinis sprendimas, stilius ir atsakomybė turi likti žmogui.

    Kojima taip pat pripažįsta, kad DI gali sumažinti rutininių užduočių naštą ir padėti optimizuoti dalį gamybos etapų. Tačiau jo pozicija išlieka aiški: technologija neturėtų tapti pakaitalu tam, kas iš esmės apibrėžia kūrybą, autorystę ir emocinį ryšį su auditorija.

  • Steam atskleidė, kas nutiko: „Tomb Raider: Legacy of Atlantis“ kūrėjai prabilo apie DI

    Steam atskleidė, kas nutiko: „Tomb Raider: Legacy of Atlantis“ kūrėjai prabilo apie DI

    „Tomb Raider: Legacy of Atlantis“ puslapyje „Steam“ atsirado oficiali pastaba apie dirbtinio intelekto naudojimą kuriant žaidimą. Tokie pranešimai pastaruoju metu tampa vis dažnesni, nes didžiosios platformos siekia aiškiau atskirti, kur baigiasi automatizuoti įrankiai ir prasideda kūrėjų darbas.

    Pastaba pasirodė netrukus po „PlayStation“ renginio „State of Play“, kuriame studijos Flying Wild Hog ir „Crystal Dynamics“ parodė atnaujinto projekto vaizdo įrašą. Dėmesys jame buvo sutelktas į vizualinius patobulinimus, tačiau žaidėjų bendruomenė greitai atkreipė dėmesį į atnaujintą informacijos skiltį parduotuvėje.

    Kūrėjai teigia, kad DI įrankiai buvo naudojami tik ankstyviems koncepcijų paieškos etapams ir laikinų elementų parengimui. Pasak jų, galutinis turinys, kuris patenka į žaidimą, remiasi žmonių darbu ir redagavimu, o ne automatiškai sugeneruotais sprendimais.

    Toks paaiškinimas svarbus ir dėl reputacinių rizikų: žaidimų industrijoje vis garsiau diskutuojama apie autorines teises, aktorių balsų ir atvaizdų apsaugą bei kūrėjų darbo rinkos pokyčius. Dalis bendruomenės DI vertina kaip naudingą priemonę prototipams, bet kritiškai žiūri į jo naudojimą galutiniam menui ar tekstams be aiškaus žymėjimo.

    Viešose diskusijose skiriasi ir pačių industrijos atstovų požiūriai. „Epic Games“ vadovas Timas Sweeney yra teigęs, kad DI žymėjimas ilgainiui gali prarasti prasmę, nes tokie įrankiai taps kasdienybe, o riba tarp tradicinių ir naujų technologijų išsitrins.

    Kitą poziciją dažniau gina kūrybinės grandies atstovai, pabrėžiantys žmogaus indėlį ir meninę atsakomybę. Plačiau aptariama mintis, kad vien mašinų sugeneruoti projektai dažnai stokoja autentiškumo, tačiau DI gali padėti techniniuose etapuose, jei galutinį rezultatą formuoja kūrėjai.

    „Tomb Raider: Legacy of Atlantis“ žada sugrąžinti žaidėjus į Laros Kroft nuotykių formulę su egzotiškomis lokacijomis, erdviniais galvosūkiais ir kovomis su skirtingais priešais. Taip pat turėtų pasirodyti gerbėjams pažįstami personažai, tarp jų Jacqueline Natla ir Larson.

    Pradiniai planai numatė žaidimo pasirodymą šiemet, tačiau išleidimas nukeltas. Šiuo metu nurodoma, kad premjera įvyks vasario 12 dieną, o žaidimas pasirodys „PlayStation 5“, „Xbox Series X/S“, „Nintendo Switch 2“ ir asmeniniuose kompiuteriuose.

    Pirmasis „Tomb Raider“ serijos žaidimas pasirodė 1996 metais, debiutuodamas „Sega Saturn“, o netrukus pasiekė ir pirmąją „PlayStation“ bei asmeninių kompiuterių rinką. Nuo tada serija ne kartą keitė kryptį, o dabartinis etapas dar kartą parodo, kaip technologinės priemonės persikelia į kūrybos procesus.

  • Kremliui artimas „Shaman“ klipe naudoja DI deepfake’us: dainuoja ir iš Rusijos pasitraukę vieši veidai

    Kremliui artimas „Shaman“ klipe naudoja DI deepfake’us: dainuoja ir iš Rusijos pasitraukę vieši veidai

    Rusijoje populiarus dainininkas Jaroslavas Dronovas, žinomas sceniniu vardu „Shaman“, pristatė naują vaizdo klipą dainai „Motina Rusija“, kuriame plačiai panaudoti dirbtinis intelektas sukurti deepfake vaizdai. Klipe „atgaivinami“ ir dainuoti priverčiami žinomi Rusijos viešieji asmenys, po plataus masto karo Ukrainoje išvykę iš šalies.

    Šis sprendimas iš karto sukėlė diskusijas apie etiką, autorių teises ir atvaizdo naudojimą be sutikimo, ypač kai kalbama apie politiškai jautrią temą. Pats atlikėjas viešai siejamas su Kremliaus organizuojamais renginiais ir yra atvirai reiškęs paramą Rusijos karui prieš Ukrainą.

    Kaip veikia klipo idėja

    Klipe rodomi fotografijų portretai tų, kurie po invazijos paliko Rusiją arba sulaukė spaudimo dėl kritikos valdžiai. Vėliau šie atvaizdai, pasitelkus DI, paverčiami dainuojančiais personažais, kurie sudaro choro scenas ir vizualiai įtraukiami į klipo siužetą.

    Tarp paminimų ar atpažįstamų figūrų – komikas Maksimas Galkinas, reperiai Noize MC ir Morgenshtern, žurnalistas ir tinklaraštininkas Jurijus Dudis, verslininkai Olegas Tinkovas ir Michailas Chodorkovskis bei politologė Jekaterina Šulman. Klipe pateikiamas prierašas, kad naudotas DI generuotas turinys.

    Reakcijos ir politinis kontekstas

    Viešojoje erdvėje reakcijos išsiskyrė: dalis žmonių piktinosi jų atvaizdo panaudojimu, kiti tai vertino kaip papildomą dėmesį ar net netikėtą reklamos formą. Diskusijas pakurstė ir tai, kad klipas remiasi Rusijoje vartojamu „užsienio agento“ naratyvu, kuriuo dažnai žymimi valdžios kritikai.

    Vienu iš aptarinėtų momentų tapo ir tai, ko klipe nėra. Dainininkė Monetочка (Jelizaveta Gyrdymova), gyvenanti Lietuvoje, viešai sureagavo, kad nebuvo įtraukta, nors Rusijos institucijos ją taip pat yra priskyrusios „užsienio agentams“, o 2024 metais pranešta apie pradėtą baudžiamąją bylą dėl, kaip teigiama, pareigų nevykdymo.

    Teisiniai klausimai: ar įmanomi ieškiniai?

    Šis atvejis išryškina platesnę problemą, su kuria susiduria kultūros ir pramogų industrija: DI leidžia greitai ir įtikinamai atkurti žmogaus veidą, mimiką ir net sukurti įspūdį, kad jis pasako ar daro tai, ko niekada nedarė. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kur baigiasi kūryba ir prasideda asmens teisių pažeidimas.

    Teisininkai viešose diskusijose paprastai pabrėžia, kad ginčai dėl atvaizdo naudojimo be sutikimo teoriškai įmanomi ir Rusijoje, tačiau reali sėkmė dažnai priklauso nuo politinio ir institucinės aplinkos konteksto. Papildomą skeptiškumą kelia tai, kad „Shaman“ laikomas valdžiai palankiu atlikėju, o tai gali paveikti ir bet kokių teisinių ginčų eigą.

    Kol kas viešai nepranešta apie oficialiai pateiktą ieškinį dėl šio klipo. Tuo pat metu ši istorija įsilieja į platesnes tarptautines pastangas ieškoti aiškesnių taisyklių, kaip mene ir žiniasklaidoje turėtų būti naudojami DI generuoti vaizdai ir deepfake technologijos.

    „Kol jie už pinigus pasisako prieš Rusiją, mano klipe jie Rusijai dainuoja nemokamai“, – sakė „Shaman“ įraše socialiniame tinkle VK.