CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • 15-metis sukūrė roboto vėžlį BURT: DI padeda aptikti povandenines grėsmes iki 96 proc. tikslumu

    Kanadoje 15-metis Evanas Budzas pristatė biologiškai įkvėptą povandeninį robotą-vėžlį BURT, skirtą jautrių vandens ekosistemų stebėsenai. Idėja gimė stebint vėžlius, kurie vandenyje juda tyliai ir taupiai, todėl jaunuolis siekė panašų principą pritaikyti technologijai.

    Skirtingai nei dauguma įprastų povandeninių dronų, kurie dažnai naudoja triukšmingus sraigtus, BURT kuriamas taip, kad vandenyje judėtų minkštais pelekais. Tokia konstrukcija turėtų sumažinti trikdymą vietos gyvūnijai ir leisti dirbti ten, kur koralų rifai ar augmenija yra ypač pažeidžiami.

    BURT remiasi kameromis, jutikliais ir duomenų apdorojimu, o grėsmių atpažinimui pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Viešai skelbta, kad sistema gali identifikuoti tokius požymius kaip koralų blukimas, plastiko atliekos ar invazinės rūšys, o aptikimo tikslumas nurodomas iki 96 proc.

    Tokios užduotys paprastai reikalauja daug žmogaus darbo: surinktos povandeninės vaizdo medžiagos peržiūros, rūšių identifikavimo ir pokyčių fiksavimo laike. DI čia gali tapti praktiniu įrankiu, nes automatizuoja pasikartojančią analizę ir greičiau atkreipia dėmesį į galimus problemų židinius.

    Jūrų ir gėlavandenių ekosistemų monitoringas tampa vis aktualesnis dėl klimato kaitos, taršos ir biologinės įvairovės nykimo. Koralų rifų būklė dažnai vertinama pagal vizualius požymius, todėl patikimas ir mažai trikdantis stebėjimo būdas gali padėti laiku pastebėti pokyčius.

    Be to, biomimetika, kai technologijos kuriamos remiantis gamtos sprendimais, pastaraisiais metais vis plačiau taikoma robotikoje. Tylesnis judėjimas ir mažesnė mechaninė intervencija svarbūs ne tik gyvūnų gerovei, bet ir duomenų kokybei, nes mažiau išbaidyta fauna reiškia natūralesnį vaizdą kameroms.

    Jei tokio tipo robotas galėtų veikti ilgiau autonomiškai, mokslininkai realiu laiku gautų daugiau duomenų apie taršos židinius ar staigius ekosistemų pokyčius. Praktikoje tai reikštų greitesnį reagavimą, pavyzdžiui, aptikus plastiko sankaupas, invazinių rūšių plitimą ar staigų rifų būklės blogėjimą.

    Nors viešai pateikiama informacija labiau primena prototipo pristatymą, pats krypties pasirinkimas atitinka bendrą tendenciją: mažesni, pigiau surenkami ir DI įgalinti jutiklių tinklai pamažu papildo tradicines ekspedicijas ir mokslinius tyrimus. Tokie projektai taip pat rodo, kad prasmingos inovacijos gali gimti ne tik laboratorijose, bet ir iš asmeninės smalsumo bei praktiško poreikio spręsti realias problemas.

    „Skirtingai nei tradiciniai povandeniniai dronai su triukšmingais sraigtais, šis robotas imituoja gamtą ir juda tyliau, todėl gali dirbti jautriose vietose jų netrikdydamas“, – sakė projekto pristatyme cituojami šaltiniai.

  • DI padėjo atkurti prieigą prie 5 bitkoinų: kaip vyras po 8 savaičių rado pamirštą slaptažodį

    Socialiniame tinkle X vartotojas CPRKRN papasakojo istoriją, kaip, pasitelkęs dirbtinį intelektą „Claude“, atgavo prieigą prie seniai nejudinto bitkoinų piniginės. Joje buvo 5 bitkoinai, kurių vertė tuo metu siekė apie 352 000 eurų.

    Vyras teigė šiuos bitkoinus įsigijęs dar 2013 metais, kai studijavo universitete, o vėliau pametė ar pamiršo slaptažodį. Kriptovaliutas jis laikė platformoje blockchain.info, kur buvo susikūręs sudėtingus prisijungimo duomenis, tačiau vieną slaptažodį pakeitus nauju jo nebeprisiminė.

    Pasak jo, daugelį metų bandymai atkurti prieigą buvo nesėkmingi, o įprasti slaptažodžių atstatymo keliai nepadėjo. Pastarosiomis savaitėmis jis ėmė naudoti įvairius įrankius, įskaitant programavimo sprendimus ir automatizuotą kombinacijų tikrinimą, tačiau net ir tai nepriartino prie rezultato.

    Lūžis įvyko tuomet, kai jis „Claude“ pateikė savo senus universiteto užrašus, failus iš seno nešiojamojo kompiuterio ir kitą archyvinę medžiagą. Vyras tvirtina, kad DI padėjo aptikti su pinigine susijusią atsarginę kopiją ir seną slaptažodį, kurie sutapo ir leido atkurti prieigą.

    Jis nurodė, kad kartu su „Claude“ dirbo apie aštuonias savaites ir peržiūrėjo daugiau nei 1 gigabaitą duomenų iš kelių įrenginių bei paskyrų. Tarp jų buvo du „Mac“ kompiuteriai, du išoriniai diskai, „Apple Notes“ eksportas, „iCloud Mail“ ir „Gmail“ pašto dėžutės bei žinutės X platformoje.

    Anot pasakojimo, ypač svarbus buvo senas kompiuteris, kuriame DI aptiko kritinį atsarginės kopijos failą, datuotą 2019 metų gruodį. Toliau, kaip teigiama, sistemai pavyko iššifruoti failą, panaudojant slaptažodį, ištrauktą iš senų užrašų.

    Tiesioginių visos atkūrimo procedūros įrodymų autorius nepateikė, tačiau pasidalijo nuoroda į „Blockchain.com“ įrašus, kur matomas maždaug 5 bitkoinų judėjimas iš piniginės, kuri, pasak jo, buvo neaktyvi nuo 2015 metų pradžios. Tai netiesiogiai sustiprino teiginį, kad lėšos iš tiesų ilgai nebuvo judinamos.

    Istorijoje minimi ir kiti bandymai, kurie nepasiteisino: atvirojo kodo sprendimas BTCRecover bei „Python“ scenarijai, skirti automatizuotai tikrinti didžiulį slaptažodžių kombinacijų skaičių. Vėliau, anot jo, buvo pasitelktas ir „Hashcat“, testuojant dar didesnį galimų variantų kiekį.

    Galiausiai vyras teigė, kad mokamai „Claude“ versijai išleido apie 13 eurų. Šis epizodas dar kartą parodo, kaip DI gali būti naudingas ne „laužiant“ sistemas, o tvarkant ir analizuojant asmeninius archyvus, kai žmogus pats turi teisę į duomenis, bet praranda prieigą dėl pamirštų prisijungimų.

    Kartu ši istorija primena ir bazines kriptovaliutų saugumo taisykles: atsarginės kopijos, aiškiai dokumentuotos atkūrimo frazės ir saugus jų laikymas dažnai yra vienintelis realus kelias susigrąžinti turtą. Skirtingai nei bankuose, kriptovaliutų piniginėse pamirštas slaptažodis ar prarasta atkūrimo frazė dažnai reiškia, kad lėšos gali likti neprieinamos visam laikui.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad naudotojai turėtų atskirti du dalykus: teisėtą savo duomenų atkūrimą ir neleistinus bandymus gauti prieigą prie svetimų paskyrų. DI įrankiai gali pagreitinti dokumentų paiešką, failų klasifikavimą ir senų užuominų sujungimą į prasmingą grandinę, tačiau tai nepanaikina atsakomybės už duomenų saugą ir privatumo apsaugą.

  • Pigus iPad su A16 gali greitai pasenti: ekspertai pataria palaukti atnaujinto modelio rudenį

    Planuojantiems įsigyti pigiausią „Apple“ planšetę ekspertai pataria neskubėti: rinkoje esantis bazinis iPad su A16 lustu gali greičiau pasenti, nei tikisi pirkėjai. Pagrindinė priežastis – „Apple“ DI funkcijų plėtra ir gandai apie naują, gerokai patrauklesnį biudžetinį modelį.

    Dabartinis bazinis iPad, pristatytas 2025 metais, turi A16 procesorių, tačiau jis nepalaiko „Apple Intelligence“ funkcijų. Tai reiškia, kad dalis naujos kartos įrankių, kurie „Apple“ ekosistemoje tampa vis svarbesni, šiame modelyje apskritai neveiks.

    Nors šiandien DI galimybių nebuvimas daugeliui gali atrodyti kaip neesminis trūkumas, situacija gali greitai keistis. „Apple“ nuosekliai didina DI integraciją sistemoje ir programėlėse, todėl ateityje vis daugiau funkcijų gali būti kuriamos pirmiausia naujesniems lustams.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad spartesnį senėjimą gali lemti ne tik procesorius, bet ir atminties ribos. Ankstesni nutekėjimai rodė, kad naujesnėje bazinio iPad kartoje „Apple“ galėtų didinti operatyviąją atmintį iki 8 GB, o tai svarbu sklandžiam naujų funkcijų veikimui.

    Pranešimuose apie būsimą atnaujinimą minimas A18 lustas, kuris jau būtų pritaikytas „Apple Intelligence“ funkcijoms. Jei tai pasitvirtins, naujasis modelis taptų logiškesniu pasirinkimu tiems, kurie planšetę perka ilgesniam laikui ir nori gauti pilną programinės įrangos naujovių spektrą.

    Taip pat tikėtina, kad „Apple“ tęstų strategiją ilgiau palaikyti įrenginius, kurie turi reikalingą techninį pagrindą naujoms sistemos galimybėms. Todėl pirkėjams, kuriems svarbus ilgaamžiškumas, atnaujinto biudžetinio iPad laukimas gali būti racionalus sprendimas.

    Remiantis viešai aptariamais pranešimais, atnaujintas biudžetinis iPad galėtų pasirodyti 2026 metų antroje pusėje, tikėtina rudenį. Toks laikas dera su „Apple“ įprastu sezoniškumu, kai po vasaros pristatymų suaktyvėja ir įrenginių atnaujinimai.

    Jei planšetė reikalinga čia ir dabar, dabartinis modelis vis dar tiks bazinėms užduotims, naršymui, vaizdo turiniui ir mokslams. Tačiau norintiems kuo mažiau kompromisų dėl DI funkcijų ir ateities atnaujinimų, ekspertų patarimas aiškus: palaukti gali apsimokėti.

  • DI užklausos ir duomenų centrai sausina Potomaką: vandens stygiaus signalas Vašingtonui

    Ši upė tiekia geriamąjį vandenį Baltiesiems rūmams, Kapitolijui ir Pentagonui, todėl jos būklė tampa ne tik ekologine, bet ir nacionalinio saugumo bei infrastruktūros patikimumo tema.

    Šiaurės Virdžinijoje, netoli Vašingtono, susitelkė vienas didžiausių pasaulyje duomenų centrų klasterių, aptarnaujančių debesijos paslaugas ir DI skaičiavimus. Regionas dėl koncentracijos neretai vadinamas duomenų centrų alėja.

    Šie objektai naudoja vandenį serverių aušinimui, o didėjant DI užklausų apimtims auga ir infrastruktūros apkrova. Skaičiavimai rodo, kad vienas vidutinio dydžio duomenų centras per metus gali sunaudoti apie 380 mln. litrų vandens.

    Viešai skelbta, kad 2023 metais vien Šiaurės Virdžinijos duomenų centrai iš Potomako baseino paėmė beveik 7,6 mlrd. litrų vandens, tai yra apie 63 proc. daugiau nei prieš ketverius metus. Vasaros pikais jų dalis bendrame vandens paėmime gali siekti iki 12 proc.

    Prognozuojama, kad jei plėtra išliks tokia pati, iki 2035 metų duomenų centrų poreikiai gali sudaryti apie ketvirtadalį viso metropolinio regiono vandens suvartojimo. Tuo pat metu didelė Virdžinijos dalis patiria sausrą, o hidrologinės sąlygos tampa vis labiau nepastovios.

    Vandens trūkumas nėra vienintelė rizika. Duomenų centrai dažnai turi atsarginius dyzelinius generatorius, kurie įsijungia testams arba sutrikus elektros tiekimui, o tai reiškia papildomas azoto oksidų, kietųjų dalelių ir smalkių emisijas.

    2026 metų Virdžinijos Sandraugos universiteto analizėje nurodyta, kad vienas objektas Loudoun apygardoje gali sukelti reikšmingą žalą visuomenės sveikatai per ilgą laikotarpį, o neproporcinga taršos našta gali tekti mažiau apsaugotoms bendruomenėms.

    Gyventojų nepasitenkinimą didina ir nuolatinis žemo dažnio ūžesys. Triukšmo lygis šalia duomenų centrų dažnai fiksuojamas 40–59 decibelų ribose, tačiau ilgalaikis fonas, ypač naktimis, gali būti siejamas su miego kokybės prastėjimu ir didesne širdies bei kraujagyslių rizika.

    Aplinkosauginės organizacijos Potomako būklę vertina kaip aiškų signalą, kad infrastruktūros plėtra turi būti derinama su realiais vandens ištekliais. Potomakas 2026 metais įvardytas kaip labiausiai nykstanti JAV upė, o pagrindiniu veiksniu nurodoma vandeniui imli duomenų centrų plėtra.

    Ekspertai ragina pereiti nuo pavienių sprendimų prie sisteminio planavimo: griežtesnių leidimų dideliems objektams, skaidresnės vandens apskaitos ir paskatų diegti uždaro ciklo aušinimą. Praktikoje tai reikštų mažesnį gėlo vandens paėmimą ir didesnį pakartotinį vandens naudojimą.

    Augant DI paslaugoms, diskusija dėl to, kiek iš tikrųjų kainuoja skaitmeninė ekonomika, vis dažniau persikelia iš technologijų puslapių į vandentvarkos ir visuomenės sveikatos darbotvarkę. Potomako pavyzdys rodo, kad serverių galia turi labai apčiuopiamą kainą gamtai ir miestams.

  • Kas rašė Bibliją: DI išskyrė tris tekstų stilius ir atskleidė netikėtus ryšius tarp knygų

    Tarptautinė mokslininkų grupė, pasitelkusi dirbtinį intelektą, nustatė tris skirtingus rašymo stilius kai kuriuose Hebrajų Biblijos tekstuose. Tyrėjai teigia, kad toks metodas leidžia tiksliau įvertinti, kaip formavosi tekstai, kuriuos šimtmečius redagavo ir perrašinėjo įvairūs raštininkai.

    Tyrimas, prie kurio dirbta daugiau nei dešimtmetį ir kuris paskelbtas 2025 metais, jungė DI, statistinį modeliavimą ir lingvistinę analizę. Projektui vadovavo matematike Šira Faigenbaum-Golovin, bendradarbiaudama su istorikais, archeologais ir kalbininkais.

    Bibliniai tekstai yra sudėtinga medžiaga autorystės analizei, nes daugelis jų patyrė kelis redakcinius sluoksnius, o dalis ankstyvųjų liudijimų išliko fragmentiškai. Dėl to tradiciniai stiliaus lyginimo būdai ne visuomet patikimai atskiria, kas priklauso pradiniam autoriui, o kas yra vėlesnių redaktorių įterpimai.

    Tyrėjų naudotas DI buvo pritaikytas atpažinti kalbinius dėsningumus net trumpuose ar pažeistuose tekstų segmentuose. Tai svarbu, nes senųjų rankraščių tyrimuose dažnai tenka dirbti su nepilnais sakiniais, skirtingomis kopijavimo tradicijomis ir laiko bėgyje kintančiu žodynu.

    Analizė parodė, kad nagrinėjamuose tekstuose galima išskirti tris skirtingus rašymo stilius. Pasak tyrėjų, Vienas ryškiausių rezultatų yra tai, kad Pakartoto Įstatymo knyga ir dalis istorinių knygų turi daugiau tarpusavio kalbinių panašumų, nei panašumų su vadinamaisiais kunigiškaisiais tekstais.

    Tyrime pabrėžiama, kad modelis apėmė skirtingas teksto dalis, įskaitant Kunigų knygą, Pakartoto Įstatymo knygą ir istorinius pasakojimus, tokius kaip Jozuė, Teisėjai, Samuelio ir Karalių knygos. Mokslininkų teigimu, tai leidžia ne tik palyginti stilius, bet ir kelti tikslesnes hipotezes apie redagavimo kryptis.

    Tyrėjai nurodo, kad 84 proc. atvejų DI išvados sutapo su biblistų vertinimais. Tai nereiškia, kad klausimas dėl autorystės išspręstas galutinai, tačiau rodo, kad skaitmeniniai metodai gali tapti rimta atrama humanitariniams tyrimams, ypač kai šaltiniai yra daugiasluoksniai.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad DI čia veikia kaip analizės įrankis, o ne galutinis arbitras. Interpretacija, istorinis kontekstas, tekstologija ir rankraščių tradicijų žinojimas išlieka būtini, kad skaitmeniniai signalai būtų suprasti teisingai.

    Komanda teigia, kad toks metodų derinys gali būti naudingas ir kitose srityse, kur svarbu nustatyti teksto kilmę ar autentiškumą. Tarp galimų krypčių minimos kriminalistika, archeologija ir istorinių dokumentų tikrinimas.

    Taip pat akcentuojama, kad panašūs įrankiai galėtų būti taikomi ir kitų senųjų tekstų analizei, įskaitant Negyvosios jūros ritinius. Praktinė nauda būtų ne tik autorystės hipotezės, bet ir tikslesnis skirtingų redakcijų bei perrašymo etapų atskyrimas.

  • 128 ar 256 GB: kiek atminties iš tiesų reikia 2026 metų telefonui, kad netektų nuolat trinti failų

    Dar visai neseniai 128 GB vidinės atminties daugeliui atrodė saugus pasirinkimas, tačiau 2026 metais ši riba vis dažniau pasiekiama greičiau, nei tikimasi. Programos „sunkėja“, o nuotraukos ir vaizdo įrašai dėl geresnių kamerų ir aukštesnės raiškos užima vis daugiau vietos.

    Prie to prisideda ir DI funkcijos, kurios dalį duomenų apdoroja telefone bei gali naudoti papildomą vietą talpykloms, modelių failams ar „offline“ paketams. Dėl šių priežasčių klausimas, ar rinktis 128, ar 256 GB, tapo ne tik apie patogumą, bet ir apie telefono ilgaamžiškumą.

    128 GB variantas dažniausiai tinka tiems, kurie daugiausia naudoja naršyklę, susirašinėjimo programėles, socialinius tinklus ir muzikos bei vaizdo transliacijas. Jei nuotraukas ir dokumentus saugote debesyje, o telefone laikote nedaug failų, toks pasirinkimas vis dar gali būti racionalus.

    Vis dėlto svarbu įvertinti, kad dalį atminties visada „suvalgo“ operacinė sistema, jos atnaujinimai ir gamintojo programos. Praktikoje vartotojui dažnai lieka apie 100 GB ar mažiau laisvos vietos, todėl užtenka kelių didesnių žaidimų ar kelių 4K vaizdo įrašų serijų, kad atsirastų perspėjimai apie trūkstamą atmintį.

    Jei dažnai filmuojate 4K raiška, daug fotografuojate, atsisiunčiate turinį „offline“ režimui ar naudojate didelės apimties žaidimus, 256 GB paprastai suteikia gerokai daugiau ramybės. Tai ypač aktualu, jei telefoną planuojate naudoti 3–5 metus, nes per tą laiką programų ir turinio apimtys paprastai tik auga.

    256 GB taip pat padeda išvengti nuolatinio „valymo“ prieš atnaujinimus ar naujų programų diegimą. Kai atmintis nuolat arti ribos, telefonas ne tik prašo trinti failus, bet ir gali lėčiau veikti dėl perpildytų talpyklų bei ribotų resursų.

    Rinkoje daugėjant įrenginiuose veikiančių DI sprendimų, dalis funkcijų vis dažniau perkeliama į patį telefoną, o ne vien į debesį. Tai reiškia, kad telefone gali atsirasti papildomų komponentų ir duomenų, kuriems reikia vietos, o jų apimtis priklauso nuo gamintojo pasirinktos architektūros ir atnaujinimų politikos.

    Analitikų vertinimu, vietoje veikiančių DI modelių ir susijusių paketų apimtis kai kuriais atvejais gali siekti kelias dešimtis gigabaitų. Dėl to 128 GB modeliai labiau rizikuoja greičiau „užsipildyti“ vien nuo sisteminių funkcijų plėtros, net jei vartotojas pats failų kaupia nedaug.

    Sprendžiant, kokios talpos reikia, verta pasižiūrėti, kiek vietos dabar užima jūsų nuotraukos, vaizdo įrašai, pokalbių programėlių failai ir žaidimai, o tada pridėti rezervą ateičiai. Jei jau šiandien nuolat balansuoja tarp įspėjimų apie trūkstamą vietą, 256 GB dažniausiai bus praktiškesnis pasirinkimas.

    Bendra taisyklė paprasta: 128 GB tinka taupiam naudojimui su debesimi, o 256 GB daugeliui tampa patogia „aukso vidurio“ riba 2026 metais. Ypač tada, kai norisi telefono, kuriam neprireiks kompromisų po metų ar dviejų.

  • Ekranams skirti humanoidai? Buvęs NASA ekspertas įvardijo, kodėl JAV robotikoje atsilieka nuo Kinijos

    Jungtinės Valstijos rizikuoja pralaimėti Kinijai humanoidinių robotų lenktynes, jei ir toliau pirmenybę teiks įspūdingiems triukams, o ne universaliam pritaikomumui. Taip viešai argumentavo Robertas Ambrose’as, anksčiau vadovavęs NASA programinės įrangos, robotikos ir modeliavimo krypčiai.

    Jo vertinimu, dalis amerikiečių kuriamų humanoidų atrodo įspūdingai vaizdo įrašuose, bet gamyboje ir logistikoje jie dažnai nėra pasirengę dirbti patikimai, saugiai ir pakankamai pigiai. Tuo metu Kinijos įmonės, anot eksperto, akcentuoja masinį diegimą ir greitą iteraciją realiose aplinkose.

    Ambrose’as pabrėžia, kad pagrindinis robotų kriterijus turėtų būti gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų užduočių, darbo vietų ir netikėtų situacijų. Jei robotas puikiai atlieka vieną judesį ar vieną operaciją, tai dar nereiškia, kad jis tinkamas gamyklos pamainai, kurioje nuolat keičiasi objektai, jų padėtis ir darbo tempas.

    Šią problemą iliustruoja ir akademiniai tyrimai: sistemos, kurios simuliacijose demonstruoja labai aukštą našumą, realiame pasaulyje neretai susiduria su „paskutinio metro“ sunkumais. Skirtumą lemia triukšmas jutikliuose, apšvietimas, netiksliai sugriebti objektai, žmonių judėjimas ir kiti veiksniai, kurių virtuali aplinka iki galo neatkuria.

    „Jei kuriame robotus tam, kad jie gražiai atrodytų scenoje, o ne tam, kad išbūtų visą pamainą gamyboje, pralaimėsime tiems, kurie robotus diegia ten, kur jie uždirba vertę“, – sakė Robertas Ambrose’as.

    Ekspertas kaip pavyzdį mini „Boston Dynamics“ robotus, kurie gali atlikti sudėtingus judesius ir kelti didelius svorius. Vis dėlto, jo teigimu, tokie pasiekimai nebūtinai reiškia pasirengimą plačiam pramoniniam pritaikymui, nes svarbiausi tampa patikimumas, aptarnavimo kaštai, saugos standartai ir paprastas integravimas į procesus.

    Kita dažna kliūtis yra per siauras specializavimas. Aptariant „Figure AI“ bandymus pramonėje, Ambrose’as atkreipė dėmesį, kad net ir ilgą laiką realioje aplinkoje dirbantis humanoidas gali būti pritaikytas tik vienai aiškiai apibrėžtai užduočiai, pavyzdžiui, detalių pernešimui į konkrečią darbo vietą.

    Tokiu atveju kyla klausimas, ar humanoidas ekonomiškai pranoksta paprastesnius sprendimus: konvejerius, autonominius vežimėlius ar robotines rankas. Pramonė dažnai renkasi ne „įspūdingiausią“, o tą technologiją, kuri užtikrina aiškią grąžą, mažiau prastovų ir lengvesnę priežiūrą.

    Ambrose’o vertinimu, humanoidiniai robotai greičiausiai netaps universaliais žmogaus pakaitalais, tačiau gali užimti vadinamąją tarpinę nišą. Tai darbai, kurie yra per dinamiški tradicinei automatizacijai, bet kartu per monotoniški ar per pavojingi žmonėms.

    Praktikoje tai gali reikšti medžiagų pernešimą gamyklose, sandėlių papildymą, paprastus aptarnavimo veiksmus, įrangos stebėseną, darbą užterštose ar rizikingose zonose. Vis dėlto proveržis, anot eksperto, priklausys ne nuo to, kaip robotas juda, o nuo to, kaip gerai jis susitvarko su netvarka, neapibrėžtumu ir ilgalaikiu darbu be sutrikimų.

    Šiame kontekste svarbų vaidmenį atlieka ir DI pažanga: geresnis suvokimas, planavimas, klaidų atpažinimas bei mokymasis iš realių situacijų. Tačiau pramonė tikisi ne pažadų, o patikrintų rodiklių, todėl artimiausiu metu lemiamu faktoriumi išliks diegimų mastas ir patirtis realiose darbo vietose.

  • Degalai Lenkijoje pinga: ministras sumažino maksimalias kainas, stotims gresia baudos

    Lenkijoje ketvirtadieniui sumažintos maksimalios degalų kainos: nustatyta, kiek daugiausia degalinės gali imti už populiariausią benziną ir dyzeliną. Sprendimą paskelbė Energetikos ministerija, o nauji limitai yra mažesni nei galioję trečiadienį.

    Pagal paskelbtus dydžius, benzino 95 litro kaina negali viršyti maždaug 1,35 euro, benzino 98 – apie 1,47 euro, o dyzelino – apie 1,41 euro. Tai yra mažesnės „lubos“ nei dieną prieš tai, kai maksimalios kainos atitinkamai siekė apie 1,37 euro, 1,49 euro ir 1,44 euro už litrą.

    Kaip nustatomas kainų limitas?

    Maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir pridedamais mokesčiais. Taip pat įtraukiama fiksuota prekybinė marža, siekianti apie 0,06 euro už litrą, bei pridėtinės vertės mokestis.

    Ministerija tokius pranešimus skelbia darbo dienomis, o paskelbta kaina įprastai įsigalioja kitą dieną. Jei limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis taikomas iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kas tikrina degalines ir kokios baudos?

    Prekyba viršijant nustatytą maksimalų tarifą laikoma pažeidimu, už kurį numatyta bauda iki maždaug 220 000 eurų. Kontrolę vykdo Lenkijos mokesčių administratorius, tikrinantis, ar degalinės laikosi nustatytų kainų „lubų“.

    Lenkijoje taip pat taikomos laikinos mokestinės priemonės, susijusios su degalų apmokestinimu: sumažintas pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Tokios priemonės, priklausomai nuo sprendimų, daro tiesioginę įtaką galutinei kainai degalinėse ir leidžia valdžiai lanksčiau reguliuoti vartotojams jautrią rinką.

  • CPK žengė dar vieną žingsnį oro uosto link: parinkta įmonė archeologiniams kasinėjimams

    Lenkijos Centrinio transporto mazgo projektą įgyvendinanti bendrovė CPK pranešė pasirinkusi rangovą archeologiniams kasinėjimams, kurie bus vykdomi prieš pradedant kelių infrastruktūros darbus aplink planuojamą oro uostą. Pasak bendrovės, tyrimai yra būtini, kad statybos vyktų nepažeidžiant kultūros paveldo reikalavimų.

    Archeologinius darbus vykdys konsorciumas, kurio lyderė yra Pracownia Archeologiczno-Konserwatorska Archeoplan, kartu dirbs ir Archeologiczny Serwis Konsultacyjno-Badawczy. Šie tyrimai apima teritorijas, kuriose prieš žemės darbus privaloma patikrinti, ar nėra archeologinių radinių.

    Mazovijos vaivadijos paminklų apsaugos konservatorius yra nurodęs 18 archeologinių vietų, kuriose turi būti atlikti išsamūs tyrimai. Bendra tyrimų teritorija siekia apie 1 540 arų, todėl darbai planuojami etapais, derinant lauko tyrimus ir vėlesnį rezultatų apdorojimą.

    CPK skelbia, kad lauko darbai turėtų trukti apie vienerius metus, o dar maždaug 12 mėnesių bus skirta tyrimų rezultatams apibendrinti, dokumentuoti ir parengti galutines išvadas. Sutarties trukmė numatoma 24 mėnesiams nuo jos pasirašymo.

    Bendrovė nurodė, kad rangovas buvo atrinktas pagal kainą, kuri šiuo pirkimu tapo vieninteliu vertinimo kriterijumi. Toks pasirinkimo modelis viešuosiuose pirkimuose taikomas, kai techniniai reikalavimai ir darbų apimtis yra aiškiai apibrėžti iš anksto.

    Projektas yra platesnės Port Polska programos dalis, kuria siekiama sukurti centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės bei sujungti jį su naujomis kelių ir geležinkelių jungtimis. Pagal viešai skelbtą grafiką, statybos teritorijose numatomos nuo 2026 metų, o oro uosto veiklos pradžia planuojama 2032 metais.

    CPK anksčiau taip pat informavo apie pasirengimą archeologiniams darbams planuojamai didelio greičio geležinkelio atkarpai tarp Varšuvos ir Lodzės. Tokie tyrimai yra įprasta didelių infrastruktūros projektų dalis, nes leidžia sumažinti riziką, kad statybų metu aptikti radiniai sustabdys darbus arba privers skubiai keisti projektinius sprendimus.

  • TF Silesia keičia vadovą: laikinai paskirtas buvęs ARP prezidentas, fone – JSW paskolos klausimas

    Lenkijos valstybinio kapitalo investicijų bendrovė TF Silesia pranešė pakeitusi valdybos vadovą. Per stebėtojų tarybos posėdį iš pareigų atšauktas Jakubas Chełstowskis, o laikinai eiti prezidento pareigas paskirtas Bartłomiejus Babuśka.

    Babuśka iki šiol dirbo stebėtojų taryboje, o pastaruoju metu buvo siejamas ir su valstybės institucijomis. Jis anksčiau vadovavo Lenkijos Pramonės plėtros agentūrai ARP, iš kurios vadovo pareigų pasitraukė gegužės viduryje, nurodydamas naujus profesinius iššūkius.

    Keitimai stebėtojų taryboje

    TF Silesia nurodo, kad prieš vadovybės pasikeitimą vyko ir pokyčiai stebėtojų taryboje. Neeilinis akcininkų susirinkimas nusprendė atšaukti kelis narius ir paskirti naują sudėtį, tarp jos – ir Babuśką.

    Tokie pokyčiai paprastai signalizuoja apie akcininkų norą peržiūrėti įmonės valdymą ir sprendimų priėmimo kryptį. TF Silesia veikia kaip finansinis investuotojas, todėl jos pozicija svarbi ir platesniame valstybės kapitalo įmonių tinkle.

    Kas siejama su atšaukimu?

    Lenkijos žiniasklaidoje vadovų kaita TF Silesia siejama su didelės apimties finansavimo klausimu Jastrzębskiej Spółki Węglowej. Prieš kelerius metus TF Silesia kartu su kitais bankais ir valstybinėmis įmonėmis JSW suteikė beveik 350 000 000 eurų paskolą.

    Skelbiama, kad JSW turi sunkumų aptarnaujant įsipareigojimus ir svarstė galimybę parduoti dvi dukterines bendroves, o tai reikštų ir paskolos užtikrinimo pakeitimus. Būtent dėl tokių pakeitimų, kaip teigiama, Chełstowskis galėjo nesutikti, motyvuodamas, kad galimos JSW nemokumo rizikos atveju lėšų susigrąžinimas taptų itin komplikuotas.

    Pranešimuose taip pat minima, kad dar kovo pradžioje valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas priėmė sprendimą Chełstowskį nušalinti. Dabar TF Silesia sprendimas atšaukti jį iš pareigų užbaigia šį etapą, o laikinas vadovas turės užtikrinti įmonės sprendimų tęstinumą.