CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „OpenAI“ DI išsprendė 80 metų mįslę matematikoje: mokslininkai kalba apie lūžį

    „OpenAI“ DI išsprendė 80 metų mįslę matematikoje: mokslininkai kalba apie lūžį

    „OpenAI“ pranešė, kad jų vidinis dirbtinis intelektas savarankiškai rado sprendimą vadinamajam vienetinių atstumų plokštumoje uždaviniui, kurį 1946 metais suformulavo matematikas Paulas Erdősas. Šis klausimas dešimtmečius laikytas vienu iš užsispyrusių kombinatorinės geometrijos iššūkių, o naujas rezultatas sukėlė diskusijas apie DI vaidmenį moksle.

    Uždavinys formuluojamas paprastai: turint n taškų plokštumoje, kiek daugiausia galima gauti taškų porų, kurių atstumas lygiai vienas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip elementari geometrija, tačiau realiai problema remiasi giliomis grafų teorijos, kombinatorikos ir geometrijos sąsajomis.

    Iki šiol tyrėjai rėmėsi ilgai vyravusiomis konstrukcijomis ir ribomis, kurios leido suprasti, kaip auga vienetinių atstumų skaičius didėjant taškų skaičiui. „OpenAI“ teigia, kad jų DI pasiūlė naują konstrukcijos principą, kuris paneigia anksčiau plačiai taikytą intuiciją apie optimalias taškų išdėstymo struktūras.

    „Tai pirmas atvejis, kai reikšmingas, plačiai žinomas atviras matematikos klausimas buvo išspręstas autonomiškai dirbtinio intelekto“, – sakė „OpenAI“ atstovai.

    Teigiama, kad pateiktas įrodymas buvo peržiūrėtas ir patikrintas nepriklausomų matematikų, kurie taip pat parengė paaiškinimą, kaip sukonstruotas argumentas. Tokia patikra yra kritiškai svarbi, nes matematikoje proveržis laikomas realiu tik tada, kai įrodymą galima nuosekliai atkurti ir patikrinti nepriklausomai nuo autoriaus ar naudojamos sistemos.

    Ekspertai pabrėžia, kad šio tipo proveržiai gali turėti platesnių pasekmių nei vienas uždavinys. Jei DI geba išlaikyti ilgas loginių žingsnių grandines, tiksliai apibrėžti sąvokas ir sujungti idėjas iš skirtingų sričių, tai atveria kelią spartesniam darbui ne tik matematikoje, bet ir teorinėje fizikoje, medžiagų moksle ar biomedicinoje, kur dažnai reikalingi sudėtingi formalūs argumentai.

    Kartu tyrėjai atkreipia dėmesį į ribas: net ir labai pažangūs modeliai gali klysti, o klaidos formaliuose įrodymuose kartais būna sunkiai pastebimos. Dėl to DI rezultatai, ypač susiję su naujais teiginiais, turi būti tikrinami žmonių ir, jei įmanoma, formalizuojami įrodymų tikrinimo sistemose, kad sprendimas taptų patikimas ir ilgalaikis.

    Pastaraisiais metais akademinėje bendruomenėje ryškėja tendencija DI naudoti kaip pagalbininką hipotezėms generuoti, tarpiniams žingsniams tikrinti ir dideliems literatūros kiekiams apibendrinti. „OpenAI“ istorija rodo dar vieną kryptį: DI gali tapti ne vien įrankiu, bet ir partneriu, kuris pasiūlo netikėtą idėją, o žmogus užtikrina jos tikslumą, prasmę ir pritaikomumą.

  • „Google“ vėl keičia „Gemini“ limitus: kas laukia vartotojų ir kodėl vienas užklausimas „suvalgydavo“ kvotą

    „Google“ vėl keičia „Gemini“ limitus: kas laukia vartotojų ir kodėl vienas užklausimas „suvalgydavo“ kvotą

    „Google“ po I/O 2026 pakeitė „Gemini“ naudojimo ribojimų logiką: vietoj užklausų skaičiaus pradėjo taikyti skaičiavimo resursais grįstas kvotas. Vartotojams buvo įvestos 5 valandų ir savaitės kvotos, tačiau dalis jų skundėsi, kad jos baigiasi per greitai.

    Problema ypač ryškėjo naudojant sudėtingesnius modelius ir užduotis, pavyzdžiui, „Gemini 3.1 Pro“ su dideliais failais ar sudėtingais nurodymais. Kai kuriems pakakdavo kelių komandų, kad būtų išnaudota reikšminga kvotos dalis.

    Kaip keisis kvotos skaičiavimas?

    Reaguodama į kritiką, „Google“ pranešė, kad ribos, kiek kvotos gali „sudeginti“ viena užklausa. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai vienas sudėtingas veiksmas neproporcingai greitai išnaudoja visą 5 valandų ar savaitės limitą.

    Dar vienas svarbus pakeitimas susijęs su klaidomis: jei „Gemini“ pateiks klaidą ir užduoties neužbaigs, toks bandymas neturėtų būti įskaičiuojamas į kvotą. Kvota bus skaičiuojama tik už sėkmingai įvykdytus atsakymus.

    Daugiau skaidrumo ir įspėjimų

    „Google“ taip pat žada aiškesnį kvotų išskaidymą ir pranešimus, kad vartotojai matytų, kurie veiksmai naudoja daugiau resursų. Tai aktualu tokioms funkcijoms kaip „Deep Research“, kurios paprastai reikalauja daugiau skaičiavimo galios nei paprastas tekstinis klausimas.

    Be to, teigiama, kad „Gemini 3.1 Flash-Lite“ užklausos ateityje neturėtų būti skaičiuojamos į bendrą limitą. Tai reiškia, kad pasiekus kvotos ribą vis tiek turėtų likti galimybė tęsti darbą lengvesniu režimu.

    Patogesnis naudojimas ir pakeitimai prenumeratoriams

    Keičiasi ir kasdienis patogumas: pasirinkus konkretų „Gemini“ modelį, programa turėtų įsiminti jį kaip numatytąjį kitoms sesijoms. Tik pasiekus limitą sistema automatiškai perjungs į lengvesnį modelį, kad paslauga išliktų prieinama.

    „Google“ nurodo, kad nuo skaičiavimo resursais grįstų limitų įvedimo kvotos jau buvo didintos kelis kartus, o naujausias koregavimas turėtų dar labiau prailginti realų naudojimo laiką. Tuo pačiu „AI Ultra“ plano prenumeratoriams didinamas leidžiamas „Omni“ vaizdo įrašų generavimo kiekis.

    Tokie pokyčiai atspindi bendrą rinkos tendenciją: kai DI įrankiai plečia galimybes dirbti su failais, vaizdu ir ilgesnėmis užduotimis, paslaugų teikėjai vis dažniau pereina prie resursais paremtų limitų. Vartotojams tai reiškia, kad svarbia tampa ne tik užklausų gausa, bet ir jų sudėtingumas.

  • „Google“ paleidžia 24/7 DI agentą „Gemini Spark“: štai ką jis darys už jus ir kiek kainuos

    „Google“ paleidžia 24/7 DI agentą „Gemini Spark“: štai ką jis darys už jus ir kiek kainuos

    „Google“ pradėjo diegti naują DI agentą „Gemini Spark“, kuris gali vykdyti užduotis fone visą parą, net kai įrenginys užrakintas. Ši funkcija pristatyta „Google I/O“ renginyje ir pirmiausia pasiekia „Google AI Ultra“ plano naudotojus JAV.

    Pasak bendrovės, „Gemini Spark“ skirtas kasdieniams skaitmeniniams reikalams tvarkyti: naudotojas suformuluoja užduotį, o agentas ją vykdo autonomiškai, tačiau veikdamas pagal nustatytas ribas. Akcentuojama, kad svarbesniems veiksmams prieš atliekant žingsnius turėtų būti paprašoma patvirtinimo.

    „Gemini Spark padeda orientuotis jūsų skaitmeniniame gyvenime: duokite užduotį, ir jis dirbs fone 24/7, net jei jūsų telefonas ar nešiojamasis kompiuteris išjungti“, – teigiama „Gemini“ aprašyme.

    Funkcionalumas suskirstytas į tris dalis: užduotis, įgūdžius ir grafikus. Praktikoje tai reiškia, kad agentas gali veikti kaip nuolat veikiantis vykdytojas, kuriam galima pavesti pasikartojančius veiksmus, apibrėžti taisykles, o taip pat planuoti vykdymą pagal laiką.

    „Google AI Ultra“ prenumerata, kuri šiuo metu JAV kainuoja 99,99 JAV dolerio per mėnesį, perskaičiavus sudaro apie 92 eurus per mėnesį. „Gemini Spark“ turėtų būti pasiekiamas „Android“, „iOS“ ir žiniatinklyje, kur jis rodomas šoniniame skydelyje šalia pokalbio funkcijos.

    „Google“ yra užsiminusi, kad vasarą agentas turėtų gauti papildomų galimybių. Tarp planuojamų naujovių minimos funkcijos, susijusios su pirkimais ir atsiskaitymais, todėl tikėtina, kad bus dar labiau akcentuojamas saugumas, patvirtinimai ir aiškus naudotojo kontrolės mechanizmas.

    DI agentų kryptis pastaruoju metu tampa viena ryškiausių vartotojams skirtų technologijų tendencijų: nuo paprastų pokalbių asistentų pereinama prie sprendimų, kurie vykdo veiksmus, prižiūri procesus ir dirba su keliomis programomis vienu metu. Dėl to rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama privatumo nustatymams, leidimams ir skaidrumui, ką agentas daro ir kokius duomenis naudoja.

  • Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Gegužės 28 dieną, minint Tarptautinę lengvai suprantamos kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose surengtas renginys, skirtas informacijos ir kultūros prieinamumui. Jame dalyvavo ir Tauragės rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Giedrė Kaveckienė.

    Renginį pradėjo dienos centro „Šviesa“ instrumentinis-vokalinis ansamblis, o diskusijose buvo kalbama apie tai, kaip aiškesnė kalba gali mažinti atskirtį. Dėmesys sutelktas į dvi kryptis: žiniasklaidos vaidmenį pateikiant suprantamą informaciją ir kultūros paslaugų pritaikymą skirtingiems žmonių poreikiams.

    Renginyje pabrėžta, kad lengvai suprantama kalba yra praktinis įrankis, padedantis žmonėms su intelekto ar kitomis negaliomis savarankiškai susipažinti su informacija ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Kartu akcentuota, jog aiškių tekstų reikia ne tik siaurai grupei, bet ir daug platesnei auditorijai.

    Pranešėjai atkreipė dėmesį į augančią informacinę atskirtį, su kuria dažniau susiduria senjorai, lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai, žmonės, turintys disleksiją ar kitų skaitymo sunkumų, taip pat asmenys, patekę į stresines situacijas. Tokiais atvejais sudėtinga biurokratinė ar pernelyg akademinė kalba tampa realia kliūtimi paslaugoms, teisėms ir pagalbai pasiekti.

    Renginio metu pristatytas ELTOS ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų kurtas dirbtinio intelekto įrankis, kuris gali padėti tekstus perrašyti lengviau suprantama kalba. Tokie sprendimai, anot renginio dalyvių, gali tapti papildoma pagalba redakcijoms ir institucijoms, tačiau galutinei kokybei vis dar būtinas žmogaus vertinimas.

    Taip pat aptarti užsienio šalių pavyzdžiai, rodantys, kad prieinamumas apima ne vien dokumentus ar naujienas, bet ir kultūrą. Pabrėžta, jog literatūra, teatras ir muziejai turi būti pritaikyti taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų patirti turinį savarankiškai, be nuolatinės tarpininkų pagalbos.

    Tarptautinės lengvai suprantamos kalbos dienos minėjimas tęsėsi ir Žemaitės skvere Vilniuje, kur vyko lengvai suprantama kalba pritaikyto Žemaitės apsakymo „Marti“ skaitymai. Renginyje pristatyta, kaip adaptuotas kūrinys gali išlaikyti meninę vertę, bet kartu tapti suprantamesnis platesniam skaitytojų ratui.

    Skaitymuose dalyvavo kūrinio adaptacijos autorė Justina Bružaitė-Liseckienė, redaktorė Janina Vileikienė, skaitmeninės knygos diktorė Gustė Pupkevičienė, iliustracijų įgarsinimo EPUB formate autorius Virgilijus Kubilius ir kiti projekto dalyviai. Klausytojai buvo įvairūs: žmonės su negalia, užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, ir literatūros mylėtojai, o renginio atmosferą papildė gyvai skambėję kanklių garsai.

    Renginiuose kartota mintis, kad aiškesnė kalba nėra teksto supaprastinimas „iki minimumo“, o sąmoningas rašymas, kai svarbiausia informacija pateikiama tiesiai, nuosekliai ir be perteklinių konstrukcijų. Tai tampa vis aktualesne kryptimi tiek viešajame sektoriuje, tiek žiniasklaidoje, ieškant būdų, kaip didinti paslaugų ir turinio pasiekiamumą kuo platesnei visuomenės daliai.

  • Eurazijos ekonominės sąjungos prekybos apyvarta perkopė 80 mlrd. eurų: kas ją augina?

    Eurazijos ekonominės sąjungos prekybos apyvarta perkopė 80 mlrd. eurų: kas ją augina?

    Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) šalių vadovai Astanoje surengė dviejų dienų susitikimą, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas skaitmeninimui, dirbtiniam intelektui ir prekybos koridoriams. Ši darbotvarkė siejama su sparčiai augančia prekybos apyvarta, kuri pernai, pasak Kazachstano prezidento Kassymo-Jomarto Tokajevo, viršijo 80 mlrd. eurų.

    EES jungia penkias valstybes: Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Armėniją. Blokas veikia kaip bendroji rinka ir laisvosios prekybos zona, o pareigūnai pabrėžia siekį mažinti taisyklių ir procesų fragmentaciją, kad verslui būtų paprasčiau prekiauti visoje erdvėje.

    Skaitmeninė integracija ir DI

    Susitikime akcentuota idėja kurti vieningą skaitmeninę aplinką, kuri leistų greičiau keistis duomenimis, supaprastintų muitinės ir logistikos procedūras bei padėtų įmonėms lengviau pasiekti partnerius kitose EES šalyse. Kartu aptartos ir bendros skaitmeninės priemonės, kurios turėtų sumažinti administracinę naštą bei pagreitinti tarpvalstybines operacijas.

    K. J. Tokajevas teigė, kad EES prekybos apyvarta šiemet galėtų augti maždaug 6 proc. ir viršyti 85 mlrd. eurų. Taip pat, jo žodžiais, EES šalių bendrasis vidaus produktas 2026–2027 metais galėtų didėti apie 2,5 proc.

    EES lygiu kalbėta ir apie bendrus atsakingo DI naudojimo principus, bendros skaičiavimo infrastruktūros poreikį bei galimą bendrą modelių kūrimą. Šios iniciatyvos pristatomos kaip būdas didinti valstybių konkurencingumą ir greitinti sprendimų priėmimą tiek viešajame sektoriuje, tiek versle.

    „Praktinis dirbtinio intelekto pritaikymas gali padėti sustiprinti bendrą rinką ir padidinti mūsų šalių konkurencingumą“, – sakė Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomart Tokajevas.

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu kalbėjo apie planus kitais metais surengti aukšto lygio susitikimą, skirtą bendradarbiavimui DI srityje. Šalia to paminėta ir IT bei energetikos infrastruktūros sąsajų svarba, nes didesniems skaitmeniniams projektams reikia patikimų pajėgumų ir stabilaus energijos tiekimo.

    Kazachstane jau bandomi pilotiniai sprendimai, įskaitant DI paremtus skaitmeninius pagalbininkus, kurių tikslas paprasčiau paaiškinti teisės aktus ir sumažinti biurokratines kliūtis. Teigiama, kad tokie įrankiai ilgainiui galėtų būti pritaikomi ir tarpvalstybiniu mastu, kad panašūs procesai būtų vykdomi vienodais principais visose EES šalyse.

    Prekybos koridoriai ir logistika

    Dar vienas susitikimo akcentas buvo transporto ir tranzito sistemos modernizavimas. Pareigūnai pabrėžė, kad prekybos augimui reikalingi greitesni ir labiau prognozuojami krovinių srautai, todėl didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniams transporto sprendimams ir duomenų mainams.

    Taip pat akcentuotas Vidurio koridorius ir kiti regioniniai maršrutai, kurie laikomi svarbiais logistikos grandinės elementais tarp Azijos ir Europos. Kazachstanas deklaruoja siekį stiprinti savo, kaip regioninio transporto mazgo, vaidmenį ir iki 2030 metų sukurti pilnai veikiančią logistikos ekosistemą, kurioje krovinių apimtys galėtų siekti apie 10 mln. tonų.

    Skaitmeniniai sprendimai, įskaitant DI, šiame kontekste pristatomi kaip priemonė geriau planuoti srautus, mažinti prastovas pasienyje ir efektyviau išnaudoti infrastruktūrą. Kartu pabrėžiama, kad modernizacija apima ir fizinius projektus, pavyzdžiui, geležinkelių atnaujinimą bei naują infrastruktūrą.

    Dvišaliai susitarimai ir investicijos

    Viršūnių susitikimas vyko po Vladimiro Putino valstybinio vizito į Kazachstaną, kurio metu, pasak pranešimų, pasirašytas dvišalio bendradarbiavimo susitarimų paketas energetikos, transporto, finansų, švietimo ir pramonės srityse. Tokie susitarimai EES kontekste dažnai vertinami kaip papildomas impulsas bendriems projektams ir prekybos apimčių augimui.

    Rusija įvardijama kaip didžiausia Kazachstano investuotoja, o sukauptos investicijos siekia beveik 25 mlrd. eurų. Tarp didžiausių projektų minimas ir pirmosios Kazachstano atominės elektrinės statybos planas, kurio vertė siejama su maždaug 14 mlrd. eurų suma.

    V. Putinas teigė, kad elektrinė galėtų patenkinti apie 20 proc. Kazachstano elektros vartojimo, o projekto finansavimo sąlygos esą atitinka tarptautinę praktiką. Kazachstano pareigūnai projektą sieja su energetiniu saugumu ir bandymu pereiti nuo žaliavų eksporto prie didesnės pridėtinės vertės technologinio bendradarbiavimo.

    Nors EES lyderiai kalba apie tolesnį prekybos augimą, galutinis rezultatas priklausys nuo kelių veiksnių: realaus skaitmeninių sprendimų įgyvendinimo, infrastruktūros plėtros tempo ir gebėjimo suderinti bendras taisykles tarp skirtingų ekonominių interesų turinčių narių. Vis dėlto Astanoje nuskambėjusi žinutė aiški: skaitmeninimas ir DI tampa kertiniais instrumentais, kuriais blokas tikisi išlaikyti augimo pagreitį.

  • Prabangos telefonų „Vertu“ metė iššūkį „Samsung“: naujasis Alphafold kainuos apie 6 000 eurų

    Prabangos telefonų „Vertu“ metė iššūkį „Samsung“: naujasis Alphafold kainuos apie 6 000 eurų

    Prabangių telefonų gamintojas „Vertu“ pristatė naują sulankstomą išmanųjį telefoną „Alphafold“, kurio pagrindinis akcentas – verslui pritaikytas dirbtinis intelektas. Gamintojas taikosi į vadovus ir verslo klientus, žadėdamas ne tik išskirtines medžiagas, bet ir DI funkcijas, kurios gali padėti valdyti kasdienius darbus.

    Modelyje integruotas „Hermes Agent“ – vadinamasis agentinis DI, galintis ne tik atsakyti į klausimus, bet ir atlikti veiksmus: tvarkyti kalendorius, apdoroti pardavimų informaciją, koordinuoti darbo eigas ir sąveikauti su įvairiais įrankiais. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI iš pokalbių asistentų pereina prie užduotis vykdančių agentų.

    „Vertu“ teigia, kad jautrių veiksmų atveju numatyti patvirtinimo mechanizmai, dalis apdorojimo esą vykdoma pačiame įrenginyje, o įrenginio lygmens sauga turėtų mažinti rizikas. Vis dėlto gamintojas viešai nepateikia detalaus techninio paaiškinimo, kaip konkrečiai valdoma prieiga prie duomenų ir kokie standartai taikomi dirbant su verslo informacija.

    Pagal specifikacijas „Alphafold“ turi 8,05 colio vidinį ekraną su 120 Hz atsinaujinimo dažniu ir 2 480 x 2 200 raiška, o išorinis ekranas yra 6,53 colio su 2 748 x 1 172 raiška. Korpusas aptrauktas natūralia oda, o vyris, pasak gamintojo, turėtų atlaikyti iki 650 000 lankstymų.

    Kamerų sistema apima 50 megapikselių pagrindinį jutiklį, 50 megapikselių plataus kampo kamerą ir 5 megapikselių teleobjektyvą. Taip pat nurodoma 6 500 mAh silicio anglies baterija su laidiniu ir belaidžiu įkrovimu, o operacinė sistema – „Android“.

    Procesorius – „Qualcomm Snapdragon 8 Elite“, kuris priskiriamas flagmanų klasei, tačiau DI srityje rinka juda itin greitai, todėl pirkėjams gali kilti klausimas, kaip ilgai tokia platforma išliks konkurencinga. Pastaraisiais metais gamintojai vis labiau akcentuoja ne vien procesoriaus galią, bet ir tai, kiek DI užduočių įrenginys gali atlikti lokaliai, mažinant duomenų siuntimą į išorinius serverius.

    „Vertu“ tradiciškai parduoda ne vien techniką, bet ir prabangos atributus: rankų darbo apdailą, ribotus kiekius, išskirtines medžiagas ir individualizavimą. Gamintojas nurodo, kad išliko ir ženklo identitetui svarbios detalės, įskaitant meistro parašą kaip dalį produkto istorijos.

    Kaina – viena ryškiausių pristatymo detalių: standartinė versija kainuoja apie 6 000 eurų, aligatoriaus odos modelis – apie 7 800 eurų, o individualiai užsakomas variantas su auksu ir deimantais gali siekti apie 38 000 eurų. Skelbiama, kad prekyba startuoja gegužės 28 dieną.

  • „Youtube“ paleidžia DI kuriamą naujienų srautą: ką jis keičia ir kodėl dalis vartotojų piktinasi

    „Youtube“ paleidžia DI kuriamą naujienų srautą: ką jis keičia ir kodėl dalis vartotojų piktinasi

    „Youtube“ pradėjo diegti naują funkciją „Your Custom Feed“, kuri leidžia susikurti atskirą, DI sugeneruotą vaizdo įrašų srautą pagal vartotojo aprašytą poreikį. Idėja paprasta: vietoj įprasto naršymo ar paieškos įvedate, ko norite, o platforma sukuria teminį feedą.

    Šiuo metu funkcija diegiama ribotai: ji pirmiausia pasiekiama daliai vartotojų JAV, kurie yra įjungę peržiūrų ir paieškos istoriją bei naudoja „Youtube“ anglų kalba. Tai rodo, kad naujovė remiasi personalizavimo duomenimis, o be jų veiktų gerokai prasčiau.

    Įjungus funkciją, pagrindiniame puslapyje atsiranda atskiras mygtukas, atveriantis laukelį užklausai. „Youtube“ pateikia ir pavyzdines kryptis, pavyzdžiui, mokytis naujo įgūdžio, rasti treniruočių vaizdo įrašų, meditacijos turinio ar hobių idėjų.

    Sukurtas srautas galioja 30 dienų ir gali būti prisegtas šalia įprasto rekomendacijų srauto, kad būtų galima greitai persijungti. Vis dėlto vienu metu leidžiama turėti tik vieną tokį srautą, nors pačią užklausą galima redaguoti, jei keičiasi poreikis.

    Dalis vartotojų ir apžvalgininkų į naujovę žiūri skeptiškai, nes panašų rezultatą jau dabar galima pasiekti per paiešką ir filtrus. Kritikai pabrėžia, kad „Youtube“ iš esmės suteikia naują sąsają tam, kas jau seniai egzistuoja, tik dabar tai pateikiama kaip DI patirtis.

    Kita vertus, tokia funkcija gali turėti aiškią praktinę naudą tiems, kurie nori greito perjungimo tarp skirtingų interesų. Pavyzdžiui, vartotojas gali norėti atskiro srauto vietos naujienoms ar konkrečiai temai, kuri įprastame feede skęsta tarp muzikos, pramogų ar senų įpročių suformuotų rekomendacijų.

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę „Google“ kryptį integruoti DI į paiešką ir turinio atranką, mažinant ribą tarp paieškos ir rekomendacijų. Platformoms tai leidžia išlaikyti vartotoją aplinkoje ilgiau, tačiau kartu kelia klausimų dėl skaidrumo: kodėl parenkami būtent tokie vaizdo įrašai ir kiek vartotojas realiai kontroliuoja rezultatus.

    Ne mažiau svarbi ir duomenų tema: kadangi funkcija diegiama tik įjungus istoriją, vartotojai turi pasirinkti tarp patogumo ir didesnio sekimo. Praktikoje tai reiškia, kad norint „protingesnio“ srauto, dažnai tenka atverti daugiau elgsenos duomenų personalizavimui.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad „Youtube“ plės funkcijos prieinamumą, o pats formatas gali tapti dar vienu žingsniu link DI paremtos paieškos, kur užklausos formuluojamos natūralia kalba. Tuomet esminis klausimas bus ne tai, ar srautas patogus, o ar vartotojui suteikiama pakankamai kontrolės ir aiškumo, kaip veikia turinio atranka.

  • „YouTube“ įjungė 3 naujas tinklalaidžių funkcijas, bet daliai vartotojų jos – už mokestį

    „YouTube“ įjungė 3 naujas tinklalaidžių funkcijas, bet daliai vartotojų jos – už mokestį

    „YouTube“ plečia tinklalaidžių klausymo galimybes ir pristato tris naujas funkcijas, skirtas patogesniam turinio vartojimui. Vis dėlto jos pasiekiamos tik „YouTube Premium“ prenumeratoriams, todėl daliai auditorijos naujovės kol kas lieka už mokamos sienos.

    Įmonė savo tinklaraštyje skelbia, kad vien per 2026 metų balandį „YouTube Premium“ vartotojai peržiūrėjo daugiau nei 800 mln. valandų tinklalaidžių. Toks vartojimo mastas rodo, kad platforma vis aktyviau konkuruoja dėl garso turinio klausytojų dėmesio, nors tradiciškai labiausiai siejama su vaizdo įrašais.

    Naujas režimas kelionėms ir sportui

    Viena iš naujovių yra vadinamasis režimas klausymui kelyje, kai ekrane pateikiami paprastesni ir greičiau pasiekiami valdikliai. Tai aktualu bėgiojant, vairuojant ar keliaujant viešuoju transportu, kai vartotojui svarbiausia greitai peršokti pirmyn ar atgal ir valdyti atkūrimą neatitraukiant dėmesio.

    „YouTube“ jau anksčiau siūlė „Premium“ funkcijas, tokias kaip atkūrimas fone ir greitesnio atkūrimo greičiai. Naujas valdiklių išdėstymas skirtas tam, kad tinklalaidžių klausymas taptų artimesnis specializuotoms garso platformoms.

    DI reguliuos kalbėjimo greitį

    Antroji funkcija – automatinis greitis, kai sistema dinamiškai pritaiko tinklalaidės atkūrimą pagal situaciją. Pavyzdžiui, lėtesnėse vietose gali būti šiek tiek paspartinama, o tankesnės informacijos segmentuose – pristabdoma, kad būtų lengviau sekti mintį.

    „…Vis tiek liks galimybė greitį nustatyti rankiniu būdu“, – nurodo „YouTube“ pristatydama šią funkciją.

    Toks sprendimas atspindi platesnę rinkos kryptį, kai DI naudojamas ne vien rekomendacijoms, bet ir pačiai vartojimo patirčiai optimizuoti. Vis daugiau platformų ieško būdų, kaip sumažinti trintį tarp turinio ir vartotojo, kad klausymas būtų sklandus net tada, kai dėmesys išskaidytas.

    Rekomendacijos pagal nuotaiką

    Trečioji naujovė – tinklalaidžių rekomendacijos per funkciją „Ask Music“, kuri iki šiol daugiausia buvo siejama su personalizuotomis radijo stotimis ir grojaraščiais. Dabar DI galės pasiūlyti tinklalaides pagal žanrus, vartotojo nuotaiką ar jau pamėgtas laidas, kad būtų lengviau atrasti naują turinį.

    Visos trys funkcijos lieka išskirtinai „YouTube Premium“ naudotojams. Tai reiškia, kad didžioji dalis nemokančių vartotojų greičiausiai nematys jokio pokyčio, o „YouTube“ toliau stiprina prenumeratos vertę tiems, kurie platformą naudoja ne tik žiūrėjimui, bet ir klausymui.

  • „Meta“ ruošia mokamas „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ versijas: ką gausite už eurus?

    „Meta“ ruošia mokamas „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ versijas: ką gausite už eurus?

    „Meta“ plečia mokamų paslaugų portfelį ir pristato naujas prenumeratas „Facebook Plus“, „Instagram Plus“ bei „WhatsApp Plus“. Bendrovė siekia pasiūlyti papildomų funkcijų tiems, kurie nori daugiau įrankių turiniui ir bendravimui, tačiau nemokamos versijos išlieka.

    Prenumeratų kainodara skiriasi pagal rinką, tačiau kalbama apie nedidelį mėnesinį mokestį, kuris dažniausiai turėtų siekti keliolika eurų. Tokiu būdu „Meta“ bando diversifikuoti pajamas, nes vien reklamos modelis tampa vis labiau priklausomas nuo reguliavimo ir vartotojų privatumo pokyčių.

    Kas keičiasi „Instagram“ ir „Facebook“?

    „Instagram Plus“ orientuojasi į kūrėjus ir aktyviai skelbiančius vartotojus. Tarp funkcijų minimos išsamesnės įžvalgos apie peržiūras, lankstesnis auditorijų valdymas ir papildomos galimybės ilgiau išlaikyti istorijas matomas neapsiribojant įprastu 24 valandų laikotarpiu.

    „Facebook Plus“ logika panaši: daugiau įrankių istorijoms, papildomos reakcijos ir galimybės turinį išskirti taip, kad jis ilgiau išliktų pastebimas. Tai atitinka platesnę socialinių tinklų tendenciją, kai platformos vis daugiau funkcijų, skirtų pasiekiamumui, perkelia į mokamus planus.

    „WhatsApp Plus“ ir daugiau personalizacijos

    „WhatsApp Plus“ labiau akcentuoja patogumą kasdieniam susirašinėjimui. Daugiausia dėmesio skiriama personalizacijai ir papildomoms žinučių valdymo galimybėms, kurios gali būti aktualios intensyviai bendraujantiems ar „WhatsApp“ naudojantiems darbui.

    „Meta“ pabrėžia, kad šie planai nėra tas pats, kas „Meta Verified“. Pastaroji paslauga daugiausia siejama su paskyros patvirtinimu ir papildomais saugumo bei matomumo elementais, o „Plus“ prenumeratos orientuotos į funkcijų paketą konkrečiai programai.

    DI planai ir kaina eurais

    Kartu bendrovė testuoja ir DI planus, siejamus su „Meta One“, kurie žada didesnes galimybes sudėtingesnėms užduotims. Skelbiama apie du lygius: maždaug 7 eurai ė 8 eurai per mėnesį už „Plus“ ir apie 18 eurų ė 19 eurų per mėnesį už „Premium“, priklausomai nuo mokesčių ir regiono.

    „Meta“ taip pat nurodo, kad bazinės DI funkcijos turėtų likti nemokamos, tačiau intensyvesniam naudojimui gali būti taikomi didesni limitai ar suteikiama daugiau skaičiavimo resursų mokamuose planuose. Tai panašu į visoje rinkoje ryškėjančią praktiką, kai nemokama prieiga paliekama, tačiau pažangesnės galimybės perkeliamos į prenumeratą.

    Vartotojams svarbiausia įsivertinti, ar papildomos funkcijos realiai padės kasdienėje veikloje, ypač jei socialiniai tinklai naudojami darbui, turinio kūrimui ar auditorijos auginimui. Tuo metu platesnei auditorijai „Meta“ akivaizdžiai ruošia modelį, kuriame vis daugiau patogumo ir įrankių tampa pasirenkamu mokamu priedu.

  • Užsienio kalbų mokytojai Garliavoje ieškojo sprendimų: kaip pamokose atskleisti mokinio potencialą

    Gegužę Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje surengta respublikinė užsienio kalbų mokytojų konferencija, skirta mokinio asmeninio potencialo atskleidimui pamokose. Į renginį susirinko apie 100 pedagogų iš įvairių Lietuvos ugdymo įstaigų.

    Konferenciją organizavo Garliavos Juozo Lukšos gimnazija, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras bei Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas. Organizatoriai pabrėžė, kad šiuolaikinėje mokykloje vis labiau akcentuojamas ne vien žinių perdavimas, bet ir mokinio gebėjimas mokytis savarankiškai bei prasmingai taikyti kalbą realiose situacijose.

    Renginio pradžioje dalyvius pasveikino gimnazijos vadovai, partnerių atstovai ir universiteto dėstytojai, akcentavę mokytojo vaidmenį kuriant mokymosi aplinką, kurioje atsiskleidžia skirtingi mokinių gebėjimai. Pasak pranešėjų, užsienio kalbų pamokose potencialo ugdymas glaudžiai siejasi su motyvacija, emociniu saugumu ir aiškiais, pasiekiamais mokymosi tikslais.

    Kas šiandien veikia kalbų pamokose?

    Konferencijoje daug dėmesio skirta metodams, kurie padeda mokiniui tapti aktyviu mokymosi proceso dalyviu: diferencijavimui, projektiniam ir probleminiam mokymuisi, refleksijai, kalbėjimo gebėjimų stiprinimui. Pranešimuose pabrėžta, kad kalbos mokymasis sparčiausiai progresuoja tuomet, kai mokiniai drąsiai eksperimentuoja, gauna konstruktyvų grįžtamąjį ryšį ir mato aiškų pažangos kelią.

    Aktualia tema tapo integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas, kai kalba mokomasi per turinį, susietą su kitais dalykais ar realiais kontekstais. Tokia praktika padeda natūraliau plėsti žodyną, stiprina supratimą ir kuria prasmingesnį mokymosi ryšį su kasdienybe.

    DI ir skaitmeninės priemonės: nauda ir ribos

    Pranešimuose aptartas ir dirbtinis intelektas bei skaitmeninės technologijos, kurios vis dažniau naudojamos kalbų mokyme kaip pagalbinės priemonės. Diskutuota, kaip DI gali padėti mokiniams greičiau gauti grįžtamąjį ryšį, pasitikrinti kalbos taisyklingumą ar generuoti idėjas rašymui, tačiau kartu išlieka būtinybė ugdyti kritinį vertinimą ir akademinį sąžiningumą.

    Pedagogai akcentavo, kad technologijos duoda geriausią rezultatą tada, kai jos tarnauja aiškiam didaktiniam tikslui, o ne tampa savitiksliu užsiėmimu. Taip pat pabrėžta duomenų apsaugos ir atsakingo naudojimo svarba, ypač dirbant su nepilnamečiais.

    Kaip padėti gabiems mokiniams augti?

    Didelio dėmesio sulaukė tema apie gabių mokinių ugdymą užsienio kalbų pamokose. Pranešėjai atkreipė dėmesį, kad gabūs mokiniai ne visada patiria pakankamą intelektinį iššūkį, todėl svarbu siūlyti užduotis, skatinančias aukštesniojo lygmens mąstymą, kūrybiškumą ir savarankiškumą.

    Tarp praktinių sprendimų minėtos pažangesnės skaitymo ir klausymo užduotys, argumentuotos diskusijos, kūrybinis rašymas, tiriamosios veiklos ir ilgalaikiai projektai, kuriuose mokinys gali pasirinkti temą bei darbo kryptį. Pabrėžta ir tai, kad gabumai nėra vien akademinis greitis, todėl svarbu pastebėti skirtingas stiprybes ir sudaryti sąlygas joms atsiskleisti.

    Konferencijoje pranešimus skaitė ir devyni Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos užsienio kalbų mokytojai, pasidaliję kasdienėje praktikoje pasiteisinusiais metodais. Renginio dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai padeda stiprinti profesinį dialogą, atnaujinti metodinį arsenalą ir kurti bendradarbiavimu grįstą ugdymo kultūrą.