CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Akamai“ akcijos šovė 20 proc.: įvardijo 1,7 mlrd. eurų DI sandorį ir augimo planą

    „Akamai“ akcijos šovė 20 proc.: įvardijo 1,7 mlrd. eurų DI sandorį ir augimo planą

    JAV kibernetinio saugumo ir debesijos paslaugų bendrovės „Akamai“ akcijos per vieną prekybos sesiją pabrango apie 20 proc., investuotojams įvertinus pirmojo ketvirčio rezultatus ir naują daugiametį susitarimą dėl DI infrastruktūros. Rinkos dalyviai tai vertino kaip signalą, kad bendrovės posūkis į debesijos skaičiavimus gali atsipirkti greičiau nei tikėtasi.

    „Akamai“ pranešė pasirašiusi septynerių metų sandorį, pagal kurį neįvardytas pažangių DI modelių tiekėjas įsipareigojo bendrovei skirti apie 1,7 mlrd. eurų debesijos infrastruktūros paslaugoms. Toks įsipareigojimas rinkoje laikomas svarbia nuoroda, kad DI skaičiavimams ieškoma alternatyvų tradiciniams didiesiems debesijos tiekėjams.

    Bendrovė taip pat paskelbė, kad pirmojo ketvirčio pajamos augo maždaug 6 proc. ir viršijo 1 mlrd. eurų ribą. Sparčiausiai augo debesijos infrastruktūros paslaugos, kurių pajamos šoktelėjo apie 40 proc. ir siekė apie 88 mln. eurų, o saugumo segmentas didėjo apie 11 proc. iki maždaug 547 mln. eurų.

    Tuo metu turinio pristatymo ir kitų debesijos aplikacijų pajamos, kurios ilgą laiką buvo pagrindinė „Akamai“ veikla, traukėsi apie 7 proc. iki maždaug 361 mln. eurų. Rinkoje tai vertinama kaip natūrali transformacijos dalis, kai tradicinį turinio pristatymo verslą keičia didesnės maržos saugumo ir skaičiavimo paslaugos.

    DI skaičiavimai arčiau vartotojo

    „Akamai“ vadovai pabrėžia, kad bendrovės pranašumas yra itin plačiai išskaidyta infrastruktūra, leidžianti DI aplikacijas vykdyti arčiau galutinio vartotojo. Toks modelis dažnai siejamas su vadinamuoju kraštiniu skaičiavimu, kai mažinama delsa ir didinamas paslaugų stabilumas.

    „Mes naudojame savo itin išskaidytą platformą tam, kad DI aplikacijos veiktų kuo arčiau vartotojų ir būtų greitesnės“, – sakė „Akamai“ vadovas Tomas Leightonas.

    Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija DI našumą užtikrinti ne tik didžiuliuose duomenų centruose, bet ir tinklo pakraščiuose, ypač kai svarbi realaus laiko reakcija. Tokia kryptis aktuali klientų aptarnavimo agentams, personalizuotoms rekomendacijoms, saugumo analitikai ir pramonės sprendimams, kur duomenys turi būti apdorojami kuo greičiau.

    Ką rodo skaičiai investuotojams

    „Akamai“ prognozuoja, kad antrojo ketvirčio pajamos gali siekti apie 993 mln. iki 1,01 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat pateikė pakoreguoto pelno vienai akcijai rėžį, tačiau investuotojams didžiausią įspūdį paliko būtent ilgalaikis DI infrastruktūros užsakymas ir augantis užsakymų portfelis.

    Rinkos analitikai tokio tipo sandorius dažnai vertina kaip validaciją, kad įmonės investicijos į naują kryptį pradeda generuoti stambius klientus ir ilgalaikes pajamas. Vis dėlto investuotojai paprastai stebi, ar debesijos infrastruktūros augimas gali kompensuoti lėtesnį tradicinio turinio pristatymo segmento tempą ir kaip tai atsilieps bendroms maržoms.

    DI ekonomikai plečiantis, įmonės vis aktyviau ieško tiekėjų, galinčių pasiūlyti ne tik skaičiavimo galią, bet ir saugumo sluoksnį, patikimą ryšį bei duomenų apdorojimą arčiau vartotojo. „Akamai“ šį derinį pateikia kaip savo strateginį argumentą, o rinka kol kas rodo, kad tokia kryptis gali tapti vienu svarbiausių bendrovės augimo variklių.

  • Volstritas skelbia DI sargybos pasikeitimą: „Intel“ ir „AMD“ šauna į viršų, „Nvidia“ atsilieka

    Volstritas skelbia DI sargybos pasikeitimą: „Intel“ ir „AMD“ šauna į viršų, „Nvidia“ atsilieka

    Nuo „ChatGPT“ proveržio 2022 metų pabaigoje DI infrastruktūros bumo simboliu tapo „Nvidia“, tačiau Volstrite vis dažniau matomas kapitalo persiskirstymas. Pastaruoju metu investuotojai aktyviau perka įmones, kurios ankstyvoje DI plėtros fazėje buvo mažiau pastebimos.

    Ryškiausias to pavyzdys matėsi šią savaitę: „AMD“ ir „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug po 25 proc., „Micron“ pabrango daugiau nei 37 proc., o „Corning“ ūgtelėjo apie 18 proc. Tuo pat metu „Nvidia“ 2026 metais augo kukliau ir labiau priminė viso „Nasdaq“ tempo judėjimą.

    Rinka plečia DI statybų žemėlapį

    Investuotojai vis aiškiau stato už tai, kad DI duomenų centrų plėtra bus ilga ir reikalaus ne vien grafinių procesorių. Didėjant skaičiavimo apimtims, auga poreikis atminties lustams, centriniams procesoriams, optiniams ryšiams ir kitoms komponentėms, kurios lemia našumą bei energijos sąnaudas.

    Viena svarbiausių naujų temų tapo atminties rinka. Dėl pasiūlos trūkumo kylant kainoms, atminties gamintojai gavo stiprų postūmį, o „Micron“ pastaraisiais mėnesiais tapo vienu karščiausių sandorių puslaidininkių sektoriuje.

    Rinkoje akcentuojama, kad materialus trūkumas dažnai reiškia staigesnį pelningumo šuolį, nes kainos kyla greičiau nei sąnaudos. Tokios fazės istorijoje ne kartą tapo pagrindu įspūdingiems atminties gamintojų akcijų ciklams.

    Agentai grąžina dėmesį CPU

    Kita kryptis, kurią vis dažniau mini analitikai, yra centrinių procesorių sugrįžimas į pirmą planą. DI plėtrai persikeliant nuo vien pokalbių robotų prie agentų, galinčių vykdyti užduočių grandines, duomenų centrams reikia daugiau universalių skaičiavimo išteklių.

    Prognozuojama, kad duomenų centrų CPU rinka per artimiausius metus gali išaugti daugiau nei dvigubai, o šias nuotaikas sustiprino „AMD“ ketvirčio rezultatai ir atnaujintos augimo ambicijos serverių segmente. Analitikai tai vertina kaip struktūrinį lūžį, kuriame auga ir CPU, ir duomenų centrų greitintuvų paklausa.

    „Agentai iš tiesų kuria milžinišką paklausą visame DI diegimo cikle, ir mums labai įdomu būti pačiame jo centre“, – sakė „AMD“ vadovė Lisa Su.

    „Intel“ atsigavimas ir optikos statymai

    „Intel“ atveju investuotojai įžvelgia atsigavimo scenarijų, kurį pastiprina didesnės JAV investicijos į vietinę lustų gamybą. Papildomų impulsų akcijai suteikė ir pranešimai apie galimas gamybos partnerystes bei didžiųjų užsakovų susidomėjimą.

    Tuo metu DI infrastruktūros grandinėje ryškėja ir optinių technologijų vaidmuo. „Nvidia“ bendradarbiavimas su „Corning“ siejamas su perėjimu nuo varinių jungčių prie šviesolaidžio sprendimų didelio masto sistemose, o pati „Corning“ rinkoje jau buvo pasiekusi reikšmingų rekordų.

    Vis dėlto dalis rinkos dalyvių įspėja, kad staigūs puslaidininkių sektoriaus šuoliai primena ankstesnių burbulų dinamiką. Skamba ir perspėjimai apie galimą 25–30 proc. korekciją platesniame sektoriaus indekse, jei lūkesčiai pralenks realų pelnų augimą.

  • „Google“ atnaujina „Gmail“ DI: laiškai patys įtrauks „Drive“ duomenis ir atkartos jūsų stilių

    „Google“ atnaujina „Gmail“ DI: laiškai patys įtrauks „Drive“ duomenis ir atkartos jūsų stilių

    „Google“ pradeda diegti svarbius „Gmail“ funkcijos „Help me write“ atnaujinimus, kurie turėtų sumažinti rankinio darbo kiekį rašant laiškus. Ši DI paremta priemonė buvo viena ankstyviausių generatyvinio dirbtinio intelekto naujovių el. pašte, o dabar žengia dar vieną žingsnį link pilnesnės automatizacijos.

    Esminė naujovė ta, kad „Help me write“ galės pasitelkti informaciją iš „Google Drive“ ir ją automatiškai įtraukti į laiško juodraštį. Praktikoje tai reiškia mažiau šokinėjimo tarp „Drive“ dokumentų ir „Gmail“, kai reikia įkelti faktus, datas ar formuluotes iš turimų failų.

    DI mokysis jūsų laiškų tono

    Antrasis atnaujinimas orientuotas į kalbos natūralumą: „Help me write“ pradės derintis prie vartotojo rašymo stiliaus, analizuodamas anksčiau siųstus laiškus. Taip „Google“ siekia, kad DI generuojami tekstai mažiau primintų šabloną ir labiau atitiktų žmogaus įprastą manierą.

    „Funkcija atitiks anksčiau jūsų rašytų laiškų toną ir stilių“, – skelbia „Google“.

    Tokie pokyčiai atspindi platesnę tendenciją: produktyvumo įrankiai vis dažniau ne tik kuria tekstą, bet ir personalizuoja jį pagal kontekstą bei vartotojo įpročius. Verslui tai gali reikšti greitesnį susirašinėjimą, o darbuotojams mažiau laiko administracinėms užduotims.

    Kam ir kada bus prieinama

    „Google“ nurodo, kad atnaujinimai bus pasiekiami įvairiuose „Google Workspace“ planuose, įskaitant verslo, įmonių ir švietimo paketus su priedais. Taip pat jie numatyti ir „Google AI Plus“, „Google AI Pro“ bei „Google AI Ultra“ planų prenumeratoriams.

    Diegimas jau prasidėjo, tačiau, kaip įprasta „Workspace“ naujovėms, gali užtrukti iki 15 dienų, kol funkcijos pasieks visus tinkamus vartotojus. Prieinamumas gali skirtis priklausomai nuo organizacijos nustatymų ir administratoriaus taikomų DI funkcijų politikų.

    Ruošiamas „AI Inbox“ plėtimas

    Atskira kryptis – „Gmail“ testuojama „AI Inbox“ funkcija, kuri analizuoja įeinančius laiškus ir pateikia trumpą, veiksmams pritaikytą santrauką. Ji sukurta tam, kad būtų lengviau susigaudyti perkrautame pašte ir greičiau suprasti, kas svarbiausia.

    Kol kas „AI Inbox“ išlieka beta stadijoje ir yra ribotai prieinama, o jos kaina siejama su brangiausiu planu. „Google AI Ultra“ prenumerata JAV vartotojams kainuoja apie 280 eurų per mėnesį, todėl daugumai funkcija dar nepasiekiama, nors ateityje „Google“ gali ją išplėsti platesniam ratui.

  • Europos technologijų rinka balandį: „ElevenLabs“ pritraukė 510 mln. eurų, „DeepL“ mažins 250 etatų

    Europos technologijų rinka balandį: „ElevenLabs“ pritraukė 510 mln. eurų, „DeepL“ mažins 250 etatų

    Europos technologijų sektoriuje per savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicinių sandorių, kurių bendra vertė viršijo 1,4 mlrd. eurų, taip pat bent 5 įmonių įsigijimo ar susijungimo atvejai. Tokie skaičiai rodo, kad kapitalas į rinką grįžta selektyviai, o daugiausia dėmesio tenka dirbtiniam intelektui, kvantinėms technologijoms ir gynybos inovacijoms.

    Didžiausią dėmesį prikaustė balso sintezės bendrovė „ElevenLabs“, kuri išplėtė savo D serijos etapą iki daugiau nei 510 mln. eurų. Tarp investuotojų minimi tokie vardai kaip „BlackRock“ ir „Nvidia“, o sandoris išryškina tendenciją: DI infrastruktūrai ir modeliams pinigų rinkoje vis dar netrūksta, ypač kai produktas turi aiškų pritaikymą versle.

    Tuo pat metu rinką pasiekė ir kitokia žinia: Vokietijos vertimo technologijų bendrovė „DeepL“ planuoja atsisveikinti su 250 darbuotojų. Tokie sprendimai dažnai siejami su kaštų optimizavimu, veiklos perorientavimu ir bandymu greičiau diegti automatizaciją, kai DI sprendimai perima dalį procesų.

    Stambūs raundai: DI ir kvantai

    Be „ElevenLabs“, tarp ryškesnių investicijų Europoje išsiskyrė Nyderlandų kvantinių technologijų įmonė „QuantWare“, pritraukusi apie 152 mln. eurų. Kvantinės kompiuterijos ekosistema regione stiprėja dėl ilgalaikių valstybių ir privačių investuotojų lūkesčių, kad technologija taps strategiškai svarbi skaičiavimams, saugumui ir pramonei.

    Jungtinėje Karalystėje kvantinių sprendimų kūrėja „Quantum Motion“ taip pat pritraukė reikšmingą finansavimą, vertinamą apie 149 mln. eurų. Investuotojų dėmesys šiai sričiai rodo, kad Europa siekia mažinti priklausomybę nuo išorinių technologinių grandinių ir stiprinti vietinę kompetenciją.

    Susijungimai ir plėtra Europoje

    Įsigijimų rinkoje išsiskyrė „Quantum Machines“, kuri įsigijo „QHarbor“ ir atidarė biurą Delfte, stiprindama savo pozicijas Europoje. Tokie žingsniai dažnai daromi siekiant pritraukti talentus, priartėti prie universitetų bei tyrimų centrų ir greičiau komercializuoti mokslinius pasiekimus.

    Mobilumo srityje paskelbta, kad „Getaround Europe“ ir „GoMore“ jungiasi, siekdamos sukurti vieną didžiausių tarpusavio automobilių dalijimosi tinklų Europoje. Konsolidacija šioje rinkoje paprastai siejama su siekiu mažinti platformų kaštus, efektyviau naudoti parką ir stiprinti derybinę galią draudimo bei paslaugų tiekėjų grandinėje.

    Gynyba, fondai ir investuotojų sprendimai

    Europos mastu dėmesį patraukė iniciatyva kurti vieningą dronų pirkimų centrą, kurio tikslas būtų trumpinti diegimo terminus ir didinti gynybinį savarankiškumą. Pastarųjų metų geopolitinė situacija skatino spartesnį gynybos technologijų finansavimą, o dronai tapo viena prioritetinių sričių tiek žvalgybai, tiek logistikai.

    Investuotojų pusėje matyti ir alternatyvūs finansavimo modeliai: „Renaissance Philanthropy“ pristatė požiūrį, orientuotą į mokslo projektų finansavimo efektyvumą ir greitesnį inovacijų kelią iki pritaikymo. Tuo metu „British Business Bank“ įsipareigojo skirti apie 1,2 mln. eurų iniciatyvoms, kurios taikosi į lyčių finansavimo atotrūkį, siekiant didinti moterų vadovaujamų įmonių galimybes pritraukti kapitalą.

    Bendras vaizdas balandį išlieka dvipusis: dideli raundai DI ir kvantų srityse tęsiasi, tačiau įmonės, ypač brandesnės, aktyviai peržiūri struktūras ir kaštus. Rinka juda link efektyvumo, aiškesnio pelningumo kelio ir strateginių technologijų, kurios gali tapti konkurenciniu pranašumu Europai.

  • DI sukėlė skandalą „TikTok“: absurdiški vaizdo įrašų aprašymai privertė stabdyti funkciją

    DI sukėlė skandalą „TikTok“: absurdiški vaizdo įrašų aprašymai privertė stabdyti funkciją

    „TikTok“ sustabdė ribotus naujos funkcijos, paremtos dirbtiniu intelektu, bandymus po to, kai vartotojai ėmė masiškai dalintis klaidinančiais ir kartais absurdiškais vaizdo įrašų aprašymais. Įrankis turėjo padėti greičiau suprasti, kas rodoma vaizdo įraše, tačiau praktikoje dažnai pateikdavo su realybe prasilenkiančias išvadas.

    Bandymas vyko tik daliai paskyrų JAV ir kai kuriose kitose rinkose. Po vaizdo įrašais DI automatiškai generuodavo trumpas santraukas, kurios turėjo paaiškinti turinį, bet neteisingai „atpažindavo“ scenas, objektus ir veiksmus, taip sukeldamas kritikos bangą.

    Socialiniuose tinkluose ėmė plisti pavyzdžiai, kai visiškai įprasti klipai būdavo apibūdinami keistomis, su turiniu nesusijusiomis frazėmis. Vartotojai viešino ekrano nuotraukas ir juokavo, kad funkcija ne padeda, o kuria papildomą triukšmą ir klaidina žiūrovus.

    Reaguodama į situaciją, „TikTok“ nusprendė apriboti funkcijos paskirtį. Vietoje bandymo aprašyti visą vaizdo įrašo turinį DI labiau koncentruosis į produktų atpažinimą, kai klipuose rodomi konkretūs daiktai ar prekės, taip mažinant klaidų ir dezinformacijos riziką.

    Šis atvejis vėl atkreipė dėmesį į vadinamąsias DI haliucinacijas, kai sistema pateikia įtikinamai skambantį, bet neteisingą turinį. Su vaizdo įrašais problema ypač sudėtinga, nes reikia vienu metu vertinti vaizdą, judesį, garsą, kalbą ir kontekstą, o net menkas konteksto praradimas gali nuvesti į neteisingas išvadas.

    Tokios klaidos kelia ne tik reputacijos, bet ir pasitikėjimo platforma klausimą, ypač kai santraukos gali būti suprastos kaip faktinis paaiškinimas. Dėl to vis daugiau technologijų bendrovių renkasi atsargesnį diegimą, ribotus testus, papildomą žmogaus priežiūrą ir siauresnes DI užduotis, kurios lengviau patikrinamos.

  • Dawkinso žodžiai apie DI įplieskė audrą: ar „Claude“ tik imituoja sąmonę?

    Dawkinso žodžiai apie DI įplieskė audrą: ar „Claude“ tik imituoja sąmonę?

    Garsaus evoliucijos biologo Richardo Dawkinso pastebėjimai apie pokalbius su pokalbių robotu „Claude“ vėl įžiebė seną, bet vis aktualesnį klausimą: ar DI gali turėti sąmonę. Mokslininkas yra sakęs, kad dialogai kartais būna tokie įtikinami, jog lengva pajusti įspūdį, lyg kitoje pusėje būtų ne vien programa.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad įspūdis dar nereiškia fakto. Šiuolaikinės generatyvinės sistemos geba puikiai atkurti žmogaus kalbos ritmą, emocinį toną ir logišką argumentavimo seką, tačiau tai savaime nėra įrodymas, kad jos patiria jausmus ar turi vidinę patirtį.

    Kaip atsiranda sąmonės iliuzija

    Didelė dalis šiandieninių pokalbių robotų remiasi dideliais kalbos modeliais, kurie mokomi iš milžiniškų tekstų rinkinių ir prognozuoja, koks žodis ar frazė turėtų sekti toliau. Tokia veikimo logika primena labai pažangų automatinį teksto užbaigimą, tik nepalyginamai sudėtingesnį ir pritaikytą dialogui.

    Žmogui natūraliai lengva supainioti sklandžią kalbą su vidine būsena, nes kasdienybėje sąmoningumą dažniausiai atpažįstame iš elgesio ir komunikacijos. Prie įspūdžio prisideda ir sąsajos dizainas, kai sistema kalba pirmuoju asmeniu, vartoja žodžius apie ketinimus ar jausmus, o atsakymai pateikiami tarsi gyvo pašnekovo.

    „Žmonės jau dešimtmečius linkę priskirti mašinoms savybes, kurių jos greičiausiai neturi“, – teigė bioetikos ir filosofijos tyrėjai, komentuodami panašias diskusijas akademinėje erdvėje.

    Elizos pamoka ir kodėl ji vėl svarbi

    Istorinis pavyzdys, dažnai minimas kalbant apie DI ir sąmonės įspūdį, yra 7 dešimtmetyje sukurta programa „Eliza“. Nors ji veikė pagal palyginti paprastas taisykles ir šablonus, dalis žmonių su ja elgėsi tarsi su tikru pašnekovu, pasakodami asmenines problemas ir tikėdamiesi supratimo.

    Šiandien situacija pasikeitė tuo, kad modeliai tapo gerokai galingesni, o tekstas kuriamas daug įtikinamiau. Tačiau pati psichologinė schema išlieka panaši: kai sistema greitai reaguoja, „pagauna“ toną ir atsako empatiškai, žmogus gali pradėti įžvelgti daugiau, nei ten iš tiesų yra.

    Kodėl klaidingas įsitikinimas gali kainuoti

    Tyrėjai atkreipia dėmesį į rizikas, kurios kyla, kai DI pradedamas laikyti sąmoningu. Viena jų yra emocinis prisirišimas prie sistemos, kuri iš esmės neturi gebėjimo išgyventi ir atliepti jausmų taip, kaip tai daro žmogus, todėl santykis gali tapti vienpusis ir klaidinantis.

    Kita rizika – viešosios diskusijos kryptis: dėmesys gali nukrypti į tariamas pokalbių robotų „teises“, kai tuo pačiu metu realūs klausimai lieka nuošalyje. Praktikoje tai apima duomenų privatumą, atsakomybę už klaidinančią informaciją, priklausomybės nuo skaitmeninių pašnekovų požymius ir tai, kaip tokios sistemos daro įtaką vaikams bei pažeidžiamesnėms grupėms.

    Ekspertai ragina neapsiriboti vien tik kategorišku teiginiu, kad DI sąmonės neturi, o aiškinti žmonėms, kaip šios sistemos veikia ir kodėl jos gali atrodyti gyvos. Tokia perspektyva, anot jų, padeda sumažinti iliuzijų riziką ir leidžia atsakingiau vertinti DI panaudojimą kasdienybėje.

  • Biomedicinos straipsniuose plinta fiktyvios citatos: auditas rodo šuolį po „ChatGPT“ bangos

    Biomedicinos straipsniuose plinta fiktyvios citatos: auditas rodo šuolį po „ChatGPT“ bangos

    Didelės apimties biomedicinos publikacijų auditas atskleidė sparčiai augantį fiktyvių citatų ir neegzistuojančių šaltinių skaičių recenzuojamoje literatūroje. Tyrėjai įspėja, kad toks reiškinys ne tik gilina pasitikėjimo mokslu krizę, bet ir gali turėti tiesioginių pasekmių pacientų saugumui, jei klaidingos nuorodos vėliau patenka į klinikines rekomendacijas.

    Audite analizuotos PubMed Central bazėje publikuotos biomedicinos studijos, o jų literatūros sąrašai tikrinti keliose plačiai naudojamose bibliografinėse duomenų bazėse. Komanda, vadovaujama Kolumbijos universiteto tyrėjo Maximo Topazo, automatizuotu būdu atrinko tūkstančius įtartinų atvejų ir vėliau vertino, ar nurodomi šaltiniai iš tiesų egzistuoja.

    Fiktyvios nuorodos – vis dažnesnės

    Tyrėjų sukurta sistema publikacijose aptiko 2 810 straipsnių, kuriuose iš viso buvo 4 046 įtariamai suklastotos nuorodos. Šaltiniai laikyti fiktyviais tuomet, kai jų nepavyko rasti nė vienoje iš kelių pagrindinių paieškos ir registrų sistemų, naudojamų akademinėms publikacijoms identifikuoti.

    Skaičiai rodo ryškų augimą nuo 2023 metų. Jei 2023 metais bent vieną fiktyvią citatą turėjo maždaug vienas iš 2 828 straipsnių, tai 2026 metų pradžioje šis rodiklis priartėjo prie vieno iš 277, vadinasi, dažnis padidėjo daugiau nei 12 kartų.

    Tyrėjai pabrėžia, kad aptikti atvejai gali būti tik apatinė ribinė reikšmė, nes automatizuota patikra neišgaudo visų galimų manipuliacijų. Dalis fiktyvių nuorodų gali būti sukonstruotos taip, kad atrodytų kaip tikri įrašai, tačiau klaidingai nurodo autorius, metus ar žurnalo duomenis.

    Ryšys su DI – tikėtinas

    Staigus augimas sutampa su generatyvinių DI įrankių paplitimu, kai tekstų kūrimo sistemos tapo plačiai prieinamos akademinei bendruomenei. Tyrėjai neatmeta, kad dalis autorių, rengdami literatūros apžvalgas ar įvadines dalis, galėjo pasikliauti DI sugeneruotomis nuorodomis, jų nepatikrindami.

    „Tai, ką aptikome, greičiausiai tėra apatinė tikrojo paplitimo riba, nes kol kas palietėme tik ledkalnio viršūnę“, – sakė Maxim Topaz.

    Publikavimo ciklas gali paaiškinti, kodėl šuolis ryškiau matomas po 2023 metų, o ne iškart po 2022 metų pabaigoje prasidėjusio masinio įrankių įsisavinimo. Nuo straipsnio pateikimo iki pasirodymo žurnale dažnai praeina keli mėnesiai ar daugiau, nes tekstas pereina recenzavimo procesą.

    Kodėl recenzija to nesustabdo?

    Auditas parodė, kad recenzavimo praktika ne visada pajėgia atpažinti suklastotas nuorodas, nes jos gali atrodyti įtikinamai. Tokios citatos dažnai būna formaliai taisyklingos, pritaikytos straipsnio temai, su realistiškais autoriais ir datomis, todėl jas sudėtinga iškart pastebėti net patyrusiems recenzentams.

    Tyrėjų duomenimis, fiktyvios nuorodos dažniau aptinkamos apžvalginiuose straipsniuose nei kituose darbuose, o tai ypač svarbu, nes apžvalgos ir sisteminės apžvalgos daro didelę įtaką tolesniems tyrimams ir rekomendacijoms. Tarp aptiktų atvejų buvo ir klinikinių tyrimų bei sisteminių apžvalgų, kurios gali tiesiogiai formuoti gydymo praktikos kryptis.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai klaidingos nuorodos pradeda būti cituojamos kituose darbuose, taip tarsi suteikdamos fikcijai patikimumo. Ilgainiui, kai publikacija įgauna daug citatų, pirminių šaltinių niekas nebetikrina, o neteisinga informacija gali įsitvirtinti kaip tariamas mokslo konsensusas.

    Audito autoriai taip pat atkreipė dėmesį į leidėjų reakcijos trūkumą. Dauguma identifikuotų straipsnių nesulaukė nei pataisymų, nei aiškių pastabų, o atšaukimų dalis buvo labai maža, ir ne visada susijusi būtent su fiktyviomis citatomis.

    Sprendimu siūloma sisteminė prevencija: leidėjams ir redakcijoms įdiegti automatizuotą citatų patikrą dar prieš recenzavimą, kai straipsnis pateikiamas vertinimui. Tyrėjų teigimu, toks žingsnis galėtų užkirsti kelią klaidingoms nuorodoms patekti į mokslinę apyvartą ir vėliau daryti įtaką medicinos sprendimams.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ši analizė neapėmė nerecenzuojamos vadinamosios pilkosios literatūros ir kitų internetinių publikavimo kanalų, kur kontrolė dar silpnesnė. Tai reiškia, kad bendras fiktyvių citatų mastas už recenzuojamų žurnalų ribų gali būti dar didesnis.

  • Šios kalbų mokymosi programėlės keičia taisykles: DI padės prabilti greičiau nei manėte

    Šios kalbų mokymosi programėlės keičia taisykles: DI padės prabilti greičiau nei manėte

    Programėlės, kurios verčia kalbėti

    Kalbų mokymosi programėlės jau seniai nebėra vien žodynėlio kartojimas ar teisingų atsakymų spaudinėjimas. Naujausia kryptis – įrankiai, kurie prižiūri reguliarumą, padeda taisyti tarimą ir imituoja trumpus dialogus, artimus realioms situacijoms kelionėje ar darbe.

    Pastaraisiais metais didžiausią pokytį įnešė dirbtinis intelektas. Vis daugiau platformų pereina nuo pasyvių užduočių prie pokalbių scenarijų, kuriuose vartotojas turi kalbėti garsiai, o klaidos tampa mokymosi dalimi, o ne priežastimi sustoti.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Duolingo“, kuri plečia mokamas funkcijas, leidžiančias treniruotis dialogą su virtualiu pašnekovu. Toks formatas dažnai siejamas su CEFR lygiais, kad pratimai būtų nuoseklūs ir atitiktų realius gebėjimų aprašus.

    Kodėl DI padeda, bet nepakeičia žmogaus

    Daugeliui suaugusiųjų didžiausia kliūtis atsiranda ne mokantis žodžių, o bandant pasakyti pirmą sakinį. Programėlėje lengva atpažinti teisingą atsakymą, tačiau kur kas sunkiau greitai sureaguoti viešbutyje, parduotuvėje ar darbo pokalbyje.

    DI čia veikia kaip tarpinė stotelė: galima kalbėti be spaudimo, kartoti tą pačią situaciją tiek kartų, kiek reikia, ir grįžti prie transkripcijos. Vis dėlto pokalbių robotai gali klysti, pateikti pernelyg bendrus atsakymus ar netiksliai taisyti, todėl jie geriausiai tinka praktikai, o ne kaip vienintelis mokytojas.

    Kalbų specialistai dažniausiai pabrėžia, kad pažangą lemia kontaktas su gyva kalba ir reguliarus kalbėjimas. Todėl veiksmingiausias modelis daugeliui yra programėlių treniruotės derinimas su realiais pokalbiais, klausymu ir skaitymu.

    10 programėlių skirtingiems poreikiams

    „Duolingo“ dažniausiai tinka kaip pirmas žingsnis: trumpi pratimai, dienos tikslai, serijos ir motyvaciniai elementai padeda suformuoti įprotį. Tai patogu pradedantiesiems, tačiau norint tvirtesnio kalbėjimo įgūdžio dažnai prireikia papildomų dialogų.

    „Babbel“ orientuojasi į suaugusiuosius ir labiau primena kursą nei žaidimą: daugiau dialogų, aiškesnė gramatika kontekste ir tarimo praktika. Tai dažnai patrauklu tiems, kurie nori mokytis frazėmis ir situacijomis, o ne pavieniais žodžiais.

    „Memrise“ stiprybė – autentiškesnė kalba ir įrašai su gimtakalbiais, padedantys priprasti prie realaus tempo. Čia taip pat atsiranda DI paremtos funkcijos, skirtos sakiniams ir trumpiems pokalbiams treniruoti.

    „Rosetta Stone“ remiasi panardinimu į kalbą: mažiau vertimo, daugiau mokymosi per vaizdus, kontekstą ir tarimą. Toks metodas patinka tiems, kurie nori struktūros, nuoseklumo ir mažiau blaškančių elementų.

    „Pimsleur“ pasirenka kitą kelią ir daugiausia dirba per klausymą bei kalbėjimą garsiai. Audio pamokos ypač patogios mokantis kelyje, kai norisi mažiau ekrano ir daugiau realaus kalbėjimo praktikos.

    „Busuu“ jungia kursą su bendruomene: dalį užduočių gali įvertinti gimtakalbiai, o tai padeda gauti žmogišką grįžtamąjį ryšį. Programėlėje dažnai akcentuojami CEFR lygiai, tačiau tokie vidiniai įvertinimai paprastai nepakeičia oficialių egzaminų.

    „LingoDeer“ dažnai rekomenduojama mokantis azijietiškų kalbų, nes pateikia aiškius gramatikos paaiškinimus ir struktūruotas pamokas. Tai pasirinkimas tiems, kurie nori labiau akademiško, nuoseklaus mokymosi modelio.

    „Drops“ orientuojasi į trumpas, vizualias sesijas ir greitą žodyno plėtimą. Ji ypač praverčia prieš keliones, kai reikia greitai perprasti bazinius žodžius ir frazes, tačiau kalbėjimui dažniausiai reikia papildomo įrankio.

    „HelloTalk“ veikia labiau kaip kalbų bendravimo platforma nei kursas: čia svarbiausia pokalbiai, balso žinutės ir taisymai iš kitų vartotojų. Didžiausią naudą paprastai gauna tie, kurie jau turi pagrindus ir nori įveikti bendravimo baimę.

    „FluentU“ remiasi autentiškais vaizdo įrašais ir interaktyviais subtitrais, todėl tinka norintiems girdėti realią kalbą, intonacijas ir kasdienius posakius. Dažniausiai tai patrauklu vidutinio lygio besimokantiems, kuriems reikia daugiau klausymo praktikos.

    Renkantis programėlę verta pradėti nuo savo realaus poreikio: vieniems svarbiausia motyvacija ir kasdienės kartotės, kitiems – tarimas, tretiems – greita reakcija dialoge. Populiariausia programėlė ne visada bus geriausia, jei ji neatitiks jūsų mokymosi būdo.

  • „Sony“ ir „Bandai Namco“ išbando DI žaidimų kūrime: žada greitį, bet perspėja dėl rizikų

    „Sony“ ir „Bandai Namco“ išbando DI žaidimų kūrime: žada greitį, bet perspėja dėl rizikų

    „Sony“ ir „Bandai Namco“ paskelbė pradedančios bendros pilotinės iniciatyvos planus, kurioje bus bandoma, kaip dirbtinis intelektas gali prigyti aukšto biudžeto žaidimų kūrime. Tikslas – praktiškai įvertinti, kur DI realiai pagreitina kasdienius procesus, o kur kelia naujų problemų.

    Apie partnerystę buvo kalbėta „Sony“ strateginėje prezentacijoje, kuri vyko kartu su finansinių rezultatų pristatymu. „Sony Group“ vadovas Hiroki Totoki pabrėžė, kad DI turi aiškias ribas ir negali tapti nekontroliuojamu pakaitalu kūrybai bei kokybei.

    Partnerystė su leidėju, kurio portfelyje yra tokios serijos kaip „Tekken“ ir „Dark Souls“, skirta patikrinti šią filosofiją realiame gamybos cikle. Abi bendrovės nori suprasti, kaip generavimo technologijos elgiasi ten, kur svarbiausia nuoseklumas, stilius ir griežti terminai.

    „Sony“ vadovybė akcentuoja, kad didžiausia nauda siejama su kūrėjų produktyvumu ir laiko taupymu atliekant monotoniškas, pasikartojančias užduotis. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį turinio paruošimą, spartesnį testavimą ar automatizuotą tam tikrų elementų apdorojimą.

    Vis dėlto įmonė pripažįsta, kad generatyviniai sprendimai turi silpną vietą: rezultatų nenuoseklumą, kai vizualai ar tekstai ima skirtis nuo pasirinktų taisyklių. Inžinieriai, pasak „Sony“, jau taiko metodus, kai keli skirtingi modeliai derinami taip, kad iš jų būtų gaunami labiau pakartojami ir kontroliuojami rezultatai.

    Įrankiai, kurie jau naudojami

    „Sony Interactive Entertainment“ vadovas Hideaki Nishino teigė, kad DI įrankiai „PlayStation“ viduje jau taikomi automatizuojant pasikartojančius procesus ir greitinant kokybės kontrolę. Tai ypač aktualu dideliuose projektuose, kur testavimo apimtis milžiniška, o klaidų kaina – labai didelė.

    Vienas minėtų sprendimų – „Mockingbird“, skirtas personažų veido animacijoms kurti pagal aktorių vaidybos duomenis. Skelbiama, kad jis leidžia šį procesą atlikti gerokai greičiau nei tradiciniai metodai, o sistema jau naudojama tokiose studijose kaip „Naughty Dog“ ir „San Diego Studio“.

    Ne tik kūrimas, bet ir platinimas

    „Sony“ DI mato ne vien kaip kūrimo grandinės pagalbininką, bet ir kaip priemonę turinio platinimui gerinti. Bendrovė dirba su personalizavimo idėja, kai sistema galėtų tiksliau rekomenduoti žaidimus ar priedus pagal žaidėjo skaitmeninę biblioteką.

    Įmonei svarbu ir kita pusė: jei automatizavimas mažina įėjimo barjerą kuriant žaidimus, platformai tenka didesnė atsakomybė už kokybės filtravimą. „Sony“ signalizuoja, kad nori efektyviau atsirinkti vertingus projektus augant dideliam vidutiniškų leidimų srautui.

    Finansiniuose komentaruose taip pat skambėjo, kad mašininio mokymosi sprendimai per pastaruosius kelerius metus padėjo pagerinti skaitmeninės parduotuvės sandorių valdymą ir sugeneravo apie 650 000 000 eurų papildomų pajamų. Šis skaičius rodo, kad DI „Sony“ vertina ne vien kaip eksperimentą, bet ir kaip apčiuopiamą verslo rezultatą.

    Tuo pat metu rinkos analitikai prognozuoja, kad „PlayStation 5“ pardavimai artėjančiais finansiniais metais gali mažėti, o dalis iššūkių siejama su atminties tiekimo trūkumais Azijos rinkose. Galutiniai sprendimai dėl „PlayStation 6“ kainos ir pasirodymo datos, kaip pranešama, dar nėra priimti.

    „Sony“ susidomėjimas DI žaidimuose nėra naujas: 2023 metais bendrovė pateikė patentą virtualaus asistento idėjai, kuris galėtų perimti valdymą, kai žaidėjas daug kartų žūsta toje pačioje vietoje. Tokie sprendimai rodo kryptį, kur DI gali veikti ne tik užkulisiuose, bet ir pačioje žaidimo patirtyje.

  • Impact’26 atskleidė programą: 94 valandos debatų apie verslą, DI ir Europą permainų fone

    Impact’26 atskleidė programą: 94 valandos debatų apie verslą, DI ir Europą permainų fone

    Gegužės 13 ir 14 dieną Poznanė vėl taps vienu ryškiausių regiono taškų, kuriame susitinka verslo, technologijų ir politikos lyderiai. Konferencijos Impact’26 organizatoriai skelbia rekordinę programą: 94 valandas debatų, apie 650 pranešėjų, 9 scenas ir 25 temines kryptis.

    Renginio darbotvarkė sukonstruota aplink temas, kurios šiuo metu labiausiai veikia Europos ekonomiką ir visuomenę: nuo geopolitikos ir saugumo iki DI, sveikatos ir kultūros. Organizatoriai akcentuoja, kad tikslas yra ne tik fiksuoti pokyčių mastą, bet ir kalbėti apie jų poveikį žmogui, darbo rinkai bei kasdieniams sprendimams.

    Žinomi vardai ir geopolitikos ašis

    Tarp Impact’26 svečių įvardijami ekonomistas Daronas Acemoğlu, žmogaus teisių advokatė Amal Clooney, Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva, autorius Timothy Snyderis ir buvęs Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau. Programoje taip pat numatytos diskusijos su JAV diplomatijos ir transatlantinių ryšių temomis siejamais vardais, kurių įžvalgos dažnai nukreipiamos į Europos saugumo architektūrą.

    Geopolitikos tema šiemet numatoma kaip viena kertinių: nuo transatlantinių santykių ir dezinformacijos iki kritinės infrastruktūros apsaugos bei valstybių atsparumo užsitęsusios įtampos sąlygomis. Tokia kryptis atspindi bendrą tendenciją, kai ekonomikos augimas ir investicijos vis dažniau vertinami per saugumo prizmę.

    Ekonomika, bankininkystė ir investicijos

    Programoje didelis dėmesys skiriamas makroekonomikai, konkurencingumui ir infliacijos poveikiui, taip pat technologijų vaidmeniui transformuojant rinkas. Diskusijose numatoma kalbėti ir apie viešųjų investicijų strategijas bei tai, kaip vietos įmonės gali didinti dalyvavimą strategiškai svarbiuose projektuose.

    Ketvirtą kartą strateginiu partneriu įvardijama „Erste Bank Polska“, anksčiau veikusi kaip „Santander Bank Polska“. Organizatoriai skelbia, kad renginyje dalyvaus ir banko vadovai, o pokalbių ašyse bus Europos ekonomikos persitvarkymas, investicijų pritraukimas ir finansų sektoriaus vaidmuo tvaraus augimo darbotvarkėje.

    DI, kibernetinis saugumas ir kultūra

    DI tema darbotvarkėje žymima kaip viena labiausiai „kertančių“ skirtingas sritis: nuo produktyvumo ir naujų verslo modelių iki reguliavimo ir darbo rinkos pokyčių. Diskusijose numatoma aptarti ir kibernetinį atsparumą, nes skaitmeniniai incidentai vis dažniau laikomi ne vien IT, bet ir nacionalinio bei verslo saugumo rizika.

    Impact’26 išlaiko ir kultūros bei visuomenės segmentą: programoje minimi rašytojai, menininkai ir kūrėjai, o greta debatų planuojami susitikimai su autoriais. Taip pat numatytos sveikatos, ilgaamžiškumo ir psichikos sveikatos temos, kurios pastaraisiais metais konferencijose iš verslo „priedo“ virto viena iš pagrindinių produktyvumo ir gerovės diskusijų krypčių.

    „Šių metų programa rodo pasaulį lūžio taške: politiniame, technologiniame, ekonominiame ir socialiniame. Norėjome užfiksuoti pokyčių mastą, bet neprarasti žmogaus“, – sakė renginio kūrėjas Krystian Wolak.

    Impact’26 organizatoriai pabrėžia, kad renginys kuriamas kaip skirtingų bendruomenių susitikimo vieta, kurioje vienoje scenoje susikalba politika, verslas, mokslas, technologijos ir kultūra. Dviejų dienų programa Poznanėje turėtų tapti savotišku „barometru“, parodančiu, kur juda Europa sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje ir technologinėje aplinkoje.