CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • TVF įspėjimas: nauji DI modeliai gali spartinti kibernetines atakas ir kelti riziką bankams

    TVF įspėjimas: nauji DI modeliai gali spartinti kibernetines atakas ir kelti riziką bankams

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėja, kad sparčiai tobulėjantys dirbtinio intelekto (DI) modeliai keičia kibernetinio saugumo balansą finansų sektoriuje. Pasak fondo, tos pačios technologijos, kurios padeda greičiau aptikti spragas ir reaguoti į incidentus, gali dar efektyviau sustiprinti ir puolamuosius pajėgumus.

    TVF vertinimu, problema tampa ne vien atskirų incidentų skaičius, o galimas sisteminis poveikis. Jei įsilaužėliai su DI pagalba spragas aptiks ir išnaudos greičiau, nei institucijos spės jas užlopyti, tai gali kelti grėsmę finansiniam stabilumui, ypač kai pažeidžiamos kritinės grandys.

    Maksimalus greitis ir mažesnė kaina

    TVF akcentuoja, kad pažangūs DI modeliai gali radikaliai sutrumpinti laiką nuo pažeidžiamumo aptikimo iki jo išnaudojimo ir sumažinti tokios veiklos kaštus. Kartu didėja rizika, kad tos pačios spragos bus aptiktos ir atakuojamos vienu metu daugelyje organizacijų, o tai apsunkina koordinuotą gynybą.

    Fondo analitikai pabrėžia, kad ši dinamika ypač pavojinga bankams ir kitoms finansų institucijoms, kuriose IT sistemų patikimumas tiesiogiai siejasi su mokėjimų, atsiskaitymų ir klientų duomenų saugumu. DI įrankiai gali padaryti sudėtingas atakas lengviau įgyvendinamas net mažiau patyrusiems nusikaltėliams, jei jiems suteikiama prieiga prie galingų modelių.

    Rizika neapsiriboja vien bankais

    TVF atkreipia dėmesį, kad finansų sektorius dalijasi skaitmenine infrastruktūra su energetika, telekomunikacijomis ir viešosiomis paslaugomis. Dėl to DI skatinamos atakos gali persimesti tarp skirtingų sričių, jei jos naudoja panašius technologinius sprendimus, tiekėjus ar bendras platformas.

    Fondas taip pat kelia klausimą dėl nelygaus pasirengimo: pažangiausi DI sprendimai gali būti diegiami tik dalyje organizacijų, o kitoms prieiga gali būti ribota. Tai gali lemti nevienodą kibernetinės apsaugos lygį ir situacijas, kai silpnesnės grandys tampa patogiausiais taikiniais.

    Ką turėtų daryti priežiūros institucijos?

    TVF ragina bankų priežiūros institucijas ir pačias finansų įstaigas į DI lemiamus pokyčius žiūrėti ne kaip į vien techninį IT klausimą, o kaip į atsparumo ir rizikos valdymo temą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį pasirengimui, testavimui, incidentų valdymui ir veiklos tęstinumo planams.

    Nors TVF pripažįsta, kad šiandien dar egzistuoja tam tikri riziką švelninantys veiksniai, pavyzdžiui, ribota pažangiausių galimybių sklaida ar uždarų specializuotų sistemų sudėtingesnis „nulaužimas“, fondas prognozuoja, kad šie „buferiai“ gali greitai nykti. DI galimybių plėtra, platesnė prieiga ir nutekėjimai gali pagreitinti momentą, kai puolimas taps greitesnis už gynybą.

    „DI gali padėti gynėjams, tačiau tuo pačiu sustiprina kibernetines grėsmes, kurios gali pakirsti finansinį stabilumą, kai puolėjų galimybės aplenkia gynybą“, – sakė TVF.

  • Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos bankų grupė „Commerzbank“ pranešė apie planus artimiausiais metais mažinti darbuotojų skaičių, o atleidimai gali siekti iki 3 000 žmonių. Bankas tai sieja su efektyvumo didinimu ir didesniu technologijų, ypač DI, panaudojimu kasdienėse operacijose.

    Įmonė skelbia, kad metų pradžia buvo sėkminga: pirmąjį 2026 metų ketvirtį veiklos rezultatas, kaip nurodoma banko pranešime, augo 11 proc. ir pasiekė rekordinį 1,4 mlrd. eurų lygį. Kartu bankas pakėlė 2026 metų grynojo pelno lūkesčius iki mažiausiai 3,4 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo prognozuojama daugiau nei 3,2 mlrd. eurų.

    „Metus pradėjome rekordiniais rezultatais. Tai rodo, kad mūsų strategija veikia ir turi didesnį potencialą, nei planavome iš pradžių“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Didelė plano dalis susijusi su DI diegimu: „Commerzbank“ nurodo svarstantis investicijas, kurios artimiausiais metais galėtų siekti iki 600 mln. eurų. Tokios investicijos paprastai apima procesų automatizavimą, klientų aptarnavimo skaitmeninimą, rizikų vertinimo modelių atnaujinimą ir vidaus administravimo kaštų mažinimą.

    Bankas pabrėžia, kad dalį darbuotojų ketinama perkelti į kitas funkcijas, tačiau kartu pripažįsta ir atleidimų riziką. Finansų sektoriuje tai atitinka platesnę tendenciją, kai bankai mažina padalinių tinklus, centralizuoja paslaugas ir daugiau veiklų perkelia į skaitmeninius kanalus.

    Ši naujiena svarbi ir Lenkijos rinkai, nes „Commerzbank“ valdo kontrolinį mBank akcijų paketą. Dėl to „Commerzbank“ strateginiai sprendimai, įskaitant kaštų mažinimą ar technologijų plėtrą, gali turėti netiesioginės įtakos ir mBank veiklos prioritetams.

    Įtampą didina ir perėmimo tema: „Commerzbank“ viešai skeptiškai vertina „UniCredit“ interesą bei siūlomą sandorio logiką. Bankas nurodo, kad integracijos planas esą išlieka nepakankamai aiškus, o įgyvendinimo rizikos būtų reikšmingos.

    „Pateiktas integracijos planas lieka neaiškus ir susijęs su didelėmis įgyvendinimo rizikomis“, – teigiama „Commerzbank“ pranešime.

    „UniCredit“ anksčiau siūlė už kiekvieną „Commerzbank“ akciją 0,485 naujos savo akcijos, o tai atitiko 30,80 euro įkainį už „Commerzbank“ akciją. „Commerzbank“ akcentuoja, kad būtų pasirengęs diskusijoms tik tuo atveju, jei būtų pasiūlyta patraukli premija akcininkams ir aiškiai įvardytas planas, suderinamas su banko verslo modeliu.

  • „TeraWulf“ lūžis: HPC pajamos pirmą kartą aplenkė bitkoinų kasybą, bet nuostolis išaugo

    „TeraWulf“ lūžis: HPC pajamos pirmą kartą aplenkė bitkoinų kasybą, bet nuostolis išaugo

    JAV bendrovė „TeraWulf“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos didelio našumo skaičiavimų (HPC) veikla pirmą kartą sugeneravo daugiau pajamų nei bitkoinų kasyba. Tai dar vienas ženklas, kad dalis anksčiau vien kriptovaliutų kasyba besivertusių įmonių persiorientuoja į duomenų centrų ir DI infrastruktūros paklausą.

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį „TeraWulf“ gavo apie 34 mln. eurų pajamų, o bendra apyvarta, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išliko panaši. Didžiausias pokytis įvyko pajamų struktūroje: HPC nuomos pajamos siekė apie 21 mln. eurų, kai skaitmeninių aktyvų segmentas sugeneravo beveik 13 mln. eurų.

    „Tai pirmasis laikotarpis, kai HPC nuoma reikšmingai atsispindi mūsų finansiniuose rezultatuose“, – sakė „TeraWulf“ vadovas Paulas Prageris.

    Bendrovės vadovybė šį ketvirtį apibūdino kaip pereinamąjį: didesnė dalis pajamų siejama su stabilesniais, sutartimis pagrįstais skaičiavimo pajėgumų užsakymais. Tokie kontraktai paprastai leidžia mažinti priklausomybę nuo kriptovaliutų kainų svyravimų ir kintančių kasybos sąnaudų.

    Vis dėlto pelningumo situacija išlieka sudėtinga. „TeraWulf“ nurodė patyrusi apie 428 mln. eurų grynąjį nuostolį, kuris gerokai išaugo, palyginti su praėjusiais metais. Bendrovė dalį nuostolio aiškino nepiniginiais perskaičiavimais, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad veiklos transformacija kainuoja brangiai.

    Vienas iš kaštų augimo veiksnių yra infrastruktūros pertvarkymas, kai dalis anksčiau bitkoinų kasybai naudotų pajėgumų pritaikoma HPC darbo krūviams. Bendrovė taip pat fiksavo vertės sumažėjimo ir kitus su restruktūrizavimu susijusius įrašus, susijusius su kasybos apimčių mažinimu atskirose veiklos dalyse.

    „TeraWulf“ akcentavo, kad Niujorko valstijoje esančiame „Lake Mariner“ objekte šiuo metu pajamoms generuoti naudojama apie 60 MW HPC galios. Bendrovė taip pat planuoja toliau plėsti pajėgumus ir didinti ilgalaikių, sutartimis užtikrintų skaičiavimo resursų apimtį per ateinančius metus.

    Rinkoje šis posūkis vertinamas kaip platesnės tendencijos dalis: augant DI modelių mokymo ir diegimo apimtims, vis daugiau dėmesio skiriama energiją ir aušinimą užtikrinančiai infrastruktūrai, o buvę kasybos ūkiai dėl turimų elektros įvadų ir aikštelių dažnai laikomi potencialiai greitai pritaikomais projektams. Tačiau finansiniai rezultatai rodo, kad perėjimas prie HPC ne visada reiškia greitą pelno sugrįžimą.

  • Vyriausybė trečią kartą teikia įstatymą dėl kriptoaktyvų: ginčas dėl KNF galių ir baudų dydžių

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino Kriptoaktyvų rinkos įstatymo projektą ir trečią kartą perdavė jį Seimui. Apie sprendimą pranešė ministras, atsakingas už Vyriausybės politikos įgyvendinimo priežiūrą, Maciejus Berekas, pabrėžęs, kad šįkart prezidentas Karolis Nawrockis esą nebeturi rimtų argumentų prieš.

    Pasak M. Bereko, situacija pasikeitė po to, kai prezidentas pats pateikė Seimui savo įstatymo projektą. Politikai ir dalis parlamentarų teigia, kad prezidento pasiūlymas didele dalimi sutampa su Vyriausybės tekstu, todėl erdvės blokavimui, jų vertinimu, turėtų būti mažiau.

    Kas labiausiai skiria projektus

    Esminės diskusijos sukasi apie finansų priežiūros institucijos KNF įgaliojimus greitai reaguoti į galimus pažeidimus kriptoaktyvų rinkoje. Ginčas kyla dėl to, ar KNF turėtų turėti teisę skubiai blokuoti sąskaitas, stabdyti operacijas ar riboti prieigą prie interneto domenų, kai įtariamas stambaus masto sukčiavimas.

    Kritikai teigia, kad reikalavimas kiekvienu atveju gauti administracinio teismo leidimą gali sulėtinti reagavimą ir leisti lėšoms iškeliauti, kol sprendimai bus priimti. Kita pusė pabrėžia verslo apsaugą nuo nepagrįstų sprendimų ir argumentuoja, kad teismo kontrolė turi būti saugiklis, kad vienas administracinis sprendimas nesužlugdytų teisėtai veikiančios įmonės.

    Skiriasi ir požiūris į priežiūros finansavimą bei baudas. Viešojoje diskusijoje keliami klausimai, ar siūlomos įmokos rinkos dalyviams ir sankcijų dydžiai yra proporcingi, ir ar jie skatins įmones registruotis bei veikti Lenkijoje, o ne rinktis kitas Europos jurisdikcijas.

    Seime – penki kriptoaktyvų projektai

    Artimiausiu metu Seimas turėtų svarstyti ne tik Vyriausybės ir prezidento projektus, bet ir papildomas parlamentarų iniciatyvas. Tai reiškia, kad diskusija dėl kriptoaktyvų reguliavimo persikelia į politinių kompromisų lauką, kur sprendimus gali lemti ne vien techninės detalės, bet ir platesnės priešpriešos.

    Vyriausybė akcentuoja vartotojų apsaugą ir griežtesnę atsakomybę už sukčiavimą, kai pasinaudojama investuotojų patiklumu ar žinių stoka. Kita vertus, dalis politikų ir rinkos dalyvių siekia aiškesnių „tarpinių žingsnių“ prieš taikant griežčiausias priemones, kad teisėtas verslas nebūtų nubaustas už vien įtarimus.

    Kodėl terminai svarbūs dabar

    Ši įstatymo iniciatyva siejama su Europos Sąjungos kriptoaktyvų reguliavimo paketu MiCA, kuris numato bendresnes taisykles kriptoaktyvų leidėjams ir paslaugų teikėjams. Kuo ilgiau užsitęs nacionalinių taisyklių priėmimas, tuo daugiau neapibrėžtumo patiria tiek investuotojai, tiek įmonės, o rinkoje daugėja „pilkųjų zonų“ rizikų.

    Politinis ginčas, ar priežiūros institucijai suteikti platesnius įgaliojimus, ar pirmiausia stiprinti teisinius saugiklius verslui, taps vienu svarbiausių Seimo sprendimų dėl kriptoaktyvų ateities. Nuo galutinės redakcijos priklausys, kaip greitai bus galima stabdyti galimus sukčiavimo atvejus ir kokia bus reali vartotojų apsaugos kartelė.

    „Trečią kartą Seimas ir Senatas priims įstatymą, kuris turi apsaugoti žmones, investuojančius šioje rinkoje“, – sakė Maciejus Berekas.

  • Europos dujų atsargos tirpsta, bet panikos nėra: ką lemia Ormuzo sąsiauris ir JAV LNG bumas

    Europos dujų saugyklų užpildymas šį pavasarį yra neįprastai žemas, tačiau rinkos reakcija išlieka santūri. Nors atsargos tirpsta greičiau nei įprasta, dalis pirkėjų laukia palankesnių kainų ir labiau apibrėžtos geopolitinės situacijos.

    Dujų atsargos ypač svarbios žiemą, kai piko metu reikšminga vartojimo dalis gali būti dengiama iš saugyklų. Dėl to lėtesnis kaupimas vasarą didina spaudimą tiekėjams ir verčia atidžiau vertinti rizikas artėjant šildymo sezonui.

    Kas stabdo atsargų pildymą?

    Viena priežasčių – aukštesnės kainos pagrindinėse Europos prekybos aikštelėse, todėl įmonės vengia užsipirkti brangiai ir vėliau patirti nuostolius kainoms nukritus. Dalis rinkos dalyvių renkasi pildyti atsargas nuosaikiai, palikdami daugiau lankstumo vasaros mėnesiams.

    Kitas veiksnys – įtempta padėtis Persijos įlankoje ir rizika laivybai strategiškai svarbiuose maršrutuose. Ormuzo sąsiauris yra kritinis energijos išteklių transporto „butelio kakliukas“, o bet kokie sutrikimai iš karto persiduoda pasaulinei SGD pasiūlai ir kainų lūkesčiams.

    „Net jei įtampa regione atslūgtų greitai, pasaulinė SGD pasiūla šią vasarą gali būti mažesnė nei pernai“, – sakė „Orlen“ analitikė Karolina Kozikowska.

    Kodėl Europa vis dar jaučiasi ramiau?

    Europos pirkėjai įgijo daugiau patirties po 2022 metų krizės, kai staigiai sumažėjus rusiškų dujų srautams buvo skubiai persiorientuota į SGD ir alternatyvius tiekimo kanalus. Nors kainos tuomet buvo šokusios, fizinio dujų trūkumo daugelyje šalių pavyko išvengti, todėl dabar pasitikėjimas tiekimo grandinėmis didesnis.

    Svarbus argumentas – Jungtinių Valstijų, kaip vienos didžiausių SGD eksportuotojų, vaidmens augimas ir naujų pajėgumų plėtra. Kuo daugiau ilgalaikio eksporto pajėgumo atsiranda rinkoje, tuo daugiau Europa turi alternatyvų, net jei dalis tradicinių maršrutų laikinai sutriktų.

    Geografija taip pat palankesnė Europai nei Azijai: SGD kroviniai iš JAV dažnai patogiau nukreipiami per Atlantą į Europos terminalus. Tuo metu tiekimas į Aziją gali būti ilgesnis ir brangesnis, o tam tikrais laikotarpiais priklausyti nuo laivybos „siaurųjų vietų“, tokių kaip Panamos kanalas, kuriame dėl vandens trūkumo periodiškai ribojamas pralaidumas.

    Ką tai reiškia artėjančiam sezonui?

    Žemesnės atsargos nereiškia, kad Europai pritrūks dujų, tačiau jos didina kainų nepastovumo tikimybę, ypač jei vasara bus karšta, o Azijos paklausa SGD išaugs. Tokiu atveju konkurencija dėl krovinių sugriežtėtų, o pirkėjams tektų mokėti daugiau už greitą tiekimą.

    Realistiškiausias scenarijus – vasara taps sudėtingesnė atsargų kaupimo požiūriu, tačiau tiekimo saugumą vis labiau remia išplėtotas SGD terminalų tinklas Europoje ir didesnė tiekėjų įvairovė. Didžiausias neapibrėžtumas išlieka kainose: jos priklausys nuo geopolitikos, laivybos rizikų ir pasaulinės SGD pasiūlos tempo.

  • ES grįžta prie įšaldytų Rusijos aktyvų: iki 210 mlrd. eurų galėtų stiprinti Ukrainos gynybą

    Europos Sąjungoje vėl atsinaujina diskusija, ar įšaldyti Rusijos valstybiniai aktyvai galėtų tapti papildomu finansavimo šaltiniu Ukrainos gynybai ir atstatymui. Nyderlandai siekia, kad šis klausimas sugrįžtų į Bendrijos darbotvarkę, o iniciatyvą, kaip skelbiama, palaiko ir dalis Šiaurės bei Baltijos šalių.

    Kalbama apie iki 210 mlrd. eurų vertės Rusijos aktyvus, įšaldytus po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais. Didelė šių lėšų dalis yra susijusi su vertybiniais popieriais ir laikoma Europos finansų infrastruktūroje, todėl bet koks sprendimas turėtų ir finansinių, ir teisinių pasekmių.

    Kas siūloma ir kodėl dabar?

    Idėja paprasta: vietoje naujų bendrų skolų ar papildomų įnašų iš valstybių biudžetų būtų ieškoma būdų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos poreikiams. Šią kryptį dažniau remia šalys, kurios nori mažinti spaudimą ES skolinimuisi ir sparčiau rasti stabilų, ilgalaikį finansavimo mechanizmą.

    Diskusijoms grįžtant, ES tuo pat metu yra suplanavusi reikšmingą paramą Ukrainai ir per paskolų bei biudžetines priemones. Vis dėlto Bendrijoje pripažįstama, kad Ukrainos finansiniai poreikiai išlieka dideli, o karo trukmė ir intensyvumas toliau didina spaudimą ieškoti papildomų šaltinių.

    Kur slypi didžiausios rizikos?

    Didelė įšaldytų aktyvų dalis laikoma Belgijoje veikiančioje finansinių vertybinių popierių depozitoriumo infrastruktūroje, todėl Briuselis ir Belgijos valdžia jautriai vertina galimų teisminių ginčų ir atsakomųjų veiksmų riziką. Jei Rusija bandytų ginčyti sprendimus teismuose, išaugtų finansinės atsakomybės ir reputacinės žalos tikimybė.

    Prieštaravimų kelia ir platesnis precedentas: Europos institucijos bei dalis valstybių narų baiminasi, kad tiesioginis konfiskavimas galėtų sukelti abejonių dėl turto apsaugos euro zonoje. Tai ypač aktualu pasaulinių investuotojų pasitikėjimui, nes finansų rinkose svarbios ne tik politinės deklaracijos, bet ir nuspėjamos taisyklės.

    Koks realistiškiausias kelias?

    Praktiškiausiu kompromisu dažnai laikomas modelis, kai naudojamas ne pats turtas, o pajamos, generuojamos iš įšaldytų aktyvų investavimo ar administravimo. Tokia schema paprastai vertinama kaip lengviau apginama teisiškai, nes kalbama apie uždirbtas palūkanas ar kitą grąžą, o ne apie pagrindinės sumos perėmimą.

    ES diplomatiniuose sluoksniuose prognozuojama, kad klausimas vėl gali iškilti artimiausiais mėnesiais, ypač jei Ukrainos finansavimo poreikiai viršys dabartinius planus. Galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti teisinius saugiklius, politinę valią ir rizikos pasidalijimą tarp valstybių narių.

    „Turime rasti sprendimą, kuris būtų ir veiksmingas Ukrainai, ir teisiškai atsparus Europos Sąjungai“, – sakė vienas su derybomis susipažinęs ES pareigūnas.

  • Seime siūlomas energetikos apskritojo stalo formatas: siekia ilgalaikės doktrinos ir stabilumo

    Lenkijoje vėl keliama idėja energetikos klausimus iškelti virš kasdienės politikos ir susitarti dėl ilgalaikės krypties. Europos ekonomikos kongreso diskusijose apie tai kalbėjo parlamento narys Ireneuszas Zyska, pabrėžęs, kad energetikos politikai trūksta aiškios doktrinos.

    Politiko teigimu, be nuoseklios krypties sprendimai svyruoja priklausomai nuo politinių ciklų ir tarptautinių įvykių, todėl nukenčia investicijų tęstinumas. Jis ragino ieškoti tarppartinio susitarimo, kuris leistų greičiau priimti sprendimus dėl elektros sektoriaus pertvarkos.

    Apskritasis stalas Seime

    Pasak I. Zyskos, apskritojo stalo formato susitarime turėtų dalyvauti visos Seime atstovaujamos politinės jėgos, o taip pat Prezidento kanceliarija. Argumentas paprastas: prezidentas pasirašo parlamento priimtus įstatymus, todėl ankstyvas įsitraukimas sumažintų riziką, kad reformos įstrigs.

    „Svarbiausia, kad neprarastume laiko ir energetikos sprendimų neišskaidytume į trumpalaikius politinius ginčus“, – sakė Ireneuszas Zyska.

    Tokio formato tikslas būtų susitarti dėl strateginių gairių keliems dešimtmečiams į priekį, kai paraleliai vyksta dekarbonizacija, tinklų modernizavimas ir pramonės elektrifikacija. Energetikos sektoriuje sprendimai dažnai turi ilgą investicinį ciklą, todėl stabilumas tampa kritiškai svarbus tiek vartotojams, tiek verslui.

    Pigūs šaltiniai ir patikimas balansas

    Politikas akcentavo poreikį plėtoti pigesnius energijos šaltinius, tačiau kartu užtikrinti sistemos stabilumą taip vadinamais dispečeriniais pajėgumais. Praktikoje tai reiškia, kad augant kintančiai gamybai, pavyzdžiui, iš vėjo ar saulės, būtini sprendimai, galintys greitai reaguoti į paklausos ir gamybos svyravimus.

    Čia svarbų vaidmenį įgyja energijos kaupimas, tinklų balansavimas ir lankstumo mechanizmai, leidžiantys vartotojams ir įmonėms prisidėti prie sistemos stabilumo. Vis dažniau minimas ir DI, kuris gali padėti prognozuoti gamybą bei paklausą, optimizuoti tinklų darbą ir mažinti disbalanso kaštus.

    Nuo krizės pamokų iki naujų įrankių

    I. Zyska priminė, kad po 2022 metais Rusijos agresijos prieš Ukrainą energetikos krizė paskatino valstybės intervencijas į rinką. Nors situacija nuo tada pakito, jis teigė, kad išlieka poreikis sisteminiams sprendimams, kurie apsaugotų vartotojus ir ekonomikos konkurencingumą, kartu negriaunant rinkos signalų.

    Energetikos ekspertai Europoje vis dažniau pabrėžia, kad šalia naujos generacijos būtina spartinti perdavimo ir skirstymo tinklų plėtrą, greitinti leidimų išdavimą ir kurti aiškias taisykles kaupikliams bei lankstumo paslaugoms. Tokios priemonės paprastai laikomos svarbia sąlyga, kad atsinaujinanti energetika realiai mažintų kainų svyravimus ir importo priklausomybę.

    Diskusija dėl apskritojo stalo Lenkijoje rodo siekį sumažinti politinę riziką sektoriuje, kuriame klaidos kainuoja brangiai, o sprendimų atidėliojimas tiesiogiai atsispindi sąskaitose už elektrą ir pramonės galimybėse konkuruoti. Ar pavyks sutarti dėl bendros doktrinos, priklausys nuo to, ar partijos sutiks energetiką traktuoti kaip ilgalaikį valstybės interesą.

  • Trumpo spaudimas saulės pramonei: JAV fotovoltikos gamykloms stringa finansavimas ir draudimas

    JAV saulės energetikos sektoriuje daugėja įtampos: dalis didžiųjų fotovoltikos įmonių, bankų ir draudikų pristabdė bendradarbiavimą su naujai pastatytomis saulės modulių gamyklomis. Pagrindinė priežastis – neapibrėžtumas, ar ryšiai su Kinijos tiekimo grandinėmis gali užkirsti kelią gauti švarios energijos subsidijas.

    Šis atsargumas pirmiausia paliečia gamyklas, kurios buvo pastatytos ar išplėtotos bendrovėms, turinčioms Kinijos kapitalo, technologijų ar įrangos sąsajų. Rinkos dalyviai baiminasi, kad griežtesnė JAV politika Kinijos atžvilgiu gali pakeisti taisyklių taikymą, todėl finansuotojai ir draudikai neskuba prisiimti rizikos.

    Neapibrėžtumas stabdo projektus

    Neaiškumas dėl subsidijų ir mokesčių lengvatų taikymo daro tiesioginę įtaką projektų bankiniam finansavimui, nes saulės elektrinių plėtra JAV dažnai remiasi ilgalaikėmis paskolomis, draudimo apsauga ir mokesčių kreditų sandoriais. Kai šios grandys stringa, vėluoja ir naujų elektrinių bei energijos kaupimo projektų sprendimai.

    „Tai pristabdo finansavimą skubiai reikalingiems saulės energijos ir energijos kaupimo projektams“, – sakė teisės firmos Norton Rose Fulbright atstovas Keithas Martinas.

    Situacija sutampa su platesniais Donaldo Trumpo administracijos veiksmais, kuriais siekiama riboti Kinijos įmonių prieigą prie JAV rinkos ir mažinti valstybės paramą žaliajai energetikai. Tačiau rinkoje vis dažniau keliama rizika, kad tokia kryptis gali turėti priešingą efektą: pristabdyti gamybos plėtrą, investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą.

    Kinijos dominavimas tiekimo grandinėse

    Fotovoltikos sektorius yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip sudėtinga greitai atsieti JAV pramonę nuo pasaulinių tiekimo grandinių, kuriose Kinija užima dominuojančią padėtį. Dalis JAV veikiančių gamyklų priklauso nuo kinų kilmės įrangos, komponentų ar technologinių sprendimų, todėl bet kokie papildomi ribojimai kelia veiklos tęstinumo ir atitikties klausimus.

    Reguliuotojams tai tampa dilema: siekiant mažinti priklausomybę nuo Kinijos ir riboti rizikas nacionaliniam saugumui, tuo pačiu nenorima smogti vietos gamintojams, kurie dar tik stiprina pajėgumus. Praktikoje tai reiškia, kad net ir JAV teritorijoje veikiantys projektai gali susidurti su didesnėmis finansavimo sąnaudomis, griežtesnėmis draudimo sąlygomis ar investuotojų laukimo režimu.

    Kas toliau laukia saulės energijos JAV?

    Įtampa saulės energetikoje išryškėja tuo metu, kai elektros paklausą kelia augantys duomenų centrų poreikiai, o vartotojai jautriai reaguoja į komunalinių paslaugų kainas. Jei finansavimo ir draudimo stabdžiai užsitęs, JAV gali būti sunkiau greitai didinti saulės elektrinių ir energijos kaupimo apimtis, net jei technologijos pinga ir projektų potencialas išlieka didelis.

    Rinkos dalyviai tikisi aiškesnių taisyklių dėl to, kaip vertinami ryšiai su Kinija, ir kokie kriterijai lems teisę į paramą. Kol kas, esant politinei rizikai, dalis sprendimų atidedama, o tai gali sulėtinti planuotą gamybos ir įrengimų bumą.

  • Toyota įspėja dėl pelno kritimo: karo Artimuosiuose Rytuose ir muitų kaina gali būti milijardai

    Didžiausias Japonijos automobilių gamintojas Toyota paskelbė 2025–2026 finansinių metų, pasibaigusių kovo 31 dieną, rezultatus: konsoliduotos pajamos augo, tačiau metų pabaigos ketvirtis signalizuoja didesnį spaudimą pelningumui. Bendrovė įspėja, kad artimiausiais ketvirčiais gali prasidėti sudėtingesnis laikotarpis dėl geopolitinių ir prekybos veiksnių.

    Toyota nurodė, kad per finansinius metus konsoliduotos pajamos siekė 50,7 trilijono Japonijos jenų, o grynasis pelnas, priskirtas patronuojančios bendrovės akcininkams, sudarė 3,85 trilijono jenų. Perskaičiavus pagal nurodytus dolerio ekvivalentus, tai atitinka maždaug 298 milijardus eurų pajamų ir apie 23 milijardus eurų grynojo pelno.

    Kas spaudžia pelną?

    Didžiausias nuokrypis matomas metų pabaigoje: sausio–kovo ketvirčio grynasis pelnas krito iki 569,4 milijardo jenų, arba maždaug 3,4 milijardo eurų. Tai yra apie 50 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, todėl bendrovė pripažįsta, kad sąnaudų ir tiekimo grandinės rizikos jau materializuojasi.

    Toyota savo prognozėse išskiria kelis veiksnius, kurie gali pabloginti rezultatus per artimiausius 12 mėnesių. Tarp svarbiausių įvardijami brangstantys žaliavų ir komponentų pirkimai, vėluojantys pristatymai, išaugusios logistikos sąnaudos ir galimas automobilių pardavimų mažėjimas.

    „Daugiausia šių finansinių metų nuostolių lems didesnės medžiagų pirkimo sąnaudos, o likusią dalį sudarys tiekimo vėlavimai ir transporto kaštų augimas. Tai lydės automobilių pardavimų mažėjimas“, – sakė Toyota finansinių rezultatų pristatyme bendrovės atstovas Akanori Azuma.

    Bendrovė taip pat pažymi, kad dalį spaudimo maržoms kuria įsipareigojimas padėti tiekėjams padengti išaugusias sąnaudas. Tokia strategija gali stabilizuoti tiekimo grandinę, tačiau trumpuoju laikotarpiu mažina pelningumą, ypač kai rinkoje išlieka kainų konkurencija.

    Artimųjų Rytų karas ir JAV muitai

    Toyota vertinimu, karo Artimuosiuose Rytuose pasekmės reikšmingai veikia tiek paklausą, tiek tiekimo ir transporto grandines. Regionas bendrovei laikomas svarbiu, ypač didesnių SUV modelių segmente, o užsitęsęs konfliktas, pasak įmonės, praktiškai sustabdė pardavimus dalyje rinkų.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia JAV prekybos politika ir muitai automobiliams, kurie gali turėti tiesioginį poveikį kainodarai ir paklausai. Toyota pabrėžia, kad tokie išoriniai veiksniai vienu metu didina sąnaudas ir riboja galimybes pilnai jas perkelti pirkėjams, todėl pelno prognozėse atsiranda didesnė rizikos premija.

    Remiantis bendrovės pateiktu vertinimu, metinis pelno kritimas gali siekti apie 20 proc., o tai reikštų maždaug 3,9 milijardo eurų sumažėjimą. Tokio masto pokytis automobilių pramonėje paprastai signalizuoja ne vien vienkartinį šoką, bet ir būtinybę greitai peržiūrėti kaštų struktūrą.

    Kinijos konkurencija ir naujo vadovo užduotys

    Toyota akcentuoja Kinijos rinkos svarbą, tačiau pripažįsta prarandanti pozicijas vietiniams gamintojams. Pastarieji konkurenciją dažnai grindžia agresyvesne kainodara ir dažnesniais naujų modelių pristatymais, todėl tarptautiniams prekių ženklams tampa sunkiau išlaikyti ankstesnius pardavimų mastus.

    Įmonė nurodo, kad naujasis Toyota Motor vadovas Kenta Kon turi spręsti kelis strateginius uždavinius vienu metu: mažinti gamybos kaštus, ieškoti efektyvumo visoje tiekimo grandinėje ir parengti modelių planą, kuris amortizuotų pardavimų kritimą. Praktikoje tai reiškia ir griežtesnį investicijų prioritetų pasirinkimą, ir greitesnius sprendimus dėl produktų portfelio regionuose, kur konkurencija aštriausia.

    Artimiausi ketvirčiai parodys, ar Toyota pavyks subalansuoti sąnaudų augimą, geopolitinę riziką ir prekybos barjerus, kartu išlaikant konkurencingumą pagrindinėse rinkose. Investuotojams ir rinkai svarbiausia bus, ar prognozuojami iššūkiai virs laikinu nuosmukiu, ar ilgesnio persitvarkymo pradžia.

  • Lenkija nori tapti oro krovinių centru: kodėl 1,4 proc. ES dalis vis dar išsprūsta?

    Lenkija vis dažniau minima kaip šalis, galinti sustiprinti savo vaidmenį oro krovinių logistikoje: turi naujų terminalų, palankią geografinę padėtį ir augantį vežėjų bei siuntėjų susidomėjimą. Tačiau sektoriaus atstovai perspėja, kad dalis krovinių ir toliau bus nukreipiama į užsienį, jei valstybė nepaspartins procedūrų ir nepagerins reguliavimo.

    Europos oro uostų duomenys rodo, kad 2025 metais oro krovinių apimtys Europoje augo, o visoje Europos Sąjungoje perkrauta beveik 15 mln. tonų. Tuo pat metu Lenkijos dalis išlieka nedidelė ir sudaro apie 1,4 proc. bendro ES oro krovinių srauto, todėl šalis pagal mastą vis dar atsilieka nuo didžiųjų Vakarų Europos centrų.

    Kodėl kroviniai „išvažiuoja“ į užsienį

    Rinkos dalyviai kaip vieną svarbiausių kliūčių įvardija sudėtingas muitines ir mokesčių administravimo procedūras. Dėl ilgų ir ne visada prognozuojamų procesų dalis siuntų vietoje aptarnavimo Lenkijoje pasirenkama tvarkyti kaimyninėse šalyse, ypač ten, kur procedūros laikomos greitesnėmis.

    Lenkijos infrastruktūros viceministras Maciejus Lasekas yra pripažinęs, kad dalis problemų susijusi ne vien su transporto politika, o ir su finansų administravimu. Pasak jo, vyksta dialogas ir darbas darbo grupėse, tačiau verslas tikisi greitesnių sprendimų, nes prarandami srautai reiškia prarastas pajamas ir konkurencingumą.

    „Kalba eina ne tik apie muitines, bet ir apie atidėtą PVM. Pokyčiams reikia laiko, kurio praktiškai neturime, nes dėl dabartinių procedūrų kroviniai įforminami ne Lenkijoje“, – sakė Maciejus Lasekas.

    Daugiau skrydžių ir lankstesnės taisyklės

    Oro krovinių plėtra dažnai priklauso nuo to, kiek šalis turi tarptautinių maršrutų, nes didelė dalis krovinių keliauja keleiviniais orlaiviais. Todėl aviacijos sektorius pabrėžia, kad skrydžių tinklo plėtra automatiškai didina ir krovinių „prijungiamumą“ prie pasaulinių tiekimo grandinių.

    Logistikos atstovai taip pat ragina liberalizuoti kai kurias reguliacines nuostatas ir atnaujinti senas dvišales aviacijos sutartis, kurios riboja naujų maršrutų atidarymą. Verslo požiūriu, kuo daugiau vežėjų gali lanksčiai planuoti skrydžius ir krovinių operacijas, tuo didesnė tikimybė, kad srautai liks šalies oro uostuose.

    Susidomėjimas iš Azijos auga, bet trūksta lėktuvų

    Lenkijos krovinių aptarnavimo bendrovės teigia, kad užklausų iš Azijos vežėjų netrūksta, o šalies oro uostai vertinami kaip patrauklūs regionui. Vis dėlto praktinė kliūtis yra pasaulinis krovininių orlaivių trūkumas ir ilgi naujų lėktuvų pristatymo terminai, todėl dalis planų nukeliami į šio dešimtmečio pabaigą.

    Rinkoje juntama ir platesnė tendencija: e. prekybos srautai bei tiekimo grandinių persitvarkymas po pandemijos išaugino poreikį greitesniam pristatymui, tačiau kartu padidino spaudimą oro uostams, vežėjams ir valstybinėms institucijoms veikti kaip vienai sistemai. Be prognozuojamo reguliavimo ir aiškių taisyklių investicijos į terminalus ne visada virsta realiu krovinių augimu.

    Lenkijos tikslas tapti regioniniu oro krovinių centru remiasi ir infrastruktūros plėtra. Valstybės ir oro uostų valdytojai kalba apie didesnius pajėgumus ateityje, tačiau rinka akcentuoja, kad vien terminalų neužtenka: lemiami bus greitesni procesai, daugiau skrydžių ir konkurencingos sąlygos vežėjams.