CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Europos startuolių savaitė: 1 mlrd. eurų startas DI srityje ir 595 mln. eurų „Nebius“ sandoris

    Europos startuolių savaitė: 1 mlrd. eurų startas DI srityje ir 595 mln. eurų „Nebius“ sandoris

    Dideli pinigai DI rinkoje

    Europos technologijų rinkoje per savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicinių sandorių, kurių bendra vertė viršijo 2 200 000 000 eurų. Be finansavimo raundų, matyti ir ryškesni išėjimai, susijungimai bei įsigijimai, rodantys, kad kapitalas į technologijas grįžta selektyviai, bet ryžtingai.

    Didžiausią dėmesį traukė DI krypties projektai ir infrastruktūra, nes įmonės vis dažniau investuoja ne tik į programinę įrangą, bet ir į skaičiavimo pajėgumus. Tai atspindi platesnę tendenciją Europoje: DI sprendimai tampa nebe eksperimentu, o strategine veiklos dalimi.

    Vienas ryškiausių pranešimų buvo „Ineffable Intelligence“ startas su 1 100 000 000 eurų siekiančia pradinio etapo investicija. Toks ankstyvos stadijos finansavimas yra išskirtinis net pasauliniame kontekste ir signalizuoja apie didelius lūkesčius DI produktams bei komandoms, galinčioms greitai pereiti nuo prototipo prie komercinio mastelio.

    Kitas didelis finansavimo atvejis susijęs su „Ebury“, kuri pritraukė daugiau nei 645 000 000 eurų. Nors įmonė veikia finansinių paslaugų srityje, tokio dydžio sandoriai rodo, kad investuotojai ir toliau renkasi verslus, kurie generuoja apčiuopiamas pajamas ir turi aiškų augimo modelį.

    Įsigijimai ir fondai: kas perka ir kas renka kapitalą

    Įsigijimų fronte išsiskyrė „Nebius“ sprendimas įsigyti JAV DI išvedimo sprendimų startuolį „Eigen AI“ maždaug už 595 000 000 eurų. Šis sandoris rodo, kad konkurencija dėl DI infrastruktūros kompetencijų aštrėja, o įmonės siekia įsigyti ne tik produktą, bet ir inžinerinį pajėgumą.

    Investuotojų pusėje matyti aktyvumas pramoninių technologijų ir giliosios technologijos segmentuose. „KOMPAS VC“ uždarė 160 000 000 eurų fondą, o „Earlybird“ pritraukė 360 000 000 eurų, pabrėždama ilgalaikio savininkavimo ir giliosios technologijos kryptį.

    Dar vienas reikšmingas signalas logistikos ir infrastruktūros rinkai: „EQT“ užsitikrino 3 100 000 000 eurų finansavimą Europos logistikos fondui. Tai rodo, kad dalis kapitalo technologijų ekosistemoje juda per platesnes, su skaitmenizacija susijusias grandines, kur svarbios tiekimo, sandėliavimo ir duomenų valdymo kompetencijos.

    Politika, infrastruktūra ir nauja Europos kryptis

    Be finansavimo ir įsigijimų, matyti ir viešojo sektoriaus iniciatyvos, susijusios su DI plėtra. Vokietijos agentūra SPRIND paskelbė 125 000 000 eurų programą, orientuotą į naujas DI kryptis, taip stiprindama Europos ambiciją kurti ne tik produktus, bet ir alternatyvius technologinius metodus.

    Jungtinėje Karalystėje taip pat ryškėja politinė DI darbotvarkė: viešojoje erdvėje aptariami planai dėl DI aparatinės įrangos ir infrastruktūros. Tuo pat metu startuoliai aktyviau įsitraukia į politinius procesus, siekdami aiškesnių žaidimo taisyklių, prieigos prie duomenų ir greitesnių inovacijų testavimo mechanizmų.

    Ši savaitė išryškino ir bendrą kryptį: DI tampant baziniu verslo sluoksniu, rinkoje daugėja didelių sandorių, kurie jungia programinę įrangą, duomenų centrus ir skaičiavimo resursus. Investuotojai, savo ruožtu, vis dažniau kelia klausimą ne tik apie idėją, bet ir apie tai, kaip greitai įmonė gali pasiekti mastą, efektyvumą ir reguliacinį atitikimą Europoje.

  • Ne nafta, o duomenis: kodėl Europa skuba kurti suverenią debesiją ir centrus Lenkijoje

    Ne nafta, o duomenis: kodėl Europa skuba kurti suverenią debesiją ir centrus Lenkijoje

    Duomenų suverenitetas tapo geopolitika

    Dar prieš 2022 metais prasidėjusį Rusijos karą prieš Ukrainą terminas duomenų suverenitetas buvo nišinis, dažniau girdimas IT ir reguliavimo specialistų aplinkoje. Tačiau reali karo grėsmė ir kibernetinių atakų mastas privertė valstybes bei verslą iš naujo įvertinti, kur laikomi jų duomenys ir kas iš tikrųjų juos kontroliuoja.

    Ukrainos patirtis, kai dalis kritinių sistemų buvo perkelta į užsienyje veikiančią debesiją, tapo svarbiu argumentu, kad vien fizinė serverių vieta nėra viskas. Esminis klausimas yra jurisdikcija, prieigos teisės ir galimybė tęsti veiklą krizės metu.

    Kodėl Europa atsitraukia nuo JAV debesijų

    Europos institucijos ir vyriausybės jau kurį laiką nerimauja dėl priklausomybės nuo amerikietiškų skaitmeninių tiekėjų, ypač po to, kai duomenų apsauga tapo griežtesnė įsigaliojus BDAR. Tačiau pastaraisiais metais priklausomybės tema vis dažniau keliama ne tik kaip privatumo, bet ir kaip nacionalinio saugumo bei ekonominio atsparumo klausimas.

    Praktinė rizika dažnai siejama su JAV Cloud Act, kuris tam tikromis aplinkybėmis gali įpareigoti JAV bendroves pateikti turimus duomenis valdžios institucijoms. Tai reiškia, kad net jei duomenys fiziškai laikomi Europos Sąjungoje, vien tiekėjas gali lemti, kokiems teisiniams reikalavimams tie duomenys realiai paklūsta.

    „Duomenų suverenitetas reiškia, kad savininkas žino, kur yra jo duomenys, kas gali prie jų prieiti ir kad jie nebus perduoti be jo žinios ir sutikimo“, – sakė skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski.

    Šiame kontekste Europos Komisija ėmėsi kurti vadinamąją suverenią debesiją savo institucijoms, o dalis Europos valstybių viešajame sektoriuje svarsto arba jau pradėjo migracijas nuo uždarų ekosistemų prie atviresnių sprendimų. Tokias kryptis paprastai skatina du motyvai: mažesnė tiekėjų priklausomybė ir aiškesnė duomenų kontrolė.

    Lenkija tampa duomenų centrų traukos tašku

    Vienas ryškiausių pastarųjų metų signalų yra duomenų centrų plėtra Vidurio Europoje, ypač Lenkijoje. Prancūzijos duomenų centrų operatorė „Data4“ netoli Varšuvos atidarė naują objektą Jawczycėse, o bendras įmonės investicijų mastas Lenkijoje, jos teigimu, jau pasiekė apie 200 milijonų eurų.

    Bendrovė skelbia, kad iki 2030 metų investicijas planuoja didinti maždaug tris kartus, o kampuse Jawczycėse numatyti dar keli etapai. Šiuo metu atidaryto pastato galia siekia 10 megavatų, o ilgalaikis tikslas tame pačiame sklype – išauginti iki 60 megavatų bendros galios.

    „Stabili skaitmeninė infrastruktūra šiandien yra sąlyga tolesnei skaitmeninės ekonomikos plėtrai“, – sakė „Data4“ vadovas Lenkijoje Adam Ponichtera.

    Duomenų centrų rinką dar labiau kaitina spartėjanti DI plėtra, nes moderniems modeliams ir jų diegimui reikia daugiau skaičiavimo galios, grafinių procesorių, aušinimo ir patikimo elektros tiekimo. Tai tampa konkurenciniu faktoriumi: regionai, kurie greičiau užtikrina infrastruktūrą ir energijos prieinamumą, pritraukia daugiau investicijų.

    Lenkija čia mato galimybę: šalies valdžios atstovai viešai pabrėžia, kad duomenų centrai gali tapti ilgalaikiu ekonomikos varikliu. Tuo pačiu tai kelia praktinius klausimus dėl elektros tinklų, energetikos pajėgumų, tiekimo grandinių ir aplinkosauginių standartų.

    „Nėra stiprios ekonomikos be technologinio suverenumo“, – sakė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzej Domański.

    Plėtojant infrastruktūrą vis dažniau akcentuojamas ir tvarumas. „Data4“ teigimu, naujasis centras atitinka BREEAM standartą, o dalis konstrukcijų buvo gaminama iš anksto, siekiant sumažinti statybų poveikį aplinkai. Tokie argumentai tampa svarbūs, nes duomenų centrai visoje Europoje vis dažniau vertinami ne tik kaip IT objektai, bet ir kaip dideli energijos bei vandens vartotojai.

    Duomenų suvereniteto diskusija, prasidėjusi nuo privatumo ir kibernetinių grėsmių, šiandien vis labiau primena strateginę varžybą dėl kontrolės, reguliavimo ir infrastruktūros. Kai duomenys tampa ekonomikos kuru, klausimas, kam priklauso jų saugyklos ir taisyklės, ima reikšti tiek pat, kiek kadaise reiškė naftos tiekimo grandinės.

  • Iš Vokietijos ateina laiškai ir lenkams: mokesčių inspekcija prašo grąžinti energetinį priedą

    Vokietijoje dirbantys ar anksčiau dirbę Lenkijos piliečiai pastaruoju metu praneša gaunantys oficialius raštus iš mokesčių administratoriaus. Juose raginama grąžinti 2022 metais išmokėtą vienkartinį energetinį priedą, kuris buvo skirtas sušvelninti staigiai išaugusių energijos kainų poveikį.

    Ši išmoka buvo įvesta po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios, kai Europos valstybės skubiai ėmėsi kompensacinių priemonių gyventojams ir darbuotojams. Vokietijos atveju vienkartinė suma siekė 300 eurų, o ją gavo ir dalis užsieniečių, tarp jų ir daug lenkų.

    Kodėl prašoma grąžinti pinigus?

    Vokietijos mokesčių institucijos, tikrindamos ankstesnes išmokas, vertina, ar visi gavėjai atitiko nustatytas sąlygas. Esminis kriterijus buvo vadinamoji neribota mokestinė prievolė Vokietijoje, kuri paprastai siejama su nuolatine gyvenamąja vieta ar įprastine gyvenamąja vieta šalyje.

    Praktikoje dalis išmokų buvo pervesta automatizuotai per darbdavius, todėl ne visais atvejais buvo detaliai patikrinta, ar darbuotojas iš tiesų atitiko gyvenamosios vietos ir apmokestinimo kriterijus. Vėlesni darbo užmokesčio ir mokesčių patikrinimai atskleidė situacijų, kai priedas galėjo būti išmokėtas ir tiems, kurie realiai gyveno kitur.

    Kas atsakingas: darbdavys ar darbuotojas?

    Iš pradžių kai kuriais atvejais pretenzijos buvo nukreipiamos darbdaviams, kaip išmokų pervedimo grandies dalyviams. Tačiau teismų praktika Vokietijoje pastaraisiais metais iš esmės sustiprino principą, kad darbdavys gali remtis formaliais teisės akto reikalavimais ir neprivalo kiekvienu atveju atlikti išsamios darbuotojo teisės į išmoką patikros.

    Dėl to mokesčių administratoriaus reikalavimai vis dažniau adresuojami tiesiogiai gavėjams. Kitaip tariant, jei nustatoma, kad žmogus neturėjo teisės į priedą, jis gali būti raginamas grąžinti visą 300 eurų sumą.

    Ką daryti gavus raštą?

    Tokie laiškai paprastai reiškia, kad institucija jau turi duomenų, keliančių abejonių dėl teisės į išmoką, tačiau kiekviena situacija gali skirtis. Reikšmingos detalės yra gyvenamosios vietos statusas tuo laikotarpiu, darbo santykių pobūdis, mokesčių rezidavimo aplinkybės ir tai, kaip konkrečiai buvo išmokėtas priedas.

    Gyvenantiems už Vokietijos ribų svarbu įvertinti terminus, nurodytus rašte, ir pateikti prašomus paaiškinimus ar dokumentus, jei institucija jų reikalauja. Jei kyla abejonių, praktikoje dažnai prireikia mokesčių konsultanto pagalbos, nes sprendimas priklauso nuo Vokietijos mokesčių teisės taikymo konkrečiai situacijai.

  • Kazachstane aptikta milžiniška naftos ir dujų struktūra: prognozuojama iki 4,7 mlrd. tonų

    Kas aptikta Vakarų Kazachstane

    Kazachstano valstybinė bendrovė „KazMunayGas“ pranešė apie Vakarų Kazachstane, Atyrau srityje, nustatytą geologinę struktūrą, kuri, pirminiais vertinimais, gali slėpti iki 4,7 mlrd. tonų angliavandenilių. Informacija paskelbta remiantis nacionalinės agentūros „Kazinform“ skelbtais duomenimis.

    Įmonė nurodo, kad objektas apibūdinamas kaip karbonatinis masyvas, o jo potencialas lyginamas su Kašagano telkiniu, vienu svarbiausių ir didžiausių šalies energetikos projektų. Paieškos darbų metu užfiksuotas aukštu slėgiu išsiveržęs dujų srautas, laikomas papildomu ženklu, jog zonoje gali būti reikšmingų išteklių.

    Kodėl tai dar nereiškia greito gavybos starto

    Energetikos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad projektas yra ankstyvoje žvalgybos stadijoje, todėl skaičiai kol kas yra preliminarūs. Tiksliau įvertinti, kiek išteklių iš tiesų galima išgauti komerciškai, leis tik papildomi gręžiniai, geologiniai tyrimai ir ilgesnio laikotarpio bandymai.

    Tokio tipo telkinių vystymas paprastai reikalauja didelių investicijų ir sudėtingų technologinių sprendimų, o galutiniai kaštai dažnai priklauso nuo slėgio, telkinio gylio, priemaišų ir infrastruktūros prieinamumo. Dėl to kelias nuo atradimo iki stabilios gavybos dažnai užtrunka daugelį metų.

    Kašagano pamokos ir geopolitinis kontekstas

    Kašagano telkinys, su kuriuo lyginama naujoji struktūra, tapo pavyzdžiu, kaip sudėtingos geologinės sąlygos gali ištempti projektų grafikus ir išauginti biudžetus. Viešai aptarti iššūkiai anksčiau siejami su aukštu slėgiu telkinyje ir sieros junginių keliama rizika, dėl ko prireikė papildomų inžinerinių sprendimų.

    Kazachstanas šiuos projektus tradiciškai vysto bendradarbiaudamas su tarptautiniais partneriais, tačiau didelės apimties naftos ir dujų programos neretai lydimos ginčų dėl investicinių sąnaudų, terminų ir pelno pasidalijimo. Dalis konfliktų ankstesniais metais pasiekdavo tarptautinio arbitražo lygmenį.

    Ką reikštų patvirtinti ištekliai

    Jei vertinimai pasitvirtintų, atradimas galėtų sustiprinti Kazachstano, kaip vieno reikšmingiausių energijos išteklių tiekėjų regione, pozicijas ir suteikti papildomų argumentų investuotojams. Vis dėlto rinkos dalyviai paprastai akcentuoja, kad „ištekliai“ ir „rezervai“ nėra tas pats: komerciškai patvirtintos atsargos paprastai nustatomos tik po ilgesnio tyrimų ciklo.

    Tarptautinėje praktikoje nuo atradimo iki pilnos komercinės gavybos neretai praeina apie 10–15 metų, ypač kai telkinys reikalauja sudėtingos infrastruktūros ir brangių technologijų. Todėl artimiausiu laikotarpiu rinkos efektas labiau sietinas su lūkesčiais, o ne su greitu papildomų barelių ar kubinių metrų srautu.

  • Rusijos taikiniai Ukrainoje: Oryx skaičiuoja 44 iš rikiuotės išmuštas lenkiškas Krab haubicas

    Atvirųjų šaltinių analitikų grupė Oryx, kaupianti vizualiai patvirtintus karo nuostolių duomenis, skelbia, kad Ukrainoje iš rikiuotės buvo išmuštos 44 lenkiškos savaeigės haubicos AHS Krab. Į šį skaičių paprastai įtraukiama ne tik visiškai sunaikinta, bet ir apgadinta ar palikta technika, kai ji nebegali grįžti į kovą.

    Vertinimuose pabrėžiama, kad pastaruoju metu Krab nuostolių tempas mažesnis nei ankstesniais etapais, kai šios sistemos buvo intensyviai naudojamos sunkiausiuose fronto ruožuose. Tokiais laikotarpiais artilerija dažniau dirba iš trumpesnių pozicijų, o tai didina riziką būti aptiktai ir atakuotai.

    Kaip medžiojama artilerija

    Analitikai ir įvairūs karo eigos stebėtojai dažnai išskiria rusiškų klajojančių šaudmenų ir dronų keliamą grėsmę artilerijai. Minimos ir sistemos, panašios į „Lancet“, kurios gali būti nukreipiamos į aptiktus pabūklus, ypač jei šie nespėja greitai pakeisti pozicijos po šūvių.

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir apie FPV dronų naudojimą, kai ataka organizuojama greitai, o taikinys parenkamas remiantis žvalgybos dronų perduodama informacija. Tokia taktika ypač pavojinga, kai artilerijos vienetai dirba arti fronto ir priversti dažniau judėti ribotais maršrutais.

    Ką reiškia Krab Ukrainai

    AHS Krab yra Lenkijoje gaminama 155 mm kalibro savaeigė haubica, sukurta naudoti NATO standartinę amuniciją. Tokia savybė Ukrainai svarbi dėl tiekimo lankstumo, nes 155 mm šaudmenys yra plačiai paplitę tarp sąjungininkų.

    Viešojoje erdvėje dažnai minimos prielaidos, kad Ukraina galėjo gauti bent 108 Krab sistemas, dalį jų gavusi kaip paramą, o dalį įsigijusi. Net ir esant nuostoliams, tokios haubicos išlieka reikšmingu ugnies paramos elementu, tačiau intensyvus karas reiškia, kad bet kuri artilerija tampa nuolatiniu aukštos vertės taikiniu.

  • Nauji tankai Lenkijai ir jų išlaikymo kaina: „Abrams“ sąnaudos per 100 km siekia 1 090 litrų

    Lenkijos kariuomenė sparčiai modernizuoja šarvuotąsias pajėgas ir į rikiuotę įveda naujos kartos tankus, tačiau kartu auga ir kasdienės eksploatacijos kaina. Vienas didžiausių iššūkių yra degalų sąnaudos, kurios intensyviai naudojamai technikai gali būti itin didelės.

    Šiuolaikiniai tankai projektuojami taip, kad galėtų veikti skirtingomis sąlygomis ir naudoti įvairius degalų tipus. Praktikoje tai reiškia, kad logistika tampa lankstesnė, tačiau sunaudojamo kuro kiekis vis tiek išlieka vienu brangiausių veiksnių tiek pratybose, tiek realiose operacijose.

    Tankų flotėje Lenkija remiasi keliais pagrindiniais modeliais: iš JAV tiekiamais „Abrams“, iš Pietų Korėjos įsigyjamais K2 „Black Panther“ ir Vokietijoje gaminamais „Leopard“. Ši įvairovė didina kovinį pajėgumą, bet kartu kelia papildomų reikalavimų tiekimui, remontui ir atsargų planavimui.

    Skaičiai, susiję su degalų sąnaudomis, yra vieni ryškiausių. Viešai nurodoma, kad „Abrams“ vidutiniškai gali sunaudoti apie 1 090 litrų degalų per 100 kilometrų, o „Leopard 2A5“ apie 828 litrus per 100 kilometrų.

    Mažesnes sąnaudas, lyginant su šiais Vakarų modeliais, demonstruoja senesnės konstrukcijos, paremtos dyzeliniais sprendimais. Pavyzdžiui, PT-91, laikomas modernizuota T-72 versija, oficialiai siejamas su maždaug 480 litrų degalų poreikiu 100 kilometrų.

    Apie K2 „Black Panther“ degalų sąnaudas viešų, oficialiai patvirtintų skaičių pateikiama mažiau, todėl palyginimus dažniausiai riboja skirtingi bandymų scenarijai ir sąlygų įvairovė. Realias sąnaudas paprastai labiausiai keičia važiavimo greitis, grunto tipas, oro sąlygos, papildoma įranga ir variklio darbo režimai.

    Lenkijos gynybos ministerija yra skelbusi apie tolesnes „Abrams“ tiekimo fazes, o pirmosios mašinos jau sustiprino dalinius, atsakingus už rytinio NATO sparno gynybą. Ilgalaikis tikslas siejamas su labai dideliu modernių tankų skaičiumi, kuris iki 2030 metų planuose minimas kaip apie 950 vienetų.

    Tokie mastai reiškia, kad degalai tampa ne tik taktiniu, bet ir strateginiu klausimu. Kuo didesnė tankų flotė, tuo svarbiau užtikrinti stabilų tiekimą, degalų rezervus, transportavimo pajėgumus ir aiškų planą, kaip tankai bus naudojami pratybose, kad būtų išlaikytas parengtumas neperžengiant biudžeto ribų.

  • Ketvirtasis „ICEYE“ palydovas Lenkijos kariuomenei pasiekė orbitą: ką keičia SAR žvalgyba 24/7

    Ketvirtasis „ICEYE“ palydovas, skirtas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms pagal programą „MikroSAR“, sėkmingai pasiekė Žemės orbitą po „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ starto iš Vandenbergo bazės Kalifornijoje. Apie tai buvo pranešta tiesioginės transliacijos metu, kurioje matėsi krovinio iškėlimas ir raketos pirmosios pakopos nusileidimas.

    Starto metu „Falcon 9“ į kosmosą kėlė kelias dešimtis įvairių krovinių, o pirmoji pakopa į Žemę grįžo praėjus maždaug kelioms minutėms po pakilimo. „ICEYE“ palydovas į numatytą orbitą buvo iškeltas praėjus daugiau nei dviem valandoms nuo starto.

    Radaras mato per debesis

    Lenkijai perduodami „ICEYE“ palydovai aprūpinti sintetinės apertūros radaru, vadinamu SAR. Ši technologija leidžia gauti Žemės vaizdus tiek dieną, tiek naktį, o mikrobangų spinduliuotė prasiskverbia pro debesis, dūmus ir rūką, todėl stebėjimas mažiau priklauso nuo oro sąlygų.

    Karinėje srityje tai reiškia galimybę greičiau aptikti objektus, įvertinti pokyčius vietovėje ir sekti situaciją, kai optinės kameros būtų ribotos. SAR vaizdai paprastai yra nespalvoti, tačiau vertingi dėl nuoseklumo ir gebėjimo fiksuoti paviršiaus pokyčius.

    Lenkija kuria POLSARIS

    Lenkijos gynybos ministerija šią kryptį sieja su karinės radarinių palydovų konstelacijos POLSARIS kūrimu. Konstelacijos tikslas – užtikrinti nuolatinį, operatyvų Žemės stebėjimą, svarbų tiek karinėms operacijoms, tiek platesniam valstybės saugumo ir krizių valdymo poreikiui.

    „Kuriame karinę radarinių palydovų konstelaciją POLSARIS, kuri suteiks Lenkijos kariuomenei naujus gebėjimus vaizduoti Žemę nepriklausomai nuo paros meto ar oro sąlygų“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Pasak jo, tai suteikia prieigą prie kritiškai svarbių duomenų situacijose, kai sprendimus reikia priimti nedelsiant, ir yra reali parama tiek operacinėms pajėgoms, tiek visai valstybės saugumo sistemai.

    Greitesnis ciklas ir vietiniai sprendimai

    Anksčiau buvo skelbta, kad pirmasis „ICEYE“ palydovas Lenkijos kariuomenei į orbitą iškeltas 2025 metų lapkričio 28 dieną, o 2026 metų kovą – dar du. Ketvirtojo palydovo iškėlimas reiškia, kad planuojamas pajėgumų paketas pildomas sparčiau, o konstelacijos duomenų atnaujinimo dažnis gali augti.

    Tame pačiame „Falcon 9“ skrydyje į orbitą buvo iškeltas ir EYCORE-1 – Lenkijos palydovas su SAR sprendimais, pritaikytais aukštos raiškos stebėjimui. Varšuvoje įsikūrusi „Eycore“ veikia „new-space“ segmente ir specializuojasi SAR krovinių bei palydovų kūrime, o tai rodo ir vietinės pramonės ambicijas šioje nišoje.

  • Port Polska startas Baranove jau rudenį: kas statys terminalą ir kokie verslai telkiasi aplink

    Lenkijoje į lemiamą etapą pereina Centrinio susisiekimo uosto projektas, viešojoje erdvėje dažnai siejamas su CPK. Projektas apima naują pagrindinį šalies oro uostą Baranovo apylinkėse ir su juo integruotą geležinkelio mazgą, kuris turėtų tapti svarbiu susisiekimo centru regione.

    Susisiekimo ministerijos atstovai skelbia, kad sunkieji statybos darbai Baranove planuojami pradėti rugsėjį. Tai reikštų realų perėjimą nuo projektavimo ir procedūrų prie fizinės statybos, tačiau kartu pabrėžiama, kad dar turi būti galutinai užbaigtas administracinių sprendimų paketas.

    Pirmasis didelis rangos etapas

    Vienas pirmųjų didelės apimties darbų etapų numatytas terminalo ir po juo projektuojamos geležinkelio stoties pamatams. Šioje stadijoje ypač svarbi geotechnika, nes terminalo konstrukcijos apkrovos bus didelės, o darbai turi būti suderinti su būsimos stoties infrastruktūra po pastatu.

    CPK bendrovė kaip palankiausią pasiūlymą giliųjų pamatų konkursui pasirinko bendrovės „Budimex“ paraišką. Skelbiama, kad darbų vertė siekia apie 34 000 000 eurų, o numatyta įrengti daugiau kaip 8 100 polių ir kolonų, kurių ilgis gali siekti nuo 9 iki 30 metrų.

    Skaičiuojama, kad bendras grunto sutvirtinimo elementų ilgis viršys 140 kilometrų. Sutartį planuojama pasirašyti 2026 metų birželį, o polių įrengimo darbus numatyta užbaigti iki 2027 metų pabaigos, galutinį priėmimą planuojant 2028 metų pradžioje.

    Grafikas iki 2032 metų

    Pagal viešai aptariamą grafiką naujojo oro uosto statyba turėtų įsibėgėti 2026 metais, sertifikavimo procesas planuojamas 2031 metais, o atidarymas numatomas 2032 metais. Aviacijos rinkai tai svarbus signalas, nes oro bendrovės maršrutų planavimą ir lėktuvų bazavimą dažnai derina kelerius metus į priekį.

    Lygiagrečiai vyksta Varšuvos Šopeno oro uosto modernizacijos planai, nes būtent iš jo ateityje ketinama perkelti civilinį srautą į naująjį hubą. Skelbiama, kad modernizacija gali kainuoti apie 220 000 000 eurų ir padidinti pralaidumą iki maždaug 30 000 000 keleivių per metus, o darbų pabaiga siejama su 2029 metų vasara.

    Praėjusiais metais Šopeno oro uostas aptarnavo apie 24 000 000 keleivių, todėl laikino pralaidumo didinimas vertinamas kaip būtinas sprendimas pereinamuoju laikotarpiu. Europos oro uostų apkrovos augimas ir vėlavimų problema pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių aviacijos rinkos tendencijų, todėl nauji, nuo nulio statomi oro uostai dažnai pristatomi kaip galimybė planuoti pajėgumus be senos infrastruktūros apribojimų.

    Verslas aplink būsimą hubą

    Projektas traukia ne tik aviacijos, bet ir lydinčių sektorių investuotojus, nes aplink didelį oro uostą formuojasi viešbučių, logistikos, konferencijų ir paslaugų ekosistema. Diskusijose pabrėžiama, kad oro uosto sėkmę lems ne viena metrika, o operacinis patikimumas, pralaidumas, atsparumas sutrikimams ir galimybė efektyviai aptarnauti skirtingų tipų orlaivius.

    Su projektu siejami ir viešbučių planai: Lenkijos valstybei priklausančio viešbučių portfelio valdytojai skelbia, kad atidarymo metu šalia oro uosto būtų planuojami du viešbučiai, iš viso apie 700 kambarių, o vėliau galėtų atsirasti ir daugiau objektų. Tokie sprendimai įprasti dideliuose hubuose, nes tranzitinis srautas, įgulos ir verslo kelionės generuoja paklausą ištisus metus.

    Vis dėlto galutinę projekto dinamiką lems keli veiksniai: administracinių leidimų grafikas, rangos etapų koordinavimas, kaštų kontrolė ir reali paklausa rinkoje. Aviacijos sektoriuje taip pat ryškėja tvarumo reikalavimų griežtėjimas, todėl nauji oro uostai vis dažniau projektuojami atsižvelgiant į energijos efektyvumą, triukšmo valdymą ir galimybes integruoti mažiau taršias antžemines operacijas.

    Jei darbų pradžia rudenį įvyks pagal planą, Port Polska taps vienu didžiausių infrastruktūros projektų regione, o verslui tai reikš ne tik statybų užsakymus, bet ir ilgalaikę paslaugų rinką aplink naują susisiekimo mazgą.

  • Prancūzijoje auga įtampa dėl degalų kainų: premjeras ragina „TotalEnergies“ mažinti įkainius

    Prancūzijoje vėl kyla politinės įtampos dėl degalų kainų, o diskusijų centre atsidūrė didžiausias šalies mažmeninės prekybos degalais žaidėjas „TotalEnergies“. Premjeras Sebastien Lecornu viešai paragino bendrovę imtis papildomų veiksmų, kad kainos degalinėse visoje šalyje mažėtų.

    Interviu laikraščiui „La Tribune de Dimanche“ premjeras akcentavo, kad vartotojai tikisi labiau apčiuopiamų sprendimų, ypač tuo metu, kai energijos kainų svyravimai tiesiogiai veikia namų ūkių biudžetus. Jo teigimu, rinkos sąlygos leidžia ieškoti „protingo“ kainų lygio, kuris būtų patrauklesnis vairuotojams.

    Kaip „TotalEnergies“ riboja kainas?

    „TotalEnergies“ Prancūzijoje turi apie 3 400 degalinių, įskaitant savo valdomas ir franšizės principu veikiančias. Dėl tokios apimties bendrovės sprendimai kainų politikoje greitai atsispindi visoje rinkoje.

    Įmonė anksčiau buvo įvedusi viršutines kainų ribas daugelyje degalinių, išimtį taikydama objektams prie automagistralių. Šiuo metu viešai minėti limitai siekia apie 1,99 euro už litrą 95 markės benzino ir apie 2,09 euro už litrą dyzelino, o kai kurie mažmenininkai papildomai taiko nuolaidas, ypač šalia prekybos centrų.

    „Sveikas protas reikalauja dosnaus kainų limito, kuris vėl taptų patrauklus Prancūzijos vartotojams“, – sakė Sebastien Lecornu.

    Kodėl kainos tapo politiniu klausimu?

    Degalų kainos Prancūzijoje yra jautri tema ne tik dėl infliacijos, bet ir dėl socialinės įtampos istorijos: bet koks staigesnis brangimas dažnai greitai persikelia į politinę darbotvarkę. Nors valstybė taiko mokesčius ir gali daryti įtaką per reguliavimą, Prancūzijoje nėra tiesioginės valstybinės mažmeninių degalų kainų kontrolės.

    Ši situacija kursto kritikos bangą iš skirtingų politinių stovyklų. Kairiųjų ir dalies dešiniųjų politikų teigimu, vien savanoriški bendrovių limitai nėra pakankami, jei gyventojai nemato akivaizdaus atpigimo, o bendrovių pelnai išlieka dideli.

    Reaguodami į „TotalEnergies“ finansinius rezultatus, socialistų partijos parlamentarai parengė įstatymo projektą dėl vadinamojo viršpelnių apmokestinimo energetikos bendrovėms. Iniciatyvos šalininkai argumentuoja, kad išskirtinėmis rinkos sąlygomis uždirbti pelnai turėtų labiau prisidėti prie visuomenės interesų.

    Įmonės pelnai ir investicijų planai

    Skelbiama, kad nuo sausio iki kovo pabaigos „TotalEnergies“ pajamos siekė apie 49,5 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug 45,7 mlrd. eurų. Grynas pelnas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo apie 40 proc. ir pasiekė 5,4 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 5,0 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovas Patrick Pouyanne yra aiškinęs, kad rezultatams įtakos turėjo vienkartiniai veiksniai, taip pat tarptautinis naftos ir dujų aktyvų portfelis. Įmonė pabrėžia, kad veikla apima daug šalių, todėl finansiniai rodikliai priklauso ne vien nuo Prancūzijos mažmeninės rinkos.

    „TotalEnergies“ taip pat nurodė planuojanti šiemet investicijoms skirti apie 15 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 13,8 mlrd. eurų. Be to, kiekvieną ketvirtį akcijų supirkimui ketinama skirti nuo 750 mln. iki 1,5 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug nuo 690 mln. iki 1,4 mlrd. eurų.

    Kol kas politinis spaudimas rodo, kad diskusijos dėl degalų kainų Prancūzijoje artimiausiu metu neslops. Dėl visuomenės lūkesčių ir biudžeto pajamų balanso valdžiai teks rinktis tarp papildomų mokesčių idėjų, skatinimo priemonių ir derybų su rinkos lyderiais.

  • Lenkijos pramonė už elektrą moka 25 proc. daugiau nei Vokietijoje: kas kelia kainas ir ko prašo verslas

    Energoimlios Lenkijos pramonės įmonės už elektrą vidutiniškai moka apie 25 proc. daugiau nei konkurentai Vokietijoje ir daugiau nei dvigubai daugiau nei Prancūzijoje. Tai, apie ką pastaraisiais metais kalbėta kaip apie laikiną energijos krizės pasekmę, vis dažniau įvardijama kaip struktūrinė konkurencingumo problema.

    Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese, kur pramonės ir energetikos atstovai akcentavo dvi kryptis: viena vertus, būtinos investicijos į efektyvumą ir savą gamybą, kita vertus, reikalingi aiškesni valstybės sprendimai dėl reguliavimo, mokesčių ir paramos schemų.

    Kodėl sąskaitos taip skiriasi?

    Ekspertai pagrindine priežastimi įvardija Lenkijos elektros gamybos struktūrą, kurioje istoriškai didelę dalį sudaro iškastinis kuras, o tai reiškia didesnį jautrumą taršos leidimų kainoms ir kuro svyravimams. Net ir augant atsinaujinančių išteklių daliai, perėjimas prie pigesnės sistemos paprastai užtrunka dėl tinklų plėtros, balansavimo ir rezervų poreikio.

    Kita svarbi dedamoji yra ne vien pati elektros energijos kaina biržoje, o galutinę sąskaitą didinančios reguliuojamos dedamosios. Įmonės dažnai pabrėžia, kad būtent įvairūs tinklo, sistemos ir kiti mokesčiai bei rinkliavos lemia, jog bendra kaina išlieka aukšta net tada, kai rinkos kainos trumpam sumažėja.

    Verslas ragina investuoti, bet pripažįsta spragas

    Diskusijose nuskambėjo ir savikritiška gaida: dalis įmonių vis dar menkai valdo energijos vartojimą. „Beveik pusė įmonių vis dar neturi sąmoningo energijos vartojimo valdymo, o vienintelis stebėsenos įrankis yra mėnesinė sąskaita“, – sakė Schneider Electric Polska vadovė Anna Nowak-Jaworska.

    Tai reiškia, kad potencialas taupyti ir mažinti sąnaudas neretai slypi ne vien brangiuose projektuose, bet ir duomenų rinkime, procesų optimizavime bei energijos vadyboje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad greičiausiai atsiperkančios priemonės dažnai būna apšvietimo modernizavimas ar automatika, tačiau didžiausią ilgalaikį efektą duoda kompleksinis vartojimo valdymas.

    Ką siūlo energetikai ir ko tikisi pramonė?

    Energetikos įmonių atstovai akcentuoja, kad transformacija keičia ne tik gamybos šaltinius, bet ir vartotojų elgsenos svarbą. Didėjant atsinaujinančios generacijos daliai, kainos tampa labiau kintančios, todėl įmonėms atsiranda galimybių mažinti sąnaudas lanksčiau planuojant gamybą ir naudojant laikotarpius, kai elektra pigesnė.

    „Jei nekeitime savo įpročių ir požiūrio į vartojimą, pigiau nebus, arba bent jau ne daug pigiau“, – sakė Tauron Sprzedaż atstovas Krzysztofas Czajka. Pasak jo, aktyviau vartojimą planuojantys klientai realiai moka mažiau nei tie, kurie nekeičia darbo režimo.

    Tuo pat metu pramonė pabrėžia, kad daliai sektorių lankstumas yra ribotas, nes technologiniai procesai privalo veikti nuolat, o produkcija dažnai yra didelės apimties ir mažos maržos. Tokiais atvejais svarbiausia tampa ne tik vidutinė kaina, bet ir prognozuojamumas, leidžiantis planuoti gamybą, sutartis ir investicijas.

    Pramonės atstovai taip pat kelia paramos klausimą per Europos Sąjungos valstybės pagalbos rėmus, įskaitant Clean Industrial Deal State Aid Framework, kuris skirtas padėti pramonei pereiti prie švaresnių technologijų ir kartu išlaikyti konkurencingumą. Verslas tikisi, kad tokie mechanizmai padėtų stabilizuoti sąnaudas pereinamuoju laikotarpiu, kol įsibėgės infrastruktūros ir generacijos pokyčiai.

    Strategijos trūkumas didina neapibrėžtumą

    Diskusijose pabrėžta, kad vien tik trumpalaikės kompensacijos neišsprendžia pagrindinių priežasčių, o be aiškių valstybės dokumentų įmonėms sudėtinga planuoti ilgalaikes investicijas. Pramonė tikisi nuoseklios krypties: kaip bus vystomi tinklai, kokie bus mokesčių ir reguliavimo prioritetai, kaip bus skatinamas efektyvumas ir elektrifikacija.

    Politikai, dalyvavę debatuose, akcentavo, kad valstybės vaidmuo turėtų būti kurti taisykles ir konkurencingą rinką, o ne nuolat gelbėti atskirus sektorius. Tuo tarpu verslas atkerta, kad be aiškių rėmų ir prognozuojamų sąlygų didėja rizika, jog dalis gamybos bus perkeliama į pigesnės energijos regionus, o tai ilgainiui kerta per darbo vietas ir investicijas.

    Lenkijos pavyzdys rodo, kad energijos kaina pramonei tampa ne vien energetikos, bet ir pramonės politikos klausimu. Sprendimai čia remiasi trimis atramomis: greitesne energetikos transformacija, išmanesniu vartojimo valdymu įmonėse ir valstybės gebėjimu sukurti prognozuojamą reguliavimo aplinką.