Tag: Dirbtinis intelektas

Jungtinėse Valstijose vis garsiau svarstoma, ar dalį JAV karių Europoje reikėtų perkelti kitur. Respublikonų senatorius Lindsey Graham viešai paragino prezidentą Donaldą Trumpą iš naujo įvertinti JAV karinių bazių tinklą ir bendrą pajėgų dislokavimą žemyne.

Senatoriaus pareiškimai nuskambėjo po JAV vadovo kalbos ir platesnės diskusijos Vašingtone dėl sąjungininkų paramos, kai JAV įsitraukė į karinę konfrontaciją su Iranu. Grahamas teigė, kad dalis Europos partnerių esą atsisakė padėti, o kai kurios šalys ribojo galimybes naudotis jų teritorijoje esančiomis bazėmis operacijoms.

Kas paskatino raginimus?

Grahamas kritikavo Europos sąjungininkus, kurie, pasak jo, į konfliktą su Iranu žiūrėjo kaip į JAV vidaus politikos klausimą. Jo vertinimu, Iranas, galintis priartėti prie branduolinio ginklo pajėgumų, yra ne vien regioninė, o platesnė tarptautinio saugumo problema.

Senatorius taip pat užsiminė apie Ispaniją, kurią pavadino nepatikima partnere, ir teigė svarstytų JAV pajėgų bei infrastruktūros perkėlimą į valstybes, kurios, jo nuomone, yra palankesnės JAV. Ši retorika atspindi didėjantį spaudimą Europai prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą ir logistines sąlygas JAV pajėgoms.

„Turime iš naujo įvertinti, kur yra šios bazės, ir turime perkelti savo pajėgas“, – sakė Lindsey Graham.

Ką tai reikštų Europai ir NATO?

Diskusija dėl JAV karių skaičiaus Europoje tiesiogiai susijusi su NATO atgrasymo architektūra, ypač rytiniame Aljanso flange. JAV pajėgų buvimas Europoje laikomas vienu svarbiausių atgrasymo elementų, todėl net ir politiniai signalai apie galimą mažinimą paprastai sukelia nerimą sąjungininkams bei skatina papildomas derybas dėl įsipareigojimų.

Grahamas taip pat tvirtino, kad Europa turėtų aktyviau prisidėti sprendžiant strateginius jūrų saugumo klausimus, įskaitant Hormūzo sąsiaurio pralaidumo užtikrinimą. Tai vienas svarbiausių pasaulio energetikos transporto taškų, todėl bet koks jo sutrikdymas turi tiesioginę įtaką globalioms tiekimo grandinėms ir kainoms.

Senatorius leido suprasti, kad po šio konflikto NATO viduje gali stiprėti politinės įtampos ir keistis požiūris į naštos pasidalijimą. Nors tai nėra oficialus JAV administracijos sprendimas, tokie pareiškimai dažnai tampa derybų dėl finansavimo, dislokavimo ir sąjungininkų vaidmens preliudija.

Kol kas nėra paskelbta konkrečių planų dėl JAV karių Europoje mažinimo ar bazių uždarymo. Tačiau tema tikėtina išliks darbotvarkėje, ypač augant JAV spaudimui, kad Europos šalys didintų gynybos išlaidas ir suteiktų daugiau operacinio lankstumo JAV pajėgoms krizinių situacijų metu.

Šaltiniai:

– https://www.foxnews.com/politics

– https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_67655.htm

– https://www.defense.gov/News/

– https://www.state.gov/u-s-relations-with-spain/

Europos vėjo energetikos sektorius vėl atsidūrė lūžio taške: geopolitiniai sukrėtimai primena, kiek kainuoja priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, o kartu kelia klausimą, kaip sparčiau didinti vietinės elektros gamybą. „WindEurope“ vadovė Tinne Van der Straeten pabrėžia, kad krizės neturėtų stabdyti investicijų į atsinaujinančius išteklius, tačiau be aiškesnio kelio į mažesnes elektros kainas proveržis gali strigti.

Pasak jos, nuo 2022 metų Europa padarė žingsnių į priekį: buvo keliami atsinaujinančios energijos tikslai ir ieškota būdų spartinti leidimų išdavimą. Vis dėlto ji akcentuoja, kad vien pasiūlos didinimo nepakanka, o reguliacinis nepastovumas gali atbaidyti projektus, kuriems būtinas ilgametis nuspėjamumas.

Kas turi keistis rinkoje?

Vienas svarbiausių pokyčių, kurį akcentuoja vėjo energetikos sektorius, yra perėjimas nuo vien tik LCOE logikos prie visos sistemos kaštų vertinimo. LCOE rodiklis parodo, kiek kainuoja pagaminti vieną elektros vienetą konkrečioje elektrinėje, tačiau jis neapima tinklų plėtros, balansavimo, rezervų ir kitų sistemos sąnaudų, kurios tampa vis svarbesnės augant nepastoviai generacijai.

„WindEurope“ remiasi savo analize, kurioje lyginami skirtingi energetikos sistemos raidos scenarijai. Organizacija teigia, kad atsinaujinančiais ištekliais paremta sistema ilgainiui yra pigesnė, nes eliminuoja nuolatines importuojamo kuro išlaidas, kurios ir sukuria didžiausią kainų bei geopolitinę riziką.

„Dabar turime spręsti paklausos pusę: padėti pramonei atsisakyti iškastinio kuro ir elektrifikuoti ekonomiką, kad ji remtųsi vietine elektra, kurią galime kontroliuoti“, – sakė Tinne Van der Straeten.

PPA sutartys ir kainų atsiejimas

Viena iš priemonių, kurią „WindEurope“ vadovė išskiria kaip praktišką būdą mažinti priklausomybę nuo dujų kainos elektros rinkoje, yra PPA sutartys. Tai ilgalaikiai elektros pirkimo sandoriai, kai vėjo ar saulės elektrinių gamintojai energiją parduoda tiesiogiai įmonėms ar kitiems vartotojams iš anksto sutarta kaina.

Tokiu būdu dalis vartotojų gali gauti stabilesnę, labiau prognozuojamą kainą, o projektų vystytojams lengviau užsitikrinti finansavimą. Šis modelis vis dažniau vertinamas kaip priemonė realiam elektros kainų atsiejimui nuo iškastinio kuro svyravimų, nors jis nepanaikina poreikio investuoti į tinklus ir sistemos lankstumą.

„Rinkos modelis yra techninis klausimas, bet mums reikia kainų signalo, kuris užtikrintų švarių investicijų plėtrą. Galutinė kaina vartotojui gali būti kitokia, jei dažniau naudosime PPA“, – sakė Tinne Van der Straeten.

Lenkijos jūrinis vėjas kaip išskirtinis pavyzdys

Interviu metu išskiriamas ir Lenkijos vaidmuo Europos jūrinio vėjo energetikoje. Pasak Tinne Van der Straeten, 2025 metais Europoje į naujus jūrinio vėjo projektus buvo investuota apie 45 milijardai eurų, iš kurių apie 15 milijardų eurų teko Lenkijai. Ji pabrėžia, kad aiškus ir skaidrus aukcionų modelis gali pritraukti tiek vystytojus, tiek tiekimo grandinės investicijas.

Kartu pažymima, kad sausumos vėjo energetika Europoje sudaro didžiąją dalį įrengtos galios, todėl jos plėtra išlieka kritiškai svarbi ir pigiausia greito mastelio priemonė daugelyje rinkų. Tinne Van der Straeten argumentuoja, kad net ir tankiai apgyvendintos šalys sugeba suderinti plėtrą su aplinkosaugos ir bendruomenių interesais, todėl didesnės valstybės teoriškai turi dar daugiau erdvės.

Diskusijoje paliečiama ir gamintojų strategija: „WindEurope“ vadovė ragina sektorių neįklimpti į nuolatinį lenktyniavimą dėl vis didesnių turbinų modelių, o daugiau dėmesio skirti sąnaudų mažinimui per mastą ir serijinę gamybą. Jos vertinimu, inovacijos turi vykti, tačiau rinka negali „amžinai laukti“ dar vieno proveržio, kai realūs projektai gali būti statomi jau dabar.

Galiausiai akcentuojamas ir saugumo aspektas: augant geopolitinėms įtampoms, energetikos infrastruktūrai keliami aukštesni kibernetinio atsparumo reikalavimai. „WindEurope“ pozicija tokia, kad taisyklės turi būti suderintos europiniu lygmeniu, kad nebūtų sukurta fragmentuota, investicijas lėtinanti biurokratija, bet kartu nebūtų nuvertintas kritinės infrastruktūros saugumas.

Šaltiniai:

– https://windeurope.org/news/a-renewables-based-energy-system-will-save-europe-1-6-trillion/

– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/repowereu_en

– https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2024/1735/oj

Kinijos automobilių gamintoja „BYD“ pateikė paraišką tapti Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA nare. Tai reikštų galimybę dalyvauti svarbiausiose pramonės diskusijose Briuselyje tuo metu, kai Europos Sąjunga taiko papildomus muitus importuojamiems elektromobiliams.

Apie paraišką viešai patvirtino ACEA atstovas, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Jei „BYD“ būtų priimta, ji taptų pirmąja Kinijos automobilių gamintoja, oficialiai prisijungusia prie šios įtakingos organizacijos.

Kas yra ACEA ir kodėl svarbu?

ACEA vienija didžiuosius automobilių gamintojus ir atstovauja jų pozicijai Europos Sąjungos institucijose, kai sprendžiami taršos standartų, elektrifikacijos, tiekimo grandinių ir prekybos politikos klausimai. Organizacija tradiciškai buria daugiausia Europoje veikiančius gamintojus, tačiau tarp narių yra ir tarptautinių koncernų.

„BYD“ narystė suteiktų įmonei formalesnį kanalą daryti įtaką diskusijoms apie reguliavimą ir rinkos prieigą. Tai ypač aktualu, kai Europoje aštrėja konkurencija su vietiniais gamintojais, o elektromobilių kainų spaudimas didėja ir dėl intensyvios konkurencijos Kinijos rinkoje.

Gamyba Europoje kaip strategija

„BYD“ plečia fizinį įsitvirtinimą regione ir stato automobilių gamyklą Vengrijoje, kuri būtų pirmoji įmonės gamykla Europoje. Bendrovė yra skelbusi planus pradėti masinę gamybą artimiausiu metu, o vietinė gamyba gali sumažinti priklausomybę nuo importo ir taip apriboti muitų poveikį.

Tokį kelią renkasi ir kiti Kinijos gamintojai, siekdami didinti pardavimus Europos rinkoje ir mažinti prekybos barjerų riziką. Europoje vis dažniau matomas modelis, kai į regioną orientuota gamyba ar surinkimas tampa atsaku į griežtėjantį reguliavimą ir papildomus tarifus.

Ne visi nariai pritaria

Su situacija susipažinusių šaltinių teigimu, dalis dabartinių ACEA narių nepritaria „BYD“ priėmimui. Tokia įtampa atspindi platesnį Europos nesutarimą, kaip elgtis su sparčiai augančia Kinijos automobilių gamintojų įtaka: vieni akcentuoja konkurencingumą ir vartotojų naudą, kiti pabrėžia pramonės apsaugą ir sąžiningos konkurencijos klausimus.

„Narystė paprastai siejama su ilgesniu gamybos laikotarpiu Europoje ir funkcinių ryšių su asociacija sukūrimu“, – sakė ACEA atstovas.

Jeigu paraiška būtų patvirtinta, „BYD“ žingsnis galėtų tapti precedentu kitiems Kinijos gamintojams, siekiantiems didesnio vaidmens formuojant Europos automobilių politiką. Kartu tai būtų ir signalas, kad konkurencija dėl įtakos Briuselyje persikelia iš vien tik rinkos į dar labiau politizuotą lygmenį.

Šaltiniai:

– https://www.acea.auto/about-acea/

– https://policy.trade.ec.europa.eu/enforcement-and-protection/trade-defence/investigations/anti-subsidy-investigations_en

– https://www.europarl.europa.eu/topics/en/article/20230608STO96218/electric-cars-in-europe-facts-and-figures