„WindEurope“ vadovė: mažesnės vėjo energijos kainos ir PPA sutartys gali „atrakinti“ investicijas

Europos vėjo energetikos sektorius vėl atsidūrė lūžio taške: geopolitiniai sukrėtimai primena, kiek kainuoja priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, o kartu kelia klausimą, kaip sparčiau didinti vietinės elektros gamybą. „WindEurope“ vadovė Tinne Van der Straeten pabrėžia, kad krizės neturėtų stabdyti investicijų į atsinaujinančius išteklius, tačiau be aiškesnio kelio į mažesnes elektros kainas proveržis gali strigti.

Pasak jos, nuo 2022 metų Europa padarė žingsnių į priekį: buvo keliami atsinaujinančios energijos tikslai ir ieškota būdų spartinti leidimų išdavimą. Vis dėlto ji akcentuoja, kad vien pasiūlos didinimo nepakanka, o reguliacinis nepastovumas gali atbaidyti projektus, kuriems būtinas ilgametis nuspėjamumas.

Kas turi keistis rinkoje?

Vienas svarbiausių pokyčių, kurį akcentuoja vėjo energetikos sektorius, yra perėjimas nuo vien tik LCOE logikos prie visos sistemos kaštų vertinimo. LCOE rodiklis parodo, kiek kainuoja pagaminti vieną elektros vienetą konkrečioje elektrinėje, tačiau jis neapima tinklų plėtros, balansavimo, rezervų ir kitų sistemos sąnaudų, kurios tampa vis svarbesnės augant nepastoviai generacijai.

„WindEurope“ remiasi savo analize, kurioje lyginami skirtingi energetikos sistemos raidos scenarijai. Organizacija teigia, kad atsinaujinančiais ištekliais paremta sistema ilgainiui yra pigesnė, nes eliminuoja nuolatines importuojamo kuro išlaidas, kurios ir sukuria didžiausią kainų bei geopolitinę riziką.

„Dabar turime spręsti paklausos pusę: padėti pramonei atsisakyti iškastinio kuro ir elektrifikuoti ekonomiką, kad ji remtųsi vietine elektra, kurią galime kontroliuoti“, – sakė Tinne Van der Straeten.

PPA sutartys ir kainų atsiejimas

Viena iš priemonių, kurią „WindEurope“ vadovė išskiria kaip praktišką būdą mažinti priklausomybę nuo dujų kainos elektros rinkoje, yra PPA sutartys. Tai ilgalaikiai elektros pirkimo sandoriai, kai vėjo ar saulės elektrinių gamintojai energiją parduoda tiesiogiai įmonėms ar kitiems vartotojams iš anksto sutarta kaina.

Tokiu būdu dalis vartotojų gali gauti stabilesnę, labiau prognozuojamą kainą, o projektų vystytojams lengviau užsitikrinti finansavimą. Šis modelis vis dažniau vertinamas kaip priemonė realiam elektros kainų atsiejimui nuo iškastinio kuro svyravimų, nors jis nepanaikina poreikio investuoti į tinklus ir sistemos lankstumą.

„Rinkos modelis yra techninis klausimas, bet mums reikia kainų signalo, kuris užtikrintų švarių investicijų plėtrą. Galutinė kaina vartotojui gali būti kitokia, jei dažniau naudosime PPA“, – sakė Tinne Van der Straeten.

Lenkijos jūrinis vėjas kaip išskirtinis pavyzdys

Interviu metu išskiriamas ir Lenkijos vaidmuo Europos jūrinio vėjo energetikoje. Pasak Tinne Van der Straeten, 2025 metais Europoje į naujus jūrinio vėjo projektus buvo investuota apie 45 milijardai eurų, iš kurių apie 15 milijardų eurų teko Lenkijai. Ji pabrėžia, kad aiškus ir skaidrus aukcionų modelis gali pritraukti tiek vystytojus, tiek tiekimo grandinės investicijas.

Kartu pažymima, kad sausumos vėjo energetika Europoje sudaro didžiąją dalį įrengtos galios, todėl jos plėtra išlieka kritiškai svarbi ir pigiausia greito mastelio priemonė daugelyje rinkų. Tinne Van der Straeten argumentuoja, kad net ir tankiai apgyvendintos šalys sugeba suderinti plėtrą su aplinkosaugos ir bendruomenių interesais, todėl didesnės valstybės teoriškai turi dar daugiau erdvės.

Diskusijoje paliečiama ir gamintojų strategija: „WindEurope“ vadovė ragina sektorių neįklimpti į nuolatinį lenktyniavimą dėl vis didesnių turbinų modelių, o daugiau dėmesio skirti sąnaudų mažinimui per mastą ir serijinę gamybą. Jos vertinimu, inovacijos turi vykti, tačiau rinka negali „amžinai laukti“ dar vieno proveržio, kai realūs projektai gali būti statomi jau dabar.

Galiausiai akcentuojamas ir saugumo aspektas: augant geopolitinėms įtampoms, energetikos infrastruktūrai keliami aukštesni kibernetinio atsparumo reikalavimai. „WindEurope“ pozicija tokia, kad taisyklės turi būti suderintos europiniu lygmeniu, kad nebūtų sukurta fragmentuota, investicijas lėtinanti biurokratija, bet kartu nebūtų nuvertintas kritinės infrastruktūros saugumas.

Šaltiniai:

– https://windeurope.org/news/a-renewables-based-energy-system-will-save-europe-1-6-trillion/

– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/repowereu_en

– https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2024/1735/oj


Posted

in

by

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *