Tag: Dirbtinis intelektas

  • Festivalis Kretingoje Europa 2050: kaip jaunimas iš 5 šalių mato demokratijos ir DI ateitį

    Gegužės 14–15 dienomis Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengtas tarptautinis jaunimo demokratijos festivalis „Europa 2050“. Renginys vyko įgyvendinant projektą „D-EFFECT“ ir subūrė jaunuolius, ekspertus bei partnerius iš Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Vokietijos ir Danijos.

    Festivalio ašis buvo jaunimo pilietinis įsitraukimas ir dialogas su sprendimų priėmėjais, ypač mažesniuose miestuose, kur tokios erdvės dažnai susiduria su ribotais resursais. Organizatoriai pabrėžė, kad tarptautinis bendradarbiavimas Pietų Baltijos regione padeda keistis metodais, kaip įtraukti jaunuolius į viešąjį gyvenimą ne tik simboliškai, bet ir praktiškai.

    Renginio atidaryme dalyvius pasveikino Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir vicemerė Vaida Jakumienė. Sveikinimuose akcentuota, kad demokratijai būtinas nuoseklus jaunimo įgalinimas, o savivaldos ir bendruomenių sprendimams svarbu girdėti jaunų žmonių patirtis bei argumentus.

    Aktyviai į veiklas įsitraukė Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Vydmantų gimnazijos ir Salantų gimnazijos mokiniai. Jaunuoliai dalyvavo tarptautinėse diskusijose ir dirbtuvėse, kuriose didelis dėmesys skirtas argumentavimui, kritiniam mąstymui ir gebėjimui įvardyti konkrečius sprendimus.

    Pirmąją dieną įvadinius pranešimus skaitė jaunimo ugdymo ir pilietiškumo ekspertai Aidas Gedminas bei Paulius Pakutinskas. Jie aptarė, kaip jaunimas gali daryti įtaką politiniams procesams, kaip demokratija veikia skaitmeninėje erdvėje ir kodėl socialinių tinklų dinamika vis dažniau tampa politinių nuotaikų katalizatoriumi.

    Vėliau dalyviai dirbo teminėse grupėse, kur analizavo ateities iššūkius ir kūrė galimus sprendimų scenarijus. Daugiausia dėmesio skirta klimato kaitai, socialinei atskirčiai, vartotojiškumo augimui, karų pasekmėms ir dirbtinio intelekto poveikiui kasdieniam gyvenimui bei demokratijos kokybei.

    Dirbant su ateities scenarijais dalyviai pasitelkė kūrybinius metodus ir vizualizavo, kaip Europa galėtų atrodyti 2050 metais, jei dabartinės problemos būtų ignoruojamos. Diskusijose ryškėjo baimės dėl didesnės kontrolės, visuomenės susiskaldymo ir technologijų dominavimo, tačiau kartu išryškėjo ir optimistiniai keliai, susiję su pažangiomis ekologinėmis inovacijomis.

    Aplinkosaugos temą nagrinėjusi grupė akcentavo emisijų mažinimą ir atsinaujinančios energijos plėtrą, pabrėždama, kad klimato politikos sprendimai tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę, sveikatą ir regionų atsparumą. Jaunimas aptarė saulės, vėjo ir vandens energijos svarbą bei būtinybę stiprinti tvarumo įpročius kasdienybėje.

    Dirbtinio intelekto tema dirbusi grupė svarstė, kaip DI galėtų perimti dalį žmonių užduočių ir ką tai reikštų darbo rinkai, švietimui ir informacijos patikimumui. Diskusijose pabrėžta, kad technologijų pažanga turi eiti kartu su medijų raštingumu, skaidrumu ir atsakomybe, kad visuomenė išliktų atspari manipuliacijoms.

    Antrosios dienos rytą vyko improvizacijos metodais grįstos dirbtuvės, kurias vedė aktoriai Elžbieta Latėnaitė ir Elvinas Juodkazis. Užsiėmimuose dalyviai stiprino viešo kalbėjimo ir saviraiškos įgūdžius, mokėsi greičiau reaguoti į argumentus ir dirbti komandoje.

    Tuo pačiu metu projekto partneriai aptarė tolesnius „D-EFFECT“ žingsnius ir veiklų planavimą. Diskutuota, kaip demokratijos festivaliai gali virsti ne vienkartiniu renginiu, o ilgalaike praktinio mokymosi ir jaunimo įtraukties sistema, kuri veikia ir tarp renginių.

    Festivalyje vyko ir Kretingos rajone veikiančių organizacijų bei įstaigų iniciatyvų pristatymai, padėję dalyviams geriau suprasti savanorystės, pilietinio įsitraukimo ir karjeros galimybes. Jaunuoliai bendravo su įvairių sričių atstovais, o tarptautinis kontekstas sustiprino patirties mainus ir kontaktų tinklą.

    Renginį užbaigė pažintis su Kretinga ir refleksijų vakaras Kretingos muziejaus Žiemos sode. Dalyviai pabrėžė, kad didžiausia vertė buvo atviros diskusijos, skirtingų šalių perspektyvos ir galimybė apie realias problemas kalbėti taip, kad būtų išgirsta.

    Festivalis „Europa 2050“ Kretingoje tapo platforma, kur jaunimo idėjos susitiko su praktiniais įrankiais, o ateities klausimai buvo nagrinėjami ne abstrakčiai, bet per konkrečias temas ir sprendimų paiešką. Organizatoriai nurodo, kad renginys įgyvendintas kaip projekto „D-EFFECT“ dalis, finansuojama „Interreg South Baltic“ programos lėšomis.

  • Kaip stiprinti įmonių atsparumą neramiais laikais: EEC ekspertai įvardijo keturias kryptis

    Didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas ir įtampa tarptautinėse rinkose vis dažniau verčia įmones peržiūrėti rizikų valdymą, tiekimo grandines ir investicijų planus. Europos ekonomikos kongrese (EEC) ekspertai akcentavo, kad atsparumas tampa ne vien krizių planu, o nuolatine verslo strategijos dalimi.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta tam, kas realiai padeda išlaikyti veiklos tęstinumą: stipresnės vietinio kapitalo įmonės, technologijų vystymas su dvejopa paskirtimi, atsakinga lyderystė ir kryptinga plėtra užsienyje. Šios kryptys įvardytos kaip praktiniai atsakymai į augančią riziką Europoje ir už jos ribų.

    Vietinis kapitalas ir ilgalaikė transformacija

    Viena aiškiausių žinučių iš debatų buvo mintis, kad vietinis kapitalas gali tapti ekonominio saugumo atrama, ypač kai sprendimai dėl investicijų ir plėtros priimami arčiau vietos rinkos poreikių. Pasak panelistų, tai svarbu ne tik konkurencingumui, bet ir gebėjimui planuoti ilgesniam laikotarpiui.

    Akcentuota, kad demografiniai pokyčiai ir visuomenės senėjimas didina spaudimą produktyvumui, todėl verslui prireiks daugiau investicijų į modernizaciją, procesų efektyvumą ir aukštesnės pridėtinės vertės veiklas. Tokiose sąlygose kapitalo kilmė, anot ekspertų, įgyja didesnę reikšmę ekonominiam stabilumui.

    „Jei norime žengti kitą raidos žingsnį, reikia vietinio kapitalo, kuris kuria saugumą ir padeda įgyvendinti būtinas transformacijas“, – sakė Szymon Reptowski.

    Technologijos, kurios pritaikomos ir saugumui

    Kita kryptis, kurią pabrėžė diskusijų dalyviai, yra technologijų plėtra srityse, kuriose civiliniai sprendimai gali būti pritaikomi ir gynybos poreikiams. Tai apima ne vien tradicinę gynybos pramonę, bet ir elektronikos, optoelektronikos, programinės įrangos bei ryšio sprendimų ekosistemą.

    Pasak ekspertų, praktikoje dažnai veikia modelis, kai civilinė įranga ar platformos sustiprinamos papildomu programiniu funkcionalumu, duomenų apsauga ir šifravimu, o tuomet tampa tinkamos naudoti ir jautresnėse aplinkose. Tai leidžia greičiau diegti inovacijas ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    „Turime kryptingai vystyti technologijas, ypač optoelektronikos ir elektronikos srityse“, – sakė Paweł Poncyljusz.

    Lyderystė ir plėtra per vietines rinkas

    Kalbant apie organizacijų vidinį atsparumą, pabrėžta lyderių atsakomybė prieš akcininkus, darbuotojus ir klientus. Panelistai akcentavo, kad vien finansiniai ištekliai ar kompetencijos neapsaugo, jei nėra kasdienio nuoseklumo, sprendimų disciplinos ir aiškaus atsakomybės standarto.

    „Galima turėti žinių ir kapitalo, bet be atsakomybės ir kasdienio ryžto organizacija nepasieks tvaraus rezultato“, – sakė Piotr Krupa.

    Dar viena praktinė kryptis – tarptautinė plėtra per vietinių prekių ženklų įsigijimą ir jų vystymą konkrečiose rinkose. Toks modelis, anot diskusijos dalyvių, padeda konkuruoti su pasauliniais žaidėjais, nes vietinis prekių ženklas dažnai turi istorinį atpažįstamumą ir stipresnį emocinį ryšį su pirkėjais.

    Akcentuota, kad būtent regioninis „įsišaknijimas“ ir ilgai kauptas pasitikėjimas gali tapti skirtumu, kai kainų spaudimas ir konkurencija iš Azijos auga. Todėl įmonėms siūloma ne tik „eiti į užsienį“, bet ir ieškoti tokios plėtros formos, kuri išnaudoja vietos rinkos lojalumą.

    „Jei nori varžytis su globaliais žaidėjais, pranašumu gali tapti vietinis ryšys su prekių ženklu ir jo tradicija“, – sakė Robert Stobiński.

    EEC diskusijų išvada gana aiški: įmonių atsparumas šiandien kuriamas keliuose lygiuose vienu metu – nuo kapitalo ir technologijų iki lyderystės ir eksporto strategijos. Verslams, veikiantiems įtampos kupinoje aplinkoje, tai reiškia mažiau spontaniškų sprendimų ir daugiau sistemingo pasirengimo įvairiems scenarijams.

  • Lenkija stiprina kuro tiekimo saugumą: PERN bazė po plėtros vienu metu priims 36 vagonus

    Nauja geležinkelių infrastruktūra

    Lenkijos naftos produktų logistikos bendrovė „PERN“ pranešė išplėtusi iškrovimo pajėgumus Kuro bazėje Nr. 2, esančioje Nowa Wieś Wielka vietovėje. Modernizacija orientuota į greitesnį degalų priėmimą geležinkeliu ir sklandesnį jų nukreipimą į saugyklas bei tolesnę distribuciją šalies viduje.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, nauja infrastruktūra leidžia vienu metu aptarnauti pilnus sąstatus ir kelias cisternas. Maksimalus vienu metu iškraunamas kiekis siekia 36 vagonus cisternas, o bazės galimybės priimti degalus geležinkeliu, lyginant su ankstesniu lygiu, padidėjo dvigubai.

    Ką pakeičia projektas?

    Projekto metu įrengtos papildomos iškrovimo vietos ir pritaikytas geležinkelio kelių ūkis, kad objektas galėtų priimti pilno ilgio sąstatus. Tai svarbu ne tik didesniam srautui, bet ir operaciniam lankstumui, kai degalų tiekimo grandinėje atsiranda trikdžių ar būtina greitai keisti maršrutus.

    „PERN“ nurodo, kad modernizuotas sprendimas apima 42 naujas iškrovimo vietas, naują bėgių infrastruktūrą, kurios ilgis siekia apie 3,5 kilometro, ir sistemas, pritaikytas skirtingoms degalų rūšims. Akcentuojama, kad tai didina perkrovos greitį ir supaprastina degalų nukreipimą į kitus logistikos taškus.

    Akcentas – kuro saugumas

    Oficialaus projekto paleidimo metu Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka pabrėžė, kad investicija vertinama kaip strategiškai svarbi nacionaliniam kuro tiekimo saugumui. Jo teigimu, pastarųjų metų kainų ir tiekimo sukrėtimai parodė, jog valstybė turi turėti daugiau alternatyvų ir tvirtesnę logistikos grandinę.

    „Tai investicija, turinti strateginę reikšmę Lenkijos kuro tiekimo saugumui. Pasaulinė degalų kainų krizė parodė, kaip svarbu diversifikuoti energetiką ir užtikrinti efektyvų valstybės veikimą“, – sakė Miłoszas Motyka.

    Ministro teigimu, stiprinimas apima visą grandinę nuo importo, per saugojimą iki paskirstymo vartotojams. Praktikoje tai reiškia, kad modernizuoti mazgai turi sumažinti riziką, jog sutrikus vienam tiekimo kanalui pritrūks techninių galimybių greitai perorientuoti srautus.

    Dvikryptė sistema ir pasirengimas biokurui

    „PERN“ pabrėžia, kad sistema suprojektuota kaip dvikryptė: ji skirta tiek greitai priimti geležinkeliu atvežtus degalus, tiek, esant poreikiui, efektyviai juos perskirstyti į kitus sandėliavimo ir tiekimo taškus. Degalai iš bazės gali būti nukreipiami vamzdynais, geležinkeliu arba kelių transportu, priklausomai nuo situacijos ir paklausos.

    Bendrovės teigimu, objektas yra vienas svarbiausių sandėliavimo ir logistikos elementų visoje „PERN“ sistemoje, todėl jo atsparumas ir pralaidumas tiesiogiai susijęs su kritinės infrastruktūros patikimumu. Taip pat nurodoma, kad infrastruktūra parengta aptarnauti naujos kartos biokurą, įskaitant HVO, kas atitinka ilgalaikes sektoriaus modernizavimo ir energetinės transformacijos kryptis.

    „PERN“ taip pat skelbia planuojanti tolesnę bazės plėtrą: didinti kelių cisternų pakrovimo pajėgumus, auginti sandėliavimo talpas ir įgyvendinti papildomas priemones, kurios stiprintų visos degalų logistikos sistemos atsparumą. Tokie projektai tampa ypač aktualūs Europoje, kur po 2022 metų paspartėjo pastangos mažinti priklausomybes ir turėti daugiau techninių alternatyvų tiekimo grandinėse.

  • Ormuziui grasinant blokada: Saudo Arabija naftos gavybą sumažino iki žemiausio lygio nuo 1990 metų

    Auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose vis labiau persiduoda naftos rinkai, o svarbiausiu rizikos tašku išlieka Ormuzo sąsiauris. Per šį jūrinį kelią kasdien gabenama reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis, todėl bet koks sutrikimas iš karto kelia kainų ir tiekimo neapibrėžtumą.

    Naujausiais OPEC duomenimis, Saudo Arabijos naftos gavyba balandį smuko iki 6,316 mln. barelių per dieną. Tai žemiausias lygis per maždaug 36 metus ir didžiausias kritimas nuo laikotarpio po Irako invazijos į Kuveitą 1990 metais.

    Palyginti su vasariu, Saudo Arabijos gavyba sumažėjo apie 42 proc., arba maždaug 651 000 barelių per dieną. Toks kritimas rinkose vertinamas kaip signalas, kad tiekimo grandinės regione tampa jautresnės ne tik kainų, bet ir fizinės logistikos rizikai.

    Tuo pat metu Rijadas nurodė, kad realūs tiekimai rinkai, neskaičiuojant pervežimų į saugyklas, buvo didesni nei gavyba ir siekė 6,879 mln. barelių per dieną. Tai leidžia manyti, kad dalis tiekimo galėjo būti palaikoma iš sukauptų atsargų ar lanksčiau valdant srautus per terminalus.

    Kaip apeinamas Ormuzo sąsiauris?

    Saudo Arabija turi alternatyvių eksporto maršrutų, kurie leidžia dalį srautų nukreipti į Raudonąją jūrą ir taip sumažinti priklausomybę nuo Ormuzo sąsiaurio. Būtent ši infrastruktūra laikoma vienu svarbiausių šalies pranašumų, kai regione kyla grėsmių laivybai.

    Vis dėlto alternatyvūs keliai nėra neriboti, o jų pralaidumas ir saugumas priklauso nuo situacijos visame regione. Dėl to net ir turint apėjimo galimybių, rinkai svarbiausia išlieka klausimas, ar tiekimas gali būti palaikomas stabilus ilgesnį laiką.

    Smūgis OPEC prognozėms

    Įtempta situacija veikia ne tik atskirų šalių gavybą, bet ir paklausos prognozes. OPEC koregavo pasaulinio naftos paklausos augimo 2026 metais prognozę žemyn – nuo 1,4 mln. iki 1,2 mln. barelių per dieną.

    Atskirai Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje apžvalgoje nurodė, kad pasaulinė paklausa šiemet gali sumažėti apie 420 000 barelių per dieną. Tai būtų didžiausias nuosmukis nuo 2020 metų, kai paklausą smarkiai numušė Covid-19 pandemija.

    Ekspertai pažymi, kad tolesnis gavybos ribojimų koordinavimas gali tapti sudėtingesnis dėl vidinių OPEC ir platesnio OPEC+ aljanso interesų skirtumų. Kuo daugiau neapibrėžtumo dėl transporto maršrutų ir paklausos, tuo labiau auga rizika, kad naftos kainos taps dar jautresnės naujienoms iš regiono.

  • Elono Musko ieškinys prieš „OpenAI“ atmestas: teismas nurodė senaties terminą ir misijos ginčą

    Teismas atmetė Musko ieškinį

    Oaklande nagrinėtoje byloje teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“. Sprendimas siejamas su tuo, kad ieškinys buvo pateiktas praleidus įstatyme numatytą terminą, todėl ginčas iš esmės nebuvo vertinamas pagal turinį.

    Byloje dalyvavusi devynių asmenų prisiekusiųjų kolegija vienbalsiai konstatavo, kad buvo suėjęs trejų metų senaties terminas. Teisėja, nors prisiekusiųjų išvada turėjo patariamąjį pobūdį, sprendimą priėmė atsižvelgdama į jų poziciją.

    Kuo rėmėsi Musko kaltinimai

    E. Muskas tvirtino, kad „OpenAI“ vadovai nukrypo nuo pradinės organizacijos, kaip ne pelno siekiančios iniciatyvos, misijos ir per daug pasuko komercializavimo kryptimi. Pasak jo, tai esą prieštaravo ankstesniems įsipareigojimams dėl veiklos krypties ir viešojo intereso.

    Ginčas papildomai atkreipė dėmesį todėl, kad E. Muskas buvo vienas ankstyvųjų „OpenAI“ rėmėjų, o šiandien įmonė yra viena ryškiausių generatyvaus DI rinkos dalyvių. Pastaraisiais metais visame pasaulyje stiprėja diskusijos, kaip suderinti sparčią DI plėtrą, komercinius interesus ir įsipareigojimus dėl saugumo bei atsakomybės.

    Kas toliau: apeliacija ir rinkos pasekmės

    E. Musko advokatai teisme pareiškė, kad pasilieka teisę sprendimą skųsti. Pats milijardierius viešo komentaro iškart po sprendimo nepateikė.

    Ši byla buvo atidžiai stebima ir dėl galimų pasekmių „OpenAI“ valdymui bei planams ateityje. Teisiniai ginčai dėl DI bendrovių misijos, struktūros ir atsakomybės investuotojams tampa vis dažnesni, nes sektoriuje persipina ne pelno siekiantys tikslai, komerciniai produktai ir geopolitinė konkurencija.

    Tuo pačiu tai yra signalas visam technologijų sektoriui, kad procesiniai terminai gali tapti lemiamu veiksniu net ir rezonansinėse bylose. Kuo labiau auga DI produktų įtaka, tuo dažniau tokie ginčai persikelia į teismus, o jų baigtis gali daryti įtaką ir verslo strategijoms, ir reguliavimo diskusijoms.

  • „Samsung Electronics“ gresia 18 dienų streikas: milijardiniai nuostoliai ir atidėtos DI lustų tiekimo grandinės

    „Samsung Electronics“ Pietų Korėjoje priartėjo prie precedento neturinčio darbo ginčo: jei derybos dėl atlyginimų ir premijų sistemos nepasistūmės, nuo gegužės 21 dienos gali prasidėti iki 18 dienų streikas keliose gamybos aikštelėse. Tai būtų viena didžiausių pramoninių akcijų bendrovės istorijoje, potencialiai paliečianti tiek lustų, tiek atminties produktų gamybą.

    Profesinių sąjungų atstovai viešai akcentuoja, kad ginčas daugiausia sukasi apie nuolatinių atlygio dalių didinimą ir aiškesnį pelno dalybų mechanizmą, ypač atminties padalinyje. Pastaraisiais ketvirčiais būtent atminties segmentas tapo vienu svarbiausių augimo variklių, nes pasaulinė DI infrastruktūros plėtra didina našios atminties poreikį.

    Kas sustotų ir kodėl tai svarbu?

    „Samsung Electronics“ Korėjoje turi dalį strategiškai svarbių gamybos linijų, susijusių su duomenų centrų ir debesijos rinka. Čia gaminami įvairūs atminties produktai, įskaitant didelės spartos sprendimus, kurie naudojami DI skaičiavimams ir serverių spartinimui.

    Rinkai jautriausia vieta yra didelio pralaidumo atmintis, kurios paklausą augina generatyvūs DI modeliai ir spartėjantis duomenų centrų atnaujinimo ciklas. Net trumpalaikis pajėgumų sumažėjimas gali atsiliepti tiekimo terminams, o pirkėjams reikšti koreguojamus gamybos planus ar alternatyvių tiekėjų paiešką.

    Galimi nuostoliai ir poveikis klientams

    Analitikų vertinimu, užsitęsęs gamybos sutrikimas galėtų kainuoti dešimtis milijardų eurų prarastų pajamų ar pelno, o didžiausia rizika būtų susijusi su aukštos pridėtinės vertės atminties ir pažangių komponentų užsakymais. Kadangi puslaidininkių tiekimo grandinės yra tarpusavyje glaudžiai susietos, vėlavimai viename etape dažnai persiduoda ir galutiniams elektronikos gamintojams.

    Klientams tai gali reikšti ne tik vėluojančias siuntas, bet ir kainų svyravimus, jei rinkoje trumpam sumažėtų pasiūla. Puslaidininkių sektoriuje tai ypač aktualu tuomet, kai vienu metu didėja paklausa iš serverių, vartotojų elektronikos ir automobilių pramonės.

    Ar dar įmanomas kompromisas?

    Bendrovės vadovybė signalizuoja, kad derybas norėtų tęsti, tačiau profesinės sąjungos laikosi griežtesnės pozicijos ir svarsto derybų grafiką, kuris sutaptų su planuojamos akcijos laikotarpiu. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausios savaitės taps lemiamos: abi pusės turi apsispręsti, ar kompromisas pasiekiamas dar iki gamybos stabdymo.

    Investuotojai ir pramonės klientai tokiose situacijose paprastai vertina du dalykus: realų streiko mastą ir tai, ar įmonė turi pakankamas atsargas bei gamybos lankstumą kitose vietose. DI infrastruktūros bumo fone bet kokie nesklandumai atminties ir lustų tiekime yra ypač atidžiai stebimi, nes jie gali paveikti visą technologijų sektoriaus planavimą.

  • Teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš OpenAI: atsiveria kelias naujai akcijų emisijai

    JAV teismas dėl senaties terminų atmetė Elono Musko ieškinį prieš OpenAI ir jos vadovą Samą Altmaną. Sprendimas priimtas procedūriniais pagrindais, todėl teismas iš esmės nevertino pagrindinių ginčo argumentų.

    Byloje buvo keliama mintis, kad OpenAI vystymosi kryptis ir valdymo sprendimai nukrypo nuo pirminės, ne pelno siekiančios misijos, o Muskas teigė buvęs suklaidintas dėl paramos panaudojimo. OpenAI šiuos kaltinimus ne kartą atmetė, pabrėždama, kad struktūros pokyčiai susiję su sparčiai brangstančia DI infrastruktūra.

    Kas keičiasi OpenAI planuose

    Atmestas ieškinys sumažina teisinę riziką ir gali palengvinti sprendimus dėl kapitalo pritraukimo. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip signalas, kad bendrovė turi daugiau erdvės svarstyti naują akcijų emisiją ar kitus nuosavybės struktūros pakeitimus.

    Technologijų sektoriuje tokie procesai paprastai siejami ir su pasirengimu viešam akcijų siūlymui, tačiau konkretaus grafiko tai savaime nereiškia. Vis dėlto, sumažėjus neapibrėžtumui, investuotojams tampa lengviau įvertinti bendrovės perspektyvas ir galimus ateities sandorius.

    Kontekstas: brangstantis DI ir investuotojų spaudimas

    DI modelių kūrimas reikalauja milžiniškų investicijų į duomenų centrus, lustus, elektros energiją ir talentus, todėl bendrovės ieško būdų užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Dėl to vis dažniau pasirenkami hibridiniai modeliai, kai šalia pirminės misijos kuriamos komercinės veiklos struktūros.

    OpenAI pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių DI rinkos žaidėjų, o jos vertė augo kartu su generatyvinio DI paklausa. Didesnė vertė ir plėtros apimtys įprastai didina spaudimą turėti lankstesnį kapitalo pritraukimo mechanizmą, įskaitant galimą naujų akcijų emisiją.

    Ką tai reiškia rinkai ir konkurencijai

    Musko ir OpenAI konfliktas svarbus ne tik teisiniu, bet ir konkurenciniu požiūriu, nes pats Muskas taip pat vysto DI projektus ir infrastruktūrą. Tokie ginčai atspindi platesnę tendenciją, kai DI rinkoje didėja varžybos dėl duomenų, skaičiavimo galios ir geriausių specialistų.

    Artimiausiu metu pagrindinis klausimas bus ne vien teisiniai ginčai, o tai, kaip OpenAI subalansuos komercinius tikslus, investuotojų lūkesčius ir deklaruojamą saugaus DI vystymo kryptį. Bet kuri nauja kapitalo pritraukimo schema gali tapti signalu visam sektoriui, kaip bus finansuojama kita DI plėtros banga.

  • „ESET“ į DI varomą kibernetinį saugumą investuos 40 mln. eurų: kur juda ši rinka Europoje

    DI keičia kibernetinio saugumo taisykles

    Augant išpirkos reikalaujančių programų, tiekimo grandinės atakų ir socialinės inžinerijos mastui, kibernetinio saugumo rinkoje vis dažniau akcentuojama viena kryptis – gynyboje būtinas DI. Tas pats įrankių šuolis, kuris padeda gynėjams greičiau aptikti įsilaužimus, taip pat leidžia nusikaltėliams efektyviau automatizuoti apgaules ir išnaudoti spragas.

    Šiame kontekste „ESET“ paskelbė apie 40 mln. eurų investiciją į tyrimus ir plėtrą, orientuotą į nuosavus DI modelius ir naujos kartos saugumo operacijų centrą. Bendrovė tai pristato kaip atsaką į sudėtingėjantį grėsmių peizažą ir spartėjančias atakų kampanijas.

    40 mln. eurų planas: modeliai, architektūra ir SOC

    „ESET“ investicijų programa numatyta trejų metų laikotarpiui ir apima kelias kryptis: nuosavų, saugai pritaikytų DI modelių kūrimą, daugiasluoksnės apsaugos architektūrą ir vadinamąjį DI SOC – saugumo operacijų centrą, kuriame daugiau sprendimų paremta automatizuota analitika.

    Bendrovė taip pat sieja planą su mokslinių ir inžinerinių pajėgumų augimu – skelbiama, kad tyrimų ir plėtros komandos apimtis turėtų siekti apie 1 000 inžinierių ir tyrėjų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį ne tik galutiniams produktams, bet ir duomenų infrastruktūrai, leidžiančiai modelius mokyti su kibernetinių grėsmių kontekstu.

    „Įžengiame į visiškai naują DI erą kibernetiniame saugume. Atsakymas slypi protingame šios technologijos pritaikyme gynyboje“, – sakė „ESET“ vadovas Richardas Marko.

    Kas slypi už nuosavų modelių idėjos?

    Vienas svarbiausių akcentų – nuosavi DI modeliai, kurių paskirtis konkreti: aptikimas, klasifikavimas, incidentų analizė ir grėsmių žvalgyba. Tokia kryptis skiriasi nuo bendros paskirties modelių naudojimo vien tuo, kad modelis projektuojamas su saugos apribojimais, aiškesnėmis kontrolėmis ir siauresne, patikrinama užduočių sritimi.

    „ESET“ teigia, kad modeliai turėtų remtis per daugelį metų sukauptais duomenimis apie grėsmes ir aptikimo signalus. Tai aktualu visai rinkai: kuo daugiau kokybiškų telemetrijos duomenų ir geresnė jų higiena, tuo didesnė tikimybė greitai atpažinti naujus kenkėjiškus metodus, ypač kai jie maskuojami ir kinta kasdien.

    Kartu vis daugiau dėmesio skiriama tarpinei saugos „sankabai“ tarp naudotojų, verslo aplikacijų, agentų ir pačių modelių. Rinkoje tai siejama su pastangomis mažinti duomenų nutekėjimo riziką, valdyti prieigas ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai DI sistema išprovokuojama pateikti jautrią informaciją arba vykdyti neteisėtus veiksmus.

    Naujos kartos SOC: automatizavimas, bet žmogus lieka centre

    Trečias ramstis – SOC transformacija. Tradiciškai saugumo operacijų centrai remiasi analitikų komandomis, kurios filtruoja įspėjimus, tikrina incidentus ir koordinuoja atsaką, tačiau įspėjimų kiekiai dažnai tampa nevaldomi net didelėse organizacijose.

    DI SOC kryptis reiškia spartesnį triukšmo mažinimą, įvykių koreliaciją ir pirminį incidentų „surišimą“ į aiškias versijas, kad analitikai daugiau laiko skirtų sprendimams, o ne pasikartojančioms užduotims. „ESET“ akcentuoja, kad net ir didėjant automatizavimui, žmogaus priežiūra išlieka būtina, ypač priimant sprendimus dėl izoliavimo, prieigų ribojimo ar atkūrimo veiksmų.

    Šis aspektas svarbus ir vidutinėms bei mažesnėms įmonėms, kurioms sunku išlaikyti dideles saugumo komandas. Rinkos tendencija rodo, kad daugėja „SOC kaip paslaugos“ ir valdomų saugumo paslaugų scenarijų, kuriuose DI padeda sumažinti kaštus, o paslaugų teikėjai perima dalį atsakomybės už stebėseną.

    Grėsmės jau keičiasi: nuo sukčiavimo iki įtakos operacijų

    Kibernetinio saugumo ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad DI didina socialinės inžinerijos atakų kokybę. Įtikinamesni sukčiavimo laiškai, realistiškesnės balso ir vaizdo klastotės bei greitesnis personalizavimas mažina „akivaizdžių požymių“ skaičių, kuriais anksčiau buvo galima atpažinti apgaulę.

    Be finansinių sukčiavimų, DI įrankiai naudojami ir informacinėms kampanijoms: netikroms paskyroms kurti, koordinuotam turiniui platinti ir auditorijoms segmentuoti. Todėl saugumo klausimas tampa ne vien IT tema – jis apima reputacijos riziką, vidaus procesus, darbuotojų mokymus ir komunikacijos kontrolę.

    „ESET“ investiciją įvardija ir kaip indėlį į Europos technologinį savarankiškumą, kai pažangiausi modeliai ir didžiausios kompiuterinės galios koncentracija dažnai siejama su keliais pasauliniais technologijų gigantais. Kibernetinio saugumo sektoriuje tai virsta praktiniu klausimu: kas valdo infrastruktūrą, duomenis ir taisykles, pagal kurias veikia gynybinės sistemos.

  • Lenkijoje planuojamas iki 810 mln. eurų duomenų centras su 200 MW energijos kaupikliu: ko trūksta startui

    Lenkijoje, Dombrova Gurničos mieste, rengiamas didelės apimties projektas, kuris apimtų duomenų centrą ir energijos kaupimo sistemą. Projektą vystanti bendrovė LVL Energy skelbia, kad investicija, priklausomai nuo galutinės apimties, gali siekti nuo maždaug 440 mln. iki 810 mln. eurų.

    Planuojama statyti ne mažesnės kaip 50 MW galios duomenų centrą ir apie 200 MW galios didelio masto energijos kaupiklį. Tokia kombinacija tampa vis dažnesniu modeliu, nes duomenų centrams reikia stabilaus, nepertraukiamo elektros tiekimo, o kaupikliai gali padėti suvaldyti kainų ir apkrovų svyravimus tinkle.

    Kas numatyta projekte?

    Vystytojai nurodo įsigiję sklypą netoli pagrindinio elektros maitinimo taško Tucznawa, o projekto ekonomika tiesiogiai priklausys nuo to, kokią prijungimo galią pavyks užsitikrinti. Skaičiuojama, kad pradinis tikslas yra gauti bent 200 MW prijungimo galią, tačiau teritorijos ir infrastruktūros potencialas leistų svarstyti ir didesnę plėtrą.

    Duomenų centrai, ypač didesni, dažniausiai matuoja apkrovą megavatais ir konkuruoja su kitais pramonės vartotojais dėl prijungimo pajėgumų. Dėl to vienas svarbiausių tokio projekto dokumentų yra tinklo operatoriaus sprendimas dėl prijungimo sąlygų, be kurio sunku parengti realistišką verslo planą ir pasirašyti finansavimo sutartis.

    Pagrindinė kliūtis: finansavimas ir tinklas

    LVL Energy teigia, kad projektui ieškoma finansinių partnerių, įskaitant užsienio kapitalą. Didelio masto infrastruktūriniai projektai, kuriuose derinami duomenų centrai ir energijos kaupimas, kapitalo poreikiu priartėja prie energetikos objektų, todėl bankams svarbūs ilgalaikiai pajamų srautai, garantijos ir aiški reguliacinė aplinka.

    Vystytojai taip pat yra pateikę paraišką Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui dėl prisijungimo prie tinklo sąlygų. Praktikoje būtent tinklo pralaidumas ir prijungimo terminai tampa „butelio kakleliu“, nes duomenų centrų plėtra Europoje spartėja, o elektros perdavimo ir skirstymo infrastruktūros modernizavimas dažnai nespėja su paklausa.

    Duomenų centrai ir energija: kodėl tai „verslas ateičiai“

    Europoje augantis debesijos paslaugų vartojimas, DI skaičiavimai ir skaitmenizacija didina nuolatinę elektros paklausą, todėl duomenų centrai vis dažniau vertinami kaip naujas, didelis ir energijai imlus rinkos dalyvis. Be elektros kainos, vis daugiau dėmesio skiriama ir tiekimo patikimumui, nes net trumpi sutrikimai duomenų centruose reiškia didelius nuostolius.

    Dėl to energijos kaupikliai tampa ne tik „žaliosios“ integracijos priemone, bet ir infrastruktūros patikimumo sprendimu: jie gali sugerti atsinaujinančios energijos perteklių, išlyginti pikus ir suteikti rezervą kritiniais momentais. Vis dėlto galutinis ekonominis modelis priklauso nuo rinkos taisyklių, tinklo mokesčių, balansavimo paslaugų pajamų ir ilgalaikių elektros pirkimo sutarčių galimybių.

    Vystytojų vertinimu, statybos darbai galėtų prasidėti per artimiausius dvejus metus, tačiau realų grafiką lems sprendimai dėl prijungimo sąlygų ir finansavimo struktūros. Tokie projektai dažniausiai juda etapais: nuo tinklo dokumentų ir investicinio sprendimo iki rangos konkursų, įrangos užsakymų ir palaipsnės duomenų centro paleidimo plėtros.

    Lenkijai tai būtų dar vienas signalas, kad šalis siekia tapti svarbesniu regiono skaitmeninės infrastruktūros tašku. Tačiau kartu tai primena ir bendrą Europos dilemą: norint pritraukti duomenų centrų investicijas, būtina lygiagrečiai spartinti elektros tinklų plėtrą, didinti generacijos pajėgumus ir diegti lanksčias priemones, tokias kaip energijos kaupimas.

  • Katovicuose atidarytas DI kompetencijų centras: „Łukasiewicz“ žada greitesnį kelią nuo tyrimų iki diegimo

    Katovicuose pradėjo veikti naujas dirbtinio intelekto kompetencijų centras, kurį įkūrė „Łukasiewicz AI“, priklausantis Łukasiewicz tyrimų tinklui. Centras žada tapti vieno langelio principu veikiančiu kontaktu verslui, viešajam sektoriui ir sveikatos apsaugai, ieškantiems praktinių DI sprendimų ir kibernetinio saugumo kompetencijų.

    Pagrindinė centro idėja – sutelkti išskaidytas Łukasiewicz tinklo žinias ir komandas į aiškiai pasiekiamą „įėjimo tašką“, kad organizacijos greičiau rastų tinkamus ekspertus. Tai turėtų sutrumpinti kelią nuo mokslinių tyrimų iki realių produktų ir paslaugų diegimo, ypač pramonėje ir viešosiose paslaugose.

    Kam to reikia rinkai?

    DI diegimas dažnai stringa ne dėl idėjų trūkumo, o dėl praktinių kliūčių: duomenų kokybės, infrastruktūros, saugumo reikalavimų, teisinės atitikties ir specialistų stokos. Kompetencijų centras siekia užpildyti šią spragą, sujungdamas technologines žinias su gebėjimu parengti sprendimus taip, kad jie veiktų realiomis sąlygomis.

    Centro atstovai akcentuoja, kad svarbiausia – diegimo sparta ir apčiuopiama nauda: automatizuoti procesai, tikslesnė analizė, geresnis sprendimų priėmimas ir didesnis sistemų atsparumas kibernetinėms grėsmėms. Tokie projektai rinkoje dažnai įgyvendinami licencijavimo ar prenumeratos modeliais, kad sprendimus būtų lengviau plėsti ir prižiūrėti.

    Nuo autonomikos iki kibernetinio saugumo

    Skelbiama, kad centras koordinuos informaciją apie skirtingų Łukasiewicz tinklo institutų kompetencijas, kad užsakovai greičiau patektų pas tinkamas komandas. Tarp sričių minimos vaizdo analizės sistemos, sprendimų paramos įrankiai, autonominės technologijos ir kibernetinis saugumas.

    Iniciatoriai pabrėžia ir regioninį aspektą: toks centras stiprina Katovicų ir viso regiono, kaip naujų technologijų židinio, ambicijas. Praktikoje tai gali reikšti daugiau bendrų projektų su pramone, spartesnį prototipų kūrimą ir didesnį aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį.

    DI projektai administracijai ir medicinai

    „Łukasiewicz AI“ teigia jau vykdantis projektus, orientuotus į viešąjį sektorių, sveikatos apsaugą ir pramonę. Vienas jų – „EdgePL“, kuriuo siekiama kurti vietinių duomenų centrų tinklą, galintį palaikyti skaitmenines paslaugas ir administracijos sistemas arčiau galutinio naudotojo.

    Sveikatos apsaugos srityje minimas ir virtualaus gydytojo asistento sprendimas, diegiamas Siemianovicų Šlionskių Nudegimų gydymo centre. Tokios sistemos paprastai automatizuoja pokalbių su pacientais dokumentavimą ir padeda sumažinti gydytojų administracinį krūvį, išlaikant duomenų apsaugos ir saugumo reikalavimus.

    „Šiemet pradėjome bendradarbiauti su daugeliu rinkos partnerių – nuo komercinių projektų iki bendrų plėtros iniciatyvų, kurių tikslas kurti ir diegti modernius produktus licencijavimo bei prenumeratos modeliais“, – sakė prof. Janas Kozakas, „Łukasiewicz AI“ direktorius.

    „Centras sukurtas kaip pagrindinis Łukasiewicz kompetencijų mazgas, turintis paremti DI projektais tiek mediciną, tiek sunkiąją pramonę. Susitelkiame į praktinius sprendimus ir realius rinkos poreikius“, – sakė dr. Hubertas Cichockis, Łukasiewicz tyrimų tinklo prezidentas.