Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Anthropic“ susigriebė „OpenAI“ bendraįkūrėją Karpathy: kas iš tiesų vyksta DI talentų kare

    „Anthropic“ susigriebė „OpenAI“ bendraįkūrėją Karpathy: kas iš tiesų vyksta DI talentų kare

    DI tyrėjas Andrej Karpathy, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų ir buvęs „Tesla“ DI vadovas, prisijungė prie „Anthropic“. Bendrovė pranešė, kad jis darbą pradeda šią savaitę ir telksis į tyrimus, susijusius su „Claude“ modelių mokymu.

    „Anthropic“ teigimu, Karpathy kurs komandą, kuri sieks paspartinti vadinamuosius išankstinio apmokymo tyrimus. Tai viena svarbiausių sričių kuriant didžiuosius kalbos modelius, nes čia formuojamos bazinės žinios, gebėjimai ir vėliau atsirandantys praktiniai pritaikymai.

    „Manau, kad artimiausi keleri metai didžiųjų kalbos modelių priešakyje bus ypač lemiami. Labai džiaugiuosi galėdamas prisijungti prie komandos ir grįžti į mokslinius tyrimus bei plėtrą“, – sakė A. Karpathy.

    Šis ėjimas laikomas dar vienu ženklu, kad konkurencija dėl aukščiausio lygio DI specialistų pasiekė naują etapą. „Anthropic“ pastaruoju metu aktyviai stiprina komandą ir siekia išlikti tarp pagrindinių rinkos žaidėjų, konkuruodama su „OpenAI“ ir kitais didžiuosius modelius kuriančiais projektais.

    A. Karpathy karjeroje yra keli ypač ryškūs etapai: po darbo „OpenAI“ jis 2017 metais perėjo į „Tesla“, kur vadovavo kompiuterinės regos komandai ir dirbo su „Autopilot“ sprendimais. 2022 metais jis pasitraukė iš „Tesla“, vėliau trumpam grįžo į „OpenAI“, o pastaruoju metu dirbo su edukacine iniciatyva „Eureka Labs“.

    Konteksto šiai naujienai suteikia ir pastarųjų metų įtampa tarp didžiųjų DI ekosistemos centrų, kai buvę bendražygiai ir partneriai vis dažniau atsiduria skirtingose barikadų pusėse. Dėl to kiekvienas aukšto profilio perėjimas tampa ne tik personalo, bet ir strategijos signalu: kokius tyrimus bendrovė laiko kritiniais ir kur ketina investuoti artimiausiais metais.

    Rinka vis labiau koncentruojasi į du kertinius klausimus: kaip efektyviau apmokyti naujos kartos modelius ir kaip užtikrinti jų saugą bei patikimumą realiose situacijose. „Anthropic“, pastaraisiais metais akcentuojanti atsakingo DI kryptį, šiuo samdymu aiškiai parodo, kad nori stiprinti fundamentinių tyrimų grandį, nuo kurios priklauso ir praktiniai produktų atnaujinimai.

  • Pentagonas renkasi „Shield AI“: pigūs kovos dronai su DI gali pakeisti karo taisykles

    Pentagonas renkasi „Shield AI“: pigūs kovos dronai su DI gali pakeisti karo taisykles

    Pentagono sprendimas dėl pigių dronų

    JAV gynybos departamentas plečia bendradarbiavimą su gynybos technologijų startuoliu „Shield AI“, siekdamas greičiau diegti pigesnius nepilotuojamus sprendimus. Šį žingsnį skatina augančios medžiagų ir gamybos sąnaudos bei karo veiksmų su Iranu kontekstas, kuriame ypač išryškėjo pigių dronų poveikis.

    Už gynybos tyrimus ir inžineriją atsakingas Pentagono padalinys pranešė, kad integruos „Shield AI“ autonomijos platformą „Hivemind“. Ji turėtų tapti vadinamojo LUCAS tipo nepilotuojamų atakos sistemų pagrindu, kad tokie dronai galėtų veikti koordinuotai ir prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų.

    Kas yra „Hivemind“ ir ką keičia DI

    „Hivemind“ apibūdinama kaip autonomijos programinė įranga, leidžianti nepilotuojamoms platformoms atlikti užduotis su mažesniu tiesioginiu žmogaus įsikišimu. Praktikoje tai reiškia galimybę valdyti kelių dronų grupes, planuoti maršrutus, koreguoti elgesį ir tęsti misiją net esant trikdžiams.

    Tokio tipo DI sprendimai gynybos sektoriuje vertinami dėl dviejų priežasčių: jie mažina vieneto kainą, o kartu didina pajėgumų mastelį. Kitaip tariant, vietoj kelių itin brangių platformų galima naudoti daugiau pigesnių, prarandamų sistemų, kurios vis tiek sukuria reikšmingą kovinį efektą.

    „Galiausiai tai naudinga mokesčių mokėtojams, nes taikinį sunaikinti pigiau, o kariai tampa saugesni“, – sakė „Shield AI“ vienas iš įkūrėjų ir prezidentas Brandonas Tsengas.

    Kaina ir pamokos iš šiuolaikinių konfliktų

    Straipsnyje minimas LUCAS tipo dronas kainuoja apie 35 000 JAV dolerių, o tai sudaro maždaug 32 000 eurų. Tai kelis ar net keliasdešimt kartų mažiau nei daugelio pažangių oro gynybos raketų ar sudėtingų dronų platformų vieneto kaina, todėl pigūs dronai tampa patrauklia priemone masiškumui užtikrinti.

    LUCAS dronus gamina Arizonoje įsikūrusi bendrovė „SpektreWorks“, o pats modelis apibūdinamas kaip įkvėptas Irano naudotų pigių smogiamųjų dronų. Pastarieji įvairiuose konfliktuose parodė, kad nebrangios, masiškai naudojamos platformos gali išsekinti brangias oro gynybos sistemas ir priversti keisti gynybos planavimą.

    „Shield AI“ teigimu, jų autonomijos programinė įranga gali padėti tokioms platformoms veikti efektyviau net ir tada, kai ryšys sutrikdomas ar mūšio laukas sparčiai kinta. Tai ypač aktualu aplinkoje, kur elektroninė kova ir ryšio slopinimas tampa kasdienybe.

    Gynybos technologijų bumas ir investuotojų pinigai

    Gynybos technologijų rinka JAV pastaraisiais metais sparčiai auga, o investuotojai vis aktyviau finansuoja įmones, kuriančias autonomines sistemas, jutiklius ir valdymo programinę įrangą. „Shield AI“ neseniai užbaigė apie 2 mlrd. JAV dolerių finansavimo etapą, tai yra maždaug 1,85 mlrd. eurų, o įmonės vertė siekė apie 12,7 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 11,8 mlrd. eurų.

    „Shield AI“ platforma „Hivemind“ jau diegiama skirtinguose nepilotuojamuose sprendimuose ir turi klientų ne tik JAV, bet ir kitose šalyse, įskaitant Indijos kariuomenę. Bendrovė taip pat skelbia apie bandymus su įvairiomis platformomis, siekdama įrodyti, kad autonomija gali būti perkeliama tarp skirtingų dronų tipų.

    Pasak B. Tsengo, sistema pilnai veikti turėtų artimiausiais mėnesiais, po to prasidės karinis testavimas. Gynybos sektoriuje tokie terminai dažnai priklauso nuo bandymų rezultatų, saugumo reikalavimų ir integracijos su esama infrastruktūra, todėl galutinis įdiegimo tempas gali kisti.

  • „Google“ meta iššūkį „OpenAI“: pristatė Gemini 3.5 ir DI agentą, galintį veikti už jus

    „Google“ meta iššūkį „OpenAI“: pristatė Gemini 3.5 ir DI agentą, galintį veikti už jus

    Per kasmetinę kūrėjų konferenciją Google I/O „Google“ pristatė naujus „Gemini“ modelius ir vadinamuosius agentinius sprendimus, kurie turi padėti bendrovei išlaikyti tempą sparčiai augančioje DI rinkoje. Pranešimai pasirodė tuo metu, kai vis daugiau vartotojų dalį užklausų perkelia iš tradicinės paieškos į pokalbių robotus.

    Pagrindinis naujienų akcentas – atnaujinta „Gemini“ modelių šeima. „Google“ skelbia, kad „Gemini 3.5 Flash“ sukurtas greitam atsakui ir taps numatytuoju modeliu „Gemini“ programėlėje bei DI režime paieškoje daugelyje rinkų, o „Gemini 3.5 Pro“ pirmiausia naudojamas viduje ir platesniam naudojimui turėtų būti atvertas vėliau.

    „Jums nebereikia rinktis tarp kokybės ir greičio“, – sakė „Google“ vadovas Sundaras Pichai.

    Bendrovė taip pat akcentavo saugumo kryptį: žadama sustiprinta apsauga, kad modelis rečiau generuotų žalingą turinį ir rečiau nepagrįstai atsisakytų atsakyti į saugias užklausas. Pastaruoju metu tai tampa vienu svarbiausių kriterijų, nes reguliuotojai ir verslas vis griežčiau vertina DI patikimumą, šališkumo rizikas ir turinio saugą.

    DI agentai persikelia į programėles

    Kita didelė naujiena – „Gemini Spark“, bendros paskirties DI agentas „Gemini“ programėlėje. „Google“ teigia, kad jis gali samprotauti naudodamas informaciją iš sujungtų programėlių ir atlikti veiksmus vartotojo vardu, bet tik pagal jo nurodymus.

    „Google“ pabrėžia, kad tikslas yra padėti žmonėms tvarkytis su kasdienėmis skaitmeninėmis užduotimis, kai vartotojui reikia kuo mažiau rankinio darbo. Tokia kryptis atitinka visos rinkos tendenciją: nuo vien tik tekstinių atsakymų pereinama prie agentų, kurie planuoja žingsnius, vykdo užduotis ir integruojasi su paslaugomis.

    „Gemini Spark“ kol kas pristatomas kaip bandomoji versija, prieinama ribotam testuotojų ratui ir „Google AI Ultra“ prenumeratoriams. Tai rodo, kad pažangesnės funkcijos vis dažniau bus siejamos su mokamais planais, o konkurencija persikelia į paketų vertę ir integracijų gylį.

    Modelis, kuris imituoja fizinį pasaulį

    „Google“ taip pat pristatė „Omni“ – vadinamąjį pasaulio modelį, skirtą imituoti fizines aplinkas ir prognozuoti, kas nutiks toliau, priklausomai nuo vartotojo veiksmų. Tokie modeliai plačiai taikomi robotikoje, žaidimų kūrime ir simuliacijose, o „Google“ grupėje šią kryptį ilgą laiką tyrinėjo „DeepMind“ komandos.

    Pasak bendrovės, „Omni“ turėtų veikti kartu su „Gemini“ sprendimais ir būti pasiekiamas įvairiuose produktuose, įskaitant „Youtube“ trumpuosius vaizdo įrašus. Taip „Google“ siekia sujungti DI generavimą, redagavimą ir paiešką į vieną vartotojo patirtį, kad užduotis būtų galima atlikti toje pačioje ekosistemoje.

    Rinkos kontekste „Google“ žingsniai signalizuoja dvi pagrindines kryptis: vis glaudesnę DI integraciją į kasdienius produktus ir perėjimą prie agentų, kurie ne tik atsako, bet ir vykdo. Kartu tai didina klausimų ratą apie duomenų privatumo valdymą, atsakomybę už automatizuotus veiksmus ir tai, kaip tokios sistemos bus prižiūrimos realiomis sąlygomis.

  • „OpenAI“ žada garantuotą skaičiavimo galią: klientai galės rezervuoti metus į priekį

    „OpenAI“ žada garantuotą skaičiavimo galią: klientai galės rezervuoti metus į priekį

    Kas yra „Guaranteed Capacity“

    „OpenAI“ pristatė naują pasiūlymą „Guaranteed Capacity“, kuris verslo klientams leidžia iš anksto užsitikrinti skaičiavimo resursus dirbtinio intelekto produktams, agentams ir darbo eigoms. Tai reiškia, kad įmonės gali planuoti DI paslaugų plėtrą žinodamos, jog turės pakankamai infrastruktūros modeliams vykdyti.

    Pasak bendrovės, klientai gali rinktis vienerių, dvejų arba trejų metų įsipareigojimus, o nuolaidos didėja priklausomai nuo sutarties trukmės. „OpenAI“ nurodo, kad programa bus siūloma tol, kol bus išparduotas šiuo metu numatytas pajėgumų kiekis, tačiau ateityje planuojama ją kartoti.

    Kodėl skaičiavimo pajėgumai tapo kritiniu klausimu

    DI sektoriuje skaičiavimo pajėgumai reiškia serverių, spartintuvų ir duomenų centrų resursus, reikalingus dideliems modeliams apmokyti ir jų darbui užtikrinti. Praktikoje tai vienas brangiausių ir sunkiausiai greitai išplečiamų komponentų, todėl rinkoje dažnai kalbama apie pajėgumų trūkumą.

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas yra pabrėžęs, kad klientai vis dažniau prašo garantijų dėl pajėgumų, o didėjant modelių galimybėms paklausa gali viršyti pasiūlą. „Kaip modeliai gerėja, tikimės, kad pasaulis dar kurį laiką susidurs su pajėgumų trūkumu“, – sakė Samas Altmanas.

    Signalas apie strategiją ir finansus

    Naujoji programa svarbi ir kaip verslo modelio dalis, nes ilgalaikiai įsipareigojimai leidžia tiekėjui tiksliau planuoti investicijas į infrastruktūrą. Rinkoje DI paslaugų teikėjai ieško būdų suderinti sparčiai augantį poreikį su milžiniškomis išlaidomis techninei bazei, o išankstinės rezervacijos padeda mažinti neapibrėžtumą.

    Anksčiau „OpenAI“ investuotojams yra pateikusi tikslą iki 2030 metų skaičiavimo pajėgumams išleisti apie 520 milijardų eurų. Toks mastas atspindi, kad lenktynės dėl pažangiausių DI sistemų vis labiau remiasi ne vien programine įranga, bet ir fizine infrastruktūra bei energijos ištekliais.

    „OpenAI“ taip pat nurodo, kad planuodama rezervacijas sieks palikti pakankamai resursų ir savo produktams, įskaitant „ChatGPT“ bei programavimo pagalbininką „Codex“. Tai reikšminga detalė, nes didelio vartotojų srauto paslaugos dažnai konkuruoja dėl tų pačių pajėgumų su verslo klientų projektais.

  • „Google“ parodė DI akinius: rudenį žada naują įrenginių bangą ir meta iššūkį „Meta“

    „Google“ parodė DI akinius: rudenį žada naują įrenginių bangą ir meta iššūkį „Meta“

    „Google“ per kasmetinę „Google I/O“ konferenciją Mountain View pirmą kartą viešai pademonstravo kuriamus garso išmaniuosius akinius su integruotu balso asistentu „Gemini“. Bendrovė teigia, kad tai bus didesnės kolekcijos pradžia, o pirmieji modeliai turėtų pasirodyti vėliau šiais metais.

    Nauji akiniai kuriami bendradarbiaujant su „Samsung“ ir akinių gamintojais „Gentle Monster“ bei „Warby Parker“. „Google“ akcentuoja, kad sprendimas bus suderinamas ir su „Android“, ir su „iOS“ įrenginiais, todėl auditorija neturėtų apsiriboti vien „Android“ ekosistema.

    „Tai pirmieji du didesnės kolekcijos dizainai, kurie pasirodys rudenį“, – sakė už „Android XR“ produktus ir platformą atsakingas Shahramas Izadi.

    Skirtingai nei akiniai su vaizdo projekcija lęšyje, šis „Google“ variantas orientuotas į garsą: informacija vartotojui pateikiama privačiai, į ausį, o ne rodoma ekrane. Tokia kryptis leidžia mažinti techninį sudėtingumą ir energijos sąnaudas, tačiau kartu riboja funkcijas, kurioms įprastai reikalingas vaizdinis sluoksnis.

    Konferencijoje pademonstruota, kaip akiniais galima iškviesti „Gemini“, perskaityti neperskaitytų žinučių santrauką, įrašyti įvykį į kalendorių ar atlikti kasdienes užduotis. „Google“ taip pat teigia, kad įrenginys galės padėti navigacijoje, teikti posūkis po posūkio instrukcijas ir atsakyti į klausimus apie tai, ką vartotojas mato.

    Į akinių funkcijų paketą įtrauktas ir fotografavimas bei vaizdų transformavimas pasitelkiant „Google“ generavimo įrankius. Bendrovė pateikė pavyzdį, kai nuotrauka pakeičiama pagal balso užklausą, pavyzdžiui, pakeičiant žmonių atributus ar stilių.

    Tokio tipo įrenginiai tampa vienu aktyviausių dirbtinio intelekto pritaikymo laukų, nes akiniai leidžia DI priartinti prie kasdienio elgesio be telefono rankoje. Vis dėlto kartu tai kelia ir privatumo klausimus, nes dėvimi įrenginiai potencialiai gali rinkti jautrią kontekstinę informaciją, o „Google“ pristatyme detalių apie privatumo sąlygas ar duomenų tvarkymą neatskleidė.

    Rinkoje „Google“ ateina į segmentą, kuriame pastaraisiais metais ryškiausiai skambėjo „Meta“ ir jos partnerystė su „EssilorLuxottica“. Pranešta, kad „Meta“ išmaniųjų akinių pardavimai 2025 metais siekė apie 7 000 000 vienetų, o tai šiai krypčiai suteikė papildomo svorio, nors bendrovės „Reality Labs“ padalinys ir toliau kainuoja milijardus eurų per ketvirtį.

    Konkurencija aštrėja ir dėl skirtingų strategijų: vieni gamintojai renkasi garsą ir lengvesnį dėvėjimą, kiti į akinius integruoja ir mažus ekranus, leidžiančius rodyti pranešimus ar tiesioginius subtitrus. Viešojoje erdvėje taip pat pasirodo signalų, kad savo akinių kryptį nagrinėja ir „Apple“, o panašius sprendimus vysto ir „Snap“ bei „Alibaba“.

    „Google“ akinių pristatymas įsiliejo į platesnę „Google I/O“ darbotvarkę, kurioje dominavo nauji DI modeliai ir agentų idėja. Bendrovei tai kartu yra bandymas įsitvirtinti būsimoje įrenginių formoje, kai DI paslaugos tampa ne vien programėle telefone, o nuolatiniu palydovu, integruotu į dėvimus įrenginius.

  • Singapūras susitarė su „Google“ ir „OpenAI“: į DI ekosistemą – apie 160 mln. eurų

    Singapūras susitarė su „Google“ ir „OpenAI“: į DI ekosistemą – apie 160 mln. eurų

    Singapūras pasirašė atskirus susitarimus su „Google“ ir „OpenAI“, siekdamas sustiprinti šalies pozicijas kaip pasaulinio dirbtinio intelekto (DI) centro ir sparčiau diegti sprendimus viešajame sektoriuje, sveikatos apsaugoje, švietime bei versle. Susitarimai paskelbti technologijų renginių ciklo ATxSummit metu, kur šiemet pagrindinis dėmesys skiriamas DI pritaikymui praktikoje.

    Vienas svarbiausių elementų – pirmasis Singapūro ir „OpenAI“ pasirašytas memorandumą dėl bendradarbiavimo. Pagal jungtinį „OpenAI“ ir Skaitmeninės plėtros ir informacijos ministerijos pareiškimą, bendrovė įsipareigojo skirti daugiau kaip 300 mln. Singapūro dolerių, tai yra maždaug 160 mln. eurų, šalies DI ekosistemai stiprinti.

    Taip pat numatyta įkurti „OpenAI Singapore Applied AI Lab“, kuris, pasak pranešimų, būtų pirmasis tokio tipo „OpenAI“ laboratorijos projektas už Jungtinių Valstijų ribų. Laboratorija turėtų padėti vietos partneriams pritaikyti pažangius DI modelius realioms užduotims ir per artimiausius kelerius metus planuojama sukurti daugiau kaip 200 darbo vietų.

    Numatoma, kad „OpenAI“ veikla Singapūre apims prioritetines sritis: švietimą, viešąsias paslaugas, finansus, sveikatos apsaugą, skaitmeninę infrastruktūrą, taip pat mokymų programas vidurio karjeros inžinieriams. Kartu minimos ir platesnės iniciatyvos, orientuotos į startuolių akseleravimą bei gyventojams skirtų programėlių kūrimą.

    Tuo metu „Google“ paskelbė apie Nacionalinę DI partnerystę su Singapūru, tačiau konkrečios investicijų sumos nenurodė. Bendrovė teigia, kad dėmesys bus sutelktas į visuomenei aktualių problemų sprendimą, DI kompetencijų ugdymą, inovacijų skatinimą įmonėse ir saugaus DI diegimo ekosistemos kūrimą.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, „Google“ bendradarbiavimas apims ir valstybės tyrėjų mokymą naudotis agentiniais DI įrankiais, taip pat darbą su Švietimo ministerija, rengiant programas pedagogams. Be to, numatomi projektai sveikatos ir gyvybės mokslų srityse, kur ieškoma būdų, kaip DI galėtų sustiprinti gydytojų sprendimų priėmimą ir pacientų priežiūrą.

    Šie susitarimai papildo platesnę Singapūro nacionalinę DI strategiją. Šalis jau anksčiau skelbė ketinanti skirti daugiau kaip 1 mlrd. Singapūro dolerių, tai yra apie 540 mln. eurų, viešųjų DI tyrimų gebėjimams stiprinti per penkerius metus nuo 2025 iki 2030 metų.

    Singapūras pastaraisiais metais kryptingai siekia įsitvirtinti globaliose DI varžybose, pabrėždamas reguliacinį aiškumą, talentų pritraukimą ir neutralios platformos vaidmenį testuojant bei diegiant sprendimus. Šalį jau yra pasirinkę ir kiti technologijų gigantai, įskaitant „Amazon“ AWS bei „Microsoft“, o tai rodo augantį regiono svorį DI infrastruktūros ir produktų plėtroje.

  • „Nvidia“ smogia rinkai: Singapūre kuria DI tyrimų centrą, o planai dėl robotų – ambicingi

    „Nvidia“ smogia rinkai: Singapūre kuria DI tyrimų centrą, o planai dėl robotų – ambicingi

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė Singapūre atidarysianti naują dirbtinio intelekto tyrimų centrą. Tai bus pirmasis bendrovės tokio pobūdžio tyrimų padalinys šioje šalyje ir antrasis Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    „Nvidia“ teigia, kad naujasis centras daugiausia dėmesio skirs įkūnytam dirbtiniam intelektui, kai DI sprendimai veikia fiziniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, robotuose, autonominėse transporto priemonėse ar dronuose. Kartu numatoma ieškoti būdų, kaip efektyvinti DI infrastruktūrą, mažinant skaičiavimų sąnaudas ir energijos poreikį.

    Tyrimų veikla bus vykdoma bendradarbiaujant su universitetų mokslininkais, pramonės partneriais ir valstybės institucijomis. Toks modelis leidžia greičiau perkelti prototipus į realias aplinkas, kuriose svarbūs ne tik algoritmai, bet ir sauga, patikimumas bei eksploatavimo kaštai.

    Singapūras stiprina DI ekosistemą

    „Nvidia“ žingsnis sutampa su platesniais Singapūro planais stiprinti šalies, kaip regioninio DI centro, vaidmenį. Miestas-valstybė pabrėžia, kad dėl kompaktiškos infrastruktūros ir tankios verslo aplinkos čia patogu kurti, testuoti ir diegti DI sprendimus realiomis sąlygomis.

    Singapūras taip pat paskelbė, kad dar šiais metais startuos bandomoji platforma, skirta privačioms bendrovėms kartu kurti, diegti, testuoti ir validuoti komerciškai perspektyvias robotikos technologijas. Tikimasi, kad pirmieji dalyviai bus apsaugos, logistikos, pristatymo ir mobilumo sektorių atstovai, tarp jų „Certis“, „DHL“, „Grab“ ir „QuikBot“.

    Robotai paslaugose ir logistikoje

    Vyriausybė taip pat planuoja bendradarbiauti su robotikos įmonėmis „Slamtec“, „Unitree“ ir „QuikBot“, o bandymai bus telkiami į praktines užduotis. Tarp numatomų scenarijų minimi maisto ir siuntų pristatymas, patalpų valymas bei saugos patruliavimas, siekiant papildyti žmonių darbą, o ne jį visiškai pakeisti.

    Šios iniciatyvos pristatytos technologijų konferencijos ATxSummit pradžioje, kur šiemet išskirtinis dėmesys skiriamas DI sprendimų diegimui. Augant robotikos paklausai, įkūnytas dirbtinis intelektas vis dažniau laikomas viena svarbiausių krypčių, galinčių paspartinti paslaugų sektoriaus ir pramonės automatizavimą.

  • Po Musko pralaimėjimo teisme – kitas mūšis biržoje: „SpaceX“ ir „OpenAI“ ruošia rekordinius IPO

    Po Musko pralaimėjimo teisme – kitas mūšis biržoje: „SpaceX“ ir „OpenAI“ ruošia rekordinius IPO

    Elonas Muskas pralaimėjo bylą prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną, tačiau jų konfliktas, regis, tik persikelia į kitą areną: Volstritą. Investuotojai jau vertina, kad artėjant galimiems viešiems akcijų siūlymams kiekvienas naujas skandalas ar teismo posūkis gali tapti kainą judinančiu veiksniu.

    Federalinis teismas Kalifornijoje nusprendė, kad Muskas pavėlavo pateikti ieškinį, todėl byla buvo atmesta senaties pagrindu. Teismas iš esmės nevertino, ar Musko teiginiai dėl nepelno principų pažeidimo yra pagrįsti, o tai reiškia, kad viešojoje erdvėje ginčas greičiausiai tęsis komunikacijos ir reputacijos lygmenyje.

    Kas nutiko teisme

    Byla kilo iš Musko teiginių, kad „OpenAI“ esą nutolo nuo pradinės misijos veikti kaip visuomenei naudinga organizacija ir savo veiklą perorientavo į pelno logiką. Patariamoji prisiekusiųjų komisija konstatavo, kad ieškinys pateiktas per vėlai, o sprendimą perėmė ir patvirtino teisėja Yvonne Gonzalez Rogers.

    Po verdikto Musko advokatai pranešė ketinantys sprendimą skųsti 9-ajam JAV apeliaciniam teismui. Pats Muskas sprendimą viešai pavadino kalendorine formalija, taip signalizuodamas, kad konflikto neketina užbaigti net ir pralaimėjęs pirmąjį raundą.

    „SpaceX“ istorija investuotojams

    Rinkoje svarstoma, kad „SpaceX“ gali būti viena ryškiausių kandidatų į viešą listingavimą, o investuotojų dėmesys krypsta į tai, kaip bendrovė pristatys savo augimo logiką. Pagrindinis „SpaceX“ verslas remiasi pakartotinai naudojamų raketų paleidimais ir vyriausybinėmis bei komercinėmis sutartimis, o papildomą svorį suteikia „Starlink“ palydovinio interneto plėtra.

    Įtampą didina ir įmonės valdysenos klausimai: didelė vadovo įtaka sprendimams, ribotos smulkiųjų akcininkų teisės bei tai, kaip realiai bus suvaldytas interesų konfliktas, kai vienas žmogus vadovauja kelioms skirtingo profilio organizacijoms. Tokie faktoriai prieš IPO paprastai tampa vienu svarbiausių rizikos punktų instituciniams investuotojams.

    „OpenAI“ spaudimas dėl pinigų ir konkurencijos

    „OpenAI“ teismo pergalė nereiškia ramybės: bendrovė turi įrodyti, kad jos augimas ir pajamų modeliai gali pateisinti rinkos lūkesčius. DI modelių kūrimas ir palaikymas reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, todėl kapitalo poreikis išlieka esminis argumentas tiek investuotojams, tiek potencialiems partneriams.

    Lygiagrečiai stiprėja konkurencija, ypač įmonių sprendimų ir programavimo įrankių segmente, kur klientai vertina ne tik modelių kokybę, bet ir kainodarą, saugumo garantijas, duomenų valdymą bei integraciją į esamas sistemas. Dėl to būsimų IPO sėkmę gali lemti ne vien technologinis pranašumas, bet ir aiškiai apibrėžta komercinė strategija.

    „Didysis vaizdas toks: spektaklis baigtas. Dabar prasideda esmė, ar šios įmonės sugebės sukurti milžiniškus verslus aplink DI“, – sakė investicijų valdymo bendrovės „Deepwater Asset Management“ partneris Gene Munster.

    Rinkos dalyviai taip pat atkreipia dėmesį į vadovų reputaciją ir stabilumą, nes abu lyderiai pastaraisiais metais susidūrė su skirtingais iššūkiais: Muskas dažnai kritikuojamas dėl išsiskaidančio dėmesio, o Altmanui vis dar primenamas ankstesnis konfliktas su valdyba. Artėjant galimiems biržos debiutams, net ir senos istorijos vėl gali tapti svarbios vertinant riziką.

    Jei „SpaceX“ išeitų į biržą pirmoji, ji galėtų pasinaudoti pirmojo žingsnio pranašumu ir pritraukti didelę dalį teminio kapitalo, ieškančio ekspozicijos kosmoso ir DI infrastruktūros istorijoms. Tokiu atveju „OpenAI“ tektų kovoti ne tik dėl savo pasakojimo patrauklumo, bet ir dėl investuotojų dėmesio, kuris IPO lange dažnai būna ribotas.

  • „Google“ Gemini susijungė su „Spotify“: nauja DI funkcija telefone keičia muzikos klausymą

    „Google“ Gemini susijungė su „Spotify“: nauja DI funkcija telefone keičia muzikos klausymą

    „Google“ kuriamas pokalbių asistentas „Gemini“ pradėjo oficialiai integruotis su „Spotify“, todėl muzikos ir tinklalaidžių valdymas telefone tampa panašus į trumpą pokalbį, o ne naršymą po biblioteką. Naudotojai gali prašyti paleisti dainas, albumus, atlikėjus, grojaraščius ar tinklalaides, apibūdindami norimą nuotaiką arba net pateikdami dainos teksto fragmentą.

    Praktikoje tai reiškia, kad vietoj tikslaus pavadinimo įvedimo galima rašyti ar sakyti natūralius prašymus, o „Gemini“ pats suranda atitinkamą turinį „Spotify“ programėlėje. Tokia sąveika atitinka bendrą rinkos kryptį, kai didžiosios platformos vis dažniau perkelia paiešką ir rekomendacijas į dialogo formą.

    Integracija šiuo metu orientuota į mobiliuosius įrenginius, nes ji veikia per „Gemini“ programėlę telefone. Norint pradėti naudotis, paprastai reikia susieti „Spotify“ paskyrą per „Gemini“ plėtinius ir patikrinti, ar „Google“ nustatymuose leidžiama veikla su „Gemini“ programėlėmis.

    Yra ir svarbių ribojimų, apie kuriuos verta žinoti iš anksto. Dažniausiai pilnam atkūrimui reikalinga „Spotify Premium“ prenumerata, o naršyklėje veikianti „Gemini“ versija šios integracijos paprastai nepakeičia, todėl valdymas lieka pririštas prie telefono.

    Be to, funkcionalumas dar nėra lygiavertis pilnam grotuvui: dalis įprastų atkūrimo komandų gali neveikti, o grojaraščių kūrimas ar pažangesnis filtravimas pagal konkrečius kriterijus gali būti neprieinamas. Tai rodo, kad integracija labiau skirta greitam paieškos ir paleidimo veiksmui, o ne visam muzikos kolekcijos administravimui.

    Vis dėlto toks sprendimas gali sustiprinti atradimų patirtį: vietoj vien tik algoritminių rekomendacijų galima prašyti panašių atlikėjų, konkretaus žanro pagal nuotaiką ar muzikos tam tikrai situacijai. Jei „Spotify“ ir „Gemini“ plėtiniai bus nuosekliai plečiami, DI valdomas klausymasis gali tapti įprastu būdu greitai rasti turinį ne tik muzikai, bet ir tinklalaidėms.

  • „Google“ I/O 2026 atskleidė lūžį: Android taps DI agentu, o „Gemini“ ims daryti viską už jus

    „Google“ I/O 2026 atskleidė lūžį: Android taps DI agentu, o „Gemini“ ims daryti viską už jus

    „Google“ konferencijoje I/O 2026 bendrovė aiškiai parodė kryptį: dirbtinis intelektas tampa ne papildoma funkcija, o viso ekosistemos branduoliu. Pagrindinė žinia skambėjo paprastai: Android juda link sistemos, kuri ne tik reaguoja į komandas, bet ir pati inicijuoja veiksmus.

    Naujoji vizija remiasi agentiniu DI, kai „Gemini“ veikia kaip proaktyvus pagalbininkas. Tokia sistema, anot „Google“, turėtų gebėti suprasti kontekstą, planuoti veiksmų seką ir savarankiškai atlikti užduotis skirtingose programėlėse.

    Greitesni „Gemini“ modeliai

    Tarp svarbiausių pristatymų išskirtas „Gemini 3.5 Flash“, kurį „Google“ pozicionuoja kaip gerokai spartesnį sprendimą kasdienėms ir daugiažingsnėms užduotims. Bendrovė teigė, kad jis gali generuoti atsakymus kelis kartus greičiau nei ankstesnės versijos, todėl tampa tinkamesnis darbui realiu laiku.

    Taip pat akcentuotas multimodalinio DI proveržis: „Gemini Omni“ orientuojamas į vaizdo ir kitų formatų turinį, įskaitant generavimą ir redagavimą. Tokie įrankiai rodo, kad generatyvinis vaizdo turinys tampa viena svarbiausių „Google“ konkurencijos su kitais rinkos žaidėjais krypčių.

    Balso diktuojami dokumentai ir paieška

    Praktiškų kasdieniam darbui naujovių sąraše atsirado „Docs Live“ funkcija „Google Docs“ aplinkoje. Idėja paprasta: vartotojas kalba, o „Gemini“ realiu laiku formuoja dokumentą, struktūruoja mintis ir pritaiko redagavimą pagal natūralias balso komandas.

    „Google“ taip pat pademonstravo „Ask YouTube“ ir „Ask Maps“ kryptį, kai paieška pereina nuo nuorodų sąrašų prie konkrečių atsakymų ir veiksmų. Tokios funkcijos turėtų padėti rasti turinį ar suplanuoti maršrutus paprasčiau, pateikiant aiškius žingsnius ir kontekstines rekomendacijas.

    Android kaip „sistemos intelektas“

    Didžiausias pažadas – Android transformacija į kontekstą suprantančią sistemą, kuri gali pati pildyti formas, siūlyti automatizacijas ir generuoti personalizuotus sprendimus. „Google“ nurodė, kad daliai funkcijų reikės galingesnių įrenginių, įskaitant bent 12 GB operatyviosios atminties.

    Tokios ambicijos atspindi platesnę rinkos tendenciją: didieji technologijų kūrėjai siekia, kad DI veiktų ne vien debesijoje, bet ir pačiame įrenginyje. Tai siejama su greičiu, privatumu ir mažesniu priklausomumu nuo ryšio, tačiau kartu kelia ir sudėtingus klausimus dėl duomenų naudojimo bei saugumo.

    Nauji įrenginiai ir išmanieji akiniai

    Konferencijoje pristatyta ir naujų įrenginių kryptis, kur „Gemini“ integracija tampa centrine patirties dalimi, o programėlių ir įrenginių ribos mažėja. „Google“ taip pat akcentavo, kad didesnis suderinamumas tarp telefonų ir kompiuterių turėtų supaprastinti darbą bei turinio perkėlimą.

    Dar viena ryški tema – Android XR ir išmaniųjų akinių kryptis, plėtojama kartu su partneriais. „Google“ signalizuoja, kad 2026 metais ši kategorija gali priartėti prie masinio vartotojo, jei pavyks suderinti patogumą, baterijos veikimo laiką ir realiai pritaikomas funkcijas.

    Kalbėdamas apie mastą, „Google“ vadovas Sundaras Pichai pabrėžė rekordines investicijas į infrastruktūrą, reikalingą DI plėtrai. Šis akcentas rodo, kad konkurencija persikelia ne tik į programinę įrangą, bet ir į skaičiavimo pajėgumus, lustus bei duomenų centrus.

    „Google“ I/O 2026 bendras vaizdas aiškus: Android ir „Gemini“ turi tapti platforma, kuri ne tik padeda, bet ir daro. Vartotojams tai žada daugiau patogumo, o rinkai – dar spartesnę kovą dėl to, kas valdys kasdienes skaitmenines užduotis.