Tag: Dirbtinis intelektas

  • New research shows when eye contact matters most, and why robots can read it too

    New research shows when eye contact matters most, and why robots can read it too

    For the first time, a new study has revealed how and when we make eye contact — not just the act itself — plays a crucial role in how we understand and respond to others, including robots.

    Led by cognitive neuroscientist Dr Nathan Caruana, researchers from the HAVIC Lab at Flinders University asked 137 participants to complete a block-building task with a virtual partner.

    They discovered that the most effective way to signal a request was through a specific gaze sequence: looking at an object, making eye contact, then looking back at the same object. This timing made people most likely to interpret the gaze as a call for help.

    Dr Caruana says that identifying these key patterns in eye contact offers new insights into how we process social cues in face-to-face interactions, paving the way for smarter, more human-centered technology.

    “We found that it’s not just how often someone looks at you, or if they look at you last in a sequence of eye movements but the context of their eye movements that makes that behavior appear communicative and relevant,” says Dr Caruana, from the College of Education, Psychology and Social Work.

    “And what’s fascinating is that people responded the same way whether the gaze behavior is observed from a human or a robot.

    “Our findings have helped to decode one of our most instinctive behaviors and how it can be used to build better connections whether you’re talking to a teammate, a robot, or someone who communicates differently.

    “It aligns with our earlier work showing that the human brain is broadly tuned to see and respond to social information and that humans are primed to effectively communicate and understand robots and virtual agents if they display the non-verbal gestures we are used to navigating in our everyday interactions with other people.”

    The authors say the research can directly inform how we build social robots and virtual assistants that are becoming ever more ubiquitous in our schools, workplaces and homes, while also having broader implications beyond tech.

    “Understanding how eye contact works could improve non-verbal communication training in high-pressure settings like sports, defense, and noisy workplaces,” says Dr Caruana.

    “It could also support people who rely heavily on visual cues, such as those who are hearing-impaired or autistic.”

    The team is now expanding the research to explore other factors that shape how we interpret gaze, such as the duration of eye contact, repeated looks, and our beliefs about who or what we are interacting with (human, AI, or computer-controlled).

    The HAVIC Lab is currently conducting several applied studies exploring how humans perceive and interact with social robots in various settings, including education and manufacturing.

    “These subtle signals are the building blocks of social connection,” says Dr Caruana.

    “By understanding them better, we can create technologies and training that help people connect more clearly and confidently.”

    The HAVIC Lab is affiliated with the Flinders Institute for Mental Health and Wellbeing and a founding partner of the Flinders Autism Research Initiative.

    Acknowledgements: Authors were supported by an Experimental Psychology Society small grant.

  • Study finds the brain processes speech in AI-like layers, offering new clues to how meaning is built

    Study finds the brain processes speech in AI-like layers, offering new clues to how meaning is built

    New research suggests the human brain may understand spoken language through a layered, step-by-step process that closely parallels how large language models handle text. By tracking neural activity as people listened to a continuous story, scientists found patterns that align with the progression from simpler to more complex representations seen in modern AI.

    The work, published in Nature Communications, analyzed high-temporal-resolution recordings from electrodes placed on the brain surface in clinical settings. Researchers compared the timing of neural responses with internal representations from well-known language models, including GPT-2 and Meta’s Llama 2.

    How meaning appears to unfold

    The team reports that early brain signals corresponded more closely to the earlier computational stages of AI systems that focus on basic word-level features. Later neural responses matched deeper model layers that integrate broader context, linking words into higher-level meaning.

    This alignment was especially pronounced in established language regions, including areas often associated with speech production and comprehension such as Broca’s area. In these regions, the strongest match tended to appear later in time, consistent with a gradual buildup of meaning.

    Rethinking classic language theories

    The findings add weight to the idea that comprehension is not driven primarily by rigid, rule-based structures applied instantly to each sentence. Instead, the results support a view in which the brain continuously updates interpretations as more context arrives, resembling statistical inference more than fixed symbolic parsing.

    Researchers also evaluated traditional linguistic descriptors, such as phoneme- and morpheme-level features, and found they explained real-time neural activity less effectively than the contextual features derived from AI models. That gap, the authors argue, suggests that context-rich representations may better capture how the brain tracks meaning in natural speech.

    A dataset meant to accelerate research

    Alongside the paper, the team released a public dataset designed to help other labs test competing theories of language processing against neural measurements. By pairing brain recordings with model-derived language features, the resource is intended to make comparisons across studies more consistent and reproducible.

    Experts caution that similarities do not mean the brain works the same way as today’s AI, which is trained on vast text corpora and built from artificial neural networks. Still, the results strengthen the case that AI language models can serve as useful scientific tools for probing how the brain constructs meaning over time.

  • New research explains why human language resists code-like efficiency and what it means for AI

    New research explains why human language resists code-like efficiency and what it means for AI

    Human language can seem inefficient compared with computer code, but researchers argue that its structure is optimized for the brain rather than for maximum compression. A new modeling study suggests people rely on familiar patterns to reduce mental effort during real-time conversation.

    The work, by linguist Michael Hahn and cognitive scientist Richard Futrell, was published in Nature Human Behaviour. Using information-theory-based modeling, they examined why languages worldwide tend to favor predictable word patterns instead of highly compact encodings.

    Efficiency for brains, not bits

    In principle, the same message could be transmitted with fewer symbols, similar to how computers use binary strings. The researchers contend that such a system would be harder for humans to learn and process because it would not align with how people store knowledge and anticipate meaning.

    Natural language, they argue, is tightly linked to shared experience, letting listeners map words onto familiar concepts quickly. That connection helps speakers avoid creating arbitrary, maximally compressed labels that would be information-dense but difficult to interpret.

    Predictability lowers cognitive load

    The model emphasizes that comprehension is incremental: listeners use each word to narrow down likely meanings before a sentence ends. This predictive processing makes everyday communication feel almost automatic, even if it is not mathematically optimal in terms of compression.

    As an illustration, the authors point to how grammatical order guides expectations in languages such as German. When familiar cues arrive in the expected sequence, the brain can prune unlikely interpretations early, whereas scrambled word orders force more effortful processing.

    What the findings suggest for AI

    The researchers say the results help explain why languages converge on structures that are learnable and robust under noisy, fast conditions like speech. Rather than chasing minimal code length, languages appear to balance expressiveness with the constraints of memory, attention, and prediction.

    The same logic could inform how developers evaluate and design large language models, which already rely heavily on predicting likely next words. The study suggests that systems built to communicate smoothly with people may benefit from prioritizing human-friendly predictability over pure information compression.

  • „Google“ įjungė svarbų „Gemini“ atnaujinimą „Docs“: DI dabar vykdys jūsų taisykles

    „Google“ įjungė svarbų „Gemini“ atnaujinimą „Docs“: DI dabar vykdys jūsų taisykles

    „Google“ plečia „Gemini“ integraciją „Google Docs“ ir į dokumentų kūrimą atneša funkciją, kuri iki šiol buvo patogesnė naudojant „Gemini“ atskirai internete ar mobiliojoje programėlėje. Nuo šiol „Docs“ naudotojai gali pateikti DI asmenines instrukcijas, kad atsakymai ir sugeneruotas tekstas geriau atitiktų jų poreikius.

    Ši galimybė leidžia nurodyti, kokiu tonu rašyti, kaip struktūruoti santraukas ar ko vengti. Pavyzdžiui, galima paprašyti, kad DI visada pateiktų trumpą dokumento santrauką iš trijų punktų, arba kad visus tekstus rašytų profesionaliai, nenaudodamas šnekamosios kalbos.

    „Google“ taip pat stiprina kontekstą tarp „Workspace“ programų, kad „Gemini“ geriau suprastų dokumentuose ir susijusiuose failuose esančią informaciją. Kartu atnaujinami ir DI įrankiai, tokie kaip „Help me write“ bei „Help me create“, o rašymo nuoseklumui skirta parinktis „Match writing style“ padeda išlaikyti tą patį stilių skirtinguose dokumentuose.

    Praktikoje tai ypač aktualu tiems, kurie reguliariai rengia klientų ataskaitas, pasiūlymus ar vidines politikos gaires. Tokiais atvejais galima iš anksto nurodyti, kad DI naudotų formalų stilių, laikytųsi įmonės komunikacijos principų ir pabaigoje visada pateiktų aiškias išvadas.

    Instrukcijos įvedamos atidarius „Gemini“ šoninį skydelį „Google Docs“ aplinkoje. „Google“ nurodo, kad galima pateikti iki 1 000 individualių instrukcijų, o atskiro nustatymo, kurį reikėtų įjungti, šiai funkcijai nėra.

    Atnaujinimas pradėtas diegti 2026 metų gegužės 4 dieną, o dėl laipsniško platinimo visus naudotojus turėtų pasiekti per 15 dienų. Funkcija numatyta „Business“ ir „Enterprise“ klientams, taip pat „Google AI Plus“, „Google AI Pro“ ir „Google AI Ultra“ prenumeratoriams.

    Kol kas ši galimybė diegiama tik „Google Docs“ ir nepaskelbta, kad tokiu pat būdu ji būtų įjungiama kitose „Workspace“ programose. Vis dėlto kryptis aiški: „Google“ siekia, kad DI pagalba dokumentuose būtų ne vien momentinė, bet ir nuosekliai prisitaikanti prie žmogaus bei organizacijos taisyklių.

  • „OpenAI“ DI telefonas gali sudrebinti rinką: kalbama apie 30 mln. vienetų iki 2028 metų

    „OpenAI“ DI telefonas gali sudrebinti rinką: kalbama apie 30 mln. vienetų iki 2028 metų

    „OpenAI“ svarsto ambicingą žingsnį į išmaniųjų telefonų rinką: analitiko Ming-Chi Kuo vertinimu, bendrovės kuriamas DI telefonas galėtų pasiekti apie 30 mln. pristatytų įrenginių 2027–2028 metais. Tai būtų panašus mastas, kokį per pirmuosius metus pasiekia kai kurios didžiosios „Samsung Galaxy“ serijos kartos.

    Pasak M.-C. Kuo, masinė gamyba galėtų startuoti 2027 metų pradžioje, nors anksčiau jis buvo minėjęs vėlesnį laiką. Tokia projekto sparta rodo, kad „OpenAI“ gali siekti kuo greičiau įsitvirtinti naujoje kategorijoje, kol DI funkcijos telefonuose dar dažnai lieka priedu, o ne pagrindine patirtimi.

    Idėja: telefonas be programėlių centro

    Tekste akcentuojama, kad „OpenAI“ telefono kryptis būtų vadinamoji agentinė sąveika, kai vartotojas užduoda tikslą, o sistema pati atlieka veiksmų grandinę. Tai reikštų bandymą nutolti nuo įprasto modelio, kuriame viskas sukasi aplink atskiras programėles ir jų pranešimus.

    Toks požiūris rinkoje laikomas vienu svarbiausių DI plėtros etapų, tačiau jis kelia ir praktinių klausimų: kaip užtikrinti patikimumą, privatumo kontrolę ir veiksmų skaidrumą, kai sistema pati inicijuoja užsakymus, rezervacijas ar kitus veiksmus. Būtent telefonas kaip nuolat su vartotoju esantis įrenginys dažnai įvardijamas kaip patogiausia platforma tokiai patirčiai.

    Planuojama nuosava sistema ir specialus lustas

    Anot M.-C. Kuo, „OpenAI“ gali kurti visiškai nuosavą įrenginį: ne tik aparatinę dalį, bet ir operacinę sistemą. Tai reikštų bandymą kontroliuoti visą grandinę nuo DI modelių veikimo iki energijos valdymo, kad DI funkcijos nekenktų našumui ir baterijos laikui.

    Taip pat minima, kad įrenginys galėtų naudoti pritaikytą „MediaTek“ „Dimensity 9600“ lustą. Tokie sprendimai dažnai pasirenkami siekiant geriau suderinti DI skaičiavimus įrenginyje, ryšio galimybes ir kainą, tačiau galutinis našumas ir energijos sąnaudos paaiškėja tik realiuose produktuose.

    Jony Ive vaidmuo lieka neaiškus

    Viešai žinoma, kad buvęs „Apple“ dizaino vadovas Jony Ive nuo 2025 metų vidurio yra prisiėmęs kūrybines ir dizaino atsakomybes „OpenAI“ projektuose. Vis dėlto kol kas nėra patvirtintos informacijos, ar jis tiesiogiai dirba prie telefono išvaizdos ir formos.

    Tuo pat metu rinkoje netyla spėlionės, kad „OpenAI“ galėtų siekti ne tik klasikinio telefono, bet ir alternatyvios formos įrenginio, pavyzdžiui, nešiojamo, mažiau į ekraną orientuoto sprendimo. Pastaraisiais metais bandymai su DI įrenginiais parodė, kad vien idėjos nepakanka: svarbiausia tampa praktinis patogumas ir reali nauda kasdienėse situacijose.

    Kol kas tai tebėra analitiko vertinimai ir rinkos lūkesčiai, o ne oficialiai patvirtintas produktas. Tačiau jei „OpenAI“ iš tiesų pasirinktų telefoną kaip DI centro platformą ir projektą įgyvendintų iki 2027 metų, tai galėtų tapti vienu didžiausių pokyčių išmaniųjų įrenginių rinkoje per pastarąjį dešimtmetį.

  • DI teisinėms paslaugoms: „Moritz“ po „Y Combinator“ pritraukė 9 mln. eurų ir žada greitesnes sutartis

    DI teisinėms paslaugoms: „Moritz“ po „Y Combinator“ pritraukė 9 mln. eurų ir žada greitesnes sutartis

    Teisinių technologijų startuolis „Moritz“ po dalyvavimo „Y Combinator“ pritraukė 9 mln. eurų investiciją. Finansavimo raundas, kurio paklausa viršijo siūlomą apimtį, sulaukė rizikos kapitalo fondų ir grupės vienaragių įkūrėjų palaikymo.

    Įmonę įkūrė Pamir Ehsas ir Stefan Mandaric, o jos tikslas – mažinti neefektyvumą, kuris dažnai siejamas su tradicinėmis teisinėmis paslaugomis. „Moritz“ teigia siekianti greitesnio proceso, aiškesnės kainodaros ir labiau prognozuojamų terminų.

    Kaip veikia „Moritz“ modelis

    „Moritz“ jungia DI ir patyrusių teisininkų tinklą, kad komercinės teisės užklausos būtų apdorojamos efektyviau. Klientai pateikia užduotį platformoje, o automatizuoti procesai atlieka didelę darbo dalį, kuri vėliau patikrinama ir užbaigiama kvalifikuotų teisininkų.

    Tokiu būdu bendrovė siekia sutrumpinti sutarčių ir kitų dokumentų parengimo laiką, kartu išlaikant teisinę atsakomybę. Taip pat akcentuojama skaidresnė kainodara, lyginant su įprastu valandiniu apmokestinimu.

    „Mūsų DI atlieka didžiąją darbo dalį, o teisininkai peržiūri ir galutinai patvirtina rezultatą. Klientai gauna teisinę atsakomybę, greitą įgyvendinimą ir skaidrią kainodarą“, – sakė Pamir Ehsas.

    Rezultatai ir plėtros planai

    Nuo veiklos pradžios „Moritz“ skelbia padėjusi daugiau nei 100 įmonių užbaigti susitarimus, kurių bendra sutarčių vertė viršija maždaug 1 850 000 000 eurų. Bendrovė nurodo veikusi Europoje, JAV ir Australijoje.

    Gautas lėšas startuolis planuoja skirti platformos tobulinimui, teisininkų tinklo plėtrai ir veiklos mastelio didinimui pagrindinėse rinkose. Ilgainiui „Moritz“ taip pat svarsto plėsti paslaugų spektrą už komercinės teisės ribų, pritaikant tą patį modelį platesniems teisiniams atvejams.

  • „Anthropic“ kuria DI paslaugų verslą: 1,3 mlrd. eurų partnerystė, taikoma vidutinėms įmonėms

    „Anthropic“ kuria DI paslaugų verslą: 1,3 mlrd. eurų partnerystė, taikoma vidutinėms įmonėms

    Partnerystė, kuri perkelia DI į praktiką

    DI bendrovė „Anthropic“ pranešė apie naują kryptį: ji kartu su investuotojais kuria paslaugų ir konsultacijų modelį, kuris padėtų įmonėms diegti „Claude“ sprendimus pagrindiniuose veiklos procesuose. Tikslas – ne tik parduoti technologiją, bet ir užtikrinti, kad ji realiai veiktų kasdienėse operacijose nuo duomenų srautų iki vidinių darbo įrankių.

    Skelbiama, kad į bendrą projektą planuojama sutelkti apie 1,3 mlrd. eurų kapitalo. Iniciatyva orientuota į vidutinio dydžio organizacijas, kurios dažnai neturi pakankamai resursų pačios sukurti saugių ir patikimų DI diegimų, tačiau nori greitesnio efekto nei leidžia tradiciniai IT projektai.

    Kas dalyvauja ir ką tai reiškia rinkai

    Į projektą įtraukiami keli dideli finansų rinkos žaidėjai, tarp jų „Blackstone“, „Hellman & Friedman“ ir „Goldman Sachs“. Tokia sudėtis signalizuoja, kad DI rinka vis labiau pereina į infrastruktūros ir paslaugų etapą, kuriame svarbu ne vien modelio galia, bet ir diegimo disciplina, saugumas, atitiktis bei ilgalaikė priežiūra.

    Planuojama, kad naujas subjektas veiks kaip „Anthropic“ partneris diegimuose: konsultuos, modeliuos procesus, padės integruoti DI į turimas sistemas ir užtikrins palaikymą po įdiegimo. Tai reiškia judėjimą nuo eksperimentų prie standartizuotų diegimų, kur prioritetu tampa aiškus efektyvumas ir rizikų valdymas.

    „DI diegimas svarbiausiose organizacijos srityse reikalauja praktinės inžinerijos ir gilaus kiekvieno verslo veiklos supratimo“, – teigė „Anthropic“.

    Kam tai skirta: nuo sveikatos iki bankų

    „Anthropic“ nurodo, kad paslaugomis galės naudotis regioninės sveikatos priežiūros sistemos, vidutiniai gamintojai ir vietiniai bankai. Tokiuose sektoriuose DI pritaikymas dažnai stringa dėl duomenų jautrumo, reglamentavimo ir sudėtingų integracijų su senesnėmis informacinėmis sistemomis.

    Numatoma, kad DI inžinieriai dirbs kartu su klientų techninėmis komandomis, identifikuos didžiausią poveikį turinčias sritis ir kurs pritaikytus sprendimus. Praktikoje tai gali apimti klientų aptarnavimo automatizavimą, dokumentų apdorojimą, vidinių užklausų valdymą, ataskaitų rengimo spartinimą ar pagalbą darbuotojams priimant sprendimus pagal vidines taisykles.

    Toks modelis atitinka rinkoje ryškėjančią tendenciją: įmonės vis dažniau perka ne vien DI įrankį, o pilną rezultatą – su integracija, valdymo politika, saugumo gairėmis, atsakomybėmis ir matavimo rodikliais. Dėl to DI projektai vis labiau panašėja į ilgalaikes paslaugų sutartis, o ne į vienkartinį technologijos įsigijimą.

  • Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Sąjungos kibernetinio saugumo taisyklės šiandien nebėra pakankamai pritaikytos naujai DI pagrįstų įsilaužimų įrankių kartai, įspėja Europos Parlamento nariai. Pasak jų, tokie modeliai kaip „Anthropic“ sukurtas „Mythos“ gali radikaliai pagreitinti pažeidžiamumų paiešką ir išnaudojimą.

    Pirmadienį kelių politinių grupių europarlamentarai laiške Europos Komisijai ragino peržiūrėti esamą teisinį reguliavimą ir parengti europinį rizikų mažinimo planą. Pagrindinis argumentas paprastas: kai įsilaužimai tampa automatizuojami DI, reakcijos greitis ir koordinavimas turi būti kitokio lygio.

    Ko prašo europarlamentarai?

    Laiško autoriai akcentuoja dvi kryptis: kaip ES tvarko kibernetinių spragų atskleidimą ir taisymą, ir kaip apsaugo kritinės reikšmės sektorius. Jų teigimu, šiandienos tvarka ne visada sukuria pakankamai aiškius ir greitus mechanizmus, kai spragų paiešką ir atakas gali stipriai sustiprinti DI.

    Taip pat keliamas klausimas, ar ES institucijos turi realias galimybes vertinti pažangiausių modelių keliamą riziką, jei pačių modelių prieiga ribojama. Dėl to europarlamentarai siūlo, kad ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA gautų prieigą prie „Mythos“ ir panašių sprendimų, kad galėtų juos testuoti ir vertinti.

    Prieiga prie modelių tampa geopolitika

    Diskusija išryškina seną ES problemą: pažangiausi DI modeliai dažniausiai kuriami už Europos ribų, o jų veikimas ir galimybės ne visada skaidriai prieinami reguliuotojams. Praktikoje tai reiškia, kad rizikų vertinimas gali atsilikti nuo technologijų, o sprendimai priimami turint ne visą informaciją.

    Vienas iš laiško signatarų, Nyderlandų europarlamentaras Bartas Groothuisas, pabrėžė, kad Europa neturi likti stebėtoja.

    „Europa nėra prie stalo. Manau, turime gerokai stipriau judinti šią temą“, – sakė Bartas Groothuisas.

    Europarlamentarai taip pat nurodo, kad prioritetas turi būti vadinamųjų svarbiausių sistemų apsauga, pirmiausia kritinės infrastruktūros operatorių ir kitų jautrių sektorių. DI įrankiai gali sumažinti barjerą atakoms, todėl taikinių ratas, jų nuomone, tik plėsis.

    Ką sako Europos Komisija?

    Europos Komisija savo komentare nurodė, kad su „Anthropic“ jau vyko ne vienas techninis susitikimas dėl DI taisyklių įgyvendinimo ir atskirai dėl „Mythos“. Komisijos atstovas pabrėžė, kad kai DI biuro įgaliojimai pradės veikti visa apimtimi, prireikus bus užtikrinta galimybė gauti modelių prieigą rizikų vertinimui.

    Kartu Komisija akcentuoja, kad veiksmų reikia imtis dabar, ypač vertinant kritinės infrastruktūros trikdymo riziką. Tai signalizuoja, kad kibernetinis saugumas ES darbotvarkėje vis labiau siejamas ne tik su nusikaltėliais, bet ir su užsienio veikėjais bei nacionalinio saugumo scenarijais.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad diskusija persikels į konkrečius teisėkūros procesus, įskaitant Kibernetinio saugumo akto reformą. Pagrindinė dilema išlieka ta pati: kaip sukurti taisykles, kurios būtų pakankamai griežtos saugumui, bet pakankamai lanksčios, kad neatsiliktų nuo DI raidos.

  • 57 proc. lenkų turi antsvorio: ar DI dietos programėlėse iš tiesų padeda numesti svorio?

    57 proc. lenkų turi antsvorio: ar DI dietos programėlėse iš tiesų padeda numesti svorio?

    Lenkijoje antsvorio ar nutukimo problema paliečia apie 57 proc. gyventojų, o tai dar kartą primena, kad gyvenimo būdo ligos regione tampa norma, o ne išimtimi. Kartu auga ir bandymai ieškoti paprastesnių sprendimų, tarp jų ir mitybos programėlės su DI.

    Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių nebenori ranka pildyti mitybos dienoraščių ar kruopščiai skaičiuoti kalorijų, todėl renkasi automatizuotas funkcijas. Rinka reaguoja greitai: populiarėja maisto atpažinimas iš nuotraukų, o vis dažniau siūloma ir maisto įvedimas balsu.

    Vienas tokių įrankių yra „Fitatu“, kurio DI funkcijos leidžia nufotografuoti patiekalą ir per keliasdešimt sekundžių gauti siūlomą produkto ar patiekalo įrašą su apytikslėmis maistinėmis vertėmis. Praktikoje tai taupo laiką, nes nereikia ilgai naršyti produktų bazėje ir lyginti panašių rezultatų.

    Vis dėlto automatika nėra stebuklas: DI gali suklysti dėl porcijos dydžio, ingredientų ar pateikimo būdo. Net nedidelės detalės, pavyzdžiui, skirtingo riebumo pienas kavoje ar kepant naudotas aliejaus kiekis, gali reikšmingai pakeisti galutinį kalorijų skaičių, todėl vartotojui tenka koreguoti pasiūlymus.

    Testuojant atpažinimą iš nuotraukų geriausiai veikia aiškiai matomi, įprasti patiekalai, ypač kai lėkštėje lengva atskirti komponentus. Sudėtingesni, mažiau įprasti patiekalai ar panašios spalvos produktai DI vis dar kelia problemų, todėl kartais pasiūlymai prasilenkia su realybe.

    Maistas balsu: patogu, bet ne visada tikslu

    Naujesnė kryptis yra patiekalų registravimas balsu, kai žmogus pasako, ką valgė, o sistema parenka atitikmenį duomenų bazėje. Tai patogu keliaujant ar kai nėra galimybės fotografuoti, tačiau tikslumas priklauso nuo to, kaip gerai sistema supranta kontekstą ir produktų skirtumus.

    Dažna problema išryškėja su gėrimais ir prekinių variantų gausa: sistema gali parinkti ne namuose ruoštą, o parduotuvinį produktą, kurio kaloringumas gerokai didesnis. Tokiais atvejais vien tik papildomi paaiškinimai balsu ne visada padeda, todėl vėl tenka taisyti rankiniu būdu.

    Kaina ir pasirinkimas: kas iš tiesų reikalinga?

    Programėlės dažnai turi nemokamą versiją, tačiau DI funkcijos paprastai įtraukiamos į mokamus planus. Pagal pateiktą pavyzdį, „Fitatu“ mėnesinis planas kainuoja apie 9 eurus, o metinis apie 108 eurus, tuo metu planas su DI siekia apie 11 eurų per mėnesį arba apie 135 eurus per metus.

    Tokia kaina nemažai daliai vartotojų gali pasirodyti didelė, ypač jei DI tenka nuolat tikslinti. Kita vertus, žmonėms, kurie mitybą seka reguliariai, laiko sutaupymas ir paprastesnis įvedimas gali padėti išlaikyti nuoseklumą, o būtent jis dažnai lemia rezultatą.

    Ką verta žinoti prieš pasitikint DI?

    DI mitybos programėlėse labiausiai pasiteisina kaip pagalbininkas, o ne kaip galutinis arbitras. Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai vartotojas tikrina porcijas, koreguoja ingredientus ir remiasi ne vien skaičiais, bet ir bendrais mitybos principais.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad antsvorio ir nutukimo priežastys yra kompleksinės, o vien kalorijų skaičiavimas ne visada išsprendžia problemą. Vis dėlto patogūs įrankiai gali būti reali atrama keičiant įpročius, jei jie naudojami kritiškai ir nuosekliai.

  • Vaikų paskyros „Facebook“ ir „Instagram“ ant slenksčio: „Meta“ diegia DI amžiaus patikrą

    Vaikų paskyros „Facebook“ ir „Instagram“ ant slenksčio: „Meta“ diegia DI amžiaus patikrą

    „Meta“ pranešė plečianti amžiaus tikrinimo įrankių prieinamumą „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Tikslas – tiksliau nustatyti, ar paskyras kuria ir naudoja jaunesni nei leidžia taisyklės, o apie galimus pažeidimus informuoti tėvus. Bendrovė skelbia, kad šie sprendimai bus diegiami ir Europos Sąjungos šalyse, taip pat Lenkijoje, o analogiškos priemonės numatomos ir kitose rinkose.

    Europos Sąjungoje bei Lietuvoje socialinių tinklų naudojimą nepilnamečiams labiausiai riboja ne viena bendra „teisėta amžiaus riba“, o konkrečių paslaugų taisyklės ir asmens duomenų apsaugos nuostatos. Dauguma platformų, įskaitant „Instagram“ ir „Facebook“, numato mažiausiai 13 metų amžių, tačiau praktikoje jaunesni vartotojai dažnai apeina registracijos barjerus.

    „Meta“ teigia, kad naujoji sistema remsis DI ir elgsenos bei paskyros signalų analize, padedančia įtarti, jog vartotojas gali būti nepilnametis. Tokiais atvejais tėvams ar globėjams būtų siunčiami pranešimai su galimybėmis patvirtinti amžių arba imtis veiksmų dėl paskyros, pavyzdžiui, pakeisti nustatymus ar apriboti prieigą.

    „Norime, kad tėvai turėtų daugiau įrankių suprasti, ar jų vaikas socialiniuose tinkluose nurodė tikrą amžių, ir galėtų greičiau reaguoti“, – nurodė „Meta“ komunikacijoje aptariamą kryptį apibendrinantys bendrovės atstovai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien amžiaus patikra problemos neišsprendžia, nes vaikai neretai naudojasi suaugusiųjų įrenginiais, paskyromis arba melagingais duomenimis. Dėl to vis dažniau kalbama apie visos ekosistemos atsakomybę: ne tik socialinių tinklų, bet ir programėlių parduotuvių, įrenginių operacinių sistemų bei tėvų kontrolės sprendimų.

    Temos aktualumą stiprina ir Europos Komisijos spaudimas didžiosioms platformoms griežčiau valdyti rizikas nepilnamečiams. Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą labai didelės interneto platformos privalo vertinti ir mažinti sistemines rizikas, susijusias su nepilnamečių saugumu, turinio rekomendacijomis ir privatumu, o reguliuotojai gali reikalauti įrodyti, kad priemonės realiai veikia.

    Tuo pat metu auga diskusijos, kiek giliai technologijų bendrovės turėtų eiti amžiaus nustatymo srityje. Griežtesnė patikra dažnai reiškia papildomų duomenų rinkimą, o tai kelia privatumo klausimų, ypač kai kalbama apie nepilnamečius. Todėl rinkoje daugėja sprendimų, kurie siekia patvirtinti amžių minimaliai atskleidžiant tapatybę, tačiau jų diegimas dar nėra tapęs vieningu standartu.

    „Meta“ pripažįsta, kad vaikų paskyrų tema neišnyks vien nuo pranešimų tėvams, tačiau tikisi, jog geresnis aptikimas ir greitesnis reagavimas padės sumažinti atvejų, kai vaikai per anksti patenka į suaugusiems skirtas socialinių tinklų patirtis. Ar naujos priemonės bus efektyvesnės už ankstesnes iniciatyvas, paaiškės tik įvertinus realius rezultatus ir reguliuotojų reakciją.