Tag: Dirbtinis intelektas

  • Jim Cramer paskelbė 2 pirkinius po „Big Tech“ rezultatų: įvardijo ir didžiausią nusivylimą

    Jim Cramer paskelbė 2 pirkinius po „Big Tech“ rezultatų: įvardijo ir didžiausią nusivylimą

    Po įtemptos nakties, kai finansines ataskaitas paskelbė dalis didžiųjų technologijų bendrovių, televizijos laidų vedėjas ir investuotojas Jimas Crameris išskyrė dvi akcijas, kurias, jo teigimu, verta svarstyti kaip pirkinius. Rinka į rezultatus reagavo nevienodai, o nuotaikas papildomai kaitino diskusijos apie dirbtinio intelekto investicijų grąžą.

    Remiantis jo aptarta rinkos dinamika, „Alphabet“ po rezultatų išsiskyrė teigiama reakcija, o „Meta Platforms“ sulaukė daugiausia kritikos iš investuotojų ir patyrė ryškiausią smukimą. J. Crameris teigė, kad jo aiškiausia pirkimo rekomendacija tarp didžiųjų technologijų bendrovių šį kartą tenka „Amazon“.

    Dalis rinkos dalyvių tikisi, kad būtent šis ketvirtis taps lūžio tašku, kai įmonių išlaidos DI infrastruktūrai pradės labiau atsispindėti pajamose ir pelningume. Tačiau įmonių komentarai apie savo lustus ir spartinimo sprendimus, pasak investuotojų, kelia klausimų, ar DI grandinėje neįvyks persiskirstymas.

    Vienu didesnių pralaimėtojų po šių rezultatų bangos buvo laikoma „Nvidia“, kurios akcijos krito, nors pastarosiomis savaitėmis buvo pradėjusios atsigauti. J. Crameris akcentavo, kad dalį kritimo gali lemti ne fundamentiniai veiksniai, o rinkos baimė dėl to, kaip greitai didžiosios bendrovės gali keisti tiekėjus ar daugiau remtis vidiniais sprendimais.

    Jis pabrėžė, kad net ir kalbėdamos apie nuosavus procesorius, tokios bendrovės kaip „Alphabet“ ar „Amazon“ vis dar išlieka reikšmingos „Nvidia“ klientės. Jo vertinimu, aiškesnį vaizdą, kiek realiai didieji žaidėjai išleido „Nvidia“ produkcijai, turėtų parodyti būsimi pačios bendrovės rezultatai.

    J. Cramerio teigimu, investuotojams, kurie jau turi „Nvidia“ poziciją, skubėti parduoti nereikėtų, o neturintys šios akcijos galėtų svarstyti įėjimą, ypač jei kaina dar šiek tiek sumažėtų. Tuo pat metu jis išlaikė aiškią žinutę dėl „Amazon“ kaip pagrindinio pasirinkimo tarp vadinamųjų hiperskalerų po šios rezultatų nakties.

    Analitikai pastaraisiais mėnesiais dažnai pabrėžia, kad didžiausia rizika DI temoje slypi ne pačiose technologijose, o lūkesčių tempuose: rinkai svarbu ne tik augančios pajamos, bet ir tai, kaip greitai investicijos į duomenų centrus ir skaičiavimo pajėgumus virsta pelningumu. Dėl to trumpalaikiai akcijų kainų svyravimai po ataskaitų dažnai būna didesni nei įprastai.

  • Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad „Amazon“ akcijoms dar yra daug erdvės kilti, o pastarojo ketvirčio rezultatai, jo vertinimu, buvo vieni įspūdingiausių, kokius jis yra matęs. Anot jo, rinka dar iki galo neįkainavo, kaip sparčiai stiprėja bendrovės pelno variklis.

    J. Crameris viešai svarstė, kad „Amazon“ akcijų kaina gali kilti dar apie 15 proc., o judėjimas aukštyn esą neturėtų tuo pasibaigti. Jis taip pat akcentavo, kad po rekordinėmis kainomis pasibaigusio laikotarpio pasitaikęs trumpalaikis kritimas gali būti proga investuotojams.

    „Amazon“ paskelbė geresnius nei tikėtasi finansinius rodiklius, o didžiausias dėmesys teko debesijos padaliniui „Amazon Web Services“. Būtent AWS augimo pagreitėjimas tapo centrine istorija, nes paklausą vis labiau kelia dirbtinis intelektas ir su juo susijusi skaičiavimo infrastruktūra.

    Pasak J. Cramerio, AWS reikšmė „Amazon“ finansams didėja dėl didesnio masto ir pelningumo, o bendrovė vis aktyviau investuoja į specializuotus lustus, skirtus DI užduotims. Tokie sprendimai leidžia mažinti priklausomybę nuo bendros paskirties grafinių procesorių ir optimizuoti kaštus dideliems skaičiavimo krūviams.

    „Jie dabar uždirba milžiniškus pinigus iš Amazon Web Services, tai tikros fortūnos“, – sakė Jimas Crameris.

    „Amazon“ vadovas Andy Jassy per rezultatų pristatymą pabrėžė, kad naujesnės kartos „Trainium“ lustai jau turi didelę paklausą, o kainos ir našumo santykis, bendrovės teigimu, gerėja. Tai svarbu platesniame kontekste, nes didžiosios technologijų įmonės toliau didina išlaidas DI infrastruktūrai, siekdamos neprarasti tempo konkurencinėje kovoje.

    Rinkoje ši tema vertinama kaip viena pagrindinių artimiausių metų tendencijų: debesijos paslaugų teikėjai stengiasi ne tik parduoti skaičiavimo galią, bet ir pasiūlyti efektyvesnius komponentus, kurie mažintų klientų sąnaudas. Dėl to investuotojai vis dažniau vertina ne vien pajamų augimą, bet ir tai, kaip greitai įmonė geba paversti DI paklausą tvariu pelningumu.

  • Lustas nutrūko: lustų akcijos šovė rekordiškai, bet rinką temdo Irano karo rizikos

    Lustas nutrūko: lustų akcijos šovė rekordiškai, bet rinką temdo Irano karo rizikos

    Po kelių savaičių įtampos dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros kaštų puslaidininkių sektorius balandį vėl tapo vienu karščiausių Volstryte. „Nasdaq“ PHLX puslaidininkių indeksas po kritimo kovą balandį šoktelėjo dešimtimis procentų, investuotojams grįžtant į rizikingesnes pozicijas.

    Rinkos nuotaikas labiausiai pakurstė geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai ir optimistiškesnės prognozės. Tarp ryškiausių šuolių minimas „Intel“, kurio akcijos po rezultatų paskelbimo fiksavo vieną geriausių dienų per kelis dešimtmečius.

    Augimas palietė ne vieną bendrovę, siejamą su DI skaičiavimo pajėgumais ir duomenų centrų plėtra. Investuotojai šįkart akcentuoja, kad paklausa plečiasi ir apima daugiau grandžių nei vien kelis akivaizdžiausius DI laimėtojus.

    Kas stumia kainas aukštyn

    Analitikai pabrėžia tris veiksnius: didžiųjų debesijos paslaugų teikėjų investicijų atsparumą, kylančius pelno lūkesčius ir didėjantį tikėjimą, kad DI projektai generuoja apčiuopiamas pajamas. Po anksčiau išaugusio skepticizmo rinkai prireikė kelių stipresnių ataskaitų, kad sugrįžtų pasitikėjimas.

    Kartu mažėjo baimė, jog milžiniškos kapitalo išlaidos duomenų centrams taps per didele našta įmonių pinigų srautams. Dalis investuotojų dabar vertina, kad DI infrastruktūros ciklas pereina iš pažadų į realius užsakymus, o tai matoma ir puslaidininkių tiekimo grandinėje.

    Geopolitika gali įkąsti

    Vis dėlto optimistinį scenarijų temdo geopolitinė rizika ir tiekimo grandinės pažeidžiamumas. Rinkoje aptariama, kad Irano karo kontekstas didina trikdžių tikimybę logistikoje, o įmonės ir pirkėjai gali skubėti didinti atsargas, kad apsidraustų nuo vėlavimų.

    Ypač jautri tema yra helis, kuris naudojamas įvairiuose puslaidininkių gamybos procesuose. Sutrikus žaliavų ir transporto srautams, brangsta ne tik komponentai, bet ir didėja rizika, kad gamintojams teks perplanuoti pristatymus, o užsakovams atidėti projektus.

    Įtampą kelia ir pati duomenų centrų plėtra: vis dažniau kalbama apie ribotą fizinę infrastruktūros talpą, pavyzdžiui, elektros tinklų prijungimų, transformatorių ir kitos įrangos trūkumą. Tai reiškia, kad noras investuoti nedingsta, tačiau realūs pajėgumai ne visuomet spėja paskui planus.

    Ko lauks rinka toliau

    Artimiausiais mėnesiais sektoriaus kryptį lems tai, ar didžiosios technologijų grupės išlaikys investicijų tempą, o įmonių prognozės bus keliamos, o ne karpomos. Ne mažiau svarbu, ar geopolitiniai veiksniai nepavers tiekimo grandinės dar labiau nepastovia, nes būtent čia puslaidininkių rinka tradiciškai jautriausia.

    Jei užsakymų augimas išliks platus, o DI infrastruktūros išlaidos bus pateisinamos pajamomis, ralio potencialas gali tęstis. Tačiau bet koks ženklas, kad projektai vėluoja, o žaliavos ar logistika stringa, gali greitai sugrąžinti didesnį kintamumą.

  • Pentagonas „Anthropic“ laiko rizika, bet DI modelis „Mythos“ kelia naują saugumo lūžį

    Pentagonas „Anthropic“ laiko rizika, bet DI modelis „Mythos“ kelia naują saugumo lūžį

    Pentagono vyriausiasis technologijų pareigūnas Emilis Michaelas pareiškė, kad bendrovė „Anthropic“ ir toliau laikoma tiekimo grandinės rizika, todėl jos DI sprendimai JAV gynybos sektoriuje išlieka faktiškai uždrausti. Vis dėlto, pasak jo, atskirai vertinamas „Anthropic“ modelis „Mythos“, turintis pažangių kibernetinių galimybių.

    Emilis Michaelas teigė, kad „Mythos“ klausimas tapo platesniu, visos valdžios mastu sprendžiamu nacionalinio saugumo iššūkiu. Jo logika paprasta: jei modelis gali padėti aptikti pažeidžiamumus, valstybė privalo įsitikinti, kad tinklai yra pakankamai sustiprinti ir taisymo procesai veikia greitai.

    „„Mythos“ klausimas yra atskiras nacionalinio saugumo momentas: turime užtikrinti, kad tinklai būtų sustiprinti, nes modelis turi specifinių gebėjimų rasti kibernetines spragas ir padėti jas taisyti“, – sakė Emilis Michaelas.

    Šis komentaras pasirodė po viešai įsiplieskusio Pentagono ir „Anthropic“ konflikto, kai JAV Gynybos departamentas įvardijo bendrovę tiekimo grandinės rizika. Toks statusas reiškia, kad gynybos rangovai privalo patvirtinti nenaudojantys „Anthropic“ modelių, įskaitant „Claude“, vykdydami darbus kariuomenei.

    „Anthropic“ su tokiu sprendimu nesutinka ir siekia jį panaikinti teisme, todėl lieka neaišku, kaip Pentagono struktūros galėtų naudoti „Mythos“ nepažeisdamos pačio rizikos įvardijimo logikos. Pats Emilis Michaelas pabrėžė, kad Gynybos departamentas nori aiškių apsauginių ribų, tačiau jos, pasak jo, yra derinamos ir skiriasi priklausomai nuo įmonių.

    Tuo pat metu JAV Gynybos departamentas paskelbė sudaręs susitarimus su keliomis DI bendrovėmis dėl technologijų diegimo įslaptintuose tinkluose teisėtam operaciniam naudojimui. Tarp minimų partnerių įvardijamos „Google“, „Microsoft“, „Nvidia“ ir „Amazon Web Services“, taip pat „OpenAI“ bei kitos įmonės, kurios kuria tiek uždarus, tiek atviro svorio modelius.

    Šis kontekstas išryškina platesnę tendenciją: valstybės institucijos bando suderinti dvi priešingas kryptis, spartų DI įsisavinimą ir griežtėjančius tiekimo grandinės bei kibernetinio saugumo reikalavimus. Didžiausia įtampa kyla ten, kur pažangūs modeliai gali būti naudingi gynybai, bet kartu didina nutekėjimo, piktnaudžiavimo ar priklausomybės nuo vieno tiekėjo riziką.

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei pastaruoju metu taip pat bendravo su aukšto lygio JAV administracijos pareigūnais, o viešojoje erdvėje nuskambėjo svarstymai, kad susitarimas tarp „Anthropic“ ir Pentagono teoriškai galėtų būti pasiektas. Tačiau kol teisiniai ginčai tęsiasi, o rizikos statusas nepanaikintas, praktiniai sprendimai dėl „Mythos“ panaudojimo išlieka politiškai ir teisiškai jautrūs.

  • Rinka netikėtai atskyrė „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“: kuo skiriasi jų DI pelno istorijos

    Rinka netikėtai atskyrė „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“: kuo skiriasi jų DI pelno istorijos

    Po naujausios didžiųjų technologijų bendrovių rezultatų bangos tapo aišku: rinka jų pajamų ataskaitas vertina nevienodai, nors antraštiniai skaičiai daugeliu atvejų atrodo stiprūs. Investuotojų dėmesys krypsta ne tik į augimą, bet ir į tai, kaip greitai DI investicijos virsta realiomis pajamomis bei pelnu.

    Keturi vadinamieji hiperskalės žaidėjai – „Alphabet“, „Microsoft“, „Meta“ ir „Amazon“ – toliau didina kapitalo išlaidas, ypač duomenų centrams, lustams, atminčiai ir kitai infrastruktūrai. Net kylant komponentų kainoms, bendrovės nerodo noro trauktis, nes DI paklausa išlieka pakankamai stipri, kad pateisintų didesnį investicijų tempą.

    „Niekas nesitraukia dėl didesnių atminties kainų – jie tiesiog sutinka mokėti daugiau“, – sakė investuotojų klubo apžvalgoje aptartą rinkos nuotaiką komentavęs Zevas Fima.

    Vis dėlto rinkos reakciją vis labiau lemia skirtis tarp tų, kurios jau šiandien gali aiškiai monetizuoti DI, ir tų, kurios dar tik bando įrodyti investicijų grąžą. Investuotojai palankiau vertina situacijas, kai didesnės DI sąnaudos eina išvien su spartėjančiu pajamų ir pelno augimu, o ne vien su pažadais apie ateities proveržį.

    Šis niuansas ypač svarbus todėl, kad kapitalo išlaidų šuolis didina lūkesčius dėl atsiperkamumo terminų. Rinka nori matyti ne tik didesnį debesijos, reklamos ar prenumeratų augimą, bet ir tai, kaip DI gerina efektyvumą pačiose organizacijose, mažina veiklos sąnaudas ir kelia maržas.

    Analitikai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu daugiausia klausimų kels būtent grąžos mechanika: kurios bendrovės DI paverčia tiesioginiu produktu ir paslauga, o kurios pirmiausia finansuoja infrastruktūrą, tikėdamosi, kad nauda materializuosis vėliau. Ši dinamika gali lemti, kurios akcijos taps kitos rinkos augimo bangos lyderėmis, o kurioms teks įrodinėti, kad išlaidos nėra vien lenktynės dėl pajėgumų.

  • „Atlassian“ akcijos šoktelėjo 29 proc.: rezultatai nustebino, bet nuostolis niekur nedingo

    „Atlassian“ akcijos šoktelėjo 29 proc.: rezultatai nustebino, bet nuostolis niekur nedingo

    Programinės įrangos kūrėjos „Atlassian“ akcijos biržoje per vieną prekybos sesiją pašoko daugiau nei 29 proc., kai bendrovė paskelbė fiskalinio trečiojo ketvirčio rezultatus, pranokusius Volstrito lūkesčius. Investuotojus labiausiai nuramino spartus debesijos pajamų augimas ir geresni, nei tikėtasi, duomenų centrų segmento rodikliai.

    Bendrovė pranešė uždirbusi 1,75 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio koreguoto pelno akcijai, kai rinka laukė 1,32 dolerio. Pajamos siekė 1,79 mlrd. dolerių ir taip pat viršijo prognozes, kurios buvo apie 1,69 mlrd. dolerių.

    Perskaičiavus sumas į eurus, koreguotas pelnas akcijai sudaro apie 1,62 euro, o ketvirčio pajamos siekė maždaug 1,65 mlrd. eurų. Rinkos prognozė pajamoms buvo apie 1,56 mlrd. eurų, todėl faktinis rezultatas tapo aiškiu teigiamu siurprizu.

    Vadovybė pabrėžė, kad ketvirtį ypač tempė debesijos verslas: šio segmento pajamos augo 29 proc. iki 1,13 mlrd. dolerių, arba maždaug 1,04 mlrd. eurų. Tuo metu duomenų centrų pajamos siekė 561 mln. dolerių, arba apie 516 mln. eurų, ir taip ryškiai pranoko analitikų lūkesčius.

    „Matėme neįtikėtiną stiprybę šiame ketvirtyje, o baimės, apėmusios platesnį programinės įrangos sektorių, gali būti perdėtos“, – sakė „Atlassian“ vadovas Mike’as Cannon-Brookesas.

    Šie skaičiai ypač svarbūs kontekste, kai dalis investuotojų šiemet nerimavo dėl vadinamosios SaaS sektoriaus išpardavimo bangos. Rinka jautriai vertina, ar verslo programinė įranga nepraras dalies vertės, kai įmonės vis plačiau diegia dirbtinio intelekto sprendimus ir peržiūri programinės įrangos biudžetus.

    „Atlassian“ skaičiai rodo, kad bent kol kas bendrovė geba išlaikyti klientų augimą ir paskatinti juos plėsti naudojamų produktų apimtį. Analitikai atkreipia dėmesį, kad paketinis produktų rinkinys „Teamwork Collection“ gali tapti svarbiu augimo varikliu, nes klientai dažniau atnaujina planus siekdami gauti daugiau DI funkcijų ir kreditų.

    Vis dėlto rezultatai nebuvo vien tik pozityvūs. Bendrovė paskelbė patyrusi 98,39 mln. dolerių grynąjį nuostolį, kuris, perskaičiavus, sudaro apie 90 mln. eurų, ir buvo didesnis nei prieš metus, kai nuostolis siekė 70,81 mln. dolerių, arba apie 65 mln. eurų.

    Tuo pat metu bendrovė pagerino visų fiskalinių metų prognozes debesijos ir duomenų centrų pajamų augimui. Atnaujintos gairės numato atitinkamai apie 26,5 proc. ir 21,5 proc. augimą, o tai rinkai signalizuoja, kad paklausa išlieka tvirta net ir esant didesniam konkurenciniam spaudimui.

    Investuotojai taip pat prisimena, kad 2026 metų kovą „Atlassian“ atleido apie 10 proc. darbuotojų, arba maždaug 1 600 žmonių. Bendrovė aiškino, jog taip siekia sustiprinti finansinį profilį ir perskirstyti išteklius investicijoms į DI bei įmonių klientų pardavimus.

    Staigus akcijos šuolis rodo, kad rinka buvo pasirengusi blogesniam scenarijui, ypač po to, kai nuo metų pradžios vertybiniai popieriai buvo smarkiai nusmukę. Vis dėlto ilgalaikė kryptis priklausys nuo to, ar „Atlassian“ pavyks paversti DI galimybes apčiuopiama papildoma verte klientams ir stabiliai mažinti nuostolius, didėjant mastui.

  • „Google“ visiems atveria išmanią „Gemini“ naujovę: „Notebook“ funkcija jau ir nemokamai

    „Google“ visiems atveria išmanią „Gemini“ naujovę: „Notebook“ funkcija jau ir nemokamai

    „Google“ plečia „Gemini“ galimybes ir visiems naudotojams atveria vieną praktiškiausių naujovių – užrašines, dar vadinamas „notebooks“. Iki šiol ši funkcija pirmiausia buvo pasiekiama mokantiems DI prenumeratoriams, tačiau dabar ji diegiama ir nemokamoje versijoje mobiliajame telefone.

    Užrašinių integracija „Gemini“ ekosistemoje buvo pradėta 2025 metų gruodį, kai „NotebookLM“ funkcijos ėmė persikelti į pokalbių asistentą. Iš pradžių tai veikė tik internete, o 2026 metų pradžioje pasiekė ir programėlę, vėliau integracija dar labiau išplėsta į pačią „Gemini“ aplinką.

    Kam reikalingos užrašinės „Gemini“?

    Užrašinės „Gemini“ iš esmės veikia kaip išmanesni aplankai: jos leidžia sugrupuoti susijusius pokalbius ir prie jų pridėti papildomą medžiagą. Taip asistentas gali atsakyti remdamasis platesniu kontekstu, o ne tik viena atskira žinute.

    Praktikoje tai patogu tiems, kurie „Gemini“ naudoja studijoms, darbui ar tyrimams: vienoje vietoje galima laikyti projekto pokalbius, failus ir susijusius dokumentus. Tokia struktūra padeda greičiau grįžti prie ankstesnių išvadų ir tęsti darbą neperkeliant informacijos rankiniu būdu.

    Skirtumai tarp nemokamos ir mokamos versijos

    „Google“ palieka ribojimus, kurie priklauso nuo plano. Nemokamoje versijoje vienoje užrašinėje galima pridėti iki 50 šaltinių, o mokantys DI prenumeratoriai, priklausomai nuo plano, gali pridėti nuo 100 iki 600 šaltinių.

    Tai reiškia, kad bazinė funkcija tampa prieinama visiems, tačiau intensyviai su dideliais dokumentų kiekiais dirbantys naudotojai vis dar turės pranašumų mokamose versijose. Tokia praktika būdinga daugeliui DI įrankių, kai platesnės apimties darbas ir didesni limitai paliekami prenumeratoriams.

    Sinchronizacija su „NotebookLM“ ir plėtra Europoje

    „Gemini“ užrašinės sinchronizuojamos su „NotebookLM“, todėl darbas gali vykti abiem kryptimis: informaciją galima rinkti ir apdoroti „Gemini“, o vėliau tęsti analizę „NotebookLM“ aplinkoje. Tai sustiprina „Google“ siekį sujungti pokalbių asistentą su dokumentais paremtu tyrimų įrankiu į vieną darbo eigą.

    Vis dėlto funkcija dar ne visur prieinama Europos šalyse. „Google“ nurodo, kad platesnis pasiekiamumas Europoje planuojamas artimiausiu metu, tad dalis naudotojų atnaujinimą gali gauti vėliau.

    Šie pokyčiai sutampa su kitu „Gemini“ atnaujinimu: asistentas pamažu plečia galimybes generuoti ir eksportuoti failus į skirtingus formatus, kad rezultatais būtų lengviau dalintis. Vartotojams tai sumažina poreikį kopijuoti tekstą rankiniu būdu ir spartina darbą su parengtais dokumentais.

  • „Google“ svarsto reklamas „Gemini“: po trijų mėnesių tylos – signalas, kad DI brangs

    „Google“ svarsto reklamas „Gemini“: po trijų mėnesių tylos – signalas, kad DI brangs

    „Google“ dirbtinio intelekto paslauga „Gemini“ sparčiai auga, o įmonės vadovai vis atviriau kalba apie reklamos galimybę pačiame pokalbių robote. Toks posūkis rodo, kad DI produktų monetizacija tampa prioritetu, ypač augant skaičiavimo kaštams ir konkurencijai.

    Per investuotojų aptarimą „Google“ vyriausiasis verslo vadovas Philippas Schindleris teigė, kad bendrovė yra atvira idėjai ateityje į „Gemini“ integruoti reklamą. Tai nėra patvirtinimas, kad reklamos bus įjungtos artimiausiu metu, tačiau signalas, jog scenarijus svarstomas.

    Ši žinutė išsiskiria tuo, kad vos prieš kelis mėnesius „Google“ atstovai viešai tikino neturintys planų reklamos „Gemini“ programėlėje. Dabar tonas atsargesnis, o rinkai tai dažnai reiškia, kad pradėta ieškoti realių būdų, kaip paversti dideles DI išlaidas tvaresnėmis pajamomis.

    Reklamos pirmiausia keliauja į paiešką

    Šiuo metu didžiausias „Google“ dėmesys nukreiptas į paiešką ir joje diegiamą DI režimą, kuriame reklama jau rodoma. Bendrovė tradiciškai didžiąją dalį pajamų generuoja iš reklamos, todėl natūralu, kad pirmiausia bandoma išlaikyti ir perkelti šį modelį į naujus paieškos formatus.

    Jei reklamos DI režime pasiteisins ir nepablogins vartotojų patirties, „Gemini“ integracija tampa logišku kitu žingsniu. Vadovai investuotojams taip pat akcentuoja, kad reklama gali būti naudinga kaip komercinė informacija, tačiau praktiškai tai reikštų dar vieną kanalą, kuriame būtų derinamas atsakymų turinys ir reklaminiai pasiūlymai.

    Brangaus DI era skatina naujus modelius

    Visoje industrijoje ryškėja tendencija, kad ankstyvasis pigių DI paslaugų laikotarpis baigiasi. Didelių kalbos modelių palaikymas reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, todėl bendrovės ieško mišrių strategijų: mokamų planų, naudojimo ribojimų ir papildomų pajamų šaltinių.

    Konkurentai taip pat eksperimentuoja skirtingais keliais: vieni stiprina prenumeratas ir verslo planus, kiti ieško reklamos ar partnerystės integracijų. Vartotojams tai gali reikšti daugiau mokamų funkcijų, griežtesnes nemokamo naudojimo sąlygas ir dažnesnius bandymus įterpti reklaminį turinį ten, kur anksčiau jo nebuvo.

    Ką tai reikštų „Gemini“ naudotojams?

    Jei reklama „Gemini“ atsirastų, tikėtina, kad ji būtų diegiama palaipsniui ir testuojama atskirose rinkose, o vėliau plečiama. Reklama pokalbių robote gali pasireikšti rekomendacijomis, „sponsoriniais“ atsakymais ar kontekstiniais pasiūlymais pagal užklausą.

    Didžiausias iššūkis būtų pasitikėjimas: vartotojai tikisi aiškaus atskyrimo, kur baigiasi neutralus atsakymas ir kur prasideda komercinis turinys. Todėl bet koks reklamos įvedimas turėtų būti lydimas skaidrių žymėjimų ir aiškių taisyklių, kaip komerciniai interesai veikia DI pateikiamą informaciją.

  • „Spotify“ pristatė Verified ženklelį: padės atskirti tikrus atlikėjus nuo DI muzikos užtvindymo

    „Spotify“ pristatė Verified ženklelį: padės atskirti tikrus atlikėjus nuo DI muzikos užtvindymo

    „Spotify“ pristatė naują atlikėjų patvirtinimo ženklelį „Verified by Spotify“, kuriuo siekiama aiškiau atskirti tikrus kūrėjus nuo sparčiai daugėjančio dirbtiniu intelektu generuojamo turinio. Pastaraisiais mėnesiais platformoje vis dažniau pastebimi masiškai keliami anoniminiai projektai su tūkstančiais beveidžių kūrinių.

    Nors pats patvirtinimas formaliai nėra skirtas vien kovai su DI muzika, praktikoje jis veikia kaip filtras. „Spotify“ nurodo, kad šiuo metu DI sukurti projektai negali kreiptis dėl patvirtinimo, todėl ženklelis tampa signalu klausytojams, ieškantiems žmogaus kūrybos.

    Patvirtinimo logika remiasi trimis principais: atlikėjas turi turėti aktyvią paskyrą, būti išleidęs muzikos ir pateikti tapatybę bei kitus reikiamus duomenis. Jei reikalavimai įvykdomi, šalia atlikėjo vardo rodomas patvirtinimo simbolis, kuris turėtų mažinti apsimetinėjimo ir klaidinančių profilių riziką.

    Tokie sprendimai tampa vis aktualesni dėl generatyvinio DI įrankių prieinamumo: muziką galima sukurti ir išplatinti beveik be kaštų, o pelnas dažnai siejamas su dideliais perklausų kiekiais. Dėl to atsiranda paskata kelti didžiulius kiekius panašiai skambančių kūrinių, kurie užpildo rekomendacijas ir grojaraščius.

    Vis dėlto patvirtinimo ženklelis neišsprendžia visos problemos, nes nepatvirtintas atlikėjas nebūtinai yra DI projektas, o patvirtinimas nėra kokybės garantas. Rinkoje jau dabar matyti tendencija, kad platformos ieško papildomų priemonių: aiškesnio turinio žymėjimo, geresnės autorystės patikros ir skaidresnės muzikos įkėlimo kontrolės.

    „Spotify“ pabrėžia, kad patvirtinimo sistemą tobulins, todėl ateityje gali atsirasti daugiau funkcijų, susijusių su patikimumu ir turinio kilme. Kol kas tai pirmas aiškesnis žingsnis, suteikiantis klausytojams bent minimalų orientyrą, kai DI generuojamo turinio kiekis platformose sparčiai auga.

  • „Google“ tyliai pašalino COSMO iš „Play Store“: kas tai per DI įrankis ir ko laukti per I/O?

    „Google“ tyliai pašalino COSMO iš „Play Store“: kas tai per DI įrankis ir ko laukti per I/O?

    „Google“ iš „Play Store“ netikėtai pašalino programėlę „COSMO“, kuri trumpam buvo pasirodžiusi kaip eksperimentinis DI asistentas „Android“ įrenginiams. Programėlė išnyko taip pat greitai, kaip ir atsirado, todėl kilo klausimų, ar ji buvo paskelbta per anksti, ar skirta tik vidiniams bandymams.

    Apie „COSMO“ viešai sužinota po to, kai ją pastebėjo „Android“ naujienas sekantys šaltiniai. Aprašyme ji buvo įvardijama kaip eksperimentinė DI asistento programėlė, o jos atsiradimas iškart įsipaišė į platesnę „Google“ kryptį DI funkcijas diegti visoje produktų ekosistemoje.

    Skelbiama, kad „COSMO“ dydis siekė kiek daugiau nei 1 GB, o viduje buvo integruotas „Gemini Nano“ modelis. Tokia architektūra signalizuoja bandymus DI funkcijų dalį perkelti arčiau įrenginio, kad kai kurios užduotys būtų apdorojamos lokaliai, o ne vien debesyje.

    Lokaliai veikiantis DI paprastai reiškia mažiau priklausomybės nuo ryšio ir potencialiai daugiau privatumo, tačiau tam reikia daugiau įrenginio resursų. Dėl to praktikoje dažnai taikomi hibridiniai sprendimai, kai dalis užklausų atliekama telefone, o sudėtingesnės užduotys perduodamos į internetinius modelius, siekiant taupyti bateriją ir užtikrinti spartą.

    Pagal ankstyvą informaciją, „COSMO“ turėjo įrankių rinkinį, orientuotą į kasdienes užduotis: sąrašų stebėjimą, dokumentų rengimą, renginių siūlymus, pokalbių santraukas ir gilesnės analizės režimą. Tokios funkcijos atitinka šiuo metu populiariausius DI naudojimo scenarijus, kai vartotojai nori greitai susisteminti informaciją ar sugeneruoti tekstus.

    Nustatymuose esą buvo numatyta galimybė rinktis lokalų modelį, internetinį modelį arba jų derinį. Būtent toks pasirinkimas leidžia „Google“ testuoti, kaip skirtingi veikimo režimai pasiteisina realiomis sąlygomis, atsižvelgiant į įrenginių galią ir vartotojų lūkesčius.

    Kol kas „Google“ oficialiai nepaaiškino, kodėl „COSMO“ dingo iš „Play Store“, ir nepatvirtino, ar programėlė bus grąžinta. Vis dėlto artėjant „Google I/O“ renginiui, tikėtina, kad įmonė gali pristatyti naujų „Gemini“ ir „Android“ DI funkcijų, tarp jų ir bandymus su atskirais asistento sprendimais.

    Neatmetama ir kita versija: „COSMO“ galėjo būti laikinas eksperimentas ar vidinis prototipas, netyčia tapęs matomas viešai. Tokie atvejai technologijų bendrovėse pasitaiko, o galutinis produktas neretai būna pervadinamas, integruojamas į esamas programėles arba visai nebeišleidžiamas.