Tag: Dirbtinis intelektas

  • Naujos Lenkijos valstybės subsidijos lietaus vandeniui: iki 1 800 eurų namų savininkams

    Kas planuojama ir kam skirta?

    Lenkijoje antrąjį 2026 metų ketvirtį planuojama pradėti paraiškų priėmimą programai „Mikroretencja“, kuri skatins įsirengti lietaus vandens surinkimo ir panaudojimo sprendimus prie individualių namų.

    Iniciatyvą pristato Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas. Programos tikslas – mažinti liūčių metu susidarančius paviršinius nuotekius, didinti vandens sulaikymą ir padėti gyventojams efektyviau naudoti kritulių vandenį.

    Kiek galima gauti?

    Numatyta, kad fiziniams asmenims kompensacija sieks iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Didžiausia išmoka vienam projektui – 8 000 zlotų, tai yra apie 1 800 eurų.

    Bendras programos biudžetas – 173 mln. zlotų, arba apie 39 mln. eurų. Nurodoma, kad finansavimas siejamas su Europos Sąjungos lėšomis, todėl tikėtina, jog bus taikomos aiškios tinkamumo ir atsiskaitymo taisyklės.

    Kokias sistemas būtų galima finansuoti?

    Parama būtų skirta sprendimams, leidžiantiems surinkti lietaus ar tirpsmo vandenį nuo nelaidžių paviršių, pavyzdžiui, stogų, takų ar įvažiavimų. Taip pat numatomas finansavimas vandens kaupimui sandariuose rezervuaruose, kurių bendra talpa turėtų būti ne mažesnė nei 2 kubiniai metrai.

    Be kaupimo, lėšas planuojama nukreipti ir į infiltracijos sprendimus, kai vanduo sulaikomas grunte, pavyzdžiui, įrengiant infiltracinius šulinius, drenažą ar sklaidymo dėžes. Taip pat būtų finansuojamos priemonės sukauptam vandeniui panaudoti, pavyzdžiui, siurbliai ar laistymo sistemos.

    Kokios sąlygos numatomos?

    Paraiškas galėtų teikti fiziniai asmenys, kurie yra vienbučių namų savininkai, bendrasavininkiai arba žemės naudotojai pagal amžinąją nuomą, jei sklype yra gyvenamosios paskirties pastatas.

    Skelbiama, kad programa orientuota į jau užbaigtas investicijas, o sutartis su paramos gavėju kartu būtų ir atsiskaitymas už atliktus darbus. Tinkamos finansuoti išlaidos būtų skaičiuojamos nuo 2024 metų liepos 1 dienos.

    Taip pat numatomas ribojimas dėl dvigubo finansavimo: jei tas pats projektas ar jo dalis jau buvo remtas regioninių ar nacionalinių aplinkosaugos fondų lėšomis, nauja parama tam pačiam įrenginiui nebūtų taikoma. Tai svarbu planuojantiems derinti kelias priemones ar anksčiau pasinaudojusiems panašiomis programomis.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Pastaraisiais metais daugelyje Vidurio Europos šalių dažnėja intensyvios liūtys ir trumpalaikiai potvyniai, o kartu pasikartoja ir sausringi periodai. Mikroretencijos sprendimai padeda suvaldyti abi problemas: sumažina apkrovą lietaus nuotekų sistemoms ir leidžia sukauptą vandenį panaudoti buityje ar laistymui.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios priemonės ypač pasiteisina individualiuose namuose, kur yra daugiau kietų dangų ir didesnis stogo plotas. Valstybės subsidija dažnai tampa lemiamu argumentu investiciją atlikti greičiau, ypač jei kartu tenka spręsti ir kiemo užliejimo problemas.

  • Lenkija griežtina teritorijų planavimą: dalis sklypų gali netekti teisės statyti, savininkai skuba

    Lenkijos savivaldybės rengia vadinamuosius bendruosius planus, kurie nustatys naujas teritorijų naudojimo taisykles ir aiškiau apibrėš, kur gyvenamųjų namų statyba bus leidžiama, o kur – draudžiama. Šie dokumentai ateityje pakeis iki šiol galiojusius strateginius planavimo dokumentus ir taps vienu svarbiausių kriterijų, lemiančių sklypo panaudojimo galimybes.

    Pagal numatytą tvarkaraštį savivaldybės bendruosius planus turi patvirtinti iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Įsigaliojus pokyčiams, dalis žemės sklypų, ypač tų, kuriems nėra patvirtintų detalių vietos planų, gali prarasti galimybę vystyti gyvenamąją statybą, o tai tiesiogiai atsilieptų jų rinkos vertei.

    Kas gali pasikeisti sklypų savininkams?

    Esminis klausimas daugeliui savininkų bus tai, ar sklypas pateks į teritoriją, kurioje leidžiama papildoma užstatymo plėtra, nes nuo to priklausys galimybė gauti statybos sąlygų sprendimą. Jei sklypas nepateks į tokias zonas, realus scenarijus – apribota arba visai panaikinta teisė statyti gyvenamąjį namą.

    „Vis daugiau savininkų supranta, kad nebegalint gauti statybos sąlygų sprendimo, jų sklypo vertė praktiškai gali reikšmingai kristi“, – sakė teisininkas Maciej Górski.

    Dėl šios priežasties daugelyje vietovių fiksuojamas išaugęs prašymų skaičius dėl sprendimų, kurie įtvirtintų statybos galimybes dar pagal dabartinę tvarką. Praktinis tikslas paprastas – iš anksto „užsitikrinti“ teisę planuoti investiciją, kol nauji ribojimai dar nepradėjo pilnai veikti.

    Kodėl kyla teisinės abejonės?

    Teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie apribojimai, jei jie reikšmingai sumažina sklypo panaudojimo galimybes, gali kelti klausimų dėl savininkų teisių apsaugos. Diskusijose akcentuojama, kad jei žemės vertė krenta dėl administracinių sprendimų, visuomet iškyla proporcingumo ir kompensavimo mechanizmų tema.

    Pasak teisininkų, kol bendrieji planai dar neįsigaliojo, savininkai dažnai vis dar turi realią galimybę gauti sprendimus dėl statybos sąlygų. Tačiau įsigaliojus naujai sistemai, savivaldybių patvirtintos zonos gali tapti lemiamu filtru, po kurio daliai sklypų kelias į gyvenamąją statybą būtų užvertas.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tokie pokyčiai paprastai padidina neapibrėžtumą ir sandorių riziką: pirkėjai dažniau prašo papildomų garantijų, o pardavėjai priversti pagrįsti, kokios realios sklypo vystymo perspektyvos. Tai reiškia, kad artėjant planų tvirtinimo terminams, informacija apie sklypo statusą ir savivaldybės numatomas zonas gali tapti svarbiausiu derybų argumentu.

  • Trumpo įsakymas griežtina sankcijas Kubai: Havana kalba apie kolektyvinę bausmę ir blokadą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo plečiamos sankcijos keliems svarbiems Kubos ekonomikos sektoriams. Havanos reakcija buvo greita: Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas pareiškė, kad sprendimas prilygsta kolektyvinei bausmei, nukreiptai prieš salos gyventojus.

    Pagal įsakymą sankcijos gali būti taikomos asmenims ir subjektams, susijusiems su energetikos, gynybos bei su jomis susijusiais sektoriais, taip pat metalurgijos, kasybos ir finansinių paslaugų sritimis. JAV taip pat akcentuoja, kad nauji ribojimai apimtų su korupcija ir sunkiais žmogaus teisių pažeidimais siejamus asmenis.

    „Tvirtai atmetame naujausias Jungtinių Valstijų vyriausybės vienašales prievartos priemones. Jos rodo ketinimą vėl taikyti kolektyvinę bausmę Kubos tautai“, – sakė Bruno Rodriguezas.

    Įsakyme numatytas sankcionuotų asmenų ir organizacijų turto įšaldymas, jeigu jis yra JAV teritorijoje arba JAV subjektų kontroliuojamas. Be to, JAV iždo sekretoriui, derinant veiksmus su valstybės sekretoriumi, suteikiami įgaliojimai taikyti antrines sankcijas užsienio finansų institucijoms, jei jos vykdytų sandorius sankcionuotų asmenų naudai.

    Kubos valdžia pabrėžia, kad sprendimų paskelbimas sutapo su gegužės 1-osios minėjimais, kai šalyje vyko masinės eitynės. Havanoje tūkstančiai žmonių demonstravo prie JAV ambasados, reikalaudami nutraukti JAV taikomą ekonominę blokadą, kurią Kuba sieja su didėjančiais kasdieniais sunkumais.

    Pastarųjų mėnesių JAV politika Kubos atžvilgiu įvardijama kaip „maksimalaus spaudimo“ tąsa. Ši kryptis siejama ne tik su ribojimais konkretiems asmenims ar įmonėms, bet ir su platesniais sprendimais, turinčiais poveikį tiekimo grandinėms bei tarptautiniams atsiskaitymams.

    Tuo metu Kuba išgyvena užsitęsusią energetikos krizę: šalyje dažni elektros tiekimo sutrikimai, o kuro trūkumas riboja transporto ir pramonės veiklą. Kubos institucijos yra pripažinusios, kad situacija smarkiai veikia ekonomiką, o valdžia ieško būdų stabilizuoti tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių šaltinių.

    Analitikai pažymi, kad sankcijų plėtra finansų sektoriuje dažnai turi platesnį efektą nei tiesioginis draudimas, nes didina riziką bankams ir tarpininkams už JAV ribų. Dėl to Kuboje gali dar labiau komplikuotis atsiskaitymai, prekių importas ir energetinių išteklių įsigijimas.

  • Japonija vėl perka rusišką naftą: pirmasis tanklaivis iš Sachalino-2 po Ormuzo sutrikimų

    Japonija patvirtino, kad į šalies uostus plaukia tanklaivis su nafta iš Rusijos Sachalino-2 projekto. Tai pirmasis toks krovinys po tiekimo sutrikimų, kuriuos sukėlė karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir su juo siejami logistikos ribojimai svarbiausiuose jūrų keliuose.

    Tokijo sprendimas rodo, kaip greitai energetikos saugumo prioritetai gali persverti politines rizikas. Japonija tradiciškai didžiąją dalį naftos importuodavo iš Persijos įlankos, todėl bet kokie trikdžiai regione iškart smogia tiekimo grandinėms ir kainoms.

    Kas yra Sachalino-2 projektas?

    Sachalino-2 yra naftos ir dujų gavybos projektas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kurį kontroliuoja „Gazprom“, o Japonijos bendrovės „Mitsubishi“ ir „Mitsui“ yra tarp reikšmingų akcininkų. Ši infrastruktūra svarbi ne tik naftai, bet ir suskystintoms gamtinėms dujoms, kurios ilgą laiką buvo reikšminga Japonijos energijos balanso dalis.

    Japonijos žiniasklaida skelbė, kad naftą įsigijo Japonijos naftos bendrovė, o vyriausybės atstovai Tokijuje patvirtino patį importo faktą. Praktinis tikslas paprastas: užlopyti tiekimo spragas ir sumažinti priklausomybę nuo vieno maršruto.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar?

    Japonijos energetikos sistema labai priklauso nuo importo, todėl geopolitiniai sukrėtimai Artimuosiuose Rytuose greitai tampa ekonomikos klausimu. Iki sutrikimų per Ormuzo sąsiaurį į Japoniją keliaudavo didžioji dalis jos importuojamos naftos, o dalis dujų srautų taip pat buvo susieta su šiuo maršrutu.

    Ormuzas laikomas vienu svarbiausių pasaulio „butelio kakliukų“ energijos prekyboje, nes per jį įprastai praeina reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių dalis. Kai maršrutas tampa nepatikimas, šalys priverstos ieškoti alternatyvų net ir politiškai jautriose rinkose.

    Ką tai reiškia rinkoms ir regionui?

    Trumpuoju laikotarpiu toks importas gali padėti stabilizuoti Japonijos vidaus tiekimą, tačiau kartu didina reputacinę ir sankcijų riziką verslui. Energetikos bendrovėms tai tampa balansavimu tarp fizinio tiekimo užtikrinimo ir atitikties tarptautinei politikai.

    Ilgesniu laikotarpiu Japonija greičiausiai dar aktyviau stiprins tiekimo diversifikaciją, didins strategines atsargas ir ieškos alternatyvių tiekėjų bei maršrutų. Ši situacija taip pat primena, kad energijos saugumas vis dažniau priklauso ne tik nuo kainos, bet ir nuo geopolitinės rizikos valdymo.

    „Šiuo metu prioritetas yra užtikrinti stabilų energijos tiekimą, kai įprasti maršrutai susiduria su sutrikimais“, – sakė Japonijos prekybos ministerijos atstovas.

  • Karas su Iranu brangina kurą: „Spirit Airlines“ stabdo skrydžius ir skelbia bankrotą JAV

    JAV pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ pranešė nedelsiant nutraukianti veiklą ir atšaukianti visus reisus. Įmonė teigia, kad lemiamu smūgiu tapo staigus aviacinių degalų kainų šuolis, siejamas su kariniu konfliktu Artimuosiuose Rytuose.

    Bendrovė pastaraisiais mėnesiais jau susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl ieškojo restruktūrizavimo sprendimų. Vis dėlto nauja išlaidų banga, anot „Spirit Airlines“, panaikino galimybes išlaikyti skrydžių tinklą ir užtikrinti stabilų pinigų srautą.

    Kas nulėmė sprendimą?

    „Spirit Airlines“ vadovas Dave’as Davisas nurodė, kad 2026 metų kovą pavyko pasiekti susitarimą su kreditoriais dėl restruktūrizavimo, kuris turėjo suteikti laiko atsitiesti. Tačiau po konflikto eskalacijos aviacinių degalų kainos, bendrovės vertinimu, pakilo daugiau nei dvigubai ir planas tapo nebeįgyvendinamas.

    „Staigus degalų kainų šuolis nepaliko kitos išeities, kaip tik palaipsniui stabdyti veiklą“, – sakė Dave’as Davisas.

    Tokio masto išlaidų pokytis ypač skaudžiai paliečia pigių skrydžių segmentą, kur pelningumą lemia mažos sąnaudos ir didelis lėktuvų užimtumas. Kai degalai brangsta greičiau nei įmanoma pakelti bilietų kainas, maržos greitai virsta nuostoliais.

    Ką tai reiškia rinkai?

    „Spirit Airlines“, įkurta 1992 metais, buvo viena ankstyviausių žemų kainų modelio bendrovių JAV rinkoje. JAV transporto institucijų duomenimis, nuo 2025 metų vasario iki 2026 metų sausio ji pervežė apie 28 000 000 keleivių.

    2024 metais įmonėje dirbo daugiau nei 11 000 žmonių, todėl veiklos nutraukimas gali turėti tiesioginį poveikį darbo rinkai ir regioninių oro uostų skrydžių pasiūlai. Keleiviams tai dažnai reiškia mažesnę konkurenciją tam tikruose maršrutuose ir potencialiai didesnes kainas, kai pasiūla sumažėja.

    Pramonės asociacija Airlines for America skaičiuoja, kad dėl degalų brangimo sektoriaus išlaidos kurui gali padidėti maždaug 22 000 000 000 eurų, palyginti su prognozėmis iki konflikto. Tokia papildoma našta gali paskatinti tolesnius taupymo sprendimus, maršrutų mažinimą ar naujas restruktūrizavimo bangas kitose oro linijose.

    Kodėl kuras tampa kritiniu veiksniu?

    Aviaciniai degalai paprastai sudaro vieną didžiausių oro linijų sąnaudų dalių, todėl geopolitiniai sukrėtimai ir tiekimo grandinių rizikos greitai atsispindi bilietų kainose ir bendrovių finansuose. Karinių konfliktų metu naftos ir degalų rinkos reaguoja ne tik į realius tiekimo sutrikimus, bet ir į rizikos premiją, kuri padidina kainas net ir be tiesioginių trūkumų.

    Ekspertai pabrėžia, kad pigių skrydžių bendrovės paprastai turi mažesnį finansinį rezervą nei tradiciniai vežėjai, o jų galimybės greitai persiderėti dėl kainų ar papildomai uždirbti iš verslo keleivių segmento yra ribotos. Dėl to tokios įmonės kaip „Spirit Airlines“ tampa jautresnės staigiems degalų ir finansavimo sąlygų pokyčiams.

  • Bloga teisė ekonomikoje kaip paslėptas mokestis: ekspertai įvardijo, kiek tai kainuoja verslui

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose kilusioje diskusijoje apie valstybės vaidmenį ekonomikoje ryškiausiai susikirto dvi stovyklos: kiek valstybė turi kištis į rinką ir kiek ji turi finansuoti didelius modernizacijos projektus. Dalyviai sutarė dėl vieno dalyko: prasta ir neaiški teisė verslui virsta papildomomis, dažnai sunkiai pamatuojamomis sąnaudomis.

    Teisininkė Anna Partyka-Opiela debatų metu pabrėžė, kad bloga teisė praktikoje veikia kaip paslėptas mokestis, nes didina įmonių administracinę naštą ir rizikas. Tai ypač jaučiama ten, kur taisyklės dažnai keičiamos, o jų taikymas skirtingai aiškinamas institucijose ir teismuose.

    „Bloga teisė man yra paslėptas mokestis. Ji sukuria milžiniškas sąnaudas, yra netransparentiška ir neaiški“, – sakė Anna Partyka-Opiela.

    Vienas pagrindinių debato akcentų buvo klausimas, kaip finansuoti brangias energetikos ir infrastruktūros transformacijas, kai investicijų apimtys skaičiuojamos šimtais milijonų ar net milijardais eurų. Šiame kontekste valstybės sprendimai dėl reguliavimo, paramos schemų ir viešųjų investicijų tampa lemiami ne tik biudžetui, bet ir privačių investicijų apetitui.

    Profesorius Leszekas Balcerowiczius kritiškai vertino ilgalaikes valstybės intervencijas ekonomikoje, perspėdamas, kad jos gali vesti į etatizmą ir mažesnį efektyvumą. Jis atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje viešosios nuosavybės dalis ekonomikoje tebėra didelė ir siekia 17 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai, jo teigimu, ilgainiui didina monopolizacijos riziką.

    „Valstybinė nuosavybė ilgainiui neatlaiko privačios konkurencijos. Jei ji išlieka, dažnai turi monopolinę padėtį“, – sakė Leszekas Balcerowiczius.

    Tuo metu Lenkijos Valstybės turto ministerijos viceministras Grzegorzas Wrona akcentavo, kad realioje ekonomikoje valstybės ir privataus sektoriaus ribos nėra griežtos, o energetikoje jų sąveika dažnai neišvengiama. Pasak jo, valstybės uždavinys yra užtikrinti, kad energetikos sistema aptarnautų visą ekonomiką, įskaitant privatų verslą, ir leistų jam augti.

    „Valstybės vaidmuo yra toks, kad elektra vystytų kiekvieną verslą, taip pat ir privatų. Čia nėra paprasto padalijimo į valstybinius ir privačius“, – sakė Grzegorzas Wrona.

    Strateginė valstybė ar mažesnė valstybė?

    Buvusi Lenkijos ministrė Jadwiga Emilewicz ginčijosi su požiūriu, kad diskusija turėtų suktis tik apie mažesnę valstybę. Ji teigė, kad Europoje vis dažniau kalbama ne apie „didelę“ valstybę, o apie „stiprią“ ir strategiškai veikiančią valstybę, kuri geba mobilizuoti išteklius krizių metu ir užtikrinti ilgalaikius prioritetus.

    Ji kaip pavyzdį minėjo pandemijos laikotarpį, kai daugelyje šalių visuomenės laikinai sutiko su griežtesniu valstybės vaidmeniu, tikėdamos jos gebėjimu suvaldyti krizę. Šis argumentas, pasak jos, rodo, kad visuomenės lūkestis valstybės veiksmingumui neišnyko, o kai kuriose srityse net stiprėja.

    „Niekas nesiūlo grįžti prie didelės valstybės, bet tai nereiškia, kad niekas nesiūlo grįžti prie stiprios valstybės. Pereiname prie strateginės valstybės diskusijos“, – sakė Jadwiga Emilewicz.

    Kur valstybė padeda, o kur trukdo?

    Diskusijoje dalyvavę verslo atstovai pabrėžė, kad svarbiausia valstybės užduotis ekonomikoje yra aiškios ir stabilios taisyklės, o ne įmonių valdymas. Koksownia Częstochowa Nowa vadovas Marekas Serafinas teigė, kad valstybė turėtų koncentruotis į rinkos reguliavimą ir skaidrių principų kūrimą, ypač ten, kur būtina konkurencija.

    Jo vertinimu, išskirtinės situacijos, tokios kaip pandemijos ar karai, dažnai tampa pretekstu politikams didinti kontrolę, o tai gali ilgainiui slopinti konkurenciją ir investicijas. Kartu jis pabrėžė, kad valstybė turi svarbią rolę viešųjų gėrybių srityje, tačiau tai nereiškia, kad ji turi tapti vis daugiau ūkio šakų savininke.

    Valstybinio banko BGK pirmoji viceprezidentė profesorė Marta Postuła akcentavo kitą pusę: valstybės pagalbos instrumentai gali veikti kaip strateginio poveikio priemonė ten, kur rinka sprendimų nesiūlo pakankamai greitai. Ji priminė, kad nuo 2013 metų taikant de minimis mechanizmą smulkiajam ir vidutiniam verslui suteikta 112 milijardų eurų kredito apimties, o tai, anot jos, buvo ne dotacijos, bet nulinės palūkanos paskolos forma veikiantis instrumentas.

    Galiausiai daugiausia dėmesio sulaukė dereguliavimo tema. A. Partyka-Opiela teigė, kad pernai Lenkijoje buvo parengta 12 470 puslapių reguliavimo, o tai yra mažiausias rodiklis per 19 metų, tačiau vien mažesnis teisės aktų kiekis dar negarantuoja geresnės kokybės. Pasak jos, kitas etapas turėtų būti tokios teisinės sistemos kūrimas, kuri mažina neapibrėžtumą ir neblokuoja investicijų.

  • Generolas perspėja dėl karo krizės: vien slėptuvių neužtenka, būtinas aiškus gyventojų planas

    Diskusijose apie civilinę saugą dažnai akcentuojamos slėptuvės ir infrastruktūra, tačiau ekspertai primena, kad pasirengimas karinei krizei prasideda nuo aiškių gyventojų veiksmų. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose aptarti prioritetai apėmė ne tik gynybos finansavimą, bet ir maisto, žaliavų bei kritinių paslaugų užtikrinimą.

    Lenkijos vyriausybės atstovas Jakubas Stefaniakas pabrėžė, kad valstybės atsparumas priklauso nuo kelių grandžių, tarp jų ir nuo maisto saugumo. Jo teigimu, modernizuojant kariuomenę būtina planuoti tiekimą ir logistiką, kad krizės metu būtų išlaikyta kasdienė valstybės veikla.

    „Galime turėti modernią kariuomenę ir ginklus, bet turime turėti ir kuo pamaitinti karius“, – sakė Jakubas Stefaniakas.

    Buvęs NATO vadavietės vado pavaduotojas generolas Mieczysławas Bieniek atkreipė dėmesį į praktinę problemą: net turint teisės aktus ir pradedant statyti slėptuves, žmonės dažnai nežino, kur jos yra ir kaip elgtis pavojaus akivaizdoje. Jo vertinimu, didelė atsakomybės dalis tenka savivaldai, kuri turi užtikrinti aiškią informaciją ir realiai veikiančius evakuacijos bei priedangos planus.

    „Kokia nauda iš slėptuvių, jeigu žmonės nežino, kaip iki jų nueiti ir ką pasiimti?“, – sakė Mieczysławas Bieniek.

    Kitoje diskusijos dalyje akcentuotas ir kibernetinis saugumas, nes karo ar hibridinės krizės metu taikiniais tampa bankų sistemos, duomenų bazės ir kritinė infrastruktūra. Ekspertai pabrėžė, kad gyventojų sauga šiandien neatsiejama nuo valstybės gebėjimo apsaugoti skaitmenines paslaugas, nuo kurių priklauso atsiskaitymai, registrai ir informacijos sklaida.

    EY partneris Zbigniewas Liptakas išskyrė atsparumą tiekimo grandinėms ir perspėjo, kad krizės atveju reikia ruoštis ilgesniam laikotarpiui, kai žaliavos ar komponentai gali būti neprieinami mėnesiais. Jis priminė ankstesnius pasaulinių tiekimų sutrikimus, kai vienas sprendimas eksportą ribojančioje šalyje sukeldavo grandininį poveikį Europos pramonei ir kainoms.

    Diskusijoje taip pat aptarta vadinamoji vietinės gamybos ir tiekimo stiprinimo kryptis, kai valstybė siekia kuo daugiau svarbių užsakymų atlikti šalies viduje. Verslo atstovai teigė, kad pirkimuose gynybai ir infrastruktūrai būtina numatyti aiškias taisykles, kurios leistų vietos pramonei dalyvauti, o perkant technologijas iš užsienio užtikrintų realų technologijų perdavimą.

    Modulinių statinių bendrovės Unihouse vadovas Marcin Gołębiewski pabrėžė, kad krizėje lemia ne vien biudžetai, o reagavimo greitis ir pasirengimas procedūroms. Jo teigimu, centralizuoti ir standartizuoti sprendimai, ypač kariuomenės infrastruktūrai, leidžia greičiau priimti sprendimus ir operatyviai įgyvendinti užsakymus, kai situacija blogėja.

    Lenkijos strateginių rezervų agentūros atstovas Andrzejus Hawrylukas aiškino, kad valstybė privalo būti pasirengusi užtikrinti būtiniausias priemones gyventojams, įskaitant maistą ir vandenį, bent kelioms paroms. Pasak jo, rezervai valdant krizes turi būti nuolat atnaujinami, kad būtų išlaikytas tinkamumo terminas, o veikimas derinamas su regionų administracija.

    „Bendradarbiaujame su prekybos ir maisto įmonėmis, kad per savivaldą gyventojus pasiektų maistas ir vanduo“, – sakė Andrzejus Hawrylukas.

    Parlamentarė Halina Bieda akcentavo, kad nacionalinio saugumo srityje svarbus ir teisėkūros procesas bei institucijų tarpusavio koordinacija. Jos vertinimu, kai ministerijos dirba atskirai, sprendimai stringa, todėl atsparumo stiprinimui būtina nuosekli komunikacija ir bendras veiksmų planas, apimantis civilinę saugą, tiekimo grandines ir informavimą.

  • Lenkijos kvantinės technologijos prie kryžkelės: mokslas stiprus, bet strategija ir finansavimas vėluoja

    Lenkija turi tarptautiniu mastu pripažintą kvantinių technologijų mokslo bazę, tačiau verslo proveržį vis dar stabdo aiškios nacionalinės krypties ir nuoseklaus finansavimo trūkumas. Ekspertai pabrėžia, kad šalis atsidūrė kvantinių technologijų kryžkelėje, kur sprendimai artimiausiais metais gali nulemti pozicijas Europoje.

    Ši tema buvo plačiai aptarta Europos ekonomikos kongrese, kur mokslininkai ir verslo atstovai diskutavo, kaip perkelti tyrimus į realius produktus. Pagrindinė įtampa kyla tarp ambicijų būti tarp lyderių ir praktinių instrumentų, reikalingų tam pasiekti.

    Stiprus mokslas, silpna sistema

    Lenkijos tyrėjai dirba su kvantiniais sensoriais, kvantine komunikacija, kvantine kriptografija ir kitomis kryptimis, kurios jau dabar randa pritaikymų gynybos, telekomunikacijų ar pramonės matavimų srityse. Tačiau ekspertai akcentuoja, kad vien mokslinių publikacijų ir projektų nepakanka, jei nėra aiškaus kelio iki prototipų, sertifikavimo ir pirkimų.

    Universitetų ir institutų komandos dažnai remiasi Europos Sąjungos programų finansavimu, o nacionaliniai mechanizmai, pasak pašnekovų, vis dar per lėti ir per fragmentiški. Tai didina riziką, kad talentai rinksis karjerą užsienyje, kur siūlomos ilgesnės sutartys ir konkurencingesni atlyginimai.

    Verslui reikia daugiau nei deklaracijų

    Verslo pusė primena, kad Lenkijoje jau atsirado ryškesnių kvantinių technologijų komercializavimo ženklų, tarp jų ir į biržą įžengusi kvantinėmis technologijomis besispecializuojanti bendrovė. Tai vertinama kaip svarbus signalas rinkai, kad sritis gali pereiti iš laboratorijų į realias tiekimo grandines.

    Tačiau kartu akcentuojama, kad dauguma Europos lyderių nacionalines kvantinių technologijų programas pradėjo anksčiau ir skyrė dideles lėšas, ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje. Lenkijos atveju, pasak diskusijos dalyvių, trūksta ne tik pinigų, bet ir stabilumo, kuris būtinas kelių metų produktų kūrimo ciklams.

    Kvantai išeina už kompiuterių ribų

    Diskusijoje pabrėžta, kad kvantinių technologijų rinka nėra vien kvantiniai kompiuteriai, kuriems vis dar keliami itin dideli techniniai reikalavimai. Šiuo metu apčiuopiamesni komerciniai rezultatai dažniau siejami su kvantiniais jutikliais, itin tiksliomis laiko ir dažnio sistemomis, saugiu ryšiu bei kvantine kriptografija.

    Ekspertai perspėja, kad komunikacijoje svarbu vengti nepamatuotų pažadų, nes per dideli lūkesčiai ilgainiui gali virsti visuomenės ir investuotojų nuovargiu. Tam reikalinga aiški strategija, kuri atskirtų artimo laikotarpio pritaikymus nuo ilgalaikių, didelės rizikos projektų.

    „Kvantinių technologijų sėkmę lems tai, ar pavyks sukurti veiksmingą kelią nuo mokslo iki pramonės, nes sprendimus kasdieniam naudojimui diegia ne laboratorijos, o pramonė“, – sakė diskusijoje dalyvavusi verslo atstovė.

    Apibendrindami pašnekovai sutaria, kad Lenkija dar turi realų šansą tapti vienu svarbių žaidėjų Europos kvantinių technologijų ekosistemoje. Tam būtina praktikoje veikianti politika, ilgalaikis žmonių finansavimas ir aiškūs prioritetai, kurie padėtų talentus išlaikyti šalyje ir pagreitintų komercializavimą.

  • JAV planuoja atitraukti apie 5 000 karių iš Vokietijos: Berlynas ragina Europą prisiimti daugiau atsakomybės

    Jungtinės Valstijos planuoja perkelti dalį savo karių iš Vokietijos, o šis sprendimas Berlyne sutiktas kaip aiškus signalas, kad Europa turi sparčiau stiprinti savarankiškus gynybos pajėgumus. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad JAV karinis buvimas Europoje išlieka svarbus abiem pusėms.

    Pasak ministro, amerikiečių pajėgos Vokietijoje yra ne tik regiono saugumo, bet ir JAV strateginių interesų dalis, nes per Vokietijos infrastruktūrą vykdomos NATO operacijos bei parama sąjungininkams. Jis pažymėjo, kad sprendimas dėl dalies kontingento mažinimo buvo numanomas, todėl būtina iš anksto koordinuoti tolesnius žingsnius su partneriais.

    Berlyno žinutė: daugiau atsakomybės Europai

    Vokietijos gynybos ministerija akcentuoja, kad glaudus darbas su JAV tęsiasi svarbiausiose bazėse ir logistikos centruose, kurie naudojami atgrasymui ir sąjungininkų operaciniam suderinamumui. Berlynas siekia, kad NATO išlaikytų transatlantinį stuburą, bet europinė gynybos dalis taptų tvirtesnė.

    „Europos saugumą pirmiausia turime užtikrinti patys, kartu išsaugodami tvirtą ryšį su JAV“, – sakė Borisas Pistorius.

    Ministras taip pat nurodė, kad Vokietija didina Bundesvero pajėgumus, greitina ginkluotės ir technikos įsigijimus bei plečia infrastruktūrą. Jo teigimu, artimiausiu metu sprendimai bus derinami su artimiausiais partneriais Europoje, kad reagavimas į pokyčius būtų koordinuotas.

    Kiek karių gali būti perkelta?

    Pentagono atstovai paskelbė, kad planuojama iš Vokietijos atitraukti maždaug 5 000 JAV karių. Operaciją numatoma užbaigti per 6–12 mėnesių, o tai reiškia, kad pokyčiai gali būti įgyvendinti gana greitai, priklausomai nuo logistikos ir dislokavimo sprendimų.

    Šiuo metu Vokietijoje dislokuota apie 36 500 JAV karių, todėl planuojamas mažinimas būtų reikšmingas, bet ne esminis visos JAV karinės laikysenos Europoje pokytis. Vis dėlto Vokietijai tai jautrus klausimas, nes šalyje esantys objektai yra svarbūs ne tik nacionaliniam, bet ir viso NATO regiono mobilumui.

    Kas toliau: grįžimas į JAV ar Indo ir Ramiojo vandenyno kryptis

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad dalis iš Europos atlaisvinamų pajėgumų galėtų būti grąžinta į JAV bazes, o vėliau perdislokuota į kitas kryptis. Dažniausiai minima Indo ir Ramiojo vandenyno regiono kryptis, kur pastaraisiais metais auga JAV dėmesys ir resursų poreikis.

    Toks scenarijus Europai reikštų didesnį spaudimą greičiau užpildyti galimas spragas, ypač oro gynybos, logistikos, amunicijos atsargų ir greitojo reagavimo srityse. Berlynas šį momentą išnaudoja kaip argumentą spartinti europinės gynybos stiprinimą ir glaudesnį koordinavimą tarp pagrindinių partnerių.

  • Vertėjų darbas po „International Booker“ prožektoriumi: Sophie Hughes apie kūrybą ir DI ribas

    Vertėjų darbas po „International Booker“ prožektoriumi: Sophie Hughes apie kūrybą ir DI ribas

    Vertimas kaip antras rašymas

    Literatūrinis vertimas neretai lyginamas su vadinamuoju Tėzėjo laivo paradoksu: jei pakeičiamos visos detalės, ar daiktas išlieka tuo pačiu. Panašus klausimas kyla ir knygoms, kai originalo žodžius pakeičia kitos kalbos žodžiai, bet siekiama išlaikyti tą pačią istoriją, ritmą ir prasmę.

    Tarptautinėse diskusijose vis dažniau akcentuojama ne tai, kas vertime prarandama, o tai, kas interpretuojama ir sukuriama iš naujo. Poezijos ir prozos vertimo kriterijai skiriasi, tačiau abiem atvejais vertėjas tampa aktyviu kūrybinio proceso dalyviu.

    „Sunku pervertinti, kiek kruopštus ir kūrybiškas yra literatūrinio vertėjo darbas“, – sakė Sophie Hughes.

    Vertėja Sophie Hughes, 2026 metais Tarptautinės „Booker“ premijos komisijos narė, pabrėžia, kad išversta knyga iš esmės būna parašyta du kartus. Skirtingos kalbos nėra tik šiek tiek nevienodos, todėl vertėjas nuolat renkasi iš daugybės galimų sprendimų, galvodamas ir apie autorių, ir apie būsimą skaitytoją.

    Pasak jos, jei romanas turi apie 60 000 žodžių, vien žodžių pasirinkimai jau reiškia dešimtis tūkstančių sprendimų, o kartu ateina sintaksė, skyryba, dialektai, intonacija, kultūrinės nuorodos ir skirtingos kalbos normos. Dėl to Tarptautinės „Booker“ premijos modelis, kai apdovanojami ir autorius, ir vertėjas, vis dažniau vertinamas kaip pripažinimas vertėjui bendraautorystės principu.

    Ką vertimas duoda skaitytojams

    Hughes teigimu, vertimas pirmiausia atveria prieigą prie tekstų, kurių skaitytojai kitaip nepasiektų. Toks platesnis šiuolaikinės grožinės literatūros srautas iš skirtingų šalių praplečia temas, sustiprina viešą diskusiją ir padeda kvestionuoti įsisenėjusias prielaidas apie vietas ar žmones, kurių skaitytojas nėra patyręs.

    Tačiau nauda neapsiriboja vien prieinamumu. Vertimas gali pakeisti patį kūrinį, o kartais net sustiprinti jo idėją, jeigu nauja kalba leidžia tiksliau pagauti toną ar rasti prasmingesnę formą.

    „Vertėjų tikslas yra būti patikimais, išmaniais žvalgais skaitytojams, norintiems praplėsti akiratį“, – sakė Sophie Hughes.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį į šiuolaikinį vertėjų vaidmenį už teksto ribų. Vertėjai vis dažniau tampa tarpininkais tarp autorių ir leidėjų, pristato naujus vardus, rašo esė, dalyvauja renginiuose, o internetas šį matomumą tik sustiprina.

    DI įrankiai ir literatūros riba

    Kalbėdama apie technologijas, Hughes pripažįsta, kad leidybos rinkoje daugėja atvejų, kai vertėjai samdomi redaguoti mašininiu būdu išverstus tekstus, siekiant sutaupyti. Vis dėlto ji prognozuoja, kad literatūros srityje žmogaus vertėjo pakeitimas išlieka tolima perspektyva.

    „Dar esame labai toli nuo to, kad mašinos adekvačiai verstų literatūrą nuo nulio ar kad leidėjai rimtai svarstytų atsisakyti vertėjų“, – sakė Sophie Hughes.

    Jos argumentas paprastas: literatūra ieškoma ne tam, kad būtų bendrinė ir vien racionali, o tam, kad būtų žmogiška, dviprasmiška, žaisminga ir emociškai paveiki. Todėl, jei skaitytojui svarbu, kad rašytojai būtų žmonės, to paties, pasak Hughes, verta tikėtis ir iš literatūros vertėjų.

    Tarptautinės „Booker“ premijos 2026 metų laureatas bus paskelbtas gegužės 19 dieną ceremonijoje Londono Tate Modern erdvėje. Premija pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių signalų, kad vertimas yra ne priedas prie literatūros, o jos dalis, kurianti bendrą tarptautinę skaitytojų ir autorių bendruomenę.