CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Nemokama paskaita apie investicinį sukčiavimą: ekspertė atskleis, kaip nepakliūti į spąstus

    Nemokama paskaita apie investicinį sukčiavimą: ekspertė atskleis, kaip nepakliūti į spąstus

    Ryšių reguliavimo tarnybos inicijuojamas ir Prezidento globojamas skaitmeninio raštingumo projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ rugsėjo 17 dieną kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie investicinį sukčiavimą. Renginys prasidės 16.00 valandą, trukmė – 1,5 valandos.

    Paskaita bus pritaikyta platesnei auditorijai, numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą. Organizatoriai akcentuoja, kad sukčiai vis dažniau taikosi į žmones, kurie ieško greitesnių investavimo sprendimų ar pasitiki socialiniuose tinkluose matoma reklama.

    Pastaraisiais metais investiciniai sukčiavimai išnaudoja ne tik emocijas, bet ir technologijas: netikras žinomų žmonių rekomendacijas, suklastotus naujienų portalų puslapius, spaudimą veikti skubiai. Dažnas scenarijus prasideda nuo pažado apie didelę grąžą ir baigiasi prašymu pervesti pinigus ar įsidiegti nuotolinės prieigos programą.

    Ekspertai pabrėžia, kad riziką didina ir DI įrankiai, leidžiantys lengviau kurti įtikinamas klastotes, imituoti balsą ar vaizdą. Dėl to patariama kiekvieną pasiūlymą tikrinti keliais nepriklausomais kanalais, neskubėti ir nepasitikėti vien reklama ar tariamo konsultanto spaudimu.

    Paskaitoje bus aptariami dažniausi investicinio sukčiavimo požymiai, manipuliavimo būdai ir praktiniai žingsniai, kaip apsaugoti savo lėšas. Programoje numatytas naujienų pristatymas ir pranešimas apie investicinio sukčiavimo spąstus, kurį skaitys Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė.

    Dalyvavimas nemokamas, reikalinga išankstinė registracija. Paskaitą taip pat bus galima stebėti „YouTube“ tiesiogiai.

  • Suomių „Zero“ meta iššūkį „Salesforce“ ir „HubSpot“: 10 mln. eurų raundas ir DI CRM vizija 2026-iems

    Suomių „Zero“ meta iššūkį „Salesforce“ ir „HubSpot“: 10 mln. eurų raundas ir DI CRM vizija 2026-iems

    Suomijos startuolis „Zero“ pritraukė apie 10 mln. eurų pradinę investiciją ir skelbia ambiciją per artimiausius metus mesti rimtą iššūkį CRM rinkos lyderiams „Salesforce“ ir „HubSpot“. Įmonė teigia, kad tradicinis CRM modelis nebeatitinka to, kaip šiandien dirba pardavimų, klientų sėkmės ir pajamų valdymo komandos.

    Investicijų raundui vadovavo Niujorke įsikūręs „Primary Venture Partners“, taip pat dalyvavo „Inception Fund“, „Defiant“ ir „Greens“. Tarp investuotojų minima ir dalis Europos technologijų bendruomenės įkūrėjų, įskaitant su startuoliais „Lovable“ ir „Langdock“ siejamus asmenis.

    „Zero“ pozicionuoja savo produktą kaip bandymą sujungti CRM ir kitus įprastus pardavimų įrankius į vieną sistemą, kuri kuo daugiau veiksmų atlieka savarankiškai. Bendrovės idėja paprasta: kuo mažiau laiko komandos turėtų skirti duomenų suvedimui ir procesų „priežiūrai“, tuo daugiau laiko liktų realiam darbui su klientais.

    Kas keičiasi CRM rinkoje?

    Pastaraisiais metais CRM rinka sparčiai juda link automatizavimo: įrankiai vis dažniau integruoja pokalbių asistentus, automatinį įrašų pildymą, susitikimų santraukas ir rekomendacijas vadovams. „Zero“ bando žengti dar toliau ir siūlo DI agentų logiką, kai sistema ne tik padeda, bet ir pati inicijuoja veiksmus, pavyzdžiui, parengia potencialių klientų sąrašus ar seka santykių su klientais būklę po įdiegimo.

    Toks požiūris atliepia ir platesnę tendenciją: įmonės siekia auginti pajamas su mažesnėmis komandomis, o vidiniai procesai darosi per brangūs, kai darbuotojai daug laiko skiria ataskaitoms ir rankiniam duomenų tvarkymui. Dėl to CRM sprendimų vertė vis dažniau matuojama ne funkcijų skaičiumi, o tuo, kiek realiai sumažėja administracinio darbo.

    Kaip veikia „Zero“ pažadas?

    Pasak bendrovės, DI agentai gali padėti tiek pardavimų pradžioje, tiek klientų aptarnavimo fazėje: nuo kontaktų paieškos ir pirmųjų laiškų iki klientų „temperatūros“ stebėjimo, kai svarbu laiku pastebėti rizikas. Įmonė taip pat teigia, kad siekia pakeisti įprastą praktiką, kai vadovų matomumas į situaciją priklauso nuo to, ar komandos disciplinuotai pildo CRM laukus.

    „Aš vadovavau pardavimams, klientų sėkmei ir pajamų valdymui. Per daug darbo buvo skirta tam, kad žmonės atnaujintų įrašus, jog vadovybė matytų, kas vyksta, vietoje to, kad jie tą laiką praleistų su klientais. Tas modelis baigtas“, – sakė vienas iš įkūrėjų Santtu Koivumäki.

    „Kita įmonių karta laimės ir aptarnaus daugiau klientų su mažesnėmis komandomis, nes įrankiai pagaliau atliks savo darbo dalį. Tai ir kuriame su „Zero““, – pridūrė jis.

    Startuolį įkūrė Tuomo Riekki ir Santtu Koivumäki, anksčiau dirbę su Suomijoje įkurta reklamos technologijų bendrove „Smartly“. „Zero“ tikslas aiškus: iki 2026 metų pasiūlyti CRM alternatyvą, kuri būtų mažiau priklausoma nuo rankinio darbo ir labiau orientuota į automatizuotą, nuoseklų klientų kelio valdymą.

  • „Ramp“ startuoja Jungtinėje Karalystėje: siūlo DI žetonų išlaidų valdymą ir plečia klientų ratą

    „Ramp“ startuoja Jungtinėje Karalystėje: siūlo DI žetonų išlaidų valdymą ir plečia klientų ratą

    JAV išlaidų valdymo startuolis „Ramp“ oficialiai pradėjo veiklą Jungtinėje Karalystėje ir tai yra pirmasis bendrovės žingsnis už Šiaurės Amerikos ribų. Įmonė siekia pritraukti daugiau vietos startuolių ir augančių bendrovių, siūlydama vienoje platformoje sutelktas finansų ir pirkimų funkcijas.

    Plėtrą į Europą sustiprino anksčiau šiais metais įvykęs Švedijos mokėjimų infrastruktūros bendrovės „Billhop“ įsigijimas. Šis sandoris „Ramp“ suteikė galimybę veikti su reikalingais mokėjimų reguliavimo leidimais tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Europos Sąjungoje.

    „Ramp“ save pozicionuoja kaip viskas viename sprendimą, apimantį mokėjimus, įmonių korteles, tiekėjų valdymą, pirkimus, komandiruočių užsakymus ir automatizuotą buhalteriją. Bendrovė turi biurus Londone ir Švedijoje, o anksčiau jau buvo išsiplėtusi į Kanadą.

    Konkurencija ir auganti rinka

    Jungtinėje Karalystėje „Ramp“ tenka varžytis su kitu JAV startuoliu Brex, kuris taip pat stiprina pozicijas šiame regione. Europoje išlaidų valdymo rinkoje įsitvirtinę ir kiti žaidėjai, įskaitant Spendesk, Payhawk bei Pleo, todėl kova vyksta ne tik dėl kainos, bet ir dėl integracijų bei ataskaitų kokybės.

    „Ramp“ teigia, kad jos klientų bazė išaugo iki daugiau nei 70 000 organizacijų, o tarp minimų vardų yra Visa, Uber ir Spotify. Jungtinėje Karalystėje bendrovė klientus pradėjo prijungti dar vasarą, o tarp pirmųjų naudotojų įvardijama „ElevenLabs“ ir JK CRM bendrovė „Attio“.

    DI išlaidos kaip nauja biudžeto eilutė

    Vienas ryškiausių „Ramp“ akcentų yra DI žetonų išlaidų valdymas ir analizė, skirta įmonėms, kurios moka už naudojimu pagrįstas DI paslaugas. Bendrovė tvirtina, kad DI išlaidos jos klientų portfelyje nuo 2025 metų birželio išaugo maždaug 21 kartą, o tai rodo, jog finansų komandoms vis dažniau reikia atskiro matomumo sluoksnio šiai kategorijai.

    „Žetonų išlaidos elgiasi kitaip nei bet kuri ankstesnė biudžeto eilutė: jos priklauso nuo naudojimo, gali svyruoti kasdien ir yra išskaidytos per tiekėjus, modelius, komandas, projektus ir API raktus, todėl finansams sunku suprasti, kas iš tiesų vyksta“, – sakė „Ramp“ atstovai.

    „Ramp“ teigia galinti suskaidyti kaštus pagal modelius ir komandas, kad finansų padaliniai lengviau vertintų, kur ir kodėl auga DI sąnaudos. Jungtinėje Karalystėje įmonė taip pat bendradarbiauja su Visa, siekdama pasiūlyti įmonių korteles, sujungiant „Ramp“ išlaidų valdymo įrankius su Visa mokėjimų tinklu.

  • Ką Ursula von der Leyen žada metinėje kalboje: DI, klimatas, migracija ir gynybos planai

    Ką Ursula von der Leyen žada metinėje kalboje: DI, klimatas, migracija ir gynybos planai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen metinėje kalboje Europos Parlamente ketina dėlioti aiškų akcentą: didesnė Europos nepriklausomybė pasaulyje, kuriame daugėja krizių ir saugumo rizikų. Šis pasisakymas tradiciškai laikomas svarbiausiu jos metų politiniu pranešimu, iš kurio matyti, kur Komisija nukreips teisėkūros ir finansavimo prioritetus.

    Pastaraisiais metais ES darbotvarkę vienu metu spaudžia keli vektoriai: karas Ukrainoje, geopolitinė įtampa su Kinija, klimato ekstremalumai ir migracijos srautų svyravimai. Todėl kalboje tikimasi ne vien deklaracijų, bet ir konkrečių krypčių, kurios vėliau virsta teisės aktų paketais, strategijomis bei naujomis programomis valstybėms narėms.

    DI ir konkurencingumas

    Vienas ryškiausių kalbos leitmotyvų turėtų būti dirbtinis intelektas ir jo poveikis ekonomikai bei darbo rinkai. Europos Sąjunga jau turi DI aktą, tačiau didžiausias klausimas dabar yra įgyvendinimas: kaip paspartinti DI diegimą pramonėje ir viešajame sektoriuje, kartu apsaugant darbuotojus ir vartotojus.

    Komisijos tonu dažniau skamba mintis, kad Europa rizikuoja atsilikti nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos inovacijų tempu bei investicijų mastu. Todėl kalboje tikėtina daugiau dėmesio priemonėms, kurios didintų produktyvumą, mažintų biurokratiją ir padėtų įmonėms lengviau pritaikyti taisykles praktikoje.

    Klimatas: prisitaikymas ir atsparumas

    Klimato politika kalboje greičiausiai bus pateikta per prisitaikymo ir atsparumo prizmę. Po vasarų, kurias Europoje lydi karščio bangos, sausros ir miškų gaisrai, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik taršos mažinimui, bet ir pasirengimui neišvengiamiems pokyčiams infrastruktūroje, sveikatos sistemoje bei vandens valdyme.

    Komisija rengia atsparumo klimato kaitai priemonių paketą, kuriame numatomas sistemingesnis rizikų vertinimas ir bendresni scenarijai, pagal kuriuos šalys galėtų planuoti investicijas. Politinis fonas čia sudėtingas, nes dalis verslo ir kai kurios sostinės spaudžia mažinti perėjimo kaštus, o tuo pat metu išlieka ilgalaikiai ES emisijų mažinimo tikslai.

    Migracija, sienų apsauga ir saugumas

    Migracijos tema vėl grįžta į centrą po vasaros įvykių prie ES išorės sienų, kurie sukėlė politines diskusijas dėl reagavimo greičio ir priemonių masto. Kalboje laukiama raginimų stiprinti Frontex pajėgumus ir gerinti grąžinimų politiką, nes būtent šios sritys dažniausiai įvardijamos kaip didžiausios sistemos spragos.

    Vienas jautriausių klausimų yra tai, kiek toli Komisija būtų pasirengusi eiti, kalbėdama apie infrastruktūros finansavimą prie sienų ir apie modelius, kai dalis migracijos procedūrų ar grąžinimo sprendimų būtų organizuojami už ES ribų. Tokios idėjos kelia ginčus dėl teisėtumo, žmogaus teisių standartų ir atsakomybės pasidalijimo tarp šalių.

    Gynybos pramonė ir saugumas taip pat turėtų išlikti tarp prioritetų, ypač turint omenyje siekį didinti Europos gebėjimą apsirūpinti kritinėmis priemonėmis ir mažinti priklausomybes. Komisija pastaruoju metu vis dažniau kalba apie poreikį spartinti bendrus pirkimus, investicijas ir gamybos pajėgumus, kad ES galėtų reaguoti greičiau.

    Dar viena kryptis, kuri gali būti akcentuota, yra nepilnamečių apsauga internete ir galimi amžiaus ribojimai socialiniuose tinkluose. Ši diskusija Europoje stiprėja dėl priklausomybės nuo algoritmų, turinio žalos ir privatumo rizikų, o politinis klausimas išlieka paprastas, bet sunkiai išsprendžiamas: kokį minimalų amžių nustatyti ir kaip užtikrinti, kad taisyklės realiai veiktų.

    „Mes neturime sutikti su vaikystėmis, kurias formuoja algoritmai“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Nors galutinė kalbos versija paprastai koreguojama iki paskutinės minutės, kryptys jau ryškėja: DI ir konkurencingumas, klimato atsparumas, migracijos valdymas ir saugumo bei gynybos stiprinimas. Tai sritys, kuriose sprendimai gali greitai virsti naujais teisės aktais, finansavimo programomis ir įpareigojimais valstybėms narėms.

  • ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    Europos Sąjungos šalių atstovai šią savaitę Briuselyje renkasi aptarti, kaip suderinti bendras taisykles, skirtas mažinti naujų dirbtinio intelekto modelių keliamas rizikas. Diplomatų teigimu, susitikime bus kalbama ne tik apie ES praktiką, bet ir apie tarptautinį bendradarbiavimą kuriant platesnes, globaliai veikiančias nuostatas.

    Darbotvarkėje numatyta Europos Komisijos informacija apie ES ir tarptautinę DI politiką, taip pat techninis pranešimas apie pastarojo meto incidentus, susijusius su DI sistemomis. Tokie aptarimai vyksta dirbant pagal Dirbtinio intelekto aktą, kuris nustato pareigas kūrėjams ir diegėjams, ypač tais atvejais, kai sistemos gali turėti didelį poveikį žmonių teisėms ar saugumui.

    Kas svarstoma susitikime?

    Susitikimas vyksta augant raginimams pristabdyti spartų pažangiausių DI modelių diegimą ir griežčiau vertinti jų keliamą riziką. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau skamba technologijų sektoriaus lyderių įspėjimai, kad kai kurios sistemos gali būti diegiamos greičiau, nei spėjama įvertinti jų patikimumą ir valdymo priemones.

    Tuo pat metu ES siekia, kad reguliavimas būtų suderinamas su kitų didžiųjų ekonomikų požiūriu. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad dėmesys kryps į G7, G20 ir Jungtinių Tautų formatuose vykstantį darbą, nes be platesnio sutarimo taisyklės gali likti fragmentuotos, o rizikų valdymas nevienodas.

    JAV reakcija: aštri retorika

    Diskusijas Europoje papildo ir JAV politinė reakcija į raginimus labiau akcentuoti DI saugą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai atmetė perspėjimus ir tvirtino, kad kalbos apie DI saugumo grėsmes esą yra apgaulė, o bet koks reikšmingesnis lėtinimas suteiktų konkurencinį pranašumą Kinijai.

    „Jei mes sulėtinsime, pranašumą gaus Kinija“, – sakė Donaldas Trumpas, kritikuodamas DI saugos įspėjimus.

    Europos Komisijos kryptis: daugiau tarptautinio derinimo

    Europos Komisijos atstovai pastaruoju metu pabrėžia, kad ES jau turi teisinę bazę, įpareigojančią dalį bendrovių vertinti ir mažinti riziką, įskaitant scenarijus, kai gali būti prarandama DI sistemos kontrolė. Tačiau Komisija kartu akcentuoja, kad už ES ribų panašaus lygio reikalavimai taikomi ne visur, todėl tarptautinis suderinimas tampa esminiu prioritetu.

    Europos Parlamente taip pat stiprėja spaudimas, kad DI tema būtų keliama aukščiausiu politiniu lygiu ir kad ES aktyviau siektų partnerių įsipareigojimų. Europos įstatymų leidėjai pabrėžia, jog tik suderintos taisyklės gali padėti vienu metu užtikrinti inovacijas ir patikimą rizikų kontrolę.

  • Nyderlandų lustų startuolis EUCLYD pritraukė per 200 mln. eurų: valdybai vadovaus buvęs ASML vadovas

    Nyderlandų lustų startuolis EUCLYD pritraukė per 200 mln. eurų: valdybai vadovaus buvęs ASML vadovas

    Eindhovene įsikūręs puslaidininkių sistemų startuolis EUCLYD užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė daugiau nei 200 mln. eurų. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos kurti itin efektyvią infrastruktūrą dirbtinio intelekto pagrindiniams modeliams, mažinant energijos sąnaudas ir vieneto kainą.

    Investicijų etapą kartu vedė „Samsung“, Somerset Capital Partners, EQT valdoma Scaleup Europe Fund ir Innovation Industries. Prie finansavimo taip pat prisidėjo EIFO, imec.xpand, Brabant Development Agency (BOM) ir Quadri, o tai rodo platų pramonės ir institucinių investuotojų interesą Europos DI aparatinės įrangos krypčiai.

    Su finansavimu EUCLYD paskelbė ir apie reikšmingą valdybos stiprinimą: įmonės pirmininku tapo Peteris Wenninkas, buvęs lustų gamybos įrangos milžinės ASML prezidentas ir generalinis direktorius. Tokia lyderystė signalizuoja ambiciją konkuruoti globalioje kovoje dėl energijos požiūriu efektyvesnių skaičiavimo platformų.

    Kas yra EUCLYD ir ką ji kuria

    EUCLYD įkurta 2024 metais High Tech Campus Eindhoven erdvėje, o įkūrėjai yra Bernardo Kastrupas ir Atul Sinha. Bendrovė orientuojasi į skaičiavimo ir atminties „butelio kakliuką“: didėjant DI modelių apimtims, didėja ne tik skaičiavimo poreikis, bet ir atminties pralaidumo, duomenų perdavimo bei duomenų centrų elektros galios paklausa.

    Įmonė teigia, kad šias problemas spręs kurdama pilną technologinę grandinę: specializuotą skaičiavimo silicį, naują atminties architektūrą ir duomenų centrų sistemų sprendimus. Tokia kryptis atitinka visoje rinkoje ryškėjančią tendenciją, kai DI pažangą vis dažniau riboja ne algoritmai, o infrastruktūros kaštai ir energijos prieinamumas.

    „Dirbtinis intelektas tampa ekonomikos augimo, mokslo atradimų ir šalių konkurencingumo pagrindu, tačiau jo potencialas liks ribotas, jei iš esmės nepakeisime jį laikančios infrastruktūros“, – sakė EUCLYD įkūrėjas ir vadovas Bernardo Kastrupas.

    Produktai ir pažadai: mažiau energijos, daugiau mastelio

    EUCLYD architektūros centre – du produktai: „craftwerk“, apibūdinamas kaip agentiniam DI skirtas silicis, ir „craftwerk station CWS“, pristatoma kaip itin mažos galios eksaskalės klasės DI „fabrikas“. Įmonė akcentuoja programuojamų ASIC sprendimų, procesoriaus ir atminties bendro projektavimo bei sisteminio optimizavimo derinį.

    Tokios koncepcijos siejasi su platesne rinkos logika: duomenų centrams tampant didžiausia DI sąnaudų dalimi, investuotojai vis dažniau remia sprendimus, kurie mažina energijos suvartojimą, gerina našumo ir galios santykį bei sumažina infrastruktūros plėtros kapitalo poreikį. Praktikoje tai reiškia, kad naujos kartos DI lustai ir jų ekosistemos vis dažniau kuriamos kaip integruoti sprendimai, o ne pavieniai komponentai.

    „Kitas dirbtinio intelekto etapas bus apibrėžtas ne tik modelių inovacijomis, bet ir infrastruktūros efektyvumu bei masteliu“, – sakė „Samsung“ Electronics vyresnysis viceprezidentas Dede Goldschmidtas.

    Kur bus panaudotos investicijos

    EUCLYD nurodo, kad pritrauktą kapitalą skirs inžinerinei komandai plėsti, silicio ir sistemų kelrodžiui paspartinti bei partnerystėms pramonėje gilinti. Įmonė taip pat taikosi į verslo, viešojo sektoriaus ir hiperskalės DI rinkas, kuriose pirkėjams svarbūs ne vien našumo rekordai, bet ir patikimas tiekimas bei energijos sąnaudų kontrolė.

    Europos kontekste tai išskirtinai didelė A serijos investicija puslaidininkių startuoliui, o buvusio ASML vadovo įsitraukimas gali padėti pritraukti talentus, atverti tiekimo grandinės ryšius ir sustiprinti patikimumą prieš pradedant komercializaciją. Vis dėlto tokio tipo projektų sėkmę lems gebėjimas per artimiausius metus pademonstruoti realius prototipų ir sistemų našumo rodiklius bei ekonomiškai pagrįstą gamybos kelią.

  • Helsinkio „Zero“ pritraukė 8,93 mln. eurų: DI varoma GTM sistema siekia pakeisti CRM įpročius

    Helsinkio „Zero“ pritraukė 8,93 mln. eurų: DI varoma GTM sistema siekia pakeisti CRM įpročius

    8,93 mln. eurų investicija ir vardai

    Helsinkyje įkurta startuolė „Zero“ paskelbė pritraukusi 8,93 mln. eurų pradinio etapo investiciją ir nuo šiol savo produktą atverianti plačiajai rinkai. Bendrovė kuria vadinamąją GTM operacinę sistemą DI erai, kuri apima pardavimų, rinkodaros ir klientų sėkmės procesus vienoje platformoje.

    Investicijų raundui vadovavo „Primary Venture Partners“, dalyvavo „Inception Fund“, „Defiant“, „Greens“ bei keli žinomi technologijų verslininkai, tarp jų „Lovable“ ir „Supercell“ įkūrėjai. „Zero“ nurodo, kad ankstesniuose etapuose ją taip pat rėmė „20VC“ ir pavieniai investuotojai iš technologijų sektoriaus.

    2024 metais bendrovė buvo pritraukusi 2,34 mln. eurų ikisėklinių investicijų, o naujas finansavimas skirtas produkto plėtrai ir komandos augimui. Startuolis pabrėžia, kad rinka greitai juda link automatizuotų pajamų valdymo sprendimų, todėl laikas išeiti iš uždaros bandomosios versijos pasirinktas sąmoningai.

    Kuo „Zero“ žada skirtis nuo CRM

    „Zero“ teigimu, jos tikslas yra ne pagerinti tradicinį CRM, o sumažinti jo poreikį, kai didžiąją dalį rutininių darbų atlieka DI agentai. Sistema sukurta taip, kad vienas universalus GTM specialistas galėtų valdyti visą kliento kelią nuo pirmo kontakto iki pratęsimo, o pasikartojančius veiksmus atliktų automatika.

    Platforma, pasak bendrovės, gali sudaryti potencialių klientų sąrašus, inicijuoti kontaktą el. laiškais, o po įdiegimo stebėti kliento „sveikatą“ ir rizikos signalus. Tokiu būdu pardavimų ir klientų aptarnavimo komandos daugiau laiko skirtų pokalbiams su klientais, o ne duomenų pildymui ir įrašų atnaujinimui keliuose įrankiuose.

    „Žinių darbas tampa vis labiau autonomiškas, o su senosiomis sistemomis dar teks grumtis ilgai. „Zero“ kuria GTM operacinę sistemą, kuri pagal nutylėjimą veikia autonomiškai“, – sakė „Lovable“ vienas įkūrėjų ir technologijų vadovas Fabian Hedin.

    Kodėl ši kryptis svarbi rinkai

    Pastaraisiais metais vis daugiau įmonių ieško būdų, kaip sumažinti skirtingų pardavimų įrankių krūvį ir panaikinti duomenų dubliavimą tarp CRM, potencialių klientų paieškos, komunikacijos ir klientų sėkmės sistemų. Tokia fragmentacija dažnai reiškia ne tik licencijų išlaidas, bet ir didelę „nematomą“ kainą, kai darbuotojai laiką skiria administravimui.

    „Zero“ idėja atitinka platesnę tendenciją: DI įrankiai vis dažniau perima ne vien turinio generavimą, bet ir procesinį darbą, kai reikia surinkti informaciją, suplanuoti veiksmus, atlikti kontaktavimo žingsnius ir fiksuoti rezultatą. GTM komandose tai ypač aktualu, nes jų darbas tradiciškai remiasi daugybe rankinių veiksmų ir perdavimų tarp funkcijų.

    „DI palengvino produktų kūrimą, bet nepalengvino verslo kūrimo. Pardavimų ir klientų sėkmės komandos vis dar per daug laiko praleidžia šokinėdamos tarp įrankių ir atnaujindamos duomenis“, – sakė vienas iš „Zero“ įkūrėjų Tuomo Riekki.

    Bendrovė nurodo, kad uždaros bandomosios versijos metu klientai atsisakė dalies iki tol naudotų CRM, paieškos ir komunikacijos sprendimų, viską perkeldami į „Zero“. Viena iš ją išbandžiusių įmonių „Teamspective“ teigia, kad perėjus prie šios sistemos pavyko uždaryti maždaug du kartus daugiau naujo verslo.

    „Per daug darbo buvo skirta tam, kad žmonės atnaujintų įrašus, jog vadovybė matytų situaciją, užuot leidus tą laiką skirti klientams. Šis modelis baigtas“, – sakė vienas iš „Zero“ įkūrėjų Santtu Koivumäki.

  • Vilniuje įkurta „EnforceShield“ pritraukė 1,7 mln. eurų: kova su DI skatinamu IP piktnaudžiavimu

    Vilniuje įkurta „EnforceShield“ pritraukė 1,7 mln. eurų: kova su DI skatinamu IP piktnaudžiavimu

    Vilniuje įkurta teisinės technologijos startuolė „EnforceShield“ pritraukė 1,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria platformą, skirtą automatizuotam intelektinės nuosavybės (IP) teisių gynimui, kai pažeidimų mastą vis dažniau didina dirbtinis intelektas.

    Investicijų raundui vadovavo „Vendep Capital“, prisidėjo „FIRSTPICK VC“. Pasak bendrovės, lėšos bus naudojamos produktui plėsti ir kurti sudėtingesnius darbo srautus, apimančius platesnį IP ciklo valdymą nuo pažeidimo nustatymo iki jo suvaldymo.

    Ne tik aptikti, bet ir įvykdyti

    „EnforceShield“ akcentuoja, kad vien pažeidimų aptikimo nebeužtenka, nes didžiausia našta kyla vėlesniuose etapuose: įrodymų surinkime, teisiniame įvertinime, skundų teikime platformoms ir pasikartojančių atvejų stebėjime. Todėl platforma orientuota į viso proceso automatizavimą vienoje sistemoje.

    Bendrovė teigia, kad jos sprendimas veikia kaip nuolatinė programinė paslauga, apjungianti kelių platformų stebėseną, teisinę analizę, pažeidimo patvirtinimą, pašalinimo veiksmus ir tolesnį monitoringą. Tikslas yra mažinti rankinio darbo apimtį ir pagreitinti sprendimų priėmimą.

    „Prekių ženklams niekada nebuvo sunkiausia rasti klastočių. Didžiausia vertė yra tai, kas vyksta po aptikimo, o „EnforceShield“ visą procesą sujungia į vieną sistemą, o ne sustoja ties detekcija“, – sakė „Vendep Capital“ investicijų vadovas Artis Bisers.

    Teisinė logika pagal jurisdikciją

    Startuolis nurodo, kad prieš inicijuodama pašalinimo veiksmus sistema taiko kiekvienai jurisdikcijai pritaikytą teisinę logiką. Vertinami įrodymai, kliento IP portfelis, taikytini teisės aktai, vartotojų suklaidinimo tikimybė, naudojimo kontekstas ir sėkmės kriterijai konkrečioje platformoje.

    „EnforceShield“ modelį apibūdina kaip human-at-the-end: analitikai ir teisininkai dažniau tvirtina jau parengtus sistemos sprendimus, o įsikiša tuomet, kai fiksuojamos išimtys ar reikalinga eskalacija. Taip siekiama atskirti darbų apimtį nuo komandos dydžio ir apdoroti daugiau atvejų nepridedant proporcingai daugiau žmonių.

    „Generatyvinis dirbtinis intelektas pavertė IP piktnaudžiavimą klestinčiu verslu, tačiau teisių gynimas ilgai liko žmogaus masto veikla. Įmonėms reikėjo ne daugiau teisininkų, o technologijos, kuri mąsto kaip teisininkas ir pati vykdo gynimo procesus“, – sakė „EnforceShield“ vadovas ir įkūrėjas Rytis Rudzinskas.

    Plėtra į JAV ir sudėtingesnes bylas

    „EnforceShield“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė praktikuojantis teisininkas Rytis Rudzinskas, dirbęs su skaitmeninių IP pažeidimų valdymu. Bendrovė nurodo, kad jos pagrindinė būstinė yra Lietuvoje, taip pat veikia dukterinė įmonė JAV Tenesyje.

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas leis auginti techninę ir produktų komandą bei automatizuoti kitą proceso sluoksnį: pakartotinių pažeidėjų valdymą, eskalacijas ir sudėtingesnius gynimo kelius, kai nepakanka standartinio turinio pašalinimo. Taip pat planuojama aktyvesnė komercinė plėtra JAV, kuri, bendrovės teigimu, sudaro iki 80 proc. jos pardavimų vamzdyno.

  • „Exein“ tapo vienaragiu: 5 000 atakų per savaitę ir 234 mln. eurų DI fizinio saugumo plėtrai

    Vienaragis iš Romos

    Romoje įkurta kibernetinio saugumo bendrovė „Exein“ pranešė pritraukusi 234 mln. eurų investiciją ir pasiekusi 1,4 mlrd. eurų vertinimą. Tai reiškia, kad bendrovė įžengė į vadinamąjį vienaragių klubą ir, investuotojų vertinimu, tapo viena brangiausiai įkainotų Europos kibernetinio saugumo startuolių.

    Naujas finansavimas skirtas plėtrai JAV ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione, taip pat produktų vystymui srityje, kurią bendrovė vadina fizinio pasaulio DI saugumu. Tokia kryptis orientuota į išmanias mašinas, kurios ne tik apdoroja duomenis, bet ir veikia realiame pasaulyje.

    „DI keliasi iš debesijos į fizinį pasaulį, ir būtent šiam perėjimui buvo kuriama „Exein“, – sakė bendrovės įkūrėjas ir vadovas Gianni Cuozzo.

    Kas yra fizinio pasaulio DI saugumas?

    Skirtingai nei tradicinės IT sistemos, fiziniame pasaulyje veikiantys įrenginiai dažnai turi ribotus atnaujinimo langus, yra integruoti į gamybos procesus ar transportą ir negali būti paprastai išjungiami. Dėl to didėja poreikis saugumui, kuris veikia realiuoju laiku, o ne remiasi vien tik periodiniais pataisymais ar incidentų tyrimais po fakto.

    „Exein“ savo kryptį sieja su robotais, dronais, autonominėmis transporto priemonėmis, pramonės automatika, energetikos, sveikatos apsaugos ir puslaidininkių sektoriumi. Bendrovė teigia, kad jos technologijos diegiamos daugiau nei 2 mlrd. prijungtų įrenginių, o apie pusę pajamų ji gauna Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    Atakų tempas auga, atsakas turi būti akimirksnis

    Bendrovės teigimu, per jos tinklą dabar fiksuojama apie 5 000 naujų, nesikartojančių atakų per savaitę, o tai yra penkis kartus daugiau nei prieš metus. Tokia dinamika siejama su automatizuotomis atakomis ir sparčiai mažėjančiu laiku tarp pažeidžiamumo atradimo ir bandymų jį išnaudoti.

    Šiemet „Exein“ pristatė „Photon“ – vykdymo metu veikiančią saugumo architektūrą, kuri, kaip teigiama, veikia branduolio lygmeniu ir blokuoja kenkėjišką vykdymą dar prieš jam prasidedant. Tokie sprendimai ypač aktualūs autonominėms sistemoms, kuriose sprendimai turi būti priimami mašinos greičiu.

    „Atakos dabar vyksta mašinos greičiu, todėl gynyba turi būti tokia pati“, – sakė G. Cuozzo.

    Investuotojai ir planai iki 2027 metų

    Investicijų raundui vadovavo „Headline“, dalyvavo „Sofina“, „Goldman Sachs“, Europos investicijų banko grupė per ETCI, „KfW Capital“ ir „T.Capital“, taip pat prisidėjo anksčiau investavę fondai. Kartu buvo padidinta ir esama atnaujinama kredito linija, kuriai vadovavo „J.P. Morgan“, o „KfW“ prisijungė kaip papildomas skolintojas.

    „Exein“ skelbia planuojanti iki 2026 metų pabaigos pristatyti agentinę saugumo architektūrą, o pirmųjų specializuotų modelių fizinio pasaulio DI saugumui tikisi 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Bendrovė taip pat numato plėsti komandą JAV, didinti klientų ir partnerių skaičių bei atidaryti biurą San Fransisko įlankos regione.

    „Kai DI persikelia į robotus, transportą ir kritinę infrastruktūrą, fizinio pasaulio saugumas taps vienu svarbiausių kito dešimtmečio iššūkių“, – sakė „Headline“ partnerė Clarey Zhu.

  • Londono „Jack & Jill“ pritraukė 34,7 mln. eurų: DI agentai nori keisti darbuotojų paiešką

    Londono „Jack & Jill“ pritraukė 34,7 mln. eurų: DI agentai nori keisti darbuotojų paiešką

    34,7 mln. eurų Series A

    Londone įsikūręs startuolis „Jack & Jill“ pranešė užsitikrinęs 34,7 mln. eurų Series A investicijų etapą. Bendrovė kuria sistemą, kurioje DI agentas dirba tiek kandidato, tiek darbdavio pusėje ir suveda juos tik tada, kai abiem pusėms akivaizdu, kad pokalbis turi prasmę.

    Investicijų etapui vadovavo fondas Air Street Capital, prie jo prisidėjo ir nauji investuotojai, tarp jų Madrona bei Antler. Taip pat dalyvavo ir anksčiau į „Jack & Jill“ investavę fondai, o bendra pritraukta suma, bendrovės teigimu, pasiekė apie 52,9 mln. eurų.

    „Kitas šuolis atrankose ateis ne iš dar geresnės paieškos tuose pačiuose gyvenimo aprašymuose ar dar labiau automatizuoto kandidatų kalbinimo. Jis ateis tada, kai agentas atsiras abiejose stalo pusėse ir supažindins tik tuomet, kai abi pusės sutiktų pakelti ragelį“, – sakė Air Street Capital partneris Nathanas Benaichas.

    Du agentai: kandidato ir darbdavio

    Startuolį 2025 metais įkūrė Mattas Wilsonas ir Saaras Mehan. Jų idėja paremta dviem DI agentais: „Jack“ veikia kandidato vardu, o „Jill“ atstovauja darbdaviui ir padeda suformuluoti realius lūkesčius bei surasti tinkamiausius žmones.

    Pasak bendrovės, „Jack“ su kandidatais bendrauja balsu, o pokalbiai labiau primena karjeros konsultacijas nei įprastą darbo paieškos pokalbių robotą. Šie dialogai turėtų padėti išsigryninti, ko žmogus iš tiesų nori, įskaitant niuansus, kurių dažniausiai nebūna gyvenimo aprašyme, pavyzdžiui, pageidaujamą atlygio lygį ar darbo aplinkos tipą.

    „DI stumia dalį žmonių į darbo rinką, o automatinės paraiškos ir automatizuotas kontaktavimas užtvindo darbdavių pašto dėžutes ir kandidatų sąrašus. Kandidatams sunku būti pastebėtiems, o darbdaviams sunku atskirti, kas iš tiesų rimtai domisi. Daugiau paraiškų ir geresni filtrai to neišspręs“, – sakė „Jack & Jill“ vienas iš įkūrėjų ir technologijų vadovas Saaras Mehan.

    Kodėl tai aktualu rinkai

    Įdarbinimo rinka pastaraisiais metais susiduria su dviem priešingais spaudimais: iš vienos pusės auga kandidatų srautas, iš kitos – darbdaviai vis dažniau skundžiasi, kad realiai tinkamų žmonių rasti sudėtinga. Kartu populiarėja automatizuotos paraiškos, kai kandidatai masiškai kandidatuoja į daugybę pozicijų, o tai didina triukšmą atrankose.

    „Jack & Jill“ modelis remiasi ne atvira paraiškų talpykla, o kandidatų tinklu, iš kurio „Jill“ siūlo žmones konkrečioms rolėms. Bendrovė teigia, kad kai abu agentai sutaria dėl atitikimo, kandidatas ir darbdavys supažindinami tiesiogiai, be tradicinės paraiškos pateikimo.

    „Iki 2030 metų milijardas žmonių turės DI agentą, kuris jų vardu ieškos galimybių ir spręs, kurios vertos dėmesio. Kiekviena įmonė turės agentą, padedantį samdyti. Kai tie agentai bus sujungiami, darbo rinka gali veikti gerokai sklandžiau“, – sakė „Jack & Jill“ vadovas Mattas Wilsonas.

    Bendrovė nurodo, kad jos profesionalų tinklas po ankstesnio finansavimo etapo išaugo iki 350 000 žmonių, o darbdavių pusėje su „Jill“ esą dirbo apie 5 000 įmonių. Naują kapitalą „Jack & Jill“ daugiausia planuoja skirti plėtrai JAV, kur startuolis jau pradėjo veiklą San Franciske ir Niujorke.