CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Kai kurioms 1949–1968 metais gimusios moterys gali gauti didesnę pensiją: ką keičia perskaičiavimas

    Kas keičiasi sulaukus 65 metų

    Kai kurioms moterims Lenkijoje pensija gali būti apskaičiuojama du kartus: pirmą kartą, kai jos išeina į pensiją sulaukusios nustatyto amžiaus, o antrą kartą – kai sukanka 65 metai. Šis perskaičiavimas kai kuriais atvejais padidina mėnesinę išmoką maždaug iki 200 eurų.

    Mechanizmas taikomas daliai 1949–1968 metais gimusių moterų. Pensijos perskaičiavimas remiasi tuo, kad 60 metų amžiuje sukaupta suma padalijama iš statistiškai trumpesnio likusio gyvenimo trukmės rodiklio, naudojamo 65 metų amžiui, todėl mėnesinė išmoka gali išaugti.

    Kurioms moterims tai aktualu

    Esminė sąlyga – perskaičiavimas nėra universalus ir neapima visų pensininkių. Praktikoje jis siejamas su moterimis, kurios anksčiau dalį įmokų buvo nukreipusios į atvirus pensijų fondus.

    Dėl to kyla diskusijų, nes dalis to paties amžiaus grupės moterų, kurios mokėjo įmokas tik į valstybinę sistemą, šia galimybe nepasinaudoja. Ministerijos pateikiami duomenys rodo, kad 1949–1968 metais gimusių moterų grupėje milijonai kaupė tik valstybinėje sistemoje, tačiau nebuvo atvirų fondų dalyvės.

    Ką daryti, jei priklausote grupei

    Svarbiausia – pasitikrinti, ar konkrečiu atveju numatytas automatinis perskaičiavimas, ar reikalingas papildomas kreipimasis. Taip pat verta įsivertinti, kokiu pagrindu buvo skaičiuojama pradinė pensija ir ar buvo dalyvauta atviruose pensijų fonduose.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie perskaičiavimo mechanizmai ypač svarbūs ilgalaikiam pajamų stabilumui, tačiau kartu kelia klausimų dėl vienodų sąlygų skirtingoms apdraustųjų grupėms. Artimiausiais metais sprendimas ir toliau bus aktualus vis naujoms 65 metų sulaukiančioms moterų kartoms.

    „Kai moteriai sukanka 65 metai, jos sąskaitos būklė, kurią ji turėjo būdama 60 metų, padalijama iš tikėtinos likusios gyvenimo trukmės, taikomos 65 metų amžiui“, – sakė viceministras Sebastianas Gajewskis.

  • Į Lenkiją atvyko dar 18 K2 tankų: sutartis kainavo milijardus, o kitos siuntos bus kitokios

    Į Lenkiją atvyko dar viena Pietų Korėjoje pagamintų K2 tankų partija – 18 vienetų papildys 16-osios mechanizuotosios divizijos kovinius pajėgumus. Apie pristatymą pranešė Lenkijos gynybos ministerijos vadovybė, pabrėždama, kad tai – tęstinių užsakymų pagal 2025 metais pasirašytą sutartį dalis.

    Šis K2 tankų pirkimas Lenkijai kainuoja milijardus eurų, o didžiausias dėmesys dabar krypsta į tai, kas bus toliau. Ministerija nurodo, kad vėlesnės siuntos bus išskirtinės tuo, jog dalis tankų turės Lenkijoje pagamintų komponentų, o galutinis tikslas – didesnė gamybos ir priežiūros kompetencija šalies viduje.

    Kas numatyta pagal sutartį?

    Vykdomoji sutartis numato 180 papildomų K2 tankų tiekimą: K2GF versijos tankai turėtų būti pristatomi 2026–2028 metais, o K2PL – 2028–2030 metais. K2PL yra vadinamoji polonizuota versija, kuri turėtų būti geriau pritaikyta Lenkijos kariuomenės poreikiams ir logistikos sistemai.

    Pagal planą dauguma K2PL tankų turėtų būti surenkami Lenkijoje, Bumar-Łabędy gamykloje. Sutartyje taip pat numatytas technologijų perdavimas, kuris praktikoje reiškia ne tik surinkimą, bet ir galimybę plėsti remonto, modernizavimo bei ilgalaikio aptarnavimo pajėgumus vietoje.

    Gamyba ir aptarnavimas Lenkijoje

    Kartu su tankų programa numatytas ir vadinamųjų lydinčiųjų mašinų paketas, kurį sudaro 81 specializuota platforma. Į jį įtraukti techninės pagalbos ir remonto, inžineriniai bei tiltų klojimo variantai – ši grandis laikoma būtina, kad tankų daliniai galėtų efektyviai veikti realiomis kovos sąlygomis.

    Lenkijos pramonė siekia neapsiriboti vien surinkimu: svarbi dalis yra serviso infrastruktūros vystymas, atsarginių dalių tiekimo grandinė ir personalo parengimas. Tai ypač aktualu, nes dideli tankų parkai reiškia didelį nusidėvėjimą, o techninis parengtumas tampa kritiniu veiksniu ilgalaikėje perspektyvoje.

    „Kita svarbi ginkluotės siunta mūsų kariuomenei. 18 korėjietiškų tankų sustiprins 16-osios mechanizuotosios divizijos kovinius pajėgumus“, – sakė Lenkijos gynybos ministerijos vadovas Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Lenkija K2 programą pradėjo dar 2022 metais, kai buvo pasirašyta pirmoji sutartis dėl 180 tankų, pagamintų Pietų Korėjoje. Lygiagrečiai buvo numatyta platesnė kryptis – ilgainiui Lenkijos kariuomenei pristatyti iki 1 000 tankų, o didesnė dalis jų turėtų būti gaminama arba maksimaliai lokalizuojama Lenkijoje.

  • Lenkija perspėja dėl anglies: po importo šuolio 168 proc. šalčiams atėjus atsargų gali nepakakti

    Lenkijos šilumos ir elektros sektorius įspėja, kad artėjant žiemos pikui šalyje gali pritrūkti anglies. „Orlen Termika“ vadovas Andrzejus Gajewskis teigė, jog didžiausią reikšmę turės artimiausi mėnesiai, ypač gruodis ir sausis.

    Pasak jo, pernai šaltas sezonas šilumos ūkyje smarkiai padidino anglies suvartojimą, o vėliau energijos gamintojai dar labiau atsigręžė į šį kurą, kai brango dujos. Dėl to išaugo paklausa ir spaudimas atsargoms, nors dalis gamintojų deklaruoja pirmiausia naudojantys vietos kasyklų produkciją.

    „Jei žiema bus šalta, anglies gali pritrūkti. Visi atsidursime ties riba“, – sakė A. Gajewskis.

    „Orlen Termika“, tiekianti šilumą ir Varšuvai, skelbia sukaupusi apie 1 500 000 tonų anglies. Bendrovė tikina, kad toks kiekis turėtų leisti užtikrinti tiekimą iki žiemos pabaigos, tačiau bendra rinkos padėtis priklausys nuo temperatūrų ir logistikos.

    Importas šoktelėjo 168 proc.

    Lenkijos statistika rodo ryškų priklausomybės nuo importo didėjimą. Pirmąjį 2026 metų pusmetį į Lenkiją įvežta 3 060 000 tonų energetinės anglies, tai yra 168 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį.

    Skaičiuojama, kad iki 2026 metų liepos mėnesio Lenkija buvo importavusi beveik tiek pat anglies, kiek per visus 2024 metus. Didžiausia importo dalis teko Kazachstanui, taip pat reikšmingi kiekiai atgabenti iš Kolumbijos.

    Remiantis pramonės duomenimis, didžiausi anglies vartotojai yra energetikos bendrovės, turinčios anglimi kūrenamas elektrines. Tuo metu nepriklausomos šilumos įmonės, dažnai priklausančios savivaldybėms, paprastai taip pat remiasi vietine anglimi, o importą dažniausiai vykdo tarpininkai ir nepriklausomi importuotojai.

    Kodėl rizika didėja?

    Riziką didina keli veiksniai: šaltis staigiai kelia šilumos poreikį, o elektros gamintojai, brangstant dujoms, gali greičiau didinti anglies dalį gamyboje. Tokiais laikotarpiais lemia ne tik atsargų dydis, bet ir tiekimo grandinių pralaidumas, uostų bei geležinkelių pajėgumai.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad kritinis scenarijus labiausiai tikėtinas, jei sutaps keli veiksniai vienu metu: ilgesnis šalčių periodas, intensyvesnis anglies vartojimas energetikoje ir importo srautų trikdžiai. Todėl žiemos pradžios rodikliai ir atsargų dinamika artimiausiais mėnesiais bus pagrindinis indikatorius, ar Lenkijai pavyks išvengti deficito.

  • Lenkijos dujų saugyklos užpildytos 98 proc.: žiemos tiekimas saugus, bet sąskaitos gali šoktelėti

    Lenkijoje požeminės dujų saugyklos artėja prie pilno užpildymo – operatorius „Gas Storage Poland“ skelbia pasiekęs 98 proc. ribą. Tai reiškia, kad techniniu požiūriu šalis į žiemos sezoną žengia gerai pasiruošusi, tačiau vartotojams ramybę gali aptemdyti sparčiai kilusios dujų kainos.

    Operatoriaus duomenimis, saugyklose sukaupta apie 36,2 TWh dujų, tai atitinka maždaug 3,3 mlrd. kubinių metrų. Dalį šio kiekio sudaro privalomosios atsargos, kurias pagal teisės aktus turi sukaupti dujas į šalį importuojančios bendrovės.

    Privalomųjų atsargų apimtis Lenkijoje siekia apie 1,3 mlrd. kubinių metrų saugyklų talpos. Šios atsargos turi būti realiai patiekiamos į perdavimo ar skirstymo sistemas per ne ilgesnį nei 40 dienų laikotarpį, todėl svarbus ne tik sukauptas kiekis, bet ir atidavimo galia.

    Investicijos į saugyklas

    „Gas Storage Poland“ vadovė Karina Szostak pabrėžia, kad aukštas užpildymas rodo pasirengimą žiemai, tačiau jau artimiausiais metais dujų saugojimo paslaugų paklausa turėtų didėti. Pasak jos, bendrovė rengia investicinius projektus, susijusius su dujų kaupimo infrastruktūros plėtra, įskaitant kaverinių tipo saugyklas.

    „Kadangi „Gas Storage Poland“ yra saugojimo sistemos operatorius, tačiau nėra saugyklų įrenginių savininkas, reikia papildomų suderinimų, kurie daro įtaką viso proceso tempui“, – sakė Karina Szostak.

    „Gas Storage Poland“ yra 100 proc. Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus Gaz-System valdoma įmonė. Jos užduotis – užtikrinti rinkos dalyviams prieigą prie saugyklų pajėgumų ir jų paskirstymą pagal rinkos poreikius.

    Kainos kyla, rizika išlieka

    Nors saugyklos beveik pilnos, pagrindinis klausimas išlieka kitas: kokia kaina dujos bus perkamos žiemą. Europos biržose kainos pastaruoju metu išsilaiko ties aukščiausiais lygiais nuo 2022 metais fiksuotų šuolių, o tai reiškia didesnį spaudimą tiekėjams ir vartotojų sąskaitoms.

    Situaciją Europoje komplikuoja ir tai, kad bendra ES saugyklų užpildymo statistika yra prastesnė už daugiametį vidurkį. Vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį skirtumas nuo įprastų lygių išryškėjo daugelyje valstybių, o didžiausioje Europos rinkoje – Vokietijoje – saugyklų užpildymas buvo pastebimai mažesnis nei įprasta.

    Lenkija šiame kontekste išsiskiria kaip viena geriausiai pasiruošusių šalių pagal užpildymo procentą, tačiau turi kitą silpną vietą – palyginti mažą absoliučią talpą. Lenkijos saugyklų aktyvioji talpa siekia apie 3,3 mlrd. kubinių metrų, kai Vokietijos bendra talpa yra kelis kartus didesnė ir siekia apie 24 mlrd. kubinių metrų.

    Todėl net ir esant aukštam užpildymo procentui, tikrasis saugumo rezervas priklauso nuo bendros sistemos apimties, tiekimo kelių įvairovės ir galimybės greitai papildyti atsargas rinkoje, kai kainos svyruoja. Artėjant šildymo sezonui, būtent kainų dinamika ir ES regiono atsargų balansas gali tapti svarbiausiu veiksniu vartotojų mokėjimams.

  • Muskas ir Altmantas pritaria „Anthropic“ vadovo raginimui lėtinti DI: kodėl kilo nauja įtampa

    Elonas Muskas ir Samas Altmantas viešai pritarė „Anthropic“ vadovo Dario Amodei raginimui sulėtinti dirbtinio intelekto modelių kūrimo tempą ir griežčiau stebėti su tuo susijusias rizikas. Pasak jo, pagrindinis tikslas nėra stabdyti technologinę pažangą, o užtikrinti, kad saugumo priemonės neatsiliktų nuo didėjančių sistemų galimybių.

    Diskusija atsinaujino augant susirūpinimui dėl vadinamosios superintelekto krypties, kai pažangūs DI modeliai tampa vis labiau autonomiški ir sunkiau prognozuojami. Amodei akcentavo, kad rinkai reikia aiškių ribų, daugiau laiko rizikų valdymui ir nepriklausomo vertinimo, jog diegiami saugikliai veikia realiomis sąlygomis.

    Rizikos, dėl kurių įsiplieskė ginčas

    „Anthropic“ paskelbtame grėsmių vertinime teigiama, kad kai kurie subjektai bandė pasitelkti įmonės „Claude“ modelius su ginkluotės kūrimu susijusioms užklausoms, kibernetinėms operacijoms, stebėsenai ir sukčiavimui. Tokie pavyzdžiai tapo argumentu, kad modelių prieigos kontrolė ir testavimas turi būti stiprinami dar prieš plečiant funkcionalumą.

    Viešumo sulaukė ir vidinės pramonės įtampos: 27 metų matematikas Jacobas Coxonas, dirbęs su DI modelių mokymu, pranešė paliekantis „Anthropic“. Jis kritikavo tiek „Anthropic“, tiek „OpenAI“ dėl, jo vertinimu, pernelyg agresyvaus siekio kurti vis galingesnes sistemas.

    „Mes per greitai artėjame prie ribos, kurios nebevaldome“, – sakė Jacobas Coxonas.

    Ką iš tiesų reiškia raginimas lėtinti?

    Amodei pabrėžė, kad kalba ne apie mokymų ar techninio progreso įšaldymą, o apie privalomą pauzę saugumo darbams. Tai apimtų ilgesnius bandymus prieš paleidžiant naujas versijas, rizikos scenarijų modeliavimą, ribojimus jautrioms užklausoms ir aiškesnę atsakomybę už tai, kaip modeliai naudojami.

    Vienas iš siūlymų – nuolatinis išorinių recenzentų darbas pačiose bendrovėse, suteikiant jiems priėjimą prie vertinimo įrankių ir vidinių rizikos valdymo procesų. Tokia praktika vis dažniau aptariama kaip galimas standartas sektoriuje, ypač kai modeliai integruojami į kritines verslo ir viešojo sektoriaus sistemas.

    „Dario teisus“, – sakė Elonas Muskas.

    „Sutinku su Dariu, mums reikia naujų ribų“, – sakė Samas Altmantas.

    Šis epizodas parodo, kad net didžiausių DI žaidėjų vadovai vis dažniau pripažįsta: technologinis lenktyniavimas be vienodų saugumo taisyklių gali tapti reputacine ir reguliacine rizika. Artimiausiu metu galima tikėtis didesnio spaudimo kurti aiškesnius modelių auditavimo mechanizmus ir griežčiau apibrėžti atsakomybę už piktnaudžiavimo atvejus.

  • Ministeris siūlo griežtinti platformų taisykles: kaip bus saugomi vaikai ir kas keisis dėl DI

    Lenkijos skaitmeninimo ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis ragina griežčiau reguliuoti didžiąsias skaitmenines platformas, kad jos realiai atsakytų už platinamą turinį ir vartotojų saugumą. Jo teigimu, be aiškių taisyklių technologijų gigantai gali daryti didelę įtaką tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

    Apie tai jis kalbėjo konferencijoje Safer Internet, skirtoje vaikų ir jaunimo saugumui internete. Diskusijų centre buvo priklausomybę skatinantys socialinių tinklų mechanizmai, neteisėtas turinys, dezinformacija ir kibernetinės grėsmės.

    Platformoms – daugiau atsakomybės

    Ministro pozicija – platformos turi patirti pasekmes, jei neužtikrina tinkamos apsaugos ir leidžia plisti žalingam turiniui. Tai ypač aktualu kalbant apie nepilnamečius, kurių elgesį ir psichiką stipriai veikia turinio rekomendavimo algoritmai.

    „Skaitmeninės platformos turi atsakyti už turinį, kurį platina, ir patirti pasekmes, kai neapsaugo vaikų nuo žalingų įrašų“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Pastaraisiais metais Europoje griežtėjantis tonas technologijų bendrovėms siejamas ir su ES Skaitmeninių paslaugų aktu, kuris numato didesnes prievoles labai didelėms interneto platformoms. Daugiau dėmesio skiriama rizikų vertinimui, turinio moderavimui, skaidrumui bei nepilnamečių apsaugai.

    Kiek laiko vaikai praleidžia internete

    Ministras rėmėsi NASK parengtu tyrimu Nastolatki 3.0, kuriame nurodoma, kad vaikai ir paaugliai internete vidutiniškai praleidžia apie 5,5 valandos per dieną. Taip pat akcentuota, kad realus naudojimosi laikas dažnai būna ilgesnis, nei mano tėvai.

    Pasak K. Gawkowskio, pirmąjį telefoną vaikai vidutiniškai gauna maždaug devynerių metų. Tai, jo vertinimu, kelia papildomų iššūkių mokykloms ir tėvams, nes technologijos tampa kasdienybės dalimi dar iki susiformuojant įgūdžiams atpažinti rizikas.

    Ministras taip pat atkreipė dėmesį į ankstyvą vaikų kontaktą su pornografiniu turiniu, kuris, kaip teigiama, gali prasidėti apie vienuoliktus gyvenimo metus. Jo teigimu, tai rodo, kad atsakomybė turi būti dalijama tarp tėvų, švietimo sistemos, institucijų ir pačių platformų.

    DI didina ir galimybes, ir rizikas

    Konferencijoje pabrėžta, kad prie ankstesnių iššūkių prisidėjo dar vienas veiksnys – dirbtinis intelektas. Kalbėta, jog kalbos modeliai ir algoritmai gali dar labiau stiprinti įsitraukimą, o kartu ir priklausomybės riziką, ypač kai turinys pateikiamas kaip patogus ir „greitas atsakymas“ į bet kokį klausimą.

    „Atsirado dar vienas veiksnys, stiprinantis ir galimybes, ir grėsmes – dirbtinis intelektas. Turime parengti vaikus situacijoms, kai jie gali neatpažinti pavojaus“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Ministro teigimu, kritinis mąstymas, manipuliacijų atpažinimas ir gebėjimas atskirti tikrą informaciją nuo melagingos tampa būtini. Tai apima ir gebėjimą atpažinti dezinformaciją bei klastotes, kai turinys vizualiai ar garsiniu pavidalu atrodo įtikinamai.

    K. Gawkowskis priminė, kad skaitmeninio saugumo samprata per du dešimtmečius smarkiai išsiplėtė: nuo piratavimo ar nepatikimų atsisiuntimų iki psichologinės gerovės, ribų brėžimo internete ir informacinės higienos. Jo vertinimu, valstybės užduotis – ne tik reaguoti į problemas, bet ir kurti prevenciją per ugdymą.

    Kalbėdamas apie švietimą, ministras teigė, kad buvo atsitraukta nuo modelio, kai mokykloms perduodama vien įranga be papildomos metodinės pagalbos. Pasak jo, siekiama, kad technologijos į mokyklas ateitų kartu su turiniu, mokymo medžiaga ir aiškiais naudojimo scenarijais.

    Konferencijoje aptartos ir kitos rizikos, įskaitant patostreamingą – neteisėtą turinį, kuriame rodomas smurtas ar žeminantis elgesys. Ministro vertinimu, valstybei svarbu ne tik turėti taisykles, bet ir nuosekliai jas įgyvendinti bendradarbiaujant su mokyklomis, tėvais ir pačiomis platformomis.

  • Lenkijoje įkurtas CESAR centras: kaip DI gali pagreitinti robotikos sprendimus pramonei ir gynybai

    Lenkijoje suburtas naujas DI diegimų centras CESAR, kurio tikslas – paspartinti dirbtinio intelekto pritaikymą automatikoje ir robotikoje tiek civilinei pramonei, tiek gynybos sektoriui. Iniciatyvą kartu pradėjo mokslinių tyrimų tinklas Łukasiewicz, Lenkijos mokslų akademija ir 10 technikos universitetų.

    Centro kūrėjai teigia, kad iki šiol šalyje sukauptos kompetencijos DI, inžinerijos ir tyrimų srityse buvo išsibarsčiusios, todėl CESAR turėtų veikti kaip bendra platforma prototipų bandymams, demonstracijoms ir technologijų perdavimui verslui bei viešajam sektoriui. Numatyta, kad struktūra ateityje galės plėstis, prisijungiant papildomiems partneriams.

    Nuo prototipo iki diegimo

    CESAR dėmesio centre – dvigubos paskirties technologijos, kai tie patys DI sprendimai gali būti pritaikomi, pavyzdžiui, gamybos automatizavimui ir saugumo užduotims. Tokia kryptis atliepia Europos tendencijas, kur didesnis dėmesys skiriamas atsparumui, tiekimo grandinių saugumui ir kritinės infrastruktūros apsaugai.

    „Lenkijos ekonomikai reikia ne tik DI tyrimų, bet ir jo diegimo pramonėje bei administracijoje“, – sakė Lenkijos mokslo ir aukštojo mokslo ministerijos viceministras Marek Gzik.

    Centro idėja – sutrumpinti kelią nuo koncepcijos iki komercinio sprendimo: vietoje pavienių projektų skirtingose institucijose numatoma formuoti bendras komandas ir naudotis partnerių laboratorijomis. Praktikoje tai turėtų reikšti greitesnį sprendimų testavimą, aiškesnius saugumo standartus ir mažesnę riziką, kad prototipai taip ir nepasieks realių užsakymų.

    Ką atsineša Łukasiewicz tinklas

    Łukasiewicz tinklas CESAR projektui deklaruoja kompetencijas nuo DI integravimo su vaizdo sistemomis iki autonominių mobilių platformų, robotizuotų sistemų valdymo, diagnostikos, daiktų interneto ir skaitmeninių dvynių. Šios kryptys glaudžiai siejasi su tuo, ko šiuo metu ieško pramonė: efektyvesnio planavimo, gedimų prognozavimo, energijos sąnaudų mažinimo ir saugesnės robotų sąveikos su žmonėmis.

    Taip pat akcentuojamas darbas su kraštiniu skaičiavimu, kai DI sprendimai veikia arčiau įrenginių ir jutiklių, o ne vien debesijoje. Tai svarbu pramonėje ir gynyboje dėl delsos, ryšio patikimumo ir duomenų jautrumo, ypač tais atvejais, kai nepageidaujama priklausomybė nuo užsienio duomenų centrų.

    Koordinavimas ir finansavimo kryptys

    CESAR koordinuoti paskirtas Varšuvoje veikiantis Łukasiewicz – PIAP institutas, žinomas dėl robotikos sprendimų, pritaikomų žvalgybai ir kitoms saugumo užduotims. Iniciatyvos dalyviai planuoja kartu siekti nacionalinio ir tarptautinio finansavimo, o tyrimų rezultatus nukreipti į komercinį pritaikymą.

    „Mūsų pagrindinis tikslas – pasiekti technologinę nepriklausomybę Lenkijai DI diegimo automatikoje ir robotikoje srityje“, – sakė Łukasiewicz – PIAP vadovas Piotr Szynkarczyk.

    Centro finansavimo logika siejama su europinėmis programomis, kuriose DI, autonominės sistemos ir saugumo technologijos tampa prioritetu. ES lygmens investicijų kryptys vis dažniau reikalauja, kad mokslas, pramonė ir viešasis sektorius veiktų kartu, o sprendimai turėtų aiškiai apibrėžtą pritaikymą, todėl CESAR modelis atitinka šiuolaikinius reikalavimus technologijų perkėlimui į rinką.

  • Lenkijoje DI priežiūros vadove siūloma P. Krzypkowska: įvardijo 4 prioritetus ir pirmąsias rizikas

    Lenkijoje žengiamas dar vienas žingsnis kuriant dirbtinio intelekto priežiūros sistemą: Seimo skaitmeninimo, inovacijų ir moderniųjų technologijų komisija pritarė kandidaturei į Komisijos, atsakingos už DI plėtros ir saugumo priežiūrą, vadovės pareigas. Kandidatė – Pamela Krzypkowska, kol kas vienintelė oficialiai pateikta pretendentė.

    Pagal naują Lenkijos teisės aktą, reglamentuojantį DI sistemų taikymą, šios komisijos vadovą penkerių metų kadencijai skiria Seimas, gavęs Senato pritarimą. Prieš balsavimus Senate surengtas viešas kandidatės klausymas, kurio skaidrumo siekė ir dalis nevyriausybinių organizacijų bei verslo atstovų.

    Kas yra kandidatė?

    P. Krzypkowska pastaruoju metu dirbo Lenkijos Skaitmeninimo ministerijoje, kur ėjo GovTech padalinio vadovės pavaduotojos pareigas ir koordinavo darbą su ekspertais iš administracijos, mokslo bei verslo. Anksčiau ji vadovavo ministerijos Tyrimų ir inovacijų departamentui, o dar prieš tai dirbo „Microsoft“ – su debesijos sprendimais ir duomenų bei DI architektūra.

    Viešai pristatant kandidatūrą akcentuota jos patirtis tiek technologijų diegime, tiek viešosios politikos formavime. Taip pat nurodyta, kad ji dirbo su nacionaliniais projektais, apimančiais kalbos modelių kūrimą, DI infrastruktūros iniciatyvas ir DI taikymą viešosiose paslaugose.

    Keturi prioritetai ir pirmasis kontrolės planas

    Per klausymą kandidatė pabrėžė, kad DI reguliavime būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp inovacijų skatinimo ir saugumo. Jos teigimu, kertiniai krypties taškai yra teisinis aiškumas, parama institucijoms ir organizacijoms, kurios diegia inovacijas, švietimas bei efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

    „Turime rasti metodus ir būdus, kurie suteiktų saugumą ir piliečiams, ir įmonėms, diegiančioms dirbtinio intelekto sprendimus“, – sakė Pamela Krzypkowska.

    Vienu svarbiausių praktinių įrankių ji įvardijo reguliacines smėliadėžes – saugias aplinkas testuoti DI sprendimus su priežiūros ir ekspertine pagalba. Kandidatė taip pat kalbėjo apie kibernetinį saugumą, asmens duomenų apsaugą ir rizikų mažinimą mažoms bei vidutinėms įmonėms, kurioms dažnai trūksta techninių kompetencijų.

    Kalbėdama apie pirmuosius priežiūros veiksmus, ji išskyrė planą prioritetą teikti draudžiamų sistemų kontrolei, įskaitant emocijų vertinimo sprendimus darbo vietoje. Taip pat pabrėžta būtinybė stiprinti apsaugą nuo tam tikrų vaizdų klastojimo priemonių, kurios gali būti naudojamos žalai internete, ypač nukreiptai prieš moteris ir vaikus.

    Skaidrumas, dezinformacija ir DI administracijoje

    Diskusijose nemažai dėmesio skirta ir skaidrumo klausimui: kandidatė teigė palaikanti atviro susitikimų kalendoriaus idėją, kad būtų aišku, su kuo susitinka komisijos nariai ir vadovybė. Tai vertinama kaip priemonė mažinti interesų konfliktų rizikas ir stiprinti pasitikėjimą priežiūros institucija.

    Ji taip pat akcentavo, kad DI vis dažniau pasitelkiamas dezinformacijai, todėl priežiūros darbotvarkėje turi atsirasti ir turinio žymėjimo bei manipuliacinių sistemų identifikavimo klausimai. Kandidatės teigimu, DI sistemų kūrimas viešajai nuomonei manipuliuoti turėtų būti laikomas draudžiama praktika.

    Atskira tema tapo DI diegimas valstybės institucijose. Kandidatė išskyrė technologinį iššūkį užtikrinti žmogaus kontrolę ir kompetencinį iššūkį, kai darbuotojai pernelyg pasitiki automatiniais sprendimais. Jos vertinimu, dalyje procesų pirmiausia verta rinktis paprastesnius, paaiškinamus sprendimus, o ne iš karto didžiuosius kalbos modelius.

  • „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Google“ jungiasi dėl DI saugumo: kodėl varžovai staiga ieško bendrų taisyklių

    Varžovai imasi bendrų žingsnių

    Trys didžiausi pažangių modelių kūrėjai – „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Google“ – pastarosiomis savaitėmis derino galimo bendradarbiavimo kryptis, kuriose prioritetas būtų DI saugumas ir rizikų valdymas. Apie tai viešai kalbėjo „OpenAI“ atstovas Chrisas Lehane, Vašingtone susitinkantis su JAV įstatymų leidėjais.

    Pats faktas, kad konkurentai aptaria bendrą darbotvarkę, rodo augantį spaudimą pramonei aiškiau parodyti, kaip bus valdoma vis galingesnių modelių plėtra. Tuo pačiu tai ženklas, kad reguliavimo klausimai tampa ne tik politinėmis diskusijomis, bet ir praktiniais verslo sprendimais.

    „Geriau bandyti dirbti kartu taip, kad prioritetu taptų saugumas“, – sakė Chrisas Lehane.

    Ką reiškia DI saugumas?

    Diskusijų centre – idėja kurti mechanizmus, kurie leistų anksčiau pastebėti ir riboti pavojingą DI elgesį, pavyzdžiui, modelių gebėjimą vykdyti kenkėjiškas instrukcijas, kurti apgaulingą turinį ar padėti automatizuoti kibernetines atakas. Praktikoje tai apima testavimą prieš paleidžiant sistemas, raudonąsias komandas, aiškesnius incidentų raportavimo standartus ir prieigos kontrolę.

    Kartu svarstoma ir apie platesnį priežiūros modelį – instituciją ar tarptautiniu mastu suderintas taisykles, kurios įvertintų pažangiausių modelių keliamas grėsmes. Tokios iniciatyvos dažnai siejamos su „frontier“ modeliais, kai sistemos pasiekia lygį, galintį daryti reikšmingą poveikį saugumui ar ekonomikai.

    Mažesnių žaidėjų įtarimai

    Ne visi sektoriuje šią kryptį vertina vienareikšmiškai. Mažesnės DI bendrovės viešai įspėja, kad saugumo argumentas gali tapti patogia priemone didiesiems sulėtinti rinkos dinamiką ir įtvirtinti dominuojančias pozicijas.

    Šioje logikoje baiminamasi, kad griežtesni reikalavimai, kuriuos lengviau atlaiko technologijų gigantai, gali tapti įėjimo į rinką barjeru startuoliams. Dėl to saugumo standartų kūrimas neišvengiamai persipina su konkurencijos politika.

    Ekspertų perspėjimai aštrina toną

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei pastaruoju metu kartoja, kad proveržis gali būti arčiau, nei visuomenė įsivaizduoja, o netinkamai valdant plėtrą galima prarasti kontrolę. Šiuos perspėjimus palaikė ir „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas bei „xAI“ įkūrėjas Elonas Muskas.

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir kitų specialistų kritikos, susijusios su skuba siekti itin pažangių sistemų. Tokie pareiškimai kuria foną, kuriame politikai vis dažniau prašo ne pažadų, o patikrinamų saugumo procedūrų.

    Ar reikalinga tarptautinė priežiūra?

    Diskusijose vis dažniau skamba mintis, kad DI plėtrai gali prireikti tarptautinio koordinavimo, panašiai kaip reguliuojamos jautrios, didelę riziką keliančios technologijos. Argumentas paprastas: pažangūs modeliai lengvai peržengia valstybių sienas, o vienos šalies taisyklės ne visada apsaugo nuo globalių pasekmių.

    Kita vertus, pernelyg lėtas ar fragmentuotas reguliavimas gali atsilikti nuo technologinės realybės. Todėl būtent pramonės lyderių susitarimai dėl minimalių saugumo standartų gali tapti tarpine stotele, kol valstybės ir tarptautinės organizacijos susitars dėl bendrų rėmų.

  • „Allegro“ diegia DI balso agentą siuntoms: žada greitesnę pagalbą, bet ar jis atliks veiksmus už jus?

    Kas keičiasi „Allegro“ klientų aptarnavime?

    „Allegro“ ruošia pokytį po pirkimo etape: platforma diegia DI balso agentą, kuris telefonu turėtų atsakyti į dažniausius klausimus apie siuntas ir jų pristatymą. Idėja paprasta – dalį skambučių perimti automatizuotai, o klientams sutrumpinti laukimo laiką, ypač dėl elementarių užklausų.

    Virtualus asistentas pirmiausia orientuotas į situacijas, kai žmogui reikia greito atsakymo: kur yra siunta, koks jos statusas, kaip atsiimti siuntą paštomate ar ką daryti, jei kyla nesklandumų atsiėmimo metu. „Allegro“ teigia, kad sprendimas bus diegiamas etapais per artimiausius mėnesius.

    Kur baigiasi DI, o kur prasideda žmogus?

    „Allegro“ pabrėžia, kad balso agentas „žino savo ribas“: sudėtingesniais atvejais skambutis bus perduodamas konsultantui. Kad žmogui nereikėtų pradėti nuo nulio, agentas turėtų pateikti trumpą pokalbio santrauką ir, jei aktualu, siuntos numerį.

    Tokia schema jau tampa įprastu standartu kontaktų centruose: automatizuota pirmoji linija sprendžia pasikartojančius klausimus, o žmogus įsitraukia tada, kai reikia sprendimo, išimties ar atsakomybės. Verslui tai reiškia mažesnę konsultantų apkrovą, klientui – mažiau pasikartojančių paaiškinimų.

    „DI diegimo mastas „Allegro“ tik patvirtina mūsų, kaip naujausiomis technologijomis paremtos platformos, poziciją. Tikime, kad dirbtinis intelektas turi turėti aiškų, praktinį tikslą – palengvinti kasdienį mūsų naudotojų gyvenimą“, – sakė „Allegro“ vadovas Marcinas Kuśmierzas.

    Vien balso neužtenka: kur slypi tikras pranašumas?

    Rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad konkurencinį pranašumą suteiks ne pats balsas ar pasirinktas technologinis tiekėjas, o tai, ar asistentas galės atlikti realius veiksmus. Kitaip tariant, ar jis tik informuos apie siuntą, ar ir padės ją valdyti: pakeis pristatymo adresą, inicijuos nukreipimą į kitą atsiėmimo vietą ar užregistruos problemą be papildomų žingsnių.

    Praktikoje didžiausia rizika tokiose sistemose yra klaidinanti informacija, ypač apie pristatymo laiką. Jei asistentas pateiktų netikslią datą, pasitikėjimo kaina būtų didelė, todėl itin svarbios integracijos su kurjerių ir logistikos sistemomis bei taisyklės, užtikrinančios, kad klientui pateikiami tik patikrinti duomenys.

    „Balsas yra lengviausia dalis. Sunkiausia – nematoma: asistentas turi realiu laiku skaityti kelių kurjerių sistemų statusus ir niekada nepateikti termino, kurio nėra duomenyse. Viena išgalvota pristatymo data kainuoja daugiau pasitikėjimo nei šimtas teisingų atsakymų“, – sakė „Fast White Cat“ technologijų vadovas Łukaszas Bajsarowiczius.

    „Allegro“ sprendimas paremtas „ElevenLabs“ technologijomis ir platesne daugiaveiksmio, kelių agentų architektūra. Bendrovė taip pat viešai deklaruoja platesnę DI kryptį: platformoje vykdoma apie 100 su DI susijusių projektų, o tikslas – iki metų pabaigos reikšmingą dalį technologinio portfelio grįsti DI sprendimais.

    Šis judėjimas atspindi ir platesnę e. prekybos tendenciją: nuo katalogo, kuriame vartotojas pats „prasikapsto“ per kategorijas, link paslaugos, su kuria galima tiesiog kalbėtis. Jei po pirkimo grandinėje DI agentas taps patikimu kontaktiniu tašku, tai gali pakeisti ne tik klientų aptarnavimo greitį, bet ir visą pirkimo patirtį.