CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijos kariuomenė Baltijoje ištraukė droną: gynybos ministerija įtaria rusišką kilmę

    Dronas rastas prie Rusinovo

    Lenkijos kariuomenė Baltijos jūroje, netoli Rusinovo gyvenvietės prie Jaroslavieco, aptiko ir iškėlė iš vandens droną. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad pirminės apžiūros duomenimis tai gali būti Rusijos karinis bepilotis orlaivis.

    Pasak ministro, įvykio vietoje dirba tarnybos, kurios užtikrina teritorijos apsaugą ir paimtos įrangos saugumą. Toliau bus atliekami techniniai tyrimai ir identifikavimo procedūros, kurios turi patvirtinti kilmę ir nustatyti, kokiai paskirčiai dronas buvo naudotas.

    Kodėl ši vieta jautri?

    Rusinovas yra kelių ar keliolikos kilometrų atstumu nuo Centrinio karinių oro pajėgų poligono Vicko Morske, esančio netoli Ustkos. Ši teritorija reguliariai naudojama pratyboms, įskaitant oro gynybos ir aviacijos treniruotes.

    Lenkijos pareigūnų teigimu, toks radinys jautriame regione verčia griežtai vertinti galimus incidento scenarijus: nuo prarasto žvalgybinio aparato iki sąmoningo bandymo rinkti informaciją apie infrastruktūrą ar karinius objektus. Pastaraisiais metais NATO rytiniame flange ypač daug dėmesio skiriama bepilotei žvalgybai ir elektroninės kovos priemonėms.

    Politikų reakcijos ir platesnis fonas

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po specialaus tarnybų pasitarimo akcentavo, kad Rusijos veiksmų eskalacija tampa apčiuopiama, o jos pavyzdžiai vis dažniau fiksuojami netoli Lenkijos sienos. Tai siejama su intensyvėjančiais karo Ukrainoje epizodais ir augančiu rizikų skaičiumi pasienio regione.

    Seime apie situaciją paklaustas gynybos viceministras Cezary Tomczykas patvirtino, kad pirminė informacija taip pat leidžia įtarti rusišką kilmę. Jo teigimu, dronas pagal nustatytas procedūras bus perduotas atsakingoms tarnyboms ekspertizei.

    „Lenkija šiandien daugeliu aspektų yra pirmo numerio taikinys, kalbant apie hibridines atakas ar stebėjimą“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Viceministras ragino stiprinti visuomenės atsparumą ir situacijos supratimą, pabrėždamas, kad kol išlieka grėsmė iš Rusijos pusės, Lenkija bus tikrinama įvairiais būdais. Tarp galimų veiksmų minimi žvalgybiniai skrydžiai ir oro erdvės stebėjimas, į kuriuos Lenkija reaguoja perėmimo ir kontrolės priemonėmis, laikantis tarptautinių taisyklių.

    Ką teigia Kremlius

    Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad Rusijos kariuomenė veikia visoje Ukrainos teritorijoje ir ketina tęsti operacijas. Šie komentarai nuskambėjo po pranešimų apie atakas Ukrainos vakaruose, netoli Lenkijos sienos.

    Ukrainos institucijos taip pat informavo apie incidentus pasienio geležinkelio infrastruktūroje, įskaitant situaciją, kai netoli smūgių buvo diplomatiniai ir tarptautinių pareigūnų kelionėms naudoti traukiniai. Tai dar labiau išryškina rizikas regione, kuriame bet koks bepilotės technikos pasirodymas gali tapti svarbiu saugumo signalu.

  • Rail Baltica atkarpa Lenkijoje sulauks rekordinės rekonstrukcijos: apie 1,2 mlrd. eurų ir 200 km/h

    Lenkijoje artėjama prie vienos didžiausių pastarųjų metų geležinkelio sutarčių: planuojama pasirašyti kontraktą dėl Rail Baltica linijos Bialystokas–Elkas modernizavimo. Projektas įvardijamas kaip brangiausia vienkartinė investicija Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytojos istorijoje.

    Skelbiama, kad rangos vertė sieks apie 1,2 mlrd. eurų. Tai apima beveik 100 kilometrų ruožo rekonstrukciją, kuri yra tarptautinio Rail Baltica koridoriaus dalis ir turi pagerinti susisiekimą šiaurės rytų Lenkijoje.

    Leidimai ir darbų mastas

    Svarbus žingsnis jau atliktas: regiono valdžia išdavė statybos leidimą 36 kilometrų ruožui, taip užbaigdama leidimų paketą visai investicijai šiame regione. Modernizavimas buvo suskaidytas į kelias dalis, o likę ruožai leidimus buvo gavę anksčiau.

    Projektas apims esamos infrastruktūros griovimo ir atstatymo darbus, taip pat plėtrą, įskaitant antrojo kelio įrengimą atskirose vietose. Numatyta statyti ir rekonstruoti stotis, peronus, inžinerinius statinius, kad maršrutas atitiktų naujus greičio ir saugos reikalavimus.

    Nauji peronai ir tiltai

    Modernizavimo plane numatyti nauji peronai Knyszyno, Monkių ir Osoveco stotyse. Taip pat ketinama pertvarkyti keleivių sustojimo punktus Zastocze ir Goniądzo vietovėse, kad būtų patogesnis įlipimas, geresnis prieinamumas ir saugesni keleivių srautai.

    Didelę darbų dalį sudarys inžineriniai statiniai: planuojama įrengti penkis geležinkelio tiltus ir iš viso penkiolika kelių bei geležinkelio viadukų. Tokia apimtis rodo, kad rekonstrukcija apims ne tik bėgius, bet ir visą transporto mazgų bei susikirtimų infrastruktūrą.

    Kokio greičio tikimasi?

    Po modernizavimo keleiviniai traukiniai šiame ruože turėtų pasiekti iki 200 km/h greitį, o krovininiai iki 120 km/h. Tai reikštų trumpesnes keliones ir didesnį maršruto pralaidumą, ypač augant tiek keleivių, tiek krovinių srautams.

    Regiono atstovai viešai sieja projektą su susisiekimo patikimumu ir konkurencingumu, o darbų pabaiga prognozuojama iki 2029 metų. Galutiniai terminai priklausys nuo rangos sutarties pasirašymo ir realaus darbų grafiko.

    Rangos konkursas dar turėjo kliūčių

    Nors planuojamas rangovas yra pasirinktas, pirkimo procedūros Lenkijoje užtruko dėl teikusių pasiūlymus įmonių skundų ir pakartotinių vertinimų. Konkursas buvo paskelbtas 2025 metais, o pasiūlymų kainos varijavo maždaug nuo 1,0 iki 1,5 mlrd. eurų.

    Skelbiama, kad laimėtojo pasiūlymą pateikė konsorciumas, kuriame dalyvauja Track Tec Construction, Intop, Unibep ir Pomorskie Przedsiębiorstwo Mechaniczno-Torowe. Sutarties pasirašymą dar turi užbaigti su viešaisiais pirkimais susijusios procedūros.

  • Ukraina iš Pasaulio banko gaus 780 mln eurų biudžeto paramos: lėšos numatytos pensijoms

    Ukraina artimiausiu metu gaus 780 mln eurų biudžeto paramos iš Pasaulio banko. Apie tai pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis, nurodęs, kad finansavimas suteikiamas su Kanados vyriausybės garantija.

    Skelbiama, kad parama skiriama pagal programą PEACE in Ukraine, kuri padeda užtikrinti valstybės finansų stabilumą karo sąlygomis. Pasak premjero, lėšos bus naudojamos padengti biudžeto išlaidas, susijusias su pensijų mokėjimais.

    „Artimiausiu metu Ukraina gaus 780 mln eurų biudžeto paramos iš Pasaulio banko su Kanados vyriausybės garantija. Šios lėšos bus skirtos pensijų išmokoms“, – sakė Serhijus Koreckis.

    Ministras pirmininkas taip pat padėkojo Kanadai ir Pasaulio bankui už paramą, pabrėždamas, kad ji leidžia valstybės institucijoms išlaikyti kritinių socialinių įsipareigojimų vykdymą. Tokios priemonės laikomos esminėmis siekiant mažinti finansinį spaudimą biudžetui, kai dalis pajamų nukreipiama gynybai.

    Praėjusią savaitę Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė deklaraciją dėl ilgalaikės partnerystės bei dokumentą, numatantį glaudesnį bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse. Lyderių susitikimas vyko Banfe, Kanados Albertos provincijoje.

    Kanada nuo plataus masto karo pradžios yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, o finansinės garantijos tarptautinėms institucijoms tapo svarbiu instrumentu greitesniam lėšų pritraukimui. Analitikai pažymi, kad biudžeto rėmimo paketai dažniausiai nukreipiami į socialines išmokas ir viešojo sektoriaus išlaidas, kad valstybė galėtų išlaikyti bazines paslaugas gyventojams.

  • ZUS vadovas atskleidė prognozuojamą pensiją: kodėl vien valstybinės išmokos ateičiai gali nepakakti

    Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS vadovas Liwiuszas Laska viešai pripažino, kad senatvei kaupia ne tik valstybinėje sistemoje. Jo teigimu, pensija iš ZUS turėtų būti tik viena finansinio saugumo dalių, todėl jis naudojasi ir papildomais kaupimo instrumentais.

    Interviu metu jis atskleidė, kokios išmokos iš ZUS tikisi sulaukęs pensinio amžiaus. Pasak jo, patikrinus prognozę, numatoma mėnesio pensija siektų apie 970 eurų, todėl jis ir ieško būdų, kaip pajamas senatvėje diversifikuoti.

    Pensinis amžius ir nelygybė

    ZUS vadovas taip pat pasisakė už vienodo pensinio amžiaus taikymą moterims ir vyrams. Jis pabrėžė, kad tai pirmiausia politinis sprendimas, tačiau, jo vertinimu, be platesnės diskusijos apie sistemos tvarumą sprendimų priėmimas būtų fragmentiškas.

    Vienas ryškiausių klausimų, kurį jis akcentavo, yra pensijų atotrūkis tarp lyčių. Šį reiškinį lemia ir ilgesnės karjeros pertraukos, ir mažesni atlyginimai, ir trumpesnis įmokų mokėjimo laikotarpis, todėl galutinės išmokos moterims statistiškai dažniau būna mažesnės.

    Ką rodo ilgalaikės prognozės

    Laska atkreipė dėmesį į vadinamąją pakeitimo normą, kuri rodo, kokią dalį buvusio atlyginimo sudarys pirmoji pensija. Jo minėtos prognozės rodo, kad tolimoje perspektyvoje šis rodiklis gali smarkiai mažėti, o tai reiškia didesnę riziką prarasti įprastą gyvenimo lygį pasitraukus iš darbo rinkos.

    Tokios tendencijos matomos daugelyje Europos šalių, kur senėjanti visuomenė didina spaudimą „einamojo finansavimo“ principu veikiančioms sistemoms. Dėl to kai kur pensinis amžius siejamas su vidutine gyvenimo trukme, o gyventojai skatinami aktyviau kaupti papildomai.

    Kodėl jis kaupia papildomai

    ZUS vadovas sakė, kad senatvei naudoja ir papildomo kaupimo priemones, tarp jų IKE, IKZE bei PPK. Šie sprendimai, jo vertinimu, turėtų papildyti valstybinę pensiją ir sumažinti priklausomybę nuo vieno pajamų šaltinio.

    Jo žinutė paprasta: vien tik valstybinės sistemos pažadas negarantuoja, kad pensija bus artima buvusioms darbo pajamoms. Todėl, pasak ZUS vadovo, svarbiausia kuo anksčiau pradėti planuoti, nuosekliai kaupti ir periodiškai pasitikrinti prognozes.

    „Kai patikrinau prognozuojamą pensiją, pamačiau apie 970 eurų“, – sakė ZUS vadovas Liwiuszas Laska.

  • Lenkijos ekonomika prieš lūžį: pigios algos nebeveikia, o DI diegimas versle vis dar atsilieka

    Lenkija turi stiprių inžinerinių kompetencijų ir sukauptą patirtį dirbant tarptautiniuose projektuose, tačiau vien to nepakanka tvirtai vietai pasaulinėje prekyboje. Varšuvos universiteto profesorė Katarzyna Śledziewska pabrėžia, kad šaliai reikia nuoseklios strategijos, kaip kurti ir valdyti didesnės vertės grandines.

    Pasak ekspertės, tikslas turėtų būti perėjimas nuo talentų tiekėjo ir subrangovo vaidmens prie sprendimų kūrėjo, turinčio teises į produktą, duomenis ir technologiją. Tai reiškia, kad užsienio investicijas verta vertinti ne vien pagal sukurtų darbo vietų skaičių, bet ir pagal tai, ar jos atneša mokslinių tyrimų, tiekėjų augimo ir produktinių sprendimų centrus.

    Nuo konteinerių prie gigabitų

    Profesorė savo knygoje apie tarptautinę prekybą skaitmeninėje eroje šį pokytį apibūdina kaip perėjimą nuo konteinerių prie gigabitų. Eksporto vertė vis dažniau kuriama ne tik gamykloje, bet ir programinėje įrangoje, duomenyse, paslaugose bei santykyje su klientu.

    Todėl įmonėms tampa svarbu ne vien pagaminti produktą, bet ir pasiūlyti visą sprendimą: nuotolinį stebėjimą, atnaujinimus, diagnostiką, garantuotą paslaugos lygį ar finansavimo modelį. Tokia kryptis stiprina konkurencingumą net ir tuomet, kai darbo jėga nebe pigi.

    Kodėl pigios algos nebepranašumas

    Lenkija pagal nominalųjį bendrąjį vidaus produktą yra tarp maždaug 20 didžiausių pasaulio ekonomikų, tačiau ankstesnis modelis, paremtas santykinai mažesnėmis darbo sąnaudomis, pasiekia ribas. Augant atlyginimams, konkurencinis pranašumas turi persikelti į našumą, technologijas, intelektinę nuosavybę ir prekės ženklą.

    Skaitmeninėje ekonomikoje įėjimas į užsienio rinkas vis dažniau reiškia prisijungimą prie konkrečių platformų ir ekosistemų. Praktikoje nepakanka išversti svetainę, nes reikia integruoti mokėjimus, logistiką, grąžinimus, klientų aptarnavimą ir duomenų mainus taip, kad sistemos veiktų suderintai.

    DI diegimo spraga ir rizika

    Vienas silpniausių taškų, pasak ekspertės, yra dirbtinis intelektas: Lenkija turi stiprų IT sektorių ir kuria sprendimus užsienio klientams, bet vietinių diegimų mastas vis dar per mažas. Eurostato duomenimis, 2025 metais bent vieną DI technologiją naudojo 8,4 proc. Lenkijos įmonių, turinčių ne mažiau kaip 10 darbuotojų, kai ES vidurkis siekė 20 proc.

    Skirtumai ryškūs ir pagal įmonių dydį: DI naudojo 5,8 proc. mažų įmonių, 14,8 proc. vidutinių ir 45,8 proc. didelių. Dėl to kyla rizika, kad verslas DI naudos daugiausia kaip svetimų platformų vartotojas, o tai gerina efektyvumą, bet nepadeda pakilti vertės grandinėje ir išlaikyti kontrolės klientų santykiui.

    „Didžiausias pavojus yra tai, kad liksime tik svetimų platformų vartotojai ir toliau būsime žemesniame vertės grandinės lygyje“, – sakė Katarzyna Śledziewska.

    Ekspertės teigimu, paramos priemonės turėtų apimti ne tik mokymus, bet ir realią pagalbą diegiant DI: prieigą prie skaičiavimo infrastruktūros, testavimo aplinkų, konsultacijas dėl duomenų, kibernetinio saugumo ir pilotinių projektų finansavimą. Esminė sąlyga – eksportuoti ne vien programuotojų darbą, o savus produktus, sistemas ir pilnus sprendimus.

  • Elonas Muskas ir Samas Altmanas pritaria „Anthropic“ raginimui lėtinti DI: dėl ko nerimaujama?

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir „xAI“ savininkas Elonas Muskas pritarė „Anthropic“ vadovo Dario Amodei raginimui lėtinti dirbtinio intelekto plėtrą. Jis siūlo keisti tempą ne dėl technologinės pažangos stabdymo, o dėl aiškesnių saugumo ribų ir nepriklausomo vertinimo.

    Pasak D. Amodei, problema kyla tuomet, kai vis galingesni modeliai diegiami greičiau, nei spėjama patikrinti jų patikimumą ir piktnaudžiavimo rizikas. Jis pabrėžia, kad įmonės turėtų skirti daugiau laiko modelių apsaugoms, testavimui ir rizikos valdymui, kol sprendimai tampa masiškai prieinami.

    Kas siūloma keisti?

    D. Amodei siūlo etapais pereiti prie aiškesnio DI vystymo reguliavimo, kuris leistų suderinti inovacijas ir visuomenės saugumą. Tarp siūlymų – daugiau resursų rizikos vertinimui, geresnė vidinė kontrolė ir išorinių ekspertų įtraukimas.

    „Anthropic“ taip pat skelbia planuojanti nuolat įdarbinti išorinius recenzentus, kurie turėtų realią prieigą prie vertinimo priemonių ir vidinių procesų. Tokia praktika, įmonės teigimu, padėtų sumažinti interesų konfliktų riziką, kai saugumą vertina vien tik pati organizacija.

    „Dario yra teisus“, – sakė Elonas Muskas.

    „Sutinku su Dario, turime nustatyti naujas ribas“, – sakė Samas Altmanas.

    Rizikos signalai: nuo sukčiavimo iki kibernetinių operacijų

    Diskusijas sustiprino ir „Anthropic“ paskelbta informacija apie „Claude“ modelių panaudojimą kenksmingiems tikslams. Bendrovė nurodė fiksavusi atvejų, kai DI buvo pasitelkiamas su ginkluotės kūrimu susijusiam planavimui, kibernetinėms operacijoms, sekimui bei sukčiavimo schemoms.

    Viešo dėmesio sulaukė ir matematiko Jacobo Coxono pasitraukimas iš „Anthropic“ – jis teigė nusivylęs tuo, kaip greitai įmonės siekia vis pažangesnių sistemų. Jis kritikavo tiek „Anthropic“, tiek „OpenAI“, sakydamas, kad požiūris į saugumą ir vystymo tempą praktikoje esą skiriasi mažiau, nei tikėtasi.

    Pastaraisiais metais DI saugumo tema tampa vis aktualesnė ir reguliuotojams: Europos Sąjungoje jau priimtas DI aktas, numatantis skirtingas pareigas pagal rizikos lygį, o JAV vis daugiau dėmesio skiriama modelių testavimui ir atsakomybei už žalą. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia įtampa kyla ne dėl paties DI egzistavimo, o dėl to, kaip greitai jis integruojamas į kritines paslaugas ir kaip lengvai gali būti pritaikomas piktnaudžiavimui.

  • Europos technologijų lyderiai siūlo 25 proc. ES biudžeto: energijos kainoms mažinti ir skaitmeniniams tinklams

    Europos technologijų lyderiai siūlo 25 proc. ES biudžeto: energijos kainoms mažinti ir skaitmeniniams tinklams

    Europos technologijų sektoriaus lyderiai ragina kitame daugiametėje ES finansinėje programoje gerokai didinti investicijas į kritines technologijas ir energetikos pertvarką. Briuselyje vykusiame asociacijos DIGITALEUROPE susitikime akcentuota, kad Europai reikia pigesnės vietinės energijos, skaitmenizuotų elektros tinklų ir aiškaus finansavimo prioritetų peržiūrėjimo.

    Diskusijų fonas – išaugęs geopolitinis neapibrėžtumas ir jo poveikis energijos kainoms bei tiekimo saugumui. Pramonė ir skaitmeninės paslaugos vis labiau priklauso nuo stabilios elektros pasiūlos, o tinklų pralaidumas ir prisijungimo terminai daugelyje šalių tampa viena didžiausių kliūčių investicijoms.

    Elektrifikacija ir tinklų skaitmeninimas

    DIGITALEUROPE siūlo iki 2030 metų įtvirtinti privalomą 32 proc. elektrifikacijos tikslą. Logika paprasta: didesnė galutinės energijos vartojimo dalis, perkelta į elektrą, leidžia greičiau mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir geriau integruoti atsinaujinančią energetiką.

    Kartu pabrėžiama, kad vien elektrinių pajėgumų nepakanka, jei tinklai lieka „vakarykščiai“. Asociacija ragina leidimus tinklų ir skaitmeninės infrastruktūros projektams išduoti per 12 mėnesių, o skaitmeninius sprendimus traktuoti kaip bazinę tinklų investicijų dalį, o ne papildomą priedą.

    Skaitmeniniai tinklai, išmanusis balansavimas ir tikslesnis vartojimo prognozavimas padeda valdyti didesnius saulės ir vėjo generacijos svyravimus. Tai mažina avarijų ir prastovų riziką, trumpina reagavimo laiką, o ilgainiui gali prisidėti ir prie mažesnių sistemos sąnaudų vartotojams.

    25 proc. biudžeto kritinėms technologijoms

    Asociacija taip pat siūlo ketvirtį būsimo ES biudžeto skirti kritinėms ir skaitmeninėms technologijoms, kurios leistų Europai išlaikyti konkurencingumą ir mažinti strategines priklausomybes. Į šią kryptį patenka puslaidininkiai, energijos kaupimas, robotika, kibernetinis saugumas, tinklų programinė įranga ir dirbtinis intelektas.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad iš pirmo žvilgsnio didelės sumos, paskirstytos septyneriems metams ir 27 valstybėms, greitai „ištirpsta“, jei finansavimas išskaidomas per daug krypčių. Todėl raginama aiškiau apsibrėžti, ką Europa nori sukurti pati, ką užtikrinti tiekimo grandinėse ir kur būtinos masto investicijos.

    „Europos sąskaita už energiją – tai žadintuvas. Negalime maitinti rytojaus gamyklų be elektrifikacijos ir su vakarykščiu tinklu. Skaitmena ir DI gali padėti greičiau užtikrinti švaresnę, patikimą ir labiau įperkamą energiją“, – sakė DIGITALEUROPE prezidentas Peteris Weckesseris.

    Startuoliams – greitesni sprendimai ir realūs pirkėjai

    Dar vienas akcentas – Europos startuolių ir augančių įmonių mastelio problema. DIGITALEUROPE ragina sprendimus dėl finansavimo priimti per 90 dienų, sudaryti tiesesnį kelią nuo mokslinių tyrimų prie komercinio diegimo ir didinti augimo etapo investicijų galimybes.

    Technologijų kūrėjams svarbus ne tik kapitalas, bet ir rinkos paklausa: viešieji pirkimai gali tapti pirmuoju dideliu užsakovu, o garantijos, bendros investicijos ir rizikos pasidalijimas galėtų pritraukti daugiau privataus kapitalo. Asociacijos žinutė aiški – Europa turi ne tik kurti, bet ir testuoti, pirkti bei diegti Europoje sukurtas technologijas.

    Šios iniciatyvos siejasi su platesniu ES tikslu didinti energetinį saugumą, sparčiau modernizuoti infrastruktūrą ir mažinti kainų spaudimą pramonei. Tolimesnė kryptis priklausys nuo to, ar pasiūlymai bus įtvirtinti biudžeto derybose ir ar valstybės narės sutars dėl prioritetų bei greitesnių leidimų procedūrų.

  • DI jau keičia mūsų kalbą: tyrimai rodo, kad žmonės vis dažniau perima mašinų stilių

    DI jau keičia mūsų kalbą: tyrimai rodo, kad žmonės vis dažniau perima mašinų stilių

    Nauji tyrimai rodo, kad dirbtinis intelektas vis ryškiau veikia ne tik tai, ką skaitome internete, bet ir tai, kaip patys kalbame. Analizuojant tūkstančius angliškų tinklalapių nustatyta, kad reikšminga dalis turinio turi aiškių automatizuoto rašymo požymių, o po 2022 metų pabaigos šis mastas smarkiai išaugo.

    Pew Research Center apžvalga, atlikta naudojant teksto analizės įrankius, vertino 10 000 atsitiktinai atrinktų anglakalbių puslapių, publikuotų per pastaruosius penkerius metus. Tyrėjai skelbia, kad maždaug 10 proc. jų turėjo ryškių algoritminės autorystės bruožų, o naujausioje, po „ChatGPT“ išpopuliarėjimo sukurtoje, turinio dalyje šis rodiklis esą siekė apie 35 proc.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI generuojami tekstai dažnai atpažįstami pagal formalų, taisyklingą, bet vienodą stilių, besikartojančias konstrukcijas ir itin „tvarkingą“ argumentaciją. Tai siejama su tuo, kad dideli kalbos modeliai mokomi iš gausių mokslo ir žiniasklaidos tekstynų, kuriuose vyrauja oficiali kalba.

    Vienas įdomiausių pastebėjimų susijęs su tuo, kad keičiasi ir žmonių vartojamas žodynas. Analizė, apėmusi šimtus tūkstančių puslapių, fiksavo staigų tam tikrų žodžių bei formuluočių išpopuliarėjimą nuo 2023 metų, o dalis jų siejamos su tipiniu pokalbių robotų stiliumi.

    Kalbininkams toks reiškinys nėra netikėtas: jis artimas leksiniam prisitaikymui, kai žmonės perima žodžius ir posakius iš aplinkos, su kuria dažnai bendrauja. Skirtumas tas, kad dabar reikšminga „aplinkos“ dalis yra skaitmeniniai asistentai, paieškos sistemos ir turinio kūrimo įrankiai, kurie kasdien siūlo paruoštas formuluotes.

    Vokietijoje dirbantys mokslininkai, siejami su Maxo Plancko instituto aplinka, analizavo spontanišką šneką didelės apimties podkastų įrašuose. Tyrime vertintos šimtai tūkstančių valandų garso įrašų, o išvados leido įtarti, kad dalis žodžių, būdingų pokalbių robotams, pastebimai dažniau ima skambėti ir natūralioje žmonių kalboje.

    Ne visi tyrėjų minimi žodžiai yra nauji ar anksčiau nevartoti, tačiau jų „kelias“ į kasdienę šneką, panašu, paspartėjo būtent tada, kai DI tapo lengvai pasiekiamas masėms. Tam įtakos turi ir tai, kad daugelis naudotojų tekstus ne tik skaito, bet ir redaguoja, perfrazuoja ar kuria kartu su DI, todėl net nepastebimai perima siūlomas kalbos klišes.

    Kartu ekspertai atkreipia dėmesį į kitą problemą: žmonėms darosi vis sunkiau atskirti, ar tekstą parašė žmogus, ar jis sugeneruotas. Švietimo sektoriuje tai ypač jautru, nes vienodi sintaksės bruožai, pernelyg „sterilus“ stilius ar neįprastai nuosekli struktūra gali kelti įtarimų, tačiau nebūtinai reiškia nesąžiningumą.

    Dar viena kryptis, kuri minima tyrėjų diskusijose, yra galimas prisitaikymo pikas. Kai kurios DI stiliaus detalės, per daug atpažįstamos ir imtos vadinti dirbtinėmis, gali būti sąmoningai vengiamos pačių naudotojų, todėl dalies žodžių paplitimas vėliau stabilizuojasi arba net šiek tiek krenta.

    Technologijų bendrovės taip pat keičia pačius modelius, siekdamos, kad jų pateikiamas tekstas skambėtų natūraliau ir mažiau primintų šabloninį rašymą. Dėl to formuojasi dvikryptis procesas: žmonės perima DI kalbą, o DI mokomas vis labiau priminti žmonių kalbą, todėl riba tarp jų stilių darosi vis labiau neryški.

    Ką tai reiškia praktikoje? Specialistai ragina stiprinti kritinį skaitymą, aiškiai žymėti DI pagalba kurtą turinį ten, kur tai įmanoma, ir sąmoningai lavinti asmeninį rašymo stilių. Kalba nuolat kinta, tačiau šį kartą pokytį spartina ne tik socialinės medijos, bet ir sparčiai į kasdienybę įsiliejęs DI.

  • Muskas ir Altmanas netikėtai sutaria su „Anthropic“ vadovu: DI tempas kelia realią grėsmę

    Muskas ir Altmanas netikėtai sutaria su „Anthropic“ vadovu: DI tempas kelia realią grėsmę

    Buvęs „Anthropic“ darbuotojas Jacobas Coxonas viešame įraše perspėjo, kad dirbtinio intelekto industrija rizikuoja žmonių saugumu, o ateityje gali atsirasti sistemų, kurių veikimo žmonės nebesuvaldys. Jo teigimu, ypač pavojinga kryptis yra modelių gebėjimas patiems spartinti savo tobulėjimą.

    Į šias pastabas sureagavo „Anthropic“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Dario Amodei, kalbėjęs apie rizikas tarptautinėje žiniasklaidoje. Jis pripažino, kad su kritiku sutinka labiau, nei nesutinka, tačiau pabrėžė, jog dabartiniai modeliai dar nėra tokie pajėgūs, kad savaime sukeltų neišvengiamą katastrofą.

    Vis dėlto Amodei akcentavo tempą: didėjant skaičiavimo resursams, duomenų apimtims ir modelių architektūrų pažangai, gebėjimai auga sparčiau nei praktinės saugumo priemonės. Jo vertinimu, rizika kyla tada, kai sistemos ima vykdyti sudėtingas užduotis per daugybę žingsnių, veikti kaip autonominių agentų tinklai ir pačios ieškoti būdų tapti dar efektyvesnės.

    Raginimas lėtinti ir testuoti

    „Anthropic“ vadovas viešai ragino pramonę atsakingiau reguliuoti pažangiausių modelių kūrimo tempą ir daugiau investuoti į saugos metodus. Tarp minimų priemonių dažniausiai įvardijami nepriklausomi vertintojai, kurie galėtų tikrinti modelius panašiomis teisėmis kaip įmonių darbuotojai, bei aiškesni standartai, kuriuos kurtų verslas kartu su valdžios institucijomis.

    Tokie siūlymai siejasi su plačiau taikoma praktika, kai didieji kūrėjai skelbia saugos ataskaitas, vykdo vadinamąjį raudonųjų komandų testavimą ir ieško būdų apriboti pavojingą modelių elgesį. Tačiau kritikai pabrėžia, kad savanoriškų priemonių gali nepakakti, jei varžybos tarp laboratorijų verčia skubėti.

    Netikėtas sutarimas tarp konkurentų

    Amodei perspėjimai sulaukė palaikymo iš dviejų ryškiausių industrijos lyderių. Elonas Muskas viešai pareiškė, kad Amodei argumentai jam atrodo pagrįsti, primindamas, kad apie dideles DI rizikas kalba jau ne vienus metus.

    „Sutinku, kad pažangiausių DI sistemų kūrimo tempą turime formuoti atsakingai“, – sakė Samas Altmanas.

    „OpenAI“ vadovas taip pat pabrėžė nepriklausomo vertinimo idėją ir teigė, kad DI sauga pastaruoju metu buvo vienas svarbiausių klausimų įmonės vidinėse diskusijose. Toks viešas sutarimas išryškina, kad rūpestis dėl tempo nebėra vienos stovyklos pozicija, net jei įmonės konkuruoja dėl lyderystės.

    Grėsmės jau ne vien teorinės

    Pastaraisiais mėnesiais daugėja pranešimų, kad generatyviniai modeliai bandomi išnaudoti kenkėjiškiems tikslams, įskaitant sukčiavimą, kibernetines atakas ir net pavojingų instrukcijų paiešką. Dėl to kūrėjai vis dažniau diegia apribojimus, stiprina turinio filtrus ir plečia piktnaudžiavimo stebėseną.

    Ekspertai pabrėžia ir kitą rizikų sluoksnį: net jei modeliai nėra superintelektas, jie gali didinti nusikalstamų veikų mastą, automatizuoti socialinės inžinerijos atakas, skatinti dezinformacijos plitimą ir mažinti įėjimo barjerą tiems, kurie anksčiau neturėjo techninių gebėjimų. Dėl to saugos diskusija vis dažniau sukasi ne tik apie tolimą ateitį, bet ir apie šiandienos praktinį atsparumą.

    Kitas svarbus aspektas yra reguliavimas: Europos Sąjungoje jau įsigaliojęs DI aktas numato rizikomis grįstą sistemą ir papildomas pareigas aukštos rizikos sprendimams, o pažangiausiems bendros paskirties modeliams keliami skaidrumo ir saugos reikalavimai. Vis dėlto rinkos dinamika rodo, kad vien teisės aktų neužtenka, jei trūksta nepriklausomų testavimo pajėgumų ir aiškių, tarptautiniu mastu suderintų standartų.

    Kol kas vieningo atsakymo, kaip tiksliai subalansuoti inovacijų greitį ir saugą, nėra. Tačiau tai, kad dėl pavojaus signalo vis garsiau kalba ir konkuruojančių laboratorijų lyderiai, rodo besikeičiantį toną: DI pažanga vis labiau vertinama ne tik pagal įspūdingas funkcijas, bet ir pagal tai, ar visuomenė spėja sukurti saugiklius.

  • BRICS ragina laikytis santūrumo Artimuosiuose Rytuose: Iranas ir JAE netikėtai pritarė pareiškimui

    BRICS viršūnių susitikime Delyje priimtame pareiškime šalys paragino laikytis maksimalios santūrumo politikos Artimuosiuose Rytuose ir vengti veiksmų, galinčių dar labiau eskaluoti įtampą. Kreipimąsi palaikė ir Iranas bei Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), o tai tarptautiniu mastu įvertinta kaip reikšmingas signalas regione.

    Pareiškime taip pat akcentuojama civilių apsauga, valstybių suvereniteto ir teritorinio vientisumo gerbimas bei būtinybė saugoti pasaulinę prekybą. BRICS pabrėžė tiekimo grandinių, energijos srautų ir jūrinio saugumo svarbą, nes bet kokia eskalacija Artimuosiuose Rytuose greitai atsispindi naftos, dujų ir logistikos kainose.

    Kas slypi už Irano ir JAE pritarimo

    Tą pačią dieną Irano prezidentas Masudas Pezeškianas susitiko su Abu Dabio emyrato sosto įpėdiniu Khaledu bin Mohamedu Al Nahyanu. Tai laikoma aukščiausio lygio kontaktu tarp abiejų šalių atstovų per pastarąjį konfliktų ir tarpusavio įtampos etapą.

    Pasak Abu Dabio valdžios pranešimo, susitikime aptarti regioniniai ir tarptautiniai klausimai, saugumas bei stabilumo užtikrinimas. Vis dėlto apie konkrečius susitarimus nepranešta, todėl diplomatinis gestas labiau siejamas su siekiu sumažinti rizikas ir išlaikyti komunikacijos kanalus atvirus.

    Įtampa regione ir tiesioginė rizika ekonomikai

    Pastaruoju metu regione fiksuoti abipusiai Irano ir JAV smūgiai, o tai didina nerimą dėl platesnės eskalacijos. Tarp minimų epizodų nurodomi ir atakų taikiniai JAE teritorijoje, susiję su JAV kariniu buvimu, kas JAE verčia itin jautriai vertinti saugumo klausimus.

    Tokie incidentai ypač svarbūs dėl strateginių jūrinių maršrutų ir energijos eksporto, nuo kurių priklauso ne tik Persijos įlankos valstybės, bet ir pasaulinės rinkos. Dėl to BRICS raginimai saugoti prekybą ir jūrinį saugumą laikomi ne tik politiniu pareiškimu, bet ir ekonominės prevencijos žinute.

    Kas yra BRICS ir kodėl grupė plečiasi

    BRICS iš pradžių sudarė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika, tačiau pastaraisiais metais grupė sparčiai plečiasi. Prie jos prisijungė ir kelios sparčiai augančios ekonomikos bei regiono žaidėjai, įskaitant Iraną ir JAE.

    Plėtra sustiprina BRICS kaip alternatyvios daugiašalės platformos svorį, ypač energetikos ir prekybos temose. Tuo pat metu skirtingi narių interesai reiškia, kad bendri pareiškimai dažnai formuluojami taip, kad telktų dėl bendrų tikslų, bet paliktų erdvės skirtingoms interpretacijoms.

    „Išreiškiame gilų susirūpinimą tolesne įtampos eskalacija ir raginame laikytis maksimalios santūrumo politikos bei vengti veiksmų, galinčių dar labiau pabloginti situaciją“, – sakoma BRICS dokumente.