Buvęs „Anthropic“ darbuotojas Jacobas Coxonas viešame įraše perspėjo, kad dirbtinio intelekto industrija rizikuoja žmonių saugumu, o ateityje gali atsirasti sistemų, kurių veikimo žmonės nebesuvaldys. Jo teigimu, ypač pavojinga kryptis yra modelių gebėjimas patiems spartinti savo tobulėjimą.
Į šias pastabas sureagavo „Anthropic“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Dario Amodei, kalbėjęs apie rizikas tarptautinėje žiniasklaidoje. Jis pripažino, kad su kritiku sutinka labiau, nei nesutinka, tačiau pabrėžė, jog dabartiniai modeliai dar nėra tokie pajėgūs, kad savaime sukeltų neišvengiamą katastrofą.
Vis dėlto Amodei akcentavo tempą: didėjant skaičiavimo resursams, duomenų apimtims ir modelių architektūrų pažangai, gebėjimai auga sparčiau nei praktinės saugumo priemonės. Jo vertinimu, rizika kyla tada, kai sistemos ima vykdyti sudėtingas užduotis per daugybę žingsnių, veikti kaip autonominių agentų tinklai ir pačios ieškoti būdų tapti dar efektyvesnės.
Raginimas lėtinti ir testuoti
„Anthropic“ vadovas viešai ragino pramonę atsakingiau reguliuoti pažangiausių modelių kūrimo tempą ir daugiau investuoti į saugos metodus. Tarp minimų priemonių dažniausiai įvardijami nepriklausomi vertintojai, kurie galėtų tikrinti modelius panašiomis teisėmis kaip įmonių darbuotojai, bei aiškesni standartai, kuriuos kurtų verslas kartu su valdžios institucijomis.
Tokie siūlymai siejasi su plačiau taikoma praktika, kai didieji kūrėjai skelbia saugos ataskaitas, vykdo vadinamąjį raudonųjų komandų testavimą ir ieško būdų apriboti pavojingą modelių elgesį. Tačiau kritikai pabrėžia, kad savanoriškų priemonių gali nepakakti, jei varžybos tarp laboratorijų verčia skubėti.
Netikėtas sutarimas tarp konkurentų
Amodei perspėjimai sulaukė palaikymo iš dviejų ryškiausių industrijos lyderių. Elonas Muskas viešai pareiškė, kad Amodei argumentai jam atrodo pagrįsti, primindamas, kad apie dideles DI rizikas kalba jau ne vienus metus.
„Sutinku, kad pažangiausių DI sistemų kūrimo tempą turime formuoti atsakingai“, – sakė Samas Altmanas.
„OpenAI“ vadovas taip pat pabrėžė nepriklausomo vertinimo idėją ir teigė, kad DI sauga pastaruoju metu buvo vienas svarbiausių klausimų įmonės vidinėse diskusijose. Toks viešas sutarimas išryškina, kad rūpestis dėl tempo nebėra vienos stovyklos pozicija, net jei įmonės konkuruoja dėl lyderystės.
Grėsmės jau ne vien teorinės
Pastaraisiais mėnesiais daugėja pranešimų, kad generatyviniai modeliai bandomi išnaudoti kenkėjiškiems tikslams, įskaitant sukčiavimą, kibernetines atakas ir net pavojingų instrukcijų paiešką. Dėl to kūrėjai vis dažniau diegia apribojimus, stiprina turinio filtrus ir plečia piktnaudžiavimo stebėseną.
Ekspertai pabrėžia ir kitą rizikų sluoksnį: net jei modeliai nėra superintelektas, jie gali didinti nusikalstamų veikų mastą, automatizuoti socialinės inžinerijos atakas, skatinti dezinformacijos plitimą ir mažinti įėjimo barjerą tiems, kurie anksčiau neturėjo techninių gebėjimų. Dėl to saugos diskusija vis dažniau sukasi ne tik apie tolimą ateitį, bet ir apie šiandienos praktinį atsparumą.
Kitas svarbus aspektas yra reguliavimas: Europos Sąjungoje jau įsigaliojęs DI aktas numato rizikomis grįstą sistemą ir papildomas pareigas aukštos rizikos sprendimams, o pažangiausiems bendros paskirties modeliams keliami skaidrumo ir saugos reikalavimai. Vis dėlto rinkos dinamika rodo, kad vien teisės aktų neužtenka, jei trūksta nepriklausomų testavimo pajėgumų ir aiškių, tarptautiniu mastu suderintų standartų.
Kol kas vieningo atsakymo, kaip tiksliai subalansuoti inovacijų greitį ir saugą, nėra. Tačiau tai, kad dėl pavojaus signalo vis garsiau kalba ir konkuruojančių laboratorijų lyderiai, rodo besikeičiantį toną: DI pažanga vis labiau vertinama ne tik pagal įspūdingas funkcijas, bet ir pagal tai, ar visuomenė spėja sukurti saugiklius.
Leave a Reply