CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • 1000 dienų Lenkijos skaitmenizacijai: milijardai kibernetiniam saugumui, DI ir mObywatel plėtrai

    Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija pristatė beveik trejų metų darbų apžvalgą, pavadintą 1000 dienų Lenkijos skaitmenizacijai. Joje akcentuojama, kad pagrindinis tikslas buvo spartinti viešųjų paslaugų perkėlimą į skaitmeninę erdvę ir stiprinti valstybės atsparumą kibernetinėms grėsmėms.

    Apžvalga pateikta per spaudos konferenciją, kurioje pasisakė vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis bei viceministras Dariuszas Standerskis. Jie išskyrė mObywatel programėlės plėtrą, planuojamas investicijas į duomenų infrastruktūrą ir didesnį finansavimą kibernetiniam saugumui.

    Rekordinės investicijos į saugumą

    Viena svarbiausių priemonių įvardytas 5 mlrd. zlotų finansavimas kibernetiniam saugumui, kuris pagal ministerijos pateiktą informaciją numatytas kaip rekordinis šio sektoriaus biudžetas. Pagal valiutos perskaičiavimą tai sudaro apie 1 160 000 000 eurų.

    Ministerija taip pat pabrėžė CERT Polska vaidmenį, teigdama, kad Lenkijos tarnybos atremia didžiąją dalį kibernetinių atakų. Kibernetinių incidentų mastas išlieka didelis, todėl akcentuojamas poreikis finansuoti ne tik prevenciją, bet ir incidentų valdymo pajėgumus.

    mObywatel plėtra ir DI kryptis

    Viceministras Dariuszas Standerskis teigė, kad mObywatel programėle naudojasi beveik 13 mln. gyventojų, o į ją integruojami ir nauji sprendimai, įskaitant virtualų asistentą, paremtą kalbiniu modeliu. Ministerija tai pristato kaip vieną didžiausių valstybinių programėlių pasiekiamumo rodiklių Europos Sąjungoje.

    Kita kryptis yra DI infrastruktūra: skelbiama apie dvi DI gamyklas Krokuvoje ir Poznanėje bei siekį dalį jų pajėgumų ateityje atverti mažoms ir vidutinėms įmonėms. Taip pat minimos iniciatyvos dėl gigafabriko projekto, kuriam, pasak ministerijos, jau numatytas 135 000 000 eurų finansavimas.

    Skaitmeninių paslaugų taisyklės ir neišspręstos spragos

    Ministerija atkreipė dėmesį ir į iššūkius, susijusius su skaitmeninių platformų veikla: nuo reakcijos į neteisėtą turinį iki vartotojų skundų nagrinėjimo mechanizmų. Akcentuojama, kad efektyvi priežiūra priklausys nuo aiškaus nacionalinio reguliavimo ir institucijų įgaliojimų.

    Apžvalgoje taip pat primenami tikslai, susiję su gyventojų skaitmeninėmis kompetencijomis: Lenkija siekia, kad iki 2035 metų bazines kompetencijas turėtų 85 proc. gyventojų. Ministerijos duomenimis, 2025 metais šis rodiklis siekė 50,4 proc., todėl progresas turėtų būti spartinamas per mokymus ir švietimo programas.

    „Lenkijos ekonomika yra varoma skaitmenizacijos ir kibernetinio saugumo, o skaitmeninė valstybė turi aiškų indėlį į bendrą šalies augimą“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    „Prieš trejus metus kalbėjome apie planus, o šiandien esame gerokai toliau ir brėžiame naują skaitmeninės valstybės viziją“, – sakė Dariuszas Standerskis.

  • DI pramonėje: laikas pragmatizmui – kodėl rezultatus lemia duomenys, žmonės ir technologija

    DI pramonėje dažniausiai vertinamas ne kaip madinga naujovė, o kaip praktinis įrankis, padedantis aptikti įrangos ar proceso anomalijas, prognozuoti kokybės nukrypimus ir didinti gamybos efektyvumą. Didžiausia vertė atsiranda ten, kur sprendimai tiesiogiai mažina prastovas, broką ir energijos sąnaudas.

    Ekspertai pabrėžia, kad sėkmingą diegimą lemia trys dalykai: duomenys, žmonės ir tinkamai parinkta technologija. Jei bent viena grandis silpna, DI projektas gali tapti brangiu eksperimentu, kuris neduoda apčiuopiamų rezultatų.

    Duomenys: kokybė svarbiau už kiekį

    Pramonėje duomenų netrūksta, tačiau jų kokybė, struktūra ir prieinamumas dažnai tampa didžiausia kliūtimi. Praktikoje dalis įmonių panaudoja tik nedidelę dalį turimų duomenų, nes trūksta aiškios duomenų strategijos, standartų ir integracijų tarp įrenginių, sensorių bei IT sistemų.

    DI modeliai ypač jautrūs netikslumams: klaidingi matavimai, nepažymėti sustojimai ar pasenę parametrai gali iškreipti prognozes. Todėl prieš diegiant DI dažnai tenka investuoti į duomenų surinkimo tvarką, sensorių patikimumą, duomenų žymėjimą ir vieningą metrikų apibrėžimą.

    Žmonės: patirtis, kurios DI nepakeičia

    Net ir geriausi algoritmai neveiks be žmonių, kurie supranta procesą ir gali paaiškinti, ką iš tiesų reiškia konkretus nuokrypis. Patyrę operatoriai ir proceso inžinieriai neretai iš klausos, vibracijos ar darbo ritmo pastebi artėjančias problemas dar iki joms atsispindint duomenyse.

    Įmonėms svarbu šią patirtį ne ignoruoti, o ją „įdarbinti“: aprašyti taisykles, susieti su matavimais, kartu su komandomis nuspręsti, kokius gedimų scenarijus verta prognozuoti. Praktinis DI diegimas tampa bendru projektu tarp gamybos, automatikos, IT ir duomenų analitikų.

    Kada prognozinė priežiūra neapsimoka?

    Prognozinė priežiūra dažnai pristatoma kaip vienas patraukliausių DI pritaikymų, tačiau ekonomika čia ne visada palanki. Jei įrangos apmatavimas ir integracija kainuoja tiek, kad už tą pačią sumą galima įsigyti atsarginį įrenginį ar sustiprinti planinę priežiūrą, DI sprendimas gali neturėti prasmės.

    Tokiais atvejais racionaliau rinktis paprastesnius metodus, pavyzdžiui, būklės stebėseną pagal aiškius slenksčius arba reagavimą į gedimus, kai rizika ir kaštai yra valdomi. Sąmoningas sprendimas atsisakyti DI gali būti toks pat profesionalus, kaip ir sprendimas jį diegti.

    Atskira tema yra darbuotojų nerimas dėl DI: baimė prarasti darbą ar būti „pakeistiems“ algoritmais vis dar stabdo projektus. Veikiausiai geriausias vaistas čia yra skaidrumas, mokymai ir realūs pavyzdžiai, kai DI tampa pagalbininku, o ne pakaitalu, pavyzdžiui, greičiau identifikuoja broko priežastis ar leidžia anksčiau pastebėti žaliavų kokybės pokyčius.

    Pramonės įmonėms, planuojančioms DI diegimą, vis dažniau patariama pradėti nuo konkretaus verslo klausimo ir aiškaus naudos matavimo, o ne nuo technologijos pasirinkimo. Kai tikslas apibrėžtas, lengviau nuspręsti, kokių duomenų reikia, kokias kompetencijas telkti ir ar DI šiuo atveju apskritai duos geriausią grąžą.

  • Lenkija siekia Europos DI gigafabrikos: Gawkowskis įvardijo Čekiją kaip pagrindinį partnerį

    Lenkija siekia, kad viena iš planuojamų Europos DI gigafabrikų atsirastų Centrinėje ir Rytų Europoje. Skaitmeninimo ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis Ekonomikos forume Karpacze pabrėžė, kad šaliai būtinas patikimas partneris, o tokiu jis įvardijo Čekiją.

    Pasak ministro, partnerystė su Praha turėtų sustiprinti regiono kandidatūrą Europos Sąjungos mastu. Jis taip pat teigė, kad iniciatyvą remia dalis Baltijos valstybių ir Balkanų regiono partnerių, kurie mato naudą kuriant bendrą skaičiavimo pajėgumų ekosistemą.

    Kas yra DI gigafabrika?

    Europos Komisija kartu su Europos aukštos našumo kompiuterijos bendra įmone EuroHPC JU vykdo konkursą, kuriuo planuojama atrinkti 7 DI gigafabrikų projektus. Idėja – sukurti didžiulės galios skaičiavimo centrus, skirtus pažangiems DI modeliams mokyti ir kurti, taip mažinant Europos priklausomybę nuo pajėgumų už ES ribų.

    EuroHPC JU skelbia, kad atrankoje bus vertinama techninė projekto kokybė, numatomas poveikis Europos DI ekosistemai, finansinis modelis bei paslaugų kaina. Papildomų taškų gali suteikti europinių aparatinės ir programinės įrangos sprendimų naudojimas bei indėlis į ES skaitmeninį suverenumą.

    Lenkijos planas ir terminai

    Lenkijos skaitmeninimo ministerija nurodė, kad konsorciumai, norintys teikti paraišką dėl DI gigafabrikos projekto Lenkijoje, dokumentus Europos konkurse gali pateikti iki lapkričio 12 dienos. Patvirtinus projektą, konsorciumas skaičiavimo pajėgumus turėtų pradėti tiekti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.

    Lenkija taikosi į vidutinės apimties projektą, kuris pagal minimalius kriterijus turėtų užtikrinti bent 75 000 DI akceleratorių ekvivalentą. Gigafabrika Lenkijoje būtų orientuota į regioninį vaidmenį, aptarnaujant Centrinės ir Rytų Europos poreikius.

    Kiek tai kainuotų ir kas už tai mokėtų?

    Lenkijos vyriausybė yra deklaravusi daugiau kaip 400 mln. zlotų investiciją, skirtą skaičiavimo paslaugų įsigijimui iš būsimos gigafabrikos. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro apie 95 mln. eurų, o bendra iniciatyvos vertė Lenkijoje minima kaip viršijanti 10 mlrd. zlotų, tai yra apie 2,3 mlrd. eurų.

    EuroHPC JU konkurso taisyklės numato, kad konsorciumai investicines išlaidas turi finansuoti patys, o viešasis finansavimas pirmiausia orientuojamas į paslaugų pirkimą starto laikotarpiu. Tai turėtų sumažinti projekto komercinę riziką ir pagerinti prognozuojamumą rinkoje.

    „Mums reikia didelių skaičiavimo pajėgumų, kurie būtų panaudojami gynyboje, sveikatos apsaugoje ir tam, kad verslas galėtų greičiau augti“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Pagal skelbiamus planus sutartys su laimėjusiais konsorciumais galėtų būti pasirašytos 2027 metų pradžioje. Pačios DI gigafabrikos, jei projektai vyks pagal numatytą grafiką, turėtų pradėti veikti 2028 metais.

  • „Actionable“ pritraukė apie 9 mln. eurų: klientų duomenis verčia elgsenos prognozėmis verslui

    „Actionable“ pritraukė apie 9 mln. eurų: klientų duomenis verčia elgsenos prognozėmis verslui

    Prancūzijos klientų analitikos startuolis „Actionable“ pritraukė apie 9 mln. eurų investicijų, kad paspartintų platformos plėtrą ir tarptautinę plėtrą. Investicijų etapui vadovavo fondas Hi Inov, taip pat prisidėjo anksčiau investavęs Axeleo Capital.

    Bendrovė įkurta 2024 metais, ją įkūrė ir kartu vadovauja Nicolas Rieul bei Nans Thomas. „Actionable“ dirba su didelėmis įmonėmis, siekiančiomis tiksliau prognozuoti klientų pasitraukimą, pasitenkinimą, skundų riziką ir pakartotinių pirkimų tikimybę.

    Startuolis kritikuoja tradicinius klientų pasitenkinimo matavimo būdus, nes apklausos dažnai atspindi tik nedidelės dalies klientų nuomonę. Tuo metu įprastos prognozuojamosios rinkodaros sistemos neretai pernelyg pasikliauja vien sandorių ir CRM įrašais.

    „Actionable“ teigia sujungiantis sandorių, CRM, interneto analitikos ir operacinius duomenis iš visos kliento kelionės, kad būtų galima sudaryti prognozes kiekvienam klientui atskirai. Praktikoje tai reiškia, kad modelis vertina ne tik pirkimo istoriją, bet ir paslaugos kokybę lemiančius procesus.

    Į skirtingoms industrijoms pritaikytą kliento duomenų modelį gali patekti tokie rodikliai kaip laukimo ir užsakymų paruošimo trukmė mažmenoje, užpildymo rodikliai ir vėlavimai transporte ar pristatymo terminai elektroninėje prekyboje. Bendrovė nurodo, kad sprendimas taikomas mažmenos, finansų, draudimo, transporto, energetikos, telekomunikacijų ir automobilių sektoriuose.

    Platforma siekia ne tik pasakyti, kurie klientai tikėtina bus nepatenkinti, bet ir parodyti, kokie operaciniai veiksniai tai lemia. Tokiu būdu įmonės gali koreguoti procesus arba imtis veiksmų dar iki skundo ar pasitraukimo.

    „Duomenų sandėliui uždėti didelį kalbos modelį nepakanka: be verslo konteksto dirbtinis intelektas labai prastai skaito žalias lenteles. Sunkiausia dalis yra šimtus lentelių ir vidinių apibrėžimų paversti kliento modeliu, kurį mašina suprastų teisingai“, – sakė vienas iš įkūrėjų Nans Thomas.

    Bendrovė taip pat pristato „Actionable Intelligence“ – DI agentą, kuris analizę atlieka remdamasis jų kliento duomenų modeliu ir išlaiko verslo kontekstą. Pasak įmonės, klientai pateikia neapdorotus lentelinius duomenis, o sistema atkuria klientų keliones ir standartizuoja informaciją, kad analitika būtų pritaikoma greičiau.

    Gautas finansavimas bus skirtas produkto, inžinerijos ir pardavimų komandų plėtrai bei augimui užsienio rinkose. „Actionable“ planuoja didinti pardavimus per partnerius perpardavėjus ir žengti į JAV rinką.

  • „CloudNC“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI programinė įranga žada paspartinti CNC gamybą

    „CloudNC“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI programinė įranga žada paspartinti CNC gamybą

    Londone veikianti precizinio apdirbimo programinės įrangos bendrovė „CloudNC“ pritraukė 20 mln. JAV dolerių investiciją, tai yra maždaug 18 mln. eurų. Finansavimo etapui vadovavo „Nimble Ventures“, taip pat prisidėjo „Calculus Venture Capital“, „Entrepreneur First“ ir „LM Ventures“.

    Bendrovė kuria sprendimus CNC apdirbimo įmonėms, kurioms tenka spaudimas greičiau parengti kainos pasiūlymus, sparčiau programuoti stakles ir išlaikyti terminus, net kai trūksta patyrusių specialistų. Pasak „CloudNC“, pagrindinis tikslas yra sutrumpinti laiką nuo detalės projektavimo iki gamybos.

    Pagrindinis produktas „CAM Assist“ naudoja dirbtinį intelektą, kad automatizuotų CAM programavimo dalį: padėtų parinkti apdirbimo strategijas ir generuoti įrankių trajektorijas. Praktikoje tai turėtų reikšti greitesnį programų parengimą, didesnį pralaidumą ir nuoseklesnę kokybę, ypač kai gamyba priklauso nuo kelių aukštos kvalifikacijos programuotojų.

    „Dirbtuves visur spaudžia poreikis greičiau pateikti pasiūlymus ir programuoti, o pagaminti daugiau tenka su tais pačiais žmonėmis ir tomis pačiomis staklėmis“, – sakė „CloudNC“ vadovas ir vienas įkūrėjų Theo Saville.

    „Ši investicija leidžia susitelkti į tai, kas svarbiausia klientams: padaryti „CAM Assist“ dar veiksmingesnį kasdienėje gamyboje, plėstis į daugiau rinkų ir kurti naujus DI produktus, kurie sprendžia kritines apdirbimo procesų siauras vietas“, – sakė Theo Saville.

    „CloudNC“ teigia, kad jos technologiją naudoja daugiau kaip 1 000 metalo apdirbimo dirbtuvių visame pasaulyje, įskaitant šimtus JAV. Bendrovė nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas platesnei komercinei plėtrai, klientų aptarnavimui ir partnerystėms sparčiau augančiose rinkose.

    Tarp įvardijamų klientų minimi „Lockheed Martin“ ir „Major Tool and Machine“, o investuotojai akcentuoja automatizacijos potencialą didinti gamybos pajėgumus. Rinkoje tai sutampa su platesne tendencija diegti DI įrankius, kurie ne pakeičia stakles, o mažina laiko sąnaudas planavimo, programavimo ir įvertinimo etapuose.

    Be „CAM Assist“, bendrovė kuria ir naują produktą „Quote Agent“, kurį planuoja pristatyti 2026 metais. Juo siekiama DI pagalba pagreitinti kainodaros ir sąmatų parengimą, kad gamintojai į užklausas reaguotų greičiau ir nuosekliau, mažėtų administracinis krūvis, o ankstyvas užsakymo įvertinimas taptų patikimesnis.

    „CloudNC“ taip pat dirba su „Knox Systems“ dėl „CAM Assist“ atitikties FedRAMP reikalavimams. Toks sertifikavimas yra svarbus norint aptarnauti JAV valdžios institucijas ir organizacijas, kurioms keliami griežti saugumo bei atitikties standartai jautriems gamybos duomenims.

  • „Fundcraft“ pritraukė 12 mln. eurų plėtrai Europoje: DI žada sumažinti rankinio darbo naštą fonduose

    „Fundcraft“ pritraukė 12 mln. eurų plėtrai Europoje: DI žada sumažinti rankinio darbo naštą fonduose

    Europos skaitmeninė alternatyvių investicinių fondų operacijų platforma „Fundcraft“ pritraukė 12 mln. eurų strateginio augimo finansavimą. Lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir technologijų vystymui, siekiant supaprastinti vis sudėtingesnį fondų administravimą.

    Finansavimo raundui kartu vadovavo „Riverside Acceleration Capital“ ir „CCAP Investments“, prie jo taip pat prisidėjo esami investuotojai 3VC, MiddleGame Ventures ir „Aperture Capital“. Po šio sandorio „Fundcraft“ nuo įkūrimo iš viso yra pritraukusi apie 40 mln. eurų kapitalo.

    „Fundcraft“ kuria skaitmeninę infrastruktūrą alternatyviems investiciniams fondams, sujungdama fondų administravimo paslaugas su darbo eigų automatizavimu ir DI sprendimais. Platforma apima investuotojų, fondų ir portfelio operacijas, o jos tikslas – sumažinti rankinių procesų apimtį, kuri dažnai auga kartu su sudėtingesnėmis fondų struktūromis ir reguliavimo reikalavimais.

    Rinkoje, į kurią taikosi bendrovė, vis dar plačiai naudojami fragmentuoti įrankiai ir daug rankinio darbo, o tai didina klaidų riziką ir lėtina procesus. Dėl to fondų valdytojai vis dažniau ieško centralizuotų platformų, kurios leistų standartizuoti duomenų srautus, automatizuoti pasikartojančias užduotis ir greičiau parengti ataskaitas.

    Bendrovė skelbia šiuo metu aptarnaujanti beveik 300 fondų ir teigia, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasirašė tiek naujų sutarčių, kiek per visus 2025 metus. „Fundcraft“ taip pat išplėtė veiklą Prancūzijoje ir palaiko fondų struktūras keliose jurisdikcijose, įskaitant Liuksemburgą, Prancūziją, JAV ir Ispaniją.

    Įmonės bendraįkūrėjas ir vadovas Julien De Mayer pabrėžė, kad naujas finansavimas padės augti dirbant su institucinių klientų poreikiais, kurie vis dažniau tampa sudėtingesni skirtingose Europos rinkose.

    „Mūsų požiūris – pradėti spręsti išpirkimo strategijų turto valdytojų poreikius ir sudėtingumą bei organiškai diegti patikrintą veiklos modelį skirtingose jurisdikcijose, nesuklijuojant atskirų platformų ar paslaugų modelių“, – sakė Julien De Mayer.

    Pasak bendrovės, gautos lėšos bus naudojamos stiprinti pozicijas esamose Europos rinkose, žengti į papildomas jurisdikcijas ir plėsti galimybes instituciniams privataus kapitalo išpirkimo segmentams. Kartu planuojama didinti DI taikymą investuotojų aptarnavimo, fondų administravimo ir portfelio operacijų procesuose, remiantis jau įdiegtomis automatizuotomis darbo eigomis.

  • JAV Atstovų Rūmų demokratai svarsto specialų DI komitetą: ar prasidės griežtesnė priežiūra?

    Naujas komitetas DI priežiūrai?

    JAV Atstovų Rūmų demokratai ruošia planą: jei po lapkritį vyksiančių rinkimų atgautų daugumą, galėtų steigti specialų komitetą dirbtinio intelekto klausimams. Apie tokius svarstymus, remdamasis su planavimu susipažinusiais asmenimis, praneša „POLITICO“.

    Pasak publikacijoje cituojamų šaltinių, iniciatyva jau pristatyta mažumos lyderiui Hakeemui Jeffriesui, kuris esą kol kas idėjai neprieštarauja. Vis dėlto galutinis sprendimas dar nepriimtas, o diskusijos vyksta už uždarų durų.

    Kas stumtų idėją į priekį

    Pirmines derybas, kaip teigiama, veda kongresmenai Tedas Lieu ir Billas Fosteris. Pastarasis yra fizikas ir anksčiau dalyvavo su DI susijusiuose darbiniuose formatuose, todėl demokratai tikisi didesnės kompetencijos ir nuoseklesnės kontrolės.

    Komitetas būtų kuriamas kaip laikina, specialiųjų užduočių struktūra, kuri paprastai veikia vieną Kongreso kadenciją. Tokios komisijos dažnai turi platesnes tyrimo galias, o praktikoje gali tapti ir politinės darbotvarkės formavimo centru.

    Didžiausia kliūtis – jurisdikcija

    Vienas jautriausių klausimų būtų atsakomybės pasidalijimas su jau veikiančiais komitetais, kurie prižiūri atskiras DI politikos sritis. Atstovų Rūmuose DI temas jau „dengia“ energetikos ir prekybos, teismų bei mokslo ir technologijų komitetai.

    Šių komitetų nariai gali nenorėti atiduoti dalies įtakos naujam formatui, ypač kai JAV intensyviai ieško, kaip reguliuoti pažangius modelius, duomenų centrus, skaitmeninę reklamą ir technologijų bendrovių atsakomybę. Dėl to kova gali vykti ne tik tarp partijų, bet ir tarp pačių demokratų struktūrų.

    Požiūrių skirtumai demokratų gretose

    Demokratų viduje DI tema taip pat skaldanti. Dalis pažangesnį reguliavimą remiančių politikų siekia griežtesnių ribojimų ir net pauzių kai kurioms itin pažangioms kryptims, argumentuodami galimomis katastrofinėmis rizikomis.

    Kiti demokratai labiau akcentuoja valstybei reikalingus „saugiklius“: teisines priemones laikinai riboti naujų modelių diegimą arba stabdyti sistemas, jei jos keltų aiškiai apibrėžtą, neatidėliotiną grėsmę. Toks požiūris dažniau siejamas su bandymu suderinti inovacijas, nacionalinį saugumą ir vartotojų apsaugą.

    „Demokratai svarsto, ar specialus komitetas galėtų suteikti daugiau galių prižiūrėti technologijų sektorių ir DI plėtrą“, – sakė su planavimu susipažinę šaltiniai.

    Kodėl tema dabar įkaito

    Diskusijos sustiprėjo po pastaruoju metu garsiai nuskambėjusių istorijų apie DI saugumą ir galimus piktnaudžiavimo scenarijus. Politikams vis dažniau tenka reaguoti į grėsmes nuo kibernetinių atakų iki dezinformacijos, taip pat į klausimus, kaip DI įrankiai gali būti panaudojami rinkimų kampanijose.

    Galimas specialus komitetas demokratus taip pat leistų greičiau kaupti politinį kapitalą prieš 2028 metų prezidento rinkimų ciklą, suformuojant aiškesnę žinutę rinkėjams apie DI rizikas ir ekonomines galimybes. Tuo pačiu tai būtų instrumentas intensyviau tikrinti Silicio slėnio įtaką valdžios sprendimams.

    Kol kas neaišku, ar idėja turės pakankamai palaikymo ir kaip būtų apibrėžtas būsimo komiteto mandatas. Tačiau pati kryptis rodo, kad DI reguliavimas JAV persikelia iš pavienių iniciatyvų į platesnę politinę kontrolės ir atsakomybės diskusiją.

  • „OpenAI“ skelbia proveržį Navjė–Stokso lygtyse, bet mokslininkai įtaria plagiatą

    „OpenAI“ skelbia proveržį Navjė–Stokso lygtyse, bet mokslininkai įtaria plagiatą

    „OpenAI“ pranešė pasiekusi proveržį vienoje sudėtingiausių šiuolaikinės matematikos temų – Navjė–Stokso lygčių elgsenoje. Šios beveik du šimtmečius žinomos lygtis aprašo skysčių ir dujų judėjimą, todėl yra svarbios nuo lėktuvų projektavimo iki klimato prognozių.

    Esminis klausimas, dėl kurio dešimtmečius ginčijasi matematikai, yra vadinamasis reguliarumo ir egzistavimo uždavinys: ar trimačiu atveju visada egzistuoja „tvarkingi“, fiziškai prasmingi sprendiniai, ar įmanomi „lūžiai“, kai modelis ima generuoti beprasmius rezultatus. Ši problema yra vienas iš Clay matematikos instituto tūkstantmečio uždavinių, už kurių sprendimą siūlomas apdovanojimas siekia apie 900 000 eurų.

    Pasak „OpenAI“, jų sukurta autonominių agentų sistema rado konkretų scenarijų, kuriame sprendinys per baigtinį laiką tampa singuliarus, tai yra tam tikri dydžiai modelyje ima „sprogti“ ir nebeturi baigtinės prasmės. Bendrovė teigia, kad skaičiavimams prireikė apie 88 valandų intensyvaus darbo, pasitelkiant maždaug 10 000 agentų ir labai didelę skaičiavimo galią.

    „Dalijamės Navjė–Stokso tūkstantmečio uždavinio sprendimu – tai vienas giliausių matematikos iššūkių“, – teigiama „OpenAI“ viešame pranešime.

    Vis dėlto euforiją greitai pakeitė ginčas dėl autorystės ir galimos idėjų perėmimo ribos. Matematikas Tristanas Buckmasteris ir su „Anthropic“ siejamas tyrėjas Leventas Alpöge viešai užsiminė, kad panašia kryptimi dirbo anksčiau ir kad „OpenAI“ proveržis galėjo būti pasiektas pasinaudojant jų tyrimų eiga ar pėdsakais, atsiradusiais naudojantis programavimo ir pagalbiniais įrankiais.

    „OpenAI“ atmeta kaltinimus sąmoningu plagiatu, tačiau tuo pačiu pripažįsta bendrą riziką, būdingą didelių modelių kūrimui: net anonimizuoti produktų naudojimo duomenys teoriškai gali prisidėti prie sistemų tobulinimo. Būtent ši vieta ir tapo viena jautriausių, nes mokslo bendruomenėje daugėja klausimų, kaip užtikrinama tyrėjų darbo apsauga, kai skaičiavimo infrastruktūra ir įrankiai priklauso privačioms korporacijoms.

    Techninė ginčo pusė taip pat svarbi: net jei pavyksta rasti singuliarumo pavyzdį, matematinis įrodymas turi būti patikrintas nepriklausomai ir atitikti griežtus formalizavimo standartus. „OpenAI“ teigia įrodymą formalizavusi įrodymų tikrinimo sistemomis, tačiau galutinę reikšmę turės recenzavimas ir ekspertų patvirtinimas, nes tokio lygio rezultatai neretai išryškina klaidas tik po ilgo bendruomenės tikrinimo.

    Ši istorija iškelia ir platesnį kontekstą: skaičiavimo galios nelygybę moksle. Jei vienai hipotezei patikrinti reikalingi milijonų eurų vertės resursai, akademiniai tyrėjai, net turėdami idėjų, dažnai nebegali konkuruoti su laboratorijomis, kurios valdo didžiulius duomenų centrus ir uždarus modelius.

    Kartu daugėja diskusijų, ar tokių proveržių komunikacija nesukuria klaidingo įspūdžio, kad matematiko darbas tampa nereikalingas. Praktikoje net ir pažangiausios dirbtinis intelektas sistemos remiasi žmonių suformuotomis teorijomis, o tikrasis mokslinis pripažinimas atsiranda tik tada, kai rezultatai tampa patikrinami, pakartojami ir viešai įvertinami.

    Jei „OpenAI“ teiginiai pasitvirtins, tai būtų reikšmingas precedentas, rodantis, kad dirbtinis intelektas gali padėti spręsti itin abstrakčius klausimus, kurie ilgai laikyti beveik nepasiekiamais. Tačiau autorystės, duomenų kilmės ir prieigos prie skaičiavimo galios klausimai greičiausiai taps ne mažiau svarbūs nei pats matematinis rezultatas.

  • Lenkijos uniformų gamintojas „Arlen“ perima 60 proc. Čekijos „Prabos“: kiek sumokėjo ir kodėl tai svarbu

    Lenkijos specializuotos aprangos ir uniformų gamintojas „Arlen“ pasirašė sutartį dėl 60 proc. Čekijos specializuotos avalynės gamintojos „Prabos“ akcijų įsigijimo. Sandoris apima 600 000 akcijų paketą, o bendra jo kaina siekia 6,4 mln. eurų.

    „Arlen“ nurodo, kad pardavėjas turi daugiau kaip 750 000 „Prabos“ akcijų, sudarančių 75,06 proc. įmonės kapitalo ir tiek pat balsų. Sutartyje taip pat numatytos taisyklės, kaip ateityje galėtų būti įsigytas likęs daugiau kaip 150 000 akcijų paketas.

    Kas yra „Prabos“?

    „Prabos“ – Čekijos specializuotos avalynės gamintoja, siūlanti karinius, taktinius, žygių bei darbinius batus. Įmonė per metus pagamina apie 200 000–300 000 porų avalynės, o jos vardas yra gerai žinomas Vidurio Europoje.

    Bendrovė kotiruojama Prahos vertybinių popierių biržos Start Market segmente, skirtame mažesnėms ir vidutinėms, dažnai inovatyvioms Čekijos ir Slovakijos įmonėms. Toks statusas paprastai reiškia mažesnį likvidumą ir didesnę kainų svyravimo riziką, tačiau suteikia viešumo ir prieigos prie kapitalo.

    Kodėl „Arlen“ plečiasi?

    „Arlen“ specializuojasi apsauginėje ir techninėje aprangoje, skirtoje darbui sudėtingomis oro sąlygomis, taip pat asmeninės ekipuotės elementuose uniformuotoms tarnyboms. Įsigijimas leidžia stiprinti visą tiekimo grandinę, papildant aprangos portfelį avalynės segmentu.

    Pastaraisiais metais Europoje išaugo viešojo saugumo ir gynybos pirkimų apimtys, o tiekėjams vis dažniau keliami reikalavimai užtikrinti stabilų pristatymą ir gamybą regione. „Arlen“ ir „Prabos“ kombinacija gali suteikti konkurencinį pranašumą konkursuose, kur svarbios kompleksiškos tiekimo galimybės.

    Sandorio vertė – 6,4 mln. eurų už kontrolinį paketą – rodo, kad „Arlen“ siekia ne trumpalaikės finansinės investicijos, o strateginio įsitvirtinimo avalynės nišoje. Jei bus įgyvendinti planai įsigyti ir likusias akcijas, tai galėtų reikšti dar didesnę grupės integraciją ir masto ekonomiją.

  • Lenkijos statistikos biuras pradėjo local content auditą: įvertins „Orlen“, PGE, „Tauron“ ir „Enea“

    Lenkijos centrinis statistikos biuras GUS pradėjo pilotinį tyrimą, kuriuo matuojamas vadinamasis local content, tai yra vietinių tiekėjų ir gamintojų dalis dideliuose projektuose. Į pirmą etapą įtrauktos keturios didžiausios energetikos grupės: „Enea“, „Tauron“, PGE ir „Orlen“.

    Apie tyrimą Ekonomikos forume Karpacze kalbėjusi GUS viceprezidentė Renata Bielak teigė, kad pilotas startavo liepos viduryje. Pirmajame etape biuras kreipėsi į 250 investicijų užsakovų energetikos projektuose, prašydamas pateikti informaciją apie vykdomus projektus, jų vertę ir rangovus.

    Pasak R. Bielak, GUS gavo duomenis apie 51 energetikos investicijų projektą, kurių bendra vertė siekia apie 38 000 000 000 eurų. Į kitą tyrimo etapą atrenkami tik projektai, dėl kurių jau pasirašytos sutartys, o tokių, pagal pateiktą informaciją, liko 14 projektų, kurių vertė sudaro apie 19 000 000 000 eurų.

    „Negalime nustatyti atskaitomybės pareigos užsienio subjektams, ją taikome tik Lenkijos įmonėms. Tai problema, kai rangovai yra užsienio bendrovės, nes dalis informacijos mums tiesiog išsprūsta“, – sakė Renata Bielak.

    GUS nurodė, kad pilotiniame etape vertinami projektai, kurių vieneto vertė nuo maždaug 11 000 000 eurų. Biuras taip pat atkreipė dėmesį, kad dalį energetikos projektų vykdo užsienio rangovai, todėl statistinė aprėptis priklauso nuo to, kiek informacijos pateikia Lenkijoje registruoti užsakovai ir partneriai.

    Pilotinis tyrimas suplanuotas iki šių metų pabaigos. Pirmuosius rezultatus ir išvadas GUS ketina pristatyti sausio pabaigoje, o išsamesnę ataskaitą – kovo pradžioje.

    Nuo kitų metų local content matavimas, pasak GUS, bus įtrauktas į oficialią statistinių tyrimų programą ir nebebus laikomas eksperimentu. Tuomet planuojama vertinti valstybės valdomas bendroves penkiuose sektoriuose: energetikoje, infrastruktūroje, transporte, technologijų ir skaitmenizacijos srityje bei gynyboje.

    Tokie tyrimai glaudžiai siejasi su platesne Europos ir regiono tendencija stiprinti tiekimo grandinių atsparumą, skatinti vietos pramonę ir mažinti priklausomybę nuo importo strateginiuose sektoriuose. Energetikos investicijų bumas, tinklų modernizavimas ir naujos generacijos pajėgumai tampa sritimis, kuriose vietos pridėtinės vertės klausimas įgauna ir ekonominę, ir politinę reikšmę.