CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijoje dyzelinas pasiekė istorinį rekordą: kainos degalinėse per savaitę šoktelėjo labiausiai

    Lenkijos degalinėse fiksuotas naujas dyzelino kainos rekordas. Rinkos analitikų skaičiavimais, per savaitę dyzelinas pabrango apie 0,08 euro už litrą, o vidutinė kaina pasiekė maždaug 2,03 euro už litrą.

    Brango ir kiti degalai: benzino 95 vidutinė kaina šoktelėjo apie 0,06 euro iki maždaug 1,83 euro už litrą, o autogazės (LPG) – apie 0,01 euro iki maždaug 0,69 euro už litrą. Analitikai situaciją sieja su brangstančia nafta ir degalų kainų kilimu didmeninėje rinkoje.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Pagrindinės kainų kilimo priežastys – tarptautinė naftos rinkos dinamika ir didmeninių kainų šuoliai, kurie greitai persiduoda mažmenai. LPG atveju papildomą spaudimą daro brangstančios tiekimo sąnaudos ir pasiūlos svyravimai, ypač kai rinkoje išauga paklausa.

    Tokiais laikotarpiais degalinių tinklai dažnai kainas koreguoja greičiau nei vartotojai spėja prisitaikyti, o skirtumai tarp regionų didėja. Vairuotojams tai reiškia ne tik brangesnes keliones, bet ir didesnį spaudimą vežėjų bei logistikos grandinėms.

    Pasibaigus paketo galiojimui – staigus šuolis

    Po to, kai rugpjūčio pabaigoje baigėsi laikinasis paketas CPN, per vieną savaitę benzinas 95 pabrango maždaug 0,25 euro už litrą, o dyzelinas – apie 0,20 euro už litrą. Šis pokytis tapo vienu ryškiausių trumpalaikių brangimų pastaruoju metu.

    Pasak Lenkijos energetikos ministro Miłoszo Motykos, artimiausiu metu kainos neturėtų viršyti maždaug 2,32 euro už litrą ribos, tačiau daug kas priklausys nuo įtampos Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikio naftos bei degalų tiekimo grandinėms.

    „Paketas CPN būtų pratęstas, jei būtų įsigaliojęs mokestis nuo energetikos įmonių viršpelnių. Jei būtų priimtas galutinis sprendimas dėl šio teisės akto, galėtume rengti naują apsaugos paketą“, – sakė Miłoszas Motyka.

  • Po „MyDr“ atakos plinta SMS pacientams: ministerija perspėja dėl sukčių ir netikrų nuorodų

    Po kibernetinės atakos prieš „MyDr“ dalis pacientų ir toliau sulaukia SMS žinučių ar el. laiškų iš gydymo įstaigų, kurių sistemoms incidentas galėjo turėti įtakos. Skaitmenizacijos ministerija ragina būti budriems, nes tokios situacijos dažnai išnaudojamos sukčiams, kurie mėgina apsimesti klinikomis ir išvilioti asmens duomenis.

    Ministerijos teigimu, gydymo įstaigos, kurios naudojosi „MyDr“ paslaugomis, vykdo pareigą informuoti apie galimą duomenų saugumo pažeidimą. Tačiau pabrėžiama, kad žinutėse neturėtų būti nuorodų, nes būtent jos gali tapti patogia terpe phishingui, kai nukentėjusieji nukreipiami į suklastotus puslapius.

    „Nespauskite nuorodų, kurios pateikiamos tokiose žinutėse. Jei turite įtarimų, informaciją patvirtinkite tiesiogiai savo gydymo įstaigoje“, – sakė skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski.

    Kaip atpažinti bandymą apgauti?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sukčiai dažniausiai skuba kurti skubos jausmą ir prašo „nedelsiant“ atlikti veiksmus: paspausti nuorodą, įvesti asmens kodą, prisijungimo duomenis ar patvirtinti tapatybę. Tokiose žinutėse gali būti naudojami įstaigų pavadinimai, logotipai ar imituojamas oficialus tonas, tačiau tikrasis tikslas būna perimti duomenis ar prieigą prie paskyrų.

    Skaitmenizacijos ministerija rekomenduoja visada rinktis saugesnį kelią: neskambinti žinutėje nurodytais numeriais ir nespausti pateiktų nuorodų, o gydymo įstaigos kontaktus susirasti savarankiškai. Jei pranešimas kelia įtarimų, verta pasitikrinti ir savo skaitmeninius nustatymus, pavyzdžiui, ar nėra aktyvuotų nepažįstamų persiuntimų el. pašte.

    Valdžios reakcija ir planuojami pakeitimai

    Skaitmenizacijos ministerija po „MyDr“ incidento pristatė siūlymų paketą, vadinamą Cyber Penketu, kuriuo siekiama griežtinti duomenų tvarkymo praktiką ir aiškiau apibrėžti saugumo standartus. Tarp aptariamų krypčių minimi sertifikavimo mechanizmai subjektams, tvarkantiems medicininius duomenis, ir minimalūs technologiniai reikalavimai informacinėms sistemoms.

    „Dalį pasiūlymų laikyčiau teisinga kryptimi, ypač dėl praktinių kibernetinio saugumo standartų ir geresnio informavimo apie duomenis tvarkančius subjektus, tačiau būtina užtikrinti suderinamumą su BDAR“, – sakė duomenų apsaugos ekspertas dr. Paweł Litwiński.

    Kartu pabrėžiama, kad nacionaliniai pakeitimai negali prieštarauti BDAR principams, įskaitant rizika grįstą požiūrį į duomenų apsaugą. Pasak eksperto, realią naudą galėtų duoti ir pažangesnė medicininių įvykių bei įtartinų veiksmų pranešimų sistema, kuri leistų greičiau pastebėti bandymus prisidengti gydymo įstaigų vardu.

    „MyDr“ aiškina dėl incidento apimties

    „MyDr“ viešuose pranešimuose teigė esanti baigiamojoje incidento apimties nustatymo stadijoje ir tikslinanti, kokios įstaigos bei pacientai galėjo būti paveikti. Bendrovė taip pat nurodė, kad negali pacientų vardu tikrinti asmens kodo ar individualiai patvirtinti, ar konkretūs duomenys pateko į galimai pažeistą rinkinį.

    Įmonė pabrėžė, kad gydymo įstaigos, nustačiusios, jog konkretus pacientas galėjo būti paveiktas, turėtų susisiekti tiesiogiai. Tuo pačiu akcentuojama, kad vien pats įrašas apie galimą paveiktumą nebūtinai reiškia, jog duomenys buvo paviešinti internete.

  • SAFE 2.0 artėja: Lenkija spalį sieks papildomų ES lėšų gynybai, jei kitos šalys jų neišnaudos

    Lenkija laukia spalio ataskaitos

    Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka tarptautinėje gynybos pramonės parodoje pranešė, kad papildoma ES finansinio instrumento SAFE lėšų dalis galėtų tapti pasiekiama spalio mėnesį. Pasak jos, tai priklausys nuo to, kiek pinigų nepanaudos kitos valstybės narės.

    Lenkijos atstovė teigė, kad tik po valstybių narių pateikiamos ataskaitos Europos Komisijai bus aiškiau, kokia nepanaudotų asignavimų suma grįš į bendrą fondą. Tuomet, pasak viceministrės, pirmą kartą atsirastų reali galimybė oficialiai kreiptis dėl papildomo finansavimo.

    Kiek pinigų planuojama nukreipti vietos pramonei?

    M. Sobkowiak-Czarnecka pabrėžė, kad Lenkija jau yra suplanavusi įsipareigojimus už daugiau nei 120 milijardų zlotų, tai yra apie 28 milijardus eurų. Anot jos, 94 proc. šios sumos turėtų atitekti Lenkijos gynybos pramonei.

    Viceministrė taip pat tikino, kad Lenkija ketina panaudoti deklaruotą finansavimą „iki paskutinio euro“. Tuo metu kitos ES šalys, pasak jos, signalizuoja, kad gali neišleisti visos joms numatytos SAFE lėšų dalies.

    SAFE ir SAFE 2.0: kas keistųsi?

    Kaip pavyzdį, kodėl prognozės dėl nepanaudotų lėšų gali greitai keistis, viceministrė minėjo Italiją: ši iš pradžių ketino pasinaudoti maždaug 14 milijardų eurų suma, vėliau planų atsisakė, o dabar, pasak jos, vėl grįžta prie diskusijų. Dėl to Lenkija, anot pareigūnės, laukia pilnų duomenų iš visų valstybių.

    Pasak M. Sobkowiak-Czarneckos, SAFE buvo kuriamas kaip laikinas sprendimas, padedantis greitai užpildyti gynybos finansavimo spragas iki naujo ES daugiametės finansinės programos. Ji pabrėžė, kad ankstesnėje biudžeto perspektyvoje papildomų gynybos lėšų trūko, o poreikis, ypač Rytų flange, išaugo nedelsiant.

    Viceministrė taip pat įvertino, kad hipotetinė antroji programos fazė, dažnai vadinama SAFE 2, greičiausiai neprasidėtų anksčiau nei 2030 metais. Anot jos, tam pirmiausia reikėtų susitarti dėl naujo ES biudžeto.

    Kur būtų nukreiptos SAFE lėšos?

    SAFE yra ES instrumentas, skirtas didinti valstybių narių investicijas į gynybą ir stiprinti Europos gynybos pramonę, numatantis 150 milijardų eurų paramą, įskaitant mažų palūkanų paskolas. Ši schema daugiausia orientuota į gynybos įrangos įsigijimą ir su tuo susijusius pajėgumus.

    Pagal Lenkijos deklaracijas SAFE lėšos turėtų būti naudojamos, be kita ko, programai Tarcza Wschód, priešdroninėms sistemoms, oro gynybai, artilerijai bei karinei logistikai svarbios transporto infrastruktūros modernizavimui. Lenkijos vyriausybė yra skelbusi, kad 89 proc. skiriamų lėšų būtų nukreipta į Lenkijos ekonomiką ir pramonę.

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier anksčiau yra nurodęs, kad dar šiais metais planuojama skelbti antrą kvietimą SAFE programoje, siekiant paskirstyti nepanaudotas lėšas. Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis taip pat yra patvirtinęs, kad šalis suinteresuota dalyvauti papildomame etape.

  • CBAM startas keičia žaidimą: stalo importas į ES traukiasi, bet spraga lieka gataviems gaminiams

    CBAM pradeda veikti

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos visu pajėgumu pradėtas taikyti ES anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas CBAM. Jo tikslas – sumažinti kainų skirtumą tarp ES gamintojų, mokančių už emisijas pagal ETS, ir trečiųjų šalių bendrovių, kurios tokių kaštų dažnai nepatiria.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalies į ES importuojamų prekių importuotojai turi deklaruoti su gamyba susijusias emisijas ir sumokėti už jas atitinkamą kainą. Mechanizmas taikomas, be kita ko, geležies ir plieno gaminiams, aliuminiui, cementui, trąšoms, elektros energijai ir vandeniliui.

    Importas mažėja, bet atsargiai

    Europos plieno rinkoje jau fiksuojami pirmieji pokyčiai: per pirmąjį pusmetį plieno gaminių importas iš trečiųjų šalių į ES sumažėjo 2 proc. Tuo pat metu importas į Lenkiją traukėsi 6 proc. ir sudarė apie 1,21 mln. tonų.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad šiuos pokyčius dar per anksti priskirti vien CBAM. Rinką veikė ir praktiniai veiksniai, pavyzdžiui, išankstinis sandėlių „užsipirkimas“ metų pabaigoje, kai įmonės bandė apsidrausti dėl naujų taisyklių neapibrėžtumo.

    CBAM ir TRQ sprendžia skirtingas problemas

    Plieno sektoriui svarbus ir kitas apsaugos instrumentas – tarifinės kvotos TRQ, skirtos riboti perteklinį importą. Pramonė pabrėžia, kad CBAM nėra klasikinis muitas ir pats savaime neriboja importo apimčių, o tik sulygina emisijų kaštus.

    Rinkos dalyvių vertinimu, šie du mechanizmai papildo vienas kitą: CBAM skirtas sąžiningesnėms konkurencijos sąlygoms dėl klimato politikos, o TRQ reaguoja į globalią plieno perprodukciją, kuri pasaulyje skaičiuojama šimtais milijonų tonų per metus.

    Didžiausia spraga – gatavi gaminiai

    Didžiausias sektoriaus nusivylimas – tai, kad dabartinis modelis vis dar palieka reikšmingą spragą gataviems gaminiams, kuriuose naudojamas plienas. Kalbama apie vadinamuosius plieno išvestinius gaminius, pavyzdžiui, varžtus, įrankius ar konstrukcines detales, kurie į ES patenka be analogiškai sulygintų emisijų kaštų.

    „Nusipirkau platformoje Temu įrankių rinkinį už maždaug 15 eurų ir jį pasvėręs supratau, kad vien metalo laužas būtų vertas daugiau nei gatavas produktas. Tai parodo problemos mastą“, – sakė „Cognor“ vadovas Przemyslawas Sztuczkowskis.

    Hutų ir metalo pramonė siekia, kad CBAM būtų išplėstas ir tokiems gaminiams, nes priešingu atveju „pigios“ importuotos galutinės prekės gali aplenkti dabartines taisykles. Diskusijos dėl galimo išplėtimo turėtų tęstis rugsėjo mėnesį.

    Kainos taps lakmuso popierėliu

    Pramonės atstovai tikisi, kad realus apsaugos priemonių veiksmingumas labiausiai atsispindės kainose. Jei pigaus importo srautai iš tokių krypčių kaip Kinija ar Indija mažės, kainos teoriškai turėtų kilti.

    Jau dabar teigiama, kad pokyčiai aiškiausiai matomi karštai valcuotos skardos segmente, kur kainos kyla nuosekliau, o tai persiduoda ir vamzdžių bei uždarų profilių rinkoms. Vis dėlto pabrėžiama, kad šios priemonės pačios savaime nekuria paklausos – jos pirmiausia keičia importo ir vietinės gamybos santykį.

  • „PKP Cargo“ neatitraukia ieškinio valstybei: siekia apie 340 mln eurų dėl vadinamosios anglies direktyvos

    Byla dėl 2022 metų sprendimo

    Restruktūrizuojamos Lenkijos krovinių vežimo geležinkeliais bendrovės „PKP Cargo“ sanavimo administratorius kreipėsi į Varšuvos apygardos teismą, prašydamas atnaujinti anksčiau sustabdytą procesą dėl žalos atlyginimo iš valstybės.

    Ginčas susijęs su vadinamąja anglies direktyva – 2022 metais priimtu sprendimu, kuriuo bendrovei buvo nurodyta gabenti iš užsienio pirktą anglį, skirtą energetikos sektoriui. „PKP Cargo“ teigia patyrusi nuostolių vykdydama šį nurodymą.

    Kokia suma ir kodėl procesas atnaujinamas

    Bendrovė ieškiniu iš Lenkijos valstybės iždo reikalauja 1,522 mlrd. zlotų, tai yra apie 340 mln. eurų. Įmonė pabrėžia, kad žalos atlyginimas siejamas būtent su sprendimo įgyvendinimo finansinėmis pasekmėmis.

    Prašymas atnaujinti bylą pateiktas dėl procedūrinių priežasčių – pasibaigus terminui, kiek laiko teismas apskritai gali laikyti procesą sustabdytą. „PKP Cargo“ nurodo, kad tai nereiškia atsitraukimo nuo derybų ir neatmeta taikaus susitarimo galimybės.

    Valstybė taip pat kreipėsi į teismą

    Analogišką prašymą teismui pateikė ir Lenkijos generalinė prokuratūra, todėl abi pusės formaliai siekia, kad byla vėl judėtų procesine tvarka.

    Primintina, kad teismas buvo sustabdęs nagrinėjimą šių metų kovo mėnesį, kai abi šalys svarstė galimybę ginčą išspręsti be ilgo teisminio proceso. Iki šiol viešai neskelbiama, ar derybose pavyko priartėti prie kompromiso.

    Ši byla atkreipia dėmesį į platesnį klausimą, kaip valstybės krizinių situacijų sprendimai, ypač energetikos srityje, persikelia į verslo balansus ir vėliau gali virsti daugiamečiais ginčais. Tokie ieškiniai dažnai remiasi argumentu, kad viešojo intereso sprendimai neturėtų neproporcingai perkelti finansinės naštos vienai įmonei.

  • ETS kaštai vis labiau kelia elektros kainas: Lenkija įspėja, kad pramonė jaučia iki 50 proc. naštą

    ETS įtaka kainoms – vis aštresnė

    Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS) vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką elektros kainai ir pramonės konkurencingumui. Briuselyje vykusioje energetikos konferencijoje „PGE“ viceprezidentas Marcin Laskowski teigė, kad ETS kaštai vidutiniškai sudaro apie 11 proc. elektros kainos pramonei ES.

    Pasak jo, Lenkijoje ši dalis gali siekti iki 50 proc., todėl vienodas mechanizmas skirtingoms šalims sukuria nevienodas pasekmes. Pranešėjas pabrėžė, kad valstybės narės energetikos transformaciją pradėjo iš skirtingų atskaitos taškų, o tai atsispindi ir galutinėse kainose.

    Kviečia skubiai koreguoti sistemą

    M. Laskowskio vertinimu, būtini sprendimai, kurie sumažintų ETS poveikį elektros kainoms, kartu išlaikant klimato politikos kryptį. Jo teigimu, sistemos reforma turėtų užtikrinti, kad emisijų kaina derėtų su pramonės poreikiais, ES ekonomikos konkurencingumu ir investicijomis, kurių reikia energetikos pertvarkai.

    Konferencijoje taip pat akcentuota, kad Europai trūksta naujų elektros gamybos pajėgumų, energijos kaupimo sprendimų ir lankstumo, o tinklų plėtra, ypač skirstomųjų, tampa kritiškai svarbi. Pasak „PGE“ atstovo, investicijos į elektros sistemą tiesiogiai siejasi su ekonomikos augimu, atsparumu ir bendru saugumu.

    Lenkija mini OZE lūžį

    Kalbėdamas apie vidaus situaciją M. Laskowskis priminė, kad Lenkija pertvarko vieną didžiausių Europoje energetikos sistemų, kuri ilgą laiką buvo grindžiama anglimi. Jis atkreipė dėmesį, kad vieną iš praėjusių metų vasaros mėnesių atsinaujinančių išteklių gamyba Lenkijoje pirmą kartą aplenkė anglies elektrinių gamybą.

    Taip pat priminta, kad vieną mėnesį atsinaujinančių išteklių dalis Lenkijos elektros gamybos mišinyje buvo pasiekusi 41,6 proc. Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, jog transformacija vyksta, tačiau jos tempas ir kaina skirtingoms šalims gali būti nevienodi.

    Energetika ir pramonė – politinė įtampa

    Diskusijoje dalyvavęs Europos Parlamento narys Borys Budka pabrėžė, kad kainų augimą lemia ne vien ETS, o rezultatų skirtumai tarp šalių rodo, jog vienas modelis gali sukurti labai skirtingą poveikį. Jis ragino energetikos politiką grįsti ekonomine realybe, o ne vien reguliacinėmis prielaidomis.

    „Elektra negali tapti prabangos preke“, – sakė Borys Budka.

    Lenkijos valdžia: ETS – barjeras transformacijai

    Konferencijoje pasisakęs energetikos viceministras Wojciechas Wrochna teigė, kad aukštos energijos kainos, įskaitant su ETS susijusius kaštus, yra viena didžiausių kliūčių tolesnei transformacijai. Pasak jo, Lenkijoje ETS kaštai sudaro apie 40 proc. galutinės elektros kainos galutiniams vartotojams.

    Viceministras taip pat akcentavo, kad Lenkija greitai mažina emisijas, nors pradėjo nuo beveik visiškos priklausomybės nuo anglies. Kaip svarbiausios kryptys įvardyti atsinaujinantys ištekliai, energijos kaupimas, jūrinė vėjo energetika ir branduolinė energetika, taip pat tiekimo diversifikacija, mažinant priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    Lenkijos elektros energetikos komitete veikiančios didžiosios šalies energetikos bendrovės pabrėžia, kad transformacijos tikslai nėra ginčijami, tačiau būtinos sąlygos, leidžiančios ją vykdyti neperkeliant neproporcingos naštos pramonei. Nurodoma, kad nuo 2024 metų organizacija veikia ir Briuselyje, siekdama aktyviau dalyvauti diskusijose dėl ES energetikos ir klimato politikos.

  • Vienintelė Lenkijos pelninga anglies kasykla „Bogdanka“: kaip mažina kaštus ir kelia efektyvumą

    Lenkijos akmens anglies sektoriui susiduriant su kainų spaudimu ir augančiais kaštais, „Lubelski Węgiel Bogdanka“ išlieka išskirtiniu atveju. Bendrovės vadovų teigimu, tai vienintelė šalyje veikianti anglies kasykla, kuri šiuo metu išsilaiko be valstybės subsidijų ir dirba pelningai.

    Apie tai Katovicuose vykusiame „Future Mining Forum & Expo“ renginyje kalbėjo „Lubelski Węgiel Bogdanka“ valdybos pirmininko pavaduotojas plėtrai Sławomiras Krenczykas. Jo vertinimu, išlikti pelningiems padeda keli konkurenciniai pranašumai, tačiau svarbiausia kryptis dabar yra nuoseklus sąnaudų mažinimas.

    Kaštų mažinimas ir OEE tikslai

    Pasak bendrovės atstovo, „Bogdanka“ koncentruojasi į kaštų ir organizacinės struktūros optimizavimą, siekdama didinti įrangos panaudojimo efektyvumą. Pagrindinis rodiklis, kuriuo matuojama pažanga, yra OEE, vertinantis įrenginių prieinamumą, našumą ir kokybę.

    Įmonė yra nusistačiusi tikslą iki 2035 metais pakelti OEE iki 37 proc., o artimesnėje perspektyvoje siekia 2027 metais pasiekti 31 proc. Šiuo metu, pasak vadovų, „Bogdanka“ vidurkiai yra mažesni nei 30 proc., o bendras Lenkijos kasyklų vidurkis taip pat dažnai nesiekia 30 proc.

    Skaičiai, kaip pabrėžiama, gali smarkiai skirtis priklausomai nuo konkrečių darbų vietų. Vienose gavybos atkarpose, esant palankioms geologinėms sąlygoms ir gerai suvaldytai logistikai, efektyvumas gali siekti apie 40 proc., tačiau kitur, sudėtingesnėmis sąlygomis, kai kuriais mėnesiais krinta iki 11–12 proc.

    Duomenų analizė ir prevencija

    „Bogdanka“ akcentuoja, kad esminė priemonė gerinant efektyvumą yra duomenų analizė ir sprendimai, leidžiantys prognozuoti gedimus. Įmonė diegia sistemas, kurios renka didelį kiekį techninių ir operacinių duomenų, o tai sudaro prielaidas pereiti nuo faktų fiksavimo prie prevencinių veiksmų.

    Vadovų teigimu, dispečeriai ir operacijų valdymo komandos keičia darbo modelį: vietoj vien tik prastovų dokumentavimo iki minutės, vis dažniau stebimi parametrai, leidžiantys numatyti rizikas. Tarp jų minimi įrangos pastūmos greičiai, pavarų apkrovos, hidraulikos ir aušinimo rodikliai, grandinių įtempimas bei transportavimo grandinės darbas.

    Tokie sprendimai didina patikimumą, padeda tiksliau planuoti remontus ir efektyviau valdyti atsargines dalis bei medžiagas. Įmonė pabrėžia, kad tai ypač svarbu tada, kai anglies kainos rinkoje spaudžia maržas, o bet koks prastovų mažinimas tiesiogiai virsta mažesnėmis sąnaudomis.

    „Bogdanka“ atstovai pabrėžia, kad pelningumo išlaikymas šiandien tampa ne vien finansine, bet ir strategine užduotimi. Anglies paklausai Europoje ilgainiui mažėjant, o energetikos transformacijai spartėjant, konkurencingos išlieka tos kasyklos, kurios sugeba mažinti savikainą, didinti mechanizacijos naudą ir paremti sprendimus duomenimis.

    „Efektyvumas šiandien yra lemiamas, nes jis mažina kaštus, o kaštų mažinimas kainų spaudimo sąlygomis yra kritiškai svarbus. Dėl to „Bogdanka“ net ir labai sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis išlieka pelninga“, – sakė Sławomiras Krenczykas.

  • Kiek dar F-35 pasieks Lenkiją šiemet: „Lockheed Martin“ įvardijo tiekimų planą ir terminus

    Dar keli F-35 iki metų pabaigos

    „Lockheed Martin“ atstovai gynybos parodoje Kielcuose pranešė, kad iki metų pabaigos Lenkiją turėtų pasiekti dar 4–5 penktosios kartos daugiafunkciai naikintuvai F-35. Jie papildytų jau pristatytą aštuonių orlaivių partiją.

    Pagal iki šiol viešintą grafiką, Lenkija iš viso yra užsakiusi 32 F-35, o visų orlaivių pristatymus planuojama užbaigti 2029 metais. Šis terminas išlieka vienu svarbiausių orientyrų, vertinant pajėgumų augimą regione.

    Gamyba persikelia į Italiją

    Gamintojas nurodė, kad artimiausios Lenkijai skirtos mašinos bus tiekiamos ne iš JAV, o iš europinės surinkimo linijos Cameri mieste Italijoje. Tai reikšminga detalė, nes Cameri gamykla yra vienas pagrindinių F-35 programos centrų Europoje.

    Tokia tiekimo schema leidžia greičiau aptarnauti Europos užsakovus ir sumažinti logistines rizikas. Pastaraisiais metais F-35 programa daug dėmesio skiria tiekimo grandinių stabilumui, atsarginių dalių prieinamumui ir techninės priežiūros pajėgumų plėtrai.

    Planą iki metų pabaigos pristatyti dar 4–5 F-35 patvirtino „Lockheed Martin“ atstovas Nate’as McAllisteris.

    Pilotų rengimas ir pradinė parengtis

    „Lockheed Martin“ teigia, kad šiuo etapu didžiausias dėmesys skiriamas pradinės operacinės parengties pasiekimui. Tai apima bazės infrastruktūrą, technikų ir pilotų rengimą bei logistiką, kuri yra kritinė eksploatuojant penktosios kartos platformą.

    Gamintojo duomenimis, JAV jau parengta 16 Lenkijos pilotų, dar 6 mokymai vyksta. Pagal 2020 metais pasirašytą sutartį planuota JAV parengti 24 pilotus.

    Taip pat pabrėžta, kad Lasko bazėje jau sukurta infrastruktūra pilotų rengimui, įskaitant pilnos misijos simuliatorius. Toks mokymo modelis leidžia greičiau didinti įgulų skaičių ir mažinti priklausomybę nuo mokymų užsienyje.

    Kontraktas ir galimas tęsinys

    Lenkija 2020 metais užsakė 32 F-35 už maždaug 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,2 mlrd. eurų pagal pastarųjų metų valiutų kursų vidurkius. Pirmosios pagamintos mašinos buvo naudojamos mokymams JAV, vėliau pristatymai palaipsniui persikėlė į Lenkiją.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos gynybos ministerija į ilgalaikius modernizacijos planus iki 2039 metų įtraukė ir galimybę įsigyti papildomų F-35. Gamintojas teigia esantis pasirengęs aptarti pramoninio bendradarbiavimo apimtį, jei būtų priimti nauji sprendimai dėl pirkimų.

    „Lockheed Martin“ atstovai priminė, kad nuo sutarties pasirašymo iki pirmojo pristatymo įprastai prireikia 3–4 metų. Tai svarbus faktorius planuojant tolimesnį pajėgumų stiprinimą ir biudžetą.

  • „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    Didžiausia „Google“ investicija Europoje

    „Google“ paskelbė per artimiausius dvejus metus Suomijoje investuosianti mažiausiai 13 mlrd. eurų į duomenų centrus ir su jais susijusią skaitmeninę infrastruktūrą. Tai didžiausia vienkartinė bendrovės investicija Europoje, orientuota į DI paslaugų augimą.

    Planuojama plėtra apimtų kelias savivaldybes, įskaitant Hamina, Kajaani, Muhos ir Vaala. Šie objektai turėtų aptarnauti įvairias „Google“ paslaugas, tarp jų ir „Gemini“.

    „„Google“ sprendimas aiškiai parodo mūsų stiprybes. Duomenų ekonomikos vertė gerokai viršija tiesiogines investicijas, nes skatina inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą“, – sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo.

    Bendrovė nurodo, kad statybos darbai būtų vykdomi 2027 ir 2028 metais. „Google“ vertinimu, investicijos galėtų kasmet pridėti apie 3,6 mlrd. eurų Suomijos BVP ir paremti daugiau kaip 37 000 darbo vietų, iš jų apie 16 000 statybų sektoriuje.

    Pasibaigus intensyviausiems statybų etapams, prognozuojama, kad duomenų centrų veikla ir su ja susijusios grandys kasmet palaikytų apie 7 000 darbo vietų. Tai apimtų inžinerines, eksploatavimo, tiekimo, taip pat vietos paslaugų sektoriaus roles.

    Kodėl pasirinkta Suomija

    Suomija tampa vis patrauklesnė duomenų centrams dėl vėsaus klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas. Duomenų centrai generuoja daug šilumos ir reikalauja didžiulių elektros kiekių, todėl natūralios aušinimo sąlygos tampa konkurenciniu pranašumu.

    Kitas veiksnys yra elektros tiekimo stabilumas ir palyginti palanki kaina, kurią užtikrina branduolinė energetika, vėjo ir hidroelektrinės. Šis derinys pastaraisiais metais paskatino visos šalies duomenų centrų plėtros bangą.

    Kas keičiasi Europoje

    Investicijų mastas rodo, kad DI infrastruktūra Europoje tampa strateginiu prioritetu, o konkurencija persikelia į energijos, tinklų pajėgumų ir reguliavimo lauką. Dideliems skaičiavimams reikalinga ne tik elektra, bet ir patikimas perdavimo tinklas, žemės sklypai, vandens ištekliai bei aiškios leidimų procedūros.

    Tokie projektai vis dažniau vertinami ir per tvarumo prizmę: svarbu, iš kokių šaltinių gaunama energija, kaip panaudojama perteklinė šiluma ir kokį poveikį infrastruktūra daro vietos aplinkai. „Google“ teigia, kad dalis lėšų būtų skiriama švarios energijos projektams, biologinei įvairovei, švietimui, tyrimams ir darbuotojų kompetencijų ugdymui.

    „Google“ Suomijoje veikia nuo 2009 metų, kai įsigijo nenaudojamą popieriaus fabriką Hamina mieste ir jį pritaikė duomenų centro veiklai. Nuo tada objektas buvo nuosekliai plečiamas, o dabartinis planas reikštų dar spartesnį plėtros tempą, susietą su DI paslaugų paklausos augimu.

    Tuo pat metu Suomijos vyriausybei tokios investicijos tampa ir ekonominės politikos instrumentu, ypač esant silpnesniam augimui ir aukštesniam nedarbui. Duomenų ekonomika šiuo metu laikoma viena iš sričių, galinčių atnešti didelį kapitalą ir sukurti apčiuopiamą darbo vietų efektą.

  • Slovakija perka dar 4 F-16 už 390 mln. eurų: kuo tai svarbu NATO oro policijai Baltijos šalyse

    Sprendimas: dar keturi F-16

    Slovakijos vyriausybė pritarė papildomų keturių JAV gamybos naikintuvų F-16 Block 70 įsigijimui su susijusia įranga. Bendra sandorio vertė siekia apie 390 mln. eurų, o pristatymą planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Papildomas pirkimas papildo ankstesnį Slovakijos užsakymą: 2018 metais šalis buvo užsakiusi 14 tokių orlaivių. Gynybos ministerija sprendimą sieja su pasikeitusia saugumo situacija Europoje ir poreikiu stiprinti oro erdvės kontrolės pajėgumus.

    Kiek F-16 Slovakija jau turi

    Iš 14 užsakytų F-16 Block 70 dešimt jau yra pristatyti Slovakijai. Dar keturi naikintuvai kol kas naudojami Jungtinėse Valstijose slovakų pilotų mokymams, tačiau planuojama, kad jie į Slovakiją bus pargabenti iki 2028 metų pabaigos.

    Slovakija šiais lėktuvais siekia atkurti pilnavertę oro gynybą po to, kai atsisakė sovietinių laikų MiG-29. Po 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą šie orlaiviai buvo išimti iš rikiuotės, o vėliau perduoti Kyjivui.

    Kada Slovakija gali prisidėti prie NATO misijų

    Laikotarpiu, kai Slovakija neturėjo pakankamų nacionalinių pajėgumų oro erdvei saugoti, jai padėjo sąjungininkai, tarp jų Lenkija, Čekija ir Vengrija. Slovakijos gynybos institucijos teigia, kad atsakomybę už savo oro erdvę šalies karinės oro pajėgos turėtų perimti iki kitų metų pabaigos.

    Slovakijos gynybos ministras Robertas Kaliňákas anksčiau yra nurodęs, kad iki 2027 metų pabaigos Slovakijos naikintuvai galėtų įsitraukti į NATO Air Policing misiją Baltijos šalyse. Tokie planai reikštų, kad Slovakija iš gavėjos, kuriai reikia sąjungininkų pagalbos, palaipsniui virsta valstybe, galinčia prisidėti prie kolektyvinės oro gynybos regione.