CP v2

Tag: Dirgliosios žarnos sindromas

  • Valgome kasdien ir nepastebime: šie populiarūs produktai ilgainiui ardo žarnyno mikrobiotą

    Žarnyno mikrobiota vis dažniau vadinama vienu svarbiausių sveikatos „indikatorių“, nes ji siejama su virškinimu, imunine sistema ir net uždegimo procesais. Kai šių bakterijų pusiausvyra sutrinka, organizmas gali reaguoti pilvo pūtimu, nereguliariu tuštinimusi, diskomfortu ar sumažėjusiu atsparumu infekcijoms.

    Mokslinėje literatūroje toks mikrobiotos disbalansas dažnai apibūdinamas kaip disbiozė. Nors ji nėra atskira diagnozė, tyrimai rodo, kad ilgainiui disbiozė gali būti siejama su didesne rizika kai kurioms žarnyno ligoms, įskaitant uždegimines žarnyno būkles.

    Rafinuoti angliavandeniai

    Balta duona, saldūs užkandžiai, šviesūs makaronai ar baltieji ryžiai paprastai turi mažiau skaidulų ir daugiau greitai pasisavinamų angliavandenių. Tokie produktai gali skatinti staigesnius gliukozės svyravimus ir trumpalaikį sotumą, todėl lengviau viršyti dienos kalorijų normą.

    Svarbu ir tai, kad skaidulos yra vienas pagrindinių „kuro“ šaltinių naudingoms žarnyno bakterijoms. Kai skaidulų racione nuolat trūksta, mikrobiotos įvairovė gali mažėti, o tai siejama su silpnesne žarnyno barjero funkcija ir didesniu uždegiminiu fonu.

    Perdirbta raudona mėsa ir druskos perteklius

    Dešros, dešrelės, šaltiena ar kiti perdirbtos mėsos gaminiai dažnai turi daugiau druskos ir technologinių priedų. Epidemiologiniai tyrimai rodo ryšį tarp didelio perdirbtos raudonos mėsos vartojimo ir didesnės storosios žarnos vėžio rizikos, todėl specialistai paprastai pataria tokius produktus rinktis rečiau.

    Ne mažiau svarbi ir druska, kuri dažnai „pasislepia“ kasdieniuose produktuose: duonoje, sūriuose, paruoštuose padažuose, užkandžiuose ar greitai paruošiamame maiste. Per didelis natrio kiekis siejamas su prastesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, o netiesiogiai gali paveikti ir virškinamojo trakto būklę.

    Grūdų kokybė ir aštrus maistas

    Viso grūdo produktai dažnai rekomenduojami dėl skaidulų, tačiau verta atkreipti dėmesį į žaliavos kokybę ir kilmę. Diskusijų kelia augalų apsaugos priemonių likučiai, pavyzdžiui, glifosatas, kurį Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra yra priskyrusi prie tikėtinai kancerogeniškų medžiagų, nors skirtingos reguliavimo institucijos riziką vertina nevienodai.

    Aštrūs patiekalai kai kuriems žmonėms gali būti visai tinkami, tačiau jautresnį virškinamąjį traktą turintiems asmenims, pavyzdžiui, sergantiems refliuksu ar dirgliosios žarnos sindromu, labai aštrus maistas neretai sustiprina deginimą ir dirginimą. Tokiais atvejais paprastai rekomenduojama aštrumą didinti palaipsniui ir stebėti individualią reakciją.

    Norint palankiau veikti žarnyno mikrobiotą, dažniausiai siūloma remtis paprasta kryptimi: daugiau skaidulų iš daržovių, ankštinių ir pilno grūdo produktų, mažiau itin perdirbto maisto ir kruopštesnis etikečių skaitymas. Jei virškinimo simptomai kartojasi ar stiprėja, vertėtų pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Įspėja gydytojai: sergantis mikrobiomas siunčia signalus nuo žarnyno iki smegenų

    Įspėja gydytojai: sergantis mikrobiomas siunčia signalus nuo žarnyno iki smegenų

    Žarnyno mikroorganizmų bendrija daro įtaką ne tik virškinimui, bet ir imunitetui, medžiagų apykaitai bei savijautai. Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų nagrinėja vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį, kuri aiškina, kodėl pokyčiai žarnyne gali atsispindėti nuotaikoje ar energijos lygyje.

    Svarbu atskirti sąvokas: mikrobiota reiškia pačius mikroorganizmus, gyvenančius žmogaus organizme, o mikrobiomas apima jų genetinę informaciją. Praktikoje abi sąvokos dažnai vartojamos greta, tačiau medicininiuose tekstuose skirtumas gali būti reikšmingas.

    Kai žarnyne sutrinka pusiausvyra tarp naudingų ir potencialiai žalingų mikroorganizmų, kalbama apie disbiozę. Tokius pokyčius gali skatinti antibiotikų vartojimas, ilgalaikis stresas, mažai skaidulų turinti mityba, miego stoka, kai kurios lėtinės ligos ir kiti gyvenimo būdo veiksniai.

    Disbiozės simptomai ne visada būna akivaizdūs ir neapsiriboja pilvo sritimi. Dažniausiai minimi pilvo pūtimas, spazmai, gurguliavimas, viduriavimas ar užkietėjimas, tačiau daliai žmonių pasireiškia ir nuolatinis nuovargis ar prastesnė savijauta.

    Kokius signalus gali siųsti žarnynas?

    Žarnyno barjerui susilpnėjus, organizmas gali lengviau reaguoti uždegiminiais procesais, o tai siejama su platesniu simptomų spektru. Dėl to žarnyno būklė kartais aptariama ir tada, kai vargina dažnesnės infekcijos, odos problemos ar alergijų paūmėjimai.

    Mokslinėje literatūroje disbiozė siejama su dirgliosios žarnos sindromu ir uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opinis kolitas. Taip pat tiriamos sąsajos su atsparumu insulinui, nutukimu, antro tipo cukriniu diabetu ir nealkoholine suriebėjusių kepenų liga.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir nervų sistemai: žarnyno ir smegenų ašis siejama su nuotaikos svyravimais, nerimo simptomais, o kai kuriuose tyrimuose nagrinėjami ryšiai su neurodegeneracinėmis ligomis. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vienas paprastas priežasties ir pasekmės modelis, o sudėtingas biologinių veiksnių tinklas.

    Kas padeda palaikyti mikrobiotos įvairovę?

    Mikrobiotai palankūs kasdieniai įpročiai dažniausiai sutampa su bendromis sveikos gyvensenos rekomendacijomis. Mityboje svarbiausia įvairovė ir skaidulos, kurių gausu daržovėse, ankštiniuose, viso grūdo produktuose, uogose, riešutuose ir sėklose.

    Dažnai minimi ir fermentuoti produktai, pavyzdžiui, kefyras ar natūralios raugo daržovės, tačiau jų toleravimas individualus. Kartu reikšmingi reguliarus miegas, fizinis aktyvumas ir ilgalaikio streso mažinimas, nes šie veiksniai siejami su žarnyno funkcija ir uždegiminiais procesais.

    Probiotikai: kada verta, o kada ne?

    Probiotikai kai kuriais atvejais gali būti naudingi, ypač po antibiotikų kurso arba esant tam tikriems virškinimo sutrikimams. Tačiau jų poveikis nėra universalus, nes rezultatą lemia konkrečios bakterijų padermės, dozės, vartojimo trukmė ir žmogaus sveikatos būklė.

    Specialistai įspėja, kad probiotikus verta rinktis tikslingai, o ne atsitiktinai, nes ne kiekvienas produktas tinka kiekvienai problemai. Jei simptomai kartojasi, stiprėja arba atsiranda nerimą keliančių požymių, pavyzdžiui, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas ar nuolatinis skausmas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

  • Žarnynas ir nerimas: mokslininkai atskleidžia, kaip bakterijos gali keisti nuotaiką

    Žarnynas ir nerimas: mokslininkai atskleidžia, kaip bakterijos gali keisti nuotaiką

    Dar visai neseniai virškinimo bėdos ir nuotaikos sutrikimai dažnai buvo laikomi dviem nesusijusiomis problemomis. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad juos sieja vadinamoji žarnyno ir smegenų ašis – sudėtingas ryšys tarp virškinamojo trakto, nervų sistemos ir imuniteto.

    Ši komunikacija vyksta per klajoklį nervą, streso hormonus, uždegiminius signalus ir žarnyno mikrobiotą. Dėl to organizmo reakcija į stresą ar uždegimą gali atsispindėti ne tik pilvo simptomais, bet ir nerimu, prastesniu miegu, nuovargiu bei nuotaikos kritimu.

    Kas yra žarnyno ir smegenų ašis?

    Žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų, kurie dalyvauja virškinime, vitaminų sintezėje ir imuninėje gynyboje. Jie taip pat gamina medžiagas, galinčias veikti nervų sistemą, o jų disbalansas siejamas su padidėjusiu organizmo jautrumu stresui.

    Svarbi ir serotonino tema: didelė dalis šios medžiagos pirmtakų bei reguliavimo mechanizmų yra susiję su žarnynu. Nors serotoninas dažniausiai siejamas su emocijomis, jis taip pat reguliuoja žarnyno motoriką, todėl virškinimo sutrikimai ir emocinė savijauta neretai keičiasi kartu.

    Kodėl IBS dažnai eina kartu su nerimu?

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – dirgliosios žarnos sindromas, dažnai trumpinamas IBS. Tai funkcinis žarnyno sutrikimas, kai pasireiškia pilvo skausmas, pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba jų kaita.

    Tyrimai rodo, kad IBS turintys žmonės reikšmingai dažniau patiria nerimo ir depresijos simptomus nei bendroji populiacija. Praktikoje ryšys dažnai būna dvikryptis: įtampa gali sustiprinti pilvo simptomus, o nuolat kartojantis diskomfortas didina nerimą, blogina miegą ir mažina darbingumą.

    Uždegiminės žarnyno ligos ir psichikos sveikata

    Panašios tendencijos matomos ir sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opinis kolitas. Tai lėtinės būklės, kurioms būdingi paūmėjimai ir remisijos, o simptomai dažnai paveikia kasdienį gyvenimą bei emocinį stabilumą.

    Duomenys rodo, kad aktyvaus uždegimo laikotarpiais nerimo ir depresijos simptomai gali stiprėti. Mokslininkai tai aiškina ne tik psichologiniu lėtinės ligos krūviu, bet ir pačiu uždegimu: uždegiminiai mediatoriai gali veikti nervų sistemą, keisti streso reakciją ir sąveikauti su mikrobiota.

    „Vis daugiau įrodymų rodo, kad žarnyno būklė ir emocinė savijauta gali paveikti viena kitą, o stresas kai kuriems žmonėms tampa aiškiu simptomų paūmėjimo veiksniu“, – pabrėžia mokslinę literatūrą apibendrinantys gydytojai ir tyrėjai.

    Specialistai akcentuoja, kad žarnyno simptomų ir emocinės savijautos ryšys nereiškia, jog problema yra vien psichologinė. Dažniausiai tai kompleksinė būklė, todėl pagalba gali apimti mitybos korekcijas, simptomų kontrolę, miego ir streso valdymą bei, prireikus, psichologo ar psichiatro įsitraukimą.

    Jei žarnyno sutrikimai tęsiasi ilgai, kartojasi, atsiranda kraujo išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas ar naktiniai simptomai, gydytojai rekomenduoja neatidėlioti ir kreiptis į šeimos gydytoją arba gastroenterologą. Ankstyvas ištyrimas padeda atskirti funkcinius sutrikimus nuo uždegiminių ligų ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.

  • Ne kefyras, ne pasukos: šis avižų gėrimas gali palengvinti žarnyną, bet svarbi porcija

    Ne kefyras, ne pasukos: šis avižų gėrimas gali palengvinti žarnyną, bet svarbi porcija

    Ieškant alternatyvų karvės pienui, vis dažniau pasirenkami augaliniai gėrimai. Ypač populiarėja avižų gėrimas, kurį žmonės vertina dėl švelnaus skonio ir plataus panaudojimo kasdienėje mityboje. Jį neretai renkasi ir tie, kuriems pieno produktai kelia diskomfortą dėl laktozės netoleravimo ar jautresnio virškinimo.

    Avižų gėrimas dažniausiai vartojamas su kava, kokteiliais, košėmis ar desertais, tačiau dėmesį jis traukia ne vien patogumu. Avižose natūraliai esantis tirpusis skaidulų tipas beta gliukanas siejamas su teigiama įtaka žarnyno mikrobiotai ir virškinimo funkcijai. Moksliniuose vertinimuose beta gliukanas taip pat minimas kaip skaidula, galinti prisidėti prie normalaus cholesterolio palaikymo, jei jo suvartojama pakankamai.

    Kodėl svarbus beta gliukanas

    Beta gliukanas yra tirpusis pluoštas, kuris žarnyne tampa tarsi maistu naudingosioms bakterijoms. Dėl to daliai žmonių avižų gėrimas atrodo švelnesnis pasirinkimas nei kai kurie kiti produktai, ypač jei racione trūksta skaidulų. Vis dėlto poveikis nėra vienodas, nes skirtingi gamintojai naudoja nevienodą avižų kiekį, o sudėtis gali būti papildyta cukrumi ar aliejais.

    Renkantis parduotuvėje verta atkreipti dėmesį į sudėtį: kuo ji trumpesnė, tuo lengviau suprasti, ką geriate. Jei tikslas yra mažinti virškinimo dirgiklius, dažniau pasirenkami gėrimai be pridėtinio cukraus, o jautresniems žmonėms aktualūs ir praturtinti kalciu bei vitaminais variantai.

    Turite IBS? Porcija gali lemti viską

    Dirgliosios žarnos sindromą turintys žmonės dažnai vadovaujasi mažo FODMAP kiekio principais, nes dalis angliavandenių gali skatinti pilvo pūtimą ar skausmą. Tokiu atveju svarbi ne tik produkto rūšis, bet ir vienu metu išgeriama porcija. Praktikoje neretai rekomenduojama pradėti nuo mažesnio kiekio ir stebėti savijautą.

    Remiantis Monash universiteto mažo FODMAP metodika, avižų gėrimo toleravimas gali priklausyti nuo kiekio, o daliai žmonių geriau tinka mažesnė vienkartinė porcija. Dažnai minima orientacinė riba siekia apie 104 mililitrus, tačiau individuali reakcija gali skirtis. Jei simptomai kartojasi, saugiausia dėl mitybos korekcijų tartis su gydytoju ar dietologu.

    Kodėl tai vadinama ne pienu

    Nors kasdienėje kalboje vis dar dažnai sakoma avižų pienas, Europos Sąjungoje augaliniams produktams paprastai negalima taikyti pieno pavadinimo, nes jis teisės aktuose siejamas su gyvūninės kilmės pienu. Dėl to ant pakuočių dažniausiai rašoma avižų gėrimas. Tai nekeičia vartojimo įpročių, bet padeda aiškiau atskirti produktų kategorijas.

    Svarbu prisiminti, kad net ir augalinis gėrimas ne visada bus geriausias pasirinkimas kiekvienam: vieniems tiks dėl laktozės nebuvimo, kitiems gali netikti dėl priedų ar individualaus jautrumo. Patikimiausias kelias yra rinktis paprastesnę sudėtį, pradėti nuo mažų porcijų ir vertinti savo organizmo reakciją.

  • Ridikėliai atrodo nekalti, bet ne visiems tinka: kada pavasario daržovių geriau vengti

    Ridikėliai atrodo nekalti, bet ne visiems tinka: kada pavasario daržovių geriau vengti

    Maistingi, bet ne visada lengvi skrandžiui

    Ridikėliai yra viena populiariausių pavasario daržovių: 100 gramų žalių ridikėlių turi apie 16 kilokalorijų, juose mažai riebalų, yra skaidulų ir vandens. Dėl to jie dažnai pasirenkami norint lengvesnių, mažiau kaloringų patiekalų.

    Ridikėliai taip pat suteikia vitamino C, kalio, kalcio, magnio, geležies ir folatų. Vis dėlto tai nėra produktas, kuris vienas pats padengtų paros poreikius, todėl didžiausia nauda atsiskleidžia kaip įvairios mitybos dalis.

    Kodėl po ridikėlių gali pūsti pilvą

    Nemalonūs pojūčiai dažniausiai kyla ne todėl, kad ridikėliai yra kenksmingi, o todėl, kad tai žalia, aštresnio skonio kryžmažiedė daržovė. Joje esanti skaidula ir sieros junginiai suteikia būdingą aromatą bei aštrumą, tačiau jautresniam virškinimui tai gali būti iššūkis.

    Diskomfortas neretai sustiprėja, kai ridikėliai valgomi nevalgius, dideliais kiekiais arba kartu su kitais sunkiau toleruojamais produktais. Kai kuriems žmonėms tuomet pasireiškia pilvo pūtimas, gurguliavimas, tempimo jausmas ar dujų kaupimasis.

    Kam reikėtų būti atsargesniems

    Didesnio atsargumo paprastai reikia laikantis lengvai virškinamos mitybos, esant viduriavimui, ryškiam pilvo pūtimui ar paūmėjus virškinamojo trakto negalavimams. Tokiais atvejais dažnai ribojamos žaliavos, luobelės ir daugiau skaidulų turintys produktai, kad žarnynas būtų mažiau dirginamas.

    Ridikėliai gali netikti ir žmonėms, kurie turi jautrų skrandį, refliuksą ar padidėjusį rūgštingumą, jei aštresnis skonis sustiprina deginimą ar dirginimą. Taisyklių, tinkančių visiems, nėra, nes tolerancija labai individuali.

    Ką daryti, jei ridikėliai netinka

    Jei po ridikėlių jaučiamas diskomfortas, nebūtina jų iškart atsisakyti visam laikui. Dažnai padeda mažesnė porcija ir tai, kad ridikėliai valgomi kaip patiekalo dalis, o ne kaip atskiras užkandis tuščiu skrandžiu.

    Praktiškai gali būti naudinga ridikėlius pjaustyti plonais griežinėliais ir derinti su švelnesniais produktais, pavyzdžiui, kiaušiniais ar lapinėmis salotomis. Jei simptomai kartojasi, verta stebėti savo ribas ir, prireikus, pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu.

    Pavasarį dažniau renkamės šviežias daržoves, tačiau organizmas ne visada vienodai gerai reaguoja į staigų didesnį žalių produktų kiekį. Todėl svarbiausia taisyklė paprasta: net ir sveikas maistas turi tikti konkrečiam žmogui.

  • Daugelis avižinę verda netinkamai: viena klaida dažnai baigiasi alkiu ir mieguistumu

    Kas iš tikrųjų yra avižiniai dribsniai

    Avižiniai dribsniai dažniausiai valgomi pusryčiams, nes juose gausu sudėtinių angliavandenių ir tirpių skaidulų. Įprasta 50–60 gramų porcija turi apie 180–220 kilokalorijų, joje paprastai būna apie 6–7 gramai baltymų ir 3–4 gramai riebalų.

    Vienas svarbiausių avižų junginių yra beta gliukanas, tirpi skaidula, kuri virškinamajame trakte sudaro gelio struktūrą. Dėl to lėčiau kyla gliukozės kiekis kraujyje ir ilgiau išlieka sotumas, o daliai žmonių tai padeda lengviau suvaldyti užkandžiavimą.

    Svarbu ir dribsnių tipas: rupesni, mažiau apdoroti dribsniai paprastai virškinami lėčiau, o greito paruošimo dribsniai dažnianiau sukelia spartesnę glikemijos reakciją. Avižose taip pat yra magnio, cinko ir B grupės vitaminų, tačiau bendrą patiekalo „poveikį“ dažnai nulemia ne vien dribsniai.

    Kada avižinė naudingiausia

    Ryte avižinė košė daugeliui suteikia tolygesnės energijos, nes sudėtiniai angliavandeniai skaidomi lėčiau. Dėl stabilesnės glikemijos reakcijos daliai žmonių sumažėja noras greitai užkąsti saldumynų ir lengviau išlaikyti dėmesį iki pietų.

    Vakare avižinė gali būti lengvesnė alternatyva sunkesnei vakarienei, ypač jei ji ruošiama su saikingais priedais. Avižose yra triptofano, o taip pat magnio, todėl kai kuriems žmonėms toks patiekalas siejasi su didesniu atsipalaidavimu ir ramesniu užmigimu.

    Visgi reikšminga taisyklė išlieka paprasta: didelė porcija vėlai vakare gali apsunkinti virškinimą ir pabloginti miego kokybę. Daugeliui patogesnis laikas yra likus maždaug 1–2 valandoms iki miego.

    Dažniausia klaida ir kaip ją ištaisyti

    Viena dažniausių klaidų yra avižų „paskandinimas“ saldžiais priedais, dėl kurių sotus patiekalas virsta desertu. Kai dominuoja medus, sirupai, uogienė ar didelis kiekis džiovintų vaisių, bendras patiekalo cukrų kiekis išauga, todėl po trumpo energijos pakilimo gali sekti alkis ir mieguistumas.

    Kita klaida yra netinkamas paruošimas: dalis žmonių dribsnius tik užpila verdančiu vandeniu ir valgo beveik iškart. Maistinė vertė nuo to „nedingsta“, tačiau kietesnė konsistencija jautresniems virškinimui gali kelti diskomfortą, o per ilgai pervirtos avižos dažniau sukelia spartesnę glikemijos reakciją.

    Praktiškas orientyras yra proporcija 1 prie 2, kai 50 gramų dribsnių tenka apie 100–120 mililitrų vandens ar pieno. Jei norisi ilgesnio sotumo, verta įtraukti baltymų ir riebalų šaltinį, pavyzdžiui, natūralų jogurtą, varškę, riešutus ar riešutų sviestą, ir saldumą pirmiausia kurti šviežiais vaisiais.

    Galiausiai avižinė nėra universali visiems: sergant celiakija svarbu rinktis tik sertifikuotus beglutenius avižų produktus, nes įprasti gali būti užteršti glitimu. Turint dirgliosios žarnos sindromą ar valdant cukrinį diabetą, reikėtų stebėti porciją, priedus ir individualią savijautą po tokio patiekalo.

  • „EnteroBiotix“ pritraukė apie 22 mln. eurų: startuoja didelis mikrobiomos vaisto tyrimas nuo DŽS

    „EnteroBiotix“ pritraukė apie 22 mln. eurų: startuoja didelis mikrobiomos vaisto tyrimas nuo DŽS

    Glazge įsikūrusi gyvybės mokslų bendrovė „EnteroBiotix“ pritraukė apie 22 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta mikrobiomos pagrindu kuriamų terapijų plėtrai. Didžiausia lėšų dalis numatyta dideliam klinikiniam tyrimui, nukreiptam į dirgliosios žarnos sindromą (DŽS).

    Finansavimo etapui vadovavo „Thairm Bio“ ir Scottish National Investment Bank, prisidėjo ir anksčiau investavę partneriai. Bendrovė nurodo, kad iš viso iki šiol yra pritraukusi daugiau kaip 76 mln. eurų.

    „EnteroBiotix“ įkurta 2017 metais, o jos kryptis yra mikrobiomos terapijos, siekiančios paveikti ligos biologinius mechanizmus, o ne tik mažinti simptomus. Tokios terapijos paprastai kuriamos remiantis visos žarnyno mikrobiotos atkūrimo ar jos funkcijų sureguliavimo logika.

    Didelė 2b fazė ir 300 pacientų

    Naujos lėšos pirmiausia bus skirtos 2b fazės klinikiniam tyrimui, kuriame vertinamas kandidatas EBX-102-02, kuriamas DŽS gydymui. Tyrime planuojama apie 300 pacientų, o pats tyrimas jau vyksta.

    Bendrovė skelbia, kad pagrindinių efektyvumo rezultatų tikimasi 2027 metų antrąjį pusmetį. Tokia laiko juosta atspindi didesnių tyrimų specifiką, kai reikia užtikrinti pakankamą dalyvių skaičių, stebėsenos trukmę ir statistinį patikimumą.

    „Mūsų klinikiniai duomenys rodo, kad EBX-102-02 gali suteikti reikšmingą naudą pacientams, sergantiems DŽS. Siekiame spręsti pagrindines ligos priežastis ir kelti virškinamojo trakto sveikatos priežiūros standartus“, – sakė „EnteroBiotix“ įkūrėjas dr. Jamesas McIlroy.

    Kuo mikrobiomos terapijos skiriasi

    DŽS yra viena dažniausių funkcinių virškinamojo trakto būklių, dažnai susijusi su pilvo skausmais, pūtimu ir tuštinimosi sutrikimais, o efektyvių universalių gydymo sprendimų vis dar trūksta. Dėl to rinka išlieka aktyvi, o dėmesys vis dažniau krypsta į naujesnes biologines kryptis.

    „EnteroBiotix“ pabrėžia, kad jos metodas skiriasi nuo įprastų probiotikų, nes siekia atkurti mikrobiomą kompleksiškiau. Tokia strategija dažnai vertinama kaip galimybė pasiekti nuoseklesnį poveikį pacientų grupėse, kur vien tik mitybos ar simptomų kontrolės priemonių nepakanka.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Be pagrindinio tyrimo, investicija bus naudojama platesnei klinikinei programai plėtoti, gamybos pajėgumams didinti ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros darbams tęsti. Bendrovė taip pat vysto partnerystes ir mokslinio bendradarbiavimo projektus, įskaitant ryšius su Imperial College London.

    Pastaraisiais metais mikrobiomos sritis sulaukia daugiau investuotojų dėmesio dėl gerėjančių analizės metodų ir didėjančio klinikinių duomenų kiekio. Vis dėlto sėkmė priklauso nuo to, ar didesnės apimties tyrimai patvirtins ankstesnių etapų signalus ir ar pavyks užtikrinti stabilų, reguliuotojų reikalavimus atitinkantį gamybos procesą.

  • Šaukštelis inulino į kavą: kaip prebiotikas veikia žarnyną, kam tinka ir kada nereikia

    Kas yra inulinas?

    Kava daugeliui yra kasdienis ritualas, todėl būtent į ją dažnai bandoma įtraukti nedidelius mitybos pokyčius. Vienas populiariausių priedų pastaruoju metu yra inulinas – tirpių skaidulų rūšis, dažnai parduodama baltų miltelių pavidalu.

    Inulinas yra natūraliai augaluose aptinkamas fruktooligosacharidas, priskiriamas prebiotikams. Jo daug yra cikorijose, topinambuose, česnakuose, svogūnuose, taip pat kai kuriuose kituose augaluose.

    Prebiotikai nėra tos pačios bakterijos kaip probiotikai: jie veikia kaip maistas žarnyno mikrobiotai. Dėl to inulinas dažnai aptariamas kalbant apie virškinimo komfortą, tuštinimosi reguliarumą ir bendrą žarnyno veiklą.

    Kaip inulinas veikia žarnyną?

    Inulinas yra tirpi skaidula, kuri žarnyne fermentuojama, o tai gali skatinti naudingų bakterijų augimą ir trumpųjų grandinių riebalų rūgščių gamybą. Praktikoje tai kai kuriems žmonėms siejama su švelnesniu virškinimu ir reguliarėjančiu tuštinimusi.

    Mokslinėje literatūroje dažnai minimos nedidelės paros dozės, maždaug 3–15 gramų, kurios daliai žmonių gali padėti esant vidurių užkietėjimui. Vis dėlto reakcija individuali, o poveikis dažniausiai priklauso nuo bendros mitybos skaidulų kiekio ir žarnyno jautrumo.

    Dar viena dažnai aptariama inulino savybė – galimas teigiamas poveikis tam tikrų mineralų pasisavinimui, ypač kalcio ir magnio. Tai nereiškia, kad inulinas „gydo“ trūkumus, bet gali būti viena iš mitybos detalių, prisidedančių prie geresnio raciono.

    Kaip įsidėti į kavą ir kiek vartoti?

    Inulinas lengvai tirpsta, todėl dažniausiai tiesiog įmaišomas į paruoštą kavą. Skoniu jis paprastai yra švelniai saldus, todėl dalis žmonių jį renkasi kaip būdą sumažinti cukraus kiekį gėrimuose.

    Pradėti verta nuo mažos dozės, pavyzdžiui, ketvirčio ar pusės arbatinio šaukštelio, ir kelias dienas stebėti savijautą. Jei toleravimas geras, kiekį galima didinti palaipsniui, tačiau persistengti neverta, nes didesnės dozės dažniau sukelia nemalonius pojūčius.

    Įtraukus daugiau skaidulų, svarbu nepamiršti skysčių: jei vandens geriama per mažai, skaidulos gali ne palengvinti, o apsunkinti situaciją. Todėl inulinas neturėtų tapti vieninteliu sprendimu, jei mityboje trūksta daržovių, ankštinių ar viso grūdo produktų.

    Kam verta būti atsargesniems?

    Dažniausi nepageidaujami pojūčiai vartojant inuliną yra pilvo pūtimas, raižymas, „gurguliavimas“ ar viduriavimas, ypač pradžioje. Tai gali būti susiję su fermentacija žarnyne ir greitu skaidulų kiekio padidinimu.

    Atsargiau inuliną turėtų vertinti žmonės, turintys dirgliosios žarnos sindromą ar ryškų jautrumą FODMAP grupei priskiriamiems angliavandeniams. Tokiais atvejais net ir nedideli kiekiai gali paaštrinti simptomus, todėl prieš įtraukiant į kasdienybę verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Jei virškinimo sutrikimai tęsiasi, stiprėja ar atsiranda naujų simptomų, nereikėtų jų nurašyti vien „organizmo prisitaikymui“. Tuomet svarbiau ieškoti priežasties ir sprendimo kartu su specialistu, o ne didinti papildų kiekį.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl individualaus mitybos pritaikymo ir nuolatinių virškinimo simptomų rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.