CP v2

Tag: Dividendai

  • „TotalEnergies“ atveria pinigų kranelį: milžiniški akcijų supirkimai ir dividendai iki 2030

    „TotalEnergies“ atveria pinigų kranelį: milžiniški akcijų supirkimai ir dividendai iki 2030

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pranešė didinanti grąžą investuotojams: valdyba patvirtino reikšmingai didesnę savų akcijų supirkimo programą ir ambicingesnę dividendų augimo politiką. Sprendimai paskelbti įmonei pristatant strategiją Niujorke, o rinkos reakcija buvo teigiama.

    Įmonė nurodė, kad 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį planuoja supirkti savų akcijų maždaug už 2,2 milijardo eurų. Palyginimui, 2026 metų trečiajam ketvirčiui buvo autorizuota apie 1,3 milijardo eurų vertės supirkimų programa.

    Taip pat paskelbta, kad 2027 metų pirmąjį ketvirtį supirkimai galėtų siekti nuo maždaug 1,7 iki 2,2 milijardo eurų. Bendrovė šį žingsnį grindžia dideliu pinigų srautų generavimu ir gerėjančiais finansiniais rodikliais.

    Dividendų pažadas iki 2030

    „TotalEnergies“ valdyba patvirtino politiką 2026–2030 finansiniais metais dividendus didinti daugiau kaip 5 proc. kasmet. Bendrovė taip pat pakartojo siekį akcininkams grąžinti ne mažiau kaip 40 proc. pinigų srauto.

    Įmonė prognozuoja, kad skolos lygį atspindintis rodiklis metų pabaigoje galėtų nukristi žemiau 10 proc., kai birželio pabaigoje jis siekė 13,1 proc. Mažėjantis įsiskolinimas didina lankstumą finansuoti ir investicijas, ir grąžą akcininkams.

    Naftos kainų įtaka rezultatams

    Stipresni išmokėjimai paskelbti tuo metu, kai aukštesnės naftos kainos didina didžiųjų naftos ir dujų bendrovių pelningumą. „TotalEnergies“ nurodė, kad antrąjį ketvirtį „Brent“ vidutinė kaina siekė apie 90 eurų už barelį, o pakoreguotas grynasis pelnas sudarė maždaug 5,2 milijardo eurų.

    Po naujienų apie supirkimus ir dividendus bendrovės akcijos prekybos metu buvo pakilusios apie 2 proc., lyginant su ankstesnės prekybos dienos uždarymu. Analitikai dažnai vertina supirkimus kaip signalą, kad įmonė mano, jog jos akcijos yra patraukliai įvertintos, o dividendų politika mažina neapibrėžtumą ilgesniam laikotarpiui.

    Augimo planai: nuo naftos iki elektros

    Bendrovė teigia planuojanti iki 2030 metų energijos gavybą ir gamybą, apimančią naftą, dujas ir elektrą, auginti vidutiniškai apie 4 proc. per metus. Naftos ir dujų gavyba 2025–2030 metais, kaip skelbiama, turėtų didėti daugiau kaip 3 proc. per metus.

    „TotalEnergies“ taip pat pristatė tikslą didinti elektros gamybą daugiau kaip 20 proc. per metus ir iki 2030 metų pasiekti 100–120 teravatvalandžių. Integruotos energetikos padalinys, apimantis atsinaujinančią energetiką ir elektros verslą, šiemet turėtų pasiekti pinigų srautų lūžio tašką, o teigiamą laisvą pinigų srautą generuoti nuo 2027 metų.

    Investicijų plane nurodoma, kad 2027–2032 metais grynosios investicijos galėtų siekti apie 12,3–14,9 milijardo eurų per metus. Įmonė taip pat pakartojo tikslą iki 2030 metų, lyginant su 2015 metais, perpus sumažinti tiesiogines ir su energija susijusias emisijas iš naftos ir dujų veiklos.

    Strategijoje pabrėžiama, kad projektų portfelis Afrikoje ir Azijoje, kartu su esamomis atsargomis, turėtų leisti palaikyti maždaug 3 milijonų naftos ekvivalento barelių per dieną lygį iki 2035 metų. Tuo pat metu bendrovė signalizuoja siekį didinti elektrą portfelyje, kad ilgainiui ji sudarytų reikšmingesnę energijos mišinio dalį.

  • „Votum“ po rekordinio pelno iš frankų bylų ruošia solidžią išmoką akcininkams 2026 metais

    Kas nuspręsta dėl išmokos

    Varšuvos biržoje listinguojamos grupės „Votum“ priežiūros taryba pritarė avansinei dividendų išmokai už 2026 metus. Bendra numatyta suma siekia apie 6 900 000 eurų, tai yra maždaug 0,58 euro už akciją.

    Teisę į avansą turės visi bendrovės akcininkai. Išmokos gavėjų apskaitos data numatyta 2026 metų spalio 21 dieną, o pinigai akcininkus turėtų pasiekti 2026 metų spalio 28 dieną.

    Kaip uždirbama iš frankų bylų

    „Votum“ specializuojasi teisinėse paslaugose, susijusiose su paskolomis, indeksuotomis arba denominuotomis užsienio valiuta, ypač Šveicarijos frankais. Šis segmentas pastaraisiais metais augo dėl išlikusio didelio naujų ginčų srauto ir didėjančio laimėtų bylų skaičiaus.

    2025 metais grupė paskelbė rekordinius rezultatus: pajamos siekė apie 106 300 000 eurų, o grynasis pelnas – apie 32 700 000 eurų. Bendrovė nurodė, kad pagrindinis variklis buvo aktyvi teismų praktika ir aukšta procesų sėkmė prieš bankus.

    Prognozės ir 2026 metų dinamika

    2025 metais šiame segmente sudaryta 7 795 sutartys, o 2026 metais bendrovė tikisi jų skaičių didinti iki maždaug 8 000. „Votum“ taip pat prognozavo, kad frankų bylų segmentas 2026 metais gali sugeneruoti apie 69 000 000–92 000 000 eurų pajamų.

    2026 metų pirmąjį pusmetį „Votum“ pajamos šoktelėjo iki maždaug 504 000 000 eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu sudarė apie 55 000 000 eurų. Tuo metu grynasis pelnas sumažėjo iki maždaug 13 400 000 eurų, palyginti su apie 18 600 000 eurų metais anksčiau.

    Rinkoje tokie skaičiai paprastai vertinami dvejopai: augančios pajamos rodo didelę paklausą ir masto efektą, tačiau pelno svyravimai gali signalizuoti apie išaugusias veiklos sąnaudas, kintantį bylų portfelio „brandumą“ ar apskaitinius efektus. Investuotojams svarbiausia bus tai, ar bendrovei pavyks išlaikyti naujų bylų srautą ir stabilizuoti pelningumą.

  • „Strategy“ siūlo STRC, STRD, STRF ir STRK privilegijuotoms akcijoms dividendus mokėti kasdien

    „Strategy“ siūlo STRC, STRD, STRF ir STRK privilegijuotoms akcijoms dividendus mokėti kasdien

    JAV biržose kotiruojama bendrovė „Strategy“, kuri save pozicionuoja kaip bitkoino iždo (treasury) įmonę, siekia akcininkų pritarimo pakeitimams, leisiantiems keturioms jos privilegijuotoms akcijoms dividendus fiksuoti kasdien. Pasiūlymas apima STRC, STRD, STRF ir STRK serijas.

    Bendrovė nurodo, kad siūlomi pakeitimai nekeičiantų dividendų normų ir nedidintų bendrų reguliarių dividendų įsipareigojimų. Kitaip tariant, būtų keičiamas ne dydis, o dividendų apskaitos ir išmokėjimo dažnis.

    Kaip veiktų kasdieniai dividendai?

    Pagal siūlomas sąlygas dividendų apskaitos data būtų kiekviena kalendorinė diena, įskaitant savaitgalius ir šventines dienas. Jei konkrečiai dienai būtų paskelbti dividendai, jie būtų išmokami kitą darbo dieną.

    „Strategy“ valdyba sprendimą dėl pasiūlymo patvirtino rugsėjo 24 dieną, o pokyčiai pateikti JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai. Bendrovė aiškina, kad dažnesnės išmokos galėtų didinti kainos stabilumą, likvidumą ir investuotojų paklausą.

    Jeigu akcininkai pritartų, pirmoji į kasdienį dividendų fiksavimą turėtų pereiti STRC serija. Bendrovė yra užsiminusi, kad vėliau, jau kitų metų pradžioje, analogiški pakeitimai būtų taikomi ir STRF, STRD bei STRK.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Privilegijuotos akcijos dažnai vertinamos dėl numatomų pinigų srautų, o mokėjimo dažnis daliai investuotojų yra reikšmingas patogumo ir reinvestavimo aspektas. Kasdienis fiksavimas ir išmokos kitą darbo dieną teoriškai gali sumažinti kainos svyravimus prieš dividendų dienas ir padėti palaikyti aktyvesnę prekybą.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vykdomasis valdybos pirmininkas Michaelas Sayloras viešai pabrėžė, kad tikslas yra paremti kainos stabilumą, likvidumą ir paklausą.

    „Siūlomi pakeitimai skirti sustiprinti kainos stabilumą, likvidumą ir paklausą“, – sakė Michaelas Sayloras.

    Šis žingsnis tęsia ankstesnę kryptį: STRC serija dar visai neseniai buvo perkelta nuo mėnesinių prie du kartus per mėnesį mokamų dividendų. „Strategy“ tuomet aiškino, kad taip siekiama greitesnio reinvestavimo galimybių ir sklandesnės kainos dinamikos.

    Koks sprendimo priėmimo kelias?

    „Strategy“ suplanavo specialų nuotolinį akcininkų susirinkimą spalio 28 dieną. Tam, kad pakeitimai įsigaliotų, reikės daugumos balsavimo galios, tenkančios apyvartoje esančioms paprastosioms akcijoms.

    Pačios STRC, STRD, STRF ir STRK serijų privilegijuotų akcijų turėtojai dėl šio pasiūlymo nebalsuoja. Jei akcininkai pritars, įsigaliojimas priklausys ir nuo formalių procedūrų, įskaitant atnaujintų dokumentų pateikimą Delavero valstijoje.

    Bendrovė šias privilegijuotų akcijų serijas sieja su vadinamąja „Digital Credit“ platforma ir nurodo, kad dažnesnės išmokos galėtų padėti pritraukti daugiau kapitalo. Tai svarbu „Strategy“ strategijai, kuri remiasi galimybe finansuotis ir didinti bitkoino atsargas, kartu palaikant investuotojų susidomėjimą jos vertybiniais popieriais.

  • Węglokoks dividendų ginčas: tarybos narys kelia klausimus dėl Hutos Częstochowa nuostolių ir investicijų

    Diskusija dėl Węglokoks grupės dividendų politikos vėl įsiliepsnojo po Glivicų tarybos nario Łukaszo Chmielewskio pasisakymų. Jis viešai suabejojo, ar sprendimai dėl pelno paskirstymo neatsilieps kitos grupės įmonės Huta Łabędy plėtrai.

    Politikas atkreipė dėmesį į Hutos Częstochowa finansinį rezultatą, kuris, jo teigimu, siekė apie 52 000 000 eurų nuostolio. Pasak jo, ši situacija esą susijusi su tuo, kad Huta Łabędy turėtų išmokėti apie 30 000 000 eurų dividendų.

    Kas slypi už nuostolių?

    Węglokoks atstovas spaudai Michałas Łyczakas teigia, kad abiejų įmonių padėtis nėra palyginama. Pasak jo, Huta Łabędy daugelį metų dirba stabiliai ir turi įsitvirtinusią rinkos poziciją, o Huta Częstochowa veiklą atnaujino po ilgo prastovos laikotarpio.

    Įmonės aiškinimu, nuostolį lėmė ne „senų įsipareigojimų“ našta, o sudėtingas gamybos paleidimo procesas. Atkuriant veiklą teko iš naujo suorganizuoti žaliavų ir energijos tiekimą, atlikti patikras bei remontus, taip pat susigrąžinti klientus ir pasirašyti naujas sutartis.

    „Gamybos paleidimas po ilgos prastovos reiškia ne tik techninius darbus, bet ir laiko reikalaujančią rinkos atkūrimo fazę“, – sakė Michałas Łyczakas.

    Gamyba auga, bet pelningumas dar siekiamas

    Węglokoks pateiktais skaičiais, 2025 metais Huta Częstochowa pagamino apie 260 000 tonų produkcijos. Tuo metu per 2026 metų sausio–balandžio mėnesius gamyba jau pasiekė apie 240 000 tonų, o tai rodo spartesnį įsibėgėjimą.

    Įmonė nurodo, kad tikslas išlieka ambicingas: 2026 metais planuojama peržengti 500 000 tonų ribą ir priartėti prie operacinio pelningumo. Vis dėlto pabrėžiama, kad rezultatą stipriai lems energijos ir žaliavų kainos bei bendros plieno rinkos sąlygos, kurias veikia importo spaudimas ir paklausos ciklai.

    Dividendai ir investicijos: ką žada grupė?

    Węglokoks tikina, kad Hutos Częstochowa likvidumo pakanka kasdienei veiklai: finansuojamos žaliavos, atlyginimai ir atsiskaitymai su tiekėjais. Taip pat primenama, kad 2026 metų gegužę įmonė pasirašė susitarimą su Lenkijos pramonės plėtros agentūra ir gavo paskolą apyvartinėms reikmėms.

    Dėl Hutos Łabędy ateities grupė tvirtina, kad dividendų išmokėjimas nereiškia plėtros stabdymo. Pasak atstovo, investicijų plane numatyta apie 67 000 000 eurų modernizavimui, įskaitant didelio skersmens vamzdžių gamybos kryptį ir naują gamybinį-logistinį kompleksą.

    Šis ginčas atskleidžia platesnę regiono pramonės dilemą: kaip suderinti trumpalaikius finansinius sprendimus su ilgalaikėmis investicijomis sektoriuje, kuris patiria tiek energetikos kainų svyravimus, tiek struktūrinius pokyčius dėl mažėjančios tradicinės sunkiosios pramonės paklausos.

  • Varšuvos birža po rekordinio WIG20 šuolio smuktelėjo: investuotojai stebi „Orlen“ ir dividendus

    Po kelių iš eilės kilusių sesijų Varšuvos vertybinių popierių biržoje trečiadienį įsivyravo atsargus pelnų fiksavimas. Pagrindinis indeksas WIG20 anksti ryte trumpam pakilo iki istorinės viršūnės ir pasiekė 4 006,34 punkto, tačiau vėliau nuosekliai traukėsi žemyn.

    Dienos pabaigoje WIG20 užsidarė 0,29 proc. žemiau nei antradienį, o platesnis rinkos indeksas WIG taip pat krito nežymiai. Tai rodo, kad dalis investuotojų po pastarojo meto ralio pasirinko pauzę, o ne staigų rizikos mažinimą.

    Pelno realizavimas po kilimo

    Rinkos nuotaiką lėmė natūralus pelnų realizavimo etapas po kelių dienų augimo, kai dalis akcijų brango dviženkliu tempu. Tokiose situacijose investuotojai dažniau užrakina uždirbtą grąžą, ypač prieš artėjančius finansinių rezultatų skelbimus ir dividendų mokėjimus.

    Per sesiją WIG20 vienu metu buvo nusileidęs daugiau nei 50 punktų nuo ryto piko, tačiau vėliau svyravimai sumažėjo. Galutinis pokytis liko nedidelis, o indekso kritimą amortizavo kelios stipresnės pozicijos.

    Bankų akcijos spaudė indeksą

    Silpniau atrodė bankų sektorius, kuris WIG20 struktūroje užima reikšmingą dalį. Daugumos didžiųjų bankų akcijos dieną baigė minuse, o nuosmukio mastai skyrėsi nuo nedidelių korekcijų iki ryškesnių kritimų.

    Vienu iš dėmesio taškų tapo PKO BP, nes trečiadienis buvo diena, kai investuotojai įgijo teisę į dividendą. Dividendą numatyta išmokėti rugpjūčio 13 dieną, o jo dydis siekia apie 1,4 euro bruto už akciją.

    „Orlen“ ir KGHM prieš srovę

    Tarp ryškesnių augusių bendrovių išsiskyrė „Orlen“ ir KGHM, kurių akcijos kilo atitinkamai apie 2,18 proc. ir 2,08 proc. Dėl didelio šių emitentų svorio indekse jų brangimas prisidėjo prie to, kad WIG20 kritimas išliko tik kosmetinis.

    Rinkos dalyviai taip pat laukia artėjančių naujienų iš „Orlen“, kuris ketina skelbti 2026 metų antrojo ketvirčio finansinius rezultatus ketvirtadienį po prekybos sesijos pabaigos. Būtent rezultatų sezonas gali tapti pagrindiniu veiksniu, kuris artimiausiomis dienomis parodys, ar tai tik trumpas atokvėpis po ralio, ar platesnės vasaros korekcijos pradžia.

  • „HSBC“ pelnas šoktelėjo, o bankas skelbia iki 860 mln. eurų akcijų supirkimą

    „HSBC“ pelnas šoktelėjo, o bankas skelbia iki 860 mln. eurų akcijų supirkimą

    Britų bankininkystės milžinė „HSBC“ paskelbė, kad po ryškaus pelno augimo planuoja supirkti iki 860 mln. eurų vertės savo akcijų. Toks žingsnis paprastai laikomas pasitikėjimo ženklu, kai vadovybė mano, kad bendrovės akcijos rinkoje įvertintos patraukliai.

    Bankas pranešė, kad pelno šuolį lėmė didesnės grynosios palūkanų pajamos ir augusios pajamos iš mokesčių bei kitų paslaugų. Šie rodikliai išlieka vieni svarbiausių vertinant, kaip bankams sekasi aukštesnių palūkanų normų ir lėčiau augančios ekonomikos aplinkoje.

    „HSBC tampa stipresniu banku, kurį siekėme sukurti. Strateginius prioritetus įgyvendiname sparčiai, tiksliai ir disciplinuotai“, – sakė „HSBC“ generalinis direktorius Georges Elhedery.

    Banko pelnas, tenkantis akcininkams, per pirmąjį pusmetį iki birželio mėnesio išaugo apie 27 proc. ir siekė 12,6 mlrd. eurų. Ikimokestinis pelnas didėjo 23 proc. iki 16,8 mlrd. eurų, o antrąjį ketvirtį jis šoktelėjo 60 proc. iki 8,7 mlrd. eurų.

    Valdyba taip pat patvirtino tarpinius dividendus – 0,09 euro už akciją. Ekspertai pažymi, kad didesnės išmokos ir akcijų supirkimas tampa dažna didžiųjų bankų taktika, kai veiklos rezultatai viršija lūkesčius, o kapitalo pozicija leidžia grąžinti daugiau lėšų akcininkams.

    Vis dėlto rezultatus iš dalies prislopino tikėtini kredito nuostoliai, kurie siekė 2,1 mlrd. eurų ir buvo 345,2 mln. eurų didesni nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Bankas nurodė, kad dalis nuostolių susijusi su apgaule, kurioje dalyvavo Jungtinės Karalystės finansinis rėmėjas, ir rizikomis Honkongo komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje.

    „HSBC“ taip pat padidino išlaidų taupymo tikslą iki 1,73 mlrd. eurų, anksčiau siekusio 1,29 mlrd. eurų, pabrėždamas pažangą restruktūrizavimo programoje. Bankas tikisi, kad supaprastintas valdymo modelis ir efektyvumo didinimas padės stabilizuoti pelningumą net ir labiau svyruojant kredito ciklui.

    Pranešta, kad bankas tęsia daugiamečio masto transformaciją, paremtą dirbtinis intelektas sprendimais, siekdamas supaprastinti procesus ir darbo srautus. Tokios investicijos sektoriuje dažniausiai nukreiptos į klientų aptarnavimo automatizavimą, rizikų vertinimą, sukčiavimo prevenciją ir vidinių operacijų kaštų mažinimą.

    „HSBC“ pastaruoju metu spartina turto ir veiklų peržiūrą, kad susitelktų į pagrindines rinkas. Bankas nurodė sutaręs parduoti 21,9 mlrd. eurų vertės būsto paskolų portfelį Australijoje investicinei bendrovei „Blackstone“ ir 1,8 mlrd. eurų vertės draudimo verslą Singapūre Vokietijos grupei „Allianz“.

    Taip pat paskelbta apie mažmeninės bankininkystės verslo pardavimą Egipte. Bankas pabrėžia, kad tokie sandoriai turėtų atlaisvinti kapitalo investicijoms į strategines augimo kryptis, ypač turto valdymą ir didesnės vertės paslaugas.

    Rinkos dalyviai pastebi, kad „HSBC“ rezultatai atitinka platesnę tendenciją, mat daugelis didžiųjų Jungtinės Karalystės, JAV ir Europos bankų pastaruoju metu demonstruoja didesnį nei prognozuota pelną ir didina grąžą akcininkams. Kartu investuotojai atidžiai stebi, ar kredito nuostoliai neims sparčiau augti, jei ekonomikos plėtra sulėtėtų labiau nei tikėtasi.

  • „BP“ pelnas šovė daugiau nei dvigubai: Artimųjų Rytų konfliktas sukėlė naftos kainų šuolį

    „BP“ pelnas šovė daugiau nei dvigubai: Artimųjų Rytų konfliktas sukėlė naftos kainų šuolį

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „BP“ pranešė, kad antrąjį šių metų ketvirtį jos grynasis pelnas daugiau nei padvigubėjo. Bendrovė teigia, jog rezultatams itin palankiai susiklostė naftos ir dujų rinkos, kurias sudrebino Artimųjų Rytų konfliktas.

    „BP“ duomenimis, pelnas po mokesčių balandžio–birželio laikotarpiu siekė apie 3,38 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu metu sudarė apie 1,40 mlrd. eurų. Tokį šuolį lėmė brangesni iškastinio kuro ištekliai ir didesnės pajamos iš prekybos veiklos, kai kainos rinkose stipriai svyravo.

    Tuo pat metu bendrovės pajamos didėjo iki maždaug 60,43 mlrd. eurų ir buvo apie 47 proc. didesnės nei prieš metus. Energetikos sektoriuje panašios tendencijos fiksuotos ir pas kitus didžiuosius Vakarų rinkos žaidėjus, kurių bendras ketvirčio pelnas, skaičiuojama, taip pat išaugo dėl įtampos regione ir pasiūlos sutrikimų rizikos.

    Rinka sukrėsta, pelnai auga

    „Pastarasis laikotarpis pažymėtas vienu labiausiai sutrikdytų etapų pasaulinėje energijos rinkoje“, – sakė „BP“ vadovė Meg O’Neill.

    Energetikos įmonėms tokiomis sąlygomis dažnai padeda ne tik brangstanti žaliava, bet ir prekybos padalinių uždarbis, kai ateities sandorių kainos reaguoja į kiekvieną naujieną iš konflikto zonos. Investuotojams tai paprastai reiškia didesnį trumpalaikį pelningumą, tačiau kartu išauga ir rizika dėl tiekimo grandinių, logistikos bei reguliavimo pokyčių.

    Strategijos posūkis: mažiau žaliosios energijos

    Pastaraisiais metais „BP“ dažnai buvo kritikuojama, kad jos veiklos rezultatai atsilieka nuo kai kurių pagrindinių konkurentų. Prieš Meg O’Neill paskyrimą bendrovė mažino švariosios energetikos investicijas ir labiau orientavosi į pelningesnį naftos ir dujų verslą.

    Šią kryptį sustiprina ir turto pardavimai: bendrovė jau yra realizavusi dalį perdirbimo bei mažmeninės prekybos turto žemyninėje Europoje ir paskelbė ketinanti atsisakyti Šiaurės jūros veiklos Jungtinėje Karalystėje. Taip pat pranešta apie planus parduoti „Archaea“ – biometano ir biodujų verslą Jungtinėse Valstijose.

    „Mes neišnaudojame savo potencialo“, – teigė Meg O’Neill.

    „Mūsų pastarųjų metų rezultatai neatitiko nei mūsų pačių lūkesčių, nei akcininkų“, – pridūrė ji.

    Dividendas kyla, bet įtampa dėl valdysenos išlieka

    „BP“ pranešė ketvirtinį dividendą didinanti 4 proc., o bendrovės akcijų kaina po rezultatų paskelbimo ankstyvoje prekyboje Londone kilo apie 0,5 proc. Įmonė taip pat pabrėžė, kad pelno rodiklis, eliminuojantis tam tikrus vienkartinius veiksnius, per ketvirtį išaugo iki maždaug 4,92 mlrd. eurų ir viršijo rinkos lūkesčius.

    Vis dėlto finansinius rodiklius lydi ir reputaciniai bei valdysenos klausimai. Balandį metiniame akcininkų susirinkime kilo nepasitenkinimas dėl klimato atskaitomybės, o vėliau bendrovė netikėtai atsisveikino su valdybos pirmininku Albertu Manifoldu, nurodydama rimtus nuogąstavimus dėl valdysenos ir priežiūros standartų.

    Meg O’Neill, anksčiau dirbusi „ExxonMobil“ ir vadovavusi „Woodside Energy“, tapo pirmąja išorės kandidate, paskirta „BP“ generaline direktore per 117 metų bendrovės istoriją. Ji pakeitė Murray Auchinclossą, kuris pareigas ėjo trumpiau nei dvejus metus.

  • JAV naftos milžinai fiksuoja rekordinius pelnus: sutrikusi laivyba per Ormūzą kelia kainas

    JAV naftos ir dujų bendrovės antrąjį 2026 metų ketvirtį skelbia išskirtinai didelius pelnus, kuriuos didžiąja dalimi lėmė išaugusios naftos kainos ir tiekimo sutrikimai pasaulinėje rinkoje. Pagrindinis veiksnys – užsitęsęs geopolitinis konfliktas, po kurio smarkiai suprastėjo laivybos sąlygos per Ormūzo sąsiaurį.

    Rinkos dalyviai vertina, kad dėl ribotos laivybos ir padidėjusių rizikų regiono maršrutuose į pasaulio rinkas kasdien patenka gerokai mažiau naftos. Toks pasiūlos sumažėjimas automatiškai kelia kainas, o tai tiesiogiai gerina didžiųjų išgavėjų ir perdirbėjų finansinius rezultatus.

    Chevron: šuolis išgavoje ir perdirbime

    „Chevron“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį uždirbo apie 12 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno. Perskaičiavus apytiksliu 0,93 euro už JAV dolerį kursu, tai sudaro apie 11,2 mlrd. eurų.

    Bendrovės išgaunamos naftos ir dujų veikla sugeneravo apie 8,2 mlrd. JAV dolerių pelno, arba maždaug 7,6 mlrd. eurų, o tai reikštų maždaug 200 proc. augimą per metus. Įmonė taip pat nurodė, kad gamyba didėjo JAV Permės baseine ir Meksikos įlankoje, o perdirbimo ir chemijos segmentą sustiprino su regioniniais tiekimais susiję trūkumai.

    Be veiklos rezultatų, „Chevron“ akcentavo kapitalo grąžą akcininkams: antrąjį ketvirtį įmonė supirko savų akcijų už apie 3 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 2,8 mlrd. eurų, ir išmokėjo tarpinius dividendus už maždaug 3,5 mlrd. JAV dolerių, arba apie 3,3 mlrd. eurų.

    ExxonMobil: pelnas auga, bet dalis gavybos ribojama

    „ExxonMobil“ tuo pat metu paskelbė dar didesnį rezultatą – 14,7 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno, arba apie 13,7 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat fiksavo maždaug 200 proc. metinį pelno šuolį, iš esmės sietiną su brangesne nafta ir įtempta pasiūlos situacija.

    Įmonė nurodė, kad dalį veiklos regione riboja logistinės ir saugumo aplinkybės, susijusios su Ormūzo sąsiaurio pralaidumu. Kartu „ExxonMobil“ akcentavo plėtros planus kituose regionuose, įskaitant naujų gavybos pajėgumų paleidimą prie Gajanos, kuris turėtų prisidėti prie pasiūlos didinimo vėlesniais ketvirčiais.

    Akcininkams „ExxonMobil“ taip pat skyrė reikšmingas sumas: per ketvirtį supirko akcijų už 5,1 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,7 mlrd. eurų, ir išmokėjo dividendų už 4,3 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,0 mlrd. eurų. Bendrovė signalizavo, kad akcijų supirkimo programa turėtų būti tęsiama.

    Energetikos rinkoje tokie rezultatai paprastai sustiprina diskusiją apie tai, kaip geopolitiniai sukrėtimai perskirsto pajamas tarp vartotojų ir didžiųjų žaliavų gamintojų. Jei tiekimo grandinių sutrikimai užsitęstų, analitikai tikisi išliksiančio kainų jautrumo ir didesnio spaudimo tiek pramonei, tiek galutiniams vartotojams.

  • PKO BP akcijos muša rekordus Varšuvos biržoje: kapitalizacija artėja prie 35 mlrd. eurų ribos

    Didžiausio Lenkijos banko PKO BP akcijos Varšuvos biržoje pasiekė naujas istorines aukštumas. Ketvirtadienio prekybos sesijos pabaigoje viena akcija kainavo apie 26,4 euro, taip pagerindama ankstesnį rekordą, fiksuotą liepos 10 dieną.

    Kartu augo ir banko rinkos vertė: kapitalizacija viršijo maždaug 33 mlrd. eurų. Rinkoje vis dažniau kalbama, kad artimiausiu metu reali ir psichologiškai svarbi 35 mlrd. eurų riba, jei investuotojų paklausa išliks panaši.

    Kodėl investuotojai perka bankus?

    PKO BP kilimas vyksta platesniame bankų sektoriaus brangimo kontekste, kurį sustiprino paskelbti antrojo ketvirčio rezultatai. Nors kai kurių bankų pelnai, lyginant su praėjusiais metais, mažėjo, rinkos dalyviai tai sieja ir su mokesčių aplinkos pokyčiais, o ne vien su veiklos silpnėjimu.

    Bankų akcijoms palankiai veikia ir aukštesnės palūkanų normos, didinančios grynąsias palūkanų pajamas. Tuo pat metu kreditavimo paklausą palaiko auganti ekonomika: didėja įmonių investicinių paskolų poreikis, aktyvesnė išlieka ir vartojimo bei būsto paskolų rinka.

    Artimiausias katalizatorius – dividendai

    Trumpuoju laikotarpiu papildomu stimulu PKO BP akcijai gali tapti dividendų sezonas. Pagal paskelbtą informaciją, akcininkams numatytas 1,43 euro bruto dividendas už akciją iš 2025 metų pelno, o teisę į dividendus suteikianti paskutinė diena – rugpjūčio 5 diena.

    Išmokėjimas planuojamas rugpjūčio 13 dieną, todėl iki šių datų rinkoje dažnai suaktyvėja investuotojų dėmesys, ypač tų, kurie orientuojasi į pajamingumą. Tiesa, po ex-dividend datos akcijos kaina įprastai gali koreguotis, nes rinkoje atsispindi išmokėta suma.

    Metų dinamika rodo stiprų trendą

    Per maždaug metus PKO BP akcijos pabrango apie 100 proc., o tai rodo nuoseklų investuotojų optimizmą dėl banko rezultatų ir sektoriaus perspektyvų. Toks augimas siejamas ir su masto efektu: PKO BP yra rinkos lyderis, todėl geresni makroekonominiai ciklai jam dažnai suteikia didesnį pagreitį.

    Bankas ketina skelbti antrojo ketvirčio ir pirmojo pusmečio finansinius rezultatus rugpjūčio 13 dieną. Jei rodikliai pranoks rinkos lūkesčius, tai gali tapti dar vienu impulsu tęsti kilimą, tačiau bet koks nusivylimas prognozėmis padidintų korekcijos riziką.

  • „Grupa Kęty“ signalizuoja, kad pramonėje pagerėjimo nematyti, bet planuoja apie 115 mln. eurų dividendų

    Lenkijos pramonės grupė „Grupa Kęty“ antrąjį metų ketvirtį baigė rekordiniais rezultatais, kurie buvo kiek geresni nei rinkos lūkesčiai. Vis dėlto bendrovė pripažįsta, kad makroekonominė aplinka išlieka sudėtinga, o pramonės atsigavimo ženklų kol kas nematyti.

    Įmonė pabrėžia, kad geopolitinės įtampos ir svyruojanti paklausa daro spaudimą daugeliui klientų sektorių, tačiau žaliavų pusėje pavyko išnaudoti palankesnes sąlygas. Tai padėjo išlaikyti aukštą veiklos efektyvumą ir sustiprinti pinigų srautus.

    Kas atvedė iki rekordo?

    Per ketvirtį „Grupa Kęty“ pardavimo pajamos augo, o svarbiausią indėlį davė aliuminio veiklos kryptis ir lanksčių pakuočių segmentas. Bendrovė nurodo, kad rezultatams įtakos turėjo stabilūs arba augantys gamybos apimčių rodikliai ir nuosekliai valdoma savikaina.

    Vadovybė taip pat akcentuoja, kad kai kuriose srityse paklausa laikosi geriau nei euro zonoje. Pasak bendrovės, Lenkijos statybų rinkoje situacija atrodo tvirtesnė, tačiau pramonėje bendra nuotaika išlieka prasta, o užsakymų ir lūkesčių rodikliai nežada greito lūžio.

    „Pramonėje pagerėjimo kol kas nematome“, – sakė „Grupa Kęty“ finansų vadovas Rafałas Warpechowskis.

    Dividendai ir skolos dinamika

    Nepaisant atsargių signalų dėl pramonės, „Grupa Kęty“ planuoja reikšmingą išmoką akcininkams. Bendrovė paskelbė ketinanti antrąją metų pusę dividendams skirti beveik pusę milijardo zlotų, tai yra apie 115 mln. eurų, išmokant dviem dalimis – rugsėjo ir lapkričio mėnesiais.

    Įmonė nurodo, kad jos grynoji skola sumažėjo, o santykis tarp grynosios skolos ir EBITDA laikosi apie 1. Tokį finansinį profilį, pasak bendrovės, padėjo užtikrinti aukšti veiklos rezultatai, leidę finansuoti ir augantį apyvartinio kapitalo poreikį.

    Investicijos mažinamos, bet projektai tęsiami

    Kartu su dividendų planais „Grupa Kęty“ mažina šių metų investicijų biudžetą. Dabar planuojama investuoti apie 250–260 mln. zlotų, tai yra maždaug 58–60 mln. eurų, o tai būtų 9–12 mln. eurų mažiau nei numatyta anksčiau.

    Bendrovė aiškina, kad dalis išlaidų perkeliama į vėlesnį laikotarpį, dalies atsisakoma arba jos optimizuojamos. 2026 metų investicijos galėtų siekti apie 300 mln. zlotų, tai yra apie 69 mln. eurų, o vienas didesnių projektų – nauja gamybos linija Osvencime, kurios vertė vertinama 90–100 mln. zlotų, arba apie 21–23 mln. eurų.

    „Grupa Kęty“ taip pat pažymi, kad investicijos finansuojamos specialiai tam skirtais investiciniais kreditais. Tokia struktūra leidžia išlaikyti veiklos lankstumą, tačiau vadovybė pabrėžia, kad tolesni sprendimai priklausys nuo paklausos dinamikos ir žaliavų rinkos.