Naftos kainų šuolis pakėlė rezultatą
Europos energetikos milžinė „Shell“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pakoreguotas pelnas išaugo iki 5,86 mlrd. eurų. Tai yra apie 24 proc. daugiau nei prieš metus, o rezultatą, pasak bendrovės ir analitikų, sustiprino brangę nafta bei dujos dėl karo su Iranu.
Rinkose dėmesys krypo į tiekimo grandines ir transportą, nes konfliktas siejamas su faktiniu Hormūzo sąsiaurio veiklos sutrikimu. Šis maršrutas yra kritiškai svarbus Persijos įlankos naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautams, todėl bet kokie ribojimai iš karto kelia kainas.
„Shell“ vadovas Waelis Sawanas teigė, kad bendrovė pasiekė stiprius rezultatus itin sutrikusiose pasaulio energijos rinkose. Anot jo, tai lėmė nuoseklus dėmesys veiklos efektyvumui ir prekybos rezultatams.
Dividendai didėja, vykdomas akcijų supirkimas
Kartu su finansiniais rezultatais „Shell“ paskelbė apie 5 proc. didinamus dividendus. Bendrovė taip pat planuoja per artimiausius tris mėnesius įgyvendinti maždaug 2,8 mlrd. eurų vertės akcijų supirkimo programą.
Tokie sprendimai paprastai signalizuoja, kad įmonė jaučiasi užtikrintai dėl pinigų srautų ir nori grąžinti daugiau vertės akcininkams. Vis dėlto energetikos sektoriuje tai dažnai tampa ir politinių diskusijų katalizatoriumi, kai didesnės sąskaitos už energiją juntamos namų ūkiams bei verslui.
Rinkos komentatoriai pabrėžė ir prekybos padalinio vaidmenį, nes didelis kainų nepastovumas sudaro sąlygas uždirbti iš arbitražo ir trumpalaikių sandorių. Naftos kainos, dar iki konflikto buvusios apie 70 JAV dolerių už barelį, karo metu buvo pakilusios iki maždaug 126 JAV dolerių, tai yra apie 111 eurų.
Gamybos trikdžiai ir didesnė rizika Artimuosiuose Rytuose
Nors aukštesnės kainos ir geresnės perdirbimo maržos kilstelėjo pelningumą, „Shell“ susidūrė ir su veiklos trikdžiais. Buvo pranešta apie žalą viename objekte Katare bei apie ciklono nulemtus sustabdymus suskystintų gamtinių dujų grandyje Australijoje.
Bendrovė skaičiuoja, kad maždaug 20 proc. jos naftos ir dujų gavybos susiję su Artimųjų Rytų regionu, todėl užsitęsęs konfliktas gali turėti tiesioginį poveikį tiek gamybos apimtims, tiek logistikai. „Shell“ nurodė, kad Katare dujų gavyba antrąjį ketvirtį gali būti bent 30 proc. mažesnė nei per pirmuosius tris 2026 metų mėnesius.
Tuo pačiu bendrovė informavo, kad turtas Omane išlieka veikiantis, o žaliavinės gavybos grandyje reikšmingų sutrikimų nepatirta. Investuotojams tai svarbu vertinant, ar trumpalaikiai logistikos ribojimai nevirsta ilgalaikiu pajėgumų praradimu.
„Pagrindinis ilgalaikis klausimas yra rezervų papildymas ir gamybos augimas“, – sakė energetikos analitikas Maurizio Carulli.
Jo vertinimu, neseniai paskelbtas „ARC Resources“ įsigijimas Kanadoje yra reikšmingas žingsnis, galintis pagerinti „Shell“ gavybos perspektyvas. Sandoris susijęs su Montney skalūnų baseinu ir turėtų sustiprinti dujų bei skystųjų angliavandenilių portfelį Šiaurės Amerikoje.
JK vėl kalbama apie netikėtų pajamų mokestį
Jungtinėje Karalystėje didėjantis „Shell“ pelnas iš naujo įkaitino diskusiją dėl netikėtų pajamų mokesčio energetikos bendrovėms. Šalyje toks mokestis jau taikomas, tačiau jis apima tik pelną, gautą iš naftos ir dujų gavybos Jungtinėje Karalystėje.
Kadangi ši rinka sudaro mažiau nei 5 proc. „Shell“ pasaulinės naftos ir dujų gavybos, politikų siūlymai dažnai krypsta į platesnį apmokestinimą. Kritikai argumentuoja, kad karo sukeltas kainų šuolis suteikia bendrovėms papildomą uždarbį, kai vartotojai už degalus ir energiją moka daugiau.
Po rezultatų paskelbimo „Shell“ akcijos smuktelėjo apie 2 proc., tačiau analitikai tai siejo labiau su makroekonominėmis nuotaikomis ir lūkesčiais, kad laivyba per Hormūzo sąsiaurį galėtų atsistatyti. Tai reikštų mažesnę įtampą pasiūloje ir potencialiai žemesnes naftos kainas.
