CP v2

Tag: Dividendai

  • mBank po aštuonerių metų pertraukos planuoja dividendus, bet sprendimą gali pakeisti pardavimas

    Lenkijos mBank po ilgos pertraukos ruošiasi grįžti prie dividendų politikos: banko vadovybė deklaruoja, kad už 2026 metus akcininkams ketina skirti apie 30 proc. grynojo pelno. Tai būtų pirmas dividendų mokėjimas nuo 2018 metų, kai dėl rizikų ir kapitalo poreikio bankas pelną dažniausiai sulaikydavo.

    Sprendimas remiasi ypač stipriais 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatais ir mažėjančia teisine įtampa dėl būsto paskolų Šveicarijos frankais. Bankas pabrėžia, kad šių paskolų teisinę riziką ketina dengti iš einamojo pelno, o ne didelėmis papildomomis atidėjinių bangomis.

    2026 metų antrąjį ketvirtį mBank uždirbo apie 250 000 000 eurų grynojo pelno. Teisinėms sąnaudoms, susijusioms su frankais denominuotomis paskolomis, per tą patį laikotarpį skirta apie 30 000 000 eurų.

    Dividendai ir stiprėjantys rodikliai

    Banko duomenimis, birželio pabaigoje jo turtas siekė apie 71 000 000 000 eurų, o klientų indėliai per metus paaugo 21 proc. iki maždaug 59 000 000 000 eurų. Aptarnaujamų sąskaitų skaičius viršijo 6 000 000, o tai rodo augančią bazę, kuri bankams svarbi stabilaus finansavimo ir palūkanų pajamų požiūriu.

    Vadovybė teigia, kad pagal galiojančius kapitalo ir priežiūros kriterijus bankas teoriškai galėtų dividendams skirti ir gerokai didesnę dalį pelno, tačiau renkasi nuoseklesnį kelią. Pastaraisiais metais Europos bankų sektoriuje matoma tendencija grįžti prie dividendų ir akcijų supirkimo, bet priežiūros institucijos išlieka jautrios kapitalo tvarumui ir teisiniams ginčams.

    „2026 metais turėjo būti pirmieji metai, kai išmokėsime dividendus, ir planavome tam skirti 30 proc. grynojo pelno. Vertinant šių metų pirmąjį pusmetį, šį tikslą išlaikome“, – sakė mBank vadovas Cezary Kocik.

    Frankais denominuotų paskolų tema mBank atveju išlieka struktūrinė rizika, nors situacija gerėja. Bankas skelbia, kad iki birželio pabaigos buvo sudaryta daugiau kaip 34 000 taikos sutarčių su klientais, o tai dažnai mažina bylų skaičių ir neapibrėžtumą dėl būsimų sąnaudų.

    Didžiausia rizika – galimas mBank pardavimas

    Dividendų planus gali koreguoti akcininkų struktūros pokyčiai. mBank kontrolinis paketas priklauso Vokietijos Commerzbank, tačiau pastaruoju metu esminiu veiksniu tampa „UniCredit“ veiksmai, nes italų bankas perima operacinę kontrolę Commerzbank atžvilgiu.

    Rinkoje daugėja svarstymų, kad „UniCredit“ gali siekti supaprastinti grupės struktūrą ir atsisakyti nebūtinų aktyvų, tarp jų ir mBank. Tokiu atveju banko ateitį lemtų ne tik finansiniai rezultatai, bet ir būsimo sandorio logika: naujas savininkas gali turėti kitokią dividendų politiką arba norėti išmokėti didesnę sumą dar prieš pardavimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad nors 30 proc. dividendų lygis dabar įvardijamas kaip bazinis, galutinis sprendimas gali priklausyti nuo akcininkų interesų ir sandorio eigos. Kartu mBank patrauklumą investuotojams didina augantys indėliai, stipresni veiklos rezultatai ir signalai, kad frankų portfelio restruktūrizavimas artėja prie labiau valdoma laikomos stadijos.

    mBank akcijos kotiruojamos Varšuvos biržoje, o bankas yra vienas didžiausių finansų sektoriaus žaidėjų Lenkijoje. Būtent todėl bet kokie sprendimai dėl jo pardavimo ar dividendų politikos gali turėti platesnį atgarsį ir rinkoje, ir tarp smulkiųjų akcininkų.

  • KGHM akcijos po rekordo atvėso iki 300 zlotų: ar strategija ir vario kainos išlaikys augimą?

    Per pastaruosius 12 mėnesių KGHM akcijos nuėjo įspūdingą kelią: nuo maždaug 120 zlotų iki apie 300 zlotų, o pikas buvo pasiektas netoli 395 zlotų. Po rekordo sekė korekcija, ir rinkoje vis dažniau keliama dilema, ar sparčiausias WIG20 augimas dar turi erdvės tęstis.

    KGHM investuotojai iš esmės perka ekspoziciją į varį ir sidabrą, kurių paklausą kelia atsinaujinanti energetika, gynybos pramonės plėtra ir duomenų centrų bumas. Tačiau trumpuoju laikotarpiu kainą lemia ne tik įmonės rezultatai, bet ir žaliavų ciklai bei lūkesčiai dėl dividendų.

    Strategija 2055+: ambicijos ir kaina

    Neseniai KGHM pristatė strategiją 2055+, kurioje numatė apie 32 mlrd. zlotų investicijų programą, didžiąją dalį lėšų planuojant skirti projektams Lenkijoje. Taip pat numatyta iki 2028 metų parengti išsamų dekarbonizacijos planą ir grįžti prie dividendinės krypties.

    Pagal strategiją vario gamyba ilgainiui turėtų ūgtelėti iki maždaug 730 tūkst. tonų per metus, o sidabro apimtys iš esmės išliktų panašiame lygyje, apie 1 300 tonų per metus. Rinkai tai atrodo kaip konservatyvus, bet tikėtinas planas, vis dėlto jis neatsako į visus klausimus apie akcininkų grąžą.

    Dideli investiciniai poreikiai reiškia, kad dividendų tvarumas taps dar labiau priklausomas nuo metalų kainų ir projektų įgyvendinimo tempo. „Vario paklausa yra struktūrinė, o jos trūkumas – chroniškas, tačiau kelias iki ilgalaikės lyderystės bus ilgas ir nelygus“, – sakė XTB analitikas Kamilis Szczepańskis.

    Metalų kainos ir dividendai: kas svarbiausia rinkai

    KGHM vertinime lemiamą vaidmenį ir toliau atlieka vario ir sidabro kainos. Sidabro rinka šiemet patyrė ryškius svyravimus: po šuolio metų pradžioje kaina vėliau smuko daugiau nei perpus, o tokie judesiai paprastai greitai persiduoda su šiuo metalu siejamoms bendrovėms.

    Vario kainų dinamika buvo nuosaikesnė, tačiau pakankama, kad stipriai pagerintų finansinius rodiklius. 2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutinės vario kainos kilo, o tai atsispindėjo KGHM ataskaitose: pajamos šoktelėjo, EBITDA padidėjo kelis kartus, o grynasis pelnas išaugo iki kelių milijardų zlotų.

    Dividendų tema taip pat vėl sugrįžo į darbotvarkę. 2026 metais KGHM išmokėjo 300 mln. zlotų dividendų, arba 1,5 zlotų vienai akcijai, tačiau dalis analitikų pasigenda aiškesnės ir labiau nuspėjamos dividendų politikos, ypač turint omenyje planuojamą investicijų mastą.

    Rekomendacijos atvėso: iš „pirkti“ į „laikyti“

    Nuo istorinio piko birželio 17 dieną, kai kaina pasiekė 394,7 zlotų, akcijos atpigo daugiau nei 30 proc. Esant maždaug 300 zlotų lygiui, KGHM kapitalizacija sumažėjo nuo apie 79 mlrd. zlotų pike iki maždaug 62 mlrd. zlotų dabar.

    Vienas iš signalų rinkai buvo „Morgan Stanley“ sprendimas sumažinti rekomendaciją iki neutralios ir apkarpyti tikslinę kainą iki 340 zlotų nuo ankstesnių 416 zlotų. Bankas akcentavo rizikas, susijusias su strategijos kryptimi, įskaitant galimus įsigijimus ir didesnį neapibrėžtumą dėl akcininkų grąžos.

    Panašiai atsargiai nusiteikę ir kiti vertintojai: „Trigon DM“ taip pat linksta prie laikymo rekomendacijos, nors jų tikslinė kaina išlieka aukščiau dabartinio lygio. Tai reiškia, kad rinka KGHM istoriją vis dar mato patrauklią, bet po rekordinio ralio reikalauja daugiau aiškumo dėl investicijų grąžos ir dividendų.

    Artimiausiu metu KGHM akcijų kryptį greičiausiai lems du veiksniai: žaliavų ciklas ir tai, kaip greitai strategijos pažadai virs konkrečiais projektais, skaičiais bei prognozuojama grąža. Investuotojams tai reiškia daugiau turbulencijų, net jei ilgalaikė vario paklausos istorija išlieka palanki.

  • „Arlen“ po debiuto Varšuvos biržoje smunka į dugną: ketvirčio nuostolis ir pajamų kritimas 63 proc.

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojamos Lenkijos uniformų ir techninės aprangos gamintojos „Arlen“ akcijos gegužės 27 dieną smuko daugiau kaip 10 proc. ir pasiekė žemiausią lygį bendrovės biržos istorijoje. Investuotojų reakciją paskatino pirmojo 2026 metų ketvirčio rezultatai, parodę staigų pelningumo lūžį.

    Bendrovė pranešė patyrusi 2,78 mln. eurų konsoliduotą grynąjį nuostolį, tenkantį patronuojančios įmonės akcininkams, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu fiksavo apie 0,26 mln. eurų pelno. Veiklos nuostolis siekė apie 2,85 mln. eurų, o EBITDA rodiklis taip pat tapo neigiamas ir sudarė maždaug 2,45 mln. eurų.

    Kas nutiko pajamoms?

    Pagrindinė problema – gerokai mažesnės pardavimo apimtys. Konsoliduotos pajamos per ketvirtį siekė apie 4,93 mln. eurų, tai yra 63 proc. mažiau nei prieš metus, kai jos sudarė apie 13,55 mln. eurų.

    „Arlen“ aiškina, kad tokį kritimą daugiausia lėmė užsakymų struktūra: 2025 metų pirmąjį ketvirtį bendrovė vykdė didelės vertės pristatymus Lenkijos kariuomenei pagal trejų metų sutartį ir papildomai tiekė produkciją Europos Sąjungos šalims. 2026 metų pirmąjį ketvirtį analogiškų didelių užsakymų nebuvo, todėl pajamos natūraliai grįžo į žemesnį lygį.

    Smūgis persimetė ir į kitus segmentus

    Pajamų kritimas pagrindiniame segmente tiesiogiai atsiliepė ir audinių padaliniui, kuris tiekia žaliavas uniformoms bei kuprinėms. Šio segmento pajamos siekė apie 1,95 mln. eurų ir buvo maždaug 67 proc. mažesnės nei prieš metus, o segmentas patyrė apie 0,39 mln. eurų grynąjį nuostolį vietoje maždaug 1,02 mln. eurų pelno pernai.

    Tokia dinamika rinkoje dažnai vertinama kaip signalas apie cikliškumą ir priklausomybę nuo pavienių didelių sutarčių. Tai ypač aktualu bendrovėms, kurių klientai yra valstybės institucijos ar gynybos sektorius, kur užsakymų grafikai gali būti netolygūs, o pristatymai koncentruojasi į atskirus ketvirčius.

    Dividendai po gero 2025 metų finišo

    Silpnas 2026 metų startas kontrastuoja su 2025 metų rezultatais. „Arlen“ skelbė, kad per 2025 metus uždirbo apie 12,49 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, tenkančio patronuojančios įmonės akcininkams.

    Dėl to bendrovės vadovybė siūlo akcininkams išmokėti apie 2,83 mln. eurų dividendų. Dividendų diena numatyta liepos 6 dieną, o išmokėjimas planuojamas 2026 metų rugsėjo 15 dieną.

    „Arlen“ yra specializuotos apsauginės ir techninės aprangos, skirtos tarnyboms bei uniformuotoms struktūroms, gamintoja. Bendrovė Varšuvos biržos pagrindinėje rinkoje debiutavo 2025 metų birželį, todėl pastarieji ketvirčio skaičiai investuotojams tapo pirmu rimtesniu testu, kaip įmonė atrodo be išskirtinai didelių vienkartinių užsakymų.

  • Rekordinės bankų dividendų išmokos 2026 metais: daugiau nei 5,8 mlrd. eurų, bet ar tai paskutinis toks kartas?

    Bankai žada rekordines dividendų sumas

    Lenkijos biržoje kotiruojami bankai paskelbė planus dėl 2026 metais mokėtinų dividendų, o bendra numatoma suma yra istoriškai didelė. Skaičiuojama, kad akcininkams gali būti išmokėta kiek daugiau nei 25 mlrd. zlotų, tai yra apie 5,8 mlrd. eurų.

    Toks mastas reiškia, kad maždaug pusė didžiųjų bankų uždirbto pelno būtų nukreipta ne į kapitalo stiprinimą, o į tiesiogines išmokas investuotojams. Rinkos dalyviai tai vertina kaip signalą, kad 2025 metais pelningumas buvo išskirtinai aukštas.

    Didžiausi išmokėtojai ir kas gaus daugiausia

    Didžiausią nominalią išmoką planuoja PKO BP, kurio valdybos rekomendacija numato apie 7,7 mlrd. zlotų dividendų, arba maždaug 1,8 mlrd. eurų. Tai būtų viena didžiausių vieno banko dividendų išmokų šalies bankininkystės istorijoje.

    Valstybė, turinti apie 29,4 proc. PKO BP akcijų, tokiu atveju galėtų tikėtis maždaug 2,3 mlrd. zlotų, tai yra apie 530 mln. eurų tiesioginių įplaukų. Kitų valstybės įtakos turinčių bankų atveju vaizdas sudėtingesnis, nes dalis akcijų valdomos per finansines grupes ir fondus.

    Prie didžiausių mokėtojų taip pat priskiriami Bank Pekao, kurio planuojama išmoka siekia apie 5,2 mlrd. zlotų, arba apie 1,2 mlrd. eurų, ir Erste Group valdoma buvusi „Santander Bank Polska“ grupė, kuri akcininkams numato apie 5,1 mlrd. zlotų, arba apie 1,2 mlrd. eurų.

    Kodėl dalis bankų dividendų nemokės

    Ne visi bankai ketina dalytis pelnu. Bank Millennium ir mBank ir toliau dividendų nenumato, o pelną labiau linkę skirti kapitalo rezervams ir rizikų valdymui.

    Tam įtakos turi ir istoriškai sudėtingi teisiniai bei finansiniai klausimai, ypač susiję su būsto paskolų portfeliais, taip pat poreikis išlaikyti pakankamus kapitalo rodiklius. Investuotojams tai reiškia, kad aukšti pelnai ne visada automatiškai virsta išmokomis.

    Ar 2026 metai gali būti paskutiniai tokie dosnūs?

    Rinkoje vis dažniau keliama prielaida, kad tokio masto dividendai gali būti laikinas reiškinys. Viena priežasčių yra mokesčių aplinka: 2026 metais bankams taikomas 30 proc. pelno mokesčio tarifas, palyginti su anksčiau buvusiu 19 proc., o tai tiesiogiai mažina grynąjį pelną.

    Kita svarbi aplinkybė yra palūkanų normų ciklas. Esant mažesnėms bazinėms palūkanų normoms, bankų grynųjų palūkanų pajamos paprastai auga lėčiau arba mažėja, todėl pelno „pagalvė“ dividendams gali plonėti.

    Tai jau matyti ir 2026 metų pirmojo ketvirčio ataskaitose, kur dalis bankų fiksavo mažesnį grynąjį pelną nei prieš metus. Jei ši tendencija išsilaikys, kitų metų dividendų planai gali tapti gerokai santūresni.

  • „Śnieżka“ skirs rekordinį dividendų mokėjimą: akcininkams išmokės apie 15 mln. eurų

    Dažų ir lakų gamintojo „Śnieżka“ akcininkai eiliniame visuotiniame susirinkime patvirtino didžiausią dividendų išmoką bendrovės istorijoje. Už 2025 metais uždirbtą pelną akcininkams numatyta išmokėti apie 15 mln. eurų.

    Vienai akcijai tenkanti išmoka sieks apie 1,20 euro. Dividendų teisės nustatymo diena numatyta 2026 metų birželio 2 dieną, o išmokėjimas planuojamas 2026 metų birželio 8 dieną.

    Dividendams skirs daugiau nei 90 proc. pelno

    Bendrovė nurodo, kad šiemet dividendams bus skiriama daugiau nei 90 proc. 2025 metais gauto grynojo pelno, tenkančio pagrindinės įmonės akcininkams. Tokia proporcija rodo aiškų sprendimą didžiąją uždirbto rezultato dalį grąžinti investuotojams, o ne kaupti balanse.

    „Išlaikome požiūrį, kad su akcininkais dalijamės pasiektais rezultatais. Šių metų dividendų suma bus rekordiškai didelė ir sudarys daugiau nei 90 proc. 2025 metų grynojo pelno“, – sakė „Śnieżka“ vadovas Piotras Mikrutas.

    Ką signalizuoja toks sprendimas

    „Śnieżka“ taip pat pabrėžia išlaikanti saugų skolų lygį, artimą maždaug vienų metų EBITDA rodikliui. Praktikoje tai reiškia, kad įmonė siekia balanso tarp konservatyvaus finansavimo ir galimybės, prireikus, pasitelkti skolą plėtrai ar pelningumui didinti.

    Dividendų politika investuotojams dažnai yra vienas svarbiausių stabilumo signalų, ypač brandesniuose, lėčiau augančiuose sektoriuose. Dažų ir statybinių apdailos medžiagų paklausą paprastai veikia būsto rinka, renovacijos tempas ir vartotojų išlaidos, todėl nuoseklios išmokos gali tapti svarbia grąžos dalimi.

    Ilgametė dividendų istorija ir rinkos pozicijos

    Bendrovė pelnu su akcininkais dalijasi nuo 2003 metais įvykusio debiuto Varšuvos biržoje. Įskaičiuojant ir 2026 metų birželio 8 dieną planuojamą išmoką, bendra dividendų suma per visą laikotarpį sudarys apie 150 mln. eurų.

    „Śnieżka“ grupė yra viena dekoratyvinių dažų rinkos lyderių Lenkijoje ir dirba keliolikoje užsienio rinkų. Bendrovė akcentuoja stiprias pozicijas Vengrijoje dekoratyvinių dažų segmente ir reikšmingą vaidmenį Ukrainoje, kur yra tarp dominuojančių dažų bei glaistų gamintojų.

  • „Nvidia“ vėl nustebino Volstritą: pajamos šovė 85 proc., bet akcijos smuktelėjo

    „Nvidia“ vėl nustebino Volstritą: pajamos šovė 85 proc., bet akcijos smuktelėjo

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ dar kartą pranoko Volstrito lūkesčius: ketvirčio rezultatus pakėlė išaugusi aukštos klasės lustų paklausa, kurią kursto dirbtinio intelekto sprendimų bumas. Vis dėlto po prekybos valandų investuotojų nuotaikas prigesino konkurencijos didėjimas ir klausimai, ar augimo tempas išliks toks pats.

    Bendrovė pranešė, kad vasario–balandžio laikotarpiu grynasis pelnas siekė apie 53,7 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu metu buvo apie 17,3 mlrd. eurų. Pelnas vienai akcijai sudarė 2,20 euro, o atmetus vienkartinius veiksnius – apie 1,72 euro.

    Pajamos per metus šoktelėjo 85 proc. iki maždaug 75,1 mlrd. eurų, kai prieš metus siekė apie 40,5 mlrd. eurų. Analitikų apklausose buvo prognozuojama, kad pajamos sudarys apie 72,6 mlrd. eurų, tad „Nvidia“ ir šį kartą viršijo rinkos kartelę.

    Kas verčia rinką nerimauti?

    Nors skaičiai įspūdingi, bendrovės veiklos sąnaudos išaugo 49 proc. iki maždaug 7,1 mlrd. eurų. Investuotojai stebi, ar milžiniškos investicijos į produktų kūrimą, infrastruktūrą ir tiekimo grandinę netaps spaudimu pelningumui, kai rinka ims vėsti.

    „DI fabrikų plėtra – didžiausias infrastruktūros plėtros etapas žmonijos istorijoje – įsibėgėja neįtikėtinu greičiu“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina augančią konkurenciją: konkurentai ir dalis didžiųjų klientų kuria alternatyvas savo viduje, siekdami mažinti priklausomybę nuo „Nvidia“ sprendimų. Tokie žingsniai gali ilgainiui paveikti kainodarą ir maržas, net jei paklausa trumpuoju laikotarpiu išlieka labai aukšta.

    Prognozės stiprios, bet kartelė aukšta

    Einamajam ketvirčiui „Nvidia“ prognozuoja apie 83,7 mlrd. eurų pajamų, o rinka tikėjosi maždaug 80,3 mlrd. eurų. Kitaip tariant, bendrovė ir toliau mato paklausą, kuri gerokai viršija įprastus puslaidininkių ciklus.

    Vis dėlto investuotojus veikia ir palyginimo bazė: per pastaruosius trejus metus „Nvidia“ kapitalizacija šoktelėjo nuo maždaug 368 mlrd. eurų 2022 metų pabaigoje iki apie 5 trln. eurų. Kai lūkesčiai tokie aukšti, net ir geri rezultatai nebūtinai garantuoja akcijų kainos kilimą.

    Po reguliarios prekybos sesijos, kai akcija užsidarė ties maždaug 206 eurais, po prekybos valandų kaina nežymiai smuktelėjo iki maždaug 205 eurų. Rinka signalizuoja, kad svarbiausia tampa ne vien dabartinis šuolis, o tai, kaip „Nvidia“ išlaikys pranašumą, kai DI infrastruktūros rinka bręs.

    Bendrovė taip pat paskelbė planus grąžinti daugiau kapitalo akcininkams: patvirtinta iki maždaug 73,6 mlrd. eurų vertės akcijų supirkimo programa ir padidintas ketvirtinis dividendas. Nors dividendų lygis išlieka simbolinis, tokie sprendimai dažnai interpretuojami kaip signalas apie brandesnį įmonės kapitalo valdymo etapą.

  • Pavargote nuo DI akcijų? „HSBC“ įvardijo 10 pamirštų Azijos perlų, kurie gali nustebinti

    Pavargote nuo DI akcijų? „HSBC“ įvardijo 10 pamirštų Azijos perlų, kurie gali nustebinti

    Nuo „ChatGPT“ pasirodymo 2022 metais dirbtinis intelektas tapo dominuojančia pasaulio biržų tema, o investuotojų dėmesys sutelktas į kelias dideles puslaidininkių ir technologijų bendroves. Toks vienos krypties statymas išpūtė kainas ir padidino koncentracijos riziką, kai rinkos grąža vis labiau priklauso nuo kelių vardų.

    „HSBC“ įspėja, kad Azijos rinkose ši tendencija ypač ryški: daugiau nei pusę FTSE Asia ex-Japan indekso grąžos, banko vertinimu, lėmė kelios bendrovės, įskaitant „TSMC“ ir „Samsung Electronics“. Pasak analitikų, toks susitelkimas gali iškraipyti kainodarą ir nukreipti dėmesį nuo kitų augimo istorijų.

    „Tokioje koncentruotoje ralio fazėje atsiranda rizikų: visi turi tas pačias akcijas“, – teigiama „HSBC“ pastaboje.

    Ieškantiems alternatyvų bankas sudarė 10 vadinamųjų pamirštų Azijos perlų sąrašą. Atrankos logika remiasi keliais kriterijais: aukšta nuosavo kapitalo grąža, didėjanti rinkos dalis, išlaikomas pelningumas ir solidūs dividendai, kurie investuotojams svarbūs svyruojančių palūkanų ir lėtesnio augimo etapais.

    Tarp paminėtų įmonių – Honkongo biržos operatorius „Hong Kong Exchanges and Clearing“, Pietų Korėjos maisto gamintoja „Samyang Foods“ ir Indonezijos telekomunikacijų bendrovė „PT Telkom“. Tai skirtingų sektorių pavyzdžiai, kurie, „HSBC“ vertinimu, gali suteikti diversifikacijos, kai technologijų segmentas tampa jautresnis lūkesčių korekcijoms.

    Analitikai išskyrė ir automobilių pramonei svarbią „Fuyao Glass Industry“, kuri laikoma didžiausia automobilių stiklų gamintoja pasaulyje. Bankas pabrėžia jos mastą, platų produktų portfelį ir gamybos bazę JAV, kuri gali padėti didinti tarptautinę rinkos dalį ir amortizuoti tiekimo grandinių rizikas.

    „Mūsų vertinimu, rinka nepakankamai įkainoja „Fuyao“ augimo perspektyvas ir maržų atsparumą“, – rašo „HSBC“ analitikai.

    Dar vienas įvardytas vardas – Kinijoje veikianti vaistų kūrimo ir gamybos paslaugų bendrovė „WuXi AppTec“. „HSBC“ atkreipia dėmesį, kad kontraktinės plėtros ir gamybos segmento pajamos 2025 metais augo, o 2026 metais augimą turėtų palaikyti klientų paklausa ir pajėgumų plėtra Singapūre, Europos Sąjungoje bei JAV.

    Į sąrašą pateko ir Indijos nekilnojamojo turto plėtotoja „Godrej Properties“. Bankas pažymi, kad nors kai kurių Indijos plėtotojų akcijos patyrė spaudimą dėl investuotojų apetito atoslūgio, aukštesnės klasės būsto paklausa išlieka tvirta, o įmonės nacionalinis mastas, finansinis rezervas ir prekės ženklas suteikia pranašumą kovojant dėl didesnės rinkos dalies.

    „HSBC“ žinutė investuotojams paprasta: DI tema ir toliau gali būti svarbi, tačiau vien jos neužtenka subalansuotam portfeliui. Ieškant grąžos, verta vertinti ir įmones, kurios generuoja pinigų srautus, moka dividendus ir turi aiškius konkurencinius pranašumus už populiariausių technologijų akcijų ribų.

  • „Mirbud“ siūlo akcininkams 5 mln eurų dividendų: kiek atiteks ir ką planuoja daryti su likusiu pelnu

    Lenkijos statybų grupė „Mirbud“ pranešė, kad valdyba siūlo akcininkams iš 2025 metais uždirbto grynojo pelno išmokėti dividendus. Pagal pateiktą projektą dividendams būtų skirta apie 5 mln eurų.

    Bendrovė nurodė, kad tai atitiktų maždaug 0,05 euro dividendą vienai akcijai. Likusi pelno dalis, apie 27 mln eurų, siūloma palikti įmonėje ir perkelti į atsargos (rezervinį) kapitalą.

    Rinkoje investuotojai dividendų dydį dažnai vertina per dividendinį pajamingumą, kuris priklauso nuo akcijos kainos biržoje. Remiantis bendrovės pateiktais skaičiavimais, siūlomas pajamingumas būtų apie 1,9 proc., tačiau galutinis rodiklis gali keistis kartu su akcijos kaina.

    Didžiausias „Mirbud“ akcininkas yra bendrovės vadovas Jerzy Mirgos, valdantis 37,93 proc. kapitalo. Tokia struktūra reiškia, kad sprendimai dėl pelno paskirstymo ir ilgalaikės strategijos reikšmingai priklauso nuo pagrindinio akcininko pozicijos.

    „Mirbud“ taip pat priminė 2025 metų veiklos rezultatus: konsoliduotas grynasis pelnas siekė apie 26 mln eurų, o pardavimo pajamos – apie 677 mln eurų. Palyginti su ankstesniais metais, pelnas ir pajamos mažėjo, o pati įmonė tai siejo su rinkos ciklu ir laukiamu investicijų aktyvumo atsigavimu.

    Vienu svarbiausių ateities pajamų stabilumo veiksnių „Mirbud“ įvardija užsakymų portfelį. 2025 metų pabaigoje statybos ir montavimo darbų užsakymų portfelis, kurį planuojama vykdyti iki 2029 metų, sudarė apie 1,94 mlrd. eurų (be PVM).

    „Toks užsakymų portfelis leidžia artimiausiais metais išlaikyti metines pajamas virš 690 mln eurų, tačiau mūsų tikslas išlieka augimas ir veiklos diversifikavimas, kad vėlesniais metais pajamos viršytų 1,15 mlrd. eurų“, – rašė Jerzy Mirgos laiške akcininkams.

    Bendrovė veikia kaip generalinis rangovas infrastruktūros ir pastatų statybų segmentuose: kelių ir geležinkelių infrastruktūroje, viešosios paskirties objektuose, pramoninėje ir gyvenamojoje statyboje. „Mirbud“ vykdo projektus tiek viešajam sektoriui, tiek privačioms įmonėms.

    Dividendų klausimas galutinai sprendžiamas akcininkų susirinkime, kuriame tvirtinamas metinis finansinių rezultatų paskirstymas. Jei siūlymui būtų pritarta, investuotojams svarbiausios detalės būtų dividendų mokėjimo data ir teisės į dividendus apskaitos (ex-dividend) momentas.

  • „Strive“ akcijos šoktelėjo: žada kasdienius dividendus ir skelbia tapusi visiškai be skolų

    „Strive“ akcijos šoktelėjo: žada kasdienius dividendus ir skelbia tapusi visiškai be skolų

    JAV biržoje listinguojamos „Strive“ akcijos prekybos sesijos metu brango iki maždaug 7 proc. po to, kai bendrovė pristatė naują strategiją, susijusią su privilegijuotomis akcijomis ir dažnesniu dividendų mokėjimu. Kartu įmonė pranešė, kad per ketvirtį visiškai padengė visas trumpalaikes ir ilgalaikes skolas.

    Bendrovės teigimu, jos kintamų palūkanų „Series A“ neterminuotos privilegijuotos akcijos, biržoje prekiaujamos SATA ženklu, dividendus pradės mokėti kiekvieną darbo dieną nuo birželio 16 dienos. Skelbiamas metinis dividendų dydis šiuo metu siekia apie 13 proc., tačiau jis gali kisti pagal emisijos sąlygas.

    „SATA bus pirmasis JAV kapitalo rinkų istorijoje listinguojamas vertybinis popierius, mokėsiantis piniginius dividendus kiekvieną darbo dieną“, – sakė „Strive“ generalinis direktorius Matthew Cole.

    Naujienos paskelbtos kartu su „Strive“ 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatais. Bendrovė taip pat pranešė užbaigusi kitos su bitkoino kaupimo strategija siejamos įmonės „Semler Scientific“ įsigijimą, kuris anksčiau buvo pristatomas kaip modelis, paremtas nuosavu kapitalu, siekiant sumažinti skolos refinansavimo ir terminų rizikas.

    Įmonė nurodė, kad per ketvirtį išpirko likusį ilgalaikių obligacijų ar vekselių balansą ir šiuo metu neturi nei trumpalaikių, nei ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Taip pat pabrėžta, kad bendrovės turimi bitkoinai nėra įkeisti, tai yra nėra suvaržyti kreditorių ar susieti su užstato reikalavimais.

    „Strive“ duomenimis, bendrovė valdo 15 009 bitkoinus, kurių vertė gegužės 12 dieną viršijo apie 1,1 mlrd. eurų. Pirmąjį ketvirtį portfelis padidėjo 6 001 bitkoinu, iš jų 5 048 bitkoinai gauti per „Semler Scientific“ įsigijimą, o antrąjį ketvirtį bendrovė nurodė papildomai įsigijusi dar 1 381 bitkoiną.

    Šie skaičiai „Strive“ leidžia įsitvirtinti tarp didesnių viešai kotiruojamų bendrovių, kurios savo balansuose kaupia bitkoiną kaip strateginį turtą. Toks modelis pastaraisiais metais išpopuliarėjo dėl siekio pritraukti kapitalą per akcijas ar su akcijomis susietus instrumentus, tačiau kartu jis didina rezultatų jautrumą kriptovaliutų kainų svyravimams.

    Ketvirčio ataskaitoje „Strive“ taip pat fiksavo reikšmingą neįgyvendintą nuostolį, kuris daugiausia siejamas su bitkoino vertės perskaičiavimu pagal apskaitos taisykles. Tokie nuostoliai nereiškia, kad turtas buvo parduotas, tačiau jie gali smarkiai paveikti pelno ir nuostolio ataskaitą bei investuotojų lūkesčius trumpuoju laikotarpiu.

    Bendrovė papildomai atskleidė turinti poziciją su bitkoinu susietose privilegijuotose akcijose STRC, kurias išleido „Strategy“. Rinka šiuos instrumentus dažnai vertina kaip alternatyvų būdą gauti grąžą, susietą su kriptoturto tema, tačiau jų rizika priklauso ir nuo emitento finansinio stabilumo, ir nuo konkrečių emisijos sąlygų.

    Dažnesnis dividendų mokėjimas, ypač kasdienis, JAV rinkoje išlieka itin reta praktika. Investuotojams tai gali atrodyti patrauklu dėl reguliaraus pinigų srauto, tačiau galutinė grąža priklausys nuo to, ar emitentas sugebės tvariai finansuoti išmokas, kaip keisis kintamas dividendų dydis ir kokią įtaką turės bitkoino kainos svyravimai bendrovės finansiniams rodikliams.

  • „Stalexport Autostrady“ visą 2025 metų pelną skiria dividendams: išmokos tęsis iki 2026 metų birželio

    Lenkijos kelių infrastruktūros bendrovės „Stalexport Autostrady“ valdyba siūlo visą 2025 metais uždirbtą grynąjį pelną skirti dividendams. Bendrovės pranešime nurodoma, kad pelnas siekė 74,7 mln. zlotų, arba apie 17 mln. eurų.

    Dividendų išmokėjimą taip pat planuojama papildyti dar 39 mln. zlotų, arba apie 9 mln. eurų, iš ankstesnių metų pelno, sukaupto rezerviniame kapitale. Taip bendra suma, kurią ketinama paskirstyti akcininkams, sudarytų apie 26 mln. eurų.

    Dividendų grafikas ir jau išmokėta dalis

    Bendrovė nurodo, kad iš viso akcininkams numatyta dividendų suma siekia 226,7 mln. zlotų, arba apie 52 mln. eurų, tačiau ji mažinama anksčiau išmokėtu avansu. Avansinė išmoka už 2025 metus, finansuota iš rezervinio kapitalo, sudarė beveik 113 mln. zlotų, arba apie 26 mln. eurų.

    Likusi dividendų dalis, kuri dar turi būti išmokėta, siekia 113,7 mln. zlotų, arba apie 26 mln. eurų. „Stalexport Autostrady“ teigimu, ši suma akcininkus turėtų pasiekti iki 2026 metų birželio 5 dienos.

    Pajamos augo, pelnas mažėjo

    „Stalexport Autostrady“ grupė, kurios pagrindinė veikla yra mokamo A4 greitkelio Katovicai–Krokuva ruožo eksploatavimas ir priežiūra, 2025 metais gavo beveik 941 mln. zlotų pajamų. Perskaičiavus, tai sudaro apie 218 mln. eurų.

    Tuo pačiu laikotarpiu grynasis pelnas siekė 94,7 mln. zlotų, arba apie 22 mln. eurų. Metais anksčiau grupė buvo uždirbusi daugiau – 139,7 mln. zlotų, arba apie 32 mln. eurų, nors pajamos tuomet buvo mažesnės ir siekė kiek daugiau nei 586 mln. zlotų, arba apie 136 mln. eurų.

    Koncesijos mechanizmas ir 2027 metų terminas

    Bendrovė pažymi, kad EBITDA ir pelno kritimą lėmė ne prastesni operaciniai rezultatai, o koncesijos mechanizmas. Anot „Stalexport Autostrady“, artėjant koncesijos pabaigai didėja lėšos, kurios pagal sutarties taisykles turi būti pervedamos Lenkijos valstybei.

    Svarbus veiksnys investuotojams – koncesijos sutartis dėl A4 ruožo valdymo baigiasi 2027 metų kovą. Tai reiškia, kad artimiausi finansiniai sprendimai, įskaitant dividendų politiką, gali būti glaudžiai susiję su koncesijos pabaigos laikotarpiu ir įsipareigojimais valstybei.