Tag: Donaldas Trumpas

  • Baltieji rūmai: Trumpas Kinijoje susitiks su Xi ir Putinu, kalbės apie branduolinį nusiginklavimą

    Baltieji rūmai: Trumpas Kinijoje susitiks su Xi ir Putinu, kalbės apie branduolinį nusiginklavimą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą savaitę Kinijoje planuoja susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.

    Trišalis susitikimas, anot oficialios informacijos, turėtų vykti Šendžene, pietryčių Kinijoje, APEC viršūnių susitikimo užkulisiuose. Apie tai skelbia „Euronews“.

    Baltųjų rūmų atstovė spaudai Olivia Wales teigė, kad vienas pagrindinių pokalbių akcentų bus branduolinių ginklų mažinimas pasaulyje. Pasak jos, D. Trumpas šią ginklų plėtrą laiko labai pavojinga.

    JAV pareigūnai taip pat nurodė, kad prezidentas ketina aptarti karą su Iranu, tačiau Ukrainos tema šiame formate neplanuojama.

    Ukraina – „kitas derybų kelias“

    Aukšto rango JAV pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, sakė, kad Vašingtonas dėl Ukrainos karo pabaigos turi atskirą derybų kryptį su Kyjivu ir Maskva.

    Anot pareigūno, Kinija nėra šio proceso dalis, todėl Ukrainos klausimą trišaliame susitikime esą būtų sunku pagrįsti. Tuo metu Maskva ir Pekinas apie planuojamą susitikimą kol kas nekomentavo.

    Taip pat skelbiama, kad D. Trumpas Šendžene planuoja ir dvišales derybas su Xi Jinpingu.

    Kelionės maršrutas ir Elono Musko vaidmuo

    Numatoma, kad D. Trumpas iš Vašingtono išvyks pirmadienį į Filipinus, kur dalyvaus Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) susitikime. Iš ten JAV prezidentas vyks į Šendženą.

    Į Kiniją su D. Trumpu turėtų vykti ir „Tesla“ bei „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas, tačiau, kaip teigiama, jis nedalyvaus susitikime su Xi Jinpingu ir Vladimiru Putinu.

    APEC darbotvarkėje – DI ir prekybos įtampa

    2026 metų APEC ekonomikos lyderių susitikimas numatytas lapkričio 18–19 dienomis ir suburs 21 narės ekonomikos lyderius.

    APEC nurodo, kad šių metų darbotvarkėje bus dirbtinis intelektas, prekybos įtampa ir ekonomikos augimas. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning sakė, kad Pekinas tikisi „praktinių rezultatų“ bendradarbiaujant tokiose srityse kaip DI, prekyba, junglumas ir skaitmeninė ekonomika.

  • Trumpas Kinijos Šendžene susitiks su Putinu ir Xi: svarbiausia tema – branduoliniai ginklai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Baltųjų rūmų teigimu, trišalės derybos vyks Kinijos mieste Šendžene per Trumpo vizitą.

    Pagrindinis šio susitikimo darbotvarkės klausimas – branduolinės ginkluotės ribojimas. Tai būtų vienas ryškiausių bandymų vienu metu prie vieno stalo suburti tris didžiausias branduolines valstybes.

    Taip pat Trumpas ketina kelti Irano karo temą. Vis dėlto nurodoma, kad JAV prezidentas neplanuoja diskusijos apie karą Ukrainoje.

    Tokios trišalės derybos, ypač kai kalbama apie branduolinį arsenalą, turi platesnę reikšmę tarptautiniam saugumui: nuo susitarimų ir jų įgyvendinimo priklauso ginklavimosi lenktynių dinamika bei įtampos tarp didžiųjų valstybių lygis.

    Apie ką bus derėtasi

    Baltieji rūmai pranešė, kad vienas pagrindinių pokalbių akcentų bus branduolinės ginkluotės ribojimas. Tokie klausimai paprastai apima tiek pačių ginklų skaičių ir dislokavimą, tiek tarpusavio patikros ir skaidrumo mechanizmus.

    Skelbiama, kad Trumpas ketina aptarti ir karo Irane klausimą. Kokią konkrečią poziciją JAV ketina siūlyti derybose, pranešime nedetalizuojama.

    Ko nebus darbotvarkėje

    Nurodoma, kad JAV prezidentas neketina kalbėti apie konfliktą Ukrainoje. Tai reiškia, kad net ir vykstant aukščiausio lygio trišaliam susitikimui, šis klausimas bent oficialiai nebus iškeltas kaip derybų tema.

    Susitikimo vieta pasirinkta Kinijoje – Šendžene, kur derybos vyks Trumpo vizito metu. Tokia aplinka gali turėti reikšmės ir politiniams signalams, siunčiamiems tiek sąjungininkams, tiek oponentams.

  • JAV aviacijos paralyžius: atšaukta ar vėlavo 15 tūkst. skrydžių, Trumpas paskelbė nepaprastąją padėtį

    Jungtinėse Valstijose penktadienį kilo rimtas aviacijos sutrikimas – daugiau kaip 15 tūkst. skrydžių buvo atšaukta arba vėlavo, o šeštadienį problemos gali paliesti dar apie 3 tūkst. reisų. Tokią situaciją fiksavo skrydžių stebėsenos paslauga „FlightAware“, kuria rėmėsi CNN.

    Nors visos šalies mastu įvestas draudimas kilti vėliau buvo atšauktas, oro uostuose tvarka greitai neatsistatė. Dėl sutrikimų kilo didelis chaosas, o jų padarinius, nors ir mažesniu mastu, pajuto ir dalis keleivių Europoje.

    Europos oro eismo koordinavimo agentūra „Eurocontrol“ šeštadienį pranešė, kad skrydžiai tarp Europos ir JAV pamažu grįžta į įprastą ritmą. Vis dėlto kai kuriose vietose teko susidurti su atšaukimais ir vėlavimais.

    Pavyzdžiui, Londono Heathrow oro uoste dalis reisų į JAV buvo atšaukta arba vėlavo – tai palietė skrydžius, kuriuos aptarnavo „British Airways“, „American Airlines“ ir „United Airlines“.

    Atšaukimai ir vėlavimai Europos oro uostuose

    Vėlavimų užfiksuota ir Lenkijos oro linijų PLL LOT reisuose iš JAV į Varšuvą – vežėjo atstovas Krzysztofas Moczulski nurodė, kad jie siekė nuo kelių minučių iki daugiau nei keturių valandų. Keleiviai taip pat buvo perspėti dėl galimų trikdžių maršrutuose Varšuva–Los Andželas (LO65) ir Varšuva–Bankokas (LO23).

    Vokietijos naujienų agentūros dpa vertinimu, daugelyje Europos oro uostų, įskaitant Vokietiją, JAV sutrikimų poveikis buvo palyginti nedidelis. Tačiau didžiausiame šalies oro uoste Frankfurte buvo atšaukti keturi šeštadienio skrydžiai į JAV, nes lėktuvai, turėję juos vykdyti, penktadienį negalėjo išskristi iš Amerikos.

    Taip pat skelbta, kad trys orlaiviai, kurie anksčiau buvo pakilę iš Frankfurto, buvo grąžinti į Vokietiją. Miuncheno oro uoste šeštadienį atšaukti keturi iš 20 tądien planuotų skrydžių į JAV.

    Ispanijos dienraštis „El Pais“ pranešė, kad buvo atšaukti keturi skrydžiai, įskaitant „Iberia“ reisą Madridas–Čikaga ir „Delta“ skrydį Madridas–Atlanta. Italijoje, Romos Fiumicino oro uoste, šeštadienį iki vidurdienio vėlavo tik nedidelė dalis reisų, tačiau kai kurių krypčių skrydžiai į JAV galėjo vėluoti kelias valandas.

    Kodėl JAV buvo sustabdytas kilimas

    Sutrikimai prasidėjo penktadienį, kai JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) įvedė vadinamąjį „ground stop“ – tai reiškė, kad visoje šalyje laikinai buvo sustabdyti visų lėktuvų pakilimai.

    CNN duomenimis, tuo metu JAV oro erdvėje jau buvo apie 3,5 tūkst. lėktuvų. Apribojimai galiojo maždaug keturias su puse valandos, o atšaukti buvo šeštadienį 2.16 val. Lietuvos laiku.

    Gedimo priežastis – senas analoginis ryšio sprendimas

    JAV transporto sekretorius Seanas Duffy spaudos konferencijoje aiškino, kad problemų priežastis buvo senas, analoginis ryšio sistemos gedimas. Pasak jo, dėl duomenų perkrovos kilo trikdžių ryšio įrenginiuose, perjungikliuose ir maršrutizatoriuose.

    Jis taip pat pabrėžė, kad dėl gedimo nekaltas naujas sprendimas, kuriame oro eismo valdymui padėti naudojamas dirbtinis intelektas. Be to, „Microsoft“ atmetė versiją, kad incidentas galėtų būti susijęs su anksčiau pasaulyje fiksuotu šios bendrovės paslaugų sutrikimu.

    Didžiosios JAV oro linijos, tarp jų „United Airlines“, „Delta“ ir „American Airlines“, perspėjo keleivius, kad įprasto tvarkaraščio atkūrimas gali užtrukti visą savaitgalį.

    Trumpas paskelbė nepaprastąją padėtį

    Seanas Duffy taip pat įspėjo, kad artimiausiu metu gali pasitaikyti ir daugiau sutrikimų. Jo teigimu, prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė nepaprastąją padėtį, kad būtų galima greičiau pakeisti pasenusią ryšio sistemą.

    Transporto sekretorius kreipėsi į Kongresą dėl papildomo finansavimo modernizacijai. Jo vertinimu, naujos sistemos sukūrimas iš viso gali kainuoti 50 mlrd. JAV dolerių, o iki šiol Kongresas tam jau buvo skyręs 12,5 mlrd. dolerių.

  • Derybos dėl taikos Ukrainoje stringa: Rusija stumia diskusiją apie Europos saugumo tvarką

    Derybos dėl taikos Ukrainoje stringa: Rusija stumia diskusiją apie Europos saugumo tvarką

    Derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos pastarosiomis dienomis vis labiau krypsta ne į paliaubas ar teritorinius klausimus, o į tai, kaip ateityje atrodys Europos saugumo architektūra – ir kas ją turėtų derėtis.

    Kaip praneša „Euronews“, Ukrainos siekis į taikos procesą įtraukti Europą netikėtai atvėrė kitą diskusiją: kas turėtų atstovauti Europai derybų stalo pusėje.

    Šią savaitę JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris iš Abu Dabio vyko į Maskvą pokalbių su Vladimiru Putinu, o vėliau – į Dubliną susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

    Abu Dabio susitikimuose iš principo sutarta dėl didelio karo belaisvių apsikeitimo, tačiau proveržio dėl ugnies nutraukimo ar teritorinio susitarimo nepasiekta. Tuo pat metu vis labiau ryškėja platesnio susitarimo dėl Europos saugumo kontūrai, kuriuos Maskva bando iškelti į pirmą planą.

    Zelenskis: pirmiausia – karo pabaiga ir garantijos

    Dublino susitikimų fone V. Zelenskis įspėjo neskubėti diskutuoti apie Europos saugumo ateitį, kol nebaigtas Rusijos pradėtas karas ir neužtikrintos saugumo garantijos Ukrainai.

    Pasak jo, tai, kada ir kaip baigsis karas, turės įtakos visiems vėlesniems sprendimams. Jis pabrėžė, kad visi kiti žingsniai turi sekti po karo pabaigos ir susitarimų dėl Ukrainos saugumo.

    Ukrainos prezidentas taip pat teigė, kad Ukraina jau yra Europos saugumo architektūros dalis, o galimas narystės NATO klausimas nulemtų, koks modelis būtų įmanomas ateityje.

    Estijos premjeras: „Kremliaus mentaliniai spąstai“

    Estijos ministras pirmininkas Kristen Michal penktadienį Dubline žurnalistams sakė, kad diskusijos apie Europos saugumo architektūrą dar iki taikos pasiekimo gali nukreipti dėmesį nuo esminio tikslo.

    Jo teigimu, tai yra „mentalinis spąstas“ – taip, anot K. Michal, veikia V. Putinas, skatindamas europiečius ginčytis tarpusavyje ne apie taiką, o apie platesnius susitarimus.

    Estijos premjeras ragino Europą toliau remti Ukrainą ir didinti spaudimą Rusijai, ypač artėjant žiemai, kai Maskva intensyvina smūgius Ukrainos energetikos ir civilinei infrastruktūrai.

    Maskvos linija: „nauja Jalta“ ir derybos dėl Europos

    Kremlius signalizuoja siekį perkelti derybų ašį į platesnį susitarimą dėl Europos saugumo. Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad tikisi, jog JAV pasiuntiniai V. Zelenskiui perduos V. Putino žinutes „visomis detalėmis“.

    J. Ušakovas taip pat sakė, kad palaikomas ryšys su JAV atstovais ir bus aptariama padėtis prieš planuojamą V. Putino ir Donaldo Trumpo susitikimą Kinijoje.

    Rusija stumia idėją surengti trilateralį V. Putino, D. Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimą Kinijoje, prieš 18–19 lapkričio dienomis Šendžene vyksiantį APEC viršūnių susitikimą, nors konkrečios detalės dar nepatvirtintos.

    Po Abu Dabio derybų Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis kalbėjo apie „visapusišką saugumo sistemą Europoje“, ją lygindamas su Antrojo pasaulinio karo pabaigos konferencijomis Jaltoje ir Potsdame.

    Tuo pačiu V. Medinskis leido suprasti, kad Maskvos pozicija dėl karo pabaigos iš esmės nesikeičia: jis atmetė galimybę atsisakyti okupuotų teritorijų ir sakė, jog Rusija būtų patenkinta tik susitarimu „savo sąlygomis“.

    Kol diplomatai ginčijasi, kokio masto turi būti būsimų derybų darbotvarkė, Rusijos atakos Ukrainoje tęsiasi. Ukrainos oro pajėgos skelbė apie 117 per naktį paleistų dronų, o vietos valdžia pranešė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius skirtinguose regionuose.

  • Europa vilioja JAV akademikus: Europos Komisija skiria dar 210 mln. eurų tyrėjų stipendijoms

    Europa vilioja JAV akademikus: Europos Komisija skiria dar 210 mln. eurų tyrėjų stipendijoms

    Europos Komisija paskelbė skirianti papildomus 210 mln. eurų programai „Marie Skłodowska-Curie Actions“ (MSCA), kuri finansuoja doktorantūrą ir podoktorantūros stažuotes visoje ES.

    Kaip rašo „Euronews“, šis sprendimas pristatomas tuo metu, kai dalis JAV akademinės bendruomenės, Donaldui Trumpui pradėjus antrąją kadenciją, kalba apie vis sudėtingesnes sąlygas dirbti dėl biudžeto karpymų, vizų problemų ir politinės įtampos universitetuose.

    Numatoma, kad papildomas finansavimas 2026–2027 metais leis paremti daugiau nei 700 tyrėjų. Vis dėlto pabrėžiama, kad realus poveikis gali būti ribotas, nes paraiškų MSCA konkursams skaičius pastaraisiais metais muša rekordus.

    Vien 2026 metų MSCA podoktorantūros stipendijų kvietimas sulaukė daugiau nei 21 500 paraiškų – tai reiškia, kad konkurencija išlieka milžiniška net ir didinant biudžetą.

    „Choose Europe“: bandymas pritraukti talentus

    Papildomos lėšos yra platesnės ES iniciatyvos „Choose Europe“ dalis, kuri pradėta 2025 metų gegužę. Jos tikslas – paskatinti akademikus ir inovatorius rinktis Europą kaip alternatyvą darbui už Atlanto.

    Ši kryptis ypač siejama su tuo, kad dalis tyrėjų JAV ėmė svarstyti apie išvykimą reaguodami į pokyčius akademinėje sistemoje, įskaitant finansavimo mažinimą ir politikos poslinkius.

    Tačiau diskusija Europoje sukasi ne tik apie tai, kaip pritraukti mokslininkus, bet ir apie tai, ar žemynas gali pasiūlyti aiškų, patrauklų ir ilgalaikį kelią mokslininko karjerai.

    Kritika: trūksta koordinacijos ir vieningos krypties

    Buvusi Europos mokslinių tyrimų tarybos prezidentė Helga Nowotny iniciatyvas vertina kaip gerų ketinimų, bet nepakankamai suderintą bandymą konkuruoti dėl talentų.

    Jos teigimu, strategija buvo pernelyg fragmentuota: valstybės narės, universitetai ir ES institucijos veikė tarsi atskirai, o kartais – net tarpusavyje konkuruodamos.

    H. Nowotny taip pat pabrėžia, kad Europa turėtų ypač koncentruotis į jaunus tyrėjus, nes jų padėtis JAV, jos vertinimu, tampa vis sunkesnė.

    Kartu ji įspėja, kad akademinė laisvė Europoje nėra savaime garantuota – kylant radikalesnėms politinėms jėgoms kai kuriose šalyse, mokslinės vertybės ir institucinės apsaugos turi būti nuolat ginamos.

    Atvykti neužtenka: kaip išlaikyti mokslininkus Europoje?

    Airijos University College Dublin prezidentė Orla Feely atkreipia dėmesį, kad tyrėjų pritraukimas tėra pirmas žingsnis. Norint juos išlaikyti, svarbūs ir praktiniai dalykai – nuo leidimų gyventi iki aiškių karjeros kelių, įskaitant ryšį su pramone.

    Pasak jos, Europa turi stiprų mokslą, tačiau susiduria su iššūkiu šias žinias greitai paversti inovacijomis ir konkurenciniu pranašumu.

    Tuo metu Portugalijos profesorius ir buvęs mokslo, technologijų ir aukštojo mokslo ministras Manuelis Heitoras teigia, kad pagrindinė problema yra ne idėjų stoka, o investicijų spraga, kuri galiausiai virsta ir inovacijų atotrūkiu.

    Diskusijos dėl finansavimo ypač aktualios dabar, kai ES tariasi dėl 2028–2034 metų Daugiametės finansinės programos. Tarp svarstomų klausimų – ir „Horizon Europe“ biudžetas, kurio siūlomas dydis kai kurių universitetų kritikuojamas kaip mažesnis nei tikėtasi.

  • Rusija kelia reikalavimus dėl Lenkijos: siūlo grįžti prie 1997 metų NATO dislokavimo

    Derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos kol kas neduoda proveržio, tačiau Maskva tuo pat metu kelia naujus reikalavimus, susijusius su Europos saugumo architektūra. Jie, kaip teigiama, galėtų reikšti NATO pajėgų buvimo Rytų Europoje ribojimą.

    Apie Ukrainos, JAV ir Rusijos atstovų pokalbius Abu Dabyje ir Kremliui svarbius siekius pranešė agentūra AFP. Skelbiama, kad konkrečiausiu šių kontaktų rezultatu tapo plataus masto belaisvių apsikeitimas.

    Rusija derybose neatsisako ir maksimalistinių pozicijų dėl Ukrainos teritorijų. Tačiau, anot publikacijoje cituojamos informacijos, jos užmojai nesibaigia vien karo pabaigos sąlygomis – kalbama ir apie platesnius pokyčius visoje Europos saugumo sistemoje.

    Minimi reikalavimai siejami su NATO plėtros ribojimu ir Aljanso pajėgų buvimo Rytų Europoje grąžinimu į 1997 metų lygį. Toks scenarijus reikštų ir potencialų NATO karių išvedimą iš Lenkijos mainais į siūlomą nepuolimo paktą.

    Europos sostinėse – nepasitikėjimas ir klausimai dėl JAV vaidmens

    Nors šie Rusijos reikalavimai apibūdinami kaip menkai realistiški, Europos sostinės situaciją vertina atsargiai. Tekste pabrėžiama, kad jos su dideliu nepasitikėjimu žiūri į Donaldo Trumpo administraciją.

    Baiminamasi, kiek toli JAV prezidentas galėtų nueiti darydamas nuolaidas Maskvai iki kadencijos pabaigos. Tokios nuotaikos didina įtampą dėl to, kokiomis sąlygomis galėtų būti pasiektas susitarimas.

    Numatomas Trumpo pasiuntinių susitikimas Maskvoje

    Publikacijoje teigiama, kad ketvirtadienį specialieji Donaldo Trumpo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas turėtų Maskvoje susitikti su Vladimiru Putinu. Viena iš temų esą gali būti Europos Sąjungos dalyvavimas taikos derybose.

    Vis dėlto keliamos abejonės, ar Kremlius sutiktų įtraukti ES į šį procesą, nes tai galėtų sustiprinti Ukrainos pozicijas. Taip pat cituojama nuomonė, kad JAV gali siūlyti atskirą derybų kelią tarp Europos ir Rusijos.

  • Iranas grasina JAV iždo sekretoriui: Scottas Bessentas su šeima persikėlė į karinę bazę

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas, sulaukęs grasinimų iš Irano, kartu su šeima persikėlė iš namų į karinę bazę. Tai patvirtino JAV Iždo departamentas.

    Apie sprendimą pranešta po to, kai, kaip skelbė „Fox News Digital“, grasinimų lygis pasiekė tokią stadiją, kad aukšto rango pareigūnas ėmėsi papildomų apsaugos priemonių.

    Iždo departamento atstovas teigė, kad S. Bessentas nesileis įbauginamas Irano režimo grasinimų. Tuo pat metu administracijos pareigūnai tokį Teherano elgesį sieja su Vašingtono ekonominio spaudimo kampanija.

    S. Bessentas yra vienas pagrindinių JAV sankcijų politikos vykdytojų Irano atžvilgiu. Pasak administracijos atstovų, ši kampanija daro pastebimą poveikį: traukiasi Irano ekonomika, silpnėja rialas, o gyvenimo sąlygos šalyje prastėja.

    Sankcijų tikslas – finansų srautai į IRGC

    „The New York Times“ priminė, kad S. Bessentas vadovauja veiksmams, susijusiems su sankcijų griežtinimu. Pagrindinis JAV ekonominio spaudimo tikslas – apriboti pinigų srautus Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusui (IRGC), laikomam galingiausia Irano karine struktūra, turinčia didelę įtaką ir šalies ekonomikai.

    Administracija tikisi, kad ekonominis spaudimas leis išvengti būtinybės grįžti prie plataus masto karinių operacijų kare, kurį Donaldas Trumpas kartu su Izraeliu pradėjo vasario 28 dieną.

    Po grėsmių – ir diplomatinio personalo pokyčiai

    Pranešime taip pat pažymima, kad S. Bessentas nėra vienintelis aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, kuris persikėlė į saugesnę vietą. Pernai taip pasielgė mažiausiai keli asmenys, tarp jų D. Trumpo patarėjas Stephenas Milleris (dabar – Baltųjų rūmų personalo vadovas) ir tuometinė generalinė prokurorė Pam Bondi.

    Tekste primenama ir apie ankstesnį JAV sprendimą sustiprinti budrumą Artimuosiuose Rytuose: spalį JAV valdžia dėl žvalgybinės informacijos ėmėsi priemonių mažinti darbuotojų skaičių ambasadose ir konsulatuose bei įvedė padidintos parengties režimą.

    Tuo metu, remiantis žvalgybos duomenimis, Iranas esą buvo pažengusiame planavimo etape dėl galimų atakų prieš amerikiečius. Taip pat buvo pranešta, kad JAV kariuomenė perkėlė bombonešius iš bazės Jungtinėje Karalystėje, kilus įtarimams dėl galimo teroristinio išpuolio.

  • NATO vadas ragina „salutuoti“ Ukrainai už smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai

    NATO vadas ragina „salutuoti“ Ukrainai už smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai

    NATO vadovybės atstovas ragina Vakarų sąjungininkus „salutuoti“ Ukrainai už operacijas, nukreiptas prieš Rusijos dyzelino perdirbimo ir tiekimo infrastruktūrą. Pasak jo, tokie veiksmai realiai kenkia Vladimirui Putinui ir jo karo tikslams.

    Apie tai skelbiama „Euronews“ publikacijoje, kurioje NATO būstinėje kalbintas Aljanso vyriausiojo vado pavaduotojas Johnas Stringeris. Jis pabrėžė, kad Ukrainos tikslai siekiant paliaubų NATO yra svarbiausi.

    Šie komentarai nuskambėjo JAV sušauktų derybų fone: Abu Dabyje dėl galimo Europos saugumo susitarimo ateityje dalyvauja ir NATO pareigūnai, tarp jų – aukščiausio rango kariniai vadovai. Vis dėlto Aljanse pripažįstama, kad kol kas neaišku, ar Rusija į pokalbius ateina rimtai nusiteikusi dėl taikos.

    Stringeris teigė besitikintis Rusijos geros valios, bet kartu atkreipė dėmesį, jog nematyti aiškių ženklų, kad Kremlius būtų atsitraukęs nuo maksimalistinių reikalavimų, siejamų su 2022 metų pradžioje iškeltais karo tikslais, įskaitant Ukrainos teritorijų aneksiją.

    Derybų fonas ir Ukrainos pozicija

    NATO atstovas ragino vertinti, kiek rimtai Rusija žiūri į derybas, ir perspėjo, kad jos netaptų tik ankstesnių ultimatumų pakartojimu. Jo teigimu, svarbiausia – realūs sprendimai, o ne grįžimas prie pradinių Maskvos reikalavimų.

    Kalbėdamas apie nuogąstavimus, jog Ukraina gali būti spaudžiama sutikti su sienų pakeitimais ir atsisakyti kai kurių Donecko ar Luhansko sričių teritorijų, Stringeris pabrėžė principinę poziciją: tik Ukraina turi teisę spręsti dėl savo suverenios teritorijos ateities.

    „Kalbant apie teritoriją, tai absoliučiai ukrainiečių reikalas“, – sakė jis.

    Skirtingi vertinimai dėl smūgių energetikai

    Stringeris taip pat gyrė Ukrainos operacijas, nutaikytas į rusiškas dyzelino perdirbimo gamyklas. Jo vertinimu, Ukrainos gebėjimas veikti pasitelkiant „vaizduotę, inovacijas ir valią“ yra įspūdingas.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino Kyjivą nutraukti tokią karinę strategiją, teigdamas, kad smūgiai prisideda prie augančių energijos kainų.

    Vis dėlto NATO vadovybės atstovas laikėsi priešingos nuomonės ir tvirtino, kad sąjungininkai turėtų pripažinti Ukrainos pasiektą efektą, nes tai, jo žodžiais, „skaudina Putiną“ ir griauna jo planus dėl naujos Europos saugumo architektūros.

  • Melania Trump Baton Ruže pademonstravo: zomšinė „bomber“ ir pieštuko sijonas gali atrodyti elegantiškai

  • Prie JAV rytinės pakrantės sustojo pirmasis tanklaivis su rusišku dyzelinu: uostas dar nežinomas

    Pirmasis tanklaivis su rusiško dyzelino kroviniu, skirtu Jungtinėms Valstijoms, sustojo prie JAV rytinės pakrantės. Vis dar neaišku, į kurį uostą jis galiausiai plauks.

    Laivybos duomenis fiksuojančios bendrovės LSEG stebėjimai rodo, kad laivas „Agioi Fanendes“, plaukiantis su Maltos vėliava, į JAV krantus atvyko po reiso iš Rusijos Baltijos uosto Primorsko.

    Skelbiama, kad 2026 metų spalio 22 dieną Primorske į tanklaivį buvo pakrauta 40 tūkst. tonų mažo sieringumo dyzelino. Toks krovinys laikomas pirmuoju, kuris po politinių sprendimų ir leidimų derinimo pasiekė JAV prieigas.

    Pristatymo buvo tikimasi 2026 metų lapkričio 7 dieną, tačiau laivo operatorė – Graikijos bendrovė „Eastmed“ – spalio pabaigoje nurodė, kad tanklaivis dar laukia reikalingų leidimų, o galutinis uostas kol kas nenustatytas.

    Kiti laivai pakeitė kursą

    Laivybos srautų stebėsena taip pat rodo, kad dalis kitų tanklaivių su rusišku dyzelinu, kurie turėjo vykti JAV Atlanto pakrante, pakeitė kursą. Kodėl taip nutiko, pateiktoje informacijoje nedetalizuojama.

    Ši siunta siejama su 2026 metų spalio 9 dieną viešai paskelbtu JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimu, kad jis susitarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino importo į JAV ir kitas šalis artimiausiais mėnesiais.

    Teigiama, kad tai reikštų JAV sankcijų rusiškam dyzelinui sustabdymą iki 2027 metų balandžio.

    Susitarimas – ir Rusijos eksporto ribojimų fone

    Publikacijoje taip pat pabrėžiama, kad susitarimas pasiektas nepaisant Rusijoje formaliai galiojusio laikino dyzelino eksporto draudimo, kuris buvo įvestas dar liepą po Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

    Tokia situacija, anot pranešimų, meta šešėlį ir platesniam geopolitiniam kontekstui: kalbama apie įtampas JAV ir Ukrainos santykiuose bei reakcijas Vakarų sostinėse.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo sprendimą švelninti sankcijas Rusijai, pabrėždamas, kad jis nepritaria bet kokiam sankcijų atšaukimui.