CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • Europos Komisija atsako Donaldui Trumpui dėl technologijų taisyklių: derybos Vašingtone įkaista

    Europos Komisija atsako Donaldui Trumpui dėl technologijų taisyklių: derybos Vašingtone įkaista

    Europos Komisija pirmadienį griežtai sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo perspėjimus dėl Europos technologijų reguliavimo ir galimų muitų. Įtampa išaugo tuo pat metu, kai Vašingtone pradėtos ES ir JAV pareigūnų derybos dėl skaitmeninės darbotvarkės.

    Į JAV iki trečiadienio išvykusi delegacija, kuriai vadovauja už ES skaitmeninę politiką atsakingas pareigūnas Roberto Viola, su amerikiečiais aptaria galimą platesnį technologijų dialogą. Komisija šį etapą apibūdina kaip parengiamąsias konsultacijas dėl tolimesnių derybų formato ir turinio.

    Komisija: ES turi teisę reguliuoti

    Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier pabrėžė, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi suverenią teisę savo teritorijoje reguliuoti ekonominę veiklą. Pasak jo, tai apima ir skaitmenines paslaugas, mokesčius bei taisykles, taikomas platformoms ir technologijų bendrovėms.

    „Mūsų pozicija labai aiški: Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi suverenią teisę reguliuoti bet kokią ekonominę veiklą savo teritorijoje“, – sakė Thomas Regnier.

    Komisija taip pat perspėjo, kad JAV nusprendus imtis vienašalių priemonių, kurios nukreiptos prieš teisėtas Europos politikos priemones, atsakas būtų greitas ir ryžtingas. Briuselis tokią laikyseną sieja su siekiu apginti teisėkūros savarankiškumą ir vieningą bendrosios rinkos veikimą.

    Muitų grasinimai ir kritika dėl „protekcionizmo“

    Nauja įtampos banga kilo po to, kai Donaldas Trumpas viešai pagrasino muitais ES šalims, kurios taiko skaitmeninių paslaugų mokesčius JAV technologijų bendrovėms. JAV Valstybės departamentas tuo pat metu sukritikavo naujausias Europos iniciatyvas, skirtas stiprinti technologinį savarankiškumą, teigdamas, kad jos gali būti vertinamos kaip protekcionistinės.

    Vašingtonas akcentuoja, kad skaitmeninės prekybos kliūtys, įskaitant netarifines priemones, gali kenkti partnerystei. JAV pareigūnai taip pat ragina daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui dėl DI ir puslaidininkių, o ne naujoms reguliavimo ir rinkos ribojimo priemonėms.

    Ką abi pusės aptaria Vašingtone?

    Pagal deryboms parengtus dokumentus, darbotvarkėje numatytos temos apima dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, nepilnamečių apsaugą internete, ryšio infrastruktūrą, lustus ir skaitmeninę prekybą. Briuselis pabrėžia, kad pats pokalbio faktas rodo abiejų pusių norą išlaikyti kanalus atvirus, net jei nuomonės dėl reguliavimo skiriasi.

    Diskusijas papildo ir platesnis Europos siekis mažinti ilgalaikę priklausomybę nuo JAV technologijų sprendimų, kuri vis dažniau vertinama kaip strateginė rizika. Europos Komisija pastaruoju metu pristatė teisėkūros kryptį, kuri turėtų skatinti vietinių technologijų pajėgumus ir suteikti valdžios institucijoms daugiau įrankių jautriausiose viešojo sektoriaus srityse.

    Ši kryptis Vašingtone sutinkama nevienareikšmiškai, nes JAV technologijų bendrovės teigia, kad Europos taisyklės tampa per sudėtingos ir brangios įgyvendinti. Tuo pačiu Briuselis laikosi pozicijos, kad taisyklės reikalingos konkurencijai, vartotojų apsaugai ir atsparumui geopolitinėms rizikoms užtikrinti.

  • JAV dalinai sušvelnino „Anthropic“ DI eksporto ribojimus: kas galės naudoti „Mythos 5“, o kas lieka už borto

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija dalinai atšaukė eksporto ribojimus „Anthropic“ pažangiausiam dirbtinio intelekto modeliui, taip sumažindama įtampą, kuri pastarosiomis savaitėmis kėlė sumaištį visoje JAV DI rinkoje. Sprendimas atveria galimybę ribotam patikimų partnerių ratui atnaujinti prieigą prie modelio „Mythos 5“.

    Pagal atnaujintas sąlygas prie „Mythos 5“ galės prisijungti daugiau nei 100 atrinktų JAV įmonių ir agentūrų, kurios laikomos patikimais infrastruktūros valdytojais ar kibernetinės gynybos dalyviais. Tuo metu kitas pažangus „Anthropic“ modelis „Fable 5“ kol kas lieka užblokuotas, o derybos dėl jo statuso dar tęsiasi.

    Kas pasikeitė ir kodėl

    Ribojimai buvo įvesti po to, kai valdžios institucijos išreiškė nuogąstavimų, jog tokio lygio DI sistemos gali būti panaudotos kibernetinėms atakoms planuoti ar automatizuoti. Administracijos logika paprasta: kuo galingesnis modelis, tuo didesnė rizika, kad jis gali padėti apeiti saugumo barjerus, ieškoti pažeidžiamumų ar generuoti kenkėjišką kodą.

    Dalinis sprendimo pakeitimas rodo, kad Vašingtonas ieško tarpinio varianto tarp inovacijų skatinimo ir nacionalinio saugumo. Praktikoje tai reiškia ne visišką draudimą, o „kontroliuojamos prieigos“ modelį, kai naudojimas leidžiamas tik patvirtintoms organizacijoms ir pagal nustatytas taisykles.

    Vyriausybės ir „Anthropic“ pozicijos

    JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas laiške „Anthropic“ vadovams nurodė, kad bendrovė, bendradarbiaudama su JAV valdžia, padarė apčiuopiamą pažangą mažinant rizikas, susijusias su ribojamais modeliais. Tai ir tapo pagrindu dalinai atlaisvinti prieigą prie „Mythos 5“.

    „Nuo mano birželio 12 dienos laiško „Anthropic“ dirbo su JAV vyriausybe, kad sumažintų rizikas, susijusias su ribojamais modeliais. Šios pastangos davė reikšmingą pažangą“, – sakė JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas.

    „Anthropic“ savo ruožtu teigė gavusi pranešimą, kad „Mythos 5“ vėl gali būti diegiamas ribotam kibernetinės gynybos ir kritinės infrastruktūros tiekėjų ratui. Bendrovė pabrėžė siekianti kuo greičiau atkurti prieigą patvirtintiems naudotojams ir toliau derėtis, kad „Fable 5“ vėl būtų prieinamas platesniam naudojimui.

    Ką tai reiškia DI rinkai

    Ši istorija išryškino pagrindinę įtampą, su kuria susiduria JAV DI sektorius: viena vertus, politinis pažadas išlaikyti JAV lyderystę, kita vertus, spaudimas užkirsti kelią potencialiai pavojingiems panaudojimo scenarijams. Neapibrėžtumas dėl to, kokiais kriterijais remiantis gali būti ribojami nauji modeliai, didina riziką ir kūrėjams, ir verslams, planuojantiems investicijas.

    Kontekstą dar labiau paaštrino tai, kad „Anthropic“ konkurentė „OpenAI“ pastaruoju metu taip pat ribojo pažangių modelių platinimą, motyvuodama panašiais kibernetiniais nuogąstavimais ir valdžios prašymais. Pramonė vis dažniau kalba apie poreikį aiškiam, standartizuotam vertinimo mechanizmui, kad sprendimai nebūtų priimami ad hoc principu.

    Europai ir kitiems JAV sąjungininkams ši situacija priminė priklausomybės nuo JAV technologijų kainą: staigūs ribojimai gali paveikti ne tik komercinius produktus, bet ir kibernetinės gynybos pajėgumus. Todėl paraleliai stiprėja diskusijos apie didesnį technologinį savarankiškumą ir vietinių DI sprendimų plėtrą, ypač kritinės infrastruktūros srityse.

    Tuo pat metu JAV DI bendrovėms tenka konkuruoti su sparčiai tobulėjančiais Kinijos kūrėjais, o kiekviena papildoma laukimo savaitė dėl leidimų ar taisyklių interpretacijų gali tapti konkurenciniu minusu. Todėl artimiausios derybos dėl „Fable 5“ ir būsimo „standartinio ginčų sprendimo“ rėmo taps svarbiu signalu rinkai, kokia kryptimi judės JAV DI reguliavimo praktika.

  • Trumpo posūkis dėl DI pribloškė Silicio slėnį: Baltieji rūmai stabdo pažangiausių modelių leidimą

    JAV technologijų sektorius, antrosios Donaldo Trumpo kadencijos pradžioje tikėjęsis laisvesnės dirbtinio intelekto (DI) politikos, pastarosiomis savaitėmis susidūrė su priešingu scenarijumi. Baltieji rūmai ėmė riboti pažangiausių DI modelių viešinimą ir platinimą, motyvuodami nacionalinio saugumo bei kibernetinių grėsmių rizika.

    Šis posūkis nustebino dalį Silicio slėnio investuotojų ir vadovų, kurie rinkimų ciklo metu rėmė Trumpą baimindamiesi, kad demokratų administracija nustatys per griežtą kontrolę ir sulėtins inovacijas. Dabar, industrijos atstovų teigimu, jie atsidūrė reguliacinėje pilkojoje zonoje, kur taisyklės gali keistis „savaitė po savaitės“.

    Kas pasikeitė Baltuosiuose rūmuose

    Šaltinių viešojoje erdvėje aprašyta kryptis rodo, kad administracija iš pradžių rėmėsi savanoriško vertinimo idėja, tačiau netrukus perėjo prie griežtesnių priemonių. Pagrindinis argumentas yra tai, kad naujos kartos pažangūs modeliai gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms, kenksmingo kodo kūrimui ar kitoms operacijoms, kurios sudėtingai suvaldomos vien savireguliacija.

    Įtampą dar labiau padidino sprendimai, kurie, pasak industrijos atstovų, buvo priimami fragmentiškai ir ne visada aiškiai pagrįsti vienodu standartu. Vienais atvejais ribojimai buvo sušvelninti, kitais, dėl panašių technologijų, išliko galioti, todėl bendrovės ėmė kalbėti apie neprognozuojamą leidimų ir draudimų mechanizmą.

    Industrija prašo aiškumo, bet vengia konflikto

    Didžiosios DI laboratorijos ir jas vienijančios asociacijos vis dažniau akcentuoja formalios, iš anksto suprantamos tvarkos poreikį. Jų tikslas paprastas: kad naujo modelio išleidimas nepriklausytų nuo vienkartinių derybų, o būtų vertinamas pagal aiškius kriterijus, terminus ir apskundimo logiką.

    „Norime išvengti situacijos, kai kiekvieno modelio ar programinės įrangos išleidimas priklauso nuo ad hoc sprendimo ir vienkartinio leidimo“, – sakė programinės įrangos ir informacijos industrijos asociacijos atstovas Paulas Lekas.

    Tuo pat metu, kaip teigiama, lobistai ir įmonių atstovai elgiasi atsargiai. Viešas spaudimas Baltiesiems rūmams gali atsisukti papildomais ribojimais, pavyzdžiui, eksporto kontrole ar dar griežtesniais apribojimais, todėl sektorius ieško būdų kalbėtis „už uždarų durų“.

    Rizika inovacijoms ir konkurencijai su Kinija

    Neapibrėžtumas išryškėja tuo metu, kai tarptautinė konkurencija dėl DI lyderystės intensyvėja, o Kinijos bendrovės ir mokslinių tyrimų centrai sparčiai mažina atsilikimą. Technologijų bendrovėms svarbu nuolat atnaujinti produktus ir modelius, nes rinkoje laimi tie, kurie greičiau pasiūlo patikimesnius ir galingesnius sprendimus.

    „Dabartiniai administracijos veiksmai lėmė beveik visišką naujų išleidimų moratoriumą, ir tai pradės rimtai veikti įmonių pajamas“, – sakė buvęs JAV administracijos patarėjas naujųjų technologijų klausimais Saifas Khanas.

    Baltieji rūmai savo ruožtu pabrėžia siekį išlaikyti JAV lyderystę: kalba apie spartesnius leidimus DI infrastruktūrai, reguliavimo „lopymo“ tarp skirtingų valstijų prevenciją ir prioritetą nacionaliniam saugumui. Tačiau industrijai svarbiausias klausimas išlieka tas pats: kokios konkrečios taisyklės galios, kam jos bus taikomos ir kaip greitai įmonės galės planuoti naujų modelių paleidimus.

  • Naftos kainos sminga: „Brent“ pirmąkart nuo karo su Iranu pradžios krito žemiau 74 dolerių

    Naftos kainos sminga: „Brent“ pirmąkart nuo karo su Iranu pradžios krito žemiau 74 dolerių

    Kainas spaudžia mažėjanti įtampa

    Tarptautinės etaloninės „Brent“ naftos kaina birželio 24 dieną trumpam smuko žemiau 74 JAV dolerių už barelį ir tai nutiko pirmą kartą nuo karo su Iranu pradžios vasario pabaigoje. Rinka vis labiau iš kainos „išima“ geopolitinės rizikos priedą, kuris konfliktui įsiliepsnojus buvo smarkiai išpūtęs kotiruotes.

    Palyginimui, karo įkarštyje „Brent“ buvo pakilusi iki maždaug 118 JAV dolerių už barelį, tad dabartinis lygis reiškia apie 40 proc. kritimą nuo aukštumų. Vis dėlto kaina išlieka aukštesnė nei prieš pat konfliktą fiksuotas maždaug 72,48 JAV dolerio lygis.

    Hormūzo sąsiauris ir sankcijų klausimas

    Investuotojų nuotaikas gerino ženklai, kad tanklaivių eismas per Hormūzo sąsiaurį pamažu atsigauna, o derybos tarp JAV ir Irano juda į priekį. Analitikų vertinimu, net ir dalinis logistikos sutrikimų mažėjimas sumažina „draudimo“ efektą naftos kainoje.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: prieš konfliktą per jį kasdien plaukdavo apie 125–140 laivų, o pervežamų naftos ir naftos produktų apimtys siekdavo maždaug 20 mln. barelių per dieną. Tai sudaro maždaug ketvirtadalį pasaulinės jūrinės naftos prekybos.

    Tarptautinė energetikos agentūra skelbė, kad birželio pradžioje Jungtinių Arabų Emyratų naftos eksportas buvo atsistatęs iki beveik 85 proc. prieškarinio lygio ir siekė apie 4,3 mln. barelių per dieną, kai kovą buvo kritęs iki maždaug 1,9 mln. barelių. Šie skaičiai rinkai tapo signalu, kad tiekimo grandinės Persijos įlankoje grįžta į stabilesnį ritmą.

    Kartu prekiautojai vis dažniau vertina scenarijų, kad Irano naftos eksportas galėtų grįžti į rinką platesniu mastu, jei būtų išlaikytas sankcijų švelninimas ir pasiektas tvirtesnis politinis susitarimas. Kita vertus, išlieka nesutarimų dėl branduolinių patikrų ir sankcijų režimo, todėl rinkos dalyviai pabrėžia, kad teigiamas kainų efektas gali būti trapus.

    JAV dėmesys degalų kainoms

    Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Teisingumo departamentas tirs naftos bendroves dėl galimo nepagrįsto kainų kėlimo. Pasak jo, degalų kainos degalinėse nekrenta taip greitai, kaip pinga žaliavinė nafta.

    „Kitaip tariant, vartotojai yra apgaudinėjami. Nurodžiau Teisingumo departamentui nedelsiant tai ištirti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Tokie pareiškimai paprastai didina politinį spaudimą energetikos sektoriui, tačiau kainų dinamika degalinėse dažnai vėluoja dėl atsargų, logistikos ir perdirbimo maržų. Rinkos analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad trumpalaikiai svyravimai naftos biržose ne visada iškart persiduoda galutiniam vartotojui.

    Auksas pinga, o rinkos laukia infliacijos duomenų

    Tuo pat metu auksas birželio 24 dieną smuko žemiau 4 000 JAV dolerių už unciją ribos pirmą kartą nuo 2025 metų lapkričio. Kainą žemyn stūmė stiprėjantis JAV doleris ir lūkesčiai, kad palūkanų normos gali išlikti aukštos arba dar būti didinamos.

    Rinkų dėmesys krypsta į JAV infliacijos rodiklius ir centrinių bankų signalus, nes palūkanų trajektorija tiesiogiai veikia tiek aukso patrauklumą, tiek ir platesnį investuotojų apetito rizikai vaizdą. Esant didesnėms palūkanoms, auksas, kaip pajamingumo nemokantis turtas, dažnai praranda dalį konkurencinio pranašumo.

  • „Anthropic“ po JAV draudimo vėl atveria „Mythos 5“: kas gaus prieigą ir kodėl Europa sunerimo

    „Anthropic“ po JAV draudimo vėl atveria „Mythos 5“: kas gaus prieigą ir kodėl Europa sunerimo

    Leidimas sugrąžinti prieigą

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pranešė gavusi JAV valdžios leidimą iš dalies atkurti prieigą prie vieno galingiausių savo modelių „Mythos 5“. Pasak įmonės, prieiga bus grąžinama atrinktoms JAV organizacijoms, susijusioms su kritinės infrastruktūros apsauga.

    „Anthropic“ teigimu, sprendimas priimtas po intensyvių konsultacijų su valdžios institucijomis, kurios vyko nuo birželio 12 dienos. Įmonė pabrėžė, kad modelis laikomas ypač svarbiu kibernetinio saugumo užduotims.

    „Šiandien vyriausybė mums pranešė, kad „Mythos 5“, mūsų stipriausias kibernetinio saugumo modelis, gali būti vėl diegiamas JAV organizacijoms, kurios valdo ir gina kritinę infrastruktūrą“, – sakė „Anthropic“.

    Kodėl prieiga buvo užblokuota

    Anksčiau šį mėnesį Donaldo Trumpo administracija paskelbė direktyvą, kuria uždrausta užsienio piliečiams, įskaitant „Anthropic“ darbuotojus, naudotis modeliais „Fable 5“ ir „Mythos 5“. Sprendimas aiškintas nacionalinio saugumo argumentais ir rizika, kad pažangūs DI įrankiai gali būti panaudoti jautrioms sistemoms.

    Reaguodama į direktyvą, „Anthropic“ buvo priversta stabdyti paslaugą plačiau, nes, kaip nurodė pati bendrovė, technologiškai ir teisiškai sudėtinga užtikrinti, kad prieiga būtų visiškai atribota tik pagal pilietybę ar kitus kriterijus, nepažeidžiant įpareigojimų.

    Kas keičiasi dabar

    Atnaujintas leidimas reiškia, kad „Mythos 5“ galės naudoti ribotas JAV organizacijų ratas, kuris, pasak bendrovės, yra tiesiogiai atsakingas už kritinės infrastruktūros eksploatavimą ir apsaugą. Tai gali apimti energetikos, vandentvarkos, ryšių, transporto ir panašius sektorius, kuriuose kibernetinės atakos kelia didžiausią riziką.

    „Anthropic“ nurodė sieksianti kuo greičiau atkurti prieigą šioms organizacijoms ir toliau derėtis su JAV valdžia dėl platesnio „Mythos 5“ naudojimo. Taip pat teigiama, kad bendrovė siekia, jog „Fable 5“ vėl būtų prieinamas bendram naudojimui.

    „Greitai atkuriame prieigą šioms organizacijoms ir toliau dirbame su vyriausybe, kad išplėstume „Mythos 5“ prieinamumą ir vėl sudarytume sąlygas „Fable 5“ naudoti plačiai“, – sakė „Anthropic“.

    Europos reakcija ir platesnis kontekstas

    JAV sprendimas anksčiau blokuoti „Mythos“ ir „Fable“ sukėlė nerimą Europos Sąjungoje, nes tai išryškino priklausomybę nuo už Europos ribų kuriamų ir kontroliuojamų pažangių DI technologijų. Diskusijose vis dažniau keliama tema, kad technologinė priklausomybė gali tapti geopolitinės įtakos priemone.

    Prancūzijos Europos reikalų ministras delegatas Benjaminas Haddad tuo metu ragino Europą daugiau investuoti, remti inovatorius ir stiprinti gebėjimą savarankiškai valdyti technologijas, kurios lems galią XXI amžiuje. Jo pasisakymas atspindi augantį spaudimą ES spartinti investicijas į skaitmeninį saugumą, pažangius skaičiavimus ir DI infrastruktūrą.

    „Europa negali susitaikyti su tuo, kad yra atvira rinka, priklausoma nuo technologijų, sukurtų, finansuotų ir valdomų kitur“, – sakė Benjaminas Haddad.

    Ši istorija įsilieja į platesnę tendenciją, kai DI modeliai vis dažniau vertinami ne tik kaip verslo produktai, bet ir kaip strateginiai pajėgumai. Dėl to daugėja reguliacinių ribojimų, eksporto kontrolės priemonių ir specialių taisyklių, kurios apibrėžia, kas, kur ir kokiomis sąlygomis gali naudoti pažangiausius modelius.

  • Coheno palikimo valdytojai piktinasi „Hallelujah“ skambėjimu Trumpo renginyje Vašingtone

    Coheno palikimo valdytojai piktinasi „Hallelujah“ skambėjimu Trumpo renginyje Vašingtone

    Leonardo Coheno palikimą administruojanti komanda viešai pasmerkė dainos „Hallelujah“ panaudojimą Donaldo Trumpo renginyje Vašingtone. Kūrinys nuskambėjo per „Great American State Fair“ atidarymo vakarą, skirtą Jungtinių Valstijų 250 metų sukakčiai pažymėti.

    Pasak palikimo valdytojų, dainos naudojimas nebuvo suderintas ir nebuvo suteiktas leidimas ją atlikti politiniame mitinge. Jie pabrėžė, kad nepalaiko tokio kūrinio siejimo su kampanijomis ar panašiais viešais politiniais renginiais.

    Leidimo nebuvo, daina vis tiek skambėjo

    Viešame pranešime socialiniuose tinkluose Coheno palikimo valdytojai nurodė sužinoję, kad „Hallelujah“ planuojama atlikti Trumpo renginyje birželio 24 dieną. Jie akcentavo, kad toks panaudojimas nėra autorizuotas ir neatspindi nei paties atlikėjo kūrybinio palikimo, nei artimųjų pozicijos.

    Nepaisant perspėjimo, renginyje dainą atliko operos solistas Christopheris Macchio kartu su Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų orkestro atstovu. Organizatorių sprendimas tik dar labiau pakurstė seniau besitęsiančius ginčus dėl muzikos naudojimo politinėje komunikacijoje.

    Ilgesnė istorija ir aštrėjantis konfliktas

    Trumpo komanda su „Hallelujah“ kūriniu buvo siejama ir anksčiau, o Coheno palikimo valdytojai ne kartą reiškė nepritarimą. Pastaraisiais metais panašūs konfliktai tapo dažni: atlikėjai ir teisių turėtojai vis aktyviau reaguoja į kūrinių naudojimą mitinguose, ypač kai tai gali sudaryti klaidingą įspūdį apie paramą kandidatui.

    Šiuo atveju įtampą didino ir pats renginio kontekstas. Pradinius planus dėl didelio koncerto Nacionalinėje alėjoje organizatoriai buvo priversti keisti, kai dalis atlikėjų atsisakė dalyvauti, viešai kritikuodami renginio politinį atspalvį ir siejimą su MAGA judėjimu.

    Kritika dėl programos ir kaltinimai protekcija

    Atidarymo vakare nuskambėjo ir daugiau muzikinių numerių, tačiau diskusijų sukėlė ne tik Coheno daina. JAV himną atliko country atlikėja Alexis Wilkins, kuri žiniasklaidoje pristatyta kaip Federalinio tyrimų biuro vadovo Kasho Patelio draugė.

    Wilkins viešai teigė, kad buvo pakviesta kaip atlikėja, o ne dėl asmeninių ryšių, ir pabrėžė savo patirtį muzikos bei komentavimo srityse. Vis dėlto socialiniuose tinkluose netrūko kaltinimų, esą atranka buvo palanki dėl artimų ryšių su įtakingais asmenimis.

    „Great American State Fair“ programa turėtų tęstis 16 dienų, tačiau jau dabar dalis valstijų signalizuoja nenorą dalyvauti dėl renginio politizavimo. „Hallelujah“ istorija tapo dar vienu priminimu, kad kultūros simboliai politikoje dažnai virsta ne vien šventės, bet ir teisinių bei reputacinių ginčų objektu.

  • Tvora prie Linkolno memorialo baseino ir kova su dumbliais: Donaldo Trumpo versija kursto ginčus

    Tvora prie Linkolno memorialo baseino ir kova su dumbliais: Donaldo Trumpo versija kursto ginčus

    Kas nutiko Vašingtone

    Vašingtone esantis Linkolno memorialo atspindžių baseinas vėl atsidūrė dėmesio centre, kai aplink dalį teritorijos pradėta statyti tvora. Šis sprendimas sutapo su vieša kritika dėl baseine suvešėjusių dumblių ir internete sukėlė naują reakcijų bangą.

    Diskusijas pakurstė ir tai, kad tvora daugelio buvo suprasta kaip bandymas sumažinti fotografavimą bei nepatogių vaizdų plitimą socialiniuose tinkluose. Tuo pat metu viešojoje erdvėje kilo klausimų, ar problema iš tiesų yra tik estetinė, ar signalizuoja gilesnes priežiūros ir darbų kokybės bėdas.

    Brangus projektas ir žalios spalvos efektas

    JAV žiniasklaidoje aptariama, kad atnaujinimo projektas kainavo apie 13 milijonų eurų, o jo tikslas buvo atnaujinti baseino dangą ir pasiekti ryškesnį vizualinį efektą. Skelbta, kad idėja sieta su artėjančiu JAV 250 metų jubiliejumi.

    Tačiau netrukus po darbų baseino vanduo, vietoj planuotos švaresnės ir mėlynesnės išvaizdos, ėmė žaliuoti dėl dumblių žydėjimo. Papildomos kritikos sulaukė ir pranešimai, kad kai kuriose vietose ėmė luptis danga, o tai dažnai siejama su netinkamu paruošimu, medžiagų parinkimu ar eksploatacinėmis sąlygomis.

    Kaltinimai vandalizmu ir vieša polemika

    Donaldas Trumpas viešai teigė, kad problemų priežastis galėjo būti vandalizmas, nors plačiau cituotuose pasisakymuose nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių tyčinį baseino dangos pažeidimą. Tokie pareiškimai akimirksniu išplito socialiniuose tinkluose ir tapo politinių ginčų dalimi.

    „Niekas nevandalizuoja atspindžių baseino, o Trumpas tai žino. Tai matomas pavyzdys, kaip atsiranda brangūs projektai, išsipučia kaštai ir paaiškėja prasta darbų kokybė“, – sakė rašytojas Stephenas Kingas, reaguodamas į viešus kaltinimus.

    Kritikai tvirtina, kad dumblių problema, ypač vasaros karščių metu, nėra netikėta: šiluma, maistinės medžiagos vandenyje ir prastesnė cirkuliacija sudaro palankias sąlygas žydėjimui. Dėl to daugeliui kilo klausimas, ar prevencinės priemonės buvo pakankamai įvertintos dar planavimo etape.

    Tvora, Nacionalinė gvardija ir interneto reakcijos

    Pranešta, kad siekiant apriboti patekimą į dalį teritorijos ir sumažinti žmonių srautus prie baseino, pradėta montuoti metalinė tvora. Tuo pat metu viešojoje erdvėje pasigirdo kalbų apie griežtesnes saugumo priemones, kurios, kritikuojančiųjų teigimu, labiau primena bandymą suvaldyti vaizdų sklaidą nei spręsti pačią problemą.

    Internete sprendimas sulaukė pašiepiančių komentarų ir memų: dalis vartotojų tvirtino, kad tvora tapo simboliu, kaip valdžia reaguoja į reputacines krizes. Kiti akcentavo, kad tokie veiksmai tik dar labiau padidina susidomėjimą ir pritraukia daugiau dėmesio, nei būtų sulaukusi pati dumblių problema.

    Kol kas viešai neįvardijama, kiek ilgai tvora liks ir kokių konkrečių veiksmų bus imtasi, kad baseine stabiliai sumažėtų dumblių žydėjimas. Praktikoje tokiose vietose dažniausiai derinamos kelios priemonės: gerinama vandens cirkuliacija, stebimi cheminiai parametrai, ribojamas teršalų patekimas ir pasirenkami saugūs vandens priežiūros metodai, kad sprendimai netaptų trumpalaikiais kosmetiniais pataisymais.

  • Versalio rūmai atidaro JAV nepriklausomybės 250-mečiui skirtą galeriją: ką joje pamatys lankytojai

    Versalio rūmai atidaro JAV nepriklausomybės 250-mečiui skirtą galeriją: ką joje pamatys lankytojai

    Nauja galerija istorinėse erdvėse

    Versalio rūmai Prancūzijoje nuo liepos 4 dienos lankytojams atveria naują galeriją, skirtą Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės 250-mečiui. Ekspozicija įrengta apartamentuose, kuriuose karalius Liudvikas XVI priėmė Benjaminą Frankliną, o 1778 metais Prancūzija oficialiai pripažino JAV suverenitetą.

    Rūmų atstovai pabrėžia, kad naujasis maršrutas neapsiriboja vien meno kūriniais. Jis pasakoja ir apie Paryžiaus bei Vašingtono santykių raidą, kuri XVIII amžiuje turėjo tiesioginę įtaką JAV valstybingumo įtvirtinimui tarptautinėje arenoje.

    „Versalyje kurti lankytojų maršrutą, skirtą JAV nepriklausomybei, yra logiška, nes jau Liudviko XVI laikais buvo siekis pabrėžti ryšį su tais įvykiais“, – sakė Versalio rūmų kuratorė Clara Terreaux.

    Galerijos kontekstas susijęs ir su 1783 metais pasirašytais susitarimais, kurie prisidėjo prie JAV Nepriklausomybės karo pabaigos ir jaunos respublikos pripažinimo. Versalis šioje istorijoje minimas kaip viena iš vietų, kur diplomatiniai sprendimai virto realiais politiniais rezultatais.

    Akcentas – asmenybės ir simboliai

    Ekspozicijoje sujungiami rūmų kolekcijose saugomi paveikslai, skulptūros ir portretai, išryškinant politines, diplomatines ir karines nepriklausomybės epochos figūras. Tarp jų – Benjaminas Franklinas, markizas de Lafajetas ir Georgeas Washingtonas.

    Kūrinių atranka suformuota taip, kad lankytojas matytų ne tik JAV istorijos didžiuosius vardus, bet ir Prancūzijos vaidmenį. Rūmuose primenama, kad paramos sukilėliams istorija buvo abipusė, o jos atgarsiai vėliau veikė ir XX amžiaus politinę atmintį.

    „Šis noras minėti ir pagerbti siekia laikotarpį po Pirmojo pasaulinio karo, kai buvo norėta įvertinti amerikiečių vaidmenį padedant Europai“, – sakė Versalio rūmų muziejaus direktorius Laurent Salomé.

    Pasak jo, po 1918 metų jau buvo kuriamos su Amerikos revoliucija susijusios galerijos, tačiau jos ilgainiui įvairiomis formomis išnyko. Dabartinis atnaujinimas pristatomas kaip bandymas sugrąžinti šį pasakojimą į nuolatinę rūmų ekspozicijų struktūrą.

    Versalis kaip kultūrinė diplomatija

    Versalio rūmai Prancūzijos politiniame ir kultūriniame gyvenime dažnai laikomi viena ryškiausių minkštosios galios priemonių. Veidrodžių salė, reprezentaciniai sodai ir kruopščiai prižiūrima istorinė aplinka kuria foną, kuriame oficialūs susitikimai įgauna simbolinį svorį.

    Rūmų vadovybė pabrėžia, kad tokia erdvė veikia kaip „atmosferos kūrėjas“ deryboms ir politinėms žinutėms, o tai buvo apgalvota dar nuo Liudviko XIV laikų. Dėl to naujos galerijos atidarymas vertinamas ne tik kaip kultūrinis įvykis, bet ir kaip platesnio istorinio naratyvo stiprinimas.

    „Ši vieta sukurta tam, kad žmonės mąstytų kitaip. Ji turi būti įspūdinga ir rodyti Prancūzijos didybę, bet kartu kalba ir apie grožį bei pasaulio darną“, – sakė Laurent Salomé.

    Galerijos atidarymas sutampa su aktyvesniu Versalio vaidmeniu šiuolaikinėje diplomatijoje. Pastarosiomis savaitėmis rūmuose viešėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, o tai dar kartą priminė, kad istorinis pastatas ir šiandien naudojamas kaip politinės simbolikos erdvė.

  • Trumpo įtaka Lotynų Amerikoje: dešinieji stiprėja nuo Kolumbijos iki Peru, ką tai keičia?

    Trumpo įtaka Lotynų Amerikoje: dešinieji stiprėja nuo Kolumbijos iki Peru, ką tai keičia?

    Lotynų Amerikoje pastaraisiais metais ryškėja politinis poslinkis į dešinę, o JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika ir atvira parama kai kuriems kandidatams tampa vienu iš veiksnių, darančių įtaką regiono politinei darbotvarkei. Analitikai šią tendenciją sieja su nusivylimu saugumo situacija, nelegalia migracija ir lėtu ekonomikos augimu, kurį gyventojai dažnai priskiria valdžios neefektyvumui.

    Naujausi pavyzdžiai minimi Kolumbijoje ir Peru, kur rinkimų kampanijose svarbiausiomis temomis tapo nusikalstamumo mažinimas, sienų kontrolė ir griežtesnė migracijos politika. Tokios nuotaikos leidžia įsitvirtinti kandidatams, kurie save pateikia kaip „tvarkos“ ir „valstybės atstatymo“ šalininkus, o jų komunikacijoje juntami Trumpo politinio stiliaus elementai.

    Kolumbija ir Peru: naujos krypties ženklai

    Kolumbijoje rinkimus laimėjęs 47 metų teisininkas ir verslininkas Abelardo de la Espriella į politiką atėjo be ilgos partinės karjeros, tačiau kampanijoje akcentavo griežtą požiūrį į saugumą ir institucijų stiprinimą. Skelbiama, kad jis nugalėjo kairiųjų kandidatą Iváną Cepedą nedideliu skirtumu, o pareigas turėtų pradėti eiti rugpjūčio 6 dieną, perimdamas valdžią iš Gustavo Petro.

    JAV administracijos atstovai viešai signalizavo norą glaudžiau bendradarbiauti su naująja Kolumbijos valdžia, ypač saugumo ir migracijos srityse. Tokia laikysena atspindi Vašingtono siekį stiprinti įtaką regione, kuriame vis labiau konkuruoja JAV, Kinija ir kitos globalios galios.

    „JAV administracija tikisi glaudaus darbo su jūsų būsima administracija, kad sustiprintume regioninį saugumą, mažintume nelegalią migraciją ir plėstume ekonominius ryšius“, – sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

    Peru rinkiminėje kovoje dėmesio centre atsidūrė Keiko Fujimori, daug metų siekianti prezidento posto ir vadovaujanti partijai Fuerza Popular. Jos kampanijoje dominuoja pažadai griežtinti kovą su nusikalstamumu ir stiprinti valstybės kontrolę migracijos klausimais, o tarptautinėje politikoje ji pabrėžia siekį artėti prie Vašingtono.

    „Jei būsiu išrinkta, mano tikslas bus paskatinti Jungtines Valstijas vėl aktyviau įsitraukti“, – sakė Keiko Fujimori.

    Bukele, Bolsonaro, Milei: panašumai ir skirtumai

    Dešiniojo poslinkio kontekste dažniausiai minimi ir kiti regiono lyderiai, kurių politinis braižas, komunikacija ar darbotvarkė primena Trumpo stilių. Tarp jų dažnai įvardijami buvęs Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, Salvadoro lyderis Nayibas Bukele ir Argentinos prezidentas Javieras Milei.

    Jairo Bolsonaro laikotarpis valdžioje neretai lyginamas su Trumpo pirmąja kadencija dėl panašaus požiūrio į ginklų politiką, aštrios kultūrinių karų retorikos ir skepticizmo daliai COVID-19 pandemijos politikos. Brazilijoje taip pat daug diskusijų kėlė 2023 metais įvykę neramumai sostinėje, kuriuos kritikai lygino su 2021 metų sausio 6 dienos įvykiais Vašingtone.

    Nayibas Bukele tarptautinį dėmesį pritraukė griežta kova su gaujomis ir ilgam įvestu nepaprastosios padėties režimu, kurį jo šalininkai sieja su sparčiu nusikalstamumo mažėjimu, o kritikai akcentuoja žmogaus teisių ir teisinės valstybės rizikas. Pasaulio banko duomenys rodo, kad Salvadoro žmogžudysčių rodiklis per dešimtmetį smuko nuo itin aukšto lygio iki vienženklių skaičių, tačiau kartu išaugo tarptautinių organizacijų dėmesys dėl masinių sulaikymų.

    Javieras Milei, į politiką atėjęs iš viešosios erdvės, savo populiarumą grindė pažadu radikaliai mažinti valstybės aparatą ir išlaidų apimtį, o jo ekonominės reformos Argentinoje tapo vienu ryškiausių liberalios dešinės eksperimentų regione. Trumpo aplinkos palankumas tokiems lyderiams dažnai aiškinamas bendru požiūriu į valstybės mažinimą, sienų kontrolę ir griežtesnę saugumo politiką.

    Vašingtono vaidmuo ir „sferų“ logika

    Trumpo antrosios kadencijos pradžia 2025 metų sausį sustiprino JAV polinkį atviriau įsitraukti į regiono politinius procesus, ypač Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Diskusijose Vašingtone dažnai grįžtama prie „sferų įtakos“ principo, kuris istoriškai siejamas su Monroe doktrina, tik šįkart jis dažniau aiškinamas kaip geopolitinis atsakas į augančią Kinijos ekonominę įtaką.

    Kritikai tokį aktyvumą vadina kišimusi į kitų valstybių rinkimus ir įspėja, kad parama „saviesiems“ kandidatams gali dar labiau poliarizuoti visuomenes, skatinti populizmą ir silpninti institucijų nepriklausomumą. Šalininkai argumentuoja, kad glaudesnė JAV ir sąjungininkų partnerystė gali greičiau spręsti organizuoto nusikalstamumo, narkotikų kontrabandos ir nelegalios migracijos problemas.

    Kolumbijos pavyzdys parodė, kaip rinkimų kampaniją gali paveikti vieši pareiškimai iš Vašingtono, o tokios situacijos ateityje greičiausiai kartosis, nes regiono valstybėse rinkėjai vis labiau balsuoja pagal saugumo ir kainų augimo klausimus. Tai kuria palankią terpę kandidatams, kurie žada greitus sprendimus, o jų politinis stilius dažnai remiasi konfliktu ir aiškiai įvardijamu priešu.

    Ekspertai pabrėžia, kad Lotynų Amerikos dešinėjimo procesas nėra vienalytis ir nebūtinai reiškia stabilų ideologinį lūžį visame žemyne. Dalis šalių patiria ciklinius svyravimus tarp kairės ir dešinės, o rinkimų rezultatus neretai lemia ekonominės krizės, korupcijos skandalai ir visuomenės nuovargis nuo esamos valdžios, nepriklausomai nuo jos ideologijos.

  • Zelenskis atskleidė: Trumpas gali perkelti Patriot raketų gamybą į Ukrainą – kas pasikeistų

    Zelenskis atskleidė: Trumpas gali perkelti Patriot raketų gamybą į Ukrainą – kas pasikeistų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas esą pasirengęs remti licencijuotos „Patriot“ raketų gamybos perkėlimą į Europą ir Ukrainą. Pasak jo, tai leistų greičiau papildyti perėmėjų atsargas ir mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekimo.

    V. Zelenskis teigė, kad apie tai kalbėta po Didžiojo septyneto (G7) susitikimo, kuriame buvo aptarti Ukrainos oro gynybos poreikiai. Jo žodžiais, techninės galimybės pradėti gamybą Europoje ir Ukrainoje egzistuoja, o esminis klausimas dabar yra JAV licencijų suteikimas.

    „Prezidentas Trumpas planuoja paprašyti JAV gynybos įmonių pradėti licencijuotą oro gynybos raketų gamybą Europoje ir Ukrainoje“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ši tema išryškėjo tuo metu, kai Ukraina jaučia nuolatinį „Patriot“ perėmėjų stygių, o Rusija tęsia masines atakas balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis. „Patriot“ sistemos laikomos vienomis efektyviausių prieš balistines grėsmes, tačiau jų veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo pakankamo raketų kiekio.

    Kontraktas su Vokietija ir licencijų reikšmė

    Ukrainos vadovas taip pat nurodė, kad Ukraina pasirašė sutartį su Vokietija dėl 600 „Patriot“ raketų įsigijimo. Vokietija tam tikras „Patriot“ raketas gamina pagal JAV licenciją, todėl licencijavimo klausimas tampa kertiniu ir Ukrainos ambicijoms pradėti gamybą ar surinkimą savo teritorijoje.

    G7 lyderiai baigiamajame pareiškime buvo išreiškę pasirengimą svarstyti licencijų suteikimą, kuris leistų didinti Ukrainos vidaus karinės pramonės gamybą. Jei licencijos būtų suteiktos, tai galėtų sutrumpinti tiekimo grandines, supaprastinti remontą ir planuoti gamybą pagal fronto poreikius, tačiau sprendimai priklausytų nuo politinių ir eksporto kontrolės procedūrų Vašingtone.

    Kodėl „Patriot“ raketų trūkumas tapo kritinis

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos oro gynybą papildyti sunku dėl ribotų gamybos pajėgumų ir didelės paklausos sąjungininkų arsenaluose. Perėmėjų stoką didina ir tai, kad tokios raketos yra brangios, sudėtingos gamyboje, o jų gamybos apimčių didinimas paprastai užtrunka.

    V. Zelenskis viešai pabrėžė, kad licencijuota gamyba būtų vienas būdų mažinti priklausomybę nuo politinių sprendimų dėl tiekimo ir nuo sandėlių likučių Europoje bei JAV. Kartu jis akcentavo, kad be JAV leidimų net ir turint gamybinius pajėgumus sprendimas į priekį nepajudės.

    „Mums reikia licencijos iš Jungtinių Valstijų, o dabar pakanka asmeninio prezidento Trumpo sprendimo“, – sakė Volodymyras Zelenskis.