JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo komanda vėl atsidūrė kritikos centre dėl socialiniuose tinkluose platinamo DI sukurto vaizdo įrašo, kuriame jis vaizduojamas kaip „DC“ visatos herojus Žaliasis Žibintas. Įrašas, publikuotas oficialioje Baltųjų rūmų paskyroje, sukėlė diskusiją ne tik apie skonį ar komunikacijos stilių, bet ir apie tai, kaip politikoje naudojama popkultūra.
Vaizdo klipe Trumpas matomas su Žaliojo Žibinto žiedu, o jo „galios“ esą kuria žalią sieną ir futuristinį miesto peizažą, lydimą užuominų apie gamybos atgaivinimą bei karinę galią. Prie įrašo panaudota perkurta Žaliojo Žibinto korpuso priesaikos formuluotė, kuri komiksų gerbėjams yra lengvai atpažįstama.
Kas papiktino gerbėjus?
Dalis kritikos kilo dėl to, kad pasirinkta simbolika kertasi su pačiu Žaliojo Žibinto mito turiniu. Šiame pasakojimų pasaulyje Žaliųjų Žibintų korpusas veikia kaip tarpgalaktinė taikos palaikymo jėga, sauganti skirtingas civilizacijas, o ne akcentuojanti sienas ar izoliaciją.
Gerbėjų bendruomenėse toks personažo „pasiskolinimas“ vertinamas kaip paviršutiniškas ir rodantis prastą šaltinio supratimą. Socialiniuose tinkluose tai greitai virsta pašaipomis: politinis tikslas tampa antraeilis, o dėmesys nukrypsta į akivaizdžias kultūrines klaidas.
DI ir memų komunikacija politikoje
DI generuojami vaizdai politikoje vis dažniau naudojami kaip greitas būdas sukurti emociją, išprovokuoti reakciją ir užvaldyti informacinį lauką. Tokie įrašai dažnai orientuoti į memų logiką: svarbu ne argumentas, o vaizdas, kuris per kelias minutes išplinta ir užkabina skirtingas auditorijas.
Tačiau šis metodas turi kainą. Kuo daugiau DI turinio kuriama „ant greičio“, tuo dažniau pasitaiko neatitikimų, klaidinančių užuominų ar net teisiškai jautrių sprendimų, susijusių su autorinėmis teisėmis ir prekių ženklais, ypač kai naudojami atpažįstami popkultūros personažai.
Kodėl tokie įrašai atsisuka prieš autorius?
Politinei komunikacijai popkultūros citatos paprastai veikia tik tada, kai auditorija jaučia, kad nuoroda parinkta tiksliai ir su pagarba originalui. Priešingu atveju net ir gerai apgalvota žinutė paskęsta detalėse: visuomenė ima ginčytis ne apie politiką, o apie tai, kodėl konkreti citata netinka.
Šiuo atveju DI vaizdo įrašas tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip bandymas sustiprinti įvaizdį „superherojiška“ estetika gali virsti reputaciniu balastu. Kritikai pabrėžia, kad tokia komunikacija labiau primena triuką dėmesiui pritraukti nei realių sprendimų demonstravimą.
„Jei jau remiatės popkultūra, turite suprasti bent pagrindinę jos taisyklę, kitaip nuoroda atsisuks prieš jus“, – sakė vienas komiksų bendruomenės atstovų, vertindamas kilusią reakcijų bangą.
Leave a Reply