CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • Nutekinti mokesčiai ir slaptas priedas: Trumpui ir šeimai užkertamas kelias IRS auditams

    Nutekinti mokesčiai ir slaptas priedas: Trumpui ir šeimai užkertamas kelias IRS auditams

    Kas paaiškėjo dėl susitarimo

    JAV Teisingumo departamentas gegužės 20 dieną paskelbė papildomą dokumentą, susijusį su prezidento Donaldo Trumpo ir IRS susitarimu. Jame numatyta, kad mokesčių administratorius nebegali tęsti jau pradėtų auditų, susijusių su Trumpu, jo šeimos nariais ir susijusiais verslais.

    Dokumentas paviešintas praėjus dienai po to, kai buvo atskleistas pagrindinis susitarimas, susietas su Trumpo ieškiniu dėl nutekintų mokesčių deklaracijų. Ieškinio suma siekė apie 8 600 000 000 eurų.

    Ką reiškia draudimas IRS

    Papildomame priede nurodoma, kad IRS yra visam laikui uždraudžiama persekioti ar tęsti su šia byla susijusius reikalavimus, skundus, patikrinimus ir kitus veiksmus. Apribojimai taikomi Trumpui, susijusiems asmenims, taip pat su jais siejamiems patikos fondams ir bendrovėms.

    Teisingumo departamentas akcentavo, kad tai taikoma tik esamiems auditams, o ne būsimiems. Vis dėlto priedas apima visas deklaracijas, pateiktas iki susitarimo įsigaliojimo, todėl praktinis poveikis gali būti reikšmingas.

    Kas pasirašė ir kodėl kilo klausimų

    Priedą pasirašė laikinai einantis JAV generalinio prokuroro pareigas Toddas Blanche. Tuo metu jame nėra IRS atstovų ar dabar Trumpui atstovaujančių teisininkų parašų, o tai viešojoje erdvėje iškart sukėlė klausimų dėl dokumento derinimo ir procedūrų.

    Pagrindinį susitarimą pasirašė JAV Teisingumo departamento pareigūnas Stanley Woodwardas, IRS komisaras Frankas Bisignano ir Trumpo advokatas Danielis Epsteinas. Teisingumo departamentas nepaaiškino, kodėl toks priedas nebuvo įtrauktas į pirmąją versiją.

    „Nėra prasmės užbaigti kelis reikšmingus ginčus, jei kuri nors pusė gali iškart inicijuoti naujus nepalankius veiksmus, kuriuos galėjo kelti anksčiau“, – sakė Teisingumo departamento atstovas.

    Politinė reakcija ir fondo klausimas

    Šis susitarimas jau anksčiau kėlė diskusijas, nes prezidentas faktiškai ginčijosi su federaline agentūra, kuri veikia vykdomosios valdžios sistemoje. Nors IRS turi institucinį savarankiškumą Finansų departamente, kritikai teigė, kad situacija iš esmės yra precedento neturinti.

    Kritikos sulaukė ir tai, kad susitarimu įkurtas apie 1 520 000 000 eurų fondas, įvardijamas kaip Anti-Weaponization Fund, kurį finansuotų mokesčių mokėtojai. Teisingumo departamentas aiškino, kad jis skirtas kompensuoti asmenims, teigiantiems, jog buvo patyrę politiškai motyvuotus tyrimus ar persekiojimą.

    Demokratų politikai ir valdžios etikos organizacijos pabrėžė, kad neaiškūs fondo valdymo bei priežiūros mechanizmai didina riziką piktnaudžiavimui. Tuo metu Blanche Kongrese gynė susitarimo teisėtumą, o diskusijos dėl IRS nepriklausomumo ir vykdomosios valdžios ribų vėl suintensyvėjo.

  • Soros fondas skiria 260 mln. eurų JAV demokratijai: pareiškė, kad Trumpo spaudimas neišgąsdins

    Soros fondas skiria 260 mln. eurų JAV demokratijai: pareiškė, kad Trumpo spaudimas neišgąsdins

    260 mln. eurų per penkerius metus

    George’o Soroso įkurta organizacija „Open Society Foundations“ paskelbė per artimiausius penkerius metus JAV demokratinėms institucijoms ir ekonominiam saugumui skirsianti 260 mln. eurų. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų fondo įsipareigojimų, orientuotų būtent į JAV.

    Fondas teigia, kad lėšos bus nukreiptos į programas, susijusias su pilietinėmis teisėmis, demokratinių procesų atsparumu ir ekonominio nesaugumo mažinimu. Pasak organizacijos, šios sritys glaudžiai susijusios, nes ekonominė įtampa dažnai didina poliarizaciją ir silpnina pasitikėjimą institucijomis.

    Augantis spaudimas nevyriausybinėms organizacijoms

    Sprendimas paskelbtas JAV viešojoje erdvėje stiprėjant politiniam spaudimui nevyriausybinėms organizacijoms ir filantropijos fondams. Pastaraisiais metais konservatyvūs politikai ir jų sąjungininkai vis dažniau kelia klausimus dėl progresyvių organizacijų veiklos, jų finansavimo šaltinių ir galimos įtakos politiniams procesams.

    Publikacijoje nurodoma, kad buvo raginimų institucijoms atidžiau tikrinti organizacijas, kurios, kritikų teigimu, gali prisidėti prie neteisėtos migracijos, klimato programų ar kraštutinių politinių judėjimų rėmimo. JAV Teisingumo departamentas dėl galimų tyrimų konkrečiai šio fondo atžvilgiu viešai situacijos nekomentavo.

    „Tęsiame darbą be jokių išlygų. Mūsų neįbaugins ir neprivers tylėti“, – sakė „Open Society Foundations“ vadovė JAV Laleh Ispahani.

    Nauja strategija ir vadovavimas

    Šis sprendimas siejamas su nauju fondo valdymo etapu: po vidaus pertvarkų vadovavimo vaidmenį perėmė Alexas Sorosas, George’o Soroso sūnus. Skelbiama, kad tai pirmoji didelė JAV krypties iniciatyva, patvirtinta jam pirmininkaujant.

    George’as Sorosas jau anksčiau viešai deklaravo didelę filantropijos apimtį – įvairioms iniciatyvoms jis yra skyręs daugiau nei 32 mlrd. eurų, remiantis fondo pateikiama informacija. Kritikai dažnai akcentuoja jo, kaip Demokratų partijos rėmėjo, politinį svorį, o pats fondas pabrėžia, kad jo tikslas yra atvirų visuomenių ir teisinės valstybės stiprinimas.

    Ekspertai JAV atkreipia dėmesį, kad nevyriausybinių organizacijų vaidmuo demokratijose pastaraisiais metais tapo dar jautresnis dėl dezinformacijos, visuomenės skaldymo ir politinių kampanijų finansavimo diskusijų. Tokiose sąlygose dideli filantropiniai įsipareigojimai dažnai sulaukia ir palaikymo, ir aštrios kritikos.

  • Rubio prabilo ispanų kalba: Kubai siūlo naują kelią, o Raúliui Castro ruošia kaltinimus

    Rubio prabilo ispanų kalba: Kubai siūlo naują kelią, o Raúliui Castro ruošia kaltinimus

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio specialiame vaizdo kreipimesi į Kubos gyventojus pareiškė, kad Vašingtonas siūlo „naują kelią“ santykiuose su šalimi. Kreipimasis paskelbtas tuo metu, kai JAV institucijos, žiniasklaidos duomenimis, ruošėsi pranešti apie galimus baudžiamuosius kaltinimus buvusiam Kubos lyderiui Raúliui Castro.

    Kalbėdamas ispanų kalba, M. Rubio kaltino Kubos komunistinę valdžią korupcija, priespauda ir valstybės išteklių grobstymu. Jis pabrėžė, kad, JAV vertinimu, pagrindinė kliūtis geresnei ateičiai yra dabartinė politinė sistema ir ją palaikantys galios centrai.

    „Prezidentas Donaldas Trumpas siūlo naują kelią tarp Jungtinių Valstijų ir naujos Kubos“, – sakė Marco Rubio.

    JAV valstybės sekretorius teigė, kad kalba apie Kubą, kurioje piliečiai realiai gali pasirinkti, kas juos valdys, ir rinkimuose pakeisti valdžią, jei ši nedirba žmonių labui. Tokia retorika atspindi griežtėjančią Vašingtono liniją, kai demokratijos ir žmogaus teisių klausimai siejami su sankcijomis bei ekonominiais svertais.

    Įtampa su Havana auga

    Pastaraisiais mėnesiais JAV ir Kubos santykiai tapo dar labiau įtempti. Publikacijoje teigiama, kad po JAV veiksmų prieš Venesuelos režimą ir vėliau įvestų energetinių ribojimų Kuba atsidūrė dar gilesnėje krizėje, o tai ypač atsiliepė elektros tiekimui ir degalų prieinamumui.

    M. Rubio taip pat kritikavo karinę įtaką ekonomikai ir įvardijo konglomeratą GAESA kaip struktūrą, kuri, kaip teigiama, valdo reikšmingą Kubos ūkio dalį. Pasak jo, tokios organizacijos esą koncentruoja pelną siauro elito rankose, o visuomenei tenka nuolatinių „aukojimosi“ raginimų ir represijų našta.

    „Tai valstybė valstybėje, niekam neatskaitinga ir kaupianti pelną mažo elito naudai“, – sakė Marco Rubio.

    Pagalbos pažadas su sąlyga

    Kreipimesi ir vėlesniuose pareiškimuose M. Rubio priminė apie JAV siūlomą humanitarinės pagalbos paketą, siekiantį apie 85 000 000 eurų. Skelbiama, kad Vašingtonas pagalbą siūlo su sąlyga, jog ji būtų paskirstoma per Katalikų Bažnyčią, apeinant Kubos valdžios institucijas.

    Tokios sąlygos atspindi JAV politikos kryptį, kai siekiama mažinti Havanos kontrolę tiekimo grandinėse ir kartu užsitikrinti, kad parama pasiektų gyventojus. Kuba tokį modelį tradiciškai vertina kaip kišimąsi į vidaus reikalus ir sankcijų politikos tąsą.

    Publikacijoje taip pat nurodoma, kad Kubos prezidentas Miguelis Díaz-Canelis ragino JAV ne siūlyti pagalbą su politinėmis sąlygomis, o švelninti arba panaikinti ekonominius ribojimus. Havanos pozicija išlieka nuosekli: humanitarinę padėtį, pasak Kubos valdžios, lemia ilgalaikė JAV sankcijų politika.

    Galimi kaltinimai Raúliui Castro

    Pranešama, kad JAV Teisingumo departamentas svarstė galimybę paskelbti baudžiamuosius kaltinimus 94 metų Raúliui Castro. Nurodoma, kad galimas tyrimo ir kaltinimų pagrindas siejamas su 1996 metais numuštais dviem civiliniais orlaiviais, kuriuos pilotavo anti-Castro aktyvistai.

    Raúlis Castro po brolio Fidelio Castro perėmė valdžią Kuboje ir vėliau dalyvavo laikotarpyje, kai 2015 metais buvo pradėtas santykių atšilimas su JAV Baracko Obamos administracijos metu. Vėliau šią politiką D. Trumpo administracija pakeitė, grįždama prie griežtesnių ribojimų ir spaudimo priemonių.

    Nepaisant augančios įtampos, publikacijoje teigiama, kad diplomatiniai kontaktai nenutrūko. Minimas aukšto lygio susitikimas Havanoje balandžio 10 dieną, taip pat tai, kad tai buvo pirmas kartas nuo 2016 metų, kai JAV vyriausybinis lėktuvas nusileido Kubos sostinėje.

  • Iranas įspėja: jei JAV ir Izraelis vėl smogs, konfliktas gali išsiplėsti už regiono ribų

    Iranas įspėja: jei JAV ir Izraelis vėl smogs, konfliktas gali išsiplėsti už regiono ribų

    Irano Islamo revoliucijos gvardija paskelbė griežtą pareiškimą, kuriame įspėjo, kad JAV ir Izraelio atnaujintos atakos prieš Teheraną gali išplėsti konfliktą už Artimųjų Rytų ribų. Anot gvardijos, pakartotinos atakos esą sukeltų atsaką, kurio mastas būtų platesnis nei iki šiol.

    „Jeigu agresija prieš Iraną pasikartos, žadėtas regioninis karas šįkart bus išplėstas už regiono ribų“, – teigiama Irano Islamo revoliucijos gvardijos pareiškime.

    Šie grasinimai pasirodė tuo metu, kai iš Vašingtono sklinda nevienareikšmiai signalai dėl galimos politinės išeities. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad konfliktas su Teheranu gali būti užbaigtas „labai greitai“, o Iranas esą suinteresuotas susitarimu.

    JAV viceprezidentas JD Vance atskiroje spaudos konferencijoje sakė, kad nei Baltieji rūmai, nei Teheranas nenori, jog karinė kampanija būtų atnaujinta. Pasak jo, derybų procesas yra „pakankamai geroje“ stadijoje, tačiau konkretūs terminai ar įsipareigojimai nebuvo detalizuoti.

    Tuo pat metu pats Donaldas Trumpas anksčiau viešai grasino papildomais kariniais veiksmais, nurodydamas kelių dienų langą deryboms. Vėliau jis pripažino buvęs arti sprendimo smogti Iranui, tačiau tą planą nusprendė atidėti.

    Situaciją papildomai įtempia strateginė Ormūzo sąsiaurio reikšmė, nes tai vienas svarbiausių pasaulio energetikos arterijų taškų. Per šį sąsiaurį įprastai gabenama apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų, todėl bet kokie trikdžiai čia greitai persiduoda energijos kainoms ir tiekimo grandinėms.

    Pranešimuose teigiama, kad laivyba regione pastarosiomis savaitėmis smarkiai sumažėjo, o karo dinamika įstrigo trapioje pusiausvyroje: galioja paliaubos, tačiau abi pusės siekia įtakos strategiškai svarbiose vietose. Tai didina riziką, kad net pavieniai incidentai gali tapti pretekstu greitam eskalavimui.

    Tarptautinės reakcijos kontekste investuotojai ir energetikos rinkos dalyviai dažniausiai jautriausiai reaguoja į signalus apie Ormūzo sąsiaurio saugumą, nes alternatyvūs maršrutai yra riboti. Dėl to bet kokie pranešimai apie galimą konflikto atsinaujinimą gali sukelti kainų šuolius ir stiprinti infliacinį spaudimą importuojančioms šalims, ypač Europoje.

  • Smūgis Muskui teisme, „Home Depot“ nustebino, o Trumpo sandoris dėl „lawfare“ kelia audrą

    Smūgis Muskui teisme, „Home Depot“ nustebino, o Trumpo sandoris dėl „lawfare“ kelia audrą

    Teismas uždarė Musko bylą

    JAV federalinis teismas užbaigė Elono Musko ieškinį, kuriuo jis siekė ginčyti „OpenAI“ veiklos pokyčius ir bendrovės kryptį. Prisiekusieji nusprendė, kad ginčas nepatenka į taikytiną ieškinio senaties terminą, todėl byla nebuvo nagrinėjama iš esmės.

    Po sprendimo Muskas viešai pareiškė ketinantis jį skųsti, teigdamas, kad viską nulėmė procesinė detalė. „OpenAI“ ir „Microsoft“, kurios taip pat buvo įtrauktos į ieškinį, teismo sprendimą vertino kaip ginčo pabaigą po kelerius metus trukusios įtampos technologijų sektoriuje.

    Rinkas spaudė technologijų nuosmukis

    Technologijų akcijos prisidėjo prie platesnio rinkų silpnėjimo, kai dalis investuotojų sureagavo į signalus apie galimus tiekimo grandinės ribojimus. Vienas ryškiausių epizodų buvo atminties įrangos gamintojų išpardavimas po „Seagate“ vadovo perspėjimo apie sunkumus greitai išplėsti pajėgumus.

    Rinkai jautriai reaguojant į DI bumą, didėja spaudimas gamintojams investuoti į gamybą, tačiau naujų fabrikų statyba užtrunka, o tai gali reikšti trūkumus ir kainų svyravimus. Pastaraisiais metais tai tapo pasikartojančia tema puslaidininkių ir duomenų centrų infrastruktūros rinkose.

    „Home Depot“ atlaikė spaudimą

    Mažmeninės prekybos milžinė „Home Depot“ paskelbė ketvirčio rezultatus, kurie viršijo lūkesčius, ir patvirtino visų metų prognozę. Bendrovė akcentavo, kad jos pagrindinis pirkėjas, būsto savininkas, išlieka aktyvus net ir augant kasdienėms išlaidoms.

    „Būsto savininkas, kalbant praktiškai, dažnai yra geriau finansiškai apsaugotas nei kitos klientų grupės, todėl matome nuolatinį įsitraukimą“, – sakė finansų vadovas Richardas McPhailas.

    Šie skaičiai svarbūs ir visam sektoriui, nes artimiausiomis dienomis rezultatus skelbia kiti didieji prekybininkai, o investuotojai vertina, ar vartotojų paklausa išliks stabili lėtėjant būsto rinkai ir svyruojant pasitikėjimui.

    Naujas Federalinio rezervo vadovas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad penktadienį prisaikdins Keviną Warshą Federalinio rezervo vadovu. Jis taps vienu turtingiausių žmonių, kada nors stojusių prie centrinio banko vairo, todėl jam teks laikytis griežtesnių interesų konflikto ir turto valdymo taisyklių.

    Rinkos šį pokytį vertina per palūkanų normų prizmę, nes Baltieji rūmai ne kartą signalizavo lūkestį mažinti skolinimosi kainą. Vis dėlto dalis ekonomistų atkreipia dėmesį, kad infliacijos ir obligacijų rinkos spaudimas gali verstis į priešingą pusę, jei centrinis bankas sieks išlaikyti pasitikėjimą.

    Trumpo sandoris dėl 1,6 mlrd. eurų fondo

    Donaldas Trumpas nutraukė bylą prieš JAV mokesčių administratorių dėl nutekintos jo mokesčių informacijos. Mainais Teisingumo departamentas paskelbė kuriantis apie 1,6 mlrd. eurų fondą, skirtą atsiskaityti su asmenimis, kurie teigia tapę politinio persekiojimo aukomis.

    Fondas būtų finansuojamas iš Teisingumo departamento sprendimų ir išmokų mechanizmo, skirto taikos sutarčių ir teismo sprendimų vykdymui. Susitarimas sulaukė aštrios kritikos iš dalies demokratų, kurie pareiškė, kad tokia schema gali kelti klausimų dėl lėšų panaudojimo skaidrumo ir politinio šališkumo.

    Ši istorija, kartu su dideliais teisminiais ginčais technologijų sektoriuje ir rinkų nervingumu dėl DI paklausos, parodo, kaip greitai persipina politika, teisinė aplinka ir investuotojų nuotaikos. Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į naujus teismų procesus ir bendrovių gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų.

  • Vance aiškina D. Trumpo 3 700 sandorių: tvirtina, kad akcijų prezidentas pats neperka

    Vance aiškina D. Trumpo 3 700 sandorių: tvirtina, kad akcijų prezidentas pats neperka

    JAV viceprezidentas J. D. Vance Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje stojo ginti prezidento Donaldo Trumpo po klausimų apie jo naujausias finansines deklaracijas. Jose matyti itin intensyvi prekyba vertybiniais popieriais per pirmuosius 2026 metų mėnesius.

    Pasak J. D. Vance, prielaida, kad prezidentas pats sėdi Ovaliajame kabinete ir asmeniškai perka ar parduoda akcijas, yra nepagrįsta. Jis teigė, kad prezidento lėšas esą tvarko nepriklausomi finansų patarėjai, o sprendimai priimami ne jo paties.

    Ką rodo deklaracijos?

    Viešai paskelbtuose dokumentuose nurodoma daugiau nei 3 700 sandorių per pirmuosius tris 2026 metų mėnesius. Bendras sandorių mastas siekė šimtus milijonų eurų, todėl kilo klausimų dėl skaidrumo ir galimų interesų konfliktų.

    Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad dalis sandorių susiję su bendrovėmis, kurias D. Trumpas buvo minėjęs viešuose pasisakymuose ar įrašuose socialiniuose tinkluose. Tai sustiprino diskusiją, ar tokia veikla gali sudaryti prielaidas politinei įtakai persidengti su investiciniais interesais.

    Baltojų rūmų ir atstovų pozicija

    Baltojų rūmų atstovas žiniasklaidai yra teigęs, kad prezidento turtas laikomas treste, kurį valdo jo vaikai, ir dėl to neva nekyla interesų konflikto. Vėliau su D. Trumpo verslu siejami atstovai pabrėžė, kad investicijos esą valdomos trečiųjų šalių institucijų diskrecinėse sąskaitose.

    Jų teigimu, sandoriai vykdomi automatiškai ir portfeliai subalansuojami pagal institucijų taikomas sistemas, o prezidentas ir jo šeima neva nedalyvauja pasirenkant konkrečias investicijas. Taip pat tvirtinama, kad jie iš anksto negauna informacijos apie planuojamus sandorius.

    Kodėl klausimas politiniu požiūriu jautrus?

    Spaudos konferencijoje žurnalistas klausimą siejo su viešosios nuomonės apklausomis, kuriose dalis amerikiečių prezidentą vis dažniau apibūdina kaip korumpuotą. J. D. Vance į tai reagavo aštriai ir pabrėžė, kad tokia prielaida neva remiasi klaidingu supratimu apie prezidento investicijų valdymą.

    Tuo pačiu viceprezidentas patikino, kad palaiko idėją riboti arba drausti įstatymų leidėjams prekiauti pavienėmis akcijomis, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo nevieša informacija. Jis teigė, kad tokį draudimą remia ir prezidentas.

    „Prezidentas nesėdi prie kompiuterio ir pats neprekiauja akcijomis“, – sakė J. D. Vance.

    Diskusijos dėl politikų investicijų skaidrumo JAV tęsiasi jau ne vienerius metus, o pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama aklojo tresto ir griežtesnių interesų konflikto taisyklių svarba. D. Trumpo deklaracijose matomas sandorių intensyvumas šią temą vėl iškėlė į politinės darbotvarkės viršų.

  • ES sutaria su JAV: paskutinė kliūtis įveikta, Briuselis ruošiasi atremti Trumpo muitus

    ES sutaria su JAV: paskutinė kliūtis įveikta, Briuselis ruošiasi atremti Trumpo muitus

    Europos Sąjungoje pasiektas preliminarus politinis susitarimas dėl teisės akto, kuriuo būtų panaikinti importo muitai daliai JAV prekių. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino Europos Parlamentą ir ES Tarybą kuo greičiau užbaigti procedūras, kad sprendimas įsigaliotų.

    Šis žingsnis laikomas esminiu, siekiant galutinai įtvirtinti transatlantinį prekybos susitarimą ir sumažinti riziką, kad Vašingtonas imsis naujų tarifų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo viešai nurodęs terminą, iki kurio ES turi ratifikuoti susitarimą, priešingu atveju grasinta didinti muitus.

    Apsauga, jei nukentėtų pramonė

    Preliminariame susitarime numatytas apsaugos mechanizmas, leidžiantis Briuseliui laikinai sustabdyti muitų mažinimą, jei JAV importas reikšmingai pakenktų Europos pramonei. Tokios nuostatos dažniausiai įtraukiamos tam, kad prekybos liberalizavimas netaptų staigiu smūgiu jautriems sektoriams.

    Taip pat įrašyta sąlyga, susijusi su plieno ir aliuminio produktais bei jų išvestiniais gaminiais: Europos Komisija galėtų sustabdyti tarifines lengvatas, jei iki 2026 metų pabaigos JAV ir toliau taikytų didesnius nei 15 proc. muitus šiai ES produkcijai. Tokiu būdu ES siekia turėti aiškų svertą, jei susitarimo pusiausvyra būtų iškraipyta.

    Politinis fonas ir artimiausi terminai

    Derybų procesas buvo komplikuotas ir kelis kartus strigo, o politinė įtampa tarp sąjungininkų augo dėl tarifų grasinimų ir kitų ginčų. Europos Parlamento derybininkai pabrėžė, kad susitarimas padeda išvengti eskalacijos, kuri galėtų brangiai kainuoti įmonėms ir darbo vietoms abiejose Atlanto pusėse.

    „Susitarimas yra susitarimas, ir Europos Sąjunga laikosi savo įsipareigojimų. Kartu galime užtikrinti stabilią, nuspėjamą ir abipusiai naudingą transatlantinę prekybą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Parlamentas ir ES Taryba dar turi užbaigti teisėkūros procedūras, o galutinio pritarimo balsavimas, kaip tikimasi, gali įvykti birželio viduryje. Jei procesas vyks sklandžiai, ES spėtų įgyvendinti susitarimą iki Vašingtono nustatytų terminų ir sumažintų naujų tarifų riziką.

    Praktinis šio sprendimo tikslas yra sugrąžinti daugiau prognozuojamumo į ES ir JAV prekybinius santykius: verslui svarbiausia aiškios taisyklės, stabilios tiekimo grandinės ir mažesnė staigių muitų pokyčių tikimybė. Pastaraisiais metais būtent neapibrėžtumas dėl tarifų ir išimčių tapo vienu didžiausių iššūkių tarptautinei prekybai.

  • Ieškomas naujasis Džeimsas Bondas: „Amazon MGM“ pradėjo atranką, minimi trys nauji kandidatai

    Ieškomas naujasis Džeimsas Bondas: „Amazon MGM“ pradėjo atranką, minimi trys nauji kandidatai

    „Amazon MGM“ startuoja oficialiai

    Prasidėjo oficiali naujojo Džeimso Bondo paieška: „Amazon MGM“ patvirtino, kad vyksta aktorių atranka, ieškant Danielio Craigo įpėdinio 007 vaidmeniui. Studija nurodo, kad proceso metu detalių nekomentuos, tačiau žada naujienas paskelbti, kai tam ateis laikas.

    Prie atrankos vairo stojo britų aktorių atrankos direktorė Nina Gold, žinoma dėl darbo kino ir televizijos projektuose, kuriuose itin svarbus aktorių parinkimas. Tai signalas, kad paieška pereina iš gandų į konkrečius susitikimus ir perklausas.

    Nauji vardai tarp kandidatų

    Nors viešojoje erdvėje jau kurį laiką sukasi įvairios pavardės, po žinios apie Ninos Gold įsitraukimą aptarinėjami ir trys nauji kandidatai. Pirmasis jų yra 35 metų Jackas Lowdenas, su kuriuo Gold jau dirbo seriale „Slow Horses“, todėl abipusis kūrybinis supratimas gali tapti privalumu.

    Taip pat minimas 23 metų Louisas Partridge’as, vaidinęs keliuose didesniuose projektuose ir siejamas su „House of Guinness“, kurio kūrybinėje komandoje dirba naujojo Bondo filmo scenaristas Stevenas Knightas. Amžius čia tampa pagrindiniu klausimu, nes 007 tradiciškai renkamasi brandesnį aktorių, tačiau studijos dažnai svarsto ir ilgesnę kelių filmų perspektyvą.

    Trečiasis aptariamas vardas yra 26 metų Tomas Francisas, apie kurio dalyvavimą perklausose pranešė pramogų industrijos žiniasklaida. Jis labiausiai žinomas iš teatro pasaulio, o tokia kilmė Bondo franšizei nėra svetima, nes dalis ankstesnių 007 aktorių taip pat buvo užgrūdinti scenoje.

    Kodėl favoritai dažnai nepasitvirtina

    Bondo atrankos procesas garsėja tuo, kad ankstyvieji favoritai neretai lieka tik spekuliacijomis. Praktika rodo, jog garsiai įvardijus vieną kandidatą, prodiuseriai neretai renkasi kitą, kad išvengtų išankstinių lūkesčių ir informacijos nutekėjimų suformuoto spaudimo.

    Istoriškai 007 vaidmuo dažnai tapdavo karjeros šuoliu, todėl prodiuseriai linkę rinktis kylantį, bet dar iki galo neįtvirtintą aktorių. Toks pasirinkimas leidžia lengviau sukurti naują Bondo etapą, o ne kovoti su žiūrovų atmintyje įstrigusiais ankstesniais ryškiais vaidmenimis.

    Į diskusiją įsitraukė ir Baltieji rūmai

    Viešą dėmesį patraukė ir politinis epizodas: Baltieji rūmai socialiniuose tinkluose pasidalijo įrašu, kuriame Donaldas Trumpas vaizduojamas kaip 007. Reakcijos internete buvo pašaipios, o pats gestas labiau priminė savireklamos triuką nei realų ryšį su kino atranka.

    Šis įrašas prisidėjo prie dar didesnio informacinio triukšmo aplink atranką, nors praktiniu požiūriu Bondo sprendimus lemia studijos ir kūrybinė komanda, o ne politinės komunikacijos viražai. Vis dėlto toks kontekstas rodo, kad 007 vardas ir toliau išlieka globalios popkultūros nervų taške.

    Jau aišku, kad 26-ąjį Bondo filmą režisuos Denis Villeneuve, o scenarijų rašo Stevenas Knightas. Skelbiama, kad gamyba turėtų startuoti 2027 metais, o premjera planuojama 2028 metais.

  • ES ir JAV prekybos susitarimas pajudėjo: Europos Parlamentas įtvirtino saugiklius iki 2029 metų

    ES ir JAV prekybos susitarimas pajudėjo: Europos Parlamentas įtvirtino saugiklius iki 2029 metų

    Susitarimas patvirtintas po naktinių derybų

    Europos Parlamento nariai ir ES valstybių diplomatų atstovai Strasbūre sutarė įgyvendinti pernai vasarą su JAV sudarytą prekybos susitarimą. Sprendimas priimtas po ilgų vėlyvo vakaro derybų, siekiant sumažinti augančią įtampą transatlantiniuose santykiuose.

    Vis dėlto susitarimas išlieka politiškai trapus, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas tarifus ir toliau naudoja kaip spaudimo priemonę. ES pareigūnai pripažįsta, kad tokia taktika didina neapibrėžtumą verslui ir investuotojams abiejose Atlanto pusėse.

    Derėtis skubėta po to, kai Baltieji rūmai buvo pagrasinę nuo liepos 4 dienos įvesti 25 proc. muitus Europos automobiliams, jei susitarimas nebus pradėtas taikyti. Tokia grėsmė buvo aiškiai susieta su terminais ir politinėmis sąlygomis, todėl Briuselyje ji įvertinta kaip papildomas rizikos veiksnys.

    Pagal patvirtintą schemą JAV pramonės prekių eksportui į ES tarifai mažinami iki 0 proc., o daugumai ES eksporto į JAV paliekamas 15 proc. bazinis tarifas. Kritikai Europos Parlamente pabrėžia, kad tokia asimetrija gali iškreipti konkurenciją ir ilgainiui pakenkti kai kuriems Europos sektoriams.

    Kas yra 2029 metų saugiklis

    Europos Parlamentas siekė į susitarimą įrašyti daugiau apsaugų, kurios leistų greičiau reaguoti į vienašalius JAV sprendimus. Kompromisu tapo vadinamoji galiojimo pabaigos sąlyga, numatanti, kad susitarimas nustos galioti, jei iki 2029 metų gruodžio 31 dienos nebus atnaujintas.

    Toks terminas pasirinktas neatsitiktinai, nes jis apima laikotarpį po dabartinės JAV administracijos kadencijos pabaigos. Europos Parlamento derybininkai teigia, kad tai sukuria papildomą svertą ir sumažina riziką, kad susitarimas taps nuolatiniu spaudimo įrankiu.

    Europos Parlamento pagrindinis derybininkas Berndas Lange pabrėžė, kad priimtas modelis suteikia „saugos tinklą“ ir didina aiškumą pramonei bei vartotojams.

    „Dabar turime saugiklį, kuris leidžia apginti teisės aktą ir suteikia nuspėjamumo mūsų vartotojams ir pramonei“, – sakė Berndas Lange.

    Dar vienas esminis elementas yra Europos Komisijos teisė sustabdyti lengvatinius tarifus JAV prekėms, jei Vašingtonas neįvykdys pažado sumažinti muitus ES plienui ir aliuminiui iki 15 proc. Ši nuostata Briuselyje laikoma praktiniu mechanizmu, kuris turėtų veikti kaip atsvara politiniams ultimatumams.

    Šiuo metu JAV Europos plienui taiko 50 proc. tarifą, o ES atstovai pastaraisiais mėnesiais ne kartą vyko į Vašingtoną ieškoti sprendimo, tačiau proveržio iki šiol nebuvo. Dėl to plieno ir aliuminio klausimas išlieka viena jautriausių susitarimo vietų, galinti greitai peraugti į platesnį ginčą.

    Migracijos grąžinimo taisyklės ir kiti derybų frontai

    Tuo pat metu Europos Parlamente numatytos ir kitos įtemptos derybos, susijusios su migracijos grąžinimo reglamentu. Jis turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms sudaryti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl deportavimo centrų už ES ribų ir taikyti atvykimo draudimus jau grąžintiems migrantams.

    Didžiausią ginčą kelia vadinamoji ICE pataisa, kuri suteiktų institucijoms platesnes galias ieškoti asmens gyvenamojoje vietoje ar kitose „susijusiose“ vietose, kai priimtas išsiuntimo sprendimas. Dalis ES šalių šiai nuostatai pritaria, o Europos Parlamentas ją vertina kritiškai dėl galimų žmogaus teisių ir proporcingumo rizikų.

    Tarptautinėje darbotvarkėje dėmesį traukia ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Pekine. Pokalbiuose akcentuota glaudesnė partnerystė ir „teisingesnės pasaulio tvarkos“ siekis, tačiau viešuose pareiškimuose vengta tiesiogiai aptarti Maskvos karo prieš Ukrainą.

    ES institucijoms tai primena, kad prekybos ir saugumo darbotvarkės vis labiau susipina: tarifai, pramonės politika, sankcijos ir strateginės tiekimo grandinės tampa vieno paveikslo dalimi. Dėl to sprendimai dėl prekybos susitarimų vis dažniau vertinami ne tik ekonomine, bet ir geopolitine logika.

  • Naftos kainos smuko po Donaldo Trumpo sprendimo atšaukti planuotą karinį smūgį Iranui

    Naftos kainos smuko po Donaldo Trumpo sprendimo atšaukti planuotą karinį smūgį Iranui

    Naftos kainos antradienį leidosi žemyn po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis atšaukia planuotą karinį smūgį Iranui. Rinkos dalyviai šį signalą įvertino kaip laikinai sumažėjusią riziką tiekimui iš Persijos įlankos regiono.

    „Brent“ etalonas per prekybos sesiją smuko maždaug 1,33 proc., o JAV „WTI“ ateities sandoriai – apie 0,91 proc. Tai įvyko investuotojams reaguojant į žinią, kad planuota karinė operacija šią dieną nebus vykdoma.

    Pasak JAV prezidento, sprendimas atidėti veiksmus priimtas Persijos įlankos lyderių prašymu, vykstant rimtoms deryboms su Teheranu. Tokia retorika bent trumpuoju laikotarpiu sumažino nuogąstavimus, kad konfliktas dar labiau sutrikdys naftos eksportą.

    Rezervai tirpsta rekordiškai

    Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis pastarosiomis dienomis viešai įspėjo, kad komercinės naftos atsargos sparčiai mažėja. Jo teigimu, dabartinėje situacijoje pasauliui gali būti likusios tik kelios savaitės atsargų, jei išliktų itin dideli tiekimo sutrikimai.

    Agentūros preliminarūs duomenys rodo, kad pasaulinės naftos atsargos kovą sumažėjo 129 milijonais barelių, o balandį – dar 117 milijonų. Didžiausias kritimas fiksuotas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse, kur sausumoje laikomos atsargos sumenko 146 milijonais barelių.

    Kartu matomas atsargų mažėjimas ne Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekonomikose, kur jos traukėsi 24 milijonais barelių. Toks fonas kuria sąlygas didesniems kainų šuoliams, ypač artėjant vasaros paklausos pikui.

    Hormūzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Didžiausia įtampa rinkose siejama su Hormūzo sąsiauriu, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų dujų srautų. Bet kokie ribojimai ar papildomi mokesčiai laivybai šiame koridoriuje įprastai akimirksniu atsispindi ateities sandorių kainose.

    Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad dėl sutrikimų Persijos įlankoje bendri tiekimo praradimai jau viršijo 1 milijardą barelių, o daugiau nei 14 milijonų barelių per parą esą negalėjo išvykti iš regiono. Tokie skaičiai paaiškina, kodėl rinka jautriai reaguoja net į vieną politinį pareiškimą.

    Agentūra taip pat pažymi, kad paklausa metų pabaigoje galėtų atsigauti, jei pavyktų pasiekti susitarimą ir nuo trečiojo ketvirčio palaipsniui atkurti srautus per Hormūzo sąsiaurį. Vis dėlto, esant sparčiai mažėjančioms atsargoms, didesnis kainų svyravimas, tikėtina, išliks.